Žyma: širdis

  • Prieskoniai kraujospūdžiui mažinti

    Prieskoniai kraujospūdžiui mažinti

    Atrodytų, prieskoniai – įprastas bet kokių patiekalų ingredientas. Tačiau jie turi begalinį potencialą ir kitoje srityje: stiprina sveikatą.

    Prieskoniai, į kuriuos dažnai žvelgiame tik kaip į kulinarinius priedus, turi stiprių biologiškai aktyvių junginių, kurie nuo seno buvo vertinami dėl savo gydomųjų savybių.

    Šiuolaikiniam mokslui gilinantis į šių aromatingų medžiagų naudą, atrandama, kad prieskoniai gali praktiškai bet kokį maistą paversti sveikatą stiprinančia patirtimi. Tačiau šįkart aptarkime vieną pagrindinį jų poveikį: aukštam kraujospūdžiui.

    Cinamonas

    Pagrindinė šio prieskonio veiklioji medžiaga – cinamaldehidas – gerina jautrumą insulinui ir mažina cukraus kiekį kraujyje. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad jis taip pat gali tapti daug žadančia priemone kraujospūdžiui sureguliuoti.

    Cinamonas atpalaiduoja kraujagyslių sieneles ir veikia kaip natūralus diuretikas, taigi mažina širdies kraujagyslių sistemai tenkančius krūvius.

    Ciberžolės

    Dažnai vadinama supermaistu, ciberžolė turi kurkumino – galingomis uždegimą slopinančiomis savybėmis pasižyminčio junginio.

    Tyrimais įrodyta, kad kurkuminas gerina endotelio (ląstelių, dengiančių kraujagyslių spindį) funkciją, gyvybiškai svarbią sveikam kraujospūdžiui palaikyti.

    Taip pat ciberžolės slopina uždegimus ir oksidacinį stresą, taigi padėdama išvengti su aukštu kraujospūdžiu susijusių komplikacijų.

    Česnakai

    Pagarsėję įspūdingomis sveikatinančiomis savybėmis – ir ypač širdies kraujagyslių sistemai, česnakai turtingi alicino. Šis junginys, pasklindantis perpjovus ar sutraiškius česnako skiltelę, mažina kraujospūdį, nes išplečia kraujagysles, be to, mažina arterijų standumą.

    Reguliariai vartojant česnakus – šviežius, termiškai apdorotus ar jų ekstraktą, – galima palaikyti sveikesnį kraujospūdį.

    Imbierai

    Maloniai aitrūs imbierai – neatsiejama daugelio pasaulio virtuvių dalis. Ir itin vertinamas vaistas liaudies medicinoje.

    Nustatyta, kad aktyvieji imbiero komponentai gingerolis ir šogaoliai gerina kraujotaką ir mažina kraujospūdį.

    Imbieras slopina kraujagysles sutraukiančius fermentus, todėl laikomas natūraliu vazodilatatoriumi – kraujagysles plečiančia priemone.

    Juodieji pipirai

    Prieskonių karaliumi vadinami juodieji pipirai – ne tik universaliausias prieskonis. Jų veiklioji medžiaga piperinas padeda organizmui pasisavinti kitas maistines medžiagas (pavyzdžiui, kurkuminą iš ciberžolių) ir gali turėti nedidelį kraujospūdį mažinantį poveikį.

    Neatmetama, kad juodieji pipirai gali pagerinti ir kitų prieskonių naudingąsias savybes.

    Kajeno paprikos

    Aitriosios paprikos ne tik suteikia maistui pikantiškumo. Jų „ugnelę“ užtikrinantis junginys alkaloidas kapsicinas, pasirodo, gerina kraujotaką ir mažina kraujospūdį, nes atpalaiduoja kraujagyslių sieneles.

    Mokslininkų teigimu, reguliariai naudojant Kajeno paprikas – maistui ar kaip papildą, – galima sustiprinti širdies kraujagyslių sistemą.

    Kardamonas

    Aromatingas ir lengvai salstelėjęs šis prieskonis pelnytai populiarus ruošiant tiek pikantiškus patiekalus, tiek desertus.

    O moksliniai tyrimai rodo, kad kardamonas gali sumažinti kraujospūdį, mat pasižymį šlapimą varančiuoju ir kraujagysles atpalaiduojančiuoju poveikiu.

    Bazilikai

    Jie neatsiejama itališkos virtuvės dalis ir gali pasiūlyti daug daugiau nei tik savo skonį ir aromatą.

    Bazilikuose esanti kvapioji medžiaga eugenolis veikia kaip natūralus kalcio kanalų blokatorius, todėl mažina kraujospūdį.

    Turi bazilikai ir antioksidacinių savybių.

    Pankoliai

    Kitas universalus prieskonis, puikiai vertinamas ir virtuvėje, ir liaudies medicinoje.

    Pankoliuose gausu fitomaistinių medžiagų, tokių kaip anetolis: be to, kad suteikia anyžių skonį, jis atpalaiduoja kraujagyslių sieneles ir taip mažina kraujospūdį.

    Kalendros

    Jų sėklose esama junginių, kurie, įrodyta tyrimais, mažina arterinį kraujospūdį. Taip yra dėl to, kad kalendros turi šlapimą varančiųjų ir kraujagysles plečiančiųjų savybių.

    Rozmarinai

    Turtingi antioksidantų ir priešuždegiminių junginių, tokių kaip rozmarino rūgštis, šie prieskoniai taip pat gerina kraujotaką, mažina kraujospūdį.

    Gvazdikėliai

    Tarp biologiškai aktyvių medžiagų gvazdikėliuose irgi yra eugenolio – natūraliai plečiančio kraujagysles, taigi mažinančio kraujospūdį.

    Muskatai

    Dar vienas be galo populiarus prieskonis, nes vienodai tinka ir „rimtiems“, ir saldiesiems patiekalams.

    Bet yra iš jo ir naudos sveikatai.

    Viena iš muskatuose esančių veikliųjų medžiagų miristicinas, įrodyta, gerina kraujotaką, mažina kraujospūdį.

    Raudonėliai

    Tinkamas ne tik picai ir vištienai pagardinti, šis aromatingas augalas turtingas galingų antioksidantų, tokių kaip timolis ir karvakrolis. Jie gali padėti nuslopinti uždegimus bei pagerinti širdies funkciją.

    Be to, vis daugėja įrodymų, kad raudonėliai veikia kaip natūralus kalcio kanalų blokatorius, taigi padeda atpalaiduoti kraujagysles ir užtikrina sklandesnį kraujo tekėjimą. Ilgainiui toks raudonėlių poveikis gali prisidėti prie kraujospūdžio sumažėjimo.

    Sveikatinimosi tikslais galima naudoti ir šviežius, ir džiovintus raudonėlius, ir raudonėlių eterinį aliejų (pastarąjį – tik mažomis saugiomis dozėmis).

    Petražolės

    Nurašytos į eilinius žalumynus, petražolės yra tikras maistinių medžiagų lobynas. Jos turtingos nitratų, vitamino C ir flavonoidų, pavyzdžiui, apigenino. Be to, petražolės padeda kraujagyslėms išsiplėsti, slopina stresą ir visais šiais būdais mažina kraujospūdį.

    Dar petražolės – švelnus diuretikas, tad padeda organizmui pašalinti druskų ir skysčių perteklių: dvi svarbiausias kliūtis, trukdančias sureguliuoti kraujospūdį.

        Tik ne su vaistais!

