Žyma: organizmas

  • Kodėl taip sunku nubusti?

    Kodėl taip sunku nubusti?

    Kai kuriuos žmones rytinis mieguistumas kankina labiau nei kitus.

    Nors kūnas jau ir iš lovos „išlaipintas“, ir juda, smegenys vis dar kategoriškai atsisako priimti žinutę, jog prasidėjo nauja diena.

    Skamba juokingai, bet tik ne tiems, kas tą patiria savo kailiu. Ir ne tiems, kas žino, jog tokios būklės realios.

    Specialistų aiškinimu, žmonės, kurie rytą atsikėlę dar ilgokai jaučiasi it zombiai, gali būti miego inercijos aukos.

    Tai miego sutrikimas, bet ne visai toks kaip paprastas neišsimiegojimas, dėl kurio paskui visą dieną jaučiamės pavargę. Kad atpažintumėte jo simptomus, pirmiau reikia susipažinti su tuo, ką apie miego inerciją gali pasakyti mokslas.

    Rytiniai zombiai

    Sakant paprastais žodžiais, miego inercija – tai mieguistumas atsikėlus, kurio ilgai nepavyksta atsikratyti. Sunku mąstyti blaiviai, dar sunkiau suvokti informaciją. Jaučiamės nerangūs ir nedėmesingi, nes žinutės, kurias už motoriką atsakingi smegenų centrai siunčia kūnui, jį pasiekia per lėtai.

    Miego inerciją pirmieji identifikavo amerikiečiai savo karo pilotams dar 6-ajame dešimtmetyje. Mes – bent jau dauguma – nesame atsakingi už milijonus kainuojančius naikintuvus, tačiau jaučiame lygiai tokį patį negalavimą bei negebėjimą priimti atsakingus sprendimus ar atlikti sudėtingas užduotis.

    Kai kuriems miego inerciją patiriantiems žmonėms vos nubudus sunku vairuoti automobilį. Kiti pamiršta jau pasitaisę kavos ir pilasi antrą puodelį. Treti negalvodami kažkur pasideda raktus ar mobilųjį telefoną taip, kad paskui negali rasti.

    Psichologinė būklė gali būti net tokia sunki, kad neįmanoma prisiversti išlipti iš lovos – taip norisi miego.

    Iš kur ta inercija?

    Dažniausiai miego inercijos simptomai pasireiškia staiga nubudus. Taip pat jos tikimybė didėja, jei užmigę būname labai trumą laiką ir mus kas nors prikelia pradinėse miego fazėse.

    Miego inercijos galimybę didina kai kurios ligos, bet vis dėlto populiariausios priežastys yra šios.

    Miego trūkumas. Natūralu, kad dėl jo būna sunku išsibudinti. Tokios situacijos labiausiai tikėtinos, kai esame priversti keltis anksčiau nei įprastai – į kelionę, nulinę pamoką ar kokį renginį – ir mus iš miego išplėšia žadintuvo skambutis.

    Aukštas adenozino lygis. Miego inercijos simptomai gali tęstis nuo kelių minučių iki valandos ir net ilgiau. Pagal vieną teorijų, tą lemia adenozinu vadinamas neurotransmiteris. Jis kaupiasi smegenyse per NREM miego fazes ir kelia mieguistumą.

    Miego sutrikimai. Miego apnėja ar vėluojančios miego ir būdravimo fazės sutrikimas gali smarkiai pabloginti situaciją. Pirmasis negalavimas gadina miego kokybę trumpais, bet dažnais pertrūkiais, per kuriuos miegančiajam akimirkai sustoja kvėpavimas. Kiti apnėjos simptomai – knarkimas, dusulio epizodai, dažnas naktinis šlapinimasis, griežimas dantimis, nemiga (įskaitant nubudimą anksti rytą) – irgi nepadeda.

    Idiopatinė hipersomnija. Taip moksliškai vadinamas negalėjimas užmigti dėl neaiškios priežasties.

    Nemiga – esminis vėluojančios miego ir būdravimo fazės sutrikimo simptomas. O kai jis dar sutampa su mūsų natūraliu poreikiu eiti vėlai miegoti, gimsta pelėdos.

    Paprastai šis chronotipas būdingas paauglystei, bet gali likti ir visam gyvenimui.

    Tokį sutrikimą turintys žmonės negali užmigti iki pat vėlyvos nakties, o paskui jiems, aišku, būna sunku atsikelti.

    Psichikos sveikatos problemos. Stresas ir nerimas dažnai prisideda prie nemigos išsivystymo. Depresija bei bipolinis sutrikimas – tuo labiau. Tokiems žmonėms gali būti itin sunku rytais išsiropšti iš lovos.

    Moksliniais tyrimais buvo nustatyta, kad dėmesio sutrikimo ir hiperaktyvumo sindromą turintiems vaikams irgi gali būti sunku nubusti (kamuoja juos ir kiti miego sutrikimai).

    Miego inercija gali skųstis žmonės, turintys sezoninį afektinį sutrikimą.

    Kaip greičiau išsibudinti?

    Yra būdų užsitikrinti savo organizmui daugiau poilsio. Bet, kaip turbūt nujaučiate, tai reiškia būtinybę laikytis tam tikro režimo – pasirūpinti miego higiena.

    Praktikuojantis įmanoma pagerinti miego kokybę ir palengvinti sau rytus.

    Turėkite dienotvarkę. Gali būti labai nelengva nusistatyti valandą, kada eiti miegoti ir kada keltis, kai gyvenime kasdien tiek visko nutinka ir pečius slegia aibė kitų įsipareigojimų. Tačiau sveikas miegas turėtų būti jūsų svarbiausias įsipareigojimas sau patiems. O sveikas jis bus tuomet, kai miegosite tiek valandų, kiek jums reikia šiuo gyvenimo etapu (bet retai kada mažiau kaip septynias).

    Venkite išmaniųjų įrenginių.

    Jų ekranai skleidžia vadinamąją mėlynąją šviesą, siejamą su miego

    sutrikimais. Pastarieji tampa neišvengiami, kai visi mes – kam slėpti? – jau ir į lovą atsigulę vis dar negalime atsiplėšti nuo mobiliųjų telefonų ar planšečių.

    Jeigu taip sunku išsiskirti su šiais nuolatiniais kasdienybės palydovais, vakarais bent įsijunkite naktinį režimą – jis sumažins mėlynosios šviesos spinduliuotę.

    Tačiau dar geriau būtų valandą ar dvi prieš miegą padėti visus prietaisus į šalį: nebeskaityti naujienų, nebenaršyti socialiniuose tinkluose, nerašyti žinučių ir kitaip savęs neblaškyti.

    Pakeiskite aplinką. Kai keltis rytais – kankynė, kalta gali būti miego aplinka. Pasvarstykite, ar tikrai niekas – per šiltas kambarys, patalynė, apšvietimas, triukšmas – netrukdo jums naktimis miegoti? Jei nesate tikri, pabandykite pareguliuoti temperatūrą miegamajame (daugumai žmonių tinkamiausi miegui yra 18 laipsnių). Įsigykite vėsesnę pagalvę arba kokybiškesnę patalynę. Galiausiai – pasikabinkite ant langų storas užuolaidas, kurios slopintų ne tik šviesą, bet ir garsus.

    Išbandykite saulėtekio žadintuvą. Tamsa labai svarbi miegui, bet ne tuomet, kai laikas keltis.

    Specialistai pataria žmonėms, kuriems sunku išsibudinti, nelaikyti užtrauktų užuolaidų – įleisti į kambarius kuo daugiau šviesos.

    Ne tik laiku prikeliantis, bet ir apšvietimą keičiantis saulėtekio žadintuvas irgi gali palengvinti jūsų rytus. Tuo labiau kad esama mokslinių įrodymų, jog tokie prietaisai dar ir gerina smegenų funkciją bei širdies sveikatą.

    Be to, šviesa žadina švelniau nei čaižus signalas, todėl ir pagunda nuspausti skambučio atidėjimo mygtuką dar penkioms minutėms bus mažesnė.

    Arba galite išbandyti muziką. 2020-aisiais atliktas tyrimas parodė, kad keltis rytais su muzika žmonėms lengviau.

    Sveikesnis gyvenimo būdas

    Kad naktimis geriau miegotumėte, reikia geriau valgyti. O jei tiksliau, riboti maistą, kuris gali trukdyti miegui dėl to, jog yra sunkiai virškinamas ir staiga pakelia gliukozės kiekį kraujyje.

    Prieš miegą reikėtų vengti ir kofeino bei alkoholio.

    Fizinė veikla – priešingai, gali labai padėti, ar tai būtų joga, ar vakarinis šuns pavedžiojimas. Kai kurie tyrimai rodo, kad net 30 minučių judesio per dieną pagerina miegą ir palengvina kėlimąsi.

    Tokie trumpalaikiai fizinio aktyvumo epizodai turi ir dar vieną pliusą: jie išsklaido snaudulį, kuriam pasidavę dieną prasčiau miegame naktį.

    Na, o jeigu turite tokių miego sutrikimų kaip apnėja, būtinai juos gydykite. Nedvejokite kreiptis į gydytoją jau vien dėl to, kad yra vaistų, didinančių rytinį žvalumą. Nors šį darbą veiksmingai atlieka ir kofeinas.

    Žvaliau pasijusite tiesiog pabuvę rytinės saulės šviesoje. Gal sunku patikėti, bet ji tikrai padeda kūnui tiksliau siuntinėti signalus, palaikančius mūsų vidinį paros ritmą, vidinį laikrodį.

    Kentėti neverta

    Jeigu atsikėlus rytais kurį laiką protas būna apsiblausęs, galite beveik neabejoti, jog tai miego inercijos darbas.

