Žyma: liga

  • Išseko jūsų organizmo baterija? Ieškokite kaltininkų!

    Išseko jūsų organizmo baterija? Ieškokite kaltininkų!

    Miego trūkumas – viena baisiausių mūsų laikų rykščių. Kai kurių šaltinių duomenimis, daugiau kaip 35 proc. suaugusiųjų prisipažįsta miegantys mažiau nei turėtų, dar apie 10–30 proc. kankinasi dėl lėtinės nemigos.

    Tad miegas – arba jo trūkumas – turėtų būti pirmasis įtariamasis, kai ieškote neįveikiamo nuovargio kaltininko.

    Tačiau yra ir kitų veiksnių.

    Per daug dirbate

    Statistika rodo, kad šiandien žmonės dirba daugiau, o miega mažiau. Ir blogai ne pačios darbo valandos ar, tiksliau, viršvalandžiai, trumpinantys poilsio laiką. Darbe patiriamas stresas taip pat gali trikdyti miegą. Vadinasi, kitą dieną knapsime nosimi prie kompiuterio, dar labiau pavargstame, dar labiau stresuojame. Taip ir užsisuka uždaras išsekimo ratas.

    Ne tą valgote

    Moksliniais tyrimais patvirtinta: tai, ką valgome, gali lemti, kiek kokybiško miego gauname.

    Visi žinome, kad stipri kava prieš einant gulti daug kam trukdo užmigti ir tinkamai išsimiegoti naktį. Tačiau toks pat poveikis būdingas ir riebiam, daug cukraus turinčiam maistui. Vieno tyrimo rezultatai parodė, kad jeigu per dieną suvartojate mažiau maistinių skaidulų ir daugiau sočiųjų riebalų bei cukraus, miegas būna negilus ir neteikiantis reikiamo poilsio, per naktį dažniau nubundama.

    Per daug sportuojate

    Mankštindamiesi būname sveikesni – tai įrodytas faktas. Kaip ir tai, kad fiziniai krūviai gerina miegą. Bet intensyvios treniruotės ir dar prieš einant gulti – atvirkščiai. Nes širdis paskui plaka dažniau, kūno temperatūra pakyla, adrenalino lygis – irgi, taigi miegas dažniausiai būna prastas, o kita diena – sekinama. Jau nekalbant apie tai, kad jausdamiesi pavargę vis mažiau norite sportuoti.

    Esate prislėgti

    Vienas paprastesnių būdų suprasti, kad depresuojate, – tai kankinanti nemiga (nors, kita vertus, depresijos simptomu gali būti ir liguistas mieguistumas).

    Trumpai tariant, jeigu negalite tinkamai išsimiegoti naktimis ilgą laiką, tai gana ryškus signalas kreiptis į specialistus pagalbos dėl depresijos.

    Prieš miegą vartojate alkoholį

    Net labai nedidelis jo kiekis prieš einant gulti nepadeda gerai išsimiegoti – nepaisant giliai šaknis suleidusio priešingo mito. Taip, tikėtina, jog užmigsite greičiau, bet miegas nebus kokybiškas, mat organizmas alkoholį sparčiai metabolizuoja. Taigi greičiausiai nubusite vidury nakties ir nebegalėsite užmigti.

    Alkoholis trikdo greitų akių judesių fazės miegą, todėl dieną kamuoja mieguistumas ir negebėjimas susikaupti.

    Didelis cukraus kiekis kraujyje

    Nuolatinis nuovargis gali būti cukrinio diabeto simptomas.

    Susirgus diabetu, organizmas nebeišskiria pakankamai insulino ir gliukozės lygis pasidaro nuolat aukštas. Jis neigiamai veikia gebėjimą susikaupti, didina dirglumą ir nuovargio jausmą.

    Be to, kai naktį sukyla cukrus, dažnai tenka keltis į tualetą ir jo atsikratyti (cukraus perteklius pasišalina su šlapimu), o tai, suprantama, išsimiegoti nepadeda.

    Jus kamuoja miego apnėja

    Šiam miego sutrikimui būdingi paviršinio kvėpavimo periodai miegant ir akimirkos, kai kvėpavimas išvis sustoja.

    Dar miego apnėją dažnai lydi garsus knarkimas.

    Toks negilus, dažnai trikdomas miegas taip pat gali „apdovanoti“ nuovargiu, dėmesingumo trūkumu, užmaršumu.

    Yra ir daugiau blogų žinių: miego apnėja siejama su labai rimtais sveikatos sutrikimais, tokiais kaip širdies ligos ir insultas. Ją būtina gydyti.

    Prieš miegą „kybote“ socialiniuose tinkluose

    Dauguma mūsų kaip tik tą ir darome – prieš padėdami savo išmanųjį nakčiai, dar sykį patikriname, kas naujo pasaulyje ir mūsų draugų bei pažįstamų gyvenime. Paskui dar kurį laiką kamuojamės niekaip negalėdami užmigti.

    Viena to priežasčių gali būti ekranų skleidžiama mėlynoji šviesa. Ji stabdo melatonino – hormono, atsakingo už mūsų paros ritmą (miego ir būdravimo ciklą), – gamybą, todėl sunku užmigti ir dar sunkiau nubusti.

    Negeriate užtektinai vandens

    Tyrimai rodo, kad jeigu nevartojate užtektinai vandens ir kitų sveikų skysčių, net išmiegoję naktį vis tiek galite jausti nuovargį, silpnumą, mieguistumą.

    Esmė ta, kad skysčių trūkumas gali numušti kraujospūdį, o kartu su juo – ir nuotaiką bei energiją.

    Per daug miegate

    Tai vienas didžiausių paradoksų: pavargę galite jaustis ne tik dėl to, kad trūksta miego, bet ir todėl, kai jo būna per daug.

    Amerikiečių specialistų iš Harvardo universiteto aiškinimu, bet koks didesnis nukrypimas į vieną ar į kitą pusę nuo normalaus miego režimo gali sutrikdyti organizmo ritmą ir padidinti nuovargį dieną.

    Geriausias sprendimas tokiu atveju – išsiaiškinti, kiek valandų miego jums reikia, ir laikytis tokio režimo visada. Net savaitgaliais, per šventes ir atostogas.

    Kambaryje per karšta arba per šalta

    Ideali aplinkos temperatūra miegui yra tik 18,3 laipsnio. Mūsų pačių kūno temperatūra naktį nukrenta, taigi vėsus – bet ne šaltas! – oras patalpoje padeda greičiau užmigti ir ramiai išmiegoti iki ryto.

    Jeigu miegamajame per karšta arba per šalta, tai gali sutrukdyti natūraliam kūno atvėsimui ir sugadinti miegą.

    Įdomus faktas: miegančio žmogaus temperatūra krinta tol, kol maždaug per aušrą pasiekia žemiausią tašką.

    Vartojate vaistus

    Migdomieji vaistai sukelia mieguistumą – tą žinome visi. Tačiau yra ir kitų preparatų, nuo kurių galime jaustis apsnūdę ar apduję: tai antidepresantai, vaistai nuo alergijos, aukšto kraujospūdžio, vėžio ir kiti.