    Prieskoniai turi daug naudingųjų savybių, bet ir vieną didelį trūkumą: jie gali susilpninti kai kurių preparatų veiksmingumą ir padidinti komplikacijų riziką.
    Specialistai ypač išskiria tris populiariausius prieskonius, randamus kiekvieno virtuvėje, ir įspėja niekada nevartoti jų su vaistais.
    Tą padaryti gali būti ne taip paprasta, nes tų prieskonių iš tiesų yra visur: cinamono – ant bandelių ir kapučino kavoje, ciberžolės – troškiniuose su kariu, imbiero – sausainiuose. Ir nors visame pasaulyje jie žinomi dėl savo gydomųjų savybių, ne veltui sakoma, jog kiekvienas medalis turi antrą pusę.
    Cinamonas. Žinoma daugybė naudingųjų cinamono savybių. Jis slopina uždegimus, padeda sureguliuoti cukraus kiekį kraujyje, mažina širdies ligų riziką, gerina virškinimą ir smegenų darbą.
    Tačiau ne taip seniai JAV Misisipės universitete atliktas tyrimas sukėlė būgštavimų, kad cinamonas gali mažinti kai kurių vaistų efektyvumą.
    Atliekant laboratorinius tyrimus buvo nustatyta, jog cinamono aldehidas aktyvuoja receptorius, paspartinančius vaistų pasišalinimą iš organizmo ir potencialiai mažinančius jų veiksmingumą.
    Mokslininkai dar ketina nuodugniau tirti šį reiškinį, tačiau jau dabar įspėja, kad su šiuolaikiniais vaistais cinamonas prastai dera.
    Užfiksuoti keli atvejai, kai papildai su cinamonu, vartojami greta kraują skystinančių vaistų, didino kraujoplūdžių riziką. Tyrėjai mano, kad tai susiję su cinamone esančiu kumarinu – jis veikia kepenų fermentus, atsakingus už vaistinių medžiagų skaidymą.
    Ciberžolės. Joje esantis kurkuminas vertinamas dėl priešuždegiminių ir antioksidacinių savybių. Tačiau apie ciberžolių sąveikavimą su vaistais vis dar turima labai mažai informacijos ir tos dauguma gauta iš laboratorinių tyrimų.
    Vis dėlto yra įrodymų, kad kurkuminas veikia tam tikrų preparatų metabolizmą, be to, trukdo darbuotis kepenų fermentams. Taigi gali sumažinti antidepresantų, vaistų nuo aukšto kraujospūdžio, kai kurių antibiotikų ir net chemoterapijų veiksmingumą.
    Kaip jau minėta, ciberžolės natūraliai skystina kraują, vadinasi, gali sustiprinti analogiškų preparatų veikimą.
    Kadangi tyrimai rodo, jog ciberžolės gerai mažina kraujospūdį ir cukraus kiekį kraujyje, vartojant tą patį darančius vaistus jų poveikis gali pernelyg sustiprėti.
    Imbieras. Dar vienas prieskonis, garsėjantis naudingosiomis savybėmis. Ypač dažnai imbierai pasitelkiami, kai reikia nuslopinti pykinimą, sustabdyti vėmimą, suvaldyti uždegimą.
    Tačiau mokslininkų dėmesį patraukė imbieruose esantys veiklieji junginiai – augalo šaknyse esantis gingerolis. Jie įspėja, kad derinyje su kraują skystinančiais vaistais imbieras gali padidinti kraujoplūdžių riziką, o vartojamas kartu su preparatais nuo diabeto – sumažinti cukraus kiekį kraujyje.
    Bet norint įsitikinti, ar tokia sąveika būtų iš tiesų pavojinga, dar reikalingi papildomi tyrimai.
    Svarbu pabrėžti, kad visiškai atsisakyti prieskonių tikrai nereikia, nes pavojų kelia tik labai didelės jų dozės. Tokių būna nebent papilduose, bet ne maiste ar gėrimuose.
    Vis dėlto, jeigu jums skirti tam tikri preparatai – ir ypač kraują skystinantys antikoaguliantai, vaistai nuo cukrinio diabeto arba chemoterapijos kursas, būtinai pasitarkite su gydytoju prieš vartodami kokius nors augalinius papildus.

  • Gydomoji kačių galia: mitas ar mokslu pagrįsta tiesa?

    Gydomoji kačių galia: mitas ar mokslu pagrįsta tiesa?

    Jos neišrašo receptų ir nedėvi baltų chalatų. Tačiau kai katė įsitaiso jums ant kelių ir pradeda murkti, atrodo, kad kažkas mūsų viduje ima taisytis.

    Šiandien tai pripažįsta ne tik kačių augintojai, bet ir mokslininkai: šie pūkuoti kompanionai iš tiesų gali pagerinti sveikatą – tiek psichinę, tiek fizinę.

    Tyrimai rodo, kad katės mažina streso lygį, gerina savijautą, padeda kovoti su vienišumu ir netgi mažina širdies ligų riziką.

    Pažvelkime, kaip veikia ši „murkimo terapija“ ir kodėl jos poveikis yra moksliškai pagrįstas.

    Katės ir širdis: kaip augintiniai saugo mus nuo infarkto

    Kačių augintojai gyvena ilgiau – tai ne metafora.

    Minesotos universiteto tyrimas, trukęs 10 metų ir apėmęs daugiau nei 4400 žmonių, parodė: tie, kurie turėjo katę, 30 proc. rečiau mirė nuo širdies ir kraujagyslių ligų, o infarkto rizika buvo net 40 proc. mažesnė, palyginti su tais, kurie niekada neturėjo katės.

    Mokslininkai mano, kad tai susiję su bendra streso mažinimo tendencija ir kraujospūdžio normalizacija.

    Katės kuria ramybės ir saugumo pojūtį – ypač kai atsigula šalia ir ima murkti. O tas murkimas – tai ne tik malonus garsas.

    Kai kurie mokslininkai taip pat pastebi, kad kačių laikymas prisideda prie sveikesnių gyvenimo įpročių – kačių savininkai dažniau ilsisi namuose, turi aiškesnį dienos ritmą, o tai teigiamai veikia širdies veiklą.

    Kodėl kačių murkimas naudingas sveikatai

    Katės murkia 20–140 Hz dažniu – būtent tokio dažnio garsai medicinoje naudojami kaulų augimo stimuliavimui, audinių regeneracijai ir skausmo mažinimui.

    Manoma, kad katės murkia norėdamos pagreitinti savo pačių gijimo procesus.

    Tačiau šis poveikis veikia ir žmogų.

    Glostant murkiančią katę mažėja kortizolio – streso hormono – lygis ir didėja serotonino kiekis, kuris atsakingas už laimės pojūtį.

    Todėl kontaktas su kate gali tiesiogine prasme ištraukti žmogų iš nerimo ar depresijos epizodo.

    Kaip katės padeda įveikti depresiją, stresą ir vienišumą

    Australijos tyrimas parodė, kad kačių augintojų psichologinė sveikata yra žymiai geresnė nei tų, kurie gyvena be gyvūnų. Jiems rečiau diagnozuojama depresija, jie ramiau reaguoja į gyvenimo sunkumus ir geriau miega.

    Katės geba nujausti ligas ir net mirtį – ne dėl mistinių galių, o dėl itin jautrios uoslės ir gebėjimo pastebėti subtilius žmogaus elgesio pokyčius. Jos mato daugiau nei mes, ir vėlgi – ne dėl magijos, o dėl specifinės regos struktūros.

    Be to, žinoma daugybė istorijų, kai katės pajuto artėjančią nelaimę anksčiau nei žmonės. Viena garsiausių – apie katiną Oskarą, gyvenusį Rodo salos hospise. Jis tiksliai nuspėdavo, kurie pacientai artėja prie gyvenimo pabaigos, ir likdavo šalia jų paskutinėmis valandomis. Jo fenomenas aprašytas mokslinėse publikacijose ir net knygoje.

    Katės taip pat padeda vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimų – kontaktas su gyvūnu gali sumažinti sensorinį stresą ir padidinti socialinį atsaką. Kai kuriuose terapijos centruose pasaulyje jau taikoma specializuota „felinoterapija“ – gydymas su kačių pagalba.

    Išvada: Kačių terapinis poveikis – tai ne tik širdį glostanti pasaka, bet ir mokslu pagrįsta realybė. Todėl kitą kartą, kai katė įsitaisys šalia ir ims murkti, prisiminkite: ji ne tik rodo meilę – ji gali gydyti.

    Nors tyrimų dar nėra tiek daug kaip apie šunis, kačių teigiamas poveikis vis dažniau įtraukiamas į psichologinės sveikatos rekomendacijas – ypač vyresnio amžiaus ar vienišiems žmonėms.

  • Vyrai dažniau miršta netekę artimo žmogaus nei moterys

    Vyrai dažniau miršta netekę artimo žmogaus nei moterys

    Artimo žmogaus netektis – tai gali būti mirtis, skyrybos ar santykių nutrūkimas – palieka gilų emocinį randą.

    Tačiau kartais pasekmės neapsiriboja vien emociniu skausmu.

    Retais, bet pavojingais atvejais išgyvenimai būna tokie stiprūs, kad žmogus patiria vadinamąjį „sudaužytos širdies sindromą“.

    Tai būklė, kai jaučiami krūtinės skausmai, dusulys, o kai kuriais atvejais vystosi net širdies nepakankamumas.

    Neseniai atliktas tyrimas atskleidė, kad vyrams, patyrusiems šį sindromą, mirties rizika yra du kartus didesnė nei moterims.