    Kas konkrečiai ją sukelia, nėra žinoma iki šiol. Bet gali būti, kad kalti įvairūs miego sutrikimai. Arba kartais inercija pasireiškia, kai būname staiga pažadinti iš gilaus miego.

    Tai bjauri būklė, bet ne nuosprendis. Jeigu miego inercijos epizodai kartojasi nuolat, kreipkitės į gydytoją, kad įvertintų jūsų būklę. Gali paaiškėti, kad turite kažkokį miego sutrikimą, kurį diagnozavus galima išgyti ir sugrąžinti jums galimybę džiaugtis rytais.

     

  • Kai smegenys reikalauja maisto

    Kai smegenys reikalauja maisto

    Dažniausi požymiai, išduodantys, kad jūsų smegenims stinga penkių pagrindinių maistinių medžiagų.

    Mūsų smegenų sveikata, pažintinės funkcijos ir psichinė gerovė priklauso nuo daugybės veiksnių. Ir nuo kasdien su maistu gaunamų medžiagų – taip pat.

    Valgiaraštis, turtingas vitaminų ir mineralų, gali padėti apsisaugoti nuo jų deficito.

    O sykiu – ir daugybės neurologinių problemų įskaitant nerimą bei depresiją.

    Daugelio vitaminų ar mineralų deficito atsiradimą lemia toks elementarus dalykas, kaip prasta mityba. Ir visai ne dėl to, jog valgoma per mažai ar per prastai, bet todėl, kad nevalgoma to, kas maistinga, pavyzdžiui, vaisių ir daržovių.

    Sužinoti, kad organizmui trūksta vitaminų ar mineralų, nesunku – jis pats mums apie tai praneša. Pasako ne tik, jog trūksta, bet ir kokių.

    Juolab kad smegenims svarbiausiais laikomi tik keli: B grupės vitaminų kompleksas, vitaminas D, omega-3 rūgštys ir magnis.

    B grupės vitaminai

    Jie palaiko organizmo gebėjimą išskirti energiją iš maisto, kurį valgome.

    Gyvybiškai svarbų vaidmenį atlieka vitaminas B12: be jo nebūtų nei normalaus centrinės nervų sistemos vystymosi, nei kontrolės.

    Kai mums trūksta vitamino B6, gali greičiau pradėti nykti protiniai gebėjimai.

    Su protine veikla siejamas ir vitaminas B9, geriau žinomas kaip folatas.

    Vitaminas D

    Dar vadinamas saulės vitaminu, jis skatina nervų formavimąsi bei gerina pažintines funkcijas, taigi veikia ir smegenis.

    Taip pat vitaminas D reguliuoja nuotaiką, pasižymi neuroprotekciniu poveikiu (didina ląstelių atsparumą įvairiems nepalankiems veiksniams).

    Manoma, jog šis vitaminas gali padėti sumažinti neurodegeneracinių ligų riziką.

    Pakankamas vitamino D kiekis kūdikystėje kritiškai svarbus normaliam smegenų bei pažinimo gebėjimų vystymuisi vėlesniame gyvenime.

    Omega-3 riebalų rūgštys

    Jos svarbios smegenims – padeda užtikrinti signalų perdavimą į ląsteles. Taip pat daro įtaką genų ekspresijai bei kitiems procesams, veikiantiems smegenų sveikatą bei darbą.

    Omega-3 riebalų rūgštis dar tarnauja mums ir kaip energijos šaltinis, padeda liaukoms gaminti hormonus.

    Kitaip tariant, dalyvauja daugelyje organizmui gyvybiškai svarbių procesų, be kita ko, užtikrinančių pusiausvyrą, koncentraciją ir dėmesingumą.

    Magnis

    Šis mineralas palaiko nervų funkciją ir neurotransmiterių išlaisvinimą. Taigi yra be galo svarbus kasdienei smegenų veiklai, atminčiai, mokymosi procesui.

    Padeda magnis sureguliuoti ir kalcio kiekį kraujyje, o tai būtina, kad neuronai veiksmingai komunikuotų tarpusavyje.

    Vitaminas C

    Ne ką mažiau smegenų sveikatai reikšmingi ir vitaminai E bei C.

    Būdamas galingas antioksidantas, vitaminas C padeda apsaugoti smegenų ląsteles nuo oksidacinio streso. Dar atlieka svarbų vaidmenį vadinamųjų laimės hormonų – dopamino ir serotonino – gamyboje.

    Ženklai, įspėjantys apie stygių

    Jeigu smegenims trūksta šių esminių vitaminų ir mineralų, tai nepraeina be pasekmių. Gali nusilpti pažintinės funkcijos, padidėti demencijos ir neurogeneracinių ligų, tokių kaip Alcheimerio ar Parkinsono, rizika.

    Todėl be galo svarbu laikytis subalansuotos mitybos, nestokojančios maistingųjų medžiagų – ne tik vitaminų ir mineralų, bet ir probiotikų, svarbiausiųjų riebalų rūgščių.

    Sveikas gyvenimo būdas – reguliariai sportuojant, kuo mažiau teršiant savo kūną toksiškomis medžiagomis ir nepasiduodant stresui, – irgi labai svarbu norint palaikyti optimalią smegenų sveikatą.

    Kad joms trūksta „maisto“, smegenys gali signalizuoti pačiais įvairiausiais simptomais. Netgi tokiais menkai pastebimais, kaip negalėjimas susitelkti. Bet gali būti ir rimtesnių: nuotaikų svyravimai, sutrikusi koordinacija ir pusiausvyra.

    Tarkime, negaunant pakankamai vitamino B12 gali pasireikšti smegenų rūko simptomai: sutrikti atmintis, pablogėti dėmesingumas.

    Patirti smegenų rūką galima ir dėl vitamino D deficito.

    Ypač atidūs turėtų būti veganai ir vegetarai: jiems vitamino B12 trūkumo organizme rizika didžiausia, nes kobalamino, kaip dar jis vadinamas, natūraliai įmanoma gauti tik iš gyvulinės kilmės maisto. Tokiems žmonėms patartina vartoti papildus su vitaminu B12.

    Na, o jeigu smegenims trūksta omega-3 riebalų rūgščių – tokių, kaip dokozaheksaenas ir eikozapentaeno rūgštis, – galima ne tik

    justi energijos trūkumą. Prarandamas gebėjimas išlaikyti pusiausvyrą, sutelkti dėmesį.

    Magnio deficitas gali sukelti pažinimo problemų, susijusių su patiriamu stresu.

    Dažniausi vitamino C trūkumo simptomai – staiga atsirandančios mėlynės, sopantys sąnariai, trapūs kaulai, nusilpęs imunitetas, nepaaiškinamas svorio priaugimas.

    Iš kur gauti?

    Daugelio išvardytų smegenims reikalingų medžiagų galima pasipildyti net ir iš sveikuoliško maisto.

    Štai vitamino B6 apstu avinžirniuose, žuvyje (lašišoje, tune), paukštienoje, bananuose, bulvėse.

    Vitamino B12 atsargas papildysite valgydami kiaušinius ir pieno produktus, mėsą bei žuvį.

    Folato, arba vitamino B9, šaltinis – žalialapės daržovės (špinatai, lapiniai kopūstai), ankštiniai augalai (lęšiai ir pupelės), avokadai.

    Vitamino D paros normą galima užsitikrinti įtraukus į valgiaraštį riebią žuvį (lašišą, skumbrę), vitaminais papildytus pieno produktus ir leidžiant laiką gryname ore saulėtu oru.

    Omega-3 riebalų rūgščių esama žuvyje, linų sėmenyse, taip pat įvairiuose papilduose, kurių pasirinkimas vaistinėse – didžiulis.

    Anot specialistų, pagrindinės omega-3 riebalų rūgštys yra jau minėtos eikozapentaenas, dokozaheksaenas ir alfa-linoleno rūgštis. Pastarosios daug augaliniuose aliejuose: sojų, sėmenų, rapsų. Kitų dviejų riebalų rūgščių – žuvyje ir kitose jūrų gėrybėse.

    Jeigu norite nestokoti magnio, valgykite daugiau riešutų, sėklų, ankštinių ir žaliųjų lapinių daržovių, pieno bei jogurto.

    Kur rasti vitamino C, turbūt nė priminti nereikia: tai apelsinai, citrinos, braškės, kiviai ir, žinoma, paprikos.

    Vitamino E gausite valgydami riešutus ir sėklas (ypač migdolus ir saulėgrąžų branduolius), špinatus, brokolius.

     

  • Tikru mokslu pagrįstos priežastys valgyti vynuoges

    Tikru mokslu pagrįstos priežastys valgyti vynuoges

    Iš tūkstančių veislių ir daugybės spalvų vynuogių ne visos yra vienodai gardžios – kai kurios tinkamesnės tik perdirbti.

    Tačiau visos jos turi daug sveikatai reikalingų maistinių medžiagų.

    Ekspertų nuomonę apie vynuoges turbūt girdėjote ne kartą: šios uogos turi ne tik privalumų. Pastaruosius šiek tiek nusveria didelis gliukozės kiekis. Bet ar tiek, kad bijotume valgyti vynuoges kiekvieną dieną?

    Svarbiausia – saikas

    Vynuogės ne tik labai maistingos, bet ir nepaprastai universalios – jas galima dėti į salotas, spausti sultis, gaminti glotnučius, net užšaldyti. O visų patogiausia tiesiog skinti nuo šakelės ir kramsnoti, žinant, kad kartu su sultingomis uogomis organizmas gauna kaulams labai reikalingo vitamino K (150 g vynuogių jo yra daugiau nei 18 proc. rekomenduojamos paros dozės), mažai riebalų, natrio bei cholesterolio. Užtat net 84 proc. vynuogės sudaro vanduo – vadinasi, vienu metu galima ir pavalgyti, ir papildyti skysčių atsargas.