    Jeigu tokius vaistus geriate dieną, kai turite dirbti, nieko gero. Jie gali paveikti smegenų chemines medžiagas, vadinamas neurotransmiteriais, kuriais naudojasi kūno nervai, kad perduotų vienas kitam informaciją. Vaistai sutrikdo šią komunikaciją įteigdami organizmui, jog neurotransmiteriai pavargo ir negalima jų trukdyti.

    Per daug laiko praleidžiate užsidarę

    Jaukiai įsitaisyti šiltuose namuose gali atrodyti išskirtiniu malonumu. Tačiau kai pernelyg daug laiko praleidžiate uždarose patalpose, tai gal atsiliepti sveikatai. Ir daugiau nei vienu būdu!

    Buvimas šviesoje be galo svarbus mūsų vidiniam laikrodžiui, kad jis tinkamai tiksėtų ir mes nesijaustume pavargę tada, kai turime būdrauti, ir atvirkščiai.

    Kitos nemalonios sėdėjimo namuose pasekmės, be sujaukto miego ritmo, gali būti nerimastingumas, nuovargis.

    Patiriate nuolatinį stresą

    Daug rūpesčių ar streso kenkia miego trukmei ir kokybei, tai savo ruožtu kenkia fizinei ir psichinei sveikatai.

    Stresas, kaip žinome, verčia periferinę nervų sistemą intensyviai išskirti adrenaliną ir kortizolį (todėl jie taip ir vadinami – streso hormonai). Šie paspartina širdies plakimą, kad efektyviau aprūpintų gyvybiškai svarbius organus krauju ir paruoštų kūną reaguoti į galimą pavojų – taip organizmas traktuoja streso sukėlėją. Bet nors tokia reakcija labai vertinga atsidūrus plėšrūnų knibždančiose džiunglėse, ji pražūtinga mūsų miegui.

    Per daug sveriate

    Turint antsvorio gali pasidaryti sunku miegoti ir net pradėti kamuoti nemiga. Dar daugiau: dieną irgi dažnai jaučiamas mieguistumas bei išsekimas, net jeigu naktį gerai išsimiegojote.

    Nutukimas paveikia organizmo medžiagų apykaitą ir miego bei būdravimo ciklus taip pakenkdamas miego kokybei.

    Esate alergiški maistui

    Jeigu nuolatos jaučiatės pavargę ar mieguisti, gali būti, jog tai ne bet koks, o alergijos sukeltas antinksčių nuovargio sindromas.

    Kai žmogaus organizmas netoleruoja tam tikrų maisto produktų, jo antinksčiai išskiria hormoną kortizolį, kad tas slopintų sudirgimą ir uždegiminius procesus. O kai kūnas gamina pernelyg daug kortizolio, tai pasireiškia nuovargiu.

    Tokios alergijos taip pat dažnai pakenkia organizmo gebėjimams absorbuoti antioksidantus ir kitas maistines medžiagas, todėl gali išsivystyti kai kurių jų deficitas ir rezultatas būna tas pats: kasdien vos pavelkate kojas, nors nieko ypatingo neveikiate.

    Jums anemija

    Kai organizme nėra užtektinai sveikų raudonųjų kraujo kūnelių, kad aprūpintų audinius jiems būtinu deguonimi, nenuostabu, kad jaučiatės išvargę ir paliegę.

    Kiti įvairioms anemijos formoms būdingi simptomai – silpnumas, išblyškusi ar net pageltusi oda, dusulys, sutrikęs širdies ritmas, skausmai krūtinėje, šąlančios ar kaistančios pėdos, galvos skausmai.

    Pernelyg sėsliai gyvenate

    Tai dar viena šiuolaikinės visuomenės rykštė: labai daug jos narių nėra aktyvūs. Sėslus gyvenimo būdas įtraukė mus į savo liūną. Darbe kiaurą dieną sėdime prie stalo stebeilydamiesi į kompiuterį, grįžę namo darome tą patį – sėdime ir žiūrime į kokį nors ekraną. Dėl to sunkiai užmiegame ir išmiegame naktį, tad nuolat jaučiamės tokie pavargę, jog apie jokią aktyvią veiklą nenorime nė pagalvoti ir… dar labiau kabinamės į sėslų gyvenimą.

    Dirbate toksiškoje aplinkoje

    Omenyje turimas toksiškumas perkeltine prasme. Pasalūniški kolegos, nekompetentingas vadovas, nepakeliamas darbo krūvis, nesaugi ir nuolat besikeičianti aplinka… Visa tai gali kaip reikiant išsekinti. Amerikiečiai kažkada net yra apskaičiavę, kad tokio nuovargio sukeliama nemiga jų darbdaviams kainuoja daugiau kaip 90 mlrd. JAV dolerių kasmet – per sumažėjusį produktyvumą, klaidas ir nelaimingus atsitikimus darbe.

     

  • Siūloma supaprastinti pirmųjų ligos dienų pateisinimo tvarką

    Siūloma supaprastinti pirmųjų ligos dienų pateisinimo tvarką

    Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo, kad darbuotojai galėtų pirmąsias dvi ligos dienas neatvykti į darbą be šeimos gydytojo išduoto nedarbingumo pažymėjimo. Tokiu atveju darbdavys pats galėtų nuspręsti, ar leisti darbuotojui praleisti šias dienas, ir apie tai pranešti „Sodrai“.

    Ministerija tvirtina, kad tai padėtų sumažinti perteklinį gyventojų lankymąsi pas šeimos gydytojus peršalus, turint kvėpavimo takų infekcijų ar trumpalaikių virškinimo sutrikimų.

    „Šiandien žmogus, net ir sirgdamas vieną ar dvi dienas, yra priverstas kreiptis į gydytoją vien tam, kad gautų nedarbingumo pažymėjimą. Tai apkrauna pirminės sveikatos priežiūros grandį, didina eiles ir atima laiką iš pacientų, kuriems gydytojo pagalba iš tiesų būtina“, – pranešime cituojama sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.

    Darbdaviui nesutikus suteikti tokių dienų ar ligai užsitęsus ilgiau nei dvi dienas, darbuotojas turėtų kreiptis į gydymo įstaigą, kaip ir iki šiol.

    Ministerijos duomenimis, 2024 metais dėl ligos vienai ar dviem dienoms buvo išduota beveik 93 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų.

  • Vos vienas kiaušinis per savaitę sumažina mirties riziką beveik trečdaliu

    Vos vienas kiaušinis per savaitę sumažina mirties riziką beveik trečdaliu

    Virtų kiaušinių, kiaušinienės, omleto, plaktų kiaušinių ir kiti patiekalai iš vištų kiaušinių jau seniai laikomi klasikiniu pusryčių pasirinkimu milijardams žmonių visame pasaulyje.

    Tai paprasta, skanu ir netgi naudinga, tačiau tik nedaugelis žinojo, kiek naudinga iš tikrųjų.

    Naujas didelio masto tyrimas parodė, kad suvartojant nuo vieno iki šešių kiaušinių per savaitę reikšmingai sumažėja mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

    Ypač svarbu tai, kad teigiamas poveikis išlieka net ir tiems žmonėms, kuriems jau diagnozuotas padidėjęs cholesterolio kiekis.

    Ar sveika valgyti kiaušinius?

    Klausimas, ar kiaušiniai naudingi sveikatai, mokslininkų diskutuojamas jau kelis dešimtmečius.