    Kas yra sudaužytos širdies sindromas?

    Mediciniškai šis sindromas vadinamas tako-tsubo kardiomiopatija.

    Jis gali išsivystyti ne tik dėl stipraus emocinio sukrėtimo, bet ir dėl fizinio streso – pavyzdžiui, po operacijos ar insulto.

    Jau seniai žinoma, kad ši būklė gali baigtis mirtimi. Tačiau kodėl?

    Reaguodamas į staigų stresą, organizmas išskiria didelį kiekį streso hormonų – adrenalino ir kortizolio.

    Šie hormonai laikinai pakeičia širdies formą: kairysis skilvelis tampa panašus į japonišką aštuonkojų gaudyklę – „tako-tsubo“, kuri savo forma primena ąsotį.

    Dėl to širdis nebegali normaliai funkcionuoti.

    Nors dauguma pacientų atsigauna gana greitai, kai kuriais atvejais sindromas gali baigtis mirtimi. Siekdami išsiaiškinti šios problemos mastą, Arizonos universiteto tyrėjai išanalizavo beveik 200 000 hospitalizacijų atvejų, kai pacientams 2016–2020 m. JAV buvo diagnozuota tako-tsubo kardiomiopatija.

    Tyrimo autoriai pažymi, kad 83 proc. pacientų buvo moterys, o tai patvirtina, kad šis sindromas dažniau pasireiškia būtent joms.

    Tačiau mirtingumas tarp vyrų pasirodė esąs gerokai didesnis.

    Įdomu tai, kad net jei žmogui pavyksta emociškai atsitiesti ir išgyvenimai laikui bėgant priblėsta, kūne vis tiek išlieka „atsiminimas“ apie patirtą sukrėtimą.

    Galima sakyti, kad tokie išgyvenimai palieka ilgalaikį pėdsaką organizme.

    Kodėl vyrai miršta dažniau?

    Nors sindromas dažniau nustatomas moterims, vyrų mirtingumas nuo jo – dvigubai didesnis. Tikslios šio lyčių skirtumo priežastys kol kas nėra iki galo aiškios.

    Viena iš galimų priežasčių – skirtingi sindromo sukelėjai.

    Moterims sindromą dažniausiai sukelia emociniai sukrėtimai: artimojo mirtis, atleidimas iš darbo, skyrybos ir pan.

    Tuo tarpu vyrams ši būklė dažniau išsivysto dėl fizinių veiksnių – traumų, operacijų ar insulto. Tačiau priežastys tuo neapsiriboja.

    Tyrimo vadovas, dr. Mohammadas Movahedas, pažymi, kad vyrai rečiau turi tvirtą socialinį palaikymą, kuris galėtų padėti įveikti stresines situacijas.

    Emocinė izoliacija, vengimas kalbėti apie jausmus, nepakankamas dėmesys sveikatai ir simptomų nuvertinimas gali dar labiau pabloginti būklę ir apsunkinti pasveikimą.

    Kuriame amžiuje rizika didžiausia?

    Tyrimas taip pat atskleidė svarbią amžiaus tendenciją. 46–60 metų amžiaus žmonių grupėje sindromo tikimybė buvo 2,6–3,25 karto didesnė nei 31–45 metų amžiaus grupėje.

    Šis atradimas padeda gydytojams geriau atpažinti sindromą ir atskirti jį nuo kitų širdies ir kraujagyslių ligų, ypač tose amžiaus grupėse, kuriose anksčiau jis nebuvo tikėtinas.

    Mokslininkai pabrėžia, kad būtini tolesni tyrimai, siekiant išsiaiškinti, kodėl vyrai šį sindromą išgyvena sunkiau, ir kokios prevencinės priemonės galėtų sumažinti riziką.

    Jų teigimu, tai galėtų išgelbėti daug gyvybių.

    Apibendrinant

    Sudaužytos širdies sindromas – tai ne vien poetiška metafora.

    Ši būklė gali kainuoti gyvybę, ypač vyrams, susidūrusiems su stipriu stresu be artimųjų paramos. Nors sindromas dažniau diagnozuojamas moterims, būtent vyrai atsiduria pažeidžiamiausioje situacijoje.

  • Magnetinių audrų kalendorius: gegužė

    Magnetinių audrų kalendorius: gegužė

    Po gan intensyvaus balandžio, suteikusio galimybę vėl grožėtis šiaurės pašvaistėmis, gegužė, išankstinėmis prognozėmis, neleis lengviau atsikvėpti.

    Artėjant Saulės aktyvumo ciklo maksimumui, tą jusime jau nuo pirmų mėnesio dienų.

    Saulės vėjo sukeltų geomagnetinių trikdžių neįmanoma kontroliuoti nei jų išvengti – vienintelė išeitis jautresnio organizmo žmonėms yra tinkamai pasiruošti.

    Magnetinių audrų dienomis galima tikėtis gana stiprių galvos skausmų, permainingų nuotaikų (apatijos, dirglumo, netgi agresijos), miego sutrikimų arba, priešingai – padidėjusio mieguistumo, raumenų ir sąnarių skausmų (ypač nesenų traumų vietose), širdies darbo sutrikimų (aritmijos, tachikardijos, padidėjusio kraujospūdžio), silpnumo ir galvos svaigimo, apetito praradimo, virškinimo problemų, susilpnėjusių kognityvinių funkcijų, sunkumų sutelkti dėmesį.

    Tačiau tai tik labiausiai paplitę simptomai – kiekvieno žmogaus organizmas į magnetines audras gali reaguoti individualiai, priklausomai nuo sveikatos būklės, turimų ligų ir imuniteto.

    Kritinės dienos

    Kaip visada, skelbiamos magnetinių audrų datos tik preliminarios – priklausomai nuo Saulėje vykstančių procesų, jos gali keistis.

    Gegužės 1–3-ioji. Paskutinis pavasario mėnuo pasisveikins intensyviais magnetinio lauko svyravimais. Pirmąją dieną jie sieks dar palyginti nuosaikius 5 balus, bet gegužės 2-osios naktį sustiprės iki 6 balų ir pamažu silpti pradės tik po paros.

    Šios audros įtaką savijautai turėtų jausti dauguma meteojautrių žmonių. Bet ne tik juos gali kamuoti stiprūs galvos skausmai, kraujospūdžio šuoliai ir šiaip liguista savijauta. Todėl vartojantiesiems kokius nors gydytojo skirtus vaistus vertėtų visada turėti jų po ranka.

    Gegužės 4-oji. Numatoma silpna magnetinė audra – savotiškas ankstesnės atgarsis. Išankstinėmis prognozėmis, ji neturėtų viršyti 4 balų. Vis dėlto net ir tokie palyginti menki magnetinio lauko trikdžiai nepraeis be pasekmių sergantiesiems rimtomis lėtinėmis ligomis, turintiesiems nusilpusį imunitetą.

    Gegužės 5–6-oji. Dar viena vidutinio stiprumo audra gali kilti magnetinio lauko svyravimams vėl sustiprėjus iki 5 balų. Ji greičiausiai nenuslops ištisas dvi paras.

    Gegužės 7–9-oji. Galima silpna, neviršysianti 4 balų, tačiau ilga audra.

    Gegužės 11-oji. Atrodo, laukia nerami diena. Beveik visą parą siausianti silpna magnetinė audra pavakarę staiga suintensyvės iki 6 balų – šis pikas tęsis geras tris valandas.

    6 balų magnetinio lauko trikdžiai jau laikomi stipriais ir kelia rimčiausią grėsmę jautriai į tokius reiškinius reaguojantiems asmenims – net ir sveikieji gali pasijusti nekaip.

    Be didesnio dėmesio sveikatai, patariama vengti didelių žmonių susibūrimų, maksimaliai sumažinti organizmui tenkančius krūvius – ne tik fizinius, bet ir psichologinius.

    Gegužės 17-oji. Magnetinė audra smogs paryčiais. Ir iškart įsibėgės nuo 1 balo iki visų 5. Po poros valandų ji susilpnės iki daugumai žmonių nejuntamų 4 balų, tačiau vakare, po 18 val. smogs 5 balų stiprumu ir nurims tik po pusiaunakčio.

    Gegužės 20-oji. Prognozuojama vidutiniškai stipri magnetinė audra, visą parą išsilaikysianti 5 balų stiprumo.

    Gegužės 23–24-oji. Dviejų parų geomagnetiniai svyravimai pademonstruos visko, ypač pirmąją dieną.