    Nepaisant viso šito, kartais vynuogės gali pakenkti – ypač jei jų padauginame (kai taip skanu, tai labai lengva).

    Vynuogėse tikrai labai daug cukraus ir nemažai angliavandenių, o pasisotinimo jausmą teikiančių baltymų – ne kažin kiek. Palyginkite patys: suvalgę 150 g vynuogių, iš jų gauname apie 23 g cukraus, 27 g angliavandenių ir tik 1 g baltymų.

    Vis dėlto dietistai stoja vynuogių pusėn. Kaip ir bet kokie kiti vaisiai, jos priskiriamos sveikam maistui – tereikia nepamiršti saiko. (Jeigu sunku susivaldyti, geriau iškart padalykite uogas porcijomis ir laikykite atskiruose maišeliuose, kad nekiltų pagunda suvalgyti daugiau.)

    Taigi ką apie vynuogių naudą sako mokslas?

    Ilgaamžiškumas ir jaunatviška išvaizda

    Norite su amžiumi išsaugoti gerą sveikatą ir jaunatviškumą? Tuomet būtinai valgykite vynuoges. Nors dar reikia papildomų tyrimų, atliktieji su gyvūnais parodė, jog valgant daugiau vynuogių galima pailginti gyvenimo trukmę ir net garbaus amžiaus atrodyti gerai. Tokias vynuogių dovanas užtikrina šiame straipsnyje dar ne kartą minėsimas resveratrolis – natūralus antioksidantas, mažinantis oksidacinį stresą, slopinantis uždegimus bei palaikantis vidinius procesus, reguliuojančius ląstelių senėjimą ir mirtį.

    Taip pat resveratrolis siejamas su geresne odos būkle ir net gali skatinti plaukų augimą.

    Stabdys uždegimams

    Lėtiniai uždegimai siejami su daugybe rimtų sveikatos sutrikimų, pradedant vėžiu, širdies ir Alcheimerio ligomis, diabetu ir baigiant artritu.

    Su organizme vykstančiais uždegiminiais procesais veiksmingai kovoja antioksidantai. O vynuogėse jų – daugybė. Tai vitaminai C ir K, polifenoliai, katechinai, antocianinai.

    Dar, kaip pamenate, šiose uogose (ypač raudonose) gausu resveratrolio, taip pat užtikrinančio apsaugą nuo uždegimų.

    Specialistų aiškinimu, resveratrolis padengia kraujagysles savotišku apsauginiu sluoksniu, neleidžiančiu jų pažeisti, ir taip sergsti širdį nuo uždegimų.

    Netgi nustatyta, kad vartojant vynuogių sėklų ekstraktą milteliais galima padidinti antiuždegiminių junginių kiekį kraujyje.

    Pastiprinimas imuninei sistemai

    Vynuogės – dėmesio vertas vitamino C šaltinis: 150 g uogų yra daugiau kaip 5 proc. rekomenduojamos paros dozės.

    Vitaminas C gyvybiškai svarbus mūsų imuninei sistemai (yra duomenų, kad vynuogių odelių ekstraktas gali apsaugoti net nuo gripo viruso).

    Dar 2013 metais buvo atliktas tyrimas, per kurį tikrintas šimtų maisto produktų poveikis imuninei sistemai. Paaiškėjo, kad raudonosios vynuogės šiuo atžvilgiu yra išskirtinės: jose esantis antioksidantas resveratrolis, be kita ko, sąveikauja su vitaminu D ir kartu jie aktyvina specifinio geno, dalyvaujančio imuninėje funkcijoje, raišką.

    Mažina širdies ligų riziką

    150 g vynuogių yra net 288 mg kalio, atliekančio esminį vaidmenį mažinant kraujospūdį. O jeigu tos vynuogės dar ir raudonosios, turi junginių, galinčių padėti sumažinti bendrojo ir blogojo cholesterolio kiekį kraujyje.

    Moksliškai įrodyta, kad vynuogėse esantys polifenoliai mažina aterosklerozės riziką – kitaip sakant, palaiko kraujagyslių elastingumą. Jeigu kraujagyslės išlieka elastingos, nesivysto hipertenzija, nesusidaro aterosklerozinės plokštelės dėl didelio cholesterolio ir jų neužkemša.

    Palaiko kognityvinę sveikatą

    Kognityvinė sveikata – tai gebėjimas aiškiai mąstyti, mokytis bei prisiminti. Vynuogės gali padėti ją išsaugoti, mat gerina atmintį ir didina dėmesingumą.

    Antioksidantų funkciją atliekantys junginiai uogose mažina smegenų patiriamą oksidacinį stresą (jį dar aptarsime vėliau) taip apsaugodami mus nuo kognityvinių gebėjimų silpimo ir atminties praradimo vyresniame amžiuje.

    Dar daugiau: per 2017-aisiais atliktą eksperimentą buvo nustatyta, jog suaugusieji, kasdien vartojantys papildus iš vynuogių, surenka daugiau balų atlikdami dėmesingumo, atminties, kalbos testus.

    Taip pat vynuogės gali pagerinti kraujo pritekėjimą į smegenis.

    Tyrimai parodė, jog resveratrolis – tas ypatingasis antioksidantas, kurio daugiausia randama vynuogių odelėje, padeda sumažinti Alcheimerio ligos riziką, nes slopina uždegiminius procesus smegenyse ir šalina amiloido β-peptidą, kurio sankaupos ir skatina minėtos ligos progresavimą.

    Reguliuoja kraujospūdį

    Aukštas kraujospūdis nesigydant gali padidinti dviejų mirtiniausių pagal statistiką sveikatos sutrikimų – širdies ligų ir insulto – riziką. Tad dėl jo ne tik svarbu laiku kreiptis į gydytoją ir pradėti vartoti vaistus, bet ir sureguliuoti mitybą.

    Tinkamai maitinantis, galima ne vien kontroliuoti kraujospūdį – taip pat ir apsisaugoti nuo hipertenzijos.

    Į tokį pakoreguotą valgiaraštį medikai pataria būtinai įtraukti vynuoges: turinčios daug kalio ir mažai natrio, jos padeda subalansuoti kraujo spaudimą. (Moksliškai įrodyta, kad dideli natrio kiekiai kelia kraujospūdį, o kalis jį mažina išplėsdamas venas bei arterijas ir pašalindamas natrio perteklių.)

    Skatina pažeistų ląstelių „remontą“

    Visiems žinoma, kad antioksidantai saugo mūsų organizmą nuo laisvųjų radikalų, o vynuogėse antioksidantų itin gausu.

    Jie padeda atkurti pažeistas ląsteles ir saugo jas nuo oksidacinio streso, siejamo su tokių lėtinių negalavimų kaip vėžys, širdies ligos, diabetas vystymusi.

    Oksidacinis stresas reiškia, kad organizme susikaupia pernelyg daug laisvųjų radikalų (šalutinių gyvybinės veiklos produktų) ir per mažai antioksidantų (neutralizuojančių tas atliekas). Toks disbalansas gresia itin rimtomis pasekmėmis: pažeidžiami audiniai ir gali išsivystyti sunkios ligos.

    Tačiau vynuogėse yra labai daug su tokiu reiškiniu galinčių kovoti antioksidantų, įskaitant flavonoidus, fenolius, vitaminą C, liuteiną, kvercetiną, beta karoteną ir resveratrolį.

    Iš viso, kaip parodė tyrimai, vynuogėse esama daugiau kaip 1 600 sveikatai naudingų augalinių junginių. O kadangi didžiausia antioksidantų koncentracija – vynuogių kauliukuose ir odelėje, geriausia jas valgyti visas, nieko neišspjaunant, ir nepalyginamai geriau nei tik gerti vynuogių sultis.

    Taip pat verta atminti, jog raudonosios vynuogės antioksidantų turi daugiau nei žaliosios, mat jose yra antocianinų – spalvą jiems suteikiančių flavonoidų.

    Gerina nakties miegą

    Vynuogės – puikiausias vakarinis užkandis, nes gali padėti greičiau užmigti.

    Taip nutinka dėl uogose esančio nedidelio kiekio melatonino – hormono, padedančio reguliuoti mūsų miego ir būdravimo ciklą.

    Tačiau pasistenkite vynuoges suvalgyti iki miego likus valandai ar dviem. Ir nepadidinkite porcijos – jeigu perdozuosite cukraus, gali nukentėti miego kokybė.

     

  • 7 aukštos temperatūros priežastys

    7 aukštos temperatūros priežastys

    Į kokias negalias mūsų kūnas dažniausiai reaguoja padidėjusia temperatūra?

    Priežasčių, kodėl karščiuojame, yra ne viena.

    Ūmus kvėpavimo takų uždegimas, gripas, kovidas. Šie negalavimai prasideda visada netikėtai: ima krėsti šaltis, kamuoja spaudžiantis galvos skausmas kaktos srityje, laužo kaulus, maudžia raumenis, peršti akis ir, žinoma, čiaudime, kosėjame bei sloguojame.

    Temperatūra taip pat šokteli labai staiga: per kelias valandas gali pakilti iki 38–39 laipsnių.

    Simptomams palengvinti galima vartoti (bet tik pasitarus su gydytoju!) vaistus nuo uždegimo su paracetamoliu, ibuprofenu, kombinuotus analgetikus. Rekomenduojama daryti inhaliacijas, laikytis lovos režimo, taip pat gerti daug skysčių. Geriausia – morsų, arbatų su citrina, avietėmis ir pan.

    Lengvais atvejais pasveikstama paprastai po 4–6 dienų.