    Viena vertus, kiaušiniai yra vertingas aukštos kokybės baltymų ir svarbių maistinių medžiagų šaltinis.

    Kita vertus, ilgą laiką buvo baiminamasi jų cholesterolio kiekio ir galimos įtakos širdies ir kraujagyslių sistemai.

    Monasho universiteto tyrėjai nusprendė detaliau ištirti ryšį tarp kiaušinių vartojimo ir mirštamumo nuo širdies ligų vyresnio amžiaus žmonėms – tai sritis, kurioje iki šiol trūko duomenų.

    Kiaušiniai yra maistingas produktas, turtingas baltymų, B grupės vitaminų, folio rūgšties, nesočiųjų riebiųjų rūgščių, riebaluose tirpių vitaminų ir daugybės mineralų.

    Vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems gali mažėti fizinis pajėgumas, kiaušiniai tampa prieinamu ir maistingu baltymų šaltiniu.

    Poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai

    Tyrime dalyvavo 8 756 Australijos ir JAV gyventojai nuo 70 metų ir vyresni. Dalyviai buvo įtraukti į ASPREE tyrimą ir jo pogrupį ALSOP. Jie patys nurodė, kiek kiaušinių suvartoja, o duomenys buvo suskirstyti į tris grupes:

    • retai arba niekada (niekada arba 1–2 kartus per mėnesį),
    • kas savaitę (1–6 kartus per savaitę),
    • kasdien (kartą ar kelis kartus per dieną).

    Buvo vertinamas ryšys tarp kiaušinių vartojimo ir mirštamumo nuo visų priežasčių, taip pat atskirai – nuo širdies ir kraujagyslių bei onkologinių ligų, atsižvelgiant į socialinius-demografinius, sveikatos ir mitybos veiksnius.

    Stebėjimo laikotarpis truko beveik šešerius metus.

    Kaip kiaušiniai veikia mirties nuo širdies ligų riziką

    Dalyviai, kurie per savaitę suvartodavo nuo vieno iki šešių kiaušinių, turėjo 29 proc. mažesnę mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų riziką ir 17 proc. mažesnę mirties nuo bet kokių priežasčių riziką nei tie, kurie kiaušinius valgė retai arba visai nevartojo.

    Statistiškai reikšmingo ryšio tarp kiaušinių vartojimo ir mirštamumo nuo vėžio nenustatyta.

    Analizuojant mitybos kokybės įtaką, paaiškėjo įdomi tendencija: dalyviai, kurių mityba buvo vidutinės arba aukštos kokybės ir kurie kiaušinius valgė kas savaitę, turėjo atitinkamai 33 proc. ir 44 proc. mažesnę mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

    Tai rodo, kad bendra mitybos kokybė suteikia papildomą apsaugą.

    Cholesterolis kiaušiniuose

    Netikėčiausia tyrimo išvada – teigiamas kiaušinių poveikis išliko nepriklausomai nuo padidėjusio cholesterolio ar riebalų kiekio kraujyje.

    Anksčiau kai kurie tyrimai rodė didesnę mirties riziką žmonėms, sergantiems hipercholesterolemija ir valgantiems kiaušinius, tačiau naujieji duomenys tai paneigė.

    Dalyviai, sergantys dislipidemija ir kas savaitę valgantys kiaušinius, turėjo 27 proc. mažesnę mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų riziką nei tie, kurie kiaušinių beveik nevartojo.

    Tai rodo, kad padidėjęs cholesterolio kiekis beveik nedaro įtakos ryšiui tarp kiaušinių vartojimo ir mirties rizikos.

    Amerikos širdies asociacija rekomenduoja sveikiems žmonėms suvalgyti vieną visą kiaušinį per dieną, o vyresnio amžiaus asmenims su normaliu cholesterolio kiekiu – net du kiaušinius per dieną, atsižvelgiant į jų maistinę vertę.

    Australijos mitybos gairės ir „Heart Foundation“ taip pat mano, kad suaugusiesiems, kurių cholesterolio kiekis normalus, saugu suvartoti iki septynių kiaušinių per savaitę.

    Išvada

    Tyrimo rezultatai rodo, kad iki šešių kiaušinių per savaitę vartojimas gali sumažinti bendrą mirštamumą ir mirties nuo širdies bei kraujagyslių ligų riziką vyresnio amžiaus žmonėms.

    Šie duomenys gali tapti pagrindu formuojant moksliškai pagrįstas mitybos rekomendacijas senjorams.

  • Kaip suprasti, kad katė susirgo: pagrindiniai simptomai, kurių negalima ignoruoti

    Kaip suprasti, kad katė susirgo: pagrindiniai simptomai, kurių negalima ignoruoti

    Katės moka slėpti skausmą ir silpnumą geriau nei dauguma gyvūnų. Tai yra jų senovinis gynybos būdas: laukinėje gamtoje pastebima liga reiškia pažeidžiamumą.

    Dėl šios priežasties naminiai gyvūnai dažnai atrodo žvalūs net ir tada, kai jiems skauda.

    Šeimininkams atrodo, kad viskas gerai, kol gyvūno būklė netampa labai rimta.

    Tačiau jei žinote esminius signalus, galite pastebėti problemą daug anksčiau ir laiku suteikti pagalbą.

    Toliau pateikiami svarbiausi požymiai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį, taip pat reti, bet patikimi faktai apie kačių elgseną.

    Kodėl katė ėmė blogai ėsti arba daug gerti

    Staigus apetito padidėjimas arba sumažėjimas – vienas iš pirmųjų nerimą keliančių signalų. Padidėjęs apetitas gali atsirasti dėl diabeto, hipertirozės ar virškinamojo trakto problemų. Atsisakymas ėsti dažniau susijęs su pykinimu, karščiavimu, dantų skausmu ar uždegimu. Jei katė apskritai nustoja ėsti – tai priežastis skubiai kreiptis apžiūrai.

    Padidėjęs troškulys taip pat signalizuoja apie galimas inkstų, endokrininės sistemos problemas ar diabetą. Katėms iš prigimties troškulio pojūtis yra sumažėjęs, nes jų protėviai vandenį gaudavo iš medžiojamo grobio. Todėl, jei jūsų katė staiga pradėjo gerti daugiau, itin svarbu tai pastebėti, nelaukti ir kreiptis į specialistą.

    Kodėl katė keistai miaukia arba vengia kraiko dėžutės

    Neįprastas miaukimas gali būti skausmo, nerimo ar su amžiumi susijusių pokyčių ženklas. Jei jūsų katė miaukia dažniau nei įprastai arba miaukia kitaip, ji gali bandyti pranešti jums apie fizinį ar emocinį diskomfortą. Senesniems gyvūnams gali išsivystyti kognityvinė disfunkcija (senatvinė silpnaprotystė), dėl kurios jie pradeda „kalbėtis“ dažniau.

    Problemos su kraiko dėžute – vienas iš ryškiausių ligos požymių. Jei katė nustojo šlapintis arba pradėjo eiti į kitas vietas, galimi uždegimai, infekcijos ar net pavojingas šlaplės užsikimšimas dėl susidariusių druskų ar akmenų.