    Bendras fonas vargu ar bus mažesnis kaip 4 balai. Tačiau 23 dieną tikimasi kelių šuolių, kai Saulės vėjas įsiūbuos magnetinį lauką iki 5 balų. Vieną tokį smūgį, laimė, pramiegosime, bet antrasis užklups maždaug vidurdienį.

    Visgi meteojautriems asmenims labiausiai reikėtų pasisaugoti vakaro, kai apie 18 val. audra suintensyvės iki 6 balų.

    Gegužės 26-oji. Atokvėpis bus trumpas – nepraėjus nė parai po ankstesnės, tikėtina, įvyks dar stipresnė audra. Matuojant balais, ji prognozuojama vidutinio intensyvumo, tačiau įdienojus ir vakare laukiami du pikai, kai 5 balus pakeis 6.

    Gegužės 28–30-oji. Mėnuo baigsis tikra karusele: dažnai kintantys magnetinio lauko svyravimai, tuo labiau truksiantys ne vieną parą, greičiausiai šiek tiek atsilieps ne tik meteojautrių žmonių savijautai. Audra prasidės pirmosios dienos popietę iškart nuo 5 balų, prieš vakarą kiek susilpnės, o tada smogs 6 balų stiprumu.

    Toks pat smūgis pasikartos antrosios dienos paryčiais.

    Visą kitą laiką stabiliai šėls vidutinio stiprumo magnetinė audra. Ji nurims tik paskutinės mėnesio dienos paryčiais.

    Nepalankios dienos

    Saulės vėjai bus ne vieninteliai, paveiksiantys itin jautrių žmonių savijautą. Kaip ir kiekvieną mėnesį, sunkesnių dienų pridės ir besikeičiančios Mėnulio fazės – ypač tiems, kas nuolat susiduria su jų įtaka, turi nusilpusį imunitetą ar lėtinių ligų.

    12 dieną, per pilnatį, naktinio dangaus šviesulio energinis poveikis bus maksimalus. Tai gali reikštis padidėjusiu dirglumu, sutrikusiu miegu ir tam tikromis psichologinėmis problemomis.

    Manoma, kad per pilnatį dažniau priimami neapgalvoti sprendimai, didėja avarijų ir traumų per neatsargumą grėsmė.

    27 dieną, per jaunatį, organizmas bus silpnesnis, prasčiau priešinsis neigiamiems poveikiams iš šalies. Galite justi nuovargį, paūmėjusius lėtinių ligų simptomus.

    4 ir 20 dienomis – per priešpilnį ir delčią atitinkamai – bus pereinamieji etapai tarp pagrindinių Mėnulio fazių. Toks metas pavojingiausias emociškai nestabiliems žmonėms. Juos gali kamuoti nerimas, įtampa, vidiniai prieštaravimai.

    6, 12, 20 ir 26 dienos tiesiog nepalankios. Silpnės energinė apsauga, būsime pažeidžiamesni neigiamoms įtakoms iš šalies. Gali išryškėti užslėptos sveikatos problemos, daugės nelogiškų ir pavojingų poelgių.

  • Tarp kraujospūdžio ir pusryčių – svarbus ryšys

    Tarp kraujospūdžio ir pusryčių – svarbus ryšys

    Aukštas kraujospūdis gali kamuoti dėl įvairių priežasčių – kartais net dėl vaistų, kuriuos vartojame, ne tik dėl žalingų įpročių ar paveldimumo.

    Tačiau kad ir kas jį keltų, kraujospūdį neretai galima sumažinti natūraliai, vien tik pakeitus gyvenimo būdą.

    Pavyzdžiui, mūsų kraujospūdis gali smarkiai priklausyti nuo to, ar valgome pusryčius, jei taip, tai kada.

    Kadangi pusryčiai – tai pirmasis kartas, kai organizmas gauna maisto po daugelio valandų pertraukos, jis skuba nukreipti kraujotaką į virškinimo traktą, kad palengvintų ten vykstančius procesus. Dėl to dažnam žmogui papusryčiavus, nors ir laikinai, bet nukrenta kraujospūdis.

    Šis faktas, anot mokslininkų, ypač aktualus hipertenzikams.

    Mums miegant kraujospūdis pakyla ir paprastai laikosi toks iki pietų. Tad kuo skubiau atsikėlę papusryčiaujame, tuo efektyviau pristabdome kraujospūdžio kilimą. Ir tuo ilgiau tonometro rodomi skaičiai tokie išsilaiko – gal net ir visą dieną. Tiesa, tam jau reikia atskirų pastangų, kaip kad rinktis daug maistinių skaidulų turinčius užkandžius ir mankštintis.

    Geriausia žinia hipertenzikams ta, kad jokio specifinio laiko pusryčiams, kurio reikėtų griežtai laikytis, nėra. Tiesiog svarbu susikurti ritmą: valgyti pusryčius kasdien, kad organizmas kasdien turėtų nukreipti kraują į skrandį ir taip netiesiogiai mažintų kraujospūdį.

    Kraujospūdis ne tik labai jautriai reaguoja į patį maistą, jo kaloringumą ir kitas savybes – jam patinka tvarka. Todėl specialistai rekomenduoja nepraleisti nė vieno dienos valgio, ne tik pusryčių. Praleistas valgis gali išprovokuoti elektrolitų disbalansą ir dar labiau pašokdinti kraujospūdį.

    Kaip dar 2019-aisiais paskelbė specializuotas medicininis leidinys „Journal of Cardiovascular Development and Disease“, žmonėms, įprastai nevalgantiems pusryčių, tikimybė išgirsti širdies kraujagyslių sistemos ligos diagnozę arba nuo jos mirti didėja 21 proc.

    Taip pat 2021-aisiais leidinyje „Nutriens“ publikuotos apžvalgos rezultatais, 12–16 val. pasninkavimas per naktį gali labai pasitarnauti tiek širdies kraujagyslių sistemos sveikatai, tiek medžiagų apykaitai.

    Tad specialistai daro išvadą: naudingiausia sveikatai yra visada valgyti pusryčius ir atsikratyti įpročio užkandžiauti vėlai vakare. Nes ilginant naktinį nevalgymo laiką ir sykiu mažinant suvartojamų kalorijų skaičių pastebimai mažėja diastolinis kraujo spaudimas (vadinamoji apatinė riba).

    Manoma, taip yra dėl to, jog riebalų deginimą kontroliuojantis hormonas aktyviausias būna nuo 8 val. ryto iki 16 val. Valgydami rytais tuomet, kai hormonas jau veikia, mes padedame savo organizmui atsikratyti riebalų ir dar šiek tiek susireguliuojame kraujospūdį.

     

  • Idealus laikas miegui: vėliau keliate riziką širdžiai

    Idealus laikas miegui: vėliau keliate riziką širdžiai

    Naujas tyrimas parodė, kad sveikatai svarbu ne tik miego trukmė, bet ir tai, kada mes einame miegoti.

    Jei esate pratę ilgai neužmigti, laikas peržiūrėti savo įpročius: mokslininkai nustatė idealų laiką užmigimui – ir jis gali jus gerokai nustebinti.

    Pasirodo, užmigimas tarp 22:00 val. ir 23:00 val. ne tik gerina savijautą, bet ir realiai mažina rimtų širdies problemų riziką.

    Kodėl būtent šis laikas yra toks svarbus?

    Kada reikėtų eiti miegoti?

    Tyrime, kuriame dalyvavo daugiau nei 88 tūkstančiai Jungtinės Karalystės gyventojų, nustatyta, kad užmigimo laikas turi kur kas didesnę reikšmę, nei buvo manyta anksčiau.

    Dalyviai nešiojo išmaniąsias apyrankes, fiksavusias jų miegą, ir rezultatai parodė – žmogaus širdis nemėgsta kraštutinumų.

    Per ankstyvas arba per vėlyvas užmigimas padidina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Priklausomybė nuo užmigimo laiko buvo U formos: kenksminga tiek užmigti 21:00, tiek pirmą nakties, tačiau ypač pavojingas vėlyvas miegas moterims – joms širdies problemų rizika padidėja net 63 proc.

    Saugiausiu laiku užmigti pasirodė esąs laikotarpis tarp 22:00 val. ir 22:59 val.

    Šiuo metu organizmas įjungia širdies ir kraujagyslių „atkūrimo režimą“, kuris sumažina infarkto ir insulto tikimybę 12–25 proc.

    Vis dėlto svarbu ne tik laiku atsigulti, bet ir laikytis pastovaus režimo.

