Žyma: širdis

  • Ką reiškia mirksinti širdis kraujospūdžio matuoklyje?

    Ką reiškia mirksinti širdis kraujospūdžio matuoklyje?

    Matuojant kraujospūdį ekrane gali pasirodyti ir kelis kartus sumirksėti kardiogramos ar širdelės simbolis, kurį dažnai lydi pypsėjimo garsas.

    Daugelis, net ir reguliariai sekantieji savo kraujospūdį, nežino, ką tai reiškia ir kaip į tai reaguoti.

    Kai kurie, ypač vyresnio amžiaus ar linkę nerimauti, žmonės gali panikuoti manydami, kad tai signalizuoja apie rimtą sveikatos problemą ar net širdies smūgį.

    O jauni ir kol kas sveiki žmonės dažnai nekreipia dėmesio, manydami, kad tai matuoklio klaida.

    Ar tai pavojinga?

    Kodėl kraujospūdžio matuoklyje mirksi ir pypsi kardiogramos simbolis?

    Šiuolaikiniai kraujospūdžio matuokliai turi įvairių funkcijų – jie matuoja ne tik sistolinį ir diastolinį kraujospūdį bei pulsą.

    Jų funkcijų spektras, kaip ir simbolių reikšmės, yra kur kas platesnis.

    Tokie matuokliai padeda stebėti ir kontroliuoti sveikatos būklę bei anksti pastebėti galimas problemas, kurios ilgą laiką gali nepasireikšti jokiais simptomais.

    Kalbant konkrečiai, po kraujospūdžio matavimo pasirodantis mirksintis kardiogramos arba širdies simbolis rodo širdies ritmo sutrikimą, kitaip tariant, aritmiją.

    Kas yra aritmija?

    Aritmija – tai nereguliarus širdies plakimas. Širdis gali plakti per greitai, per lėtai arba netolygiai.

    Jeigu aritmijos indikatorius pasirodo tik vieną kartą, nereikia per daug nerimauti – taip gali nutikti dėl įvairių priežasčių. Bet kuriuo atveju reikėtų pakartoti matavimą.

    Tačiau jei jūsų matuoklis reguliariai rodo aritmijos indikatorių ir šį procesą lydi pypsėjimas bei mirksintis simbolis, reikėtų kreiptis į gydytoją.

    Mirksintis simbolis matuoklyje – aritmijos indikatorius

    Priklausomai nuo matuoklio gamintojo ir modelio, šis simbolis gali atrodyti skirtingai: tai gali būti kardiogramos linija, širdelė ar net pulsiruojanti širdis su kardiogramos linija.

    Geriausia visada turėti matuoklio naudojimo instrukciją ir pasitikrinti, ką reiškia konkretus simbolis. Tačiau instrukcijos dažnai prarandamos, nes matuokliai naudojami ilgai, o kartais pernešami į darbą ar imami į keliones.

    Kodėl matuoklis nerodo kraujospūdžio ir persikrauna?

    Jei matuoklis nustato aritmiją, matavimo rezultatai gali būti tikslūs arba ne.

    Jei širdies ritmo sutrikimai netrukdo gauti patikimų duomenų, rezultatai pateikiami kartu su aritmijos indikatoriumi.

    Tačiau jei duomenys netikslūs, matuoklis gali nerodyti rezultato arba automatiškai pakartoti matavimą.

    Svarbu teisingai naudotis matuokliu ir vengti klaidų, galinčių paveikti matavimo tikslumą.

    Aritmijos priežastys

    Yra daug priežasčių, kodėl matuojant kraujospūdį gali įsijungti aritmijos indikatorius.

    Pagrindinės iš jų:

    • Širdies ligos ir struktūrinės patologijos (išeminė širdies liga, širdies ydos, hipertenzija)
    • Kvėpavimo aritmija
    • Hormonų disbalansas (skydliaukės ligos)
    • Per didelis kalio kiekis kraujyje
    • Nutukimas
    • Rūkymas ir alkoholio vartojimas
    • Stresas
    • Kai kurių vaistų vartojimas

    Ką daryti, jei kraujospūdžio matuoklyje mirksi širdelės simbolis?

    Kaip jau minėta, jei aritmijos simbolis pasirodė vieną kartą, nereikėtų nerimauti. Pailsėkite, atsipalaiduokite, užimkite taisyklingą kūno padėtį ir pakartokite matavimą.

    Tačiau jei tai kartojasi reguliariai, būtina kreiptis į gydytoją.

    Reikėtų užsiregistruoti pas kardiologą arba terapeutą bent jau elektrokardiogramos (EKG) tyrimui ir suprasti, kodėl taip vyksta. Jei tai įvyko vieną kartą, nėra priežasties skubiai nerimauti, tačiau tai signalas, kad reikia susimąstyti ir pasitikrinti sveikatą profilaktiškai, teigia kardiologai.

    Gydytojai rekomenduoja nepanikuoti, jei matuoklis parodo aritmiją, o pakartoti matavimą ir stebėti savo savijautą.

    Jei jaučiatės blogai, pavyzdžiui, svaigsta galva – nereikėtų toliau eksperimentuoti. Verčiau kviesti greitąją pagalbą ar kreiptis į gydytoją.

  • Kada skauda krūtinę, bet ne širdį

    Kada skauda krūtinę, bet ne širdį

    Penkios priežastys, kodėl gali skaudėti krūtinę, bet ne širdį.

    Krūtinės skausmai akimirksniu priverčia galvoti apie blogiausia. Nors gali būti daugybė kitų paaiškinimų, ne tik infarktas ar kitos pavojingos širdies būklės.

    Sakoma, jog net pusė į kardiologus dėl krūtinės skausmo besikreipiančių žmonių sužino, kad jų širdis visiškai sveika.

    Nuo to jiems, suprantama, palengvėja, bet tik psichologiškai, nes krūtinės skausmai vis tiek niekur nedingsta. Kartais gydytojai turi atlikti tikro detektyvo darbą, kad užčiuoptų tokio skausmo šaknis. Ir pirmiausia jie patikrina šias penkias galimybes.

    Sužalota krūtinės kremzlė arba raumenys

    Krūtinės traumos – pavyzdžiui, patirtos per avariją ar griūvant – būna labai skausmingos. Elementariausia iš jų – raumens patempimas keliant ką nors sunkaus, sportuojant be apšilimo ar visą dieną prasėdėjus netinkamoje pozoje, – gali pridaryti didelių nemalonumų.

    Dar viena galima aštraus krūtinės skausmo priežastis, apie kurią gal ir negirdėjote, yra kostochondritas. Kremzlės, jungiančios šonkaulį su krūtinkauliu, uždegimas.

    Skaičiuojama, kad beveik trečdalis žmonių, kurie kreipiasi į gydytojus dėl skausmo krūtinėje, kenčia dėl kostochondrito. (Tarp jų, beje, būna šiek tiek daugiau moterų nei vyrų.) Dažnas negaluoti pradeda po intensyvių fizinių krūvių, kvėpavimo takų infekcijų, kai kurių formų artrito, labai smarkaus kosulio ar vėmimo arba išsivysčius komplikacijoms po operacijos.

    Labai svarbu atminti, kad tokios krūtinės traumos paprastai nesukelia dusulio, karščiavimo nei bėrimo. Todėl jei, be skausmo, patiriate dar ir kurį nors iš šių simptomų, tučtuojau kreipkitės į gydytoją – gali būti, jog jums kas nors rimtesnio.

    Refliuksas

    Jeigu esate patyrę rėmens graužimą, žinote, koks skausmingas gali būti gastroezofaginis refliuksas.

    Jis smogia, kai apatinis stemplės raukas tinkamai neužsiveria ir rūgštus skrandžio turinys patenka atgal į stemplę sukeldamas deginantį skausmą krūtinėje.

    Kai tokie priepuoliai kartojasi dažnai ir yra stiprūs, galite būti beveik tikri, jog išsivystė gastroezofaginio refliukso liga.

    Nors labai bjaurus, refliuksas grėsmės gyvybei paprastai nekelia. Bet intensyvus diskomfortas krūtinėje gali kaip reikiant išgąsdinti ir, pripažįsta gydytojai, nedaug tesiskirti nuo infarkto.

    Gastroezofaginio refliukso liga irgi nėra tokia jau nepavojinga. Per ilgesnį laiką galimos komplikacijos dėl pažeistos stemplės, sukelto uždegimo ir didėjanti stemplės vėžio išsivystymo rizika. Jau vien dėl to verta vengti tokių dirgiklių kaip alkoholis ar sotus valgis vėlai vakare.

    Net kai kurie populiarūs vaistai, tokie kaip aspirinas ar ibuprofenas, gali erzinti rėmenį. Todėl geriausia pasitarti su gydytoju, kaip apsisaugoti.

    Nerimas arba depresija

    Nerimavimas dažniausiai neguldo žmonių į ligoninę. Bet jeigu nerimo priepuolis perauga į panikos, tikrai galima atsidurti skubios pagalbos skyriuje.

    Kartais panikos priepuoliai būna nepaprastai intensyvūs: trūksta oro, spaudžia krūtinę, pykina, čia muša karštis, čia krečia šaltis, ir gali nuoširdžiai atrodyti, kad mirštame nuo širdies smūgio. Ypač jeigu dar prisideda hiperventiliacija – labai dažnas arba labai gilus kvėpavimas, įtempiantis krūtinės raumenis.