    Taip pat katė gali vengti kraiko dėžutės, jei ją asocijuoja su skausmu, pavyzdžiui, skausmingo šlapinimosi ar apsunkinto tuštinimosi metu. Barti gyvūno tokiose situacijose jokiu būdu negalima, reikia jį stebėti ir kreiptis… taip, taip, pas tą patį veterinarą. Beje, ar žinote, kiek kraiko dėžučių turėtų būti namuose?

    Vėmimas, viduriavimas ir kailio problemos: kada laikas pas veterinarą

    Vėmimą ar viduriavimą gali sukelti žarnyno parazitai, bakterinės ar virusinės infekcijos, alergijos, pankreatitas, vėžys, kepenų, inkstų, kasos, žarnyno ligos ir net stresas. Vidurių užkietėjimas taip pat gali sukelti vėmimą ir nedidelio kiekio skystų išmatų išskyrimą. Būtina išsiaiškinti priežastį ir pašalinti tiek ją, tiek simptomus, nes priešingu atveju tai stipriai alina organizmą. Kur tai daryti, tikriausiai jau supratote.

    Kailio būklės ir priežiūros pokyčiai taip pat daug pasako apie sveikatą. Katės gali laižyti pilvą, jaučiant skausmą ar nerimą, arba atvirkščiai – nustoti savimi rūpintis, jei turi sąnarių problemų, antsvorio ar jaučia skausmą burnoje. Kai gyvūnas serga, kailio būklė pastebimai pablogėja: jis tampa netvarkingas, nebe toks malonus liesti kaip anksčiau, nustoja būti vientisas ir glotnus bei susivelia „į varveklius“.

    Pastebimai sumažėjęs aktyvumas taip pat yra rodiklis, o jo priežastys gali būti įvairios: nuo skaudančių sąnarių iki išsekimo būklės dėl inkstų ligų, vidurių užkietėjimo, vėžio ir daug kitų.

    Pasikeitusi snukio išraiška: nuolat atrodo piktas, nepatenkintas, surauktas – tai gali liudyti apie lėtinius skausmus, kuriuos katė nuolat kenčia, nors gali būti tokia pat meili ir murkianti.

    Jei jūsų katės nosis nuolat blyški ir sausa – tai taip pat ženklas, kad su sveikata kažkas negerai. Ir nors daugelis (net veterinarijos klinikose) nekreipia dėmesio į šį simptomą – tai veikiantis indikatorius!

    Nemalonus kvapas iš burnos – taip pat ne nekaltas smulkmena. Jis susijęs ne tik su burnos ertmės ligomis (ėduonimi, dantų akmenimis, gingivitu, stomatitu, danties abscesu, naujais dariniais ar augliais burnoje), bet ir su inkstų veiklos sutrikimais ar diabetu.

    Reguliarus dantų valymas yra reali profilaktika. Čia yra daugybė variantų: nuo specialių pastų, šepetėlių ir gelių iki dantų valymo pas veterinarą (mechaninio ar ultragarsinio) užleistais atvejais; taip pat yra ir specialių pašarų, padedančių išsivalyti augintinio dantukus.

    Jūsų ūsuoto-uodeguoto draugo sveikata yra jūsų rankose, ja negalima apleisti. Katės gali tyliai kentėti skausmą, nes kalbėti žmogiškai jos nemoka. Laiku pastebėti simptomai padės susidoroti su problema greičiau ir paprasčiau, o užleista liga taps lėtine arba pasieks negrįžtamą tašką.

  • Ramybė… per lėkštę

    Ramybė… per lėkštę

    Nerimas gali turėti ne tik psichologinę, bet ir biologinę priežastį.

    Tuomet ramybę galima rasti maiste – reikia tik žinoti, kokiais produktais tą nerimą galima nuslopinti.

    Daug kam pažįstamos staigios nepaaiškinamos nerimo bangos, kai širdis ima daužytis krūtinėje, o mintys pasileidžia šuoliais.

    Nerimo kamuojami gyvena milijonai žmonių. Jei tikėsime statistika, tokie sutrikimai kamuoja apie 30 proc. suaugusiųjų.

    Bet amerikiečiai mokslininkai nustatė įdomų faktą: žmonės, kuriems būdingas didesnis nerimastingumas, stokoja svarbios maistinės medžiagos – cholino. Jo kiekis smegenyse būna vidutiniškai 8 proc. mažesnis.

    Kas tas cholinas ir kam jo reikia

    Cholinas nėra nei vitaminas, nei mineralas, bet ypatingas vandenyje tirpus junginys, panašus į B grupės vitaminus.

    Mūsų organizmas gaminasi jo ir pats – kepenyse, tačiau visai nedaug, tad didesniąją dalį turime gauti iš maisto.

    Kam?

    Pirmiausia, cholinas yra statybinė medžiaga organizmo ląstelių membranoms. Antra, jis padeda kepenims perdirbti riebalus. Tačiau dar svarbiau tai, kad cholinas dalyvauja acetilcholino – nervinius signalus perduodančio junginio, atsakingo ir už atmintį, nuotaiką bei raumenų kontrolę, gamyboje.

    Acetilcholinas yra pagrindinis nervų sistemos „kurjeris“. Bet kad jis atliktų savo darbą, reikalingas cholinas: vyrams – apie 550 mg per parą, moterims – 425 mg.

    Deja, kaip tik cholino, pasirodo, dauguma žmonių negauna pakankamai su maistu.

    Kuo čia dėtas nerimas?

    Nerimas gali apimti, kai mūsų baimės centras, esantis smegenų migdoliniame kūne, dirba „intensyvesniu režimu“, o savikontrolės zona prefrontalinėje smegenų žievėje negali jo nuraminti.

    Pagrindinės priežastys, kodėl taip nutinka, dažnai būna psichologinės, – jas tenka aiškintis individualiai padedamam psichologo.

    Tačiau galimos ir biologinės bei psichofiziologinės priežastys. Kaip kad jau minėtas cholino trūkumas. Nerimo sutrikimų kamuojamiems žmonėms cholino pastebimai sumažėję ir prefrontalinė smegenų žievė atitinkamai reaguoja į šį deficitą.

    Susidaro sudėtinga situacija: lėtinis stresas išsekina cholino atsargas, o jo stygius dar labiau padidina mūsų jautrumą stresui.

    Stebuklingų tablečių nebūna

    Deja, vien cholino papildų vartojimas nepadės „išgydyti“ nerimo. Tačiau jis gali tapti reikšminga dalimi kompleksinių priemonių psichikos sveikatai sustiprinti.

    Kita vertus, cholino lygį gana nesunku sureguliuoti mityba.

    Šio junginio turtingiausi produktai ir taip greičiausiai dažnai būna ant jūsų stalo:

    • Galvijų kepenys (apie 400 mg cholino 100 g produkto).

    • Kiaušiniai, ypač trynys (147 mg viename dideliame kiaušinyje).

    • Lašišų mėsa (apie 90 mg).

    • Viščiukų krūtinėlės (70 mg).

    • Brokoliai ir briuseliniai kopūstai (60–70 mg).

    • Riešutai ir saulėgrąžų branduoliai (20–30 mg cholino 100 g produkto).

    Taip pat vertėtų atkreipti dėmesį į špinatus – juose yra betaino, o šis aminorūgšties darinys padeda pasisavinti choliną.