    Kiekviena papildoma valanda skirtumo miego grafike padidina ligų riziką dar 4 proc. Kitaip tariant, jei vieną dieną atsigulėte 22:30 val., o kitą – 01:00 val., organizmas tai suvokia kaip stresą.

    Ypatingai nepalankioje padėtyje atsiduria vadinamosios „pelėdos“.

    Statistiškai jos dažniau rūko, serga hipertenzija ir diabetu – visa tai papildomai apsunkina širdies darbą.

    Jei prie to dar prisideda nereguliarus miegas po vidurnakčio, rizika padidėja dar labiau.

    Mokslininkų išvada vienareikšmė: jei norite gyventi ilgiau ir jaustis geriau – atidėkite telefoną anksčiau, išjunkite šviesą ir stenkitės užmigti ne vėliau kaip 23:00 val.

    Kaip greitai užmigti

    Jei dažnai ilgai vartotės lovoje prieš užmigdami, pabandykite metodą, kuris iš pradžių buvo sukurtas kariškiams.

    Jis padeda užmigti vos per 2 minutes – net ir triukšmingoje aplinkoje.

    Viskas labai paprasta: atpalaiduokite veidą, ypač vokus, lūpas ir žandikaulį.

    Tuomet nuleiskite pečius, rankas padėkite prie kūno ir giliai kvėpuokite.

    Pamažu atpalaiduokite kojas – nuo šlaunų iki pėdų.

    Galiausiai įsivaizduokite ramią vietą, pavyzdžiui, kaimo peizažą arba tylų ežerą.

    Tai padeda smegenims atsijungti nuo streso ir greičiau užmigti.

    Šis būdas tinka net tiems, kurių miego režimas sutrikęs ar kurie patiria nuolatinį stresą.

  • Gardus sąjungininkas kovoje su širdies ir kraujagyslių ligomis

    Gardus sąjungininkas kovoje su širdies ir kraujagyslių ligomis

    Mokslinių tyrimų duomenys vis dažniau atskleidžia, kad juodasis šokoladas gali turėti teigiamą poveikį širdies ir kraujagyslių sveikatai.

    Australijos mokslininkų studijos rodo, jog ilgalaikis ir nuoseklus šio produkto vartojimas gali ne tik sumažinti kraujospūdį bei reguliuoti kraujo lipidus, bet ir tapti strategiškai svarbia priemone siekiant sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) riziką, ypač tarp žmonių, turinčių metabolinį sindromą.

    Biologiškai aktyvūs junginiai – širdies sąjungininkai

    Juodasis šokoladas, gaminamas iš kakavos pupelių, yra turtingas polifenoliais – ypač flavonoidais, kurie pasižymi antihipertenziniu, priešuždegiminiu, antioksidaciniu ir netgi antitromboziniu poveikiu. Vienas iš pagrindinių veikimo mechanizmų – azoto oksido (NO) sintezės skatinimas, kuris plečia kraujagysles, mažina trombocitų agregaciją bei teigiamai veikia jautrumą insulinui ir lipidų apykaitą.

    Reguliarus juodojo šokolado vartojimas siejamas su mažesniu „blogojo“ cholesterolio (MTL) kiekiu ir didesniu „gerojo“ cholesterolio (DTL) lygiu. Be to, ne mažiau svarbus ir psichoemocinį foną gerinantis šokolado vartojimo aspektas – valgymo malonumas gali papildyti jo bendrą poveikį sveikatai.

    Rizika mažėja, ypač vartojant reguliariai

    Ankstesnės britų studijos atskleidė, kad asmenys, dažniau valgantys šokoladą, turi iki 37 proc. mažesnę riziką sirgti ŠKL ir 29 proc. mažesnę riziką patirti insultą. Švedijoje atlikti tyrimai papildė šiuos duomenis – nustatyta, kad vartojant bent dvi plyteles šokolado per savaitę, insulto rizika sumažėja apie 20 proc. Vis dėlto, pastebėta, jog kraujospūdį mažinantis poveikis yra laikinas ir trunka maždaug iki 18 savaičių – tai reiškia, kad naudingas efektas pasiekiamas tik reguliariai vartojant.

    Ekonomiškai pagrįsta profilaktika

    Australų mokslininkų tyrimo tikslas buvo įvertinti ilgalaikio juodojo šokolado vartojimo efektyvumą žmonėms, turintiems metabolinį sindromą, bet dar nesergantiems ŠKL ar diabetu. Tyrimas taip pat apėmė ekonominę analizę, siekiant įvertinti tokios intervencijos kaštų ir naudos santykį.

    Naudojant Markovo modeliavimo metodą, buvo išanalizuoti 2013 asmenų duomenys. Vidutinis tyrimo dalyvių amžius siekė 53,6 metų, jų vidutinis sistolinis kraujospūdis buvo 141,1 mmHg, bendras cholesterolis – 6,1 mmol/l, o vidutinė liemens apimtis – 100,4 cm. Nė vienas iš jų nevartojo antihipertenzinių vaistų ir dar nesirgo ŠKL.

    Modeliavimo rezultatai parodė, kad kasdien suvartojant polifenolių kiekį, atitinkantį 100 g juodojo šokolado, per 10 metų galima būtų išvengti 85 ŠKL atvejų ir 15 mirčių (skaičiuojant 10 tūkst. populiacijos). Jei kiekvienas asmuo kasmet juodajam šokoladui išleistų po 42 JAV dolerius, viena išgelbėta gyvybė „kainuotų“ 52 500 dolerių – tai yra ekonomiškai pagrįsta, palyginti su daugeliu kitų intervencijų.

    Šokoladas – ne vaistas, bet naudinga alternatyva

    Pagal visuotinai priimtus sveikatos ekonomikos kriterijus, intervencija laikoma labai rentabilia, jei jos kaina neviršija 25 000 JAV dolerių už vieną laimėtą gyvenimo metus, o jei viršija 100 000 dolerių – ji laikoma ekonomiškai nepagrįsta. Nors juodojo šokolado intervencija kainuoja šiek tiek daugiau nei „aukso standartas“, ji vis dar patenka į rentabilumo ribas, ypač jei būtų pasiektas bent 80 proc. laikymosi režimas.

    Mokslininkai daro išvadą, kad juodasis šokoladas – jei vartojamas reguliariai ir tinkamomis dozėmis – gali būti veiksminga ir ekonomiškai pagrįsta prevencinė priemonė žmonėms, turintiems metabolinį sindromą. Vis dėlto, jie pripažįsta, kad visuomenėje gali prireikti papildomų pastangų, siekiant pakeisti požiūrį į šią netradicinę, bet potencialiai veiksmingą priemonę.

  • Kai galvoti pavojinga sveikatai

    Kai galvoti pavojinga sveikatai

    Jaučiate nuoskaudą – gadinate plaučius, audžiate piktas mintis – provokuojate opaligę, o jeigu būsite tuščiagarbiai, kentės jūsų inkstai

    Kad visos ligos nuo nervų, jau seniai tapo priežodžiu. Bet mūsų dienų medicina tą iš tiesų patvirtina moksliškai.

    Pasirodo, bemaž 60 proc. lėtinių ligų išsivysto dėl psichologinio pobūdžio priežasčių – „kenksmingų“ minčių, emocijų, išgyvenimų. Bet ir tai dar ne viskas. Teigiama, kad daugelio ligų eiga tik 15 proc. priklauso nuo gydytojo ir gydymo, o likusius 85 proc. neva lemia mūsų pačių požiūris ir psichologinis nusiteikimas.

    Nejaugi išties visos kasdienės mūsų mintys ir išgyvenami jausmai kerta per vieną ar kitą organą?

    Už jautrumą orams dėkokite įtaigumui

    Jeigu ir ne jūs patys, tai veikiausiai kas nors iš jūsų šeimos narių, giminaičių ar kolegų kenčia dėl vadinamojo meteojautrumo. Kai vėsius orus keičia šilti arba atvirkščiai, ar pranešama apie magnetines audras, šie nelaimėliai priversti griebtis vaistų, o kartais net išvis sunegaluoja.

    Tačiau psichiatrai sako, kad jeigu pažvelgtume į orams jautrius žmones atidžiau, visi jie turi bendrų bruožų. Tai nerimo kamuojamos, lengvai įtaigai pasiduodančios asmenybės, kurios dažnai jaudinasi be priežasties arba sielojasi dėl smulkmenų, yra linkusios iš musės daryti dramblį. Nuolat pasiduodant panašioms mintims bei emocijoms, sutriks vegetacinės nervų sistemos darbas, tai dažnai pasireiškia būtent tokiais sveikatos sutrikimais kaip meteojautrumas.

