Žyma: organizmas

  • Vitaminai ne saldainiai

    Vitaminai ne saldainiai

    Daugelis žmonių mano, kad vitaminų vartojimas niekuo negresia. Juk patys gydytojai nuolat įspėja apie jų stoką ir būtinybę papildyti organizmo atsargas.

    O čia dar, kaip tyčia, pavasaris už lango.

    Galų gale maistas juk irgi pilnas vitaminų – tai kaip jie galėtų pakenkti papildų pavidalu?

    Dažnai maisto papildus vertiname taip pat, kaip vaisius: juk spanguolės ar obuoliai negali susargdinti, tad jei jų vartosiu daugiau, būsiu sveikesnis.

    Tačiau taip yra ne visada. Per didelis vitaminų ar papildų kiekis gali būti pavojingas. Ir geriausias būdas nuo to apsisaugoti – nemanyti, kad viską išmanote geriausiai.

    Net jei išties išsamiai domėjotės, ar magnis gali pagerinti miegą, o vitaminai C ir E – jūsų odos būklę, prieš įtraukdami ką nors naujo į savo racioną būtinai pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu. Geriausia – savo gydytoju. Mat nors patys papildai nebūtinai yra žalingi, jų galima tiesiog perdozuoti.

    Todėl taip svarbu žinoti ir vitaminų padauginimo požymius, kad laiku sustotumėte, kol dar nepridarėte žalos sveikatai.

    Kas per daug, tas pavojinga?

    Papildai yra komerciniai produktai, reklamuojami kaip priemonė sveikatai stiprinti, tačiau tai nėra vaistai.

    Jie turėtų tik padėti užpildyti konkrečią maistinių medžiagų spragą – papildai negali pakeisti subalansuotos mitybos ir tikrai nėra trumpiausias kelias į geresnę sveikatą.

    Kitaip tariant, siekdami užsitikrinti reikiamą vitaminų ar mineralų kiekį niekada neturėtumėte pasikliauti vien papildais. Tai būtų klaida, kuri tik padarytų mitybą dar prasčiau subalansuotą, o svarbiausia – pakenktų bendrai sveikatos būklei.

    Maža to, vitaminai gali būti itin pavojingi žmonėms, turintiems tam tikrų sveikatos sutrikimų, dėl kurių vieno ar kito papildo būtina vengti.

    Būkite ypač atsargūs ir jei geriate kokius nors vaistus ir (arba) jau vartojate kitus papildus, jei turite kepenų, inkstų ar širdies problemų, jei jums taikomas gydymas nuo vėžio, skirti imunitetą modifikuojantys vaistai ar kraują skystinantys preparatai. Taip pat jei laukiatės, maitinate krūtimi ar bandote pastoti.

    Kaip žinoti, kad per daug vitaminų

    Esama įvairių požymių, rodančių, kad organizmas sukaupė per didelę vartojamų vitaminų dozę.

    Su vandenyje tirpiais vitaminais viskas kiek paprasčiau – tokie, pavyzdžiui, C ir B grupės vitaminai, esant pertekliui, paprastai pasišalina su šlapimu. Bet riebaluose tirpūs vitaminai – A, D, E, K – gali kauptis organizme ir, vartojant per daug, sukelti didesnę apsinuodijimo riziką.

    Mineralai ir kiti papildai taip pat gali būti pavojingi, nes jie gyvybiškai svarbūs daugeliui organizmo sistemų, tad net ir nedidelis disbalansas gali sutrikdyti pastarųjų veiklą, įspėja medikai.

    Priklausomai nuo papildo ar jų derinio, galima patirti pačių įvairiausių simptomų. O blogiausia tai, jog perteklinis „vitaminizavimasis“ kartais pasireiškia kaip kasdieniai negalavimai, atsirandantys tarsi be priežasties.

    Vis dėlto yra perdozavimo požymių, būdingų tik tam tikriems papildams.

    Širdies permušimai arba skausmas krūtinėje

    Pajutę bet kokius su širdies veikla susijusius simptomus, ypač vartodami maisto papildus, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

    Nesvarbu, ar turite diagnozuotą širdies ligą, ar ne, tokius simptomus būtina ištirti.

    Taip pat, įspėja gydytojai, vartojant kalcio kanalų blokuotojus kraujospūdžiui mažinti geriau vengti žolinių papildų – gali sukelti nepageidaujamą sąveiką.

    Sudirgusi oda

    Bėrimai ar į alergines panašios reakcijos – dar vienas galimas ženklas, kad vartojate per didelę papildo dozę.

    Tyrimais atskleista, kad alerginis kontaktinis dermatitas – galimas šalutinis poveikis vartojant beveik visus vitaminus, išskyrus B2 ir B9.

    Pakitusi šlapimo arba odos spalva

    Itin sodri ar pasikeitusi šlapimo spalva ir odos atspalvio pokyčiai taip pat gali atsirasti vartojant per daug vitaminų.

    Jei jūsų šlapimas patamsėja, oda pradeda geltonuoti, nedelsdami apie šiuos simptomus praneškite savo gydytojui. Nors taip nutinka retai, papildai gali pažeisti kepenis.

    Galvos svaigimas

    Tai gali būti ženklas, kad suvartojote per daug geležies. Kaip ir kiti neurologiniai simptomai, pavyzdžiui, galvos skausmas, dilgčiojimas rankose ar kojose, miego sutrikimai.

    Perteklinis geležies kiekis gali turėti toksišką poveikį kepenims. O dar jį išduoda žemas kraujospūdis, metalo skonis burnoje, traukuliai.

    Virškinimo problemos

    Specialistai įspėja: maistinės skaidulos gali sukelti pilvo pūtimą ir dujų kaupimąsi, per didelis vitamino C kiekis – pasireikšti viduriavimu, skrandžio sutrikimais ir vėmimu.

    Papildų tikslas yra pagerinti mūsų mitybą, tačiau pradėję juos vartoti neturėtume justi jokio staigaus poveikio.

    Kitaip tariant, nuo papildo, kad ir koks tas būtų, neturėtume pradėti jaustis nei gerai, nei blogai.

    Bet koks juntamas fizinis pokytis reiškia, kad būtina apsvarstyti, vartoti papildą toliau ar ne, ir jei taip, tai gal reikia kitokios dozės.

    Sąveikos, apie kurias būtina žinoti

    Jau ne sykį esame rašę, kad tam tikrų vitaminų ir papildų derinių reikėtų vengti – ar bent vartoti skirtingu laiku. Kelis jų priminsime.

    Kalcis ir geležis konkuruoja tarpusavyje dėl pasisavinimo, todėl jų negalima gerti tuo pačiu metu.

    Geležis ir kalcis gali sutrikdyti skydliaukės hormonus pakeičiančių vaistų, tokių kaip levotiroksinas, pasisavinimą.

    Didelės vitamino K dozės gali susilpninti kraują skystinančių vaistų, pavyzdžiui, varfarino, poveikį.

    O jonažolių preparatai dažnai neigiamai sąveikauja su antidepresantais.

    Tam tikri vitaminų deriniai irgi gali kelti pavojų sveikatai. Ypač jeigu vartojami keli skirtingi preparatai, kurių sudėtyje yra B grupės vitaminų, vitamino D ar vitamino A.

    Vengti reikėtų tuo pačiu metu vartoti ir kelis papildus, kurių sudedamosios dalys veikia kraujavimą ir (arba) kraujo krešėjimą, papildus, pasižyminčius stimuliuojamu poveikiu (skirtus susikaupimui, budrumui, svorio metimui ar energijai), bei vaistų, papildų ir vaistažolių derinius.

    Žoliniai papildai itin pavojingi – jie gali neigiamai paveikti ilgalaikį gydymą.

    Pernai atliktas tyrimas parodė, kad vyresnio amžiaus pacientai, kuriems taikomas vėžio gydymas, patyrė nepageidaujamų reakcijų vartodami raudonųjų mielių ryžius, rausvažiedžių ežiuolių, ciberžolių ir kanapių preparatus.

    Jeigu dabar vartojate kokius nors papildus, pasakykite apie tai savo gydytojui.

    Pacientai dažnai nenoriai atskleidžia, kokius papildus geria, – būgštauja, kad gydytojas pagalvos, jog jie nepasitiki teikiama priežiūra. Būkite sąžiningi ir atviri. Kalbant apie papildus, skaidrumas reiškia saugumą – kuo daugiau informacijos turės jūsų gydytojas, tuo geriau jums.

  • Padus kutena ir ligos

    Padus kutena ir ligos

    Įprastai dėl tokių niekų, kaip dilgčiojimas pėdose, rūpintis neverta. Kad padus ir pirštus liautųsi badę tūkstančiai nematomų adatėlių, pakanka pakeisti pozą, atpalaiduoti užspaustus nervus, ir viskas vėl būna gerai. Įprastai.

    Kai mes sakome, kad „per kojas tarsi skruzdės bėgioja“, medikai sako – parestezija.

    Anot jų, nesamų dirgiklių tariamas jutimas, pasireiškiantis, kai sutrinka nervų sistemos kraujotaka, – dažnas ir laikinas reiškinys. Kai tik kliūtis kraujo kelyje pašalinama – dažniausiai atsistojus arba ištiesinus sukryžiuotas kojas, – elektros impulsai, nervais siuntinėjami po visą kūną, ima sklisti itin sparčiai. Ir sukelia tą nemalonų, netgi skausmingą badymo adatomis pojūtį, reiškiantį, kad nervai „nubudo“.

    Bet jeigu ir pakeitus pozą pėdas dilgčioja, šis jausmas ilgą laiką nepraeina arba prisideda daugiau simptomų – pusiausvyros problemos, silpnumas, skausmas, pakitusi rega, – gali būti, jog organizme vyksta kažkas rimtesnio.

    Viena dažniausių diagnozių tokiais atvejais būna periferinė neuropatija. Nuo tokio nervų pažeidimo kenčia milijonai žmonių visame pasaulyje, tačiau šis terminas teapibūdina tai, kas fiziškai vyksta su pėdomis. Reikalingas paaiškinimas dar ir kodėl.

    O čia jau yra iš ko pasirinkti.

    Diabetas

    Pasak gydytojų neurologų, tai pagrindinė pėdų dilgčiojimo, tirpulio priežastis.