    Peršalę inkstai. Prasidėjus mažojo dubens organų (inkstų, kiaušidžių arba prostatos) uždegimui, kūno temperatūra gali šoktelėti iki 38–39 laipsnių. Kaktą išmuša prakaitas, juosmens srityje (vienoje arba abiejose pusėse) juntamas kartais tempiantis, kartais nepaprastai aštrus skausmas, nueinantis į kirkšnį arba pilvo apačią.

    Pajutus tokius simptomus būtina skubiai išsitirti kraują (dėl padidėjusio leukocitų kiekio ir eritrocitų nusėdimo greičiui nustatyti).

    Skausmui palengvinti galima išgerti nošpos ar kitų spazmolitikų, taip pat gerti urologinės paskirties žolelių arbatas. Tačiau kad išsigydytumėte infekciją, teks išgerti kursą gydytojo skirtų antibakterinių preparatų.

    Navikai. Tokiais atvejais karščiavimas nesitraukia ilgiau kaip mėnesį ir be jokios akivaizdžios priežasties.

    Be to, kamuoja bendro pobūdžio negalavimas, silpnumas, gali pradėti smarkiai slinkti plaukai.

    Kiti dažni simptomai – apetito praradimas ir svorio netekimas, padidėja limfmazgiai.

    Paprastai taip būna esant inkstų, kepenų, plaučių navikams, sergant leukoze.

    Jokiu būdu nereikia iš karto pulti į paniką, tačiau delsti taip pat negalima – būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją.

    Skydliaukės problemos. Padidėjusi kūno temperatūra (iki 37–38 laipsnių) – ne vienintelis simptomas. Ligonis, nors jo apetitas sustiprėja, netenka svorio, tampa dirglus, greitai pravirksta, jaučia nuolatinį nuovargį ir baimę.

    Būtina išsitirti skydliaukės hormonus. Sutrikus skydliaukės funkcijai – ypač išsivysčius hipertireozei – sutrinka ir visa organizmo termoreguliavimo sistema.

    Distonija. Ligoniams – dažniausiai jauniems žmonėms – laikosi 37 laipsnių temperatūra, svyruoja kraujospūdis, ant krūtinės, veido, kaklo atsiranda raudonų dėmių.

    Tokia būklė vadinama konstitucine hipertermija. Neretai ji pasireiškia dėl nervinio ar fizinio persitempimo, pavyzdžiui, per egzaminų sesiją.

    Tai viena vegetacinės kraujagyslių distonijos atmainų. Ją suvaldyti padeda vaistai nuo nerimo, taip pat Sibiro ženšenio, valerijonų, sukatžolių antpilai.

    Reumatizmas. Karščiuojama sergant sąnarių, inkstų uždegimu, be to, juntamas skausmas širdies plote. Reumatas – autoimuninė liga. Taigi ja susirgus sutrinka mūsų organizmo imuninė sistema, dėl ko viskas ir išsiderina – taip pat ir temperatūros reguliavimas.

    Vaistinė karštinė. Jeigu net gydytojui nepavyksta nustatyti karščiavimo priežasties, o temperatūra ir toliau laikosi ties 38 laipsniais arba periodiškai šokinėja tris savaites, reikėtų atlikti imuniteto tyrimus, pasitikrinti hormonų lygį, pasikonsultuoti su endokrinologu.

    Tačiau kartais karščiavimą gali sukelti vartojami antibiotikai, kraujagyslėms skirti vaistai arba hormoniniai preparatai. Tuomet tai vadinama vaistine karštine.

    Kas geriau – tabletės ar milteliai?

    Vaistinėse yra didžiulis karščiavimą mažinančių vaistų pasirinkimas. Jų būna įvairiausių formų. Ar tikrai svarbu, kokius vartoti?

    Pasak medikų, tabletės arba kapsulės veikia ilgiau nei mikstūros ar sirupai. Tačiau tam, kad tabletė ištirptų skrandyje ir jos veiklioji medžiaga patektų į kraują, reikalingas laikas. Išimtis – šnypščiosios tabletės: jos greitai sumažina karščiavimą.

    Bėda, kad visos tabletės nuo uždegimo nelabai gerai veikia skrandžio gleivinę, todėl geriau jas gerti pavalgius.

    Gydomąjį tirpiųjų miltelių poveikį pajuntame beveik iš karto. Deja, tokie preparatai veikia trumpiau, todėl miltelius tinka vartoti kaip skubią priemonę. Ir būti atsargiems, nes dauguma miltelių sukelia mieguistumą, taigi jų nederėtų vartoti prieš sėdant prie vairo ir pan.

         Naudinga žinoti

    38,3 laipsnio – tokią ir aukštesnę temperatūrą jau būtina mažinti vaistais. Kai temperatūra nuo 37 iki 38 laipsnių, nuslopinti karščiavimą be vaistų gali padėti:
    – kūno įtrynimas silpnu acto tirpalu; – žalioji arba juodoji arbata su avietėmis, spanguolių morsas;
    – citrusai (persišaldžius, temperatūra gali sumažėti 0,3–0,5 laipsnio suvalgius greipfrutą arba pusę citrinos).

  • Maisto įgeidžių „žodynas“: ko jums trūksta?

    Maisto įgeidžių „žodynas“: ko jums trūksta?

    Dar mūsų senelės žinojo: nevaldomas potraukis tam tikram maistui – užtikrintas ženklas, kad organizmui kažko trūksta.

    Traukia prie saldumynų? Norisi ko nors rūgštaus ar sūraus? Tikėtina, ne šiaip sau.

    Jeigu staiga atsiranda įgeidis vienokiems ar kitokiems produktams, dažnai yra net medicininis paaiškinimas.

    Norisi sūraus

    Galėtumėte kiaurą dieną maitintis raugintais agurkais, marinuotais pomidorais ir silke, o visas kitas maistas nuolat atrodo nesūdytas? Tikėtina, į jūsų organizmą įsimetė infekcija arba paūmėjo jau buvęs uždegimas.

    Gali būti šlapimo pūslės ar lyties organų problemų – cistitas, pielonefritas, prostatitas.

    Norisi rūgštaus

    Poreikis valgyti rūgštų maistą dažnai kyla sumažėjus skrandžio rūgštingumui. Taip pat sergant gastritu, kai išsiskiria nepakankamas kiekis skrandžio sulčių.

    Rūgštus maistas palengvina prastą savijautą persišaldžius, kai kamuoja karščiavimas, nes, be kita ko, žadina apetitą.

    Norisi kartaus

    Tikėtina, turite virškinimo bėdų. Taip pat tai gali būti bendros intoksikacijos požymis.

    Norisi saldaus

    Didelė tikimybė, kad jūsų nervų sistema, vaizdžiai tariant, baigia išsikrauti. Esant nerviniam ir protiniam persitempimui organizmas greičiau išeikvoja cukrų, todėl jam būtinos vis naujos gliukozės dozės.

    Jei taip nutiko ir jums, stenkitės valgyti juodąjį šokoladą, o ne riebius pyragus su kremu, kad prie kitų negalavimų neprisidėtų dar ir sunkumas skrandyje.

    Norisi aštraus

    Visas maistas jums atrodo prėskas? Gali būti, kad sutriko druskos rūgšties išsiskyrimas skrandyje, nes aštrūs prieskoniai stimuliuoja maisto virškinimą.

    Taip pat tai gali būti ženklas, kad kraujyje padidėjo cholesterolio lygis.

    Tik nepamirškite, kad aštrus maistas dirgina skrandžio gleivinę, todėl nevalgykite jo tuščiu skrandžiu.

    Norisi prėsko maisto

    Taip dažniausiai nutinka sergant skrandžio uždegimu ar opa, kai negaluoja kepenys ar tulžies pūslė.

    Prėskas maistas padeda palengvinti skausmus, nuramina sudirgusį skrandį.

    Visai kitas dalykas, jeigu absoliučiai visas maistas jums atrodo prėskas ir neskanus – dėl to gali būti kalta viena klastingiausių ligų. Ne, ne kovidas – depresija.

         Kai širdis reikalauja…

    • …žemės riešutų. Organizmui trūksta vitamino B. Tokia būklė itin būdinga didmiesčių gyventojams. …bananų. Juose gausu kalio, bet, deja, ir kalorijų. Todėl minėto mineralo stygių organizme geriau kompensuoti valgant pomidorus ar pupeles. Potraukis prie bananų būdingas hormonų arba šlapimą varančiuosius preparatus vartojantiems žmonėms, nes tokie vaistai sukelia kalio trūkumą.
    • …citrinų ir spanguolių. Aistra rūgštiems vaisiams ir uogoms atsiranda sutrikus kepenų ir tulžies pūslės veiklai. Ji taip pat būdinga organizmui kovojant su peršalimo ligomis, nes toks maistas turtingas kalio ir vitamino C.
    • …kreidos, tinko. Tokių egzotiškų „produktų“ poreikis pasitaiko nėščiosioms, vaikams ir paaugliams. Ir jis byloja apie kalcio ir vitamino D stygių – taip nutinka nėštumo metu formuojantis vaisiaus kaulų sistemai, taip pat vaikams intensyvaus augimo periodu. Valgykite daugiau žuvies, kiaušinių, pieno produktų, ir nereikės graužti kreidos.
    • …ledų. Ledai – kalcio šaltinis. Tačiau juos mėgsta ir sergantieji cukriniu diabetu, hipoglikemikai. Taip pat tai gali signalizuoti apie sutrikusią angliavandenių apykaitą.
    • …jūros gėrybių. Veikiausiai taip pasireiškia jodo trūkumas organizme. Pabandykite naudoti joduotą druską vietoj paprastos.
    • …alyvuogių. Jos, kaip ir įvairūs marinatai bei sūrymai, ypač patinka žmonėms, kuriems sutrikusi skydliaukės funkcija arba organizme stinga natrio druskų.
    • …saulėgrąžų. Nenumaldomas noras jas krimsti būdingas rūkaliams ir žmonėms, kuriems trūksta vitaminų antioksidantų
  • Kai svarstyklės meluoja

    Kai svarstyklės meluoja

    Per parą žmogaus svoris gali pakisti nuo vieno iki net trijų kilogramų.