    Patarimas. Sureguliuoti nervus pagelbės prieš miegą vartojami raminamieji preparatai – 25 lašai sukatžolės ar valerijonų arba pusė stiklinės jonažolių nuoviro.

    Rytą greičiau išsijudinti padės ir žvalumo suteiks erškėtuogių nuoviras, ženšenio antpilas arba kininis citrinvytis.

    Nedrįskite savęs gailėti!

    Kam iš mūsų nėra tekę išgyventi sunkių akimirkų, kai atrodo, jog visas pasaulis sugriuvo.

    Be to, jeigu pats savęs bent retkarčiais nepagailėsi, kas kitas pagailės?

    O kaip tik šito daryti ir negalima.

    Psichologai neneigia – gailestis sau tikrai šiek tiek apmaldo stresą. Tačiau per dažnai naudotis šia priemone nevertėtų, nes gailestis ne mažina, o priešingai – dar labiau didina įtampą ir nukreipia visus negatyvius jausmus į vidų. Dėl to ima kauptis kenksmingas stresas.

    Fiziologine prasme gailestis priskiriamas asteninėms reakcijoms, kurių metu organizme išsiskiria neuromediatorius acetilcholinas. Pernelyg dažni jo pliūpsniai gali išbalansuoti psichiką, ir tuomet, be jau ir taip nemalonios užsitęsusios sielvartingos būklės, išsivystys dar nemalonesnės komplikacijos:

    – virškinimo trakto ligos (dažniausia gastritas ir skrandžio opa),

    – apatinė depresija,

    – hipotonija (sumažėjęs arterinis kraujo spaudimas),

    – vegetacinė kraujagyslių distonija,

    – bendras imuniteto susilpnėjimas ir sumažėjęs atsparumas infekcijoms.

    Patarimas. Gailestį sau geriausiai gydo rūpinimasis kitais – šeimos nariais, artimesniais ar tolimesniais giminaičiais, augintiniais.

    Agresija žudo širdį

    Jau seniai pastebėta, kad agresyvios, diktatoriškų bruožų turinčios asmenybės dažnai būna labai prieštaringos: tokie žmonės nepamatuotai griežti, reiklūs, bet sykiu ir sentimentalūs. Jie gali terorizuoti aplinkinius, iškankina net savo artimuosius, tačiau patys atsisako priimti meilę, palaikymą ir kenčia dėl nesupratimo bei vidinės vienatvės.

    Pripratę į viską, reikia ar nereikia, reaguoti puolimu, šie žmonės neretai būna jautrios sielos ir itin priklausomi nuo aplinkinių nuomonės. Jiems labai sunku rasti gyvenime ramybę, pažinti paprastą žmogišką laimę. O dar jie visiškai nesugeba atsipalaiduoti.

    Tokia nesibaigianti įtampa, nuolatinė kovinė parengtis brangiai kainuoja. Ir pirmiausia pakerta širdies kraujagyslių sistemą, ypač pačią širdį. Rezultatas – didėja miokardo infarkto rizika.

    Taip pat pastebėta, kad bėdų dėl širdies turi iš pažiūros visiškai priešingo būdo žmonės: geraširdžiai, silpni, neveiklūs. Skirtingai nei agresoriai, jie sielojasi dėl viso pasaulio, tačiau nebando ničnieko daryti, kad ką nors pakeistų. Ta nerealizuotos meilės viskam, kas gyva, jūra juos nepaprastai slegia, tačiau pasitikėjimo savimi trūkumas trukdo panaudoti gausius sielos išteklius pagal paskirtį. Ir sielvartingi išgyvenimai perauga į širdies ligas.

    Patarimas. Tiek agresyviems žmonėms, tiek imantiesiems kiekvieną smulkmeną į širdį palengvės pabendravus su psichologu, pasisėmus patarimų iš tinkamų psichologijos knygų.

    Kapstymasis savyje sukelia astmą

    Refleksijos, savo paties veiksmų ir poelgių analizė, gėrio ir blogio juose apmąstymas, dvejonės dėl jų teisingumo… Žmonėms, kuriems tas būdinga, retai įsivelia į atvirus konfliktus, gyvena „kas būtų, jeigu būtų“ ir „kaip gerai tuomet būtų“ nuotaikomis visiškai nebandydami siekti to, ko trokšta, – mieliau guodžiasi fantazijomis.

    Dažniausiai tai nervingos ir kaprizingos asmenybės, nemokančios išsivaduoti iš streso ir įtraukiančios jį kuo giliau vidun. Taip gimsta dusulio priepuoliai, kai atrodo, kad trūksta oro normaliai kvėpuoti.

    Patarimas. Aktyvus gyvenimo būdas nepalieka laiko kapstytis savyje. Susiraskite pomėgį, kurio imtumėtės aistringai. Idealu, jeigu tai būtų mylimas darbas, teikiantis ir naudą, ir kasdienį pasitenkinimą.

    Jeigu santykiai šeimoje įtempti, kreipkitės psichologo pagalbos.

    Santūrumas kenkia inkstams

    Sveikatą žaloja ne tik pyktis ir agresija – kardinaliai priešingos emocijos irgi yra ne ką mažiau pavojingos. Pavyzdžiui, perdėtas santūrumas.

    Austrų kilmės psichosomatikos specialistas Valteris Pioldingeris net akmenų susidarymą inkstuose ir visokius kitokius užsistovėjimus žmogaus organizme aiškino tuo, kad mes slopiname savo emocijas, neleidžiame joms prasiveržti į išorę – ir ne tik pykčiui, bet ir džiaugsmui. O nuolatinė kova tarp įgimto ūmaus būdo ir visuomenėje taip vertinamo bei propaguojamo šalto proto net gali sukelti intoksikaciją. Todėl itin santūrius žmones dar kamuoja ir nuolatiniai galvos skausmai bei migrenos.

    Tas pat sakoma ir apie žmones, viską susiverčiančius ant savo pečių, priimančius sprendimus ir už kitus. Jie kelia sau aukštus reikalavimus, tačiau skirtingai nei karštakošiai būsimieji širdininkai, ne puola į konfliktą stačia galva, bet bando gudriai prasibrauti iki jo labirintais pakeliui stengdamiesi nekliudyti ir nesugriauti kitų žmonių gyvenimų.

    Patarimas. Atsipalaiduoti ir pagaliau atsikratyti nuolatinio streso padės fiziniai krūviai, jėgos treniruotės sporto salėje (jeigu sveikatos būklė tą leidžia, psichologai primygtinai rekomenduoja).

    Nerimas gimdo hipertenziją

    Kai mes išgyvename stresą, organizmą užplūsta galingas hormono adrenalino srautas. Jis paspartina širdies darbą, priverčia susitraukti kraujagysles, dėl to šokteli kraujospūdis. Kito būdo aprūpinti raumenis krauju nėra, o raumenys mums labai reikalingi jau minėtai „kovinei parengčiai“ palaikyti – juk stresą mūsų kūnas suvokia kaip pavojų.

    Bet jeigu tokie adrenalino pliūpsniai tampa reguliariu reiškiniu, smarkiai padidėja hipertenzijos išsivystymo rizika.

    Dažniausiai padidėjęs kraujo spaudimas kamuoja žmones, linkusius jaudintis, rūpintis ir audringai reaguoti į stresą. Jeigu gyvenate nuolatinėje baimėje, nerimaujate ir nesate tikri dėl rytojaus, tai labai kenkia kraujagyslių tonusui. Galiausiai iš pusiausvyros išmuštas organizmas į bet kokią nemalonią situaciją, ne tik rimtą stresą, ima reaguoti šokdindamas kraujospūdį.

    Ir kraujospūdis, beje, su laiku kyla vis aukščiau ir aukščiau.

    Patarimas. Susidoroti su vadinamąja nervine hipertenzija padeda ir raminamosios priemonės (tie patys valerijonai ar sukatžolės), ir savitaigos treniruotės. Tačiau tikru gelbėjimosi ratu gali tapti kardinalus aplinkos pakeitimas, kai susirandamas naujas darbas, išvykstama gyventi į kitą miestą ar net šalį, išsikraustoma iš tėvų namų į nuosavą būstą ir panašiai.