    Toks simptomas būdingas ir žmonėms, turintiems didesnę riziką susirgti cukriniu diabetu, ir tiems, kas su šia diagnoze gyvena jau ne vienerius metus.

    Taip yra dėl to, kad padidėjęs cukraus kiekis kraujyje lemia nervų pažeidimus.

    Kai kuriais skaičiavimais, iki pusės sergančiųjų abiejų tipų diabetu susiduria su periferine neuropatija.

    Kiti įprasti cukrinio diabeto simptomai – plaštakų (ne tik pėdų) aptirpimas ir dilgčiojimas, padidėjęs alkis, troškulys, dažnesnis šlapinimasis, nuovargis.

    Vaistai

    Kadangi dauguma receptinių vaistų turi šalutinių poveikių, visai įmanoma, kad pėdų dilgčiojimą kelia vartojami preparatai.

    Tokią reakciją pirmiausia gali sukelti vaistai vėžiui gydyti (konkrečiai – skirti chemoterapijai), taip pat preparatai, skiriami ŽIV, AIDS pacientams. Tačiau dažniau kaltininkais pasirodo esantys vaistai nuo aukšto kraujospūdžio, infekcijų, autoimuninių ligų, traukulių, priklausomybės nuo alkoholio.

    Nėštumas

    Vaisiui vystantis, gimda gali užspausti kojų nervus ir sukelti dilgčiojimą bei tirpimą iki pat pėdų pirštų.

    Beje, nėščiosioms tokie pat pojūčiai būdingi ir plaštakose – dėl pasikeitusios skysčių pusiausvyros organizme.

    Nors nemalonūs, šie simptomai yra visiškai normalūs ir pagimdžius praeina. Laukiantis galima lengva mankšta ar švelniu masažu pabandyti apmažinti tirpulį.

    Jeigu tirpimas, dilgčiojimas pėdose nepraeina ir net stiprėja, jeigu dar prisideda ir skausmas ar tinimas, būtina pasirodyti gydytojui.

    B grupės vitaminai

    Jeigu jų trūksta – ypač vitamino B1, B12, – gali pradėti tarsi adatėlėmis badyti pėdas. Paprastai – abi iškart.

    Nervams B grupės vitaminai būtini normaliai funkcionuoti. Tik štai įdomu: padauginus vitamino B6, pėdas irgi gali pradėti dilgčioti. Tad be kraujo tyrimo vitaminų deficitui pasitikrinti turbūt bus sunku pasakyti, kas tai lemia. Nebent prisidėtų kiti B grupės vitaminų deficito simptomai, kaip nuovargis, dusulys, svaigulys, sutrikęs širdies ritmas, raumenų silpnumas, užmaršumas.

    Tačiau ir tuo atveju pradėti vartoti vitaminų papildus savarankiškai nederėtų – kreipkitės į gydytoją, nes tik jis gali skirti tinkamą kiekį pusiausvyrai atkurti.

    Nepakenks, jei į savo valgiaraštį įtrauksite daugiau vitamino B12 turinčių produktų, iš kurių pagrindiniai – mėsa (galvijų, paukščių) ir žuvis.

    Užspaustas nervas

    Skauda nugarą, o kojomis tarsi skruzdės bėgiotų? Labai gali būti, jog kaltas užspaustas stuburo nervas. Taip nutinka ne tik patyrus traumą, bet ir dėl nėštumo, susirgus artritu ar dėl to, kad darbe arba sporto salėje nuolat kartojate tuos pačius judesius.

    Priklausomai nuo tikslios diagnozės, gali tekti numesti svorio ar pavartoti nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, raumenis atpalaiduojančių preparatų.

    Senstantis stuburas

    Priežastis gali būti ir tokia.

    Stuburo stenozė, arba stuburo kanalo susiaurėjimas, kuomet stuburo smegenys ir nervai, einantys iš slankstelių, yra užspaudžiami, išsivysto vyresniems kaip 50 metų žmonėms. Bet gali pasitaikyti ir jaunesniems.

    Dauguma atvejų stenozė yra tiesiog senėjimo proceso dalis, kai dėl osteoartrito susidėvi stuburo slankstelius skiriančios kremzlės.

    Kiti senstančio stuburo požymiai gali būti skausmas apatinėje nugaros dalyje, sunkumas kojose arba vienos kojos ar pėdos silpnumas.

    Išsėtinė sklerozė

    Ši centrinės nervų sistemos lėtinė autoimuninė liga pažeidžia galvos ir stuburo smegenis. Ir kojų bei rankų dilgčiojimas ar aptirpimas laikomi vienais pirmųjų jos simptomų.

    Tačiau tai dar ne priežastis pulti į paniką. Išsėtinė sklerozė turi daugiau būdingų simptomų, tokių kaip raumenų spazmai ir silpnumas, sutrikusi eisena, tuštinimosi ir šlapinimosi bei regos ir (arba) kognityvinės problemos.

    Hipotireozė

    Tai klinikinis sindromas, išsivystantis dėl sumažėjusios skydliaukės hormonų gamybos.

    Skydliaukės hormonai organizmui reikalingi energijai naudoti, šilumai bei normaliai smegenų, širdies, raumenų ir kitų organų funkcijai palaikyti.

    Jeigu pėdas dilgčioja dėl hipotireozės, tikrai pastebėsite ir kitus jai būdingus simptomus: nuovargį, depresiją, vidurių užkietėjimą, užmaršumą, nuolatinį šaltį.

    Chemikalų poveikis

    Toksinai ir nuodai taip pat pajėgūs išprovokuoti periferinę neuropatiją.

    Tai gali būti taršalai aplinkoje (gamtiniai arba chemijos priemonėse pasitaikantis švinas, gyvsidabris, arsenas), narkotikų vartojimas.

    Be dilgčiojimo galūnėse, tokioms būklėms dar būdingas tirpimas, skausmas. Galimas ir silpnumas, sunkumai vaikščiojant.

    Priklausomybė nuo alkoholio

    Alkoholinė neuropatija – dažnas piktnaudžiavimo alkoholiu šalutinis poveikis. Kai kurie tyrimai rodo, kad ja serga iki 66 proc. nuo alkoholio priklausomų suaugusiųjų.

    Dilgčiojimas, aptirpimas ar skausmas pėdose, taip pat blauzdose gali būti centrinės ir periferinės nervų sistemos pažeidimų pasekmė.

    Autoimuninė liga

    Retesniais atvejais dilgčiojimą pėdose gali lemti vilkligė bei kitos autoimuninės ligos: Sjogreno sindromas, Gijeno-Barė sindromas, reumatoidinis artritas, jau minėta išsėtinė sklerozė. Iš viso tokių negalavimų medikams žinoma bent aštuonios dešimtys.

    Simptomas atsiranda, nes imuninė sistema ima pulti kūno nervus. Arba, artrito atveju, nervai yra užspaudžiami.

    Čiurnos tunelinis sindromas

    Jis išsivysto pažeidus arba užspaudus blauzdos nervą, taigi kalta gali būti bet kokia liga ar būklė, dėl kurios taip atsitinka. Įskaitant plokščiapėdystę, patemptą ir ištinusią čiurną, artritą arba diabetą (abiejų tipų).

    Kiti čiurnos tunelinio sindromo požymiai – skausmas ir aptirpimas. O gydymas priklauso nuo būklės sudėtingumo: ne visada pavyksta išvengti operacijos, nes svarbu ne tik išlaisvinti blauzdinį nervą, bet ir atkurti normalią kraujotaką.

    Kada kreiptis į gydytoją

    Kai pėdas dilgčioja jau kurį laiką, kai nei jų judinimas, nei pozos keitimas nė kiek skausmo nepalengvina, protingiausia būtų pasirodyti gydytojui. Be jo įvertinimo, kraujo ir kitokių tyrimų tikrosios būklės nesužinosite – kaip galėjote įsitikinti, variantų pernelyg daug.

     

  • Pakelkite stiklinę į savo sveikatą

    Pakelkite stiklinę į savo sveikatą

    Klaidos, kurias greičiausiai darote gerdami vandenį – arba negerdami jo.

    Jeigu kelias dienas visai negertumėte vandens, atsidurtumėte labai didelėje bėdoje. Tačiau stengtis per dieną išgerti jo aštuonias stiklines – irgi lazdos perlenkimas.

    Iš kur atsiranda tokie skaičiavimai, galime tik spėlioti. Bet dar 1945 metais Amerikos Nacionalinės mokslų akademijos Mitybos taryba nesiremdama jokiais tyrimais tvirtino, jog žmogaus kūnui reikalingi 2,5 litro vandens, o tai netgi ne aštuonios – dešimt stiklinių per dieną. Ir amerikiečiai tuo tikėjo nesivargindami perskaityti kito sakinio, aiškinusio, jog didžiuma to vandens gaunama per maistą.

    Dabartinė visuomenė irgi niekaip negali išmesti iš galvos tų aštuonių stiklinių vandens per dieną. Nors mokslas pastaraisiais dešimtmečiais sužinojo daug naujo apie tai, kaip ir kiek iš tikrųjų reikėtų vartoti skysčių, kad jie būtų naudingi sveikatai.

    Ką gi vis dar darome ne taip?

    Neįskaičiuojate vandens, kurį suvartojame su maistu

    O juk iš kieto maisto gauname maždaug 20 proc. visos paros normos! Daugiausia, aišku, iš vaisių ir daržovių, kuriuose vandens kartais yra daugiau nei kitko. Geras pavyzdys agurkai – juose skystimo net 96,7 proc. Salotose, salieruose, pomidoruose, arbūzuose, greipfrutuose ir žaliose paprikose – irgi daugiau nei 90 proc.

    Tačiau skirtingai nei gryname vandenyje, išvardytuose produktuose dar gausu ir maistingųjų medžiagų bei vitaminų. Tad jeigu mieliau valgote savo vandenį, nei jį geriate, irgi darote didelę paslaugą kūnui ir sveikatai.

    Geriate daugiau vandens, nei reikia

    Amerikiečiai medikai yra paskelbę, jog didžioji dalis sveikų asmenų visiškai patenkina savo organizmo skysčių poreikį tiesiog atsigerdami tada, kai ištrokšta. Bet jeigu verčiate save kliukinti vandenį litrais, gali būti, kad jo padauginate. Taip, vandens įmanoma padauginti. Tuomet gali grėsti hiponatremija, dar vadinama apsinuodijimu vandeniu: natrio kiekis kraujyje taip sumažėja, kad elektrolitų disbalansas ima kelti pavojų sveikatai – gali ištinti smegenys, prasidėti traukuliai, ištikti koma.