    Tai priklauso nuo to, kiek mes valgome ir geriame, ar gausiai prakaituojame. O kartais svorio pokyčius nulemia nemokėjimas naudotis buitinėmis svarstyklėmis.

    Nepakišti kojos sau

    Kasdieniai svorio svyravimai nesusiję su mūsų sudėjimu – veikiau su tuo, kiek skysčių perdien pasišalina arba, tiksliau, nepasišalina iš mūsų organizmo audinių.

    Sulieknėti norintis žmogus kas kartą lipdamas ant svarstyklių tikisi pamatyti mažesnius skaičius nei prieš tai. Tad išvydęs didesnius neretai puola ir į tikrų tikriausią depresiją.

    Kad išvengtų tokio nusivylimo, dažnas susitelkia į vienintelį tikslą – niekada nepamatyti didesnio skaičiaus. Todėl ne tik marina save badu, bet ir troškuliu, vengia daugiau suvalgyti net jei tai nekaloringas ir sveikas maistas arba išvis daržovės.

    Arba dar blogiau – pasuka pavojingiausiu keliu: ima vartoti šlapimą varančius ir laisvinamuosius preparatus. Trumpai tariant, daro viską, kas ne tik dažnai nepadeda numesti svorio, bet dar ir trukdo.

    Neskubėkite nusivilti

    Taigi ir svėrimosi procedūra, ir rezultato interpretacija nėra menkniekis – anaiptol. Čia reikalingos specialios žinios bei įgūdžiai.

    Štai į kokius dalykus atkreipti dėmesį pataria specialistai.

    Pirmiausia, užsilipę ant buitinių svarstyklių sveriame ne riebalus, o bendrą kūno masę įskaitant ir jo audiniuose susikaupusius skysčius, šlapimo pūslės bei žarnyno turinį, drabužius.

    Antra, net ir laikantis nepriekaištingai ir profesionaliai parinktos dietos retai kada pavyksta atsikratyti daugiau nei kilogramo riebalų masės per savaitę. Tad jeigu per vieną dieną numetėte visą kilogramą svorio, nesitikėkite, jog netekote grynų riebalų.

    Ir atvirkščiai: jeigu per vieną dieną pasunkėjote kilogramu, nepulkite į neviltį – per tokį trumpą laiką priaugti kilogramą riebalų beveik neįmanoma.

    Didžiausi visų apmaudžių netikslumų sveriantis kaltininkai būna skysčiai, linkę kauptis audiniuose.

    Galiausiai, svėrimosi rezultatas kartais priklauso nuo jūsų padėties ant svarstyklių platformos – ar jūs vienodai stipriai remiatės abiem kojomis ar tik viena.

    Kad apsidraustumėte nuo panašių paklaidų, įsigykite svarstykles, užtikrinančias bent jau 100 g tikslumą. Geriau, kad jos būtų elektroninės.

    Tikrindami, ar svarstyklės veikia, būtinai pasisverkite pakartotinai – kad įsitikintumėte, jog jos rodo tą patį rezultatą, ir patikrintumėte, ar rezultatas kinta jums stovint ant svarstyklių tiesiai ir paskui – šiek tiek pasvirus į šoną.

    Sveria ne tik riebalai

    Didžiausi visų apmaudžių netikslumų sveriantis kaltininkai būna skysčiai, linkę kauptis audiniuose.

    Yra situacijų, kai tikimybė, jog padidėjusį kūno svorį lėmė kaip tik jie, itin didelė:

    Valgant daug sūraus ir aštraus maisto. Valgomosios druskos (natrio chlorido) mūsų organizme yra vadinamojo izotoninio tirpalo pavidalu. Jos koncentracija siekia maždaug 0,9–1 procentą. Tai reiškia, kad kiekvienas papildomas gramas druskos, prieš pasišalindamas iš organizmo, sulaiko 100 ml vandens. Atitinkamai 10 g druskos sulaiko visą litrą skysčių, dėl to prie jūsų tikrojo kūno svorio prisideda dar vienas kilogramas.

    Vartojant alkoholį. Situacija ta pati, kaip ir su druska: alkoholis ir jo irimo produktai turi būti atskiesti vandeniu, kad jų koncentracija taptų mažiau toksiška.

    „Tomis“ dienomis. Daugelio moterų organizmuose vanduo linkęs kauptis antrojoje menstruacinio-ovuliacinio ciklo fazėje likus savaitei ar dviem, iki prasidedant mėnesinėms. Kartais su tuo susiję kūno svorio svyravimai būna labai pastebimi ir siekia net 3–5 kilogramus.

    Po intensyvios treniruotės. Jeigu nepatiriate fizinių krūvių nuolat, netikėta intensyvi treniruotė gali baigtis skysčių susilaikymu organizme: pertreniruoti prie to nepratę raumenys pabrinksta. Tai dažna nusprendusiųjų sulieknėti klaida. Jie staiga ima laikytis ne tik griežtos dietos, ko visiškai pakaktų sukelti organizmui šoką, bet ir pradeda intensyviai sportuoti. Tikisi, jog taip svoris kris dvigubai greičiau. Tačiau tenka nusivilti: nepaisant alinamo režimo, pirmosiomis dienomis svoris arba visiškai nekrenta, arba mažėja labai lėtai.

    Jeigu esate ryžtingai nusiteikę sulieknėti, esate pasirinkę tinkamą mitybą, kuri jums patinka, jeigu pakankamai daug judate ir nesiskundžiate nuotaika, kilogramai būtinai nukris – tai faktas. Ir visiškai nesvarbu, kiek jūs svėrėte vakar ir kiek sveriate šiandien. Gal teigiamas rezultatas ir nebus greitas, bet jis bus. O tai juk svarbiausia, ar ne?

         Naudinga žinoti

    • Svėrimosi procedūra turėtų būti maksimaliai unifikuota. Tai reiškia, kad svertis derėtų tuo pačiu paros metu ir vilkint tuos pačius drabužius – arba nevilkint nieko. Geriausia svertis iš ryto, tuščiu skrandžiu ir žarnynu.
    • Stenkitės svertis visada tomis pačiomis svarstyklėmis. Būtų idealu, jeigu tų svarstyklių tikslumas būtų bent 0,1 kg.
    • Mokėkite taisyklingai interpretuoti svėrimosi rezultatus. Jeigu, nepaisant visų pastangų, svoris ėmė ir padidėjo, tai veikiau susiję su skysčių, o ne riebalų kaupimusi organizme.
  • Kaip nepersivalgyti ir nepriaugti svorio per šventes

    Kaip nepersivalgyti ir nepriaugti svorio per šventes

    Kalėdos ir Naujieji metai – šventės, kai mėgaujamės pramogomis, poilsiu ir gausiais vaišių stalais.

    Įvairių patiekalų gausa dažnai vilioja paragauti visko. Tačiau, pasak dietologės Dominikos Liudvig, šventes galima praleisti ir be persivalgymo bei neigiamo poveikio sveikatai.

    Dietologė pasidalino patarimais, kaip išvengti persivalgymo ir kartu išlaikyti gerą savijautą. Jis teigia, kad per šventes galima mėgautis bet kokiu maistu ir nepriaugti svorio, laikantis keleto svarbių principų.

    Protinga mityba švenčių metu

    Subalansuota mityba padeda stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje.

    Nesvyruojantis cukraus lygis padeda išlaikyti gerą nuotaiką ir energiją visą dieną.

    Norint to pasiekti, verta rinktis produktus, kuriuose gausu skaidulų ir liesųjų baltymų (liesieji baltymai apibrėžiami kaip baltymai, kuriuose yra mažai riebalų ir kalorijų), pavyzdžiui:

    • mandarinai,
    • graikiniai riešutai,
    • briuselio kopūstai,
    • raudonieji kopūstai,
    • kalakutiena,
    • datulės.

    Venkite pramoninių šventinių produktų

    Dietologė pataria ignoruoti paruoštus šventinius gaminius, parduodamus prekybos centruose.

    Nors jų pakuotės atrodo patraukliai, šie produktai dažnai yra kenksmingi – juose gausu cukraus ir kitų nesveikų sudedamųjų dalių, kurios gali pakenkti figūrai.

    Vartojant tokius gaminius gali atsirasti nuovargis, jėgų trūkumas ir prasta nuotaika.

    Pagrindiniai sveikos mitybos principai švenčių metu

    Net per šventes svarbu laikytis sveikos mitybos taisyklių:

    • Porcijų proporcingumas. Valgykite saikingai, neperkraukite lėkštės.
    • Baltymų vartojimas. Užtikrinkite, kad pagrindiniuose patiekaluose būtų liesųjų baltymų.
    • Saldumynų vartojimas tik po pagrindinio patiekalo. Tai sumažins jų poveikį cukraus lygiui kraujyje.
    • Maitinimosi reguliarumas. Nepraleiskite ir nekeiskite nusistatyto valgymų reguliarumo – tai padės išvengti persivalgymo.
    • Pakankamas skysčių kiekis. Gerkite daug vandens, nes jis padeda reguliuoti apetitą ir gerina savijautą.

    Laikydamiesi šių paprastų taisyklių, galėsite mėgautis šventėmis be nerimo dėl papildomų kilogramų ir jausitės puikiai!

