Žyma: organizmas

  • Nuo „mąstytojų“ iki „magistrų“: ką išduoda miegojimo stilius?

    Nuo „mąstytojų“ iki „magistrų“: ką išduoda miegojimo stilius?

    Visi žinome vyturius ir pelėdas. Net balandžiai jau nebėra naujiena.

    Bet retas pasidomime kitokiomis miego įpročių kategorijomis – taip, jų yra daugiau! – galinčiomis daug ką atskleisti apie mūsų sveikatą.

    Pagal tai, kaip miega, žmonės gali būti suskirstyti į mažiausiai devynias kategorijas, pasižyminčias labai specifinėmis charakteristikomis.

    Kuriai iš tų kategorijų priklausytumėte jūs?

    Nenustygstantieji

    Tokie žmonės negali ramiai pabūti nė akimirkos – net ir lovoje. Jie nuolat juda, todėl veikiausiai neišsimiega, nes niekada nepereina visų penkių miego stadijų.

    Daugelis praleidžia ir pačią svarbiausią trečiąją – gilaus miego fazę, užtikrinančią geriausią poilsį kūnui ir protui.

    Specialistai nenustygstantiesiems siūlo specialią kvėpavimo metodiką, pavadintą „4–7–8“: ji padeda nusiraminti ir giliau įmigti.

    Atsigulus reikia kvėpuoti įprastai, kol mintyse iš lėto bus suskaičiuota iki keturių. Tada 7 sekundėms sulaikyti orą ir paskui per 8 sekundes jį iškvėpti.

    Vyturiai

    Jie nubunda taip anksti, kad niekaip neišmiega rekomenduojamų 8 valandų, taigi nesulaukia labiausiai atpalaiduojančių miego stadijų ir tinkamai nepailsi.

    Vyturiai dažnai didžiuojasi tuo, kad jų paros ritmas visiškai sutampa su gamtos, – ir tai tiesa. Bet menkas džiaugsmas, kai pakirdę 5 valandą ryto pavakare jie jau jaučiasi visiškai išsekę.

    Ekspertai mėgėjams anksti keltis pataria tą daryti bent jau su šviesa. Tai padeda sureguliuoti vidinį kūno laikrodį. Be to, kuo daugiau natūralios dienos šviesos gauname, tuo mažiau kamuoja blogos nuotaikos.

    „Negyvėliai“

    Apie tokius žmones nuo seno taip ir sakoma: miega kaip negyvas.

    Daug kas jiems pavydi, nors nelabai yra ko. Ši miegalių kategorija lovoje tikrai „išsijungia“, tačiau giliojo miego stadiją paprastai pasiekia tik vėlai naktį. Tad irgi nespėja gauti tiek poilsio, kiek reikia.

    Kai „negyvėliai“ giliausiai įminga, gali pramiegoti ir karą, bet nubudę jie jaučiasi ne per geriausiai – tarytum ko trūktų. Nes iš tikrųjų ir trūksta – miego.

    Vienintelė išeitis šios kategorijos atstovams – eiti anksčiau miegoti, kad jų giliojo miego stadijai užtektų nakties.

    Dar specialistai pataria prieš gulantis į patalą iš lėto pasirąžyti – tai didina mieguistumą.

    Mąstytojai

    Šiuolaikinėje visuomenėje jų tiek daug, kad miego specialistai griebiasi už galvos.

    Mąstytojai – tai žmonės, niekaip negalintys užmigti, nes jų smegenys vis dar veikia visu pajėgumu. O kai jie pagaliau užmiega, greitai vėl nubunda ir toliau verpia taip ir nespėtą paleisti minties siūlą – arba kelis iškart.

    Kažką primena? Jei taip, įsiklausykite į gydytojų patarimą ir įpraskite perdien reguliariai daryti trumpas pertraukas, kad bent kiek atslūgtų stresas. Ir dar išmokite planuoti, susidaryti darbotvarkę ir reikalingų atlikti darbų sąrašą. Kad paskui naktį negulėtumėte lovoje nerimaudami, kaip ryt reikės viską suspėti.

    „Zuikiai“

    Jie – „negyvėlių“ priešingybė, tačiau turintys ne ką mažiau problemų.