        Kenksmingų emocijų „žinynas“

    Kokie jausmai, manoma, kenkia kuriems organams.
    Galva. Liguistas gailestis sau sukelia depresiją, perdėtas santūrumas – galvos skausmus ir migreną.
    Plaučiai. Refleksija, atgailavimas, nuolatinės dvejonės gilina patiriama stresą, provokuoja dusulio priepuolius ir didina astmos bei kitų bronchų bei plaučių ligų riziką.
    Kaklas. Minkštakūniškumas, kitų žmonių problemų užsikrovimas, nemokėjimas pasakyti „ne“, nepasitikėjimas aplinkiniais ir nuolatinis dūrio į nugarą laukimas verčia mus nejučiomis įtraukti galvą į pečius, dėl to didėja kaklui tenkanti įtampa.
    Nugara. Nereikalingumo jausmas, palaikymo neturėjimas, visiška vienatvė ir neviltis – tai našta, sulenkianti mūsų stuburą. Pradedame kūprintis, sutrinka mūsų laikysena, paūmėja osteochondrozė.
    Širdis. Pyktis, agresija sukelia įtampą, kuri galiausiai net gali išprovokuoti infarktą. Taip pat širdį ėda savo paties silpnumo suvokimas, kai degate noru pakeisti esamą situaciją, tačiau ničnieko nedarote – toliau sėdite sudėję rankas, nes nepasitikite savimi.
    Inkstai. Ambicingumas, noras prisiimti viską sau, bet nepakenkti aplinkiniams, nuolatinė kova tarp aistringos prigimties ir racionalaus proto lemia organizme užsistovėjimo procesus, taigi didina akmenligės riziką.
    Kraujagyslės. Nerimas, nerimastingumas, audringas reagavimas į stresą išderina kraujagyslių tonusą – dėl pernelyg dažnų streso hormono adrenalino pliūpsnių jos nebesusitraukinėja taip, kaip reikia, ir tada, kada reikia. Todėl kraujospūdis ima šokinėti dažniau ir vis aukščiau, išsivysto hipertenzija.
    Skrandis. Agresyvumas ir piktumas pagreitina maisto kelionę virškinimo traktu, o baimė ir depresyvumas – priešingai, sulėtina virškinimą išprovokuodami spazmus. Liguistas pareigingumas ir įniršio priepuoliai gali sukelti skrandžio opaligę.

        Ką myli infekcijos

    Medicinos profesorius iš Danijos Johanas Bekmanas atliko labai įdomų tyrimą, palygino žmogaus asmenybės bruožus su tuo, kaip dažnai jis serga labiausiai paplitusiomis infekcinėmis ligomis. Taip paaiškėjo, jog užsikrėsti ir susirgti labiausiai rizikuoja žmonės, kuriems „nepasisekė“ turėti tam tikrų charakterio bruožų, profesoriaus vadinamų padidėjusio jautrumo infekcijoms šaltiniu. Štai jie:
    1) užsispyrimas ir nelankstus būdas,
    2) savigrauža ir nuolatinis kaltės jausmas,
    3) negatyvus požiūris į save ir aplinkinius,
    4) įtarumas,
    5) negebėjimas atleisti ir pykčio laikymas,
    6) pažeidžiamumas ir įtaigumas,
    7) nuolatinis susirūpinimas ir nepasitikėjimas savimi,
    8) nemokėjimas suvaldyti jausmų,
    9) nestabilumas ir agresyvumas,
    10) liguistas patiklumas ir negebėjimas savarankiškai priimti sprendimus.

  • Kai širdis plaka ne pagal planą

    Kai širdis plaka ne pagal planą

    Permušimai, ypač naktimis – menkas malonumas. Širdis plaka taip smarkiai, tarsi bandytų aplenkti pati save, trankosi krūtinėje ar net akimirkai sustoja praleisdama kelis dūžius.

    Kai kuriems žmonėms permušimai prasideda atsigulus ar prieš užmiegant ir trunka nuo kelių sekundžių iki kelių minučių trukdydami užmigti.

    Kitiems širdis daužytis ima jau miegant ir, žinoma, pažadina.

    Nors permušimai gali kelti didelį diskomfortą, dažniausiai jie nėra kenksmingi.

    Vis dėlto kartais širdies permušimus sukelia tam tikros ligos, nerimo sutrikimai, šalutinis vaistų poveikis, stresas arba alkoholis..

    Kodėl naktį

    Priežasčių, kodėl širdies permušimai prasideda, kai kūnas bando ilsėtis, gali būti daug, bet gydytojai kaip dažniausias išskiria šias:

    Alkoholis, kofeinas. Kofeinas ir nikotinas yra stimuliatoriai, todėl jų vartojimas, ypač vakarais, gali sukelti permušimus. Šios medžiagos paspartina širdies ritmą (tai vadinama tachikardija), pakelia kraujospūdį ir sutrikdo natrio, kalcio bei kalio kanalų veiklą.

    Dehidratacija. Negeriant pakankamai vandens gali atsirasti širdies veiką reguliuoti padedančių mineralų (elektrolitų) disbalansas.

    Obstrukcinė miego apnėja. Šis miego sutrikimas sukelia knarkimą, kvėpavimo sutrikimus miegant ir permušimus gali sukelti taip pat.

    Kodėl dieną

    Daugeliu atvejų permušimų pasitaiko ir dieną, ir naktį, tačiau juos kenčiantieji tą pastebi tik prigulę poilsio.

    Svarbu žinoti, jog retkarčiais permušimai gali būti rimtesnio sveikatos sutrikimo arba problemų dėl širdies ženklas.

    Dauguma žmonių širdies plakimą jaučia krūtinėje, kakle arba gerklėje.

    Kaip galimas papildomas priežastis permušimams atsirasti specialistai nurodo pakitusį kalio kiekį kraujyje, dehidrataciją, mankštinimąsi, karščiavimą ir aritmijas (širdies ritmo sutrikimus, tokius kaip prieširdžių virpėjimas, atrioventrikulinė blokada ir bradikardija), širdies ligas, širdies vožtuvų problemas (pavyzdžiui, dviburio vožtuvo prolapsą), hipertirozę (pernelyg aktyvią skydliaukę), stresą, baimę ir nerimą.

    Kokie vaistai

    Vaistiniai preparatai, kaip minėta, irgi gali išprovokuoti permušimus – kartais dėl to, jog veikia širdies ritmą. Tokiems priskiriami:

    Acetilcholinesterazės inhibitoriai rivastigminas, donepezilas arba galantaminas.

    Vaistai nuo vėžio, tokie kaip cetuksimabas, sunitinibas ir kiti.

    Antipsichoziniai vaistai: klozapinas, risperidonas, kiti.

    Vaistai nuo aritmijos/ širdies nepakankamumo: adenozinas, dronedaronas arba ivabradinas.

    Beta blokatoriai, tokie kaip propranololis, atenololis, kiti.

    Bronchus plečiantys vaistai – albuterolis ir aminofilinas.

    Kalcio kanalų blokatoriai: verapamilis, amlodipinas, kiti.

    Kai kurie antidepresantai, tokie kaip fluoksetinas (prozakas), citalopramas, kiti.

    Dekongestantai fenilefrinas ir pseudoefedrinas.

    Kraujagysles plečiantys vaistai, tokie kaip dipiridamolis.

    Koks tai jausmas

    Kaip atpažinti permušimus? Tai nemalonus suvokimas, kad jauti savo širdies plakimą, trunkantis nuo kelių sekundžių iki minučių arba ilgiau.

    Naktinių permušimų atveju jie prasideda tik atsigulus arba jau miegant. Dauguma žmonių širdies plakimą jaučia krūtinėje, kakle arba gerklėje. Įprasti simptomai apima:

    • Širdies virpėjimą – atrodo, kad ji plasnoja krūtinėje arba juda.

    • Smarkų arba pulsuojantį širdies plakimą, tarytum ji labai sunkiai darbuotųsi; itin tankų širdies plakimą; girdimą širdies plakimą.

    • Neritmingą plakimą ar jausmą, kad širdis kelioms akimirkoms sustoja prieš pradėdama plakti vėl.

    Tai klastinga būklė, nes permušimai gali būti niekaip nesusiję su širdies problemomis ir sukelti visai kitų priežasčių. Bet gali būti ir susiję – pavyzdžiui, įspėti apie aritmiją.

    Ką daryti

    Jeigu permušimus pajuntate atsigulę arba jie pažadina iš miego, yra būdų savijautai palengvinti:

    • Gilus kvėpavimas ir atsipalaidavimo metodikos, kaip meditacija.

    • Pamažu išgerta stiklinė vandens.