    Ankštinės daržovės (lęšiai, avinžirniai), sojų gaminiai (kaip sojų varškė), riešutai ir kryžmažiedės daržovės (įvairūs kopūstai) taip pat padeda padidinti cholino atsargas ir, tikėtina, sumažinti nerimastingumą.

    Augalinius cholino šaltinius ypač svarbu žinoti tiems, kas nevalgo mėsos.

    Ne vien cholinas

    Įrodyta, kad suvaldyti nerimą taip pat padeda:

    Judėjimas. 30 minučių pasivaikščiojimas arba jogos seansas kartą per dieną padeda smegenims gaminti vadinamuosius laimės hormonus.

    Miegas ir dienos režimas. Stenkitės miegoti eiti ir keltis visada tuo pačiu laiku.

    Kvėpavimas. Nuslopinti nerimo bangą padeda kvėpavimo technikos, pavyzdžiui garsioji „4-7-8“: skaičiuodami iki 4 įkvėpkite, sulaikę kvėpavimą suskaičiuokite iki 7 ir lėtai iškvėpkite skaičiuodami iki 8.

    Tiks ir bet kuris kitas kvėpavimo metodas, kuriame dalyvauja pilvas, ne tik krūtinės ląsta, ir kuriame iškvėpimas būna ilgesnis nei įkvėpimas.

    Bendravimas, artumas, apsikabinimai. Artimųjų palaikymas, draugiški prisilietimai ir apsikabinimai, kūno kontaktai – puikiausi vaistai nuo vienatvės ir nepagrįstos baimės priepuolių.

    Beje, fizinis kontaktas, mylimo žmogaus arba to, kuriuo pasitikite, artumas – veiksminga pagalbos priemonė ir ištikus panikos priepuoliui. O jeigu greta nieko nėra, palengvės ir apkabinus patiems save.

    Nerimas sargdina

    Nerimo kamuojami žmonės dažniau skundžiasi įvairiais negalavimais. Ir psichiatrai sako, jog taip yra dėl to, kad nerimo sutrikimas geba imituoti įvairias ligas bei sukelti visiškai realius fizinius simptomus. Skausmai širdies plote, dusulys ir netgi pakilusi temperatūra – visa tai gali būti psichologinės įtampos, ne ligos pasekmė.

    Įdomiausia, kad nerimas dažniausiai imituoja ligas, kurios žmogui jau gerai pažįstamos, kuriomis jis žinojo sergant artimuosius, buvo susidūręs pats ar tiesiog matė per televizorių. Neretai tai būna širdies ir kraujagyslių sistemos negalavimai (širdies skausmai, dusulys), virškinimo sistemos sutrikimai (skrandžio skausmai) ir pan.

    Vienu metu netgi egzistavo toks terminas – „termoneurozė“: nerimo išprovokuotas kūno temperatūros pakilimas. Ir nors jis psichiatrijoje nebenaudojamas, pats reiškinys niekur nedingo. Specialistų tai nestebina – juk termoreguliacijos centras yra kaip tik smegenyse, primena jie.

    Gera žinia, kad nerimo sutrikimai ne visada reikalauja psichiatrinio gydymo – iš pradžių galima apsieiti ir be vaistų, kreipusis į psichologą.

     

  • 5 miego tipai ir kaip su kiekvienu susidraugauti

    5 miego tipai ir kaip su kiekvienu susidraugauti

    Miegate po aštuonias valandas, tačiau nubundate išsekę? Arba užmiegate per sekundę, bet paryčiui smegenys staiga nusprendžia, kad užteks to miego, ir ima analizuoti visas gyvenimiškas problemas iškart?

    Mokslininkų manymu, miego sutrikimus galima suskirstyti į kelis konkrečius tipus – savotiškus miego profilius. Jie tinka kiekvienam, turinčiam miego sutrikimų. Ir tai ne šiaip asmens ypatybė, bet reikšmingas signalas apie fizinę ir psichologinę organizmo būklę.

    Kaip suprasti savo tipą?

    Tam reikia įvertinti ne tik miego trukmę, bet ir kokybę, būklę dieną, ar greitai užmiegama ir kaip dažnai nubundama naktį.

    Miego kokybė beveik visada svarbiau už jo trukmę. O asmeninis „miego profilis“ – būdas išsiaiškinti užslėptas sveikatos problemas ir jas išspręsti.

    Ir jeigu miego sutrikimai užsitęsia ilgam, tai jau pagrįsta priežastis kreiptis į gydytoją – somnologą arba endokrinologą.

    1 tipas: amžinas neišsimiegojimas

    Taip apibūdinamas miegas žmonių, kurie ilgai vartosi lovoje, kol užmiega, paskui dažnai nubunda naktį, o rytą jaučiasi nuvargę ir sudirgę.

    Dieną juos gali kamuoti nerimastingos mintys, suprastėja dėmesingumas.

    Ką tai reiškia?

    Toks miego profilis glaudžiai susijęs su padidėjusia nerimo sutrikimų ir depresijos grėsme. Nuolatinis neišsimiegojimas pakerta ir imunitetą, didina hipertenzijos, diabeto bei širdies ir kraujagyslių sistemos ligų riziką.

    Specialistai tokiomis aplinkybėmis rekomenduoja mažinti įtampą ir krūvius antroje dienos pusėje. Po pietų nebevartoti kofeino (negerti ne tik kavos, bet ir kokakolos, kakavos ir pan.). Ir vietoj žvalinančių užsiėmimų rinktis labiau atpalaiduojančias veiklas. O pirmoje dienos pusėje galima planuoti daugiau fizinės veiklos.

    Atkreipkite dėmesį – gal yra galimų fiziologinių priežasčių dėl miego problemų? Tokių kaip apnėja (trumpalaikis kvėpavimo sustojimas miegant) ar dažnas poreikis eiti į tualetą naktį. Gali būti, jog yra priežastis kreiptis į gydytoją.

    2 tipas: miegate užtektinai, bet jaučiatės pavargę

    Užmiegate greitai ir išmiegate 7–8 valandas, bet dieną vis tiek kamuoja mieguistumas ir jaučiatės kaip sudaužyti, o smegenys veikia it sulėtintam kine?

    Tai signalas apie prastą miego kokybę. Galbūt dėl to, kad trūksta gilaus miego stadijų ar greitojo miego fazės.

    Tokia būklė gali maskuoti vitaminų deficitą (pavyzdžiui, D arba B12) ir didinti ilgalaikių problemų dėl atminties ir kognityvinių funkcijų (dėmesingumo, mąstymo) riziką.

    Specialistai rekomenduoja patiems įsivertinti miego kokybę. Atkreipkite dėmesį, kada einate gulti. Pageidautina, jog tą darytumėte ne vėliau kaip iki dvidešimt trečios valandos, kad organizme nesutriktų melatonino, atsakingo už mūsų nakties poilsį, gamyba.

    Taip pat prisiminkite, ar nesnūduriuojate dieną. Daugybė žmonių, ypač pagyvenusių, kartais nesąmoningai ir patys to nepastebėdami pauzių metu užsnūsta.

    Atrodo, menkniekis, tačiau tokie epizodai gali smarkiai sujaukti nakties miego režimą, o visaverčio išsimiegojimo 15–20 minučių užsnūdimai neužtikrina.