    Dažniau nei 60 proc. atvejų žmonės netinkamai reaguoja į troškulį – užuot atsigėrę, valgo.

    Gera žinia tai, jog normaliomis sąlygomis tam, kad ištiktų hiponatremija, reikėtų išgerti didžiulį kiekį vandens. Tačiau jeigu esate rimti bėgikai arba itin gausiai prakaituojate, galite pakenkti sau per greit išgerdami didelį kiekį vandens.

    Išvada? Viską darykite su saiku. Juolab kad nėra mokslinio įrodymo, jog gerti daugiau vandens, nei norisi, yra naudinga sveikatai.

    Be reikalo vengiate kofeino

    Visi žinome, jog kofeinas greitina medžiagų apykaitą ir padeda sutelkti dėmesį. Tačiau yra ir kitas plačiai paplitęs įsitikinimas, kasdien klaidinantis milijonus žmonių: kad kava varo iš organizmo skysčius.

    Specialistų teigimu, tyrimai rodo, jog ne didesnės kaip 250–300 mg kofeino dozės – maždaug du puodeliai kavos – tik minimaliai padidina šlapimo išsiskyrimą ir daugiausia trims valandoms po to, kai ją išgeriate. Kitais žodžiais tariant, mitas, kad kava verčia dažnai lakstyti į tualetą, yra gerokai perdėtas.

    Net buvo atliktas specialus tyrimas, bet įrodymų, jog kasdien nuosaikiai geriant kavą grėstų dehidratacija, taip ir neatsirado. Priešingai – paaiškėjo, kad kava ne tik geras vandens, bet ir prieinamiausias su uždegimais kovojančių antioksidantų šaltinis.

    Prie lovos laikote stiklinę vandens

    Ko nepatars nė vienas dietologas? Gerti vandenį prieš pat miegą. Ir tam yra elementari priežastis: padauginę skysčių, nuolat nubusite naktį, kad nueitumėte į tualetą, ir neišsimiegosite.

    Verčiau likus trims valandoms iki miego pradėkite mažinti suvartojamų skysčių kiekį. Kūnas spės jį perdirbti, o jūs – suvaikščioti į tualetą pakankamai kartų, kad ramiai išmiegotumėte naktį.

    Negardinate vandens citrina

    Įmetę kelias skilteles citrinos į vandenį ne tik pagerinsite jo skonį, bet ir padėsite sau numesti svorio. D-limonenas – galingas antioksidantas, kurio gausu citrinų žievelėse, – stimuliuoja kepenų enzimus ir padeda greičiau pašalinti iš organizmo uždegimus provokuojančius toksinus. O vitaminas C padeda sureguliuoti streso hormono kortizolio lygį, kas labai gerai, nes tai kortizolis liepia organizmui kaupti riebalus.

    Pamirštate išgerti vandens atsikėlę

    Jeigu rytais negeriate vandens, jūsų medžiagų apykaita greičiausiai dėl to nukenčia.

    Pasak dietistų, vienas paprasčiausių ir pigiausių būdų išjudinti metabolizmą – netrukus po nubudimo išgerti 2–3 stiklines vandens. Kam? Nes miegant mūsų medžiagų apykaita sulėtėja, o kūnas maždaug 8 valandas negauna jokių skysčių, gyvybiškai reikalingų apykaitos procesams vykti.

    Todėl specialistai ir pataria pirmiausia atkurti skysčių pusiausvyrą organizme prieš pradedant kimšti į jį maistą ar gerti kitus gėrimus. Žmonės, kurie įpranta tą daryti, rečiau skundžiasi pūtimu, žvėrišku apetitu ir turi daugiau energijos.

    Neskiriate, kada jūsų kūnas nori vandens, o ne maisto

    Psichologai yra nustatę, jog dažniau nei 60 proc. atvejų žmonės netinkamai reaguoja į troškulį ir, užuot atsigėrę, valgo. Tai reiškia, suvartoja daugiau kalorijų ir mažiau skysčių, nei jiems iš tikrųjų reikia.

    Todėl kitą kartą, kai išsyk po pietų užsimanysite „kažko tokio“, pirmiau pabandykite išgerti stiklinę vandens ir palaukti 20 minučių. Jei po to vis dar būsite alkani, ką jau padarysi – užkandžiaukite.

    Negeriate žaliosios arbatos

    Vanduo lieka vandeniu net ir tuomet, kai į jį įmerkiame arbatos pakelį. O jeigu tai žaliosios arbatos pakelis, tai vanduo dar ir pagerėja.

    Tyrimais nustatyta, kad žalioji arbata veiksmingai degina riebalus – dėl joje esančių katechinų. Šie antioksidacinių savybių turintys junginiai spartina metabolizmą ir taip tirpdo riebalinį audinį (ypač pilvo srityje!). Dėl katechinų greičiau riebalus degina ir kepenys.

    Geriate tik ledinį vandenį

    Turbūt esate girdėję apie ajurvedą? Vienas jos mokymų – organizmui lengviau absorbuoti šiltą, o ne šaltą vandenį, be to, tas dar ir nuramina skrandį.

    O kaipgi teiginiai, kad ledinis vanduo spartina medžiagų apykaitą? Be vienintelio mokslinio tyrimo, atlikto dar 2003 metais ir atradusio, jog žmonėms, gėrusiems vandenį su ledu, metabolizmas paspartėjo 30 proc., jokių kitų įrodymų apie jo pranašumą prieš šiltą vandenį neatsirado. Ir jau užtikrintai nepaaiškėjo, kad žmogaus organizmas pasisavina vandenį kaip nors kitaip priklausomai nuo jo temperatūros. Pats skysčių vartojimo faktas yra nesulyginamai reikšmingesnis sveikatai ir gerovei nei tai, kaip jis patiekiamas. Todėl niekada neatstumkite vandens stiklinės tik dėl to, kad joje neplaukioja ledukai.

    Geriate dirbtinai pagardintą pirktinį vandenį

    Pirmiausia, nors jų etiketėse užrašyta „vanduo“, dažnas iš tų gėrimų yra toks pat kaloringas – ir cukringas, kaip ir limonadai. Aišku, dabar dažniau naudojamas ne cukrus, o dirbtiniai saldikliai. Bet jie ne tokie ir nekalti. Štai intensyvumu pasižymintis saldiklis sukralozė (maisto priedas E955) yra tūkstantį kartų saldesnis už paprastą cukrų. Dėl to gali sutrikdyti mūsų skonio receptorius ir kai kitą kartą valgysime kažką natūraliai saldaus, galime to padauginti.

    Jeigu jau norite gerti vandenį su kokiu nors skoniu, pasigaminkite jo patys įmetę kelis griežinėlius citrinos, mėtos šakelę, braškių arba šviežių ar šaldytų vaisių.

    Negeriate vandens, kai esate pavargę

    Kava ne vienintelė gali padėti išsklaidyti mieguistumą. Kai pasijusite apsnūdę, pabandykite išgerti stiklinę vandens.

    Specialistų teigimu, net pati menkiausia dehidratacija gali pastebimai išsunkti energiją. Taip yra dėl to, kad smegenys 80 proc. sudarytos iš vandens, taigi mūsų protinės galimybės ir kūno funkcijos smarkiai nuo jų priklauso. Atsigėrus vandens, proto lankstumas iškart pagerėja 14 proc.

    Vandens geriate nepakankamai

    Daugybė žmonių kasdien neišgeria tiek vandens, kiek jiems reikėtų. Nors tą ištaisyti labai paprasta: tereikia gurkštelėti kas kartą, kai pajuntate troškulį.

    Jeigu esate nuolat alkani, jūsų burna – išdžiūvusi, arba jeigu šlapimas spalva panašus į obuolių sultis, vadinasi, vandens geriate neužtektinai. Geriausia, jei nešiotumėtės vandens butelį ir atsigertumėte, kai pradeda kamuoti popietinis noras užkandžiauti.

         Naudinga žinoti

    Specialistai jau kuris laikas rekomenduoja nebegerti vandens iš plastiko butelių. Tai ne tik neekologiška, bet ir nesveika. Vienkartinės plastikinės taros gamyboje dažnai naudojamas bisfenolis A (BPA). Nors mažais kiekiais ši medžiaga pripažįstama saugia, ji visgi siejama su neigiamu poveikiu smegenims ir net padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu.
    Didelė klaida negerti vandens vartojant alkoholį (jau nekalbant apie tai, kad didelė klaida išvis vartoti alkoholį). Alkoholis mažina hormono antidiuretiko, padedančio kūnui išsaugoti skysčius, gamybą. Tad jau po trečios taurelės prasideda sparti organizmo dehidratacija. Specialistų patarimas: jeigu vartojate alkoholį, kiekvieną alkoholio porciją užgerkite bent viena, o geriau dviem stiklinėmis vandens. Ir jokiu būdu niekada negerkite alkoholio tuščiu skrandžiu.

  • Išseko jūsų organizmo baterija? Ieškokite kaltininkų!

    Išseko jūsų organizmo baterija? Ieškokite kaltininkų!

    Miego trūkumas – viena baisiausių mūsų laikų rykščių. Kai kurių šaltinių duomenimis, daugiau kaip 35 proc. suaugusiųjų prisipažįsta miegantys mažiau nei turėtų, dar apie 10–30 proc. kankinasi dėl lėtinės nemigos.

    Tad miegas – arba jo trūkumas – turėtų būti pirmasis įtariamasis, kai ieškote neįveikiamo nuovargio kaltininko.

    Tačiau yra ir kitų veiksnių.

    Per daug dirbate

    Statistika rodo, kad šiandien žmonės dirba daugiau, o miega mažiau. Ir blogai ne pačios darbo valandos ar, tiksliau, viršvalandžiai, trumpinantys poilsio laiką. Darbe patiriamas stresas taip pat gali trikdyti miegą. Vadinasi, kitą dieną knapsime nosimi prie kompiuterio, dar labiau pavargstame, dar labiau stresuojame. Taip ir užsisuka uždaras išsekimo ratas.

    Ne tą valgote

    Moksliniais tyrimais patvirtinta: tai, ką valgome, gali lemti, kiek kokybiško miego gauname.