    „Zuikiai“ paprastai išmiega visas rekomenduojamas 8 valandas, tačiau retai kada patiria giliojo miego stadijas, mat, kaip sako senas priežodis, miega tarsi atmerkę vieną akį.

    Norintiesiems atsikratyti paviršutiniško miego prakeiksmo specialistai rekomenduoja trumpus sparčius pasivaikščiojimus saulėkaitoje vidury dienos – kad gautumėte kuo daugiau natūralios šviesos – ir blausų apšvietimą miegamajame vakarais. Storos sunkios užuolaidos – svarbiausias pirkinys kiekvienam „zuikiui“. Nes tik tokioje aplinkoje organizmas normaliai gamins vadinamąjį miego hormoną melatoniną.

    „Originalai“

    Iš visų miego kategorijų ši pati chaotiškiausia, o jos atstovų miegojimo įpročiai – nenuspėjami.

    Žmogaus organizmui labai svarbu stabilumas, tačiau „originalų“ kūnas ir protas apie tai gali tik pasvajoti. Ką su tokiais miegotojais daryti?

    Specialistai tik skėsteli rankomis ir pataria pabandyti laikytis bent elementariausio režimo.

    „Miego magistrai“

    Šie žmonės apie sveiką miegą žino VISKĄ. Jų vidinis organizmo laikrodis nepriekaištingai suderintas su paros ciklais, o režimas artimas tobulam: užmiega vos padėję galvą ant pagalvės, išmiega visą naktį nenubudę, pakyla sulig žadintuvo signalu šypsodamiesi ir gerai pailsėję.

    Kadangi taisyti to, kas nesugedę, nereikia, ekspertai sako tegalintys palinkėti „magistrams“ sėkmės neišklysti iš tiesos kelio.

    „Skolininkai“

    Žvakė, uždegta iš abiejų galų, – taip sakoma apie panašias asmenybes. Jie kiaurą savaitę dūzgia kaip bitės nugriebdami miego tiek, kiek pavyksta kiekvieną naktį, ir nekantriai laukdami laisvadienių, kai galės atiduoti organizmui „skolą“ ir pagaliau išsimiegoti.

    Tokio gyvenimo ritmo rezultatas paprastai būna visiškai išderintas vidinis laikrodis ir būsena, labai primenanti desinchronozę – laiko juostų pakeitimo sindromą.

    Miego ekspertų teigimu, „skolininkams“ gyvenimą labai palengvintų trumpi nusnūdimai, kai pasitaiko proga, jie ypač naudingi po 14 valandos. Žinoma, dar geriau būtų susikurti kažką bent panašaus į dienos režimą.

    Pelėdos

    Kuo vėlesnis paros metas, tuo gyvybingesni mes jaučiamės. Ir viskas būtų puiku, jei ne gyvenimiški reikalai, dažniausiai priverčiantys keltis iš lovos dar nebaigus visų penkių miego ciklų.

    Anot specialistų, pelėdų vidinis laikrodis nustatytas pagal šiek tiek vėlyvesnę laiko zoną, todėl tokie žmonės dažnai kenčia dieną – ypač pirmąją jos pusę, kai jų priešingybės vyturiai skrajoja, tarsi turėtų sparnus.

    Norinčioms pabandyti prisiderinti prie anksčiau besikeliančios daugumos pelėdoms patariama pakoreguoti savo režimą viena valanda. Nuėję miegoti antrą ryto vietoj trečios, jūs iškart pajusite pagerėjimą, tikina žinovai.

    Ne viskas taip paprasta

    Cirkadiniai ritmai – reguliarūs protinės ir fizinės elgsenos pokyčiai, vykstantys per visą dieną – ir yra tas mūsų vidinis biologinis laikrodis. Tik jo pagrindinė rodyklė, skirtingai nuo tikro laikrodžio, visą ratą apsuka per 24 valandas.

    Pagal tokius ritmus gyvena visi planetos padarai, net ir bakterijos. Tie ritmai reguliuoja, galima sakyti, visus mūsų organizmo procesus: miegą ir būdravimą, apetito padidėjimą ir sumažėjimą, ląstelių dalijimąsi, hormonų gamybą, arterinį kraujospūdį ir net širdies dūžių per minutę skaičių.