    Prasminga būtų pasitikrinti ir dėl vitaminų deficito (prieš tai pasikonsultavus su gydytoju). Tačiau geriausia pagalba tokiu atveju – griežtas ėjimo miegoti grafikas ir nesinaudojimas jokiais išmaniaisiais prietaisais vieną dvi valandas iki gulant.

    3 tipas: miegate, bet tik išgėrę tabletę

    Jeigu be migdomųjų vaistų tenka valandų valandas skaičiuoti avis, galima suprasti, kodėl imamasi tablečių. Tačiau tai gali neigiamai veikti atmintį ir dėmesingumą.

    Ir išvis: ilgalaikis migdomųjų vartojimas – rimta rizika. Smegenys dėl to negauna visaverčio poilsio, o moksliniai tyrimai įprotį migdytis vaistais sieja su dėmesio koncentravimo ir atminties problemomis ateityje.

    Todėl gydytojai jokiu būdu nerekomenduoja vartoti migdomųjų nuolat. Verčiau pasistenkite pagerinti natūralų miegą.

    Kad jis būtų visavertis, miegamajame turi būti tamsu ir vėsu, mažiausiai valanda iki miego jame neturėtų likti veikiančių išmaniųjų prietaisų. Prieš pat einant gulti galima išsimaudyti šiltoje vonioje arba išeiti pasivaikščioti.

    Migdomuosius derėtų vartoti tik trumpais 2–4 savaičių kursais ir tik skyrus gydytojui.

    4 tipas: miegate trumpai

    Paprastai tai reiškia mažiau kaip 6 valandas miego per parą. Visu kitu metu būdingi nuotaikų svyravimai, padidėjęs apetitas ir polinkis priimti impulsyvius sprendimus.

    Nuolatinis neišsimiegojimas – tai skaudus smūgis medžiagų apykaitai ir kognityvinėms funkcijoms (dėmesingumui, mąstymui, atminčiai, kalbai). Trumpas miegas pastebimai padidina nutukimo, II tipo diabeto bei širdies ir kraujagyslių sistemos ligų riziką, nes organizmui tiesiog trūksta laiko atsigauti.

    Ką daryti? Pirmiausia pasistenkite pamiegoti valandą ar dvi ilgiau. (Specialistų teigimu, net ir papildomas pusvalandis miego per dieną pagerina dėmesingumą ir nuotaiką.)

    Jei nepavyks, ieškokite priežasčių: gal kaltas stresas, darbo grafikas, jūsų dėmesį vis patraukiantys išmanieji įrenginiai, vėlyvos treniruotės ar papratimas vėlai gultis.

    Esminis dalykas, padedantis sureguliuoti dienos režimą, – cirkadinių ritmų stabilizavimas. Todėl stenkitės gultis iki dvidešimt trečios valandos netgi laisvadieniais. Ir susigalvokite atsipalaiduoti padedantį ritualą prieš miegą.

    5 tipas: miegas su pertrūkiais

    Užmigti užmiegate, tačiau nubundate po kelis kartus pernakt, tad rytą atrodo, kad nė kiek nepailsėjote?

    Dažnos tokio sutrikimo priežastys – stresas, miego apnėja ar cukraus kiekio kraujyje svyravimai.

    Fragmentuotas miegas, kaip jį vadina ekspertai, ne mažiau kenksmingas nei per trumpas. Dėl jo nervų sistema patiria nuolatinę įtampą, pakyla streso hormono kortizolio lygis ir atsiranda nerimo sutrikimų, depresijos bei hipertonijos išsivystymo grėsmė.

    Kol nevėlu, susirūpinkite savo vakariniais įpročiais. Prieš miegą nevartokite daug skysčių ir visiškai negerkite alkoholio. Kontroliuokite cukraus kiekį kraujyje. O jeigu naktį nubundate reguliariai, pasikonsultuokite su gydytoju.

    Daug kas alkoholį laiko alternatyvą migdomiesiems, bet iš tikrųjų miegas nuo jo antroje nakties pusėje tampa su pertrūkiais.

    Nepalyginti geresnis būdas susidoroti su stresu – nuosaikūs fiziniai krūviai: galima pasivaikščioti sparčiu žingsniu, padaryti kelis atsispaudimus ar paplaukioti.

     

  • Sezonas – gripo, grėsmė – infarkto

    Sezonas – gripo, grėsmė – infarkto

    Gripas didina infarkto riziką septynis kartus, bet tai ne vienintelis virusas, sukeliantis širdies ir kraujagyslių sistemos komplikacijas.

    Palyginti su ankstesne savaitę, susirgimų gripu padaugėjo. Specialistų teigimu, to ir reikėjo tikėtis žinant kitų sezonų dinamiką.

    Be to, šaltėjant orams žmonės daugiau laiko praleidžia patalpose ir mažiau – gryname ore, imunitetas silpsta, taigi susirgimo atvejų daugėja.

    Suprantama, šiuo metų laiku siaučia ir daugiau kvėpavimo takų ligų sukėlėjų, tačiau gripo virusas tarp jų – pats nemaloniausias.

    Jis pavojingas ne vien dėl sunkios ligos eigos, bet ir dėl galimų komplikacijų. Tą neseniai patvirtino naujausios metaanalizės – didžiausios iki šiol, apėmusios 155 tyrimus, – rezultatai.

    Tyrėjai siekė nustatyti, kaip virusinės infekcijos susijusios su širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, įskaitant infarktą ir insultą, rizikos padidėjimu. Ir net tik pirmosiomis savaitėmis susirgus – ilgalaikėje perspektyvoje taip pat.

    Ūmios infekcijos

    Tyrė mokslininkai ne vien sezonines infekcijas, tokias kaip gripo bei respiracinio sincitinio viruso (RSV), bet ir endemines: Dengės karštligės, Čikungunijos viruso, kitų. Ir štai ką nustatė.

    Užsikrėtus gripu, pirmąją savaitę šis virusas didina infarkto riziką 7,2 karto. Tačiau grėsmė niekur nedingsta ir ūmiam ligos periodui pasibaigus. Net praėjus mėnesiui po to, kai persergama gripu, rizika patirti infarktą būna 4 kartus, insulto – 5 kartus didesnė.

    Kovido, jau įsiterpusio į sezoninių ligų gretas, galimos pasekmės dar ilgesnės. Mokslininkų skaičiavimu, užsikrėtus koronavirusu, per pirmąsias 14 savaičių infarkto ir insulto rizika būna maždaug 3,3 karto didesnė nei iki ligos. Tačiau per kitus metus visų širdies ir kraujagyslių sistemos problemų grėsmė padidėja 82 proc., išeminės širdies ligos – 74 proc., insulto – 69 proc.

    Užsikrėtus RVS, pirmąją savaitę infarkto grėsmė būna 3,4 karto didesnė. Jeigu sergama sunkia forma, pareikalaujančia hospitalizacijos, tai būna ypač pavojinga vyresniems kaip 50-ies asmenims: apie 22 proc. jų atsidūrus ligoninėje pasireiškia su širdimi susijusios komplikacijos.

    Lėtinės ir užslėptos infekcijos

    Jas sukeliantys virusai – taip pat grėsmė širdžiai.

    Štai hepatitas C riziką mirti nuo širdies kraujagyslių sistemos ligų padidina 2,1 karto, nuo infarkto – 27 proc., insulto – 23 proc. Ir toji grėsmė išlieka ilgiau nei penkerius metus.