    Visi žinome, kad stipri kava prieš einant gulti daug kam trukdo užmigti ir tinkamai išsimiegoti naktį. Tačiau toks pat poveikis būdingas ir riebiam, daug cukraus turinčiam maistui. Vieno tyrimo rezultatai parodė, kad jeigu per dieną suvartojate mažiau maistinių skaidulų ir daugiau sočiųjų riebalų bei cukraus, miegas būna negilus ir neteikiantis reikiamo poilsio, per naktį dažniau nubundama.

    Per daug sportuojate

    Mankštindamiesi būname sveikesni – tai įrodytas faktas. Kaip ir tai, kad fiziniai krūviai gerina miegą. Bet intensyvios treniruotės ir dar prieš einant gulti – atvirkščiai. Nes širdis paskui plaka dažniau, kūno temperatūra pakyla, adrenalino lygis – irgi, taigi miegas dažniausiai būna prastas, o kita diena – sekinama. Jau nekalbant apie tai, kad jausdamiesi pavargę vis mažiau norite sportuoti.

    Esate prislėgti

    Vienas paprastesnių būdų suprasti, kad depresuojate, – tai kankinanti nemiga (nors, kita vertus, depresijos simptomu gali būti ir liguistas mieguistumas).

    Trumpai tariant, jeigu negalite tinkamai išsimiegoti naktimis ilgą laiką, tai gana ryškus signalas kreiptis į specialistus pagalbos dėl depresijos.

    Prieš miegą vartojate alkoholį

    Net labai nedidelis jo kiekis prieš einant gulti nepadeda gerai išsimiegoti – nepaisant giliai šaknis suleidusio priešingo mito. Taip, tikėtina, jog užmigsite greičiau, bet miegas nebus kokybiškas, mat organizmas alkoholį sparčiai metabolizuoja. Taigi greičiausiai nubusite vidury nakties ir nebegalėsite užmigti.

    Alkoholis trikdo greitų akių judesių fazės miegą, todėl dieną kamuoja mieguistumas ir negebėjimas susikaupti.

    Didelis cukraus kiekis kraujyje

    Nuolatinis nuovargis gali būti cukrinio diabeto simptomas.

    Susirgus diabetu, organizmas nebeišskiria pakankamai insulino ir gliukozės lygis pasidaro nuolat aukštas. Jis neigiamai veikia gebėjimą susikaupti, didina dirglumą ir nuovargio jausmą.

    Be to, kai naktį sukyla cukrus, dažnai tenka keltis į tualetą ir jo atsikratyti (cukraus perteklius pasišalina su šlapimu), o tai, suprantama, išsimiegoti nepadeda.

    Jus kamuoja miego apnėja

    Šiam miego sutrikimui būdingi paviršinio kvėpavimo periodai miegant ir akimirkos, kai kvėpavimas išvis sustoja.

    Dar miego apnėją dažnai lydi garsus knarkimas.

    Toks negilus, dažnai trikdomas miegas taip pat gali „apdovanoti“ nuovargiu, dėmesingumo trūkumu, užmaršumu.

    Yra ir daugiau blogų žinių: miego apnėja siejama su labai rimtais sveikatos sutrikimais, tokiais kaip širdies ligos ir insultas. Ją būtina gydyti.

    Prieš miegą „kybote“ socialiniuose tinkluose

    Dauguma mūsų kaip tik tą ir darome – prieš padėdami savo išmanųjį nakčiai, dar sykį patikriname, kas naujo pasaulyje ir mūsų draugų bei pažįstamų gyvenime. Paskui dar kurį laiką kamuojamės niekaip negalėdami užmigti.

    Viena to priežasčių gali būti ekranų skleidžiama mėlynoji šviesa. Ji stabdo melatonino – hormono, atsakingo už mūsų paros ritmą (miego ir būdravimo ciklą), – gamybą, todėl sunku užmigti ir dar sunkiau nubusti.

    Negeriate užtektinai vandens

    Tyrimai rodo, kad jeigu nevartojate užtektinai vandens ir kitų sveikų skysčių, net išmiegoję naktį vis tiek galite jausti nuovargį, silpnumą, mieguistumą.

    Esmė ta, kad skysčių trūkumas gali numušti kraujospūdį, o kartu su juo – ir nuotaiką bei energiją.

    Per daug miegate

    Tai vienas didžiausių paradoksų: pavargę galite jaustis ne tik dėl to, kad trūksta miego, bet ir todėl, kai jo būna per daug.

    Amerikiečių specialistų iš Harvardo universiteto aiškinimu, bet koks didesnis nukrypimas į vieną ar į kitą pusę nuo normalaus miego režimo gali sutrikdyti organizmo ritmą ir padidinti nuovargį dieną.

    Geriausias sprendimas tokiu atveju – išsiaiškinti, kiek valandų miego jums reikia, ir laikytis tokio režimo visada. Net savaitgaliais, per šventes ir atostogas.

    Kambaryje per karšta arba per šalta

    Ideali aplinkos temperatūra miegui yra tik 18,3 laipsnio. Mūsų pačių kūno temperatūra naktį nukrenta, taigi vėsus – bet ne šaltas! – oras patalpoje padeda greičiau užmigti ir ramiai išmiegoti iki ryto.

    Jeigu miegamajame per karšta arba per šalta, tai gali sutrukdyti natūraliam kūno atvėsimui ir sugadinti miegą.

    Įdomus faktas: miegančio žmogaus temperatūra krinta tol, kol maždaug per aušrą pasiekia žemiausią tašką.

    Vartojate vaistus

    Migdomieji vaistai sukelia mieguistumą – tą žinome visi. Tačiau yra ir kitų preparatų, nuo kurių galime jaustis apsnūdę ar apduję: tai antidepresantai, vaistai nuo alergijos, aukšto kraujospūdžio, vėžio ir kiti.

    Jeigu tokius vaistus geriate dieną, kai turite dirbti, nieko gero. Jie gali paveikti smegenų chemines medžiagas, vadinamas neurotransmiteriais, kuriais naudojasi kūno nervai, kad perduotų vienas kitam informaciją. Vaistai sutrikdo šią komunikaciją įteigdami organizmui, jog neurotransmiteriai pavargo ir negalima jų trukdyti.

    Per daug laiko praleidžiate užsidarę

    Jaukiai įsitaisyti šiltuose namuose gali atrodyti išskirtiniu malonumu. Tačiau kai pernelyg daug laiko praleidžiate uždarose patalpose, tai gal atsiliepti sveikatai. Ir daugiau nei vienu būdu!

    Buvimas šviesoje be galo svarbus mūsų vidiniam laikrodžiui, kad jis tinkamai tiksėtų ir mes nesijaustume pavargę tada, kai turime būdrauti, ir atvirkščiai.

    Kitos nemalonios sėdėjimo namuose pasekmės, be sujaukto miego ritmo, gali būti nerimastingumas, nuovargis.

    Patiriate nuolatinį stresą

    Daug rūpesčių ar streso kenkia miego trukmei ir kokybei, tai savo ruožtu kenkia fizinei ir psichinei sveikatai.

    Stresas, kaip žinome, verčia periferinę nervų sistemą intensyviai išskirti adrenaliną ir kortizolį (todėl jie taip ir vadinami – streso hormonai). Šie paspartina širdies plakimą, kad efektyviau aprūpintų gyvybiškai svarbius organus krauju ir paruoštų kūną reaguoti į galimą pavojų – taip organizmas traktuoja streso sukėlėją. Bet nors tokia reakcija labai vertinga atsidūrus plėšrūnų knibždančiose džiunglėse, ji pražūtinga mūsų miegui.

    Per daug sveriate

    Turint antsvorio gali pasidaryti sunku miegoti ir net pradėti kamuoti nemiga. Dar daugiau: dieną irgi dažnai jaučiamas mieguistumas bei išsekimas, net jeigu naktį gerai išsimiegojote.

    Nutukimas paveikia organizmo medžiagų apykaitą ir miego bei būdravimo ciklus taip pakenkdamas miego kokybei.

    Esate alergiški maistui

    Jeigu nuolatos jaučiatės pavargę ar mieguisti, gali būti, jog tai ne bet koks, o alergijos sukeltas antinksčių nuovargio sindromas.

    Kai žmogaus organizmas netoleruoja tam tikrų maisto produktų, jo antinksčiai išskiria hormoną kortizolį, kad tas slopintų sudirgimą ir uždegiminius procesus. O kai kūnas gamina pernelyg daug kortizolio, tai pasireiškia nuovargiu.

    Tokios alergijos taip pat dažnai pakenkia organizmo gebėjimams absorbuoti antioksidantus ir kitas maistines medžiagas, todėl gali išsivystyti kai kurių jų deficitas ir rezultatas būna tas pats: kasdien vos pavelkate kojas, nors nieko ypatingo neveikiate.

    Jums anemija

    Kai organizme nėra užtektinai sveikų raudonųjų kraujo kūnelių, kad aprūpintų audinius jiems būtinu deguonimi, nenuostabu, kad jaučiatės išvargę ir paliegę.

    Kiti įvairioms anemijos formoms būdingi simptomai – silpnumas, išblyškusi ar net pageltusi oda, dusulys, sutrikęs širdies ritmas, skausmai krūtinėje, šąlančios ar kaistančios pėdos, galvos skausmai.

    Pernelyg sėsliai gyvenate

    Tai dar viena šiuolaikinės visuomenės rykštė: labai daug jos narių nėra aktyvūs. Sėslus gyvenimo būdas įtraukė mus į savo liūną. Darbe kiaurą dieną sėdime prie stalo stebeilydamiesi į kompiuterį, grįžę namo darome tą patį – sėdime ir žiūrime į kokį nors ekraną. Dėl to sunkiai užmiegame ir išmiegame naktį, tad nuolat jaučiamės tokie pavargę, jog apie jokią aktyvią veiklą nenorime nė pagalvoti ir… dar labiau kabinamės į sėslų gyvenimą.

    Dirbate toksiškoje aplinkoje

    Omenyje turimas toksiškumas perkeltine prasme. Pasalūniški kolegos, nekompetentingas vadovas, nepakeliamas darbo krūvis, nesaugi ir nuolat besikeičianti aplinka… Visa tai gali kaip reikiant išsekinti. Amerikiečiai kažkada net yra apskaičiavę, kad tokio nuovargio sukeliama nemiga jų darbdaviams kainuoja daugiau kaip 90 mlrd. JAV dolerių kasmet – per sumažėjusį produktyvumą, klaidas ir nelaimingus atsitikimus darbe.