    Taigi vidinis laikrodis mums reikalingas tam, kad organizmo ląstelės vykdytų konkrečius procesus reikiamu paros metu.

    Idealiomis aplinkybėmis cirkadiniai ritmai turėtų būti sinchronizuoti su aplinkiniu pasauliu: prašvinta – ir mes keliamės, sutemsta – einame miegoti.

    Tačiau realiame gyvenime toks sutapimas – retenybė. Todėl visiems teks išmokti „susimiegoti“ su savo ritmais.

        Įdomus faktas

    Medicinos statistika rodo, kad apie 80 proc. žmonių gali pakoreguoti savo vidinį laikrodį pagal išorinius poreikius ir prisitaikyti prie bet kokio dienos režimo.

  • Chronodieta: valgis pagal laikrodį

    Chronodieta: valgis pagal laikrodį

    Mūsų organizmo gebėjimas pasisavinti skirtingas maistines medžiagas priklauso nuo paros meto. Kaip tik remdamiesi minėtu faktu specialistai ir sukūrė vadinamąją chronodietą.

    Skirtingai nuo kitų dietų, chronodieta neturi nieko bendra su maisto ribojimu ir tuo labiau badavimu. Tačiau reikalauja griežtos drausmės. Besilaikantiems chronodietos privaloma maitintis griežtai nurodytomis valandomis ir valgyti konkrečiam paros laikui skirtus produktus.

    Be skriaudos sau

    Nors pavadinime yra žodis „dieta“, su įprastine stereotipine jos sąvoka šis maitinimosi režimas nieko bendra neturi. Priešingai – jo šalininkai laikosi nuomonės, kad naudingųjų medžiagų deficitas, kurį patiria organizmas laikantis daugiau ar mažiau kalorijas ribojančios dietos, gali liūdnai atsiliepti sveikatai. Juk ne kas kitas, o įvairūs madingi lieknėjimo metodai šiais laikais dažnai sukelia anemijos, nervų sistemos sutrikimų, širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, virškinamojo trakto organų bei inkstų ligų protrūkius.

    Tarsi to būtų negana, nekaloringosios dietos dar yra ir mažai veiksmingos. Jau nekalbant apie tai, sako specialistai, kad jos pačiu pavojingiausiu būdu kertasi su taisyklingos mitybos principais. Jau vien dėl to, kad prisibadavęs žmogus, liovęsis laikytis dietos, dažniausiai „nutrūksta nuo grandinės“ ir… pradeda vėl kaupti kilogramus.

    Lieknėjant pagal valandas, maisto riboti nereikia, kalorijų skaičiuoti – irgi. Tiesą sakant, netgi reikalaujama, kad raciono kaloringumas nebūtų mažesnis kaip 1 600–1 800 kilokalorijų.

    Chronodieta aprūpins organizmą viskuo, ko jam reikia normaliai funkcionuoti: fruktoze, ląsteliena, vitaminais ir mineralais, riebalais ir visaverčiais baltymais, kad medžiagų apykaita veiktų kaip laikrodis, būtų geras kraujas. O ritminga mityba normalizuos virškinamojo trakto darbą.

    Jeigu jūs kiekvieną dieną vienu ir tuo pačiu laiku – kas tris keturias valandas – sėsite prie stalo, skrandis įpras taip pat drausmingai, pagal laikrodį, išskirti virškinimo fermentus. Ir dar tiksliai tiek, kiek reikia.

    Dar viena gera žinia, kad dėl chronodietos jums nereikės atsisakyti nė vieno mėgstamo produkto ar patiekalo – bus galima ir net reikalaujama valgyti viską, ne tik mėsą, šviežius vaisius ir daržoves, bet ir saldumynus. Taigi nereikės aukoti brangaus laiko stypsant virtuvėje, kad pasigamintumėte sveikų patiekalų, – dieta nesutrukdys jūsų aktyviam (ar, jei jau vadinti daiktus savais vardais, darboholiškam) gyvenimo būdui.

    Nuo 7 iki 10 valandos – pusryčiai

    Rytais mūsų organizmas beveik visiškai pasisavina visus riebalus, kuriuos gauna, – už tai turėtume būti dėkingi tuo metu be pertrūkių gaminamam fermentui lipazei. Todėl pusryčiams galite drąsiai sukirsti sumuštinį su dešra ar kietuoju sūriu, dubenėlį vaisių salotų su plakta grietinėle, suvalgyti net 18 proc. riebumo varškės su grietine, daržovių salotų su alyvuogių aliejumi.