    Citomegalo virusas (CMV) savo ruožtu grėsmę mirti nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų kilsteli 28 proc., žmogaus papilomavirusas (ŽVP) – ypač vėžį sukeliantys aukštos rizikos šio viruso tipai – galimybę susirgti tokiomis ligomis didina 25 proc., riziką nuo jų numirti – beveik 4 kartus.

    ŽIV 65 proc. didina bendrą riziką susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, konkrečiai infarktu – 60 proc., insultu – 45 proc., širdies nepakankamumu – beveik 2 kartus.

    Atsakomybės klausimas

    Po tokių nerimą keliančių atradimų specialistai dar labiau pabrėžia profilaktikos svarbą: skiepytis būtina.

    Laiku pradėta antivirusinė terapija nuo hepatito C padeda daugiau kaip 90 proc. pacientų. Išsigydžius sumažėja ir rizika susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.

    Įrodyta, kad skiepai nuo gripo 34 proc. mažina didžiųjų širdies ir kraujagyslių sistemos incidentų – infarkto, insulto ir mirties nuo kitų kardiologinių ligų – grėsmę.

    Tad nors sergamumas gripu jau auga, pasiskiepyti dar nėra vėlu. Tuo labiau kad tai vienintelis būdas apsisaugoti nuo viruso keliamų pavojų.

    Tik svarbu prisiminti, kad vakcina neapsaugo šimtu procentų nuo infekcijos išsivystymo užsikrėtus gripu. Jos apsauga suveikia apytikriai 50–60 proc. atvejų. Taigi susirgti gripu galite net ir pasiskiepiję, bet liga bus lengvesnė, sunkių komplikacijų tikimybė – mažesnė.

    Specialistai skiepus nuo gripo ypač rekomenduoja vaikams, pagyvenusiems žmonėms ir asmenims, turintiems imunodeficitą. Nesiskiepyti, pasak jų, – tai neatsakingai elgtis su savo sveikata.

  • Sintetiniai vitaminai: mitai, realybė ir ar verta juos pirkti

    Sintetiniai vitaminai: mitai, realybė ir ar verta juos pirkti

    Vitaminai, kuriuos žmogus gauna ne iš natūralių maisto produktų, o tablečių ar kapsulių pavidalu, ne tik neduoda naudos, bet ir padidina vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

    Tokią išvadą padarė JAV Prevencinių paslaugų darbo grupės (angl. US Preventive Services Task Force, toliau – USPSTF) specialistai, išanalizavę daugelio plataus masto tyrimų rezultatus, apie ką pranešė žurnalas Healio Strategic Solutions.

    Mokslininkai pažymi, kad vitaminų ir maisto papildų pramonė kasmet uždirba milijardus dolerių iš tokių tablečių pardavimo.

    Tačiau jei anksčiau jų nauda buvo tik abejotina, tai šiandien atsirado įrodymų, kad jie iš tikrųjų kenkia žmogaus sveikatai.

    „Didžiulis maisto papildų pramonės rinkodaros biudžetas kelia visuomenės susidomėjimą ir užtikrina milijardines pajamas“, – pažymėjo redakcinio straipsnio autoriai. – „Tačiau išskyrus gamintojų pelną, jokios kitos naudos jie neatneša.“

    Ne tik beprasmiškos išlaidos, bet ir potencialiai pavojinga praktika

    Mokslininkai, daugelį metų besispecializuojantys onkologinių ligų prevencijos srityje, pateikė griežtą pareiškimą: sintetinių beta karoteno (retinolio – vitamino A pirmtako) ir vitamino E papildų vartojimas – tai yra kapsulių ar tablečių, o ne natūraliai gaunamų kartu su maistu – gali turėti rimtų pasekmių žmogaus sveikatai.

    USPSTF pagrindžia šią rekomendaciją šiais faktais:

    • Yra pakankamai įrodymų, kad beta karoteno papildai nėra naudingi širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) ar vėžio profilaktikai;
    • Yra pakankamai įrodymų, kad vitamino E papildai taip pat nėra naudingi ŠKL ar vėžio prevencijai;
    • Nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių multivitaminų naudą ŠKL ar vėžio profilaktikai;
    • Nėra jokių įrodymų dėl kitų atskirų ar kombinuotų maistinių medžiagų papildų (išskyrus beta karoteną ir vitaminą E) naudos ŠKL ar vėžio prevencijai.

    Be to, USPSTF pažymėjo, kad yra pakankamai įrodymų, jog beta karotenas (sintetinis vitaminas A) gali padidinti plaučių vėžio riziką tarp asmenų, kurie jau priklauso rizikos grupei.

    Maisto papildai nėra tokie nekalti, kaip atrodo

    Mokslų daktarė, Šiaurės Vakarų universiteto Feinbergo medicinos mokyklos (Čikaga) mokslininkė Dž. Czia (Zh. Jia) atkreipė dėmesį, kad amerikiečiai dažnai žiūri į maisto papildus kaip į nekaltą ligų prevencijos priemonę.

    Tačiau Jungtinėse Valstijose maisto papildai nėra griežtai reguliuojami, todėl Maisto ir vaistų administracijai (FDA) gali tekti atsisakyti teiginių, kad papildai nėra skirti ligų diagnostikai, gydymui ar prevencijai.

    „Be to, kad tai – beprasmiškos išlaidos, dėmesys papildams gali būti laikomas potencialiai žalingu reiškiniu. Užuot skyrus pinigus, laiką ir dėmesį papildams, geriau būtų koncentruotis į veiklą, kuri turi mažesnę riziką ir didesnę naudą“, – rašo autoriai.

    Mokslininkai ragina susitelkti į tikrąją prevenciją

    „Sveikatos apsaugos sistemos ir medicinos specialistai turėtų sutelkti dėmesį į prevencines paslaugas, pagrįstas faktais ir rekomenduojamas USPSTF, įskaitant aukšto kraujospūdžio kontrolę bei elgsenos konsultacijas, skatinančias fizinį aktyvumą ir sveiką mitybą“, – daro išvadą amerikiečių mokslininkai.

    USPSTF ir anksčiau laikėsi nuomonės, kad sintetinių vitaminų papildų vartojimas nėra tikslingas, tačiau naujausi tyrimai juos įtikino, jog šių medžiagų vartojimas ne tik nenaudingas, bet ir tiesiogiai žalingas.

    Vartodamas tabletes žmogus dažnai nustoja stengtis gauti vitaminus iš natūralių produktų ar didinti fizinį aktyvumą, nes yra įsitikinęs, kad pakanka išgerti tabletę – ir vėžio rizika esą išnyks.

    Šią išvadą patvirtino keli mokslų daktarai, atstovaujantys medicinos ir sveikatos tyrimų centrams prie Kalifornijos universiteto bei Šiaurės Vakarų universiteto (Čikaga).

    Taigi, kaip nurodoma straipsnyje, USPSTF dar kartą rekomenduoja nevartoti beta karoteno ir vitamino E papildų širdies bei kraujagyslių ligų ar vėžio profilaktikai.

  • Televizorius gadina akis? Ką sako oftalmologai

    Televizorius gadina akis? Ką sako oftalmologai

    Ar ir jums vaikystėje sakydavo, kad negalima sėdėti per arti televizoriaus?