     

  • Manote, kad tai nuovargis, o iš tiesų – vitamino B12 trūkumas

    Manote, kad tai nuovargis, o iš tiesų – vitamino B12 trūkumas

    Pamiršote, kodėl įėjote į kambarį. Sunkiai prisimenate neseniai įvykusius dalykus. Akys pavargsta greičiau nei įprastai.

    Daugelis tai nurašo stresui, amžiui ar miego trūkumui.

    Tačiau kartais priežastis yra kur kas paprastesnė ir kartu klastingesnė – vitamino B12 trūkumas.

    Jis vystosi lėtai, ilgą laiką lieka nepastebėtas ir smogia pačioms jautriausioms organizmo sistemoms.

    Ir taip, atmintis bei regėjimas – tarp pirmųjų, kurie nukenčia.

    Kodėl vitaminas B12 toks svarbus smegenims ir akims

    Vitaminas B12 dalyvauja eritrocitų susidaryme, palaiko nervų sistemos veiklą ir saugo nervines skaidulas.

    Be jo sutrinka signalų perdavimas tarp neuronų – dėl to atsiranda užmaršumas, išsiblaškymas ir „rūkas“ galvoje.

    Esant ryškiam trūkumui, gali pasireikšti neurologiniai simptomai, įskaitant regėjimo pablogėjimą, galvos svaigimą ir koordinacijos sutrikimus.

    Tyrimai rodo, kad žemas B12 lygis siejamas su padidėjusia kognityvinių sutrikimų, ypač demencijos, rizika, ypač vyresniems nei 60 metų žmonėms.

    Svarbu: esant ilgalaikiam trūkumui, dalis pokyčių gali tapti negrįžtami.

    Vitamino B12 trūkumo simptomai, kuriuos lengva pražiopsoti

    B12 trūkumas retai pasireiškia staiga.

    Dažniausiai jis maskuojasi kaip „paprastas nuovargis“.

    Atkreipkite dėmesį, jei pasireiškia:
    – atminties spragos ir sunkumai susikaupti;
    – dilgčiojimas ar tirpimas rankose ir kojose;
    – lėtinis nuovargis ir silpnumas;
    – dirglumas, apatija, nuotaikų svyravimai;
    – odos blyškumas, dažnos mėlynės, lėtai gyjančios žaizdos;
    – regėjimo pablogėjimas vėlyvose stadijose.

    Kas dažniausiai susiduria su vitamino B12 trūkumu ir ką daryti

    Dažniausiai B12 trūkumas nustatomas vegetarams ir veganams, vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat tiems, kurie vartoja tam tikrus vaistus, trukdančius B12 pasisavinimui, arba piktnaudžiauja alkoholiu.
    Vitaminas B12 daugiausia randamas gyvūninės kilmės produktuose: mėsoje, kepenyse, kiaušiniuose, pieno produktuose, žuvyje ir jūrų gėrybėse.

    Veganams jis prieinamas tik praturtintuose produktuose ir maisto papilduose.

    Augaliniai šaltiniai jo turi per mažai arba forma, kuri organizmo pasisavinama prasčiau.
    Nereikėtų savarankiškai skirti sau papildų.

    Vienintelis patikimas kelias – kraujo tyrimas ir gydytojo konsultacija.

    Kuo anksčiau nustatomas trūkumas, tuo didesnė tikimybė visiškai atkurti atmintį, regėjimą ir nervų sistemos veiklą.

  • Kai blogi įpročiai gerai sveikatai

    Kai blogi įpročiai gerai sveikatai

    Kas per daug, tas nesveika – gyvenime svarbu nuosaikumas.

    Šia mintimi paremtos ištisos filosofijos sistemos, dauguma religijų ir tikrai visos lieknėjimo programos.

    Bet tai geras patarimas ir turintiesiems žalingų įpročių.

    Pasirodo, net ir blogas medalis kartais turi gerąją pusę.

    Plūdimasis

    Nesikrimskite, jei kartais išsprūsta koks keiksmas – arba du, trys ir daugiau (pageidautina ne viešumoje ir be liudininkų). Tyrimais atskleista, kad plūdimasis nepaprastai naudingas ne tik psichinei, bet ir fizinei sveikatai. Jis, kaip visi jau turbūt seniai įtarėme, mažina skausmą. Nors, įspėja mokslininkai, tik tuomet, jeigu paprastai nesikeikiame. Tiems, kas daro tą kasdien mažiausiai po 60 kartų, toks skausmo malšinimo būdas nesuveiks.

    Dar keiksmažodžiai atpalaiduoja stresą, padeda įveikti nerimą ir didina emocinį atsparumą beviltiškose situacijose.

    Liežuvavimas

    Omenyje turima ne kraštutinė piktybinė jo forma – apkalbos ir paskalų skleidimas, o veikiau pomėgis retkarčiais pasidalyti paslaptimis (nebūtinai savo).

    Šis vis dar menkai pripažįstamas ir tinkamai nevertinamas bendravimo būdas ne tik slopina stresą, bet ir padeda užmegzti socialinius ryšius su aplinkiniais, pasimokyti iš kitų žmonių klaidų.

    Taip, linija, kuria žengiame liežuvaudami, labai plona. Tačiau kartais ja pasivaikščioti verta, nes naudos gauname gerokai daugiau, nei tik patenkiname savo smalsumą.

    Muistymasis

    Kai kas nors trepsena pėda į grindis, šratinuku baksnoja į stalą ar sukiojasi kėdėje tarsi į vieną vietą įgeltas, aplinkinius tai siaubingai erzina. Tačiau žmogus, kuris atlieka visus šiuos nereikalingus judesius, stiprina savo sveikatą. Mat per dieną tokių judesiukų prisikaupia tiek, kad, mokslininkų skaičiavimais, įmanoma sudeginti maždaug 350 kalorijų. Įspūdinga? Palaukite – tai dar ne viskas. Jeigu toks ramiai nusėdėti nesugebantis žmogus vien muistytųsi niekaip kitaip nepakeisdamas savo gyvenimo būdo, teoriškai vos per vienerius metus galėtų numesti 14 kg.

    Pramiegojimas

    Aišku, nieko gero, kai pramiegame darbą – ar autobuso, lėktuvo reisą. Tačiau tikrai nėra priežasčių jaustis kaltiems, jeigu ilgiau pamiegame, kai galime sau tą leisti.

    Kompensacinis miegas savaitgaliais gali būti labai naudingas sveikatai. Jis padeda sumažinti kraujospūdį ir patiriamo streso lygį, nuslopina nerimą, saugo nuo atminties praradimo. Todėl be jokios sąžinės graužaties išjunkite žadintuvą, telefoną ir suteikite sau malonumą retkarčiais iš lovos išsiropšti tik vidurdienį.

    Pataikavimas įgeidžiams

    Valgyti daug nesveiko maisto tikrai yra nesveika. Sveika yra retkarčiais nusileisti savo įgeidžiams – mūsų organizmui tai daug naudingiau nei didvyriškai ignoruoti jo norus. Nes kai prisiverčiame atsispirti maisto pagundoms, kūnas tų skanėstų įsinori tik dar labiau ir netrukus jau nebegalime išmesti jų iš galvos. O kai pagaliau to maisto gauname, tikimybė, kad persivalgysime, būna didžiulė.

    Todėl leiskite sau šiandien suvalgyti šokoladuką, kad kitą savaitę nesušlamštumėte visos saldainių dėžutės.

    Nesimaudymas

    Nešvaraus kūno dvokas niekam nemalonus, bet jeigu prausimąsi po dušu praleidžiame tik retkarčiais, tai ir negresia. O oda už tai tik būna dėkinga.

    Kasdienis dušas gali išsausinti ir net sudirginti odą, taip pat susilpninti imuninę sistemą – juk kartu su prakaitu ir nešvarumais nuplauname natūralias kūno bakterijas.

    Dermatologų rekomendacija – kasdien po dušu maudytis tik žmonėms, kurie gausiai prakaituoja, tokiems, kaip sportininkai ar statybininkai. Visi kiti, pavyzdžiui, dirbantieji sėdimą darbą, nenusikals higienos taisyklėms šią procedūrą praleidę.

    Valgymas naktimis

    Tik visai neseniai išaiškėjo, kad užkandžiavimas vėlai vakare ar naktį nėra toks jau blogas dalykas. Specialistų teigimu, tuščiu skrandžiu gerai išsimiegoti neįmanoma. Tuomet naktį nepailsime, atsikėlę jaučiamės pavargę, o nuovargis paprastai prašo maisto… Taip susiformuoja uždaras ratas, labiau kenkiantis sveikatai, nei padedantis išsaugoti figūrą.

    Lengvas užkandis prieš miegą išvaduoja nuo nemalonių pojūčių. Jeigu einame miegoti numalšinę alkį, nubundame energingi, per pusryčius suvalgome mažiau – arba išvis užkandame tik per priešpiečius. Ir nejaučiame poreikio griebtis saldumynų, kad papildytume jėgų atsargas.

    Gumos kramtymas

    Priešingai tam, ką daugeliui mūsų sakė mokytojai ir tėvai, kramtukė kaip tik gali padėti labiau sutelkti dėmesį ir išlaikyti budrumą. Taip yra dėl to, kad kramtymas gerina kraujo pritekėjimą į smegenis, o tas savo ruožtu padeda atminčiai ir mąstymui. Kramtydami mes netgi deginame kalorijas – maždaug po 11 per valandą.

    Tad jeigu gumą kramtote mandagiai, nečepsėdami ir ne atvira burna, ir jeigu tinkamai prižiūrite dantis, nieko labai blogo toks įprotis neturi.

    Videožaidimai

    Visuotinai pripažintas baubas ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems, atimantis miegą, gadinantis akis ir džiovinantis smegenis, iš tikrųjų turi savų privalumų.

    Bet kokia veikla, kuria užsiimdami išbandome savo reakcijos greitį, koordinaciją, panaudojame kritinį mąstymą ir esame priversti priimti sprendimus, yra labai naudinga.