    Išgerkite puodelį kavos, kakavos, tamsaus šokolado arba arbatos su pienu. Šiuose gėrimuose yra tonizuojančių medžiagų (teofilino, teobromino, kofeino), suteiksiančių žvalumo ir įjungsiančių smegenis. Suprantama, piktnaudžiauti jais nereikėtų, antraip galite patys sau sukelti galvos skausmą ar širdies permušimus.

    Turėkite omenyje: pusryčiams turėtumėte suvartoti 20–25 proc. viso dienos raciono kalorijų. Todėl atsisakyti šio dienos valgio jokiu būdu negalima, antraip vidury dienos apetitas taip įsišėls, kad pietums prisivalgysite daugiau nei paprastai.

    Be to, kuo menkiau valgote rytais, tuo lėtesnė dieną būna medžiagų apykaita jūsų organizme.

    Pagrindinis produktas rytais – riebalai. Jie – geriausias energijos šaltinis (1 g riebalų pagamina jums 9 kilokalorijas, o tas pats kiekis baltymų ir angliavandenių – tik 3–4 kilokalorijas).

    Riebalai yra neatsiejama ląstelių ir audinių dalis, dalyvauja daugelyje apykaitos procesų. Kone visoms organizmo sistemoms jie būtini tam, kad jos galėtų funkcionuoti be trikdžių.

    Moterims kiekvieną dieną būtina gauti ne mažiau kaip 50 g baltymų.

    Dar daugiau: daugybė svarbių vitaminų (tokių kaip A, E, K) tirpsta tik riebaluose, taigi be jų yra nepasisavinami.

    Riebalai svarbūs net mūsų išvaizdai. Būtent jie užtikrina lygią švelnią odą sudarydami plonytę apsauginę plėvelę, leidžiančią odai išsaugoti drėgmę ir elastingumą.

    Kiek mūsų organizmui per parą reikia riebalų, priklauso nuo kiekvieno žmogaus individualių poreikių atsižvelgiant į amžių ir tai, kiek energijos jis išeikvoja. Tačiau apskaičiuota, kad maždaug 30 proc. visų per parą gaunamų riebalų turėtų sudaryti nesočiųjų riebalų rūgščių turtingi augaliniai aliejai (saulėgrąžų, alyvuogių, kukurūzų, kiti).

    Nuo 13 iki 15 valandos – pietūs

    Šiuo paros metu organizmas geriausiai pasisavina baltymus.

    Baltymų turtingas maistas greitai numalšina alkį, apsaugo nuo galvos svaigimo ir silpnumo pojūčio, neišvengiamų laikantis įvairiausių dietų. Tad neatsisakykite sriubos su žuvies, mėsos ar grybų sultiniu. Juolab kad sriubos yra tikras balzamas skrandžiui ir žarnynui. Visos jos (bet ypač tirštos) – puiki gastrito, kolito, cholecistito ir vidurių užkietėjimo profilaktikos priemonė.

    Antram patiekalui galite suvalgyti daržovių troškinio, omletą su žaliaisiais žirneliais, žuvies, liesos mėsos su virtomis ar folijoje keptomis bulvėmis, ryžiais, pupelėmis arba makaronais. Tačiau keptų mėsos ir žuvies patiekalų verčiau venkite – jie kaloringesni ir sunkiau virškinami. Mėsą ir žuvį verčiau gaminkite ant grilio, garuose, troškinkite. Blogiausiu atveju – apkepkite.

    Desertui pasirinkite nesaldžius vaisius ir daržovių sultis (pavyzdžiui, pomidorų, morkų).

    Pagrindinis produktas pietums – baltymai. Jie – pagrindinė ląstelių ir audinių statybinė medžiaga, jiems talkinant gaminami fermentai bei hormonai.

    Baltymai taip pat yra vertingas natūralių aminorūgščių – nepakeičiamų kaulų stiprintojų, naujų audinių kūrėjų bei senųjų, pažeistų audinių restauratorių, – šaltinis.

    Gyvulinės kilmės produktai turi gerokai daugiau aminorūgščių nei augaliniai. Maždaug pusė visų į mūsų organizmą su maistu patenkančių baltymų privalo būti gyvulinės kilmės. Taigi pernelyg nesižavėkite vegetarizmu ir pusbadžio dietomis.

    Ypač tai svarbu moterims, kurių organizmas kiekvieną dieną privalo gauti ne mažiau kaip 50 g baltymų.

    Nuo 16 iki 17 valandos – pavakariai

    Tai paros metas angliavandeniams, tad galite drąsiai paskanauti saldėsių: suvalgykite nedidelį šokoladuką, mėgstamų saldainių, grietinėlės ledų, šokoladinių putėsių, vaisių salotų, džiovintų vaisių ar uogų mišinių. Galų gale – pyragaitį. Tiesa, geriau nekaloringesnį – su jogurtu, neriebia varške, konservuotais vaisiais ar uogomis.

    Nuo 18.30 iki 19 valandos – vakarienė

    Rinkitės daržovių, pieniškus, žuvies patiekalus. Mėsa vakariniam valgiui netinka, nes fermentų, atsakingų už mėsiškų patiekalų virškinimą, darbo laikas tuomet jau būna pasibaigęs.

    Turėkite omenyje, kad mėsoje gausu jungiamojo audinio kolageno, o jis lėtina virškinimo procesą. (Štai paprastas pavyzdys: menkė mūsų skrandyje užsibūna 2–3 valandas, jautiena ir vištiena – iki 4 valandų.)

    Išvengti įkyraus noro dar ko nors užkąsti vakarais padės prieš pat miegą išgerta stiklinė pomidorų sulčių be druskos, natūralaus jogurto, šilto pieno, rūgpienio arba kefyro su riekele duonos.

    Pagrindinis patiekalas ir vakarais išlieka angliavandeniai. Būtent jie parūpina daugiau kaip pusę visos paros kalorijų normos ir yra nepakeičiamas energijos šaltinis.

    Be to, angliavandeniai stimuliuoja ypatingų malonumo hormonų – endorfinų – išsiskyrimą smegenyse, o tai reiškia, gerina nuotaiką ir vaiko depresyvias mintis.

    Tačiau rinktis vis dėlto turėtumėte sudėtinguosius angliavandenius: jie pasisavinami lėtai, o augalinė ląsteliena praktiškai nesuvirškinama. Užtat jos pluoštai gerina virškinimą, žarnyno peristaltiką, taigi padeda organizmui greičiau ir veiksmingiau atsikratyti atliekų.

        Svarbu žinoti

    Jeigu esate reprodukcinio amžiaus, nepriklausomai nuo lyties, jūsų racione turi būti seleno, jodo ir folio rūgšties.
    • Vyrams kasdienė seleno norma yra 70 mg, moterims – 55 mg.
    • Jodo atsargas papildysite valgydami žuvį ir jūros gėrybes (pavyzdžiui, jūros kopūstus). Taip pat galite vartoti joduotą druską.
    • Folio rūgšties yra paukščių ir gyvūnų kepenyse, daigintuose kviečiuose, sėlenose, ankštinėse daržovėse, petražolėse, bazilikuose, špinatuose.
    • Labai svarbus ir cinkas. Tik moterims jo užtenka 9–12 mg per dieną, o vyrams reikalingi 11–15 mg. Cinko yra austrėse, grybuose, riešutuose, saulėgrąžose.

  • Geri vaistus – negerk kavos?

    Geri vaistus – negerk kavos?

    Tokių griežtų rekomendacijų niekas nedalija, tačiau įspėja: kofeinas gali paveikti vartojamus vaistus.

    Viename mėgstamiausių gėrimų – kavoje – esanti medžiaga gresia šalutiniais poveikiais, kokių patirti tikrai nenorėtumėte.

    Kofeinas – medžiaga, be kurios daugybė žmonių neįsivaizduoja kasdienio gyvenimo. Ar tai būtų puodelis kavos, ar gazuotas gaivusis gėrimas šiltą dieną, juose esantis kofeinas yra populiariausias ir plačiausiai vartojamas stimuliantas.

    Deja, to pasekmių gali būti daugiau ir įvairesnių, nei manome žinantys.