  • Ką rodo veidrodis

    Ką rodo veidrodis

    Atidžiau žvelgdami į atvaizdą veidrodyje, galite sužinoti apie save ir savo sveikatą tai, ko galbūt nenumanėte.

    Žmogaus organizmas – kaip šiuolaikiški automobiliai, aprūpinti daugybe indikatorių. Truputį kas ne taip, ir prietaisų skyde įsižiebia lemputė. Reikia tik žinoti, ką ji reiškia, kad numanytume, kur ieškoti gedimo. O kartais tos menamos lemputės dega nuo pat mūsų gimimo.

    Skaitykite ir mokykitės geriau pažinti savo kūną.

    Smilius trumpesnis už bevardį pirštą? Pasitikrinkite prostatą

    Britų onkologų leidžiamas leidinys „British Journal of Cancer“ dar 2011 metais aprašė tyrimą, kuriame dalyvavo 1 500 vyrų, sergančių prostatos vėžiu, ir 3 000 sveikų asmenų kontrolinė grupė. Tyrimo subjektai buvo stebimi net 15 metų. Paaiškėjo, kad vyrams, kurių smilius ilgesnis už bevardį pirštą, vėžio rizika buvo 33 proc. mažesnė.

    Esate raudonplaukiai? Skaudės labiau

    Daugelį jūsų vaikystėje turbūt erzino dėl plaukų spalvos ir kiekvienos strazdanos. Tačiau tai, patikėkite, dar nebuvo blogiausia.

    Tie 1–2 proc. mūsų planetos gyventojų, kurie yra genetiniai raudonplaukiai, mokslininkų tvirtinimu, jautresni skausmui.

    Šį faktą atskleidusio tyrimo rezultatai savo laiku publikuoti leidinyje „Anesthesiology“: buvo išsiaiškinta, kad tokiems žmonėms reikalinga didesnė anestetikų dozė prieš operaciją.

    Aukšta bamba? Esate gimę bėgti

    Skamba šiek tiek beprotiškai, bet bambos vieta ant jūsų pilvo gali būti esminis veiksnys, renkantis sporto šaką.

    Nustatyta, kad žmonės, kurių bamba aukščiau, geresni bėgikai – taip yra dėl to, kad jų kojos ilgesnės pagal santykį su ūgiu.

    Bet nenusiminkite, jeigu jūsų bamba labai žemai: vadinasi, turite ilgesnį liemenį, taigi esate puikūs plaukikai.

    Esate tamsiaakiai? Mažiau gerkite

    Anot mokslo, žmonės tamsiai rudomis akimis yra jautresni alkoholiui nei mėlynakiai, žaliaakiai ar pilkaakiai.

    Ekspertai spėja, kad kaltas didesnis melanino kiekis jų organizme. Būtent melaninas „nudažo“ akis ruda spalva, bet taip pat jis veikia ir kaip ryšininkas tarp smegenų ląstelių. Kuo daugiau melanino yra smegenyse, tuo staigiau jis reaguoja į stimuliuojančias medžiagas, tokias kaip alkoholis.

    Šviesios akys? Didesnė tikimybė tapti alkoholiku

    Kaip jau supratote iš pasakojimo apie rudaakius, šviesiaakių žmonių smegenyse yra mažiau melanino, reaguojančio į stimuliuojančias medžiagas.

    JAV Džordžijos valstijos universitetas, patikrinęs 12 000 suaugusių savanorių, sužinojo, kad asmenys šviesesnėmis, ypač mėlynomis akimis suvartoja (vidutiniškai) daug daugiau alkoholio nei tamsiaakiai. Ir, deja, dažniau tampa alkoholikais.

    Pastebimai trumpi smiliai? Tai vyriškumo ženklas

    Mokslininkai atskleidė, kad vyrų, kurių bevardžiai pirštai gerokai ilgesni už smilius, organizme yra daugiau testosterono. Ir dėl to jiems tikėtina didesnė sėkmė ištvermės reikalaujančioje veikloje bei sprendžiant matematikos uždavinius.

    Tamsios akys? Pradėkite žaisti tenisą

    Mokslininkai pabrėžia: tamsi akių spalva nereiškia, kad esate protingesni. Tačiau faktas, kad tamsiaakiai žmonės sparčiau mąsto.

    Kaip buvo paaiškinta JAV leidžiamo akademinio žurnalo „Perceptual and Motor Skills“ publikacijoje, tamsi akių spalva reiškia didesnį kiekį melanino, kuris, be kita ko, gali veikti kaip izoliatorius elektros impulsams tarp smegenų ląstelių. Pastebėta, kad dėl to tamsiaakiai žmonės geriau žaidžia lėkščiasvydį ir tiksliau pataiko į kamuoliuką rakete.

    Mažos pėdos? Ilgiau gyvensite

    Taip tvirtina švedai mokslininkai, nustatę, kad mažesnio dydžio batus avinčių žmonių vidutinė gyvenimo trukmė yra ilgesnė nei didžiapėdžių.

    Pavyzdžiui, 40 dydžio avalynę nešiojantys vyrai gyvena vidutiniškai iki 78–84 metų, turintieji 44 dydžio pėdą – iki 66–69 metų.

    Mažos ausys? Rizikuojate susirgti egzema

    Daugelis žmonių dėl suprantamų priežasčių džiaugiasi turėdami dailias ausis. Deja, egzistuoja mokslo nustatytas ryšys tarp mažų ausų ir didesnės egzemos tikimybės.

    Kaip primena gydytojai otolaringologai, mūsų ausies kanalai juk irgi padengti oda, kuri gali parausti, niežėti, pleiskanoti.

    Akys mėlynos arba žalios? Didesnis pakantumas skausmui

    Amerikiečiai mokslininkai iš Pitsburgo universiteto nustatė, kad mėlynų arba žalių akių moterys gali iškęsti didesnį skausmą (šiuo atveju tyrime dalyvavo gimdyvės).

    Šviesiaakės moterys taip pat patirdavo mažesnį nerimą po gimdymo, joms rečiau diagnozuota depresija po gimdymo.

    Esate mažo ūgio? Tikėtina, būsite ilgaamžiai

    Tai dar viena priežastis nekompleksuoti dėl savo ūgio. Jis gal ir turi savų trūkumų, bet privalumų – irgi. Bent jau vieną (užtat didelį!).

    Alberto Einšteino medicinos koledžo Niujorke specialistai atrado bendrą geną, vienijantį visus labai gilios senatvės sulaukusius žmones, ir nustebo pastebėję, kad tas pats genas sietinas su žemesniu ūgiu.

  • Kodėl lupasi ir trupa nagai

    Kodėl lupasi ir trupa nagai

    Visi žinome – nagai labai daug pasako apie mūsų sveikatą. Jeigu jie silpni, trapūs, nenatūralios spalvos ar rievėti, tai gali būti signalas, jog kažkas vyksta organizme.

    Besilupantys nagai vienas labiausiai erzinančių išvaizdos trūkumų, kurį, kita vertus, nesunku paslėpti, taigi ignoruoti.

    Juk dėl to, kad lupasi nagai, gali būti kalti įvairiausi dalykai. Pavyzdžiui, mityba. Prastai atliktas manikiūras.

    Bet taip pat ir koks nors sveikatos sutrikimas.

    Todėl jeigu apsilankymas pas savo darbą išmanančią manikiūrininkę niekuo nepadėjo, galbūt metas užsiregistruoti pas šeimos gydytoją ar dermatologą – pasikonsultuoti, ką daryti. Yra tikimybė, jog jau per pirmąjį vizitą paaiškės, kokios medžiagos galėjo pakenkti nagams.

    Arba galite sužinoti, kad juos susilpnino liga ar net vaistai, kuriuos vartojate.

    Yra netrumpas sąrašas būdų susigadinti nagus.

    Jūsų rankos dažnai būna šlapios

    Tai pati dažniausia besilupančių nagų priežastis – nuolatinis plaštakų šlapinimas ir paskui džiovinimas. Šis prakeiksmas persekioja kirpėjus, valytojus ir kitų profesijų, reikalaujančių dažno rankų kišimo į vandenį, atstovus.

    Tačiau nagai gali pradėti luptis ir ilgesnį laiką praleidus karštoje drėgnoje aplinkoje. Kai nago plokštelės prisigeria drėgmės, jos išbrinksta ir suminkštėja.

    Net menkutė trauma gali tokius smarkiai pažeisti.

    Kad taip nenutiktų, plaudami indus visada mūvėkite pirštines (tai joks išlepimo ženklas!). Baigę kruopščiai nusausinkite delnus ir nagus. Ir reguliariai naudokite rankų kremą su vitaminu E.

    Jūs per smarkiai poliruojate nagus

    Lygiai taip pat kaip per daug drėgmės prisigėrusios nagų plokštelės gali pradėti luptis, pernelyg išsausėję nuo poliravimo nagai irgi gali imti sluoksniuotis. Jie tampa trapūs, lengvai traumuojami – net švelniai užkabinus ar kur bakstelėjus gali skilti iki pat gyvuonies.

    Todėl po kiekvieno poliravimo nepamirškite naudoti giliai drėkinančio kremo arba specialaus aliejaus nagams, kad šie neišsausėtų.

    Jūsų naudojamoje kosmetikoje per daug stiprių chemikalų

    Tam tikros cheminės medžiagos – pavyzdžiui, klijai akriliniams nagams, – taip pat elementarių kosmetinių priemonių, tokių kaip rankų muilas, dezinfekcinis skystis, skalbikliai, ingredientai irgi gali išsausinti nagus taip, kad jie pradės luptis.

    Specialistai pataria rinktis priemones, kurių etiketėse yra žodis „hipoalerginis“. Paprastai tai reiškia, kad joms gaminti naudoti švelnesni chemikalai arba išvis natūralios medžiagos.