    Kartais jos skausmai gali būti ir tiesiogiai susijęs su širdies kraujagyslių sistema, nes per panikos priepuolį arterijos susiaurėja ir apriboja kraujo pritekėjimą į širdį.

    Nors nereikia nė panikos priepuolio, kad paskaustų krūtinės plotą. Daugybei žmonių tokį diskomfortą palaipsniui gali sukelti lėtinis nerimas. Tuomet viskas prasideda nuo įkyraus sopulio, kuris ilgainiui perauga į buką spaudimą krūtinėje, tarsi ją gniaužtų didžiulis kumštis.

    Labai panašiai ir depresijos atveju. Krūtinės skausmas būna mažiau epizodiškas ir ne toks dramatiškas, palyginus su panikos priepuoliu.

    Tokius fizinius psichikos problemų pasireiškimus gydytojai vadina somatiniais simptomais ir tai gali būti bet kas – nuo sustojusio skrandžio iki galvos ar krūtinės skausmų, netgi pasunkėjusio kvėpavimo.

    Gera žinia, kad tai gydoma ir daugiau nei vienu būdu. Bet vis tiek reikėtų pasitikrinti pas gydytoją, kad būtumėte tikri, jog nėra kokios nors rimtos ligos.

    Problemos dėl plaučių

    Plaučiai taip pat gali būti skausmų krūtinėje priežastis. Anot gydytojų pulmonologų, net užterštas kietosiomis dalelėmis oras, koks neretai būna šaltomis žiemos dienomis, gali sudirginti kvėpavimo takus. Tuomet ima spausti krūtinę, prasideda kosulys, dėl kurio įsitempia krūtinės raumenys ir ją ima skaudėti.

    Įtraukus gurkšnį šalto sauso oro irgi gali paskausti krūtinę. Specialistai įspėja, jog tai ypač dažna per burną kvėpuojančių žmonių patirtis (kvėpuojant per nosį ji padeda sušildyti orą), taip pat sergančiųjų kvėpavimo takų ligomis, kaip kad astma, bėda. Lėtinė liga jau savaime pasunkina kvėpavimą, taigi gali sukelti krūtinės skausmą. Prisidėjus nepalankiems aplinkos veiksniams – tuo labiau.

    Infekcija, trombas ar kita sveikatos būklė

    Kai kurios kitos su plaučiais susijusios būklės irgi gali lemti nemalonius pojūčius krūtinės srityje.

    Pneumonija. Kai dėl į plaučius patekusių mikroorganizmų plaučių alveolėse susikaupia uždegiminio skysčio ir ląstelių, krūtinę gali skaudėti kosėjant ar tik kvėpuojant.

    Pleuritas. Plaučius ir krūtinę dengiančios plėvės – pleuros – pabrinkimas dėl uždegimo, kurį gali sukelti tam tikros autoimuninės būklės (pavyzdžiui, vilkligė), virusinės infekcijos ir kraujo krešuliai.

    Plaučių embolija. Kai trombas viename iš plaučių pradeda stabdyti kraujo pritekėjimą į organą ir didina kraujo spaudimą, dažnai vienais pirmųjų simptomų būna dusulys ir krūtinės skausmas. Tokiose situacijose reikalinga skubi medicinos pagalba – būtina kviesti greitąją.

    Nepriklausomai nuo to, su kokia plaučių problema susidūrėte, yra didelė tikimybė, kad ji reiškiasi ir kosuliu. Turėkite omenyje šį papildomą simptomą – daugeliu atvejų kosulys padės suprasti, kad skauda ne dėl širdies.

    Kada vis dėlto kalta širdis

    Su širdimi susiję skausmai vadinami krūtinės angina ir jie pasireiškia, kai užsikemša mažiausiai viena vainikinė arterija (dažniausiai dėl riebalinės plokštelės) laikinai apribodama kraujo tekėjimą į širdį. Tokioje situacijoje juntamas spaudimas arba gniaužimas krūtinėje ir, priklausomai nuo to, kokio tipo angina, diskomfortas gali stiprėti nuo fizinių krūvių.

    Infarktas ištinka vienai tokių riebalinių plokštelių atplyšus nuo arterijos sienelės, susidarius trombui ir jam užblokavus kraujo tekėjimą į širdies raumenį. Tada daugelis jaučia čia užeinantį, čia praeinantį krūtinės skausmą, kuris trunka ilgiau nei kelias minutes ir gali išplisti į rankas, nugarą, kaklą, žandikaulį.

    Taip pat galimi ir tokie simptomai, kaip dusulys, pykinimas, šaltas prakaitas, galvos svaigimas, vėmimas – visi šie infarkto požymiai, tarp kitko, specifiškai būdingi moterims.

    Jeigu kyla bent menkiausias įtarimas, kad jus ištiko infarktas, nedvejodami kvieskite greitąją pagalbą.

    Kitais atvejais atidžiai stebėkite simptomus, įsiminkite, ką veikėte (ar valgėte) prieš prasidedant krūtinės skausmams, kad ateityje galėtumėte išvengti juos provokuojančių aplinkybių.

    Svarbiausia, kai kamuoja nepaaiškinami krūtinės skausmai, nebijoti kreiptis į gydytojus. Didelė tikimybė, kad jų priežastis – ne širdis.

  • Cholesterolis – draugas ar priešas?

    Cholesterolis – draugas ar priešas?

    Išgirdus žodį „cholesterolis“, prieš akis iškyla užsikimšusios kraujagyslės, širdies priepuoliai ir gydytojai, griežtai perspėjantys: „Mažiau kiaušinių, daugiau salotų!“

    Cholesterolis dažnai laikomas pagrindiniu medicinos priešu, didžiausia grėsme širdžiai ir kraujagyslėms.

    Bet ar tikrai jis toks pavojingas, kaip dažnai manoma?

    Cholesterolis – statytojas, o ne griovėjas

    Pradėkime nuo kelių faktų, kurie gali pakeisti jūsų požiūrį. Cholesterolis – tai ne tiesiog „kenksminga medžiaga“, o gyvybiškai svarbus junginys, be kurio mūsų organizmas sugriūtų kaip kortų namelis. Tai į riebalus panaši medžiaga, esanti kiekvienoje organizmo ląstelėje, keliaujanti kraujotakos sistema. Maždaug 80 proc. cholesterolio pagamina kepenys, o likusią dalį gauname su maistu. Ir kam jis reikalingas? Ogi štai kam:

    • Jis yra pagrindinė ląstelių membranų sudedamoji dalis, suteikianti joms lankstumo ir elastingumo.
    • Cholesterolio gausu nerviniame audinyje, ypač smegenyse (be jo net galvoti būtų sunku!).
    • Jis būtinas steroidinių hormonų – testosterono, estrogeno, kortizolio – sintezei.
    • Be jo nepasigamina vitaminas D, o tai reiškia, kad gali susilpnėti kaulai ir imuninė sistema.

    Taigi, jei manėte, kad cholesterolis yra absoliutus blogis, metas pergalvoti šį įsitikinimą.

    Gerasis ir blogasis cholesterolis: kas yra kas?

    Čia ir prasideda įdomiausia dalis. Pats cholesterolis organizme neklaidžioja – jį perneša lipoproteinai, tarsi transporto kapsulės. Taigi galima sakyti, kad cholesterolis kraujyje būna lipoproteinų pavidalo. Ir čia atsiranda painiava: vieni lipoproteinai vadinami „geraisiais“, kiti – „blogaisiais“.

    🔴 Mažo tankio lipoproteinai (MTL) – „blogasis“ cholesterolis. Jie perneša cholesterolį kraujagyslėmis, o kai jo per daug, jis kaupiasi ant kraujagyslių sienelių ir formuoja aterosklerozines plokšteles. Pasekmė – didesnė infarktų ir insultų rizika.

    🟢 Didelio tankio lipoproteinai (DTL) – „gerasis“ cholesterolis. Jie surenka cholesterolio perteklių ir perneša jį atgal į kepenis, kur jis perdirbamas. Taip DTL apsaugo kraujagysles nuo užsikimšimo.

    Svarbiausia ne bendras cholesterolio kiekis, o šių dviejų frakcijų balansas. Jei MTL yra per daug, o DTL – per mažai, tuomet tikrai verta susirūpinti.

    Kada verta sunerimti?

    Jei kraujo tyrimas rodo padidėjusį cholesterolio kiekį, tai dar nereiškia, kad laikas visą turtą užrašyti katinui ir maitintis vien duona ir vandeniu. Svarbiausia atkreipti dėmesį į MTL ir DTL santykį.

    Optimalūs rodikliai:
    ✔ DTL turėtų būti daugiau nei 1,0 mmol/l vyrams ir 1,2 mmol/l moterims.
    ✔ MTL rekomenduojama laikyti žemiau 3,0 mmol/l.
    ✔ Bendras cholesterolio kiekis neturėtų viršyti 5,0 mmol/l.

    Jei „blogojo“ cholesterolio lygis viršija normą, o „gerasis“ yra per mažas, metas imtis veiksmų.

    Ką daryti, jei balansas sutrikęs?

    ✅ Pakoreguoti mitybą:
    Riebus maistas – skanu, tačiau piktnaudžiavimas perdirbtais riebalais, greituoju maistu ir saldumynais blogina cholesterolio pusiausvyrą.

    ✅ Daugiau judėti:
    Fizinis aktyvumas didina „gerojo“ cholesterolio kiekį. Net paprastas kasdienis 10 000 žingsnių pasivaikščiojimas gali duoti puikių rezultatų!