    Surinkta apsčiai įrodymų apie videožaidimų pliusus psichikai. Jų aistruoliai geriau apdoroja informaciją, orientuojasi erdvėje, pasižymi greitesne reakcija nei tie, kas videožaidimų nežaidžia. Nebekalbant jau apie tai, kad toks laisvalaikio praleidimo būdas gali padėti išsivaduoti nuo streso ir išlieti pyktį.

    Svajojimas

    Senas posakis „galva debesyse“ niekada neturėjo teigiamos potekstės. Kol jau mūsų laikais paaiškėjo, kad užsisvajoti visai nėra blogai – tiesą sakant, kuo daugiau žmonių turėtų tą daryti.

    Mokslininkų teigimu, svajojimas – tai įgūdis, kurį svarbu treniruoti, nes jis padeda išlaikyti pozityvų nusiteikimą, spręsti problemas ir atsipalaiduoti. Kitaip tariant, nedaug kuo tesiskiria nuo meditavimo, nes suteikia svajotojams galimybę trumpam pabėgti nuo kasdienybės ir leisti sau kelias minutes atsiriboti nuo rūpesčių.

    Netvarkingumas

    Daugeliui neabejotinai teko girdėti ar net patiems naudoti terminą „kūrybinis chaosas“. „Ant mano stalo nėra netvarkos – tai kūrybinis chaosas!“ – ir panašiai.

    Skamba kaip pokštas, bet netvarkingumas ir kūrybingumas iš tiesų yra susiję. Ir labiau, nei anksčiau manyta.

    Amerikiečiai tyrėjai iš Minesotos universiteto išsiaiškino, kad netvarkingoje aplinkoje dirbantys žmonės siūlo kūrybingesnius jiems pateiktų užduočių sprendimus.

    Tad kai kitą kartą pajusite, jog darbai stringa, žinosite, ką reikia daryti įkvėpimui susigrąžinti.

    Oro gadinimas

    Apie jį išvis nekalbama. Nes tai nemandagu ir gėdinga, nes taip nepriimta. Bet medicina turi savas taisykles, ir pagal jas gadinti orą, kaip ir raugėti, labai sveika. Mat ir viena, ir kita atpalaiduoja spaudimą pilve, išvaduoja nuo pūtimo jausmo keliamo diskomforto ir gerina storosios žarnos sveikatą.

    Riebus maistas

    Tai ne konspiracijos teorija, o realus pavyzdys to, ką gali propaganda.

    Visai neseniai atrasti dokumentai atskleidė tikrąją priežastį, kodėl dabar tiek daug žmonių riebaus maisto bijo labiau nei velnias kryžiaus. Pasirodo, 7-ajame dešimtmetyje cukraus pramonės lobistai sumokėjo mokslininkams pasakiškas sumas, kad tik tie paskleistų žinią, jog tai riebalai, ne cukrus sukelia širdies ligas.

    Iš tikro viskas yra atvirkščiai: neperdirbti natūralūs riebalai ne tik yra daug geriau už cukrų. Labai daug jų turintis maistas yra itin sveikas. Prisiminkite riešutus, raudoną žuvį, avokadus… Visi šie produktai be galo riebūs, tačiau rekomenduojami sveikai mitybai.

    Socialiniai tinklai

    Kai tiek žmonių visame pasaulyje sąmoningai atsisako jais naudotis ir dažnas dar su purvu maišo, susidaro įspūdis, jog socialiniai tinklai yra mažų mažiausiai tokie pat pavojingi kaip rūkymas.

    Kas tiesa, tai ne melas: naudojimasis šia medija kartais gali turėti košmariškų pasekmių. Tačiau nepalyginamai dažniau jis teikia įvairiapusės naudos.

    Svajojimas – tai įgūdis, kurį svarbu treniruoti, nes jis padeda išlaikyti pozityvų nusiteikimą, spręsti problemas ir atsipalaiduoti.

    Socialiniai tinklai padeda nerimo kamuojamiems ir droviems žmonėms išmokti bendrauti, įsilieti į visuomenės ratą, užmegzti ryšius, palaikyti santykius… Tereikia saugotis trolių, melagienų ir dezinformaciją skleidžiančių burnotojų prieš mokslą.

    Nagų kramtymas

    Tikėtina, kad priežastys, dėl kurių šis žalingas įprotis laikomas kone baisiausiu, nėra tokios jau vienareikšmės.

    Pirštai, o ypač panagės, tikrai gali būti (ir greičiausiai yra, net nusiplovus rankas) labai nešvarios. Tačiau nemažai gydytojų dabar propaguoja drąsią mintį, jog kaip tik dėl to nagų kramtymas gali būti naudingas sveikatai.

    Kramtant nagus, sako jie, visos ant jų ir po jais esančios bakterijos patenka į organizmą. Skamba pasibjaurėtinai, bet kai kurie tų mikroorganizmų stiprina mūsų imunitetą.

    Panagėse bakterijų nėra labai daug, taigi jos veikia kaip vakcina: pirmą kartą su potencialiais mikrobais susidūręs organizmas pradeda gaminti antikūnus ir stiprinti imuninę apsaugą, todėl rimtos infekcijos paprastai neišsivysto.

    Be to, bent jau patiems nagų kramtytojams ne paslaptis, kad tai slopina stresą ir padeda mąstyti.

    Šokoladas

    Saldumynai yra blogai, sutinka specialistai. Tačiau tašką tokio sakinio gale dėti atsisako. Priežastis – šokoladas, kurio naudos sveikatai (valgant nuosaikiai) tokios gausios, kad gerokai persveria daromą žalą.

    Omenyje turimas, aišku, tamsusis šokoladas, turintis nedaug cukraus. Tyrėjų teigimu, jis gali padėti sumažinti cholesterolį, kraujospūdį ir širdies ligų riziką. O kad šokoladas dar gerina nuotaiką ir teikia energijos, irgi yra malonus pliusas.

    Praleista treniruotė

    Dar vienas dalykas, dėl kurio jūsų neturėtų graužti kaltės jausmas. Ypač jeigu tokiomis pertraukėlėmis nepiktnaudžiaujate.

    Savotiškos „poilsio dienos“, kai sporto salėje reguliariai lankytis įpratę žmonės į ją nenueina, gerina ne vien psichologinę būseną – fizinę taip pat. Mūsų kūnui ir protui periodiškai prireikia akimirkos atsipalaiduoti, atsigauti nesukant galvos dėl kiekvieno griežtos dienotvarkės punkto, antraip pasekmės gali būti liūdnos.

    Žmonėms, kurie atsisako daryti tokias pertraukėles, nes nepripažįsta jų reikalingumo, gresia vadinamasis persitreniravimo sindromas, pasireiškiantis nuotaikų kaita, nuovargiu, taip pat neurologiniais, endokrinologiniais bei imuniniais sutrikimais.

     

  • Ramybė… per lėkštę

    Ramybė… per lėkštę

    Nerimas gali turėti ne tik psichologinę, bet ir biologinę priežastį.

    Tuomet ramybę galima rasti maiste – reikia tik žinoti, kokiais produktais tą nerimą galima nuslopinti.

    Daug kam pažįstamos staigios nepaaiškinamos nerimo bangos, kai širdis ima daužytis krūtinėje, o mintys pasileidžia šuoliais.

    Nerimo kamuojami gyvena milijonai žmonių. Jei tikėsime statistika, tokie sutrikimai kamuoja apie 30 proc. suaugusiųjų.

    Bet amerikiečiai mokslininkai nustatė įdomų faktą: žmonės, kuriems būdingas didesnis nerimastingumas, stokoja svarbios maistinės medžiagos – cholino. Jo kiekis smegenyse būna vidutiniškai 8 proc. mažesnis.

    Kas tas cholinas ir kam jo reikia

    Cholinas nėra nei vitaminas, nei mineralas, bet ypatingas vandenyje tirpus junginys, panašus į B grupės vitaminus.

    Mūsų organizmas gaminasi jo ir pats – kepenyse, tačiau visai nedaug, tad didesniąją dalį turime gauti iš maisto.

    Kam?

    Pirmiausia, cholinas yra statybinė medžiaga organizmo ląstelių membranoms. Antra, jis padeda kepenims perdirbti riebalus. Tačiau dar svarbiau tai, kad cholinas dalyvauja acetilcholino – nervinius signalus perduodančio junginio, atsakingo ir už atmintį, nuotaiką bei raumenų kontrolę, gamyboje.

    Acetilcholinas yra pagrindinis nervų sistemos „kurjeris“. Bet kad jis atliktų savo darbą, reikalingas cholinas: vyrams – apie 550 mg per parą, moterims – 425 mg.

    Deja, kaip tik cholino, pasirodo, dauguma žmonių negauna pakankamai su maistu.

    Kuo čia dėtas nerimas?

    Nerimas gali apimti, kai mūsų baimės centras, esantis smegenų migdoliniame kūne, dirba „intensyvesniu režimu“, o savikontrolės zona prefrontalinėje smegenų žievėje negali jo nuraminti.

    Pagrindinės priežastys, kodėl taip nutinka, dažnai būna psichologinės, – jas tenka aiškintis individualiai padedamam psichologo.

    Tačiau galimos ir biologinės bei psichofiziologinės priežastys. Kaip kad jau minėtas cholino trūkumas. Nerimo sutrikimų kamuojamiems žmonėms cholino pastebimai sumažėję ir prefrontalinė smegenų žievė atitinkamai reaguoja į šį deficitą.

    Susidaro sudėtinga situacija: lėtinis stresas išsekina cholino atsargas, o jo stygius dar labiau padidina mūsų jautrumą stresui.

    Stebuklingų tablečių nebūna

    Deja, vien cholino papildų vartojimas nepadės „išgydyti“ nerimo. Tačiau jis gali tapti reikšminga dalimi kompleksinių priemonių psichikos sveikatai sustiprinti.

    Kita vertus, cholino lygį gana nesunku sureguliuoti mityba.

    Šio junginio turtingiausi produktai ir taip greičiausiai dažnai būna ant jūsų stalo:

    • Galvijų kepenys (apie 400 mg cholino 100 g produkto).

    • Kiaušiniai, ypač trynys (147 mg viename dideliame kiaušinyje).

    • Lašišų mėsa (apie 90 mg).

    • Viščiukų krūtinėlės (70 mg).

    • Brokoliai ir briuseliniai kopūstai (60–70 mg).

    • Riešutai ir saulėgrąžų branduoliai (20–30 mg cholino 100 g produkto).