    Be to, kad suteikia energijos, kofeinas sudaro sudėtingas reakcijas su vaistais – ir tai bene daugiausia nerimo kelianti, nes mažiausiai visuomenei žinoma jo savybė.

    Suprasti, kaip ir su kokiais preparatais sąveikauja kofeinas, būtina norint išvengti galimų komplikacijų.

    Nepakenks ir įsiminti, kokiais kiekiais vartojamas šis alkaloidas jau nebėra saugus net sveikiems žmonėms.

    Gerai, kol gerai

    Natūralus stimuliantas kofeinas priskiriamas ksantinais vadinamiems junginiams. Tai populiariausias psichoanaleptikas – psichoaktyvi medžiaga, stimuliuojanti centrinę nervų sistemą ir gerinanti nuotaiką.

    Daugiausia jo yra kavos ir kakavos pupelėse, arbatos lapuose ir kolamedžio riešutuose.

    Dedama kofeino ir į daugelį populiarių gėrimų – energinius, gaiviuosius, taip pat į sportuojančiųjų papildus.

    Kofeinas didina vadinamojo streso hormono kortizolio kiekį organizme.

    Kofeinas gali teigiamai paveikti atmintį, gebėjimą mokytis ir darbingumą, žvalina – padeda išsklaidyti mieguistumą, stumia tolyn nuovargio jausmą. Išgėrę gėrimo su kofeinu jaučiamės labiau susitelkę, budresni ir net fiziškai stipresni – štai dėl ko dauguma mūsų, pritrūkus jėgų, imame pirmiausia dairytis kavos.

    Tačiau kofeinui, kaip ir daugeliui gerų dalykų šiame pasaulyje, galioja taisyklė kas per daug, tas nesveika. Vartojant nesaikingai, tikėtinos nemalonios pasekmės – ir ne tik nemiga.

    Kai kuriems žmonėms kofeino perteklius didina nerimastingumą, nerimą. O kiti gali nuo jo ir rimčiau sunegaluoti.

    Keturios priežastys saugotis

    Kad ir kiek teigiamų savybių turi kofeinas, jas visas gali greitai „išgarinti“ kai kurie vaistiniai preparatai. Tada mėgstamų gėrimų ingredientas tampa tarsi uždelsto veikimo bomba, kuri neišvengiamai kada nors sprogsta, tik nežinia kaip: ar sustiprindama tų vaistų įtaką organizmui, ar susilpnindama. Viskas priklauso nuo konkrečių vaistų metabolizmo.

    Kraują skystinantys vaistai. Vartojant juos, padauginti kofeino rizikinga. Reaguodamas į tokius preparatus kaip varfarinas (kumadinas), kofeinas didina kraujavimo grėsmę.

    Varfarinas slopina organizme vitaminą K – šis reikalingas, kad kraujas krešėtų. Tačiau kofeinas gali pakeisti varfarino metabolizmą ir dar labiau sustiprinti jo poveikį sykiu sukeldamas kraujoplūdžių grėsmę.

    Skydliaukės vaistai. Kofeinas gali sumažinti jų pasisavinimą. Tarp tokių vaistų specialistai pirmiausia išskiria levotiroksiną (sintetinį skydliaukės hormoną), naudojamą hipotireozei gydyti. Sutrikus jo pasisavinimui per žarnyną, gali sumažėti preparato veiksmingumas.

    Vaistai nuo dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo. Jų poveikis nuo kofeino gali kaip tik suintensyvėti.

    Tokie vaistai kaip ritalinas (metilfenidatas) ir aderolis dažnai skiriami dėmesio sutrikimams gydyti. Bet derinyje su kofeinu gali sukelti nerimo priepuolį, nemigą, nervinį drebulį ir širdies problemas.

    Oraliniai kontraceptikai. Reakcija su jais gali pakeisti kofeino metabolizmą.

    Kai kurie tyrimai rodo, kad kofeinas gali pakelti estrogenų lygį moterų, vartojančių oralinius kontraceptikus, organizme. Tačiau šioje situacijoje labiau pats preparatas veikia kofeiną nei atvirkščiai. Kontraceptikai gali nuslopinti fermentą, atsakingą už kofeino išskaidymą, ir jis organizme užsibus gerokai ilgiau, nei turėtų, o jo poveikis bus dvigubai stipresnis.