    ✅ Atlikti išsamesnius tyrimus:
    Kai kuriais atvejais vien gyvenimo būdo pokyčių nepakanka – gydytojas gali rekomenduoti statinus ar kitus vaistus, padedančius kontroliuoti lipidų profilį.

    Cholesterolis – ne pabaisa!

    Cholesterolis nėra priešas, o svarbi organizmo dalis.

    Taip, jo perteklius kenkia, tačiau svarbiausia – išlaikyti pusiausvyrą.

    Neverta jo bijoti tarsi kažko siaubingo.

    Verčiau vengti tingaus gyvenimo būdo, nesveiko maisto ir nepamiršti profilaktinių sveikatos patikrų.

    Šiame straipsnyje pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir neskirta diagnozėms nustatyti ar savarankiškai gydytis. Dėl sveikatos klausimų visuomet pasitarkite su gydytoju.

  • Nepakantumas maistui: širdis prašo, skrandis – nepriima

    Nepakantumas maistui: širdis prašo, skrandis – nepriima

    Ar gali būti, kad nemalonūs simptomai, kuriuos jaučiate, – maisto netoleravimo ženklas?

    Norite tikėkite, norite ne, bet jautrumas maisto produktams – ganėtinai dažnas reiškinys. Ekspertų nuomone, daugiau kaip 20 proc. vadinamųjų išsivysčiusių šalių gyventojų kenčia dėl kokios nors jo formos.

    Bet blogiausia ne tai, o kad daugelis tų žmonių nė neįtaria negaluojantys.

    Mokslininkai pataria, kokių žvalgytis ženklų, išduodančių maisto netoleravimą net tais atvejais, kai nešauna į galvą jo įtarti.

    Niežtintys bėrimai

    Bėrimai ir niežulys – dažnas įvairių produktų netoleravimo simptomas, paprastai pasireiškiantis kelios valandos po to, kai to maisto buvo suvalgyta.

    Prisiminę, ką valgėte paskiausiai, greičiausiai nustatysite ir kaltininką.

    Pilvo skausmai

    Žmonės, netoleruojantys konkrečios maisto grupės produktų, dažniausiai patys pastebi, kad nemalonūs raižantys pilvo skausmai prasideda pavalgius.

    Taip nutinka netoleruojant laktozės, sergant gliutenine enteropatija (arba celiakine liga, celiakija) ir žarnyno uždegimu. Todėl pajutus simptomus primygtinai patariama kreiptis į gydytojus.

    Vidurių pūtimas

    Kartais toks reiškinys būna visiškai normalus – kai padauginame maisto ar užvalgome dujų kaupimą skatinančių produktų, kaip kad pupelės.

    Tačiau jeigu pūtimas tampa nuolatiniu reiškiniu, tai gali byloti apie sveikatos problemą. Pavyzdžiui – maisto netoleravimą. Vidurių pūtimą gali skatinti daugybė įvairių produktų.

    Dujų kaupimasis ir meteorizmas

    Gal ši pokalbio tema ir ne pati maloniausia, tačiau be galo svarbi, mat gali reikšti rimtą sveikatos sutrikimą.

    Dažniausiai ši bėda būna susijusi su laktozės netoleravimu. Žmonės, negalintys normaliai virškinti pieno produktų, neretai skundžiasi itin smarkiu dujų kaupimusi organizme su visomis to pasekmėmis.

    Bet kaltas čia gali būti ne tik pienas – kiti maisto produktai taip pat.

    Nemiga

    Natūralu, jeigu retkarčiais būna sunkiau užmigti. Tačiau nuolat taip tęstis negali.

    Nors nemigą gali išprovokuoti daugybė dalykų, visgi verta pasižvalgyti ir po savo valgiaraštį.

    Aišku, dažniausiai miego sutrikimai siejami su kofeino netoleravimu. Tuomet net menki kiekiai gaiviųjų gėrimų su kofeinu, arbatos ar kavos trukdys užmigti ir gerai išsimiegoti.

    Skausmingi spazmai

    Jeigu patiriate juos reguliariai, reikėtų imtis priemonių.

    Su tokiais simptomais į gydytoją besikreipiantys pacientai dažnai sužino paprasčiausiai netoleruojantys laktozės. Bet jeigu skausmingų spazmų šaltinis ne pieno produktai, gali tekti ir nuodugniau peržiūrėti valgiaraštį.

    Nuolatinis nuovargis

    Dažnai popiet jaučiate energijos stygių – tarsi kokia vidinė baterija išsikrautų visada tuo pačiu dienos metu? Ir nesvarbu, kad pailsėjote – nuovargis tik didėja?

    Jeigu į abu klausimus atsakėte teigiamai, gal ir jus kamuoja maisto netoleravimas.

    Nuovargis, o kartais ir net visiško išsekimo jausmas priskiriamas prie celiakijos ir žarnyno uždegimo simptomų. Turėsite kreiptis į gydytoją, kad išsiaiškintumėte tiesą.

    Pykinimas

    Vėmimas ir pykinimas – du skirtingi dalykai, nebūtinai pasireiškiantys kartu. Galite justi pykinimą, bet nenorėti vemti. Tik nuo to savijauta, deja, mažiau bjauri nebūna.

    Laktozės netoleruojantys žmonės itin dažnai skundžiasi pykinimu, kai suvalgo pieno produktų. Tačiau tokiu simptomu gali reikštis ir kitokio maisto netoleravimas, taip pat kai kurios ligos.

    Raumenų skausmai

    Kartais jie neturi nieko bendra su fiziniais krūviais ir labai daug bendro – su maistu jūsų lėkštėje.

    Daug kas gal ir nustebs sužinojęs, kad vienas šalutinių neceliakinio jautrumo glitimui ir glitimo netoleravimo pasireiškimų yra būtent raumenų bei sąnarių skausmai.

    Taigi jei kamuojatės be jokios žinomos priežasties, kreipkitės konsultacijos į profesionalus.

    Viduriavimas

    Dar viena delikati, bet būtina aptarti tema. Jeigu viduriavimas kamuoja dažnai, tai gali būti ženklas, jog jūsų kūnas kažką atmeta.

    Vienkartinis viduriavimo atvejis greičiausiai bus susijęs su vienkartine problema – apsinuodijimu maistu. Jeigu reiškinys kartojasi reguliariai, tai jau gali būti kokios nors sveikatos būklės simptomas.

    Viduriavimą gali sukelti daugelis maisto netoleravimo formų, tad tikrai vertėtų pasitikrinti.

    Vidurių užkietėjimas

    Tai kita ir ne mažiau nemaloni tos pačios bjaurios monetos pusė.

    Jeigu nuolat vargstate dėl užkietėjusių vidurių, gali būti kaltas maistas – ir labiau nei įsivaizduojate.

    Su glitimo netoleravimu susijusios ligos, kaip jau nesyk minėta celiakija, dažnai susiduria su vidurių užkietėjimu.

    Bet kad ir kokia būtų priežastis, į tokius sutrikimus negalima numoti ranka – būtina ieškoti atsakymų.

    Dilgčiojimas ir niežėjimas burnoje

    Kada nors teko patirti tokį dalyką kaip niežulys burnoje iškart po valgio? Tai gali būti ženklas, jog esate alergiški kažkuriam suvalgytam produktui.

    Alerginis niežulys ir dilgčiojimas burnoje paprastai pajuntamas praėjus vos kelioms minutėms ar net sekundėms – taigi tespėjus nuryti maistą.

    Alergija maistui ir jo netoleravimas – skirtingos problemos. Labai svarbu kuo greičiau kreiptis į specialistus ir išsitirti.

    Netikėtas svorio netekimas

    Kai sportuojame ir (arba) maitinamės nekaloringai, tirpstantys kilogramai – tai, ko visi pagrįstai tikimės. Tačiau kai svoris krinta staiga, be akivaizdžios priežasties, būtina ieškoti problemos.

    Tai, beje, gerai žinomas glitimo netoleravimo požymis, tad neskubėkite panikuoti. Bet pas gydytoją būtinai apsilankykite.

    Depresija

    Manyti, kad fizinė ir psichinė sveikata niekaip tarpusavyje nesusijusios, iš dalies teisinga, bet anaiptol ne visada.

    Mokslininkai yra nustatę stebėtiną ryšį tarp neceliakinio jautrumo glitimui ir depresijos arba depresinių minčių priepuolių.

    Tad nors yra gerokai daugiau priežasčių šiai labai paplitusiai psichikos būklei išsivystyti, visada derėtų įvertinti ir mitybos įtaką.

    Nerimas

    Negatyvus mąstymas ir nerimas – dar vienas galimas neceliakinio jautrumo glitimui simptomas.

    Tokią būklę dažnai lydi miglota ar sutrikusi sąmonė.

    Jeigu esate kamuojami nerimo, kuo greičiau kreipsitės pagalbos, tuo geriau.

    Švokštimas

    Toks garsas kvėpuojant visada kelia susirūpinimą, net kai būname peršalę. Jeigu švokšti pradedame nesirgdami, dar labiau.

    Tačiau ir vėlgi neskubėkite panikuoti: šis simptomas irgi kartais būna susijęs su mityba, konkrečiai – kviečių netoleravimu.

    Dar dėl reakcijos į kviečius gali patinti, pradėti niežtėti nosies ertmės ir gerklės gleivinė.