    Mūsų tėvai buvo įsitikinę, kad taip galima sugadinti akis.

    Galbūt ir šių dienų mamos bei tėčiai draudžia vaikams pernelyg arti prikišti ekranus prie akių, tačiau dabar tai dažniau taikoma išmaniesiems telefonams.

    Tad ar visa tai buvo tiesa?

    Kaip mažas atstumas tarp ekrano ir akių galėjo sugadinti regėjimą?

    Ar nuo televizoriaus galima apakti

    Pasirodo, sėdint arti televizoriaus niekas neapaks – tai tik mūsų vaikystės mitas.

    Amerikos oftalmologijos akademija patvirtina: nėra jokių įrodymų, kad mažas atstumas iki ekrano galėtų visam laikui pakenkti akims – nei vaikų, nei suaugusiųjų.

    Baimė „apakti nuo televizoriaus“ kilo dar senaisiais kineskopinių televizorių laikais, kai šie skleidė mikroskopines rentgeno spindulių dozes.

    Tuomet ir atsirado patarimas „nesėdėk per arti“.

    Mūsų tėvai labiau bijojo spinduliuotės, o ne žalos akims.

    Tačiau šiuolaikiniai ekranai yra visiškai saugūs – jie neskleidžia jokios radiacijos.

    Kai sėdite per arti, akys tiesiog pervargsta.

    Joms tenka nuolat įtempti raumenis, kad išlaikytų fokusą į artimą objektą, be to, jūs rečiau mirksite. Dėl to gali atsirasti akių sausumo, „smėlio akyse“ pojūtis, galvos skausmai ir laikinas regėjimo neryškumas.

    Visa tai vadinama skaitmeniniu regos nuovargiu – nemalonia, bet laikina būkle.

    Nuo ko genda vaikų regėjimas

    O štai kas iš tiesų blogina regėjimą, ypač vaikams, – tai ilgos valandos, praleistos prie planšetės, knygos ar telefono, ir per mažai laiko lauke.

    Mokslininkai nustatė, kad vaikai, kurie lauke praleidžia mažiau nei dvi valandas per dieną, daug dažniau tampa trumparegiai.

    Saulės šviesa padeda akims tinkamai vystytis, o nuolatinis darbas iš arti daro priešingą poveikį.

    Taigi sėdėti arčiau ekrano nėra pavojinga, jei tai netampa įpročiu.

    Kur kas svarbiau laikytis paprastų taisyklių: kas 20 minučių daryti pertraukas, pažvelgti į tolį, telefoną laikyti rankos atstumu ir dažniau būti lauke.

  • Infekcijos – iš prekybos centro lentynos?

    Infekcijos – iš prekybos centro lentynos?

    Apsiperkant prekybos centre retas kuris susimąsto, kad kai kurie produktai lentynose gali kelti pavojų ne tik virškinimo, bet ir šlapimo sistemai.

    Naujas Džordžo Vašingtono universiteto mokslininkų tyrimas parodė, jog nemaža dalis šlapimo takų infekcijų (ŠTI) gali būti susijusi su užkrėstos mėsos, turinčios Escherichia coli bakterijų, vartojimu.

    Šie mikroorganizmai paprastai gyvena žmonių ir gyvūnų žarnyne, tačiau tam tikri jų štamai gali sukelti rimtų susirgimų.

    Kaip bakterijos iš maisto patenka į organizmą

    Šlapimo takų infekcijos – vienos dažniausių pasaulyje.

    Vien JAV jos kasmet lemia apie tris milijonus apsilankymų skubios pagalbos skyriuose.

    Pagrindinis sukėlėjas – E. coli bakterijos, galinčios patekti į žmogaus organizmą įvairiais keliais.

    Mokslininkai jau seniai įtarė, kad dalis atvejų susijusi ne su asmenine higiena, o su užkrėstų produktų vartojimu.

    Dar 2018 m. Džordžo Vašingtono universiteto tyrėjų komanda paskelbė duomenis, rodančius, kad mėsoje iš prekybos tinklų aptinkami E. coli štamai sutampa su tais, kurie randami pacientų, sergančių ŠTI, mėginiuose.

    Dažniausiai sutapimai fiksuoti vištienos mėsoje.

    Vis dėlto tuomet nebuvo aišku, kokio masto yra šis reiškinys.

    Siekdami tiksliau įvertinti situaciją, mokslininkai kartu su „Kaiser Permanente Southern California“ kolegomis atliko išsamesnį tyrimą.

    Naujo tyrimo rezultatai

    Tyrėjai surinko daugiau kaip penkis tūkstančius E. coli bakterijų mėginių – tiek iš pacientų, sergančių šlapimo takų infekcijomis, tiek iš prekybos centruose Pietų Kalifornijoje įsigytos mėsos pakuočių.

    Pasitelkę genetinę analizę jie nustatė kiekvieno štamo kilmę.

    Paaiškėjo, kad apie 18 procentų visų ŠTI atvejų šiame regione 2017–2023 m. buvo zoonozinės, t. y. kilusios iš maisto.

    Tai reiškia, kad beveik kas penkta infekcija galėjo prasidėti nuo užkrėstos mėsos vartojimo.

    Dažniausiai tokios bakterijos aptiktos vištienoje ir kalakutienoje.

    Mokslininkai pabrėžia, kad rezultatai kol kas atspindi tik konkretaus regiono situaciją, todėl būtini papildomi tyrimai kituose pasaulio regionuose.

    Vis dėlto vis daugiau duomenų rodo, kad maistu plintančios infekcijos rizika yra rimta ir ilgą laiką buvo nepakankamai įvertinta.

    Iki šiol šlapimo takų infekcijos dažniausiai buvo siejamos su individualia higiena ar organizmo ypatumais.

    Tačiau dabar tampa aišku, kad tai taip pat maisto saugos klausimas.

    Pasak tyrimui vadovavusio profesoriaus Lanso Praiso, svarbu suvokti, kad kai kurie E. coli štamai cirkuliuoja tarp gyvūnų ir žmonių, pereidami iš mėsos į virtuvės paviršius, o galiausiai – į žmogaus organizmą.

    Kaip sumažinti užsikrėtimo riziką

    Nors visiškai išvengti kontakto su bakterijomis neįmanoma, paprastos higienos priemonės gali gerokai sumažinti užsikrėtimo tikimybę.

    Mokslininkai rekomenduoja:

    • rinktis mėsą sandariose pakuotėse;
    • neleisti, kad žalių produktų sultys patektų ant kitų maisto produktų;
    • kruopščiai plauti rankas po žalios mėsos pjaustymo;
    • mėsą visada gerai termiškai apdoroti.

    Šių taisyklių laikymasis padeda išvengti ne tik šlapimo takų infekcijų, bet ir daugumos kitų maisto kilmės susirgimų.

    Apibendrinant galima pasakyti, kad ryšys tarp mūsų mitybos ir sveikatos yra kur kas glaudesnis, nei atrodo.

    Šlapimo takų infekcijų šaltinis gali slypėti net prekybos centro lentynoje.

    Tačiau paprastos atsargumo priemonės gali apsaugoti nuo nemalonių ir potencialiai pavojingų pasekmių.