    Taip pat vertėtų atkreipti dėmesį į špinatus – juose yra betaino, o šis aminorūgšties darinys padeda pasisavinti choliną.

    Ankštinės daržovės (lęšiai, avinžirniai), sojų gaminiai (kaip sojų varškė), riešutai ir kryžmažiedės daržovės (įvairūs kopūstai) taip pat padeda padidinti cholino atsargas ir, tikėtina, sumažinti nerimastingumą.

    Augalinius cholino šaltinius ypač svarbu žinoti tiems, kas nevalgo mėsos.

    Ne vien cholinas

    Įrodyta, kad suvaldyti nerimą taip pat padeda:

    Judėjimas. 30 minučių pasivaikščiojimas arba jogos seansas kartą per dieną padeda smegenims gaminti vadinamuosius laimės hormonus.

    Miegas ir dienos režimas. Stenkitės miegoti eiti ir keltis visada tuo pačiu laiku.

    Kvėpavimas. Nuslopinti nerimo bangą padeda kvėpavimo technikos, pavyzdžiui garsioji „4-7-8“: skaičiuodami iki 4 įkvėpkite, sulaikę kvėpavimą suskaičiuokite iki 7 ir lėtai iškvėpkite skaičiuodami iki 8.

    Tiks ir bet kuris kitas kvėpavimo metodas, kuriame dalyvauja pilvas, ne tik krūtinės ląsta, ir kuriame iškvėpimas būna ilgesnis nei įkvėpimas.

    Bendravimas, artumas, apsikabinimai. Artimųjų palaikymas, draugiški prisilietimai ir apsikabinimai, kūno kontaktai – puikiausi vaistai nuo vienatvės ir nepagrįstos baimės priepuolių.

    Beje, fizinis kontaktas, mylimo žmogaus arba to, kuriuo pasitikite, artumas – veiksminga pagalbos priemonė ir ištikus panikos priepuoliui. O jeigu greta nieko nėra, palengvės ir apkabinus patiems save.

    Nerimas sargdina

    Nerimo kamuojami žmonės dažniau skundžiasi įvairiais negalavimais. Ir psichiatrai sako, jog taip yra dėl to, kad nerimo sutrikimas geba imituoti įvairias ligas bei sukelti visiškai realius fizinius simptomus. Skausmai širdies plote, dusulys ir netgi pakilusi temperatūra – visa tai gali būti psichologinės įtampos, ne ligos pasekmė.

    Įdomiausia, kad nerimas dažniausiai imituoja ligas, kurios žmogui jau gerai pažįstamos, kuriomis jis žinojo sergant artimuosius, buvo susidūręs pats ar tiesiog matė per televizorių. Neretai tai būna širdies ir kraujagyslių sistemos negalavimai (širdies skausmai, dusulys), virškinimo sistemos sutrikimai (skrandžio skausmai) ir pan.

    Vienu metu netgi egzistavo toks terminas – „termoneurozė“: nerimo išprovokuotas kūno temperatūros pakilimas. Ir nors jis psichiatrijoje nebenaudojamas, pats reiškinys niekur nedingo. Specialistų tai nestebina – juk termoreguliacijos centras yra kaip tik smegenyse, primena jie.

    Gera žinia, kad nerimo sutrikimai ne visada reikalauja psichiatrinio gydymo – iš pradžių galima apsieiti ir be vaistų, kreipusis į psichologą.

     

  • 5 miego tipai ir kaip su kiekvienu susidraugauti

    5 miego tipai ir kaip su kiekvienu susidraugauti

    Miegate po aštuonias valandas, tačiau nubundate išsekę? Arba užmiegate per sekundę, bet paryčiui smegenys staiga nusprendžia, kad užteks to miego, ir ima analizuoti visas gyvenimiškas problemas iškart?

    Mokslininkų manymu, miego sutrikimus galima suskirstyti į kelis konkrečius tipus – savotiškus miego profilius. Jie tinka kiekvienam, turinčiam miego sutrikimų. Ir tai ne šiaip asmens ypatybė, bet reikšmingas signalas apie fizinę ir psichologinę organizmo būklę.

    Kaip suprasti savo tipą?

    Tam reikia įvertinti ne tik miego trukmę, bet ir kokybę, būklę dieną, ar greitai užmiegama ir kaip dažnai nubundama naktį.

    Miego kokybė beveik visada svarbiau už jo trukmę. O asmeninis „miego profilis“ – būdas išsiaiškinti užslėptas sveikatos problemas ir jas išspręsti.

    Ir jeigu miego sutrikimai užsitęsia ilgam, tai jau pagrįsta priežastis kreiptis į gydytoją – somnologą arba endokrinologą.

    1 tipas: amžinas neišsimiegojimas

    Taip apibūdinamas miegas žmonių, kurie ilgai vartosi lovoje, kol užmiega, paskui dažnai nubunda naktį, o rytą jaučiasi nuvargę ir sudirgę.

    Dieną juos gali kamuoti nerimastingos mintys, suprastėja dėmesingumas.

    Ką tai reiškia?

    Toks miego profilis glaudžiai susijęs su padidėjusia nerimo sutrikimų ir depresijos grėsme. Nuolatinis neišsimiegojimas pakerta ir imunitetą, didina hipertenzijos, diabeto bei širdies ir kraujagyslių sistemos ligų riziką.

    Specialistai tokiomis aplinkybėmis rekomenduoja mažinti įtampą ir krūvius antroje dienos pusėje. Po pietų nebevartoti kofeino (negerti ne tik kavos, bet ir kokakolos, kakavos ir pan.). Ir vietoj žvalinančių užsiėmimų rinktis labiau atpalaiduojančias veiklas. O pirmoje dienos pusėje galima planuoti daugiau fizinės veiklos.

    Atkreipkite dėmesį – gal yra galimų fiziologinių priežasčių dėl miego problemų? Tokių kaip apnėja (trumpalaikis kvėpavimo sustojimas miegant) ar dažnas poreikis eiti į tualetą naktį. Gali būti, jog yra priežastis kreiptis į gydytoją.

    2 tipas: miegate užtektinai, bet jaučiatės pavargę

    Užmiegate greitai ir išmiegate 7–8 valandas, bet dieną vis tiek kamuoja mieguistumas ir jaučiatės kaip sudaužyti, o smegenys veikia it sulėtintam kine?

    Tai signalas apie prastą miego kokybę. Galbūt dėl to, kad trūksta gilaus miego stadijų ar greitojo miego fazės.

    Tokia būklė gali maskuoti vitaminų deficitą (pavyzdžiui, D arba B12) ir didinti ilgalaikių problemų dėl atminties ir kognityvinių funkcijų (dėmesingumo, mąstymo) riziką.

    Specialistai rekomenduoja patiems įsivertinti miego kokybę. Atkreipkite dėmesį, kada einate gulti. Pageidautina, jog tą darytumėte ne vėliau kaip iki dvidešimt trečios valandos, kad organizme nesutriktų melatonino, atsakingo už mūsų nakties poilsį, gamyba.

    Taip pat prisiminkite, ar nesnūduriuojate dieną. Daugybė žmonių, ypač pagyvenusių, kartais nesąmoningai ir patys to nepastebėdami pauzių metu užsnūsta.

    Atrodo, menkniekis, tačiau tokie epizodai gali smarkiai sujaukti nakties miego režimą, o visaverčio išsimiegojimo 15–20 minučių užsnūdimai neužtikrina.

    Prasminga būtų pasitikrinti ir dėl vitaminų deficito (prieš tai pasikonsultavus su gydytoju). Tačiau geriausia pagalba tokiu atveju – griežtas ėjimo miegoti grafikas ir nesinaudojimas jokiais išmaniaisiais prietaisais vieną dvi valandas iki gulant.

    3 tipas: miegate, bet tik išgėrę tabletę

    Jeigu be migdomųjų vaistų tenka valandų valandas skaičiuoti avis, galima suprasti, kodėl imamasi tablečių. Tačiau tai gali neigiamai veikti atmintį ir dėmesingumą.

    Ir išvis: ilgalaikis migdomųjų vartojimas – rimta rizika. Smegenys dėl to negauna visaverčio poilsio, o moksliniai tyrimai įprotį migdytis vaistais sieja su dėmesio koncentravimo ir atminties problemomis ateityje.

    Todėl gydytojai jokiu būdu nerekomenduoja vartoti migdomųjų nuolat. Verčiau pasistenkite pagerinti natūralų miegą.

    Kad jis būtų visavertis, miegamajame turi būti tamsu ir vėsu, mažiausiai valanda iki miego jame neturėtų likti veikiančių išmaniųjų prietaisų. Prieš pat einant gulti galima išsimaudyti šiltoje vonioje arba išeiti pasivaikščioti.

    Migdomuosius derėtų vartoti tik trumpais 2–4 savaičių kursais ir tik skyrus gydytojui.

    4 tipas: miegate trumpai

    Paprastai tai reiškia mažiau kaip 6 valandas miego per parą. Visu kitu metu būdingi nuotaikų svyravimai, padidėjęs apetitas ir polinkis priimti impulsyvius sprendimus.

    Nuolatinis neišsimiegojimas – tai skaudus smūgis medžiagų apykaitai ir kognityvinėms funkcijoms (dėmesingumui, mąstymui, atminčiai, kalbai). Trumpas miegas pastebimai padidina nutukimo, II tipo diabeto bei širdies ir kraujagyslių sistemos ligų riziką, nes organizmui tiesiog trūksta laiko atsigauti.

    Ką daryti? Pirmiausia pasistenkite pamiegoti valandą ar dvi ilgiau. (Specialistų teigimu, net ir papildomas pusvalandis miego per dieną pagerina dėmesingumą ir nuotaiką.)

    Jei nepavyks, ieškokite priežasčių: gal kaltas stresas, darbo grafikas, jūsų dėmesį vis patraukiantys išmanieji įrenginiai, vėlyvos treniruotės ar papratimas vėlai gultis.

    Esminis dalykas, padedantis sureguliuoti dienos režimą, – cirkadinių ritmų stabilizavimas. Todėl stenkitės gultis iki dvidešimt trečios valandos netgi laisvadieniais. Ir susigalvokite atsipalaiduoti padedantį ritualą prieš miegą.

    5 tipas: miegas su pertrūkiais

    Užmigti užmiegate, tačiau nubundate po kelis kartus pernakt, tad rytą atrodo, kad nė kiek nepailsėjote?