    Gurgėjimas pilve

    Visi esame jį girdėję, kai praalkstame. Truputį nesmagu, jei taip nutinka tarp žmonių, bet neverta nerimauti.

    Tačiau jeigu pastebėjote, kad jūsų pilvas burbuliuoja nuolat, ypač virškindamas maistą, tai gali būti laktozės netoleravimo ženklas.

    Stebėkite savijautą pavalgius ir, jei reikia, kreipkitės pagalbos.

    Sudirgimas

    Pastebėjote, jog išgėrę puodelį kavos tampate nervingi, dirglūs, jautrūs, susierzinate dėl visiškų niekų? Ir taip nutinka dažnai? Tuomet turite bėdų dėl kofeino.

    Tyrėjai nustatė, jog didelės kofeino dozės sukelia tokias reakcijas. O žmonėms, jį silpnai toleruojantiems, net ir menko jo kiekio pakanka.

    Nepaaiškinamas prakaitavimas

    Kitas ženklas, kad galbūt turite bėdų dėl kofeino toleravimo.

    Beje, tai viena naujausių maisto netoleravimo formų. Kai kurių žmonių organizmas tiesiog lėčiau metabolizuoja kofeiną nei kitų, ir prakaitavimas tampa to šalutiniu požymiu.

    Jeigu taip būna ir jums, specialistai rekomenduoja sumažinti kofeino vartojimą.

    Galvos skausmai

    Galvos sopulys ar dar blogiau – migreniniai galvos skausmai iškart užvalgius tam tikro maisto, tai situacija, kurią verta patyrinėti su specialistais.

    Tokie simptomai gana dažni tarp žmonių, kurių padidėjęs jautrumas glutamo rūgščiai, šios gausu pomidoruose, sojų padaže, grybuose.

    Specialistai jiems rekomenduoja rašyti mitybos dienoraštį – tai padeda lengviau susekti, kurie produktai sukelia negalavimus.

     

  • Padidėjęs cholesterolis – ne visada blogai

    Padidėjęs cholesterolis – ne visada blogai

    Širdies ligos – negailestingiausias žudikas visame pasaulyje neišskiriant ir Lietuvos. Tačiau didelis cholesterolis jas sukelia toli gražu ne visada, atskleidė naujausias tyrimas.

    JAV, Floridoje vieno klinikinės kardiologijos instituto specialistai bemaž penkerius metus tyrė 80 asmenų, besilaikančių mažai angliavandenių turinčio maisto dietos, arba kitaip ketodietos, sveikatą.

    Ir pastebėjo, jog net kai žmonėms nustatytas aukštas mažo tankio lipoproteinų, arba „blogojo“ cholesterolio, kiekis kraujyje, anaiptol ne visada arterijose pradeda kauptis cholesterolio plokštelės ar išsivysto širdies liga.

    Amerikiečių kardiologų vertinimu, taip yra dėl to, kad ketodietos laikęsi tyrimo dalyviai turėjo sveiką medžiagų apykaitą.

    Iš viso tyrime dalyvavo 160 asmenų – dvi grupės po 80 žmonių, kurių amžiaus vidurkis siekė 55-erius metus. Viena grupė, kaip minėta, laikėsi mažo angliavandenių ir didelio baltymų bei riebalų kiekio dietos, antroji jokios ypatingos dietos nesilaikė.

    Rizika susirgti širdies liga visiems tyrimo dalyviams buvo vienoda. Tačiau per tuos beveik penkerius metus nė vienam iš jų nepastebėtas spartesnis grėsmės tapti širdininku progresavimas.

    Teko daryti išvadą, kad ryšio tarp cholesterolio lygio ir jo plokštelių sankaupų kraujagyslėse nebuvo nė vienoje tiriamųjų grupėje. Vadinasi, jeigu žmogus nevalgo daug cukraus ir angliavandenių, širdies liga jiems gali ir negrėsti – net jei aukštas cholesterolis.

    Tokie rezultatai, mano mokslininkai, turėtų paveikti medikų darbą su pacientais, kuriems nustatytas didelis „blogojo“ cholesterolio kiekis. Ignoruoti pastarojo jokiu būdu negalima, tačiau dabar jau akivaizdu, kad prieš skiriant vaistus cholesteroliui mažinti reikia atsižvelgti ir į kitus veiksnius. Kiekvieno paciento – net ir turinčio genetinį polinkį – rizika privalo būti įvertinta individualiai. Nes dešimtmečius gyvavęs tikėjimas, jog riebalai ir cholesterolis – didžiausias blogis, pranašaujantis širdies ligą, kaip paaiškėjo, neturi svarių įrodymų.

    Kalbant apie statinus – vaistus, mažinančius cholesterolio kiekį, – specialistai pripažįsta jų veiksmingumą mažinant infarktų skaičių tarp didelės rizikos grupės pacientų.

    Tačiau pabrėžia ir tai, kad didžioji dalis klinikinių statinų tyrimų buvo atlikta su pacientais, dauguma kurių pripažinti metaboliškai nesveikais.

  • Kada krūtinės skausmai nereiškia infarkto

    Kada krūtinės skausmai nereiškia infarkto

    Pajutus kad ir menkutį dieglį širdies plote iškart apima nerimas: „O kas, jei tai infarkto pradžia?!“

    Spaudimo, gniaužimo jausmas krūtinėje iš tiesų yra labiausiai paplitęs miokardo infarkto simptomas.

    Painu tai, kad panašus diskomfortas ar skausmas gali atsirasti ir dėl daugybės kitų priežasčių, nekeliančių pavojaus gyvybei.

    Todėl be galo svarbu gerai išmanyti ir vienus, ir kitus simptomus.

    Kai tai vis dėlto infarktas

    Medikai jau kuris laikas bando išsklaidyti mitą apie standartinius širdies infarkto simptomus. Skirtingai, nei giliai įsišaknijęs stereotipas, širdies smūgio požymiai kiekvienam iš mūsų gali būti kitokie ir net priklausyti nuo lyties.

    Vis dėlto yra simptomas, vienijantis kone visus infarktą patyrusius žmones, – tai jau minėtas diskomfortas krūtinės srityje.

    Šį neaiškų terminą medikai specialiai naudoja vietoje suprantamesnio žodžio „skausmas“, nes infarktai nebūtinai būna skausmingi. Tiesiog pacientai pasakoja jautę sunkumą krūtinėje, tarsi ją kas veržtų, – tik labai jau smarkiai. Be to, veržimas niekaip neatlėgo, net bandant keisti pozas, o kartais dar ir sklido į petį, kaklą ar žandikaulį.

    Daliai prisideda dar ir kiti simptomai. Moterims, pavyzdžiui, infarkto sukeltą spaudimą krūtinėje dažnai lydi gausus prakaitavimas, pykinimas ar vėmimas.

    Ne mažiau svarbu atsižvelgti ir į tai, koks žmogus jaučia simptomus. Jeigu besiskundžiantysis krūtinės skausmu priklauso rizikos grupei – rūko, kenčia dėl hipertenzijos, jam nustatytas aukštas cholesterolio lygis, diabetas, didėja tikimybė, jog nemalonius pojūčius sukėlė širdies infarktas arba užsikimšusios širdies arterijos.

    Tačiau net ir tokiu atveju nereikėtų skubėti išsigąsti. Kreiptis medikų pagalbos – taip, būtinai. Bet laukiant jos turėti omenyje, jog egzistuoja aibė diagnozių, nesusijusių su širdimi ir vis dėlto pasireiškiančiu skausmais jos plote.

    Štai kelios dažniausios.

    Perikarditas

    Jeigu nemalonūs pojūčiai krūtinėje priklauso nuo pozos – pakeitus ją, atsisėdus savijauta pagerėja, tai gali būti širdiplėvės uždegimas, kartais išsivystantis kaip virusinės infekcijos komplikacija.

    Pasireiškia perikarditas aštriu veriančiu skausmu krūtinėje, galinčiu plisti į kairiąją ranką ar petį. Neretai atsigulus ar giliai įkvėpus skausmas sustiprėja.

    Vainikinės arterijos disekcija

    Tokios būklės retos, užtat labai rimtos. Kai kurios nors arterijos, įskaitant aortą, sienelė atsisluoksniuoja, skausmas krūtinėje būna didžiulis, plėšiantis ir neretai sklindantis į nugarą, juntamas tarpumentėje.

    Aortos plyšimas labiau įmanomas turintiesiems aukštą kraujospūdį ir sergantiesiems tam tikromis jungiamojo audinio ligomis.

    Kvėpavimo takų infekcijos

    Skausmas apatinėje krūtinės dalyje, suintensyvėjantis kas kartą, kai tik giliai įkvepiate, vadinamas pleuriniu.

    Susirgus kvėpavimo takų infekcijomis gali išsivystyti plaučius dengiančios plėvės – pleuros –uždegimas su pabrinkimu. Jis vadinamas pleuritu ir įprastai pasireiškia aštriu skausmu įkvėpus.

    Ką tik aprašytas perikarditas, beje, irgi gali sukelti tokį skausmą, bet paprastai jis būdingesnis plaučių problemoms.

    Plaučių embolija

    Ją sukelia kraujo krešulys širdį ir plaučius jungiančiose arterijose. Juntamas diskomfortas krūtinės srityje, skausmas, pasidaro sunku kvėpuoti, pradeda daužytis širdis, sumažėja deguonies kiekis.

    Pavojingą gyvybei būklę sukeliantys krešuliai dažnai susiformuoja visai kitoje kūno dalyje. Tipiška situacija, kai kojos arterijoje susidaręs trombas (apie ką gali byloti galūnės tinimas) atitrūksta nuo kraujagyslės sienelės ir nukeliauja į plaučius.

    Astma

    Ja sergančiųjų kvėpavimo takai gali susiaurėti ir pradėti gaminti pernelyg daug gleivių, dėl ko atsiranda kvėpavimą apsunkinantis kosulys bei švokštimas.

    Užgulti kvėpavimo takai, anot medikų, taip pat yra labai dažna spaudimo ir kitokio diskomforto krūtinėje priežastis. Tad jeigu švokščiate kvėpuodami, jaučiate paūmėjus astmą, tikėtina, jog krūtinę skauda irgi dėl to.

    Raumenų įtampa

    Skausmas krūtinėje sustiprėja atliekant konkrečius judesius arba paspaudus tam tikrą krūtinės dalį? Didelė tikimybė, jog susidūrėte su skeleto raumenų problemomis. Galbūt net tokia paprastute, kaip patemptas raumuo.

    Tarkime, jeigu po apsilankymo sporto salėje kitą dieną pajuntate skausmą krūtinėje, labai gali būti, jog tiesiog persistengėte. Kaip sužinoti, ar tikrai? Vienas paprasčiausių būdų – bandyti pakartoti tuos pačius pratimus kaip išvakarėse. Jei skauda, vadinasi, kalti raumenys.

    Kostochondritas

    Dar vienas galimas krūtinės skausmų kaltininkas, kurį paprasta patikrinti. Kostochondritas – tai vieno ar daugiau šonkaulių kremzlių uždegimas. Paprastai pasireiškia skausmais priekinėje krūtinės sienelėje. Lygiai toje pačioje vietoje, kur justume ir infarkto sukeltą skausmą.

    Aiškios priežasties, kodėl išsivysto kostochondritas, nėra, bet tikėtina, jog kalti fiziniai krūviai.

    Gera žinia ta, kad su infarkto skausmu jį vienija tik vieta – pats skausmo pobūdis skiriasi, nes kostochondritiniai skausmai aštresni, net dilgčiojantys, ir sustiprėja paspaudus krūtinkaulį.

    Dėl to gydytojams dažniausiai lengva diagnozuoti kostochondritą – užtenka lengvai spustelėti šonkaulius. Jei suskausta, beveik garantuotai kaltas kremzlių uždegimas.

    Rėmuo

    Pasak gydytojų, refliuksas yra viena iš dažniausių krūtinės skausmų priežasčių. Jie išsiskiria tuo, kad yra deginantys ir juntami apatinėje krūtinės dalyje arčiau pilvo. Diskomfortas krūtinėje dėl refliukso pasijunta, kai skrandžio turinį virškinti padedanti rūgštis pakyla ir prasiveržia pro stemplę. Paprastai – privalgius per daug, tam tikro maisto ar prieš pat miegą.

    Stemplės spazmai arba uždegimas

    Pačios stemplės problemos irgi gali pasireikšti nemaloniais krūtinės skausmus primenančiais simptomais.

    Taip nutinka, kai ryjamas maistas įstringa, išsivysto stemplės gleivinės uždegimas ar spazmuoja stemplės raumenys.

    Blogiausia, kad tokias būkles nepaprastai sunku atskirti nuo širdies ligų.

    Tulžies akmenligė

    Uždegimas ir pabrinkimas – tipiški simptomai, pasireiškiantys akmenims tulžies pūslėje sutrikdžius tulžies tekėjimą.

    Kai kurie akmenlige sergantys žmonės nejaučia visai jokių ligos požymių, tačiau kiti gali susidurti su intensyviais skausmais dešiniajame šone iškart po šonkauliais, galinčiais pakilti ir iki krūtinės.

    Panikos priepuolis

    Kiekvienas jį patyręs simptomų nepamirš niekada: krūtinėje besiblaškanti širdis, prakaitavimas, sunkumas kvėpuojant, artėjančios grėsmės nuojauta. Nenuostabu, kad daugeliui žmonių tokią akimirką atrodo, kad jie miršta. Ir nenuostabu, jog kviečiasi greitąją pagalbą baimindamiesi širdies smūgio. Taip ir reikėtų daryti – rizikuoti negalima. Tuo labiau kad širdies daužymąsi, kaip simptomą, neretai atmeta net gydytojai – palaiko jį nerimo sukeltu.

    Labai svarbu atsižvelgti į simptomus sukeliantį kontekstą ir nepamiršti, kad atskirti panikos priepuolio ir širdies smūgio ženklus nėra lengva. Jei turite bent menkiausių abejonių– kreipkitės medikų pagalbos.

    Kada gydytojas būtinas

    Taigi yra daugybė sveikatos sutrikimų, pasireiškiančių krūtinės skausmais. Toli gražu ne visada jų priežastys būna akivaizdžios iš pirmo žvilgsnio, neatlikus išsamesnių tyrimų. Todėl bet kokį anksčiau nepatirtą skausmelį, spaudimą, gniaužimą ar šiaip diskomfortą krūtinės srityje verta išsitirti, sako ekspertai.

    Tačiau esama situacijų, kuriose kiekviena uždelsta minutė gali tapti lemiama, ir tik greitosios pagalbos medikai pajėgūs įvertinti, ar nenutiko kažkas katastrofiško, kaip kad infarktas ar aortos plyšimas.

    Tad jeigu skausmas krūtinėje sunkiai pakeliamas, nepraeinantis, iradijuojantis į kitas kūno dalis ar sukeliantis papildomus simptomus, greitąją kviestis būtina. Net jei po to paaiškės tai buvus kokį nors lengvesnį sveikatos sutrikimą, nepakenks išgirsti gydytojo nuomonę apie savo širdies būklę.

  • Gal jau laikas liautis kasus sniegą?

    Gal jau laikas liautis kasus sniegą?

    Savaitės pradžioje daug kam teko pamojuoti sniego kastuvu. Ir daug kam to daryti greičiausiai buvo nebegalima.

    Kaip nustatė du dešimtmečius atitinkamu tyrimus vykdę kanadiečiai – o jie tikrai negali skųstis sniego trūkumu, – su kiekvienu snygiu tam tikro amžiaus vyrų mirtingumas padidėja 16 proc., o su didesne sniego audra – ir visais 34 proc.

    Ryšio tarp sniego kasimo ir moterų mirtingumo tyrėjai netyrė: nors apie tokius atvejus irgi žinoma, mokslininkai rėmėsi prielaida, kad užvirtus sniegui valyti jį dažniausiai imasi vyriškiai.

    Tas pats, kas iškelti mašiną

    Problema tai, kad šlapias sniegas labai sunkus. Vieno tyrimo metu nustatyta, jog pilnas kastuvas jo sveria kiek daugiau nei 7 kg. Per minutę tokį svorį tenka iškelti vidutiniškai 12 kartų. Pasidarbavus 10 minučių susidaro geri 900 kg sniego – bemaž tiek, kiek sveria kompaktiškas automobilis.

    Pulsas valant sniegą šokteli iki 97 proc. maksimalaus (maksimalus pulsas nustatomas atėmus asmens amžių iš 220; 50-mečių maksimalus pulsas būtų 170 širdies susitraukimų per minutę). O tai daugiau nei to paties žmogaus pulsas pakiltų jam atliekant didžiausio intensyvumo fizinio krūvio testą širdies darbui įvertinti (pas mus tai veloergometrija, arba stacionaraus dviračio minimas, Šiaurės Amerikoje analogiškas testas atliekamas ant bėgimo takelio).

    Antra, sningant paprastai spaudžia ir šaltukas. Fiziniai krūviai šaltame ore skatina kraujagyslių susitraukimą – kraujui tampa sunku cirkuliuoti po kūną. Dėl to irgi kyla kraujospūdis, o širdžiai tampa dar sunkiau apsirūpinti pakankamu kraujo kiekiu.

    Problema – juda tik pusė kūno

    Tačiau didžiausi sniego kasimo pavojai, anot medikų, slypi pačiame veiklos pobūdyje.

    Sniego valymas – statiški fiziniai krūviai. Tai reiškia, kad jūs stovite vietoje ir naudojate tik viršutinę kūno dalį pilniems kastuvams sunkaus šlapio sniego kiloti. Nuo tokių pratimų ir pulsas, ir kraujospūdis pašoka labai staiga ir labai aukštai.

    Kėlimas tik rankomis reikalauja iš širdies daug didesnių pastangų nei tą patį svorį keltume atsispirdami kojomis.

    Taip pat keldami ar stumdami kažką sunkaus mes paprastai sulaikome kvėpavimą. Dėl to pulsas ir kraujospūdis dar didėja.

    Kai širdis daužosi it pašėlusi, bet jūs praktiškai stovite vienoje vietoje ir nejudinate kojų, kraujas susikaupia apatinėse galūnėse ir sunkiai besugrįžta atgal į širdį.

    Galiausiai prisideda ir jau minėtas šalto oro poveikis kraujagyslėms – dėl jo širdies arterijos susitraukia, nors ir taip tėra virtų spagečių skersmens. Tad nenuostabu, jog pasekoje kyla kraujospūdis ir širdį pasiekia vis mažiau kraujo.

    Metas padėti kastuvą

    Kuo čia dėtas amžius? Jis tokioje situacijoje gali tapti gyvenimo arba mirties klausimu.

    Žmonėms trečioj ar ketvirtoj dešimty sniego kasimas paprastai niekuo negresia, nes jiems dar nebūna išsivysčiusių vainikinių širdies arterijų liga. Tačiau jeigu jums 45–50 metų ar daugiau, turite žinomų arba nediagnozuotų širdies ligų ir dar praktikuojate sėslų gyvenimo būdą, kasti sniegą yra labai pavojinga.

    Specialistai ypač akcentuoja nediagnozuotas širdies ligas.

    Tai, kad kol kas nejuntami jokie simptomai, nereiškia, jog širdis sveika. Priešingai. Vyresniems kaip 50-ies žmonėms, visą gyvenimą mažai judantiems ir piktnaudžiaujantiems nesveiku maistu, kardiologinės problemos yra veikiau faktas nei prielaida. Tiesiog kartais pirmas ir paskutinis jų pasireiškimas yra mirtis sustojus širdžiai.

    Suprantama, esama vidutinio amžiaus žmonių, kurių organizmui tokie fiziniai krūviai įkandami. Todėl medikai sako negalintys nubrėžti konkrečios amžiaus ribos – ar išskirti vienos kurios lyties, dėl kurios įsigaliotų draudimas kasti sniegą: mes visi be galo skirtingi.

    Jeigu jūs reguliariai mankštinatės, cholesterolio lygis normalus, nerūkote, rizika turėtų būti mažesnė. Tačiau niekada – nulinė, pabrėžia medikai.

    Kaip saugiau valyti sniegą?

    Tam reikia laikytis kelių paprastų specialistų rekomendacijų. Ir pirmoji iš jų – susirasti, kas tą padarytų už jus.

    Vyresniems kaip 70–80 metų asmenims tai jau ne patarimas, o griežtas nurodymas. Net jeigu visą gyvenimą be jokių problemų nusikasdavote sniegą patys.

    Tuo labiau jei kada nors rūkėte ar teberūkote, turite kitokių širdies ligų rizikų – laikas padėti kastuvą į šalį.

    Stumkite, ne kelkite. Taip valant sniegą širdis patiria mažesnę įtampą.

    Įvertinkite oro sąlygas. Jeigu reali arba jutiminė oro temperatūra žema, širdies kraujagyslės susitraukinės stipriau. Eidami valyti sniego visada pasirūpinkite keliais sluoksniais šiltų drabužių, dėvėkite kepurę, pirštines ir šaliką (patikėkite, baimė sušilti, o tuomet peršalti tikrai ne pats blogiausias dalykas, kuris gali nutikti darbuojantis kastuvu).

    Venkite sunkaus maisto. Taip pat nerūkykite, nevartokite alkoholio jei ketinate eiti valyti sniego.

    Darykite pertraukas. Truputį pakasę, pailsėkite. Pulsui ir kraujospūdžiui normalizuotis reikia laiko, todėl jokiu būdu nesiveržkite nukasti viso sniego vienu ypu.

    Naudokite elektrinį sniego valytuvą, jei tik yra tokia galimybė. Turint širdies ligą ar kitų sveikatos problemų tai vis tiek bus pavojinga, tačiau ne taip, kaip kasant kastuvu, nes jūs judėsite.

    Neignoruokite simptomų. Jeigu jaučiate skausmą ar bet kokį diskomfortą nuo bambos ir aukščiau, tučtuojau liaukitės dirbę. O pajutę bet kurį iš galimų infarkto simptomų, nedelskite kviestis greitąją pagalbą.

  • Kardiologės Kalėdų stalo patarimai sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis

    Kardiologės Kalėdų stalo patarimai sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis

    Šventiniu laikotarpiu daugelio stalai lūžta nuo gausių ir kaloringų valgių. Atrodo, visko norisi paragauti – juk ne kasdien ant stalo sutiksi silkę pataluose, skaniausią artimųjų ruoštą baltą mišrainę ar keptą žąsį.

    Tačiau prisėdus prie gardžiais valgiais nukrauto stalo svarbu nepamiršti, kad per didelis riebalų, cukraus ir druskos kiekis gali ne tik apsunkinti virškinimą, bet ir ne juokais pabloginti savijautą ypač sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Tam, kad šventės būtų ne tik gardžios, bet ir palankios sveikatai, svarbu laikytis kelių taisyklių. Gydytoja kardiologė Julija Jurgaitytė dalijasi 7 šventinio stalo patarimais sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis.

    Anot gydytojos kardiologės, sėdant prie šventinio stalo įprasta girdėti raginimą paragauti visų patiekalų. Specialistės nuomone, tai daryti galima, tačiau svarbiausia ragaujant išlaikyti atsakingą požiūrį į maistą.

    „Svarbu žinoti, ką rinktis, o ko galbūt reikėtų vengti. Taip pat prisiminti, kad paragauti visų stalą puošiančių patiekalų nėra koks nors įsipareigojimas, kad ir kaip įtikinamai esate kviečiami tai daryti. O ypač tuo atveju, jeigu sergate širdies ir kraujagyslių ligomis. Šventės turi būti malonios, tačiau sveikata – prioritetas“, – pabrėžia ji.

    Gydytoja dalijasi 7 patarimais sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, padėsiančiais išsaugoti gerą savijautą švenčių metu.

    1. Laikykitės sveikų mitybos įpročių.

    Pasak J. Jurgaitytės, prie šventinio stalo širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems asmenims svarbu riboti suvalgomų riebių ir perdirbtų produktų kiekį.

    „Sotieji riebalai ir transriebalai didina cholesterolio kiekį kraujyje ir apkrauna širdį, todėl reikėtų vengti itin riebaus maisto, perdirbtų mėsos gaminių. Juos rekomenduojama keisti liesa mėsa, pavyzdžiui, virta ar troškinta vištiena, kalakutiena ar žuvimi. Taip pat patariama vengti riebių pieno produktų, kaloringais padažais gardinto maisto. Vietoj riebaus padažo verčiau rinktis natūralų jogurtą ar alyvuogių aliejų. Taip pat svarbu nepamiršti į savo racioną įtraukti kuo daugiau daržovių, viso grūdo gaminių“, – pataria ji.

    Kardiologė taip pat pabrėžia, kad svarbu saikingai vartoti druską ir cukrų, nes per didelis jų kiekis gali neigiamai paveikti širdies sveikatą.

    „Daugelyje šventinių patiekalų – silkėje, marinuotuose produktuose, padažuose – yra labai daug druskos. Perteklinis druskos vartojimas gali sukelti skysčių kaupimąsi organizme ir padidinti kraujospūdį, todėl rekomenduojama šiuos produktus vartoti su saiku. Kalbant apie desertus, nors visiškai atsisakyti jų nebūtina, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis patariama vengti saldžių ir riebių desertų, tokių kaip pyragai ir tortai. Vietoj jų galima rinktis šviežias vaisių salotas“, – sako ji.

    1. Ribokite alkoholio vartojimą.

    Šventiniu laikotarpiu įprastai išauga ir alkoholinių gėrimų vartojimas. Tai, pasak gydytojos, gali turėti neigiamą poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai, ypač, jei šių gėrimų suvartojama per daug.

    „Per didelis alkoholio vartojimas gali sukelti kraujospūdžio padidėjimą, padidinti širdies darbo krūvį, sukelti aritmijas (širdies ritmo sutrikimus). Alkoholį reikėtų vartoti saikingai: moterims – ne daugiau kaip vieną, vyrams – ne daugiau kaip du standartinius vienetus per dieną. Tačiau kai kuriems pacientams net ir mažos dozės gali būti žalingos, todėl patartina pasikonsultuoti su gydytoju“, – įspėja ji.

    1. Laikykitės paskirto gydymo.

    Kardiologė akcentuoja, kad šventiniu laikotarpiu gydytojo paskirtų vaistų vartojimo svarba tampa dar didesnė, nes daugelis žmonių linkę suvartoti daugiau riebesnio maisto, alkoholio.

    „Jeigu jums paskirti cholesteroliui mažinti skirti vaistai – statinai, nepamirškite jų vartoti pagal gydytojo nurodymus ne tik iki švenčių, bet ir per jas. Jokiu būdu negalima koreguoti gydytojo paskirtos dozės savo nuožiūra. Nesilaikant nurodymų rizikuojama sveikatos būkle. Dėl suvartojamo per didelio riebalų ir kalorijų kiekio gali laikinai padidėti cholesterolio kiekis kraujyje, tačiau, vartojant statinus, cholesterolio kiekis kraujyje išliks stabilus ir taip sumažės širdies įvykių, tokių kaip miokardo infarktas ar insultas, rizika“, – sako specialistė.

    J. Jurgaitytė taip pat primena, kad sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis svarbu reguliariai stebėti kraujospūdį ir nepamiršti keliaujant kartu pasiimti kraujospūdžio matuoklio.

    „Kraujospūdžio kontrolė yra svarbi norint užtikrinti gerą savijautą, todėl rekomenduojama reguliariai matuoti kraujospūdį, ypač jei jaučiatės prastai ar pastebite širdies permušimus. Kraujospūdžio aparatas turėtų tapti būtina kelionės dalimi, taip pat kaip ir vartojami vaistai“, – teigia gydytoja.

    1. Daugiau judėkite.

    Nors po šventinių vaišių dažniausiai norisi prigulti, gydytojos teigimu, tokia fizinė veikla kaip trumpas pasivaikščiojimas ar lengvi pratimai padės pagerinti virškinimą ir išvengti sunkumo jausmo.

    „Neilgas pasivaikščiojimas leis ne tik prasimankštinti, bet ir įkvėpti gryno oro. Keliaujant pas artimuosius į kitą miestą taip pat svarbu nepamiršti reguliariai pajudėti. Jei kelionė automobiliu ilgesnė, sustokite kas porą valandų ir bent kelias minutes pasivaikščiokite, ištempkite kojas. Skrisdami lėktuvu, pasistenkite kartais atsistoti, pasivaikščioti koridoriumi ar atlikti paprastus tempimo pratimus vietoje. Tokie trumpi judesiai pagerins kraujotaką, sumažins raumenų įtampą ir padės išvengti nuovargio“, – teigia ji.

    1. Sunegalavę kreipkitės į gydytoją.

    Per šventes svarbu įsiklausyti į savo organizmo siunčiamus signalus. J. Jurgaitytė pabrėžia, kad, jei jaučiamas plintantis spaudžiantis, deginantis skausmas krūtinėje, dusulys, galvos svaigimas ar alpimas, staigus silpnumas, širdies ritmo sutrikimai ar staiga išpila šaltas prakaitas, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.

    „Svarbu nelaukti ir nesitikėti, kad simptomai praeis savaime. Kuo anksčiau kreipsitės pagalbos, tuo didesnė tikimybė išvengti rimtų komplikacijų“, – akcentuoja kardiologė.

    1. Vartokite pakankamai vandens.

    Kadangi šventiniai patiekalai neretai pasižymi dideliu riebalų ir druskos kiekiu, gydytoja primena, kad svarbu gerti pakankamai vandens, siekiant išvengti dehidratacijos.

    „Rekomenduojama išgerti apie 2 litrus vandens per dieną, tačiau tikslus kiekis gali priklausyti nuo individualių sveikatos rodiklių, aktyvumo lygio ir oro temperatūros. Prieš valgį rekomenduojama išgerti stiklinę vandens ir taip pat gurkšnoti jį valgant, vengti gazuotų, saldžių gėrimų, nes jie gali padidinti cukraus kiekį kraujyje“, – sako ji.

    1. Venkite streso ir kokybiškai išsimiegokite.

    Kardiologės teigimu, šventinį laikotarpį neretai lydi stresas – dovanų pirkimas, kelionės pas gimines, apsipirkimo ir maisto gamybos rūpesčiai. „Stresas yra vienas pagrindinių širdies ligų rizikos veiksnių: jis gali sukelti kraujospūdžio šuolius, pagreitinti širdies ritmą, o ilgainiui prisidėti ir prie širdies ligų vystymosi. Svarbu stengtis mažinti įtampą ir išlaikyti ramybę“, – sako J. Jurgaitytė.

    Ji priduria, kad svarbu ir kokybiškai išsimiegoti – miego trūkumas didina kraujospūdį ir širdies ligų riziką, todėl būtina laikytis reguliaraus miego režimo ir kas naktį išmiegoti 7–8 valandas.

    „Prisiminkite, kad, rūpindamiesi savo širdimi, rūpinatės ir artimųjų ramybe bei džiaugsmu. Tegul šventinis stalas būna subalansuotas: gausus spalvingų daržovių, su mažiau druskos ir cukraus bei su lašeliu sveikų riebalų, kad jūsų širdis būtų lengva ir dėkinga. Skirkite laiko ir trumpiems pasivaikščiojimams gryname ore – ramus žingsnis ir gilus kvėpavimas sustiprins ne tik kūną, bet ir dvasią. Leiskite sau pailsėti ir išgirsti ne tik kalėdines giesmes, bet ir savo kūno signalus. Prisiminkite, kad saikas yra šventinio laikotarpio puošmena, o jūsų sveikata – brangiausia dovana, kurią galite padovanoti sau ir savo artimiesiems. Tegul šios Kalėdos atneša jums ne tik šilumos, bet ir sveikatos stiprinimo įkvėpimą. Linkiu jums šiltų, jaukių akimirkų, kupinų meilės, ramybės ir širdies lengvumo. Jūsų širdis – jūsų didžiausias turtas“, – šventiniu palinkėjimu dalijasi gydytoja kardiologė J. Jurgaitytė.

  • Mūsų sveikatos draugai ir kartais – priešai

    Mūsų sveikatos draugai ir kartais – priešai

    Ar dėl to, kad turime augintinių, tampame sveikesni ir laimingesni? Štai ką apie tai sako mokslas.

    Gyvūnai mums teikia džiaugsmo, dovanoja savo meilę ir draugystę, bet tai dar toli gražu ne visa iš jų gaunama nauda.

    Tiesa, augintinių įtaka sveikatai kartais būna ir ne tokia gera – tai nereikėtų pamiršti.

    Slopina stresą ir nerimą

    Užtenka prisiliesti prie gyvūno – paglostyti, pakasyti už ausytės, ir jau pasijuntame ramesni, teigia gydytojai psichiatrai.

    Toks augintinių poveikis, anot jų, būna dar intensyvesnis, jeigu šeimininkams diagnozuoti kokie nors nerimo sutrikimai. Užsienyje dažną tokį žmogų, jeigu jį užkluptų stresas ar prasidėtų baimės priepuolis, viešumoje lydi tarnybiniai arba vadinamieji emocinės paramos gyvūnai.

    Šioje tyrimų srityje pirmaujantys amerikiečiai 2019-aisiais nustatė, kad universitetų miesteliuose laikomi šunys mažina depresijos ir nerimo atvejų tarp studentų. Įdomiausia, jog vienodai veiksminga būna tiek specialiai parengtų terapinių šunų, tiek paprastų augintinių draugija.

    Dar daugiau: paaiškėjo, kad studentus teigiamai veikia net filmuoti vaizdeliai su šunimis. Tiesa, poveikis nebe toks stiprus.

    Didina fizinį aktyvumą

    Mokslininkai sako jau dešimtmečiais stebintys akivaizdų terapinį gyvūnų – šunų, kačių, paukščių, arklių ir kitų – poveikį žmonėms.

    Šiemet atlikta 49 įvairių tyrimų rezultatų analizė parodė, jog augintiniai gerokai padidina savo šeimininkų fizinį aktyvumą (palyginti su tais, kurie namuose nelaiko jokio gyvūno).

    Panašų dalyką 2019-aisiais buvo išsiaiškinę ir britai. Anot jų, suaugusieji, laikantys šunį ar šunis ir vedžiodami juos vidutiniškai septynis kartus, arba 220 minučių per savaitę, dažniausiai juda tiek, kiek rekomenduoja medikai.

    Augintiniai gali būti labai naudingi ir jūsų širdžiai.

    Pasak Amerikos širdies asociacijos, šunų šeimininkams tikimybė mirti nuo širdies smūgio ar insulto yra 31 proc. mažesnė, nei neturintiesiems keturkojo draugo.

    Dar daugiau: gyvūnai gali padėti mums geriau kontroliuoti jau turimus fizinius sutrikimus ir ligas.

    Tai pirmiausia tarnybiniai šunys, skirti fizinę (pavyzdžiui, motorinių gebėjimų) negalią turintiems žmonėms. Bet taip pat ir keturkojai, išmokyti įspėti savininką apie artėjantį epilepsijos ar astmos priepuolį, sutrikusį širdies ritmą ir panašiai.

    Vaistas nuo vienatvės – bet ne visada

    Žmonių, kuriuos kamuoja vienatvė, kurie yra izoliuoti nuo visuomenės, kasdienybė tampa nepalyginti lengvesnė, jeigu jų gyvenime atsiranda augintinis.

    Tada su gyvūnu dalijamasi viskuo – maistu, namais, patalu.

    Kai kuriems augintinio draugija padeda įveikti miego sutrikimus.

    Deja, mokslinių duomenų, patvirtinančių teigiamą gyvūnų įtaką kovojant su šeimininkų vienišumu, nėra gausu.

    Nors patys savininkai teigia, kad augintiniai gerina jų gyvenimo kokybę, per kovido pandemiją JAV Mičigano valstijos universiteto atlikto tyrimo autoriai nerado patikimo ryšio tarp šių dviejų dalykų – augintinių ir jų savininkų gerovės.

    Anot tyrėjų, nors žmonės tvirtino, kiek daug laimės jiems teikia augintiniai, dovanoja teigiamų emocijų ir meilę bei draugystę, neigiamų tokio artimo ryšio aspektų irgi buvo užtektinai. Mat savininkai prisipažino nuolat nerimaujantys dėl savo augintinių sveikatos, be to, patiriantys sunkumų dirbdami iš namų, nes gyvūnai trukdė susikaupti.

    Galiausiai, kai mokslininkai palygino augintinius turinčių tiriamųjų laimės lygį su kitų žmonių, jokių skirtumų nerado. Ir duomenys nesikeitė nepriklausomai nuo to, kokios rūšies augintinį tyrimo dalyviai turėjo, vieną ar kelis, nesvarbu, kokie artimi su jais buvo.

    Augintinių didžiausias trūkumas tas, kad jiems būtina priežiūra, daro išvadą mokslininkai. Tai reiškia laiko, erdvės, pinigines sąnaudas, pastangas, ilgalaikius įsipareigojimus ir logistikos iššūkius. Specialistai tiesmuki: priklausomai nuo to, kokio tipo augintinį turime ir koks jo amžius, gyvūno poreikiai gali viršyti šeimininko gaunamą naudą. Ar bent jau pačiam šeimininkui gali taip atrodyti.

    Problema ir visuomenėje

    Atlikus 17 skirtingų tyrimų apie gyvūnų įtaką psichinės sveikatos problemų turintiems žmonėms rezultatų apžvalgą paaiškėjo, jog augintinių laikymas išties turi ir teigiamų, ir neigiamų pusių.

    Pozityvo tyrėjai pastebėjo apsčiai – juk gyvūnėliai teikia paguodos, padeda pakelti nuotaiką, skatina mus judėti. Visa tai labai svarbu sveikatai.

    Tačiau negatyvo irgi netrūksta. Pirmiausia – tai finansinės išlaidos. O dar nepaklusnūs augintiniai, labiau kenkiantys šeimininko psichinei sveikatai nei ją lopantys, nes savininkas jaučia kaltę dėl to, jog nesugeba suvaldyti augintinio. Ir jis negali kurti jokių planų, pavyzdžiui, keliauti.

    Skaudžiausia būna, kai šeimininkas negali sau leisti suteikti savo numylėtiniui reikalingo veterinarinio gydymo.

    Galiausiai, kai augintinis nugaišta, patiriamas sielvartas neretai prilygsta mylimo žmogaus netekčiai. Tačiau toli gražu ne visi supranta tokį skausmą.

    Kaip parodė mokslinės apžvalgos, apėmusios 48 tyrimus šia tema, rezultatai, augintinį praradę šeimininkai dažnai tampa sutrikę ir vieniši. Jie mano, kad visuomenė tokios netekties nepripažins tikra, todėl vienišumo jausmas dar gilėja.

    Sunkiausiais atvejais žmogus izoliuojasi.

    Tokioje situacijoje, specialistų įsitikinimu, gyvybiškai svarbia psichikai tampa parama ir netgi terapija.

        KATĖS GYDO NE TIK NERVUS, BET IR ŠIRDĮ

    Gerontologai – specialistai, tiriantys žmogaus organizmo senėjimo priežastis bei mechanizmus, – nustatė, jog kačių šeimininkai gyvena vidutiniškai 10,3 metų ilgiau nei žmonės, nesidalijantys savo namais su ūsuotėmis.

    Be to, rodo statistika, kačių mylėtojai į gydytojus kreipiasi penkiskart rečiau negu kiti žmonės. O atlikus medicininę apžiūrą paaiškėja, jog „katininkų“ ne tik žemesnis kraujospūdis, bet ir mažesnis blogojo cholesterolio kiekis kraujyje.

    Yra net konkrečių negalavimų, kuriuos katės realiai padeda gydyti.

    Širdies ir kraujagyslių ligos. Ekspertų nuomone, katės gali padėti išvengti širdies smūgio ar hipertenzinės krizės. Vos pajutusios, kad jų žmogus sudirgęs, įsitempęs, išgyvena stiprų stresą, pradeda aktyviai meilintis taip išprovokuodamos šeimininką priverstinei „profilaktikai“. Pakanka kelias minutes paglostyti katę, ir pulsas bei arterinis kraujospūdis vėl tampa normalus.

    Jokios mistikos čia nėra – grynas mokslas: glostant katės kailiuką neutralizuojamas statinis elektros krūvis, taigi ir įtampa, dėl kurios, kaip žinoma, kyla kraujagyslių spazmai ir pradeda šokinėti kraujospūdis.

    Taip pat moksliškai yra patvirtinta, kad katė miokardo infarktą ar insultą patyrusio žmogaus namuose sumažina pakartotinio smūgio riziką. Ir taip mus veikia absoliučiai visos katės, nepriklausomai nuo veislės.

    Virškinimo trakto ir šlapimo bei reprodukcinės sistemos ligos. Kai turima bėdų kurioje nors iš šių sričių, geriausiai padeda trumpakailės arba išvis bekailės murklės – sfinksai, abisinai, koratai, Siamo, Egipto Mau, Tonkinese ir panašių veislių katės. Nervų sistemos ligos. Čia jau pravers ilgakailės katės – Sibiro, Angoros, persų, Birmos, norvegų miškinės. Šių veislių augintinės padeda išsivaduoti nuo streso, sklaido nuovargį bei depresiją, padeda pamiršti dirglumą, slopina migreninius galvos skausmus ir gydo nemigą.

    Imuniteto problemos ir ne tik. Gyvūnų terapija užsiimantys medikai tvirtina, jog katės turi visą rinkinį unikalių savybių, idealiai tinkančių sveikatinančiam bendravimui su žmogui. Ir vienas svarbiausių jų yra murkimas, būdingas tik kačių šeimai.

    Tam, kad imuninė sistema sustiprėtų, pakanka kiekvieną dieną tiesiog klausytis katės murkimo. Bet tai dar toli gražu ne viskas.

    Šio garso dažnis svyruoja nuo 20 iki 140 hercų, taigi atitinka vibracijas, oficialiai naudojamas medicinoje daugybei ligų, taip pat uždegimams, tinimams, žaizdoms, trūkusioms sausgyslėms, raumenims, lūžusiems kaulams gydyti (murkimas 25 ir 50 hercų

    dažniu geriausiai stiprina kaulus, tačiau neblogai veikia ir 100 bei 200 hercų dažnis). Įrodyta, kad kačių murkimas palengvina dispnėjos, arba dusulio, pasunkėjusio kvėpavimo simptomus. Vokietijoje, Suomijoje, Švedijoje senelių namuose ar reabilitacijos centruose jokia naujiena pamatyti keturkojį „darbuotoją“ – specialiai išmokytos katės

    iš tiesų padeda pacientams sveikti po traumų ir operacijų.

    Taip pat murkimas veikia malonumo centrus mūsų smegenyse ir skatina geros nuotaikos hormono serotonino išsiskyrimą. Šis keistas garsas ne tik it ranka nuima stresą, bet ir stimuliuoja nervų sistemą, kraujagyslių tonusą

  • Širdies smūgis – tamsioji ryto pusė

    Širdies smūgis – tamsioji ryto pusė

    Kodėl tiek daug žmonių širdies smūgis ištinka prieš aušrą?

    Izraelio mokslininkai mano radę atsakymą į šį klausimą.

    Tyrėjai iš garsiojo Veicmano instituto nustatė, jog ankstyvą rytą ne tik infarktus, bet ir astmos priepuolius sukelia deguonies badas, galintis sustiprėti kaip tik tokiu paros metu.

    Šią hipotezę mokslininkai svarstė nuo 2019 metų, kai Nobelio premija medicinos srityje buvo apdovanoti baltymo HIF-1α atradėjai.

    Tas baltymas padeda mūsų organizmo ląstelėms susidoroti su deguonies trūkumu.

    Bet turime mes, kaip paaiškėjo, ir dar vieną svarbų baltymą – BMAL1. Pastarasis reguliuoja vidinį biologinį laikrodį (paros ritmus), tiksintį kiekvienoje iš ląstelių, ir taip pat yra reikalingas tam, kad organizmas tinkamai reaguotų į deguonies stygių.

    Kartu abu baltymai – HIF-1α ir BMAL1 – saugo mus nuo deguonies trūkumo ląstelėse ir organų audiniuose.

    Izraelio specialistai, atlikę eksperimentą su pelėmis, nustatė, jog graužikai, turintys širdies ir kraujagyslių problemų, kurių organizme buvo mažai šių baltymų, sunkiai išgyvendavo naktį.

    Deguonies trūkumas ląstelėse ir audiniuose, kitaip dar vadinamas hipoksija, labai pavojingas. Jis gali:

    • Pažeisti ląsteles. Jeigu kraujyje mažai deguonies, ląstelės patiria stresą ir gali net žūti.

    • Sutrikdyti medžiagų apykaitą. Kadangi deguonis dalyvauja ląstelėse vykstančiuose energijos procesuose, jo pritrūkus ląstelės gali pradėti badauti – dėl to sulėtėja medžiagų apykaita.

    • Sukelti širdies ir kraujagyslių sistemos komplikacijų. Pavyzdžiui, priversti širdį dažniau plakti, padidinti arterinį kraujospūdį. Taip širdis bando kompensuoti deguonies trūkumą – sustiprindama kraujotaką. Tačiau dėl per didelio krūvio ją pačią gali ištikti priepuolis.

    • Pažeisti smegenis. Jos ypač jautrios deguonies stygiui. Net trumpalaikė hipoksija gali rimtai pažeisti nervų ląsteles, pabloginti atmintį, pasunkinti judesių koordinavimą.

    • Komplikuoti kvėpavimo organų ligas. Kai trūksta deguonies, kvėpavimo takų problemos, tokios kaip lėtinė obstrukcinė plaučių liga ar bronchų astma, gali paūmėti.

        Kaip gauti daugiau deguonies?

    Reguliarūs fiziniai krūviai gerina kraujotaką ir kaip reikiant išvėdina plaučius. Ypač padeda ėjimas (geriausia – pasivaikščiojimas gryname ore), bėgimas, plaukimas, joga arba bet kokie kiti aerobiniai krūviai.

    Būtina mesti rūkyti – rūkymas apriboja deguonies patekimą į audinius ir organus.

    Prieš miegą privalu vėdinti kambarius, o jei orai leidžia, ir visą naktį užtikrinti ventiliaciją.