    Jūsų nagai buvo traumuoti

    Senojo lako lupimas prievarta, nagų kramtymas ar gėrimų skardinių atidarinėjimas nagais neatrodo galintys sukelti tikrą traumą, tačiau tokio neatsargaus elgesio visiškai pakanka, kad nagai pradėtų luptis.

    Nors gydytojai dermatologai sako, kad tikslus šio reiškinio mechanizmas nėra iki galo suprastas, paprastai pasakius, nagai ima luptis, kai suardomas jų ląstelių „sulipimas“ viena su kita.

    Mūsų nagai sudaryti iš daugybės kompaktiškų ląstelių sluoksnių. Ir jų tarpusavio saitai gali palyginti nesunkiai atsipalaiduoti ar net nutrūkti. Štai tada nagai ir pradeda luptis, kai ląstelių sluoksniai atsiskiria.

    Vienas būdų to išvengti – naudoti nagų stipriklius, švelnų lako valiklį be acetono ir niekada nekrapštyti atsilupusio lako.

    Gal jums trūksta maistinių medžiagų

    Nagai lupasi, kai trūksta kalcio, geležies, vitamino D arba B grupės vitaminų, tokių kaip biotinas. Visi šie vitaminai užtikrina keratino, iš kurio yra sudaryta nago plokštelė, tvirtumą.

    Tinkamai subalansuota mityba su daug vaisių, daržovių ir liesų

    baltymų valgiaraštyje – puiki maistinių medžiagų deficito prevencijos priemonė. Tačiau neprošal būtų ir pasitarti su gydytoju, ar nereikėtų pavartoti kokių nors papildų, kol nagai sustiprės.

    Gal kalta skydliaukė

    Nors tipiniais sutrikusios skydliaukės funkcijos ženklais laikomi kūno svorio pokyčiai, nerimas, nuovargis, „smegenų rūkas“, besilupantys nagai neretai tampa ta raudona vėliava, paskatinančia išsitirti skydliaukės hormonus.

    Kaip aiškina dermatologai, skydliaukės ligos sulėtina odos ir nagų atsinaujinimą, todėl ilgiau nei derėtų užsibuvę senieji audiniai padaro nagus trapius.

    Gal tai grybelinė infekcija

    Onikomikozė, kaip moksliškai vadinamas nagų grybelis, gali pasireikšti keliais skirtingais nago distrofijos būdais, vienas jų – lupimasis.

    Kitas galimas grybelio požymis – nagų sustorėjimas, jų plokštelės pabalimas arba pageltimas (net su rudu atspalviu).

    Jeigu įtariate, kad jums gali būti nagų grybelis, būtinai užsiregistruokite vizitui pas gydytoją dermatologą, nes tai nelengvai atsikratomas užkratas.

    Bet pirmiausia reikia, kad specialistas patvirtintų diagnozę. O tada jau pradėtų gydymą – tikėtina, skirdamas ir geriamų priešgrybelinių preparatų, kad nagai greičiau sugytų.

    Jūs sergate egzema

    Kai kurios odos ligos – egzema kaip tik yra viena tokių – gali paskatinti nagus luptis.

    Egzema gali atsirasti įvairiose kūno vietose, neaplenkia ji ir plaštakų. Tada jų oda išsausėja, ima pleiskanoti. Atsiranda raudonų uždegimo sukeltų dėmių, kuriose oda ima

    trūkinėti. Visą šį nemalonų procesą lydi niežulys bei deginimo pojūtis. Jeigu uždegimas apima nagą, gali sutrikdyti normalų jo augimą ir pakeisti išvaizdą.

    Ant egzemos paveiktų nagų atsiranda defektų, nagai būna linkę luptis. Todėl jei norite išvengti tokios komplikacijos, stenkitės suvaldyti egzemos simptomus – pasirūpinkite labai gerai drėkinti plaštakų odą kremu.

    Jums praverstų šveitiklis odai

    Jeigu mūsų oda smarkiai išsausėja, pirmąja pagalba tampa kūno šveitiklis, pašalinantis visas tas negyvas ląsteles ir stabdantis odos pleiskanojimą.

    Tokią pačią priežiūrą derėtų taikyti ir nagams. Juk realiai nagas ir yra keli sluoksniai negyvų ląstelių. Tam tikrais atvejais tie sluoksniai ima luptis, jeigu nebūna laiku pašalinami.

    Gydytojų dermatologų patarimas – šveitimui naudoti glikolio rūgštį (kitaip AHA): įrodyta, kad ji veiksmingai atnaujina nagus.

    Kada kreiptis į gydytoją

    Besilupantys nagai – dažnas ir plačiai paplitęs reiškinys, paprastai neteikiantis preteksto nerimauti. Jeigu imatės gydymo – ar tinkamos nagų priežiūros, su laiku nagų būklė turi pagerėti, simptomai tapti mažiau pastebimi.

    Tačiau nors vidinių priežasčių nagams luptis dažniausiai nebūna, jeigu jie niekaip negyja arba jeigu pradeda luptis staiga ir žmonėms, visada turėjusiems gražius sveikus nagus, nedelskite kreiptis į dermatologą ar savo šeimos gydytoją. Svarbu išsitirti ir įsitikinti, kad nėra rimtesnių organizmo bėdų – skydliaukės ligos ar anemijos. Apsidrausti niekada nepakenks.

         Receptai

    Besilupančius, trapius, sluoksniuotus nagus sustiprinti padės paprastos priemonės, kurių galima pasigaminti namuose.

    • Į bet kokį aliejų, bet geriausia – sėmenų, įlašinkite kelis lašus rožių eterinio aliejaus ir trinkite nagus bei odą aplink juos.

    • Citrinos griežinėliu ar vien tik žievele patrinkite kiekvieną nagą ir kiek galėdami ilgiau po to neplaukite rankų. Nagai atrodys sveiki ir greičiau augs.

    • Stiklinėje šilto vandens ištirpdykite šaukštą jūros druskos, porą lašų jodo ir po 30 minučių mirkykite šiame tirpale nagus.

  • Vaistai iš čiaupo

    Vaistai iš čiaupo

    Nustebsite, kiek negalavimų galima išgydyti paprastu vandeniu arba ledu.

    „Užšaldyti“ skausmą

    Daugybę ligų net tradicinė medicina gydo šalčiu. O ir patys žinome, kad patyrus traumą prie sumušimo vietos reikia pridėti ledo.

    Kadangi mūsų kūno paviršiuje šalčio receptorių yra maždaug 10 kartų daugiau nei šilumos, vietinis atšaldymas veiksmingai slopina skausmą, nes blokuoja nervų galūnes.

    Šaltis apsaugo ir nuo uždegimo. Pažeistuose organuose ir audiniuose jis sureguliuoja apykaitos procesus taip mažindamas tinimą ir smulkiųjų kraujagyslių laidumą, stabdydamas kraujavimą. (Nuo šalčio susitraukia ne tik paviršinės, bet ir giluminės kraujagyslės.)

    Be to, šaltas kompresas atpalaiduoja įtemptus raumenis.

    Pirmąją parą po patirtos traumos gydytis šalčiu galima iki 15 minučių.

    Skauda galvą – šaldyk kojas

    Pačioms primityviausioms šalčio procedūroms tinka ir paprastas vanduo.

    Kai kurioms ligoms gydyti ir skubiai pagalbai suteikti populiarios žemesnės nei 20 laipsnių temperatūros vandens vonelės rankoms ir kojoms. Jos taip pat tinka patyrus traumą – susitrenkus, pasitempus raiščius ir pan.

    Esant stipriai pažeistai smegenų kraujotakai (pavyzdžiui, po insulto), be pagrindinio gydymo, kartais rekomenduojama ligonio nugarą, krūtinę, pilvą, rankas ir kojas apiplauti šaltu vandeniu tris kartus per dieną. Į vandenį reikia įpilti šlakelį acto arba įberti druskos.

    Vanduo gali padėti išsivaduoti ir nuo galvos skausmo. Tik įtrinti juo reikia ne smilkinius ar sprandą, kaip atrodytų logiška, o padaryti vonelę kojoms. Arba 1–2 minutėms įbristi į šaltą vandenį ir energingai patrepsėti. Tada sausai nutrinti pėdas rankšluosčiu, užsitempti kojinaites ir 10 minučių aktyviai pavaikščioti arba pašokinėti.

    Nuo visų negalių

    Šalto vandens voniomis nuo seno buvo mažinamas karštis. Tačiau tokia procedūra rekomenduojama tik fiziškai stipriems žmonėms. Ir su gydytojo žinia.

    Karščiavimo sukeltą galvos skausmą, migreną, kraujavimą iš nosies, psichinį įsiaudrinimą galima pabandyti nuslopinti šalto vandens kompresu. Jį padaryti labai paprasta: paimkite minkšto audinio ar marlės skiautę, keliskart sulenkite, suvilgykite šaltu vandeniu, šiek tiek išgręžkite ir uždėkite ligoniui ant nosies tarpuakyje (esant kraujavimui iš nosies) arba kaktos (karščiuojant).

    Būdamas ant žmogaus kūno drėgnas audinys greitai įkaista, todėl kas 3–4 minutes kompresą reikia keisti.

    Bendra procedūros trukmė gali būti nuo 5 iki 40 minučių.

    Seniai ir gerai žinomas šalto kompreso variantas yra pavilgas. Pavilgai populiarūs gydant odos uždegimus, kai kurias akių ligas, ūmius akių vokų, limfmazgių uždegimus, paūmėjus hemorojui, taip pat sumušimus ir patempimus (pirmąją parą po traumos).

    Norėdami pasidaryti pavilgą, paimkite vatos tamponą arba marlės skiautę, sulankstytą į 5–10 sluoksnių, suvilgykite gydomuoju arba paprastu acto tirpalu (šaukštas acto stiklinei šalto virinto vandens) ir uždėkite ant skaudamos vietos.

    Pavilgą keiskite kas 3–5 minutes arba iš naujo pamirkykite tirpale.

    Procedūros trukmė neturėtų būti ilgesnė nei 30–40 minučių.

    Ledo kompresai

    Kompresams naudojamas ir ledas – jis atšaldo giliau.

    Ant ligonio kūno ledo kompresas dedamas tik įvyniotas į rankšluostį – kad neperšaldytų.

    Ledo kompresas laikomas 20–30 minučių su 10–15 minučių pertrauka. Jeigu būtina – ir visą parą, tik reikia daryti pertraukas.

    Jeigu skubiai gauti ledo – problema, vaistinėse galima įsigyti specialių paketų. Sušaldyti jie naudojami kaip kompresai.

    Tokį paketą galima pasigaminti ir patiems. Pripilkite į polietileno maišelį vandens, įberkite šaukštelį druskos vienai stiklinei vandens, sandariai užriškite į padėkite į šaldiklį. Sušalęs maišelyje vanduo įgaus plokščią formą – tokį ledą bus patogu uždėti ant bet kurios kūno dalies.

    Pirmajai pagalbai

    Sėkmingiausiai ledas, suprantama, naudojamas suteikti pirmajai pagalbai patyrus įvairias traumas ar staiga pablogėjus sveikatos būklei.

    Ledas naudojamas ir patyrus šilumos smūgį (kompresai dedami ant galvos ir kirkšnies srityje), kaukolės traumą, įgėlus bitei ar vapsvai, susirgus kai kuriomis uždegiminėmis ligomis (esant pradinėms mastito stadijoms, ūmiam pankreatitui).

    Sutrenkus minkštuosius audinius, sąnarius, pasitempus raiščius ir sausgysles, pirmąją parą ant sužalotos vietos galima uždėti pūslę su ledu arba kelis ledo paketus ir 10–15 minučių pritvirtinti juos tvarsčiais.

    Pirmosiomis dienomis šią procedūrą galima kartoti po kelis kartus.

    Patyrus traumą, galima išbandyti masažą ledu. Ledo gabalėlius reikia suberti į polietileno maišelį, užrišti ir sukamaisiais judesiais patrinti sužalotą vietą.

    Tiesa, prieš pradedant ledo masažą sužeistą kūno dalį reikia pakelti.

    Masažuojama ne tik traumuota vieta, bet ir aplink ją esantys audiniai. Taigi masažą geriausia atlikti net ne vienu, o dviem maišeliais su ledu iš karto.

    Procedūros trukmė – nuo 2 iki 5 minučių, bet ne ilgiau. To visiškai pakaks, kad išvengtumėte didžiulės mėlynės.

        Gydomosios vonios

    Su šiuolaikinio gyvenimo ritmu susidoroti nelengva net ir stiprių nervų žmonėms. O kiekviena diena reikalauja mums atrodyti pailsėjusiems ir pasitempusiems. Kaip tą padaryti? Ir vėl pasitelkus vandenį.

    Nuo seno žinoma, kad gydomosios vonios padeda ir kūną atgaivinti, ir sielą nuraminti. Nuo įprastų higieninių vonių jos skiriasi tuo, kad į vandenį priberiama sveikatai naudingų augalinių ir mineralinių ekstraktų bei užpilų.

    Procedūroms reikalingų medžiagų galima įsigyti vaistinėse, bet galima pasiruošti patiems.

    Gydomosios vonios itin vertingos tuo, kad daro dvejopą poveikį: terminį, kurį teikia vanduo, ir sveikatinimo – tuo pasirūpina vandenyje ištirpusios biologiškai aktyvios medžiagos.

    Pagerinti vonios vandenį galima beveik viskuo, kas tik šauna į galvą: spygliuočių ekstraktais, šalavijais, raudonėliais, ąžuolo žieve, manganu, krakmolu, garstyčiomis…

    Bet jei norite pasimėgauti tikra aromatinga gydomąja vonia, užpilą jai teks pasigaminti iš anksto.

    Dažniausiai užpilai vonioms gaminami iš 200 g smulkintų žolelių ir 4–5 litrų verdančio vandens (palikti nusistovėti 2 val.). Paskui užpilas nukošiamas ir supilamas į šiltą vonią (vandens temperatūra neturėtų viršyti 38 laipsnių, jeigu tai nėra specialios karštosios vonios).

    Prieš panyrant į gydomąją vonią reikia nusiprausti po dušu, kad nuplautumėte nuo odos prakaito likučius ir rūgščių bei riebalų plėvelę.

    Kiek laiko galima gulėti tokioje vonioje, turėtų nustatyti gydytojas kiekvienam pacientui individualiai. Tačiau vidutinė vonių trukmė paprastai būna 15–20 minučių 2–3 kartus per savaitę.

    Specialistas turėtų įspėti ir apie priežastis, dėl kurių jums ši procedūra netiktų.

    Liepžiedžių ir ramunėlių vonia. Puiki priemonė nuo nemigos ir esant sudirgusiai odai. Padeda nuslopinti blauzdų raumenų spazmus, moterims – padidėjusį nervingumą menopauzės periodu.

    Voniai paruošti reikės saujos liepžiedžių ir saujos ramunėlių žiedų, užpiltų litru verdančio vandens. Užpilą 15 minučių palaikykite karšto vandens vonelėje, paskui palikite valandai atvėsti. Nukošę supilkite į vonią.

    Rozmarinų ir pelynų vonia. Sumaišytos lygiomis dalimis žolelės tonizuojamai veikia nervų sistemą, greitai pašalina nuovargį ir įtampą. Tokia vonia labai naudinga sausai ir pavargusiai odai.

    Žaliosios arbatos vonia. Tonizuoja organizmą, padeda esant nerviniam išsekimui. Be to, suteikia odai švelnų įdegio atspalvį.

    Pilnai voniai vandens reikės 3 šaukštų arbatos, prieš tai užplikytos 250 ml verdančio vandens, palaikytos 20 minučių ir nukoštos.

    Mėtų vonia. Greitai nuramina odos niežulį, sukeltą alergijos ir kai kurių nervų ligų. Receptas paprastas: 300–400 g mėtų užpilti 3–4 litrais vandens.

    Spygliuočių vonia. Nervingiems žmonėms ši vonia tokia pat nepakeičiama kaip raminamieji vaistai. O dar ji stiprina širdį, sėkmingai naudojama gydant kraujagyslių distoniją, podagrą, neurologinius skausmus (radikulitą ir kt.).

    Nuo seno gerai žinomą ir mėgstamą pušų ekstraktą puikiai pakeis bet kokio spygliuočio medžio šakelės, kankorėžiai, spygliai. Viskas sudedama į vandenį, verdama 30 minčių ir paliekama dar 12 valandų – nusistovėti.

    Tinkamas spygliuočių ekstraktas būna rudos spalvos (vaistinėje pirktas bus žalias – šiek tiek silpnesnis).

    Spygliuočių vonia labai tinka jėgoms po sunkios ligos atgauti.

    Ąžuolo žievės vonia. Padeda užgydyti žaizdas, mažina temperatūrą.

    Prieš ruošiant vonią ąžuolo žievę (jos reikės 1 kg pilnai voniai vandens) reikia išdžiovinti ir susmulkinti į miltelius. Paskui juos suberti į nedidelį kiekį šalto vandens ir palaikyti kelias valandas. Tada dar 30 minučių pavirinti.

    Krakmolo vonia. Naudojama peršinčiai odai nuraminti, taip pat sergant neurodarmatitu. Tinka vaikams, sergantiems eksudacine diateze.

    Voniai paruošti prireiks 500 g krakmolo (vaikui – 100 g), ištirpdyto nedideliame kiekyje šalto vandens. Po 30 minučių gautas mišinys supilamas į vonią. Vandens temperatūra turėtų būti 36–37 laipsnių, procedūros trukmė – 20–30 minučių. Gydymo kursas – 10–15 vonių (kas antrą dieną).

    Kalio permanganato vonia. Dažniausiai jomis gydomos pūlingos ligos. Tokios vonios gerai sausina ir dezinfekuoja odą sergant egzema ir kitomis odos ligomis.

    Kad kalio permanganato grūdeliai nenudegintų, juos iš pradžių reikia ištirpdyti 500 ml karšto vandens (pakaks kelių grūdelių). Paskui tirpalą galima pilti į vonią.

    Procedūros trukmė neturėtų viršyti 10 minučių (maudytis galima kasdien arba kas antrą dieną). Rekomenduojamas procedūrų skaičius – 10–12.

    Garstyčių vonia. Paprastai tokiose voniose nesimaudoma – daromos vonelės atskirai rankoms arba kojoms. 3 šaukštai garstyčių grūdelių užpilami karštu vandeniu, išmaišomi ir supilami į vonią.

    Būkite atsargūs: garstyčių vonia – stipraus poveikio procedūra staiga išplečianti periferines kraujagysles. Oda parausta, krinta arterinis kraujospūdis, greitėja uždegimų gijimas.

    Naudingos garstyčių vonios sergant lėtiniu bronchitu, plaučių uždegimu.

    Jeigu yra poreikis išsimaudyti garstyčių vonioje, 100–150 g garstyčių grūdelių užpilkite nedideliu kiekiu 50 laipsnių temperatūros vandens, paskui supilkite į vonią.

    38 laipsnių temperatūros vonioje galima mirkti ne ilgiau kaip 10 minučių. Gydymo kursas – 10–12 procedūrų kas antrą dieną.