    Dažnos tokio sutrikimo priežastys – stresas, miego apnėja ar cukraus kiekio kraujyje svyravimai.

    Fragmentuotas miegas, kaip jį vadina ekspertai, ne mažiau kenksmingas nei per trumpas. Dėl jo nervų sistema patiria nuolatinę įtampą, pakyla streso hormono kortizolio lygis ir atsiranda nerimo sutrikimų, depresijos bei hipertonijos išsivystymo grėsmė.

    Kol nevėlu, susirūpinkite savo vakariniais įpročiais. Prieš miegą nevartokite daug skysčių ir visiškai negerkite alkoholio. Kontroliuokite cukraus kiekį kraujyje. O jeigu naktį nubundate reguliariai, pasikonsultuokite su gydytoju.

    Daug kas alkoholį laiko alternatyvą migdomiesiems, bet iš tikrųjų miegas nuo jo antroje nakties pusėje tampa su pertrūkiais.

    Nepalyginti geresnis būdas susidoroti su stresu – nuosaikūs fiziniai krūviai: galima pasivaikščioti sparčiu žingsniu, padaryti kelis atsispaudimus ar paplaukioti.

     

  • Kodėl atsiranda nuospaudos ir kaip jų atsikratyti

    Kodėl atsiranda nuospaudos ir kaip jų atsikratyti

    Jei avime nepatogią avalynę, ant pėdos būtinai atsiras nuospauda.

    Tas pats nutinka ir sportuojant treniruoklių salėje ar ilgą laiką nešiojant sunkius daiktus.

    Nors nuospaudos vaikštant sukelia skausmą ar apsunkina rankų reikalaujančius darbus, jos atlieka labai svarbią funkciją mūsų organizme.

    Kaip formuojasi nuospaudos

    Nuospaudos atsiranda dėl nuolatinio trinties arba spaudimo odai.

    Jos gali susiformuoti dėl netinkamos avalynės nešiojimo, darbo su kastuvu ir panašių situacijų — jūs tai puikiai žinote.

    Mūsų oda yra taip sukurta, kad nuolatinės trinties ar spaudimo metu ji įjungia apsauginį režimą.

    Nuospauda yra savotiškas „šarvas“, saugantis gilesnius odos sluoksnius.

    Jei nuospaudos nesusidarytų, dėl ilgalaikės trinties atsirastų gilios, kai kada net gausiai kraujuojančios žaizdos.

    Štai kaip žingsnis po žingsnio susiformuoja nuospauda:

    1. Pasikartojanti trintis pažeidžia odą. Kiekvienas trinties kontaktas vos vos nušveičia viršutinį odos sluoksnį. Mikropažeidimai siunčia organizmui signalą, kad odą reikia skubiai apsaugoti.
    2. Odos ląstelės pradeda sparčiau dalytis. Pajutusi trintį, oda pagreitina naujų ląstelių augimą. Jos kaupiasi greičiau, nei senosios spėja pasišalinti.
    3. Viršutinis odos sluoksnis pastorėja. Naujos ląstelės susispaudžia, sudarydamos tankų suragėjusių ląstelių sluoksnį. Taip susidaro kieta nuospauda, apsauganti gilesnius odos sluoksnius nuo pažeidimų.

    Koks skystis kaupiasi nuospaudos viduje?

    Jei trintis labai intensyvi, organizmas sukuria minkštą „amortizatorių“.

    Tarp odos sluoksnių susidaro ertmė, į kurią suteka serozinis skystis, panašus į kraujo plazmą.

    Jis sumažina audinių spaudimą, saugo odą ir leidžia jai atsinaujinti.

    Taip susiformuoja minkšta vandeninga nuospauda su pūsle.

    Kaip atsikratyti nuospaudos

    Nuospaudos kelia nepatogumų, todėl norisi kuo greičiau jų atsikratyti.

    Štai kaip saugiai pašalinti nuospaudą:

    1. Pašalinti spaudimą ir trintį. Jei batai trina, būtina juos pakeisti patogesniais. Dirbant su įrankiais reikia mūvėti pirštines. Kol trintis tęsis, nuospauda neišnyks.
    2. Suminkštinti kietą nuospaudą. Tam gali padėti 10–15 minučių šiltos vandens vonelė. Oda suminkštės, ir suragėjusias ląsteles bus lengviau pašalinti pemza arba švelnia dilde. Svarbu tai daryti atsargiai, kad nepažeistumėte sveikos odos.
    3. Naudoti priemones nuo nuospaudų. Kremai ir tepalai su salicilo rūgštimi suminkština nuospaudą ir padeda jai pamažu išnykti.
    4. Nepersišlapinti vandeningų nuospaudų. Jei nuospauda yra su skysčiu, jos pradurti negalima, nes tai padidina infekcijos riziką. Geriau užklijuoti pleistrą ir leisti skysčiui palaipsniui susigerti.
    5. Priežiūra po nuospaudos pašalinimo. Po to, kai nuospauda išnyksta, svarbu drėkinti odą kremu. Tai padeda išvengti naujų nuospaudų ir odos sausumo.

    Nuospaudos atsiranda dėl pasikartojančios trinties ar spaudimo odai — tai natūrali organizmo apsauginė reakcija.

  • Maisto priešai ilgaamžiškumui: kas po 60 metų kenkia jūsų organizmui

    Maisto priešai ilgaamžiškumui: kas po 60 metų kenkia jūsų organizmui

    Sulaukus 60-ies organizme vyksta natūralūs pokyčiai – lėtėja medžiagų apykaita, silpnėja imuninė sistema, didėja lėtinių ligų rizika.

    Dėl to mityba šiame amžiuje tampa itin svarbi norint išsaugoti energiją, gerą sveikatą ir savijautą.

    Kai kurie produktai, kurie anksčiau atrodė visiškai nekenksmingi, dabar gali padaryti daugiau žalos nei naudos.

    Dietologai portale eatthis.com įvardijo dažniausiai pasitaikančius produktus ir paaiškino, kodėl po 60 metų juos geriau išbraukti iš savo raciono.

    Daigai

    Nors daigai dažnai laikomi „supermaistu“, vyresnio amžiaus žmonėms jie gali būti pavojingi.

    „Daiguose gali daugintis salmonelių ir žarnyno lazdelių bakterijos, kurios sukelia apsinuodijimą maistu“, – aiškina dietologė Melisa Mitri.

    Su amžiumi imuninė sistema silpsta, todėl apsinuodijimo maistu rizika po tokių produktų vartojimo gerokai padidėja. Specialistai pataria rinktis saugesnes alternatyvas – pavyzdžiui, gerai nuplautas daržoves arba termiškai apdorotus ankštinius augalus.

    Perdirbta mėsa

    Perdirbti mėsos gaminiai – pavyzdžiui, dešros, dešrelės ar kumpis – skatina uždegiminius procesus organizme.

    „Produktai, kurie didina uždegimą, apima būtent perdirbtą mėsą. Senėjimas pats savaime yra natūralus uždegiminis procesas, todėl geriau rinktis šviežius, natūralius produktus: vaisius, daržoves, pilno grūdo kruopas ir neperdirbtą mėsą“, – pažymi mitybos ekspertė Džeimi Rinker.

    Jei kartais labai norisi mėgstamo dešrainio, leiskite sau tai retkarčiais – kartą per savaitę ar net per mėnesį.

    Kepiniai

    Saldūs kepiniai – spurgos, bandelės, pyragaičiai – po 60 metų gali būti ypač kenksmingi.

    „Juose gausu kalorijų, riebalų ir cukraus, todėl pradėti dieną tokiais skanėstais – prasta idėja. Tokie produktai skatina svorio augimą, nesuteikia sotumo jausmo ir tik dar labiau stiprina potraukį saldumynams dienos metu“, – įspėja dietologė Džiuli Apton.

    Vietoj kepinių geriau rinkitės maistingus pusryčius – avižinę košę, jogurtą su vaisiais arba kiaušinius.

    Saldinti gėrimai

    Gazėti saldinti gėrimai nenaudingi bet kuriame amžiuje, tačiau po 60 metų – ypač pavojingi.

    „Jie glaudžiai susiję su nutukimu, metaboliniu sindromu ir padidėjusia diabeto bei širdies ligų rizika“, – sako Apton.

    Be to, tokie gėrimai išplauna kalcį iš organizmo, silpnindami kaulus – tai itin pavojinga, nes su amžiumi didėja osteoporozės rizika. Geriausias pasirinkimas – švarus vanduo arba žolelių arbata be cukraus.

    Kepti patiekalai

    Po 60 metų medžiagų apykaita sulėtėja, todėl reikėtų ypač atsargiai vartoti keptą maistą.

    „Bet kokie kepti patiekalai – prastas pasirinkimas vyresniame amžiuje. Jie itin kaloringi, skatina nutukimą, širdies ligas ir apsunkina suvartojamų kalorijų kontrolę“, – pažymi Apton.

    Vietoj to specialistai rekomenduoja maistą virti garuose, kepti orkaitėje arba troškinti – taip jis išlaiko skonį ir naudą, bet nekenkia sveikatai.

    Saldumynai

    Įprotis nuolat siekti saldumynų gali turėti rimtų pasekmių.

    „Įprastas cukrus nesuteikia jokios maistinės vertės, tačiau didina nutukimo, širdies ligų ir atsparumo insulinui riziką – tai vienas pagrindinių antrojo tipo diabeto veiksnių“, – aiškina dietologė Megan Ruzvelt.

    Perteklinis cukrus taip pat gali bloginti nuotaiką, silpninti atmintį, kelti kraujospūdį ir net didinti demencijos bei kai kurių vėžio formų riziką. Sumažinkite saldumynų kiekį racione, pakeisdami juos vaisiais arba nedidele porcija tamsaus šokolado.

    Išvada

    Po 60 metų organizmas tampa jautresnis ir pažeidžiamesnis, todėl svarbu vengti produktų, kurie didina uždegimo, lėtinių ligų ar apsinuodijimų riziką. Subalansuota mityba, pakankamas vandens kiekis ir saikas visame kame padės jums išlikti sveikiems, aktyviems ir žvaliems dar daugelį metų.

    Šiame straipsnyje pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir neskirta diagnozėms nustatyti ar savarankiškai gydytis. Dėl sveikatos klausimų visuomet pasitarkite su gydytoju.