    Kam vengti kofeino

    Pirmiausia – nėščiosioms. Joms derėtų riboti kofeino vartojimą, nes būdamas stimuliatorius jis gali padidinti persileidimo, priešlaikinio gimdymo bei kitų nėštumo komplikacijų riziką.

    Jeigu dažnai kamuoja nerimas ar panikos priepuoliai, kofeinas gali dar pabloginti būklę – didės nerimas, nervinis virpulys.

    Taip pat jeigu turite tam tikrų širdies problemų (pavyzdžiui, aritmiją), aukštą kraujospūdį ar gastroezofaginio refliukso ligą, kofeinas irgi gali pabloginti simptomus.

    Nevertėtų kofeinu piktnaudžiauti kamuojamiesiems migrenos, miego sutrikimų, krūtimi maitinančioms motinoms ir, kaip jau aptarta, vartojantiesiems kai kuriuos vaistus. Tokiems žmonėms vertėtų pasitarti su gydytoju, koks kofeino kiekis jiems būtų leistinas.

    Kofeino – ir tabletėse

    Dažni papildų su kofeinu nepageidaujami poveikiai – nervinis drebulys, nervingumas, nerimastingumas, padažnėjęs širdies ritmas.

    Tačiau kai kurie žmonės susiduria ir su virškinimo problemomis: jiems tarsi sustoja skrandis, prasideda viduriavimas ar kamuoja rėmuo.

    Kofeino galima net perdozuoti, žinoma, tokie atvejai reti, nes reikia labai didelio jo kiekio. Perdozavus toksinė reakcija pasireiškia galvos svaigimu, tankiu ar nelygiu širdies plakimu, nerimu, karščiavimu, pykinimu.

    Esama žmonių, iš prigimties jautrių kofeinui. Jie ir nuo mažesnio kiekio gali pajusti nemalonius simptomus – virpėjimą, pykinimą, dažną širdies plakimą, pakilusį kraujospūdį, negalėjimą užmigti ar nerimą.

    Kiek per dieną?

    Nors griežtos rekomenduojamos kofeino dienos normos nėra, specialistai teigia, kad suvartoti iki 400 mg per dieną yra saugu.

    Bet negalima pamiršti, kad visų mūsų jautrumas kofeinui nevienodas ir priklauso nuo kelių faktorių: amžiaus, lyties, kūno svorio. Todėl vieni žmonės jau po dviejų kavos puodelių pajunta, ką reiškia padauginti kofeino, o kiti gali kelis energinius gėrimus išgerti (to kategoriškai negalima daryti!) – ir nieko.

    Vis dėlto medikų bendruomenė sutaria, kad suaugusieji kofeino galėtų suvartoti iki 400 mg per dieną, bet esant sąlygai, jog nėra jam jautrūs.

    250 ml dydžio kavos puodelyje gali būti nuo 95 iki 200 mg kofeino, kolos skardinėje – apie 40 mg, puodelyje arbatos – 14–60 mg kofeino.

        Įdomūs faktai

    Kofeinas palaiko aukštą cukraus kiekį kraujyje, todėl malšina alkį. Be to, jis gali paspartinti medžiagų apykaitą ir bemaž 30 proc. padidinti riebalų skilimo efektyvumą – tiesa, tik tada, kai kofeino vartojama prieš užsiimant sportu.

    Vartojamas nuosaikiai kofeinas didina fizinę ištvermę ir treniruočių efektyvumą.

    Kofeinas mažina mieguistumą ir trumpina miego laiką, tačiau, priešingai nei kiti stimuliatoriai, nedaro jokio poveikio skirtingoms miego fazėms.

    Kofeinas tiesiogiai veikia mūsų gebėjimą jausti skausmą. Mokslininkų teigimu, jo poveikis gana stiprius, tad žmonės, kasdien vartojantys gėrimus su kofeinu, – kavą, arbatą, gaiviuosius gėrimus, lengviau pakelia skausmą. Ir tam visai nereikalingos didelės dozės: kad pasireikštų toks kofeino poveikis, pakanka suvartoti jo kiekį, prilygstantį maždaug dviem puodeliams kavos.