    • Atsikelti ir pavaikščioti.

    Dar vienas būdas – pakoreguoti gulėjimo pozą. Kai miegate ant kairio šono, širdis pasistumia arčiau krūtinės ląstos ir sustiprina permušimų pojūtį.

    Žmonės, kurie miega ant nugaros, taip pat labiau rizikuoja su jais susidurti.

    O štai pasisukus ant dešinio šono arba apsivertus ant pilvo gali palengvėti.

    Kokio gydymo tikėtis

    Pajutę širdies permušimus, nedvejokite kreiptis į šeimos gydytoją.

    Pirminės sveikatos priežiūros gydytojai gali nustatyti juos sukeliančias priežastis ir atitinkamai nusiųsti pas kardiologą ar elektrofiziologą (širdies ritmo sutrikimų specialistą) papildomai įvertinti ir gydyti.

    Jei šeimos gydytojas įtars nerimo sutrikimą, išrašys siuntimą pas psichiatrą.

    Taip pat turėtų būti atliktas kraujo tyrimas – išsiaiškinti, ar nėra anemijos ir kitų potencialių priežasčių, – elektrokardiograma, o prireikus ir 24 valandų širdies ritmo tyrimas Holterio monitoriumi.

    Sunkesniais atvejais, kai permušimai trukdo normaliai gyventi, gali būti skiriami vaistai – beta blokatoriai, tokie kaip propranololis, metoprololis, arba kalcio kanalų blokatoriai, tokie kaip verapamilis.

    Diagnozavus aritmiją imamasi priemonių širdies ritmui pakoreguoti. Kaip viena tokių priemonių gali būti ir širdies stimuliatorius – kartais jie irgi padeda sureguliuoti permušimus.

    Kaip ramiau miegoti

    Be gydymo vaistais, norint įveikti naktinius permušimus bei minimizuoti jų pasikartojimo riziką, teks pakeisti gyvenimo būdą:

    • Bent dvi valandas prieš miegą vengti sunkaus maisto – ypač turinčio daug angliavandenių, cukrų, riebalų arba druskos.

    • Vengti arba apriboti kofeino, alkoholio ar nikotino vartojimą vakarais – ir ne tik vėlai.

    • Miegui užsitikrinti vėsią, tamsią aplinką.

    • Reguliariai mankštintis ar kitaip didinti fizinį aktyvumą, kad kiečiau miegotumėte ir lengviau suvaldytumėte stresą.

    • Tinkamai išsimiegoti (suaugusiesiems reikalingos 7–8 val. nepertraukiamo nakties miego).

    • Eiti miegoti ir keltis visada tuo pačiu laiku.

    • Riboti prie išmaniųjų telefonų, kompiuterių, televizorių bei kitų prietaisų ekranų prieš miegą praleidžiamą laiką.

    • Palaikyti sveiką kūno svorį (nutukimas ir antsvoris didina permušimų riziką).

    • Saugotis dehidratacijos – taigi stengtis perdien išgerti daugiau vandens.

        Muša, bet ne permušimai

    Kartais gulėdami ant šono girdite dunksėjimą, pulsuojančius garsus?
    Gali atrodyti, jog tai širdies permušimai. Tačiau, įspėja medikai, kartais problema gali būti pačioje ausyje.
    Anot jų, taip, gulėdami ant šono ausyje kartais iš tiesų girdime plakant širdį – labiausiai tikėtina dėl to, kad mūsų miego arterija (jų turime po vieną kiekvienoje kaklo pusėje, kad tiektų kraują į smegenis) būna prispausta prie pagalvės. Tokiu atveju nerimauti nėra dėl ko.
    Tačiau pasitaiko, jog širdies dūžiai ausyse įspėja apie pulsuojantį tinitą.
    Jeigu gulėdami ant šono dunksėjimą girdite visą laiką ir tuo labiau tebegirdite jį atsistoję, tai gali būti jūsų diagnozė.
    Specialistų aiškinimu, trumpi pulsuojančio tinito, kaip moksliškai vadinamas ūžesys, spengimas ausyse, epizodai yra dažnas reiškinys – tiesiog žmonės pradeda girdėti savo pulsą ausyse. Bet pakanka jiems nusiraminti, ir įkyrus garsas praeina.
    Sunkūs tikrojo pulsuojančio tinito atvejai – retenybė. Ir nors jie taip pat daugeliu situacijų nekenksmingi, būna tinito priežasčių, verčiančių sunerimti. Todėl visada dėl jo patariama kreiptis į gydytoją, mat kaltos gali būti užsikimšusios širdies arterijos, ausų problemos arba aukštas kraujospūdis.

    Kad būtų paprasčiau, į gydytoją dėl įtariamo pulsuojančio tinito reikėtų kreiptis, jeigu:
    • Pulsavimas ausyse yra reguliarus arba nuolatinis.
    • Tinitas stiprėja.
    • Tinitas jums trukdo normaliai gyventi (miegoti ar susikaupti, kelia depresiją arba nerimą).
    • Būtinai skubiai kreipkitės į medikus, jeigu pulsavimas ausyse sutampa su jūsų pulsu.
    • Jeigu tinitas pasireiškia po galvos traumos arba, be jam būdingų požymių, dar staiga netenkate klausos, pajuntate veido raumenų silpnumą, ima svaigti galva, nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą ar paprašykite, kad kas nors nugabentų jus į ligoninės skubios pagalbos skyrių.

  • Koks druskos kiekis laikomas žalingu sveikatai

    Koks druskos kiekis laikomas žalingu sveikatai

    Druska yra neatsiejama daugelio žmonių mitybos dalis.

    Ji būtina organizmo veiklai palaikyti, tačiau per didelis jos vartojimas gali sukelti rimtų sveikatos problemų.

    Klausimas, kiek druskos yra per daug, kelia diskusijų tarp mokslininkų, tačiau dauguma medicinos organizacijų sutaria, kad nuolatinis rekomenduojamos paros normos viršijimas gali turėti pavojingų pasekmių organizmui.

    Rekomenduojamas kiekis

    Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja suvartoti ne daugiau kaip 2 gramus natrio per dieną, tai atitinka apie 5 gramus druskos.

    Amerikos širdies asociacija (AHA) siūlo dar griežtesnes ribas – ne daugiau kaip 2,3 gramo natrio per dieną (šiek tiek daugiau nei vienas arbatinis šaukštelis druskos), o idealiu atveju – ne daugiau kaip 1,5 gramo natrio.

    Tačiau statistika rodo, kad daugelyje pasaulio šalių šios normos gerokai viršijamos.

    Pavyzdžiui, JAV vidutinis natrio suvartojimas siekia 3,4 gramo per dieną, o kai kuriose Azijos šalyse – net 4,3 gramo.

    Kodėl druska gali būti kenksminga?

    Druska sudaryta iš dviejų pagrindinių elementų – natrio ir chlorido. Pagrindinis neigiamas poveikis organizmui siejamas būtent su natriu, kuris veikia skysčių balansą organizme ir skatina vandens sulaikymą.

    Tai didina kraujo tūrį, tuo pačiu širdies ir kraujagyslių apkrovą bei ilgainiui gali sukelti aukštą kraujospūdį.

    Be to, per didelis druskos kiekis verčia širdį dirbti intensyviau, o tai gali sukelti hipertenziją, širdies nepakankamumą, infarktą ar insultą.

    Didesnę apkrovą patiria ir inkstai, nes jiems tenka pašalinti natrio perteklių, kas gali didinti inkstų nepakankamumo riziką.

    Nuolatinis kraujagyslių susiaurėjimas dėl per didelio druskos vartojimo skatina aterosklerozės ir trombų susidarymą.

    Kenčia ir virškinimo sistema – per didelis druskos kiekis gali pažeisti skrandžio gleivinę, padidinti opų ar net vėžio riziką.

    Kai kurie tyrimai taip pat rodo, kad didelis druskos kiekis gali skatinti kalcio išsiskyrimą iš kaulų, o tai gali didinti osteoporozės tikimybę.

    Ar druska visada kenkia?

    Nors moksliniai tyrimai aiškiai rodo per didelio druskos vartojimo žalą, kai kurie specialistai mano, kad esamos rekomendacijos yra pernelyg griežtos.

    Pavyzdžiui, 2013 m. JAV Medicinos institutas paskelbė ataskaitą, kurioje teigė, kad nėra pakankamai įrodymų, jog būtina itin griežtai riboti natrio vartojimą.

    Taip pat tyrimai rodo, kad žmogaus reakