Žyma: širdis

  • Kraujospūdis po 50-ies: kokie skaičiai jau turėtų neraminti?

    Kraujospūdis po 50-ies: kokie skaičiai jau turėtų neraminti?

    Penkiasdešimtmetį perkopę žmonės neretai pastebi, kad kraujospūdis jau nebe toks, koks buvo jaunystėje. Vieną rytą matuoklis rodo 135, kitą – 145 ar net 155.

    Ar tai natūralus senėjimo požymis, ar jau rimtas įspėjimas apie gresiančias širdies ir kraujagyslių ligas?

    Gydytojai pabrėžia: amžius nėra priežastis susitaikyti su padidėjusiu kraujospūdžiu.

    Be to, naujausios Europos kardiologų rekomendacijos rodo, kad atidžiau vertinti reikėtų net tuos skaičius, kuriuos daugelis iki šiol laikė visiškai normaliais.

    Kodėl po 50-ies kraujospūdis pradeda kilti?

    Senstant žmogaus organizme vyksta pokyčiai, kurie tiesiogiai veikia kraujotaką. Kraujagyslių sienelės palaipsniui praranda elastingumą, didžiosios arterijos tampa standesnės, todėl širdžiai tenka dirbti didesnio pasipriešinimo sąlygomis.

    Būtent dėl šios priežasties vyresniame amžiuje dažniau didėja viršutinis, arba sistolinis, kraujospūdis.

    Jeigu žmogui 30 metų kraujospūdis dažniausiai būdavo 115/75, sulaukus 55-erių jis gali pakilti iki 140/80. Nors toks pokytis gana dažnas, tai nereiškia, kad jį galima ignoruoti.

    Padidėjusį kraujospūdį skatina ir kiti veiksniai: antsvoris, mažas fizinis aktyvumas, gausus druskos vartojimas, alkoholis, rūkymas, miego sutrikimai, paveldimumas.

    Svarbi ir inkstų veikla. Inkstai dalyvauja reguliuojant skysčių bei druskų pusiausvyrą, todėl sutrikusi jų funkcija gali prisidėti prie kraujospūdžio didėjimo.

    Amerikos širdies asociacija atkreipia dėmesį, kad vyresniems nei 50 metų žmonėms sistolinis kraujospūdis yra ypač svarbus vertinant širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

    Tai nereiškia, kad apatinis skaičius tampa nesvarbus. Padidėjęs bet kuris iš jų gali rodyti arterinę hipertenziją.

    Kokie skaičiai laikomi normaliais?

    Kraujospūdis matuojamas gyvsidabrio stulpelio milimetrais (mm Hg). Pirmasis skaičius rodo spaudimą arterijose širdžiai susitraukiant, antrasis – jai atsipalaiduojant tarp susitraukimų.

    2024 metais Europos kardiologų draugija atnaujino kraujospūdžio vertinimo rekomendacijas ir išskyrė tris pagrindines kategorijas.

    Ne padidėjusiu kraujospūdžiu laikomas mažesnis nei 120/70 mm Hg rodmuo, padidėjusiu – kai sistolinis spaudimas siekia 120–139 arba diastolinis 70–89 mm Hg. Arterinė hipertenzija diagnozuojama, kai gydymo įstaigoje patvirtinami 140/90 mm Hg ar didesni rodmenys.

    Svarbu suprasti, kad padidėjęs kraujospūdis dar nebūtinai reiškia ligą, kuriai gydyti reikės vaistų. Tačiau tai jau gali būti ženklas, kad verta įvertinti bendrą širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

    Pavyzdžiui, 130/80 rodmuo nebūtinai kelia didelę grėsmę sveikam, fiziškai aktyviam žmogui, tačiau sergančiajam diabetu, inkstų liga ar jau patyrusiam infarktą jis gali būti gerokai svarbesnis.

    Specialistai pabrėžia, kad širdies ir kraujagyslių ligų rizika didėja palaipsniui, o ne staiga peržengus vieną konkrečią ribą.

    Kada jau verta sunerimti?

    Vertinant kraujospūdį svarbu ne tik konkretūs skaičiai, bet ir tai, ar jie kartojasi.

    120–129/70–79 mm Hg. Pagal naująją Europos klasifikaciją šie rodmenys jau patenka į padidėjusio kraujospūdžio kategoriją. Tačiau vien dėl jų nerimauti ar pradėti vartoti vaistus paprastai nereikia.

    130–139/80–89 mm Hg. Tai signalas atidžiau stebėti kraujospūdį, ypač jei yra antsvorio, padidėjęs cholesterolis, diabetas ar šeimoje pasitaikė ankstyvų širdies ligų. Gali būti naudinga pasitarti su šeimos gydytoju dėl bendros rizikos įvertinimo.

    140–159/90–99 mm Hg. Jei tokie rodmenys kartojasi gydymo įstaigoje, įtariama arterinė hipertenzija. Diagnozei patvirtinti paprastai rekomenduojami matavimai namuose arba visos paros kraujospūdžio stebėjimas.

    160–179/100–109 mm Hg. Tai jau aiškiai padidėjęs kraujospūdis, kurio nereikėtų ignoruoti. Net jei žmogus jaučiasi gerai, būtina nedelsti ir susisiekti su gydytoju, kad būtų atliktas pakartotinis įvertinimas ir nuspręsta dėl gydymo.

    180/110 mm Hg ar daugiau. Tokie rodmenys reikalauja skubaus medicininio įvertinimo, nes gali būti susiję su pavojingu kraujospūdžio padidėjimu. Jei kartu atsiranda krūtinės skausmas, dusulys, staigus regėjimo sutrikimas, vienos kūno pusės silpnumas ar kalbos sutrikimas, būtina nedelsiant skambinti 112.

    Šie orientyrai pirmiausia taikomi matuojant kraujospūdį gydymo įstaigoje. Namuose hipertenzijos diagnostinė riba yra mažesnė: vidutinis 135/85 mm Hg ar didesnis kraujospūdis.

    Ir dar viena svarbi detalė: pakanka, kad nustatytą ribą viršytų vienas iš dviejų rodmenų. Pavyzdžiui, 150/78 taip pat gali reikšti hipertenziją, nors apatinis spaudimas nėra padidėjęs.

    Pavojingas derinys: 160/70

    Vyresniame amžiuje gana dažnai pasitaiko situacija, kai viršutinis kraujospūdis yra didelis, o apatinis išlieka normalus arba net sumažėjęs.

    Pavyzdžiui, matuoklis rodo 160/70.

    Kai kurie žmonės mano, kad toks kraujospūdis nėra labai pavojingas, nes apatinis skaičius geras. Tačiau toks vertinimas klaidingas.

    Ši būklė vadinama izoliuota sistoline hipertenzija. Ji ypač būdinga vyresniems žmonėms ir dažnai susijusi su didžiųjų arterijų standėjimu.

    Didelis skirtumas tarp viršutinio ir apatinio kraujospūdžio vadinamas pulsiniu spaudimu. Minėtu atveju jis siekia net 90 mm Hg.

    Padidėjęs pulsinis spaudimas gali būti susijęs su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Vis dėlto vien pagal jo dydį diagnozė nenustatoma – būtina įvertinti bendrą sveikatos būklę.

    Todėl 160/70 nėra „beveik normalus“ kraujospūdis. Tokie pasikartojantys rodmenys yra pakankama priežastis kreiptis į gydytoją.

    Ar 140/90 po šešiasdešimties yra normalu?

    Vis dar galima išgirsti teiginį, kad vyresniam žmogui 140 ar net 150 siekiantis viršutinis kraujospūdis yra visiškai normalus.

    Šiuolaikinė medicina tokio požiūrio nepalaiko.

    2024 metų Europos kardiologų rekomendacijose daugumai gydomų suaugusiųjų, įskaitant ir geros bendros sveikatos vyresnius žmones, rekomenduojama siekti 120–129 mm Hg sistolinio kraujospūdžio, jeigu toks sumažinimas gerai toleruojamas.

    Tačiau šis tikslas nėra universalus.

    Labai garbaus amžiaus, silpniems, dažnai svaigulį ar staigų kraujospūdžio kritimą atsistojus patiriantiems žmonėms gydymo tikslai gali būti švelnesni.

    Svarbiausia išvengti dviejų kraštutinumų: nelaikyti pavojingai aukšto kraujospūdžio normaliu vien dėl amžiaus, bet ir nesistengti jo mažinti bet kokia kaina.

    Kraujospūdžio gydymas turi būti individualus, atsižvelgiant į paciento amžių, kitus susirgimus, vartojamus vaistus ir savijautą.

    Kodėl aukštas kraujospūdis dažnai nieko neišduoda?

    Viena pavojingiausių arterinės hipertenzijos savybių – ji gali metų metus nesukelti jokių aiškių simptomų.

    Žmogus gali dirbti, sportuoti, keliauti ir jaustis visiškai sveikas, nors jo kraujospūdis nuolat siekia 150/95 ar net daugiau.

    Būtent todėl hipertenzija dažnai vadinama tyliąja žudike.

    Pasaulio sveikatos organizacijos 2025 metų duomenimis, 2024-aisiais pasaulyje arterine hipertenzija sirgo apie 1,4 mlrd. 30–79 metų žmonių. Maždaug 600 mln. jų net nežinojo turintys šią problemą.

    Dar iškalbingesnis kitas skaičius – tinkamai kontroliuojamą kraujospūdį turėjo vos 23 proc. hipertenzija sergančių žmonių.

    Ilgainiui padidėjęs kraujospūdis žaloja kraujagysles, didina insulto, miokardo infarkto, širdies nepakankamumo ir lėtinės inkstų ligos tikimybę. Jis taip pat siejamas su didesne pažinimo funkcijų silpnėjimo ir demencijos rizika.

    Todėl laukti galvos skausmo, svaigimo ar kitų negalavimų nėra tinkama strategija.

    Kaip teisingai matuoti kraujospūdį namuose?

    Net ir geras kraujospūdžio matuoklis gali parodyti klaidinančius skaičius, jeigu matuojama netinkamai.

    Kraujospūdis natūraliai svyruoja visą dieną. Jį trumpam padidinti gali fizinis krūvis, stipri kava, rūkymas, susijaudinimas, skausmas ar net pokalbis matavimo metu.

    Europos kardiologų draugija rekomenduoja namuose naudoti patikrinto tikslumo automatinį žastinį matuoklį su tinkamo dydžio manžete.

    Prieš matavimą bent 30 minučių reikėtų nerūkyti, negerti kavos ir nesportuoti. Tada ramiai pasėdėti mažiausiai penkias minutes.

    Matuojant nugara turi remtis į kėdės atlošą, pėdos – stovėti ant grindų, o ranka būti padėta taip, kad manžetė būtų širdies aukštyje. Kojų kryžiuoti ir kalbėti nereikėtų.

    Kiekvieną kartą rekomenduojama atlikti du matavimus, tarp jų padarant vienos ar dviejų minučių pertrauką.

    Jeigu norima išsiaiškinti, ar kraujospūdis iš tiesų padidėjęs, matuoti reikėtų ryte ir vakare bent tris, o geriausia – septynias dienas.

    Ryte matuojama prieš pusryčius ir, jei vartojami kraujospūdį mažinantys vaistai, prieš įprastą jų dozę, nebent gydytojas nurodė kitaip.

    Svarbiausia vertinti ne vieną atsitiktinį rodmenį, bet kelių dienų matavimų vidurkį.

    Jeigu namuose jis siekia 135/85 mm Hg ar daugiau, tai jau atitinka hipertenzijos diagnostinę ribą ir reikia gydytojo įvertinimo.

    Kartais gydytojas gali paskirti ir 24 valandų kraujospūdžio stebėjimą specialiu prietaisu. Šis tyrimas padeda nustatyti, kaip spaudimas kinta dieną ir naktį, taip pat atskirti tikrąją hipertenziją nuo vadinamojo baltojo chalato efekto, kai gydymo įstaigoje rodmenys padidėja dėl įtampos.

    Ar galima sumažinti kraujospūdį be vaistų?

    Gyvensenos pokyčiai yra svarbi hipertenzijos prevencijos ir gydymo dalis. Kai kuriais atvejais jų pakanka kraujospūdžiui sumažinti, tačiau diagnozavus hipertenziją dažnai prireikia ir vaistų.

    Vienas svarbiausių pokyčių – sumažinti druskos kiekį maiste.

    Europos kardiologai rekomenduoja per parą suvartoti mažiau nei 2 gramus natrio. Tai atitinka maždaug 5 gramus valgomosios druskos – apie vieną arbatinį šaukštelį, įskaitant druską, jau esančią maisto produktuose.

    Didelę jos dalį gauname net nepastebėdami: valgydami dešras, rūkytus mėsos gaminius, sūrius, konservus, užkandžius ir pusgaminius.

    Naudinga dažniau rinktis daržoves, vaisius, ankštinius augalus, viso grūdo produktus, žuvį, riešutus ir augalinius aliejus.

    Ypač rekomenduojama DASH mityba, pagrįsta mažesniu druskos, sočiųjų riebalų ir stipriai perdirbto maisto vartojimu.

    Svarbus ir judėjimas. Daugumai suaugusiųjų rekomenduojama bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę. Tam tinka spartus vaikščiojimas, važiavimas dviračiu, plaukimas ar kita mėgstama veikla.

    Naudingi ir jėgos pratimai, padedantys išsaugoti raumenų masę.

    Turint antsvorio, net ir palyginti nedidelis svorio sumažinimas gali palankiai paveikti kraujospūdį.

    Taip pat svarbu nerūkyti, riboti alkoholį ir rūpintis kokybišku miegu.

    Tačiau sergantieji inkstų ligomis ar vartojantieji tam tikrus kraujospūdžio vaistus neturėtų savarankiškai pradėti vartoti kalio papildų arba kalio turinčių druskos pakaitalų. Tokiais atvejais per didelis kalio kiekis gali būti pavojingas.

    Kada vien sveikesnio gyvenimo būdo nebepakanka?

    Žmonės kartais baiminasi pradėti vartoti kraujospūdį mažinančius vaistus, manydami, kad prie jų pripras arba pradėjus gydymą teks vartoti juos visą likusį gyvenimą.

    Tačiau arterinė hipertenzija dažniausiai yra lėtinė būklė, o vaistų paskirtis – ne vien sumažinti skaičius matuoklio ekrane, bet ir apsaugoti širdį, smegenis bei inkstus.

    Kai kraujospūdis nuolat siekia 140/90 mm Hg ar daugiau, Europos rekomendacijose numatomas medikamentinis gydymas kartu su gyvensenos korekcija, atsižvelgiant į diagnozės patvirtinimą ir individualias aplinkybes.

    Kai kuriems didelės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos pacientams vaistų gali prireikti ir esant mažesniam kraujospūdžiui.

    Neretai gydytojas paskiria dviejų nedidelėmis dozėmis vartojamų vaistų derinį. Tai gali padėti veiksmingiau kontroliuoti kraujospūdį.

    Svarbu nepamiršti, kad normalūs rodmenys vartojant vaistus dažniausiai reiškia, jog gydymas veikia, o ne tai, kad liga išnyko.

    Todėl savavališkai nutraukti gydymo ar keisti dozių nereikėtų.

    Kada būtina skubi pagalba?

    Ne kiekvienas padidėjęs kraujospūdis reiškia pavojų gyvybei, tačiau kai kurios situacijos reikalauja itin greitos reakcijos.

    Jeigu kraujospūdis pasiekia 180 mm Hg sistolinį arba 110 mm Hg diastolinį rodmenį, pagal Europos rekomendacijas būtina skubiai įvertinti, ar nėra ūmaus organų pažeidimo.

    Jeigu žmogus jaučiasi gerai, reikėtų ramiai pasėdėti ir pakartoti matavimą. Išliekant tokiems rodmenims, būtina skubiai kreiptis medicininio įvertinimo, net jeigu simptomų nėra.

    Ypač pavojinga, jeigu kartu atsiranda stiprus krūtinės skausmas, dusulys, staigus regėjimo pablogėjimas, neįprastai stiprus galvos skausmas, sutrikusi kalba, veido asimetrija ar vienos kūno pusės silpnumas.

    Tokiu atveju reikia nedelsiant skambinti 112. Jeigu pasireiškia insulto ar infarkto požymiai, skubios pagalbos reikia nepriklausomai nuo to, kokį kraujospūdį rodo matuoklis.

    Svarbu nebandyti staigiai sumažinti labai aukšto kraujospūdžio savavališkai išgeriant papildomų vaistų dozių. Per greitas spaudimo kritimas taip pat gali būti pavojingas.

    Nemokama patikra Lietuvoje: galimybe verta pasinaudoti

    Lietuvoje 40–60 metų vyrams ir moterims, nesergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, skirta Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis finansuojama šių ligų prevencinė programa.

    Tai ypač aktualu penkiasdešimtmečiams, kurie jaučiasi gerai ir galbūt nė neįtaria turintys padidėjusį kraujospūdį ar kitų rizikos veiksnių.

    Programos metu šeimos gydytojas įvertina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Prireikus atliekami cholesterolio, gliukozės, inkstų funkcijos tyrimai, elektrokardiograma ir kiti tyrimai.

    Atsižvelgiant į nustatytą rizikos lygį, sudaromas prevencijos planas, o kai kuriais atvejais pacientas siunčiamas išsamesniam ištyrimui.

    Patikros dažnumas priklauso nuo rizikos: labai didelės rizikos žmonės tikrinami kas metus, didelės – kas dvejus, mažos ar vidutinės – kas ketverius metus.

    Dėl dalyvavimo programoje reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Net ir nepatenkantys į nustatytą amžiaus grupę žmonės, kuriems nustatomas padidėjęs kraujospūdis, turi kreiptis dėl reikalingų tyrimų ir gydymo įprasta tvarka.

    Svarbiausia taisyklė po 50-ies

    Sulaukus penkiasdešimties kraujospūdžio matuoklis turėtų tapti įprastu sveikatos stebėjimo pagalbininku, o ne prietaisu, ištraukiamu tik tada, kai pradeda skaudėti galvą.

    Jeigu kraujospūdis dažnai siekia 130–139/80–89 mm Hg, verta atidžiau įvertinti savo gyvenimo būdą ir širdies ligų rizikos veiksnius.

    Jeigu namuose kelių dienų matavimų vidurkis pasiekia 135/85 mm Hg, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją.

    O nuolat pasikartojančių 150 ar 160 mm Hg sistolinio kraujospūdžio rodmenų nereikėtų aiškinti vien amžiumi.

    Širdžiai ir kraujagyslėms svarbu ne tai, kiek žmogui metų, o kokį krūvį jos patiria kasdien.

    Svarbiausia žinia – net ir po 50-ies laiku pastebėtas ir tinkamai kontroliuojamas kraujospūdis gali reikšmingai sumažinti sunkių širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

  • Kodėl atšalus orams pakyla kraujospūdis

    Kodėl atšalus orams pakyla kraujospūdis

    Rudenį ir žiemą kai kurie žmonės pastebi nemalonų pokytį – kraujospūdis tampa aukštesnis, nors mitybos įpročiai ar vartojami vaistai nepasikeitė.

    Pasirodo, tai nebūtinai atsitiktinumas. Atšalus orams mūsų kraujagyslės reaguoja į temperatūrą, todėl širdžiai gali tekti dirbti sunkiau. Ypač atidūs turėtų būti vyresnio amžiaus žmonės ir sergantieji hipertenzija.

    Vasarą kraujospūdis būna vienoks, o atėjus rudeniui ar žiemai – jau kitoks. Tokią situaciją gydytojai pastebi gana dažnai.

    Medicinos specialistai patvirtina, kad kraujospūdis šaltuoju metų laiku paprastai būna aukštesnis nei vasarą. Tam įtakos turi ne tik temperatūra, bet ir pasikeitęs gyvenimo būdas, mažesnis fizinis aktyvumas bei mitybos įpročiai.

    Kraujagyslės susiaurėja, spaudimas padidėja

    Kai žmogus išeina į šaltą orą, organizmas stengiasi išsaugoti šilumą. Vienas svarbiausių apsauginių mechanizmų – smulkiųjų kraujagyslių susiaurėjimas.

    Taip sumažinamas šilumos praradimas per odą, o daugiau kraujo nukreipiama gyvybiškai svarbiems vidaus organams.

    Tačiau toks organizmo sprendimas turi ir kitą pusę. Susiaurėjus kraujagyslėms, padidėja pasipriešinimas kraujo tėkmei, todėl pakyla arterinis kraujospūdis.

    Sveikam žmogui toks pokytis dažniausiai būna laikinas. Tačiau sergant hipertenzija net papildomas kraujospūdžio padidėjimas gali būti nepageidaujamas.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad stiprus šaltis taip pat gali padidinti širdies ir kraujagyslių sistemos apkrovą. Dėl to žmonėms, kurie jau serga širdies ligomis, šaltasis sezonas reikalauja daugiau atsargumo.

    Pavojingesni staigūs temperatūros pokyčiai

    Įsivaizduokime įprastą lietuvišką žiemos rytą. Namuose – 22 laipsniai šilumos, o už durų spaudžia dešimties laipsnių šaltis.

    Vos išėjus į lauką kraujagyslės pradeda reaguoti į pasikeitusias sąlygas. Kai kuriems žmonėms kraujospūdis dėl to gali pastebimai padidėti.

    Ypač didelis krūvis organizmui tenka tada, kai iš šiltos patalpos staiga patenkama į šaltį ir iš karto imamasi sunkaus fizinio darbo.

    Pavyzdžiui, intensyviai kasant sniegą širdžiai tenka susidoroti su dviem iššūkiais: fiziniu krūviu ir šalčio sukeltu kraujagyslių susiaurėjimu.

    Todėl vyresniems ar širdies ligomis sergantiems žmonėms rekomenduojama prieš aktyvius darbus lauke apsiprasti su temperatūra, tinkamai apsirengti ir vengti staigaus, neįprastai didelio krūvio.

    Kodėl didesnė rizika vyresniems žmonėms?

    Bėgant metams kraujagyslės tampa mažiau elastingos. Dėl to organizmui gali būti sunkiau prisitaikyti prie staigių temperatūros svyravimų.

    Sezoniniai kraujospūdžio pokyčiai dažniau pastebimi tarp 65 metų ir vyresnių žmonių.

    Vyresniame amžiuje taip pat dažniau pasitaiko aterosklerozė, hipertenzija, cukrinis diabetas ir kitos lėtinės ligos, didinančios širdies bei kraujagyslių komplikacijų riziką.

    Svarbu ir tai, kad padidėjęs kraujospūdis dažniausiai nesukelia aiškių simptomų. Žmogus gali jaustis visiškai gerai, nors matuoklis rodo gerokai didesnius skaičius nei įprastai.

    Todėl vien gera savijauta dar negarantuoja, kad kraujospūdis yra normalus.

    Kaltas ne vien šaltis

    Rudenį ir žiemą pasikeičia ne tik oro temperatūra.

    Dėl trumpesnių dienų ir prastesnių orų žmonės dažnai mažiau vaikšto, rečiau važinėja dviračiu, daugiau laiko praleidžia namuose.

    Sumažėjęs fizinis aktyvumas gali prisidėti prie svorio augimo ir kraujospūdžio didėjimo.

    Šaltuoju sezonu neretai keičiasi ir mityba. Valgoma daugiau riebių, sūrių patiekalų, rūkytų gaminių, konservuotų produktų.

    Didelis druskos kiekis gali didinti kraujospūdį, ypač druskai jautriems žmonėms.

    Prie to prisideda ir šventinis laikotarpis, kai dažniau vartojamas alkoholis, valgoma gausiau, sutrinka įprastas miego režimas.

    Taigi žieminis kraujospūdžio padidėjimas gali būti kelių veiksnių rezultatas, o ne vien tiesioginė šalčio pasekmė.

    Kaip suprasti, kad kraujospūdis per aukštas?

    Europos kardiologų draugijos 2024 metų rekomendacijose nurodoma, kad arterinė hipertenzija gydytojo kabinete paprastai nustatoma, kai pakartotinai matuojamas kraujospūdis siekia 140/90 mmHg arba daugiau.

    Matuojant namuose, svarbi kiek kitokia riba – hipertenziją rodo kelių dienų matavimų vidurkis, siekiantis 135/85 mmHg arba daugiau.

    Tačiau vienas didesnis matavimo rezultatas dar nereiškia, kad žmogus serga hipertenzija.

    Kraujospūdį laikinai gali padidinti fizinis krūvis, jaudulys, skausmas, kava ar net neteisinga matavimo padėtis.

    Norint gauti patikimesnius duomenis, patariama matuoti kraujospūdį ryte ir vakare, kiekvieną kartą atlikti po du matavimus su vienos ar dviejų minučių pertrauka.

    Prieš matuojant reikėtų bent penkias minutes ramiai pasėdėti, nekalbėti, laikyti nugarą atremtą, o ranką – širdies aukštyje.

    Taip pat svarbu naudoti tinkamo dydžio žastinę manžetę.

    Jeigu namuose kelias dienas iš eilės kraujospūdžio vidurkis viršija rekomenduojamas ribas, verta kreiptis į šeimos gydytoją.

    Ar žiemą reikia didinti vaistų dozę?

    Žmonėms, jau vartojantiems kraujospūdį mažinančius vaistus, šis klausimas ypač aktualus.

    Kartais gydytojas, įvertinęs kelių savaičių matavimų rezultatus, gali nuspręsti, kad gydymą reikia koreguoti. Tačiau tai nereiškia, kad kiekvieną žiemą vaistų dozę būtina didinti.

    Savarankiškai keisti vaistų dozių nereikėtų.

    Kraujospūdis gali svyruoti dėl daugybės priežasčių, todėl gydytojas vertina ne vien pavienius rodmenis, bet ir bendrą sveikatos būklę, kitus vartojamus vaistus bei galimą šalutinį poveikį.

    Svarbu ir tai, kad atšilus orams kraujospūdis gali sumažėti. Todėl be gydytojo priežiūros padidintos vaistų dozės vėliau gali sukelti pernelyg žemą kraujospūdį, silpnumą ar svaigimą.

    Kaip apsaugoti širdį šaltuoju sezonu?

    Specialistai rekomenduoja neatsisakyti fizinio aktyvumo vien todėl, kad lauke atvėso. Pasivaikščiojimai, lengva mankšta namuose ar kitas pagal sveikatą pasirinktas judėjimas padeda palaikyti gerą širdies ir kraujagyslių sistemos būklę.

    Svarbiausia vengti staigaus perėjimo nuo visiško poilsio prie didelio fizinio krūvio šaltyje.

    Einant į lauką naudinga apsirengti keliais sluoksniais, apsaugoti galvą ir rankas nuo šalčio. Ypač šaltomis dienomis ilgas treniruotes lauke galima pakeisti mankšta šiltoje patalpoje.

    Taip pat verta riboti druskos kiekį, nepamiršti daržovių, pakankamai miegoti ir reguliariai tikrinti kraujospūdį.

    Jeigu žmogus serga hipertenzija, pravartu kelias savaites stebėti, ar atvėsus orams rodmenys iš tiesų padidėjo, ir juos aptarti su gydytoju.

    Kada būtina skubi pagalba?

    Nors nedideli sezoniniai kraujospūdžio svyravimai gana dažni, labai didelis kraujospūdis gali būti pavojingas.

    Jei matuoklis rodo 180/120 mmHg ar daugiau, reikia ramiai pasėdėti ir pakartoti matavimą. Jei rodmenys išlieka tokie aukšti, būtina skubiai kreiptis medicininės konsultacijos.

    Jeigu kartu atsiranda stiprus krūtinės skausmas, dusulys, staigus silpnumas, kalbos, regėjimo ar judesių sutrikimas, reikia nedelsiant skambinti numeriu 112.

    Tokie simptomai gali reikšti ūmią širdies ar smegenų kraujotakos problemą.

    Šaltis – priminimas pasirūpinti savimi

    Žiemą kraujospūdis gali pakilti net ir tiems, kurie vasarą tokios problemos nepastebėjo. Vis dėlto šis pokytis nėra nei neišvengiamas, nei visiems vienodas.

    Svarbiausia suprasti, kad kraujospūdis reaguoja į aplinkos sąlygas, fizinį aktyvumą ir kasdienius įpročius.

    Todėl prasidėjęs šaltasis sezonas – tinkamas metas išsitraukti kraujospūdžio matuoklį, įvertinti savo įpročius ir, jei reikia, pasitarti su šeimos gydytoju.

  • Trys kartai per savaitę – ir kraujospūdis gali mažėti

    Trys kartai per savaitę – ir kraujospūdis gali mažėti

    Norint pasirūpinti kraujospūdžiu nebūtina kasdien valandų valandas sportuoti. Naujas tyrimas rodo, kad naudingi gali būti ir trumpi izometriniai pratimai – tokie, kai raumenys įtempiami, tačiau kūnas beveik nejuda.

    Vienas paprasčiausių pavyzdžių – pritūpimas atsirėmus nugara į sieną. Tyrėjai nustatė, kad reguliariai atliekant tokį pratimą kraujospūdis gali pastebimai sumažėti.

    Treniruotės – tris kartus per savaitę

    Tyrime dalyvavo 100 mažai fiziškai aktyvių suaugusiųjų. Jų sistolinis, arba vadinamasis viršutinis, kraujospūdis siekė 120–140 mmHg.

    Pirmąsias keturias savaites dalyviai tris kartus per savaitę atliko pritūpimus prie sienos. Vienos treniruotės metu buvo atliekami keturi izometrinio krūvio epizodai, tarp jų darant poilsio pertraukas.

    Vėliau dalyviai buvo suskirstyti į grupes. Vieni ir toliau sportavo tris kartus per savaitę, kiti – du arba vieną kartą, o dalis pratimus visiškai nutraukė.

    Po aštuonių savaičių geriausi rezultatai užfiksuoti tarp tų, kurie pratimus ir toliau atliko tris kartus per savaitę. Jų sistolinis kraujospūdis, palyginti su tyrimo pradžia, vidutiniškai sumažėjo maždaug 13,7 mmHg.

    Du kartus per savaitę sportavusių žmonių kraujospūdis sumažėjo maždaug 7 mmHg, o sportavusių kartą per savaitę – apie 6,6 mmHg.

    Kas yra izometriniai pratimai?

    Izometriniais vadinami pratimai, kai raumenys įtempiami, tačiau sąnariai beveik nejuda.

    Pavyzdžiui, galima atsiremti nugara į sieną ir nusileisti taip, tarsi sėdėtumėte ant nematomos kėdės. Tokioje padėtyje išbūnama tam tikrą laiką.

    Panašiu principu veikia ir gerai žinoma „lenta“, kai kūnas laikomas įtemptas vienoje padėtyje.

    Tokiems pratimams nereikia sudėtingos įrangos, juos galima atlikti namuose, o visa treniruotė neužima daug laiko.

    Svarbiausia – reguliarumas

    Tyrimas parodė ir kitą svarbų dalyką. Dalyvių, kurie po pirmojo mėnesio pratimus visiškai nutraukė, kraujospūdis palaipsniui grįžo į ankstesnį lygį.

    Tai leidžia manyti, kad vien kelių savaičių treniruotės ilgalaikio rezultato neužtikrina – svarbiausia fizinį aktyvumą paversti įpročiu.

    Ankstesnių tyrimų analizės taip pat rodo, kad izometriniai pratimai gali būti viena veiksmingesnių fizinio aktyvumo rūšių siekiant sumažinti ramybės kraujospūdį.

    Tačiau tai nereiškia, kad jie turėtų pakeisti vaikščiojimą, bėgimą, važiavimą dviračiu ar kitą fizinę veiklą.

    Kodėl kraujospūdis gali mažėti?

    Izometrinio pratimo metu įtemptuose raumenyse trumpam sumažėja kraujotaka. Raumenims atsipalaidavus, kraujagyslės vėl išsiplečia ir kraujas pradeda tekėti intensyviau.

    Manoma, kad reguliariai kartojamas toks procesas gali pagerinti kraujagyslių gebėjimą išsiplėsti, sumažinti jų pasipriešinimą ir padėti organizmui geriau reguliuoti kraujospūdį.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad tikslūs šio poveikio mechanizmai dar nėra iki galo išaiškinti.

    Ne stebuklingas vaistas

    Įspūdingai skambantis maždaug 14 mmHg sumažėjimas nereiškia, kad tokio rezultato sulauks kiekvienas žmogus.

    Tyrimas buvo palyginti nedidelis ir truko tik aštuonias savaites. Be to, jo dalyviai buvo gana jauni, jų kraujospūdis nebuvo labai aukštas ir jie nevartojo kraujospūdį mažinančių vaistų.

    Todėl izometrinių pratimų nereikėtų vertinti kaip vaistų nuo hipertenzijos pakaitalo.

    Kaip išbandyti?

    Paprasčiausias variantas – nugara atsiremti į sieną, kojas pastatyti šiek tiek priekyje ir lėtai leistis žemyn, kol pajusite aiškią šlaunų raumenų įtampą.

    Nebūtina iš karto nusileisti taip žemai, kad keliai sudarytų 90 laipsnių kampą. Pradedantiesiems geriau pasirinkti lengvesnę padėtį ir krūvį didinti palaipsniui.

    Pratimo metu svarbu kvėpuoti normaliai ir nesulaikyti kvėpavimo.

    Žmonėms, turintiems aukštą kraujospūdį, širdies ir kraujagyslių ligų, sąnarių problemų ar ilgą laiką nesportavusiems, prieš pradedant intensyvesnius izometrinius pratimus vertėtų pasitarti su gydytoju arba kineziterapeutu.

    Trumpa treniruotė – ne priežastis pamiršti kitą judėjimą

    Vienas pratimas tris kartus per savaitę gali būti gera pradžia, tačiau kraujospūdžiui svarbus visas gyvenimo būdas.

    Reguliarus vaikščiojimas, mažesnis druskos kiekis maiste, sveikesnė mityba, normalus kūno svoris, nerūkymas ir gydytojo paskirto gydymo laikymasis išlieka pagrindinėmis kraujospūdžio kontrolės priemonėmis.

    Naujojo tyrimo žinia gana paprasta: net trumpas, reguliariai atliekamas pratimas gali būti naudingas, jei tampa nuolatine kasdienybės dalimi.

  • Kas sveikiau – vaikščioti ar važinėti dviračiu? Atsakymas gali nustebinti

    Kas sveikiau – vaikščioti ar važinėti dviračiu? Atsakymas gali nustebinti

    Vaikščiojimas ir važiavimas dviračiu – du paprasčiausi būdai pasirūpinti savo sveikata. Vienam pakanka apsiauti patogius batus ir išeiti pasivaikščioti, kitam mieliau sėsti ant dviračio ir per tą patį laiką įveikti gerokai didesnį atstumą.

    Tačiau kuris iš šių užsiėmimų iš tiesų naudingesnis organizmui?

    Atsakymas priklauso nuo to, ko siekiame: sustiprinti širdį, atsikratyti papildomų kilogramų, apsaugoti sąnarius ar tiesiog išlikti judrūs kuo ilgiau.

    Abu pasirinkimai turi savų pranašumų, o didžiausią naudą galima gauti juos derinant.

    Sąnariams – mažesnė apkrova važiuojant dviračiu

    Vaikštant kiekviename žingsnyje kūno svoris perkeliamas nuo vienos kojos ant kitos. Tai natūrali apkrova, kuri sveikiems žmonėms paprastai nekelia problemų. Net sergant sąnarių artroze judėjimas dažniausiai yra rekomenduojamas, tik svarbu pasirinkti tinkamą krūvį.

    Važiuojant dviračiu dalį kūno svorio perima balnelis, o kojų judesiai yra tolygūs ir pasikartojantys. Todėl žmonėms, kuriuos vargina kelių skausmai, dviratis ar stacionarusis dviračio treniruoklis kartais gali būti patogesnis už ilgą pasivaikščiojimą.

    Moksliniai tyrimai rodo, kad mankštinimasis ant dviračio treniruoklio gali sumažinti kelio sąnario osteoartrito sukeliamą skausmą. Vis dėlto ne visi pacientai patiria vienodą naudą, o pagerėjimas nebūtinai reiškia, kad išnyks sąnario sustingimas ar kiti ligos simptomai.

    Svarbu ir tinkamai sureguliuoti dviratį. Pernelyg žemai nuleistas balnelis verčia stipriai lenkti kelius, o per aukštai pakeltas – pernelyg ištiesti kojas. Abu variantai gali sukelti diskomfortą.

    Jeigu važiuojant ar vaikštant skausmas stiprėja, sąnarys patinsta arba tampa sunku judėti, krūvį reikėtų sumažinti ir pasitarti su gydytoju ar kineziterapeutu.

    Širdžiai svarbiau ne transporto priemonė, o tempas

    Norint sustiprinti širdį ir kraujagysles, nebūtina minti dviračio pedalų iki devinto prakaito. Spartus vaikščiojimas taip pat gali tapti visaverte aerobine treniruote.

    Svarbiausia – judėjimo intensyvumas.

    Lėtas pasivaikščiojimas parke ir spartus ėjimas nėra tas pats. Panašiai skiriasi ir ramus pasivažinėjimas dviračiu bei mynimas į kalną.

    Kaip suprasti, ar judate pakankamai intensyviai?

    Specialistai siūlo paprastą būdą – pokalbio testą. Jeigu eidami ar važiuodami dviračiu dar galite kalbėtis, tačiau dainuoti jau būtų sunku, tikėtina, kad jūsų fizinis krūvis yra vidutinio intensyvumo.

    Dviračiu dažnai lengviau greitai padidinti krūvį: pakanka paspartinti tempą, pasirinkti įkalnę ar padidinti treniruoklio pasipriešinimą.

    Tačiau tai nereiškia, kad pusvalandis dviračiu visada naudingesnis už pusvalandį pėsčiomis. Spartus ėjimas gali pareikalauti daugiau pastangų nei labai ramus pasivažinėjimas.

    Norintiems sulieknėti – svarbu sudeginti daugiau energijos

    Jeigu vienas pagrindinių tikslų yra atsikratyti papildomų kilogramų, verta atkreipti dėmesį į energijos sąnaudas.

    Pagal 2024 metų fizinio aktyvumo sąvadą, skirtingų užsiėmimų intensyvumas vertinamas vadinamaisiais MET vienetais. Jie parodo, kiek kartų veiklos metu energijos sunaudojama daugiau nei ramybės būsenoje.

    Pavyzdžiui:

    Veikla MET
    Ėjimas vidutiniu tempu, maždaug 4,5–5,5 km/val. 3,8
    Spartus ėjimas, maždaug 5,6–6,3 km/val. 4,8
    Lengvas važiavimas dviračiu 4,3
    Vidutinio intensyvumo važiavimas dviračiu 7,0

    Skaičiai atskleidžia, kad intensyviau važiuojant dviračiu per tą patį laiką galima sunaudoti daugiau energijos nei vaikštant vidutiniu tempu.

    Tačiau čia slypi viena svarbi detalė: svoriui mažinti daug svarbiau ne vienos treniruotės rezultatas, o ilgalaikiai įpročiai.

    Kasdienis pasivaikščiojimas gali duoti daugiau naudos nei intensyvios dviračio treniruotės, kurioms motyvacijos užtenka tik pirmąją savaitę.

    Be to, svorio mažėjimą lemia ne tik fizinis aktyvumas, bet ir mityba bei bendras organizmo energijos balansas.

    Kaulams vaikščiojimas turi svarbų pranašumą

    Nors dviratis gali būti patogesnis sąnariams, vaikščiojimas turi savybę, kurios važiavimas dviračiu negali visiškai atstoti.

    Einant kaulai patiria kūno svorio apkrovą. Ji padeda palaikyti jų tvirtumą ir yra svarbi kaulų sveikatai.

    Važiuojant dviračiu didžioji kūno svorio dalis tenka balneliui, todėl kaulai gauna kitokio pobūdžio apkrovą.

    Tyrimai rodo, kad vien važiavimas dviračiu nėra toks veiksmingas kaulų mineraliniam tankiui palaikyti kaip fizinis aktyvumas su kūno svorio apkrova. Ypač tai aktualu žmonėms, kuriems gresia osteoporozė.

    Tai nereiškia, kad reikėtų atsisakyti dviračio. Priešingai – jį naudinga derinti su vaikščiojimu ir jėgos pratimais.

    Pastarieji itin svarbūs vyresniame amžiuje, kai natūraliai mažėja raumenų masė, prastėja pusiausvyra ir didėja griuvimų rizika.

    Kiek reikia vaikščioti ar važinėti dviračiu?

    Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja suaugusiesiems per savaitę skirti 150–300 minučių vidutinio intensyvumo fizinei veiklai.

    Tai reiškia, kad penkias dienas per savaitę pakanka judėti po 30–60 minučių.

    Jeigu fizinis aktyvumas intensyvus, rekomenduojama trukmė trumpesnė – 75–150 minučių per savaitę. Be to, bent du kartus per savaitę patariama atlikti pagrindines raumenų grupes stiprinančius pratimus.

    Žinoma, nebūtina iš karto skirti viso pusvalandžio.

    Dešimt minučių spartaus ėjimo ryte, trumpas pasivaikščiojimas per pietų pertrauką ir dar šiek tiek judėjimo vakare taip pat prisideda prie bendro fizinio aktyvumo.

    O Lietuvoje tai nesunku pritaikyti ir kasdienybėje: šiltuoju metų laiku į darbą ar parduotuvę galima numinti dviračiu, o atvėsus orams dažniau rinktis pasivaikščiojimą.

    Svarbiausia, kad fizinis aktyvumas taptų įpročiu, o ne retkarčiais prisimenama pareiga.

    Tai ką vis dėlto pasirinkti?

    Universalaus atsakymo nėra. Viskas priklauso nuo žmogaus sveikatos, fizinio pasirengimo, turimo laiko ir asmeninių pomėgių.

    Norintiems daugiau judėti kasdien, vaikščiojimas yra vienas paprasčiausių pasirinkimų. Jam nereikia specialios įrangos, o pasivaikščiojimą nesunku įterpti į įprastą dienotvarkę.

    Jeigu vargina kelių sąnariai, verta išbandyti dviratį arba dviračio treniruoklį su nedideliu pasipriešinimu.

    Turintiems mažai laiko, bet norintiems intensyvesnės treniruotės, dviratis gali būti patogus būdas per trumpesnį laiką daugiau pajudėti.

    O tiems, kurie rūpinasi kaulų tvirtumu, vien važiavimo dviračiu nepakaks – naudinga nepamiršti vaikščiojimo ir raumenų stiprinimo pratimų.

    Geriausias pasirinkimas – ne tas, kuris teoriškai leidžia sudeginti daugiausia kalorijų, o tas, kuris padeda reguliariai judėti ir gerai jaustis.

    Todėl, jei patinka ir vaikščioti, ir važinėti dviračiu, visai nebūtina rinktis vieno. Šios veiklos puikiai papildo viena kitą, o kartu padeda rūpintis širdimi, raumenimis, sąnariais ir bendra savijauta.

     

  • Dešimt sveikos širdies taisyklių, kurias reikėtų ignoruoti

    Dešimt sveikos širdies taisyklių, kurias reikėtų ignoruoti

    Visi žinome, kaip svarbu tinkamai rūpintis širdimi, bet kaip tas „tinkamai“ turėtų atrodyti, ne visada lengva išsiaiškinti kasmet besikeičiančių rekomendacijų jūroje.

    Gerti aspiriną apsisaugoti nuo krešulių ar jokiu būdu ne? Valgyti kiaušinius ar bijoti, kad juose esantis cholesterolis užkimš kraujagysles?

    Atsakymai į tokius klausimus tik atrodo akivaizdūs.

    Kaip ir visas mokslas, medicina nuolat evoliucionuoja. O dar internetas įkiša savo dažnai nieko bendra su tiesa neturintį trigrašį.

    Galiausiai kiekvieno žmogaus organizmas yra skirtingas, ir tai, kas padeda vienam, nebūtinai tampa išsigelbėjimu kitam.

    Todėl mitybos specialistai ir gydytojai kardiologai pataria per daug neimprovizuoti širdies tausojimo tema be jų žinios ir periodiškai atnaujinti informaciją apie pagrindines sveikos širdies taisykles.

    Pavyzdžiui, šias jau galite drąsiai pamiršti.

    Kasdienis aspirino vartojimas

    Pasižymintis kraują skystinančiu, taigi nuo krešulių saugančiu poveikiu, šis vaistas gali padėti išvengti infarkto ir insulto. Tačiau tik kai kuriems žmonėms. Kitiems nuolatinis aspirino vartojimas gresia rimtomis šalutinėmis reakcijomis, pavyzdžiui, kraujavimu virškinimo trakte.

    Dėl to pasaulio specialistai jau nebesiūlo aspirino, kaip širdies ligų riziką mažinančios priemonės, absoliučiai visiems. Per dešimtmečius, kol tokia rekomendacija galiojo, kardiologai išsiaiškino, kad dažniausiai vaistais yra visiškai nereikalingas, o kai kada – ir nepaprastai pavojingas.

    40–59 metų asmenys, kuriems padidėjusi širdies ir kraujagyslių sistemos ligų rizika, tačiau dar neturintys tokios diagnozės savo ligos istorijoje (pavyzdžiui, 45-erių rūkaliai, sergantys diabetu), klausimą vartoti ar nevartoti aspirino turėtų spręsti kartu su savo gydytoju. Tačiau 60-mečiams ir vyresniems žmonėms, nesergantiems širdies ligomis, geriau nepradėti jo gerti.

    Jeigu esate patyrę infarktą, širdies kraujagyslių šuntavimo, stentavimo operacijas, aspirinas bus į naudą nepaisant nuo jūsų amžiaus. Arba jei nieko panašaus nenutiko, bet turite smarkiai užkalkėjusias širdies kraujagysles, aspirino tabletės taip pat greičiausiai duos naudos. Bet ir čia galioja esminė taisyklė: pasitarti su gydytoju. Be jo palaiminimo kasdien aspirino nevartokite niekada.

    Jūros druska sveikesnė už paprastą

    Jūros druska yra mažiau apdorota, turi daugiau mineralų, tačiau jų abiejų maistinė vertė yra tokia pati ir mūsų organizmas jas vienodai pasisavina.

    Todėl nesvarbu, kokią druską naudosite, svarbu, kad nenaudotumėte per daug: rekomenduojama norma – 1 šaukštelis per dieną. Nes druskos perteklius neigiamai veikia kraujospūdį ir didina širdies ligų bei insulto riziką.

    Kokosų aliejus sveikesnis maistui gaminti

    Nors gryname kokosų aliejuje yra vidutinio ilgio grandinių riebalų rūgščių, manoma, didinančių gerojo cholesterolio kiekį organizme, nors jis pasižymi antimikrobinėmis ir antioksidacinėmis savybėmis, šiame produkte vis tiek pavojingai daug sočiųjų riebalų – maždaug 50 proc. daugiau nei svieste. O vartojant pernelyg daug sočiųjų riebalų daugėja blogojo cholesterolio, taigi didėja insulto bei širdies kraujagyslių ligų rizika.

    Dauguma kardiologų rekomenduoja, kad sotieji riebalai turėtų sudaryti ne daugiau kaip 6 proc. visų perdien suvartojamų kalorijų – arba dar mažiau. Kaip alternatyvą jie siūlo naudoti nedidelius kiekius alyvuogių („extra virgin“) ir avokadų aliejaus.

    Elektroninės cigaretės geriau už paprastas

    Įkvėpti karšto oro iš cigaretės ar elektroninio inhaliatoriaus, kaip ir iš degančio pastato, niekada nebus sveika plaučiams.

    Elektroninėse cigaretėse garinamas skystis turi toksiškų medžiagų ir aliejų, kurie taip pat žeidžia plaučius, kaip smalkės ar dervos. O jeigu dar jame yra nikotino, tai lygiai tas pat, jei rūkytumėte tabaką.

    Nikotinas ne tik sukelia priklausomybę, bet ir kraujospūdį, be to, lemia hipertenziją.

    Tiesiog meskite rūkyti, užuot ieškoję pakaitalų.

    Kava nesveika širdžiai

    Taip, kava yra vienas labiausiai stimuliuojančių gėrimų. Tačiau tas ne visada blogai sveikatai.

    Nustatyta, kad išgeriant apytikriai po 2–3 puodelius kavos per dieną širdies ligų rizika sumažėja. Šauniausia, kad tiek sveikiems, tiek jau sergantiems žmonėms.

    Tik reikėtų būti atsargesniems, jeigu jums diagnozuota aritmija arba priešlaikinis skilvelių ar prieširdžių susitraukimas, ir nepiktnaudžiauti kava. Kofeinas gali dar labiau sustiprinti širdies permušimus.

    Truputis alkoholio širdžiai nepakenks

    Tai dažnas įsitikinimas: jeigu neviršysime rekomenduojamos alkoholio paros dozės, jokios žalos širdžiai nebus.

    Nieko panašaus.

    Europos kardiologų asociacija tvirtina, kad alkoholio kiekiai, kai kuriose valstybėse laikomi saugūs vartoti, yra susiję su širdies nepakankamumo vystymusi.

    Tas pats pasakytina ir apie raudonąjį vyną. Nors jis gali tam tikra prasme pagerinti širdies sveikatą (tikėtina, jog vyne esantys antioksidantai didina gerojo cholesterolio kiekį ir saugo nuo blogojo kaupimosi organizme), tai nėra visa tiesa.

    Kaip visur, taip ir vartojant alkoholį būtina jausti saiką. O atsiradus širdies problemų – nepulti gurkšnoti raudonojo vyno: tai ne vaistai.

    Be to, kai kurių širdies ligų (tarkime, nepakankamumo) atvejais alkoholis, nustatyta, veikia kaip sukėlėjas arba jas komplikuojantysis veiksnys.

    Kardiologų išvada: norite sveikos širdies – visai nevartokite alkoholio.

    10 000 žingsnių per dieną pakeičia mankštą

    Nors judėjimas labai svarbus visai sveikatos būklei, tam, kad išvengtume širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, dešimties tūkstančių žingsnelių neužtenka, įspėja gydytojai.

    Raktas į sveiką širdį – nuosaikūs krūviai. Tai reiškia, kad vaikštinėdami lėtai nepasitarnaujate širdžiai taip, kaip tuo atveju, jei sportuotumėte intensyviau.

    Bet jeigu pasivaikščiojimai jums labai patinka, puiku – tik žingsniuokite sparčiau arba neškitės nedidelius svarmenis. Jei lengvai išprakaituosite, o širdis ims plakti sparčiau, žinosite, kad viską darote teisingai.

    Sveika valgyti tik kiaušinių baltymus

    Tai labai senas įsitikinimas iš laikų, kai manyta, kad kiaušinius – o ypač trynius – valgyti nėra sveika, nes juose gausu maistinio cholesterolio.

    Tiesa ta, kad tryniuose susikaupusios ir visos naudingiausios maistinės medžiagos: liuteinas, folatas, riboflavinas, vitaminai A, B12, D, K. Dauguma jų gyvybiškai svarbūs ir saugo nuo visokių ligų. Širdies – taip pat.

    Atliktas mokslinis tyrimas atskleidė, kad žmonių, reguliariai valgančių kiaušinius, kraujyje esama daugiau didesnių gerojo cholesterolio molekulių. Dėl to jos lengviau pašalinamos iš kraujagyslių, tad jų neužkemša ir nesukelia infarkto ar insulto.

    Žmonės, valgantys mažai kiaušinių, kraujyje sukaupia daugiau kenksmingų metabolitų, siejamų su širdies ligomis.

    Medikų išvada: nors tryniuose yra sočiųjų riebalų (maždaug 1–2 g viename), juos valgyti galima net besilaikantiesiems širdžiai sveikos dietos. Vėlgi svarbus saikas – nevalgyti daugiau kaip 3–5 kiaušinių per savaitę ir derinti juos su kuo daugiau cholesterolį ir kraujospūdį mažinančių produktų – avižiniais dribsniais, avokadais, šviežiais vaisiais ir daržovėmis.

    Visi riebalai kenkia širdžiai

    Su maistu mes gauname keturių skirtingų rūšių riebalus ir kai kurie jų yra svarbi subalansuotos mitybos dalis. Todėl visiems laikams iš savo valgiaraščio išprašyti reikėtų tik vieną rūšį – transriebalus.

    Daugiausia transriebalų yra perdirbtuose maisto produktuose ir kepiniuose. Jie didina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, mažina – gerojo.

    Riboti derėtų ir sočiųjų riebalų vartojimą. Jų natūraliai esama raudonoje mėsoje, nenugriebto pieno produktuose, egzotiškuose aliejuose (kokosų, palmių).

    Būna sočiųjų riebalų ir keptame maiste, kepiniuose. Panašiai kaip transriebalai, jie irgi didina blogojo cholesterolio kiekį, o sykiu – širdies ligų bei insulto riziką.

    Mononesotieji ir polinesotieji riebalai – visai kas kita. Jie, manoma, mažina blogąjį cholesterolį ir gausina gerąjį.

    Šių sveikų riebalų gana daug aliejuose (alyvuogių, saulėgrąžų), riešutuose ir sėklose (graikiniuose ir moliūgų), avokaduose ir žemės riešutų svieste.

    Neabejotinai esate girdėję apie omega-3 – tai polinesotieji riebalai. Kad gautumėte jų daugiau, valgykite riebią žuvį, pavyzdžiui, lašišą, silkę. Iš augalinių produktų specialistai rekomenduoja ispaninių šalavijų ir kanapių sėklas, briuselinius kopūstus.

    Aukštas gerojo cholesterolio lygis gali sumažinti blogąjį

    Kadangi vadinamasis gerasis cholesterolis absorbuoja blogąjį ir nugabena jį į kepenis, kurios šį pašalina iš organizmo, logiška atrodo prielaida, kad kuo daugiau bus gerojo cholesterolio, tuo sparčiau blogojo mažės.

    Bet iš tikrųjų žmonės, kurių kraujyje itin dideli gerojo cholesterolio kiekiai, kaip tik susiduria su didesne širdies ligų rizika.

    Tyrėjams dar reikia išsiaiškinti, kodėl taip yra. Tikėtina, kad su tuo kažkaip susiję genai ir paveldimumas.

    Norint išvengti širdies ligų, gerojo cholesterolio kiekis mūsų organizme turi būti nei per mažas, nei per didelis. Idealiai – aukštesnis kaip 40 mg/dl, bet žemesnis kaip 90 mg/dl.

    Jei aktyviau mankštinsitės, mesite rūkyti, palaikysite normalų kraujospūdį ir cukraus kiekį kraujyje, sveikai maitinsitės, taip pat padidinsite gerojo cholesterolio kiekį kraujyje. Tuo labiau kad naujausi tyrimai rodo, jog cukrus gali daug labiau prisidėti prie blogojo cholesterolio kaupimosi, nei iki šiol manyta. Todėl analizuodami produktų etiketes mažiau dairykitės cholesterolio ir atidžiau vertinkite sočiųjų riebalų ir pridėtinių cukrų kiekius.

     

  • Gerti per daug vandens kenkia: kas nutinka persistengus

    Gerti per daug vandens kenkia: kas nutinka persistengus

    Gerti pakankamai vandens – vienas dažniausių patarimų, kai kalbama apie sveikatą.

    Vanduo reikalingas kraujotakai, virškinimui, kūno temperatūros reguliavimui, inkstų veiklai ir bendrai savijautai.

    Tačiau, kaip ir daugelyje sveikatos temų, čia galioja saikas: per mažai vandens kenkia, bet per daug – taip pat gali būti pavojinga.

    Būklė, kai žmogus išgeria tiek daug vandens, kad organizmas nebespėja jo pašalinti, vadinama vandens intoksikacija arba apsinuodijimu vandeniu.

    Ji susijusi su hiponatremija – per mažu natrio kiekiu kraujyje.

    Natris padeda reguliuoti skysčių pusiausvyrą ląstelėse, nervų ir raumenų veiklą.

    Kai jo koncentracija kraujyje smarkiai sumažėja, vanduo ima skverbtis į ląsteles, jos brinksta.

    Ypač pavojinga, kai brinksta smegenų ląstelės. „Cleveland Clinic“ aiškina, kad vandens perteklius praskiedžia elektrolitus, ypač natrį, o dėl to vanduo patenka į ląsteles ir jos ima brinkti.

    Kodėl per daug vandens gali būti pavojinga?

    Inkstai nuolat šalina skysčių perteklių, tačiau jų galimybės ribotos.

    Jei žmogus per trumpą laiką išgeria daug daugiau vandens, nei inkstai pajėgia pašalinti, kraujas tampa tarsi „praskiestas“.

    Natrio koncentracija sumažėja, sutrinka skysčių balansas, gali atsirasti galvos skausmas, pykinimas, silpnumas, sumišimas, koordinacijos sutrikimai.

    Sunkiais atvejais gali prasidėti traukuliai, sutrikti sąmonė, išsivystyti koma. Vandens intoksikacija yra reta, bet ji gali būti pavojinga gyvybei.

    Tai nėra teorinė grėsmė – tokie atvejai aprašomi medicinos literatūroje, dažniausiai po ekstremalaus vandens vartojimo per trumpą laiką.

    Viename klinikiniame aprašyme minimas atvejis, kai žmogus per 3 valandas išgėrė apie 6 litrus vandens ir jam išsivystė neurologiniai simptomai bei traukuliai.

    Kada rizika didžiausia?

    Didžiausia rizika kyla ne tada, kai žmogus per dieną išgeria kelias stiklines daugiau nei įprastai, o tada, kai vanduo geriamas labai dideliais kiekiais per trumpą laiką.

    Dažniau tai gali nutikti ištvermės sporto metu – bėgant maratoną, dalyvaujant triatlone, ilgai žygiuojant ar intensyviai sportuojant karštyje.

    Jei žmogus daug prakaituoja, netenka natrio, bet geria tik vandenį ir nepapildo elektrolitų, natrio koncentracija kraujyje gali pavojingai sumažėti. „Mayo Clinic“ pabrėžia, kad ištvermės sporte, pavyzdžiui, maratonuose ir triatlonuose, per didelis vandens kiekis gali praskiesti natrį, nes jo netenkama ir su prakaitu.

    Rizika taip pat didesnė žmonėms, sergantiems inkstų, širdies ar kepenų ligomis, vartojantiems kai kuriuos vaistus, taip pat tiems, kurių organizmas dėl ligų sunkiau reguliuoja skysčių pusiausvyrą. Tokiais atvejais dėl tinkamo skysčių kiekio verta tartis su gydytoju.

    Ar tikrai reikia gerti po 2 litrus vandens per dieną?

    Populiarus patarimas „išgerkite 2 litrus vandens per dieną“ yra labai supaprastintas. Vieniems tiek gali būti per mažai, kitiems – per daug.

    Skysčių poreikis priklauso nuo kūno masės, fizinio aktyvumo, oro temperatūros, mitybos, sveikatos būklės ir to, kiek skysčių gaunama su maistu.

    Vandens gauname ne tik iš stiklinės. Sriubos, vaisiai, daržovės, kava, arbata ir kiti gėrimai taip pat prisideda prie bendro skysčių kiekio.

    Todėl žmogus, valgantis daug daržovių, sriubų ar vaisių, realiai gali gauti nemažai skysčių ir be papildomų litrų vandens.

    Praktiškas orientyras daugumai sveikų žmonių – troškulys ir šlapimo spalva. Jei šlapimas šviesiai gelsvas, o troškulio nejaučiate, tikėtina, kad skysčių pakanka. Jei šlapimas labai tamsus, ypač karštą dieną ar po fizinio krūvio, tai gali rodyti, kad reikia daugiau skysčių.

    Tačiau visiškai skaidrus šlapimas visą dieną nebūtinai yra tikslas – kartais tai gali reikšti, kad geriama labai daug.

    Kaip tai aktualu Lietuvoje?

    Lietuvoje vandens perdozavimo rizika dažniausiai gali išaugti per karščio bangas, sporto renginius, ilgesnius žygius, dviračių maratonus, darbus lauke ar pirtį.

    Tokiose situacijose žmonės kartais bijo dehidratacijos ir ima gerti daug vandens iš anksto, net nejusdami troškulio.

    Tačiau saugiau gerti reguliariai, mažais gurkšniais, atsižvelgiant į troškulį, o ilgai sportuojant ar gausiai prakaituojant – nepamiršti elektrolitų ir druskų su maistu.

    Karštą dieną dirbant sode, lauke ar keliaujant svarbu turėti vandens, bet nereikėtų bandyti per prievartą išgerti kelių litrų per trumpą laiką.

    Jei labai prakaituojate, kartu su skysčiais verta pasirūpinti ir maistu ar gėrimais, kuriuose yra elektrolitų.

    Kiek vandens yra per daug?

    Universalaus skaičiaus nėra. Sveiki inkstai gali pašalinti gana daug vandens, bet ne neribotai ir ne akimirksniu. Pavojingiausias scenarijus – didelis kiekis per trumpą laiką.

    Todėl nereikėtų per valandą gerti litro po litro, ypač jei nesportuojate ir nejaučiate troškulio.

    Sveikam žmogui įprastas vandens vartojimas retai sukelia problemų.

    Bet ekstremalūs kiekiai – keli litrai per kelias valandas – jau gali būti rizikingi, ypač jei žmogus mažai sveria, intensyviai prakaitavo, vartoja tam tikrus vaistus arba turi sveikatos problemų.

    Į kokius simptomus atkreipti dėmesį?

    Per didelis vandens kiekis gali pasireikšti ne tik dažnu šlapinimusi.

    Pavojingesni simptomai yra pykinimas, galvos skausmas, stiprus silpnumas, mieguistumas, sumišimas, raumenų mėšlungis, sutrikusi koordinacija, traukuliai ar sąmonės sutrikimas.

    Tokie požymiai po didelio vandens kiekio, ypač sporto, pirties ar karščio metu, turėtų būti vertinami rimtai. „WebMD“ tarp galimų per didelio vandens vartojimo simptomų mini sumišimą, mieguistumą, neryškų matymą, raumenų mėšlungį, koordinacijos stoką, silpnumą, kvėpavimo sutrikimus, pykinimą ar vėmimą.

    Jei žmogus po labai gausaus vandens vartojimo tampa sutrikęs, vemia, jam prasideda traukuliai ar sutrinka sąmonė, reikia skubios medicinos pagalbos.

    Kaip gerti vandenį saugiai?

    Geriausia gerti ne „pagal madą“, o pagal poreikį.

    Pradėkite dieną stikline vandens, turėkite jo šalia, bet neverskite savęs gerti, jei nesinori.

    Sportuojant ar dirbant karštyje gerkite dažniau, bet mažais kiekiais.

    Jei veikla trunka ilgai ir daug prakaituojate, pagalvokite apie elektrolitus: mineralinį vandenį, tinkamą sportinį gėrimą arba tiesiog normalų maistą su šiek tiek druskos.

    Svarbu prisiminti, kad daugiau ne visada reiškia geriau. Vanduo būtinas, bet organizmui reikalinga pusiausvyra – ne skysčių rekordai.

    Trumpai

    Vanduo būtinas sveikatai, bet jo perteklius gali sutrikdyti elektrolitų pusiausvyrą.

    Daugumai žmonių svarbiausia – gerti reguliariai, atsižvelgti į troškulį, karštį ir fizinį aktyvumą, o ekstremalių kiekių per trumpą laiką vengti.

  • Mokslininkai įrodė, kad širdis po infarkto gali atsinaujinti

    Mokslininkai įrodė, kad širdis po infarkto gali atsinaujinti

    Jei kada nors iš gydytojo girdėjote, kad po infarkto širdies raumuo nebeatsistato, tai nėra visiškai tikslu.

    Žmogaus širdis po infarkto geba auginti naujas raumens ląsteles – ir tai neseniai pirmą kartą įrodyta tiriant žmonių širdies audinius.

    Tiesa, džiaugtis dar anksti: natūralios regeneracijos nepakanka, kad širdis visiškai užgytų.

    Tačiau pats faktas atveria kelią naujiems širdies nepakankamumo gydymo metodams ir bandymams išmokyti širdį gydyti pačią save.

    Kodėl manyta, kad širdis negali atsikurti

    Širdies raumens ląstelės – kardiomiocitai – veikia kitaip nei odos ar kepenų ląstelės. Odos ląstelės nuolat dalijasi, kepenys geba atauginti prarastą dalį.

    O kardiomiocitai elgiasi kitaip: jie aktyviai dalijasi tik vaisiaus vystymosi metu, o netrukus po gimimo jų dalijimasis beveik visiškai sustoja.

    Būtent todėl medicinos vadovėliuose dešimtmečius buvo rašoma: širdies ląstelių kiekis, su kuriuo gimėte, maždaug toks pats išlieka iki gyvenimo pabaigos – nebent dalis jų žūtų dėl infarkto.

    Miokardo infarktas gali sunaikinti iki trečdalio visų kardiomiocitų.

    Žuvusių ląstelių vietoje susidaro randas – panašiai kaip randas odoje, tik jungiamojo audinio randas nesugeba susitraukinėti. Dėl to širdis pradeda prasčiau pumpuoti kraują.

    Ilgainiui tai gali lemti širdies nepakankamumą, kurio vienintelis radikalus gydymo būdas tebėra širdies transplantacija.

    Tačiau donorinių organų nuolat trūksta, todėl medicina lygiagrečiai kuria ir dirbtinės širdies technologijas.

    Eksperimentai su pelėmis dar prieš maždaug ketvirtį amžiaus parodė, kad po infarkto graužikų kardiomiocitai ima dalytis aktyviau.

    Tačiau to paties patvirtinti žmonėms ilgai nepavyko – gauti ir ištirti gyvą žmogaus širdies audinį yra itin sudėtinga.

    Kaip mokslininkai įrodė širdies regeneraciją po infarkto

    Tyrimą atliko Sidnėjaus universiteto, Bairdo instituto ir Karališkosios princo Alfredo ligoninės mokslininkų grupė. Jų darbas paskelbtas žurnale „Circulation Research“.

    Viskas prasidėjo nuo unikalaus atvejo.

    Profesorius Seanas Lalas, vadovaujantis Sidnėjaus širdžių bankui – kriokonservuotų širdies audinių saugyklai, – kolekcijoje aptiko retą mėginį: 48 metų vyro širdį po didelio infarkto, kurį sukėlė visiška priekinės tarpskilvelinės arterijos užsikimšimas.

    Pacientas penkias dienas buvo palaikomas gyvybę užtikrinančia aparatūra, vėliau jam konstatuota smegenų mirtis.

    Jo širdis, netinkama transplantacijai, tyrimams buvo perduota dar prieš sustojant kraujotakai.

    Tokia „premortalinė“, arba dar iki kraujotakos sustojimo paimta, širdis su infarkto zona yra išskirtinė retenybė.

    Patys autoriai pažymi, kad tikimybė vėl gauti panašų mėginį yra labai maža.

    Todėl komanda sukūrė papildomą metodą: mokslininkai pradėjo rinkti gyvo širdies audinio biopsijas iš pacientų, kuriems praėjus 7–10 dienų po infarkto buvo atliekama vainikinių arterijų šuntavimo operacija.

    Širdies operacija

    Kaip širdies ląstelės dalijasi po infarkto

    Tyrėjai pasitelkė visą šiuolaikinių metodų arsenalą – imunohistochemiją, RNR sekoskaitą, proteomiką, metabolomiką ir pavienių ląstelių branduolių sekoskaitą.

    Tai leido ne tik pamatyti besidalijančias ląsteles, bet ir išsamiai įvertinti, kokie genai ir baltymai aktyvuojami regeneracijos metu.

    Rezultatas buvo aiškus: suaugusio žmogaus kardiomiocitai, reaguodami į išemiją – deguonies badą, kurį sukelia infarktas, – sustiprina mitozę, t. y. ląstelių dalijimosi procesą.

    Mėginiuose iš zonos, esančios šalia infarkto pažeidimo, maždaug 7–8 proc. kardiomiocitų turėjo dalijimosi požymių, o unikalioje „premortalinėje“ širdyje šis rodiklis siekė iki 11 proc.

    Fluorescencinės mikroskopijos vaizduose širdies audinyje buvo matyti besidalijantys kardiomiocitai.

    Svarbu suprasti mastą: profesoriaus Lalo vertinimu, visaverčiam širdies atsikūrimui reikėtų, kad dalytųsi maždaug 25–50 proc. ląstelių.

    Realūs 7–11 proc. yra gerokai mažiau, tačiau šis atradimas iš esmės keičia supratimą apie tai, ką žmogaus širdis vis dėlto sugeba.

    Įdomu ir tai, kad panašūs audinių atsikūrimo mechanizmai po pažeidimų aptinkami ir kituose organuose.

    Tai rodo platesnį regeneracinės medicinos potencialą.

    Kodėl deguonies trūkumas gali paleisti širdies atsikūrimo mechanizmą

    Viena įdomiausių tyrimo hipotezių susijusi su regeneracijos paleidimo mechanizmu. Profesorius Lalas mano, kad postūmiu gali būti būtent hipoksija – tas pats deguonies badas, kuris infarkto metu pražudo dalį ląstelių.

    Logika tokia: vaisiaus vystymosi metu organizmas būna aplinkoje, kurioje deguonies kiekis yra mažesnis, ir būtent tuo laikotarpiu kardiomiocitai aktyviai dalijasi.

    Po gimimo, kai pradeda veikti plaučiai ir deguonies kiekis staigiai padidėja, širdies ląstelių dalijimasis beveik visiškai sustoja.

    Gali būti, kad infarkto metu deguonies trūkumas širdies ląstelėse „pažadina“ tą pačią programą, kuri veikė embriono vystymosi laikotarpiu.

    Analizė parodė, kad genai, aktyvūs vaisiaus kardiomiocituose, įsijungė tik zonoje, esančioje šalia pažeidimo.

    Kol kas tai hipotezė, o ne galutinai įrodytas faktas.

    Tačiau jeigu ji pasitvirtins, tai gali padėti suprasti, kaip sustiprinti regeneraciją – pavyzdžiui, naudojant vaistus, imituojančius kontroliuojamos hipoksijos poveikį.

    Kaip šis atradimas gali pakeisti širdies nepakankamumo gydymą

    Širdies ir kraujagyslių ligos tebėra pagrindinė mirties priežastis pasaulyje.

    Pavyzdžiui, Lietuvoje širdies nepakankamumu serga daugiau kaip 100 tūkst. žmonių, o širdies transplantacijų atliekama tik vienetai: Nacionalinio transplantacijos biuro duomenimis, 2025 m. Lietuvoje atliktos 4 širdies transplantacijos.

    Skirtumas tarp pacientų poreikių ir radikalių gydymo galimybių išlieka labai didelis.

    Australijos mokslininkų atradimas šios problemos neišsprendžia akimirksniu, tačiau keičia pačią paradigmą.

    Anksčiau buvo kalbama taip: „pažeidimas negrįžtamas“.

    Dabar formuluotė jau kitokia: „pažeidimas iš dalies grįžtamas, ir šį gebėjimą galima bandyti sustiprinti“.

    Tyrėjai žmogaus širdies audinio mėginiuose jau aptiko kelis baltymus, kurie anksčiau buvo siejami su širdies regeneracija pelėms.

    Tai reiškia, kad biologiniai atsikūrimo keliai gali būti bendri skirtingoms žinduolių rūšims, todėl eksperimentų su graužikais duomenų nereikės visiškai pradėti vertinti nuo nulio.

    Anksčiau panašių vilčių teikė širdžiai skirtos kamieninių ląstelių terapijos, tačiau paaiškėjo, kad šie procesai yra sudėtingesni nei paprastas žuvusių audinių pakeitimas naujais.

    Be to, mokslininkų sukurtas gyvo audinio biopsijos metodas suteikia realų modelį būsimiems regeneraciniams vaistams tirti tiesiogiai žmogaus širdies ląstelėse.

    Pirmasis tyrimo autorius dr. Robertas Hume’as pabrėžia: natūrali regeneracija kol kas per silpna, kad apsaugotų nuo sunkių infarkto padarinių. Tačiau tikslas – sukurti gydymą, kuris sustiprintų įgimtą širdies gebėjimą atsikurti ir ateityje galbūt leistų stabdyti ar net grąžinti atgal širdies nepakankamumo procesą be transplantacijos.

  • Magnetinių audrų kalendorius: gegužė

    Magnetinių audrų kalendorius: gegužė

    Gegužę saulė švies vis karščiau, bet ir aikštysis labiau: paskutinį pavasario mėnesį numatomi net keli skirtingo intensyvumo geomagnetinių trikdžių laikotarpiai.

    Meteorologiškai jautrūs žmonės puikiai žino, kad dabartinis metų laikas neatsitiktinai laikomas vienu neramiausių Saulės aktyvumo atžvilgiu. Tai tikrai ne pirmasis kartas, kai malonios gegužės dienos jiems gresia tapti tikru išbandymu.

    Kritinės dienos

    Išankstinės magnetinių audrų prognozės ne visada išsipildo – jeigu priklausote meteojautrių žmonių kategorijai, patartina pranešimus apie jas tikslintis visą mėnesį.

    Taip pat svarbu žinoti, kad tokie reiškiniai anaiptol ne visada sukelia kokius nors simptomus, o jei taip, jie gali būti kiekvienam asmeniui skirtingi.

    Gegužės 1–3-ioji. Šis mėnuo „driokstels“ jau nuo pirmųjų valandų – pirmąją gegužės dieną iškart po vidurnakčio prasidės tris valandas truksianti 5 balų pagal Kp indeksą magnetinė audra.

    Tokios audros laikomos nuosaikaus intensyvumo, tačiau jautresnio organizmo savininkams, taip pat sergantiesiems lėtinėmis ligomis, jei nusilpęs imunitetas, gali sukelti juntamus simptomus.

    Paprastai kamuoja galvos skausmai – tarsi ji būtų pripilta švino, – smilkiniuose jaučiamas pulsavimas.

    Taip pat gali paūmėti lėtiniai skausmai, mausti sąnarius ir senų traumų vietas.

    Net ir gerai išsimiegojus gali kamuoti prasta nuotaika.

    Laimė, tokio stiprumo magnetinio lauko svyravimai netruks ilgai – jau apie 3 valandą ryto nusilps iki 4 balų. Bloga žinia, kad nusilpusi audra šėls net dvi paras ir išsikvėps tik paskutinės dienos 3 valandą ryto.

    4 balų magnetinės audros vadinamos mažosiomis, tačiau ir jos, ypač jei ilgos, gali veikti sveikatą – neretai netgi pavėluotai, kai magnetinis laukas jau aprimsta. Tuomet gali užplūsti stiprus mieguistumas, pasireikšti jėgų stygius.

    Gegužės 7–9-oji. Numatoma trumpesnė, bet ir potencialiai galingesnė magnetinė audra.

    Pirmąją parą apie 3 valandą ryto Žemę pasiekęs Saulės vėjas pašiauš magnetinį lauką. Geomagnetinių trikdžių stiprumas sieks 5 balus ir jie nesilps kitas dvidešimt keturias valandas, iki prasidės audros antroji dalis – irgi paros trukmės, bet tik 4 balų.

    Nors oficialiai tai nėra stipri audra, kai kurie žmonės tuos 4 balus pajunta gana ryškiai. Paprastai tie, kieno organizmas jautriai reaguoja į bet kokius orų pokyčius, taip pat širdininkai ir hipertenzikai, turintieji lėtinių širdies bei kraujagyslių ligų (tuo labiau po infarktų, insultų ar kenčiantys dėl aritmijos).

    Pažeidžiamesniųjų grupėje ir vyresnio amžiaus žmonės – jų kraujagyslės nebėra tokios elastingos, todėl prie magnetinio lauko svyravimų prisitaiko lėčiau.

    Mažosios magnetinės audros neturi stipresniosioms būdingo smūginio efekto, tačiau pasižymi nuolatiniu, varginančiu fonu. Dėl to kenčia asmenys, kieno jautri nervų sistema, linkę į panikos priepuolius ar nerimą.

    Net ir visiškai sveiki žmonės gali tapti be priežasties irzlūs, patirti staigių nuotaikos svyravimų, apatiją arba, atvirkščiai – padidėjusį vidinį nerimą.

    Kai kam bus sunku užmigti arba miegas taps paviršutiniškas, su dažnais prabudimais.

    Neturėtų stebinti ir fizinis silpnumas, greitas nuovargis, raumenų glebumas, bukas galvos skausmas – tarsi ant kaktos veržtųsi metalinis lankas, sąnarių ir kaulų maudimas.

    Greičiausiai bus sunku sutelkti dėmesį, dėl lėtesnės reakcijos vertėtų atsargiau vairuoti.

    Gegužės 15–16-oji. Jei prognozės išsipildys, numatoma dar viena vidutinio stiprumo – 5 balų magnetinė audra.

    Ji prasidės kelios valandos po vidurnakčio ir tęsis dvi dienas be jokių pertraukų.

    Tokios užsitęsusios penkiabalės audros, be kita ko, gali varginti kraujospūdžio svyravimais, širdies ritmo sutrikimais, spaudimu krūtinėje.

    Tikėtini stiprūs, netgi migreniniai galvos skausmai, padidėjęs dirglumas bei miego sutrikimai.

    Ir sveikiems žmonėms gali pasireikšti nepaaiškinamas nuovargis, koncentracijos trūkumas ir sunkios galvos pojūtis.

    Gegužės 21–24-oji. Gyvename padidėjusio Saulės aktyvumo laikotarpiu, tad retas mėnuo praeina be geomagnetinės karuselės – serijos trumpesnių ir ilgesnių paties įvairiausio intensyvumo magnetinių audrų, kurias skiria neilgos atokvėpio valandos.

    Gegužė greičiausiai irgi netaps išimtimi.

    Tylos prieš audrą nebus – viskas prasidės iškart nuo 5 balų magnetinio lauko virpesių pirmosios paros paryčiais, apie 3 valandą. O 6 valandą audros stiprumas turėtų išaugti iki visų 6 balų.

    Pagal Kp indeksą tokie reiškiniai jau pripažįstami stipriu atmosferos sukrėtimu.

    Šešiabalio smūgio simptomus pajunta net ir tie, kas nelaiko savęs meteojautriais. Todėl silpnos sveikatos žmonėms tokiomis dienomis patartina labiau nei paprastai rūpintis savo sveikata.

    Į šią grupę patenka hipertenzikai (galimi staigūs ir nekontroliuojami kraujospūdžio šuoliai), nešiojantieji širdies stimuliatorius ar kitus implantus (nors šiuolaikinė įranga nuo magnetinio lauko svyravimų apsaugota, galimas diskomforto pojūtis).

    Tarp galimų kitų nemalonių simptomų – padažnėjęs pulsas (net ramybės būsenos), širdies permušimai, galvos svaigulys ir pusiausvyros sutrikimai (staiga atsistojus gali sutrikti koordinacija, pradėti spengti ausyse).

    Sergantiems migrena 6 balų audra dažnai tampa stiprių, vaistams nepasiduodančių galvos skausmų sukėlėju.

    Pasitaiko, kad tokio lygio magnetinės audros organizmui sukeltas stresas išprovokuoja į stiprų pervargimą ar lengvą apsinuodijimą panašius simptomus: kankina pulsuojantis galvos skausmas, pykinimas, net vėmimas (itin jautriems asmenims).

    Nepalengvina būklės ir emocinis išsekimas, nepaaiškinami panikos priepuoliai, stiprus nerimas, graudulys ar, priešingai – agresija.

    Visus šiuos simptomus neretai komplikuoja nemiga. Arba labai gilus, tačiau poilsio neteikiantis miegas, po kurio jaučiamasi dar blogiau.

    Pašėlusi kelias valandas, magnetinė audra gegužės 21-osios vidurdienį turėtų susilpnėti iki pradinių 5 balų ir nerimti iki pat kitos paros 3 valandos ryto. Tada laukia trumpas atokvėpis iki gegužės 22-osios 15 valandos, kai galima apytikriai trijų valandų trukmės mažoji – 4 balų magnetinė audra.

    Antroji pertrauka tęsis iki gegužės 23-iosios paryčių, tuomet reikėtų pasiruošti dar vienai 4 balų audrai. Ji tęsis maždaug nuo 3 valandos ryto iki to paties laiko gegužės 24-ąją ir, deja, turės du rimtus pikus.

    Pirmasis bus kelių valandų trukmės sustiprėjimas iki 5 balų, kuriuos geomagnetiniai svyravimai pasieks apie 6 valandą ryto. Antrasis – šuolis iki 6 balų, – prognozuojamas iškart po vidurnakčio.

    Nors dauguma žmonių tokiu laiku miegos, vertėtų prisiminti: kai Kp indeksas pasiekia 6 balus, rekomenduojamas maksimalus atsargumas. Ypač jei patiriate simptomus, kokių niekada iki šiol nesate jautę.

    Jei vartojate vaistus nuo kraujospūdžio ar širdies veiklai gerinti, griežtai laikykitės grafiko.

    Gegužės 28-oji. Galimas neramus rytas – apie 9 valandą turėtų prasidėti 5 balų magnetinė audra. Tiesa, iki pusiaudienio ji išsikvėps taip pat staiga, kaip ir kils.

    Gegužės 30–31-oji. Pirmąją parą netrukus po vidurnakčio prasidėjusi ir lygiai dvidešimt keturias valandas truksianti magnetinė audra bus palyginti silpna – 4 balų. Išskyrus ankstyvą rytą, kai 6–9 valandą audros stiprumas išaugs iki 5 balų.

    Veikia ir kraują, ir smegenis

    Remiantis įvairiais duomenimis, tik apie 10 proc. žmonių reguliariai pastebi, kad jų savijauta pablogėja keičiantis orams arba stipriai svyruojant magnetiniam fonui. Juos ir vadiname meteojautriais.

    Meteojautrumas, arba meteorotropija – tai organizmo reakcija į atmosferos fizinių parametrų pokyčius. Ji nėra savarankiška liga, greičiau organizmo adaptacinių mechanizmų sutrikimas.

    Sveikas organizmas į aplinkos pokyčius (slėgį, temperatūrą, magnetinį lauką) reaguoja automatiškai ir be juntamų simptomų. Meteojautrių žmonių savireguliacijos sistema nespėja prisitaikyti, todėl atsiranda fizinis diskomfortas.

    Mokslininkai išskiria kelis pagrindinius mechanizmus, kaip tokie, atrodytų, tolimi išoriniai veiksniai galėtų veikti mūsų biologiją.

    Baroreceptorių reakcija. Kraujagyslėse ir sąnariuose yra receptorių, reaguojančių į atmosferos slėgio pokyčius. Kai slėgis krenta (dažnai prieš audras), audiniai šiek tiek išsiplečia, ir tai gali sukelti sąnarių skausmą arba galvos spaudimą.

    Pakitęs kraujo klampumas. Tyrimai rodo, kad magnetinių audrų metu gali padidėti kraujo klampumas – jis tiesiog sutirštėja. Raudonųjų kraujo kūnelių membranos turi elektrinį krūvį, todėl veikiant stipriam išoriniam magnetiniam laukui gali sutrikti jų gebėjimas sklandžiai judėti kapiliarais ir suprastėti audinių aprūpinimas deguonimi.

    Hormonų pusiausvyros sutrikimas. Moksliniai stebėjimai rodo, kad geomagnetinis aktyvumas veikia smegenų kankorėžinę liauką, atsakingą už miego hormono melatonino gamybą. Šiai sutrikus, atsiranda nemiga, nuovargis, emocinis dirglumas. Taip pat gali padidėti streso hormonų – adrenalino ir kortizolio – kiekis kraujyje, tai sukelia kraujospūdžio šuolius.

    Nepalankios dienos

    Be magnetinių audrų, kai kurių žmonių savijautą gali veikti ir Mėnulio fazių kaita.

    Tam tikrais ciklo laikotarpiais jis gali daryti įtaką fizinei būklei, miegui ir emociniam fonui.

    Gegužės mėnesį numatoma keletas dienų, kai Mėnulio poveikis bus itin juntamas.

    1 ir 31 dienomis, per pilnatį, įtampa pasieks piką. Dėl to daugeliui bus sunkiau užmigti, o pats miegas gali tapti paviršutiniškas ir neramus. Tokiu metu emocijos paprastai paaštrėja, tai gali išprovokuoti tikrą jausmų audrą. Juolab kad nervų sistema dirba didesniu greičiu, nereikėtų stebėtis, jeigu padažnės konfliktų ir nesusipratimų.

    16 dieną, stojus jaunačiai, energijos bus mažiau, imunitetas veiks šiek tiek prasčiau, o nuovargis pasireikš greičiau nei įprastai. Jaunatis laikoma ne pačiu tinkamiausiu metu dideliems fiziniams krūviams – organizmo ištekliai tokiu laikotarpiu paprastai būna menki. Jei įmanoma, geriau apsiriboti poilsiu ir paprastais darbais.

    10 ir 23 dienomis, per delčią ir priešpilnį atitinkamai, gali padaugėti vidinio nerimo. Kamuos neužbaigtumo pojūtis ar lengvas dirglumas be konkrečios priežasties. Paprastai tokiais momentais nevyksta nieko kritiško, tačiau žmonėms, turintiems jautrią širdies ir kraujagyslių sistemą, vertėtų būti atsargesniems.

    2, 10, 16, 24, 25 ir 31 dienos bus tiesiog visapusiškai nepalankios. Jos jau iš anksto laikomos pačiomis nesėkmingiausiomis sprendimams priimti ir aktyvioms veikloms. Tai metas, kai energetinė apsauga susilpnėja, tampame pažeidžiamesni išorės veiksniams.

         Svarbu!

    Jei jaučiate stiprų spaudžiantį skausmą už krūtinkaulio, kuris plinta į kairę ranką ar žandikaulį, arba jei staiga sutriko kalba ar veido simetrija, nelaukite magnetinės audros pabaigos ir neužsiimkite savigyda – nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą. Stiprių magnetinių audrų metu statistiškai padaugėja kreipimųsi į medikus dėl rimtų širdies veiklos ir kraujotakos sutrikimų.

  • Ką reiškia mirksinti širdis kraujospūdžio matuoklyje?

    Ką reiškia mirksinti širdis kraujospūdžio matuoklyje?

    Matuojant kraujospūdį ekrane gali pasirodyti ir kelis kartus sumirksėti kardiogramos ar širdelės simbolis, kurį dažnai lydi pypsėjimo garsas.

    Daugelis, net ir reguliariai sekantieji savo kraujospūdį, nežino, ką tai reiškia ir kaip į tai reaguoti.

    Kai kurie, ypač vyresnio amžiaus ar linkę nerimauti, žmonės gali panikuoti manydami, kad tai signalizuoja apie rimtą sveikatos problemą ar net širdies smūgį.

    O jauni ir kol kas sveiki žmonės dažnai nekreipia dėmesio, manydami, kad tai matuoklio klaida.

    Ar tai pavojinga?

    Kodėl kraujospūdžio matuoklyje mirksi ir pypsi kardiogramos simbolis?

    Šiuolaikiniai kraujospūdžio matuokliai turi įvairių funkcijų – jie matuoja ne tik sistolinį ir diastolinį kraujospūdį bei pulsą.

    Jų funkcijų spektras, kaip ir simbolių reikšmės, yra kur kas platesnis.

    Tokie matuokliai padeda stebėti ir kontroliuoti sveikatos būklę bei anksti pastebėti galimas problemas, kurios ilgą laiką gali nepasireikšti jokiais simptomais.

    Kalbant konkrečiai, po kraujospūdžio matavimo pasirodantis mirksintis kardiogramos arba širdies simbolis rodo širdies ritmo sutrikimą, kitaip tariant, aritmiją.

    Kas yra aritmija?

    Aritmija – tai nereguliarus širdies plakimas. Širdis gali plakti per greitai, per lėtai arba netolygiai.

    Jeigu aritmijos indikatorius pasirodo tik vieną kartą, nereikia per daug nerimauti – taip gali nutikti dėl įvairių priežasčių. Bet kuriuo atveju reikėtų pakartoti matavimą.

    Tačiau jei jūsų matuoklis reguliariai rodo aritmijos indikatorių ir šį procesą lydi pypsėjimas bei mirksintis simbolis, reikėtų kreiptis į gydytoją.

    Mirksintis simbolis matuoklyje – aritmijos indikatorius

    Priklausomai nuo matuoklio gamintojo ir modelio, šis simbolis gali atrodyti skirtingai: tai gali būti kardiogramos linija, širdelė ar net pulsiruojanti širdis su kardiogramos linija.

    Geriausia visada turėti matuoklio naudojimo instrukciją ir pasitikrinti, ką reiškia konkretus simbolis. Tačiau instrukcijos dažnai prarandamos, nes matuokliai naudojami ilgai, o kartais pernešami į darbą ar imami į keliones.

    Kodėl matuoklis nerodo kraujospūdžio ir persikrauna?

    Jei matuoklis nustato aritmiją, matavimo rezultatai gali būti tikslūs arba ne.

    Jei širdies ritmo sutrikimai netrukdo gauti patikimų duomenų, rezultatai pateikiami kartu su aritmijos indikatoriumi.

    Tačiau jei duomenys netikslūs, matuoklis gali nerodyti rezultato arba automatiškai pakartoti matavimą.

    Svarbu teisingai naudotis matuokliu ir vengti klaidų, galinčių paveikti matavimo tikslumą.

    Aritmijos priežastys

    Yra daug priežasčių, kodėl matuojant kraujospūdį gali įsijungti aritmijos indikatorius.

    Pagrindinės iš jų:

    • Širdies ligos ir struktūrinės patologijos (išeminė širdies liga, širdies ydos, hipertenzija)
    • Kvėpavimo aritmija
    • Hormonų disbalansas (skydliaukės ligos)
    • Per didelis kalio kiekis kraujyje
    • Nutukimas
    • Rūkymas ir alkoholio vartojimas
    • Stresas
    • Kai kurių vaistų vartojimas

    Ką daryti, jei kraujospūdžio matuoklyje mirksi širdelės simbolis?

    Kaip jau minėta, jei aritmijos simbolis pasirodė vieną kartą, nereikėtų nerimauti. Pailsėkite, atsipalaiduokite, užimkite taisyklingą kūno padėtį ir pakartokite matavimą.

    Tačiau jei tai kartojasi reguliariai, būtina kreiptis į gydytoją.

    Reikėtų užsiregistruoti pas kardiologą arba terapeutą bent jau elektrokardiogramos (EKG) tyrimui ir suprasti, kodėl taip vyksta. Jei tai įvyko vieną kartą, nėra priežasties skubiai nerimauti, tačiau tai signalas, kad reikia susimąstyti ir pasitikrinti sveikatą profilaktiškai, teigia kardiologai.

    Gydytojai rekomenduoja nepanikuoti, jei matuoklis parodo aritmiją, o pakartoti matavimą ir stebėti savo savijautą.

    Jei jaučiatės blogai, pavyzdžiui, svaigsta galva – nereikėtų toliau eksperimentuoti. Verčiau kviesti greitąją pagalbą ar kreiptis į gydytoją.

  • Vos vienas kiaušinis per savaitę sumažina mirties riziką beveik trečdaliu

    Vos vienas kiaušinis per savaitę sumažina mirties riziką beveik trečdaliu

    Virtų kiaušinių, kiaušinienės, omleto, plaktų kiaušinių ir kiti patiekalai iš vištų kiaušinių jau seniai laikomi klasikiniu pusryčių pasirinkimu milijardams žmonių visame pasaulyje.

    Tai paprasta, skanu ir netgi naudinga, tačiau tik nedaugelis žinojo, kiek naudinga iš tikrųjų.

    Naujas didelio masto tyrimas parodė, kad suvartojant nuo vieno iki šešių kiaušinių per savaitę reikšmingai sumažėja mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

    Ypač svarbu tai, kad teigiamas poveikis išlieka net ir tiems žmonėms, kuriems jau diagnozuotas padidėjęs cholesterolio kiekis.

    Ar sveika valgyti kiaušinius?

    Klausimas, ar kiaušiniai naudingi sveikatai, mokslininkų diskutuojamas jau kelis dešimtmečius.

    Viena vertus, kiaušiniai yra vertingas aukštos kokybės baltymų ir svarbių maistinių medžiagų šaltinis.

    Kita vertus, ilgą laiką buvo baiminamasi jų cholesterolio kiekio ir galimos įtakos širdies ir kraujagyslių sistemai.

    Monasho universiteto tyrėjai nusprendė detaliau ištirti ryšį tarp kiaušinių vartojimo ir mirštamumo nuo širdies ligų vyresnio amžiaus žmonėms – tai sritis, kurioje iki šiol trūko duomenų.

    Kiaušiniai yra maistingas produktas, turtingas baltymų, B grupės vitaminų, folio rūgšties, nesočiųjų riebiųjų rūgščių, riebaluose tirpių vitaminų ir daugybės mineralų.

    Vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems gali mažėti fizinis pajėgumas, kiaušiniai tampa prieinamu ir maistingu baltymų šaltiniu.

    Poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai

    Tyrime dalyvavo 8 756 Australijos ir JAV gyventojai nuo 70 metų ir vyresni. Dalyviai buvo įtraukti į ASPREE tyrimą ir jo pogrupį ALSOP. Jie patys nurodė, kiek kiaušinių suvartoja, o duomenys buvo suskirstyti į tris grupes:

    • retai arba niekada (niekada arba 1–2 kartus per mėnesį),
    • kas savaitę (1–6 kartus per savaitę),
    • kasdien (kartą ar kelis kartus per dieną).

    Buvo vertinamas ryšys tarp kiaušinių vartojimo ir mirštamumo nuo visų priežasčių, taip pat atskirai – nuo širdies ir kraujagyslių bei onkologinių ligų, atsižvelgiant į socialinius-demografinius, sveikatos ir mitybos veiksnius.

    Stebėjimo laikotarpis truko beveik šešerius metus.

    Kaip kiaušiniai veikia mirties nuo širdies ligų riziką

    Dalyviai, kurie per savaitę suvartodavo nuo vieno iki šešių kiaušinių, turėjo 29 proc. mažesnę mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų riziką ir 17 proc. mažesnę mirties nuo bet kokių priežasčių riziką nei tie, kurie kiaušinius valgė retai arba visai nevartojo.

    Statistiškai reikšmingo ryšio tarp kiaušinių vartojimo ir mirštamumo nuo vėžio nenustatyta.

    Analizuojant mitybos kokybės įtaką, paaiškėjo įdomi tendencija: dalyviai, kurių mityba buvo vidutinės arba aukštos kokybės ir kurie kiaušinius valgė kas savaitę, turėjo atitinkamai 33 proc. ir 44 proc. mažesnę mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

    Tai rodo, kad bendra mitybos kokybė suteikia papildomą apsaugą.

    Cholesterolis kiaušiniuose

    Netikėčiausia tyrimo išvada – teigiamas kiaušinių poveikis išliko nepriklausomai nuo padidėjusio cholesterolio ar riebalų kiekio kraujyje.

    Anksčiau kai kurie tyrimai rodė didesnę mirties riziką žmonėms, sergantiems hipercholesterolemija ir valgantiems kiaušinius, tačiau naujieji duomenys tai paneigė.

    Dalyviai, sergantys dislipidemija ir kas savaitę valgantys kiaušinius, turėjo 27 proc. mažesnę mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų riziką nei tie, kurie kiaušinių beveik nevartojo.

    Tai rodo, kad padidėjęs cholesterolio kiekis beveik nedaro įtakos ryšiui tarp kiaušinių vartojimo ir mirties rizikos.

    Amerikos širdies asociacija rekomenduoja sveikiems žmonėms suvalgyti vieną visą kiaušinį per dieną, o vyresnio amžiaus asmenims su normaliu cholesterolio kiekiu – net du kiaušinius per dieną, atsižvelgiant į jų maistinę vertę.

    Australijos mitybos gairės ir „Heart Foundation“ taip pat mano, kad suaugusiesiems, kurių cholesterolio kiekis normalus, saugu suvartoti iki septynių kiaušinių per savaitę.

    Išvada

    Tyrimo rezultatai rodo, kad iki šešių kiaušinių per savaitę vartojimas gali sumažinti bendrą mirštamumą ir mirties nuo širdies bei kraujagyslių ligų riziką vyresnio amžiaus žmonėms.

    Šie duomenys gali tapti pagrindu formuojant moksliškai pagrįstas mitybos rekomendacijas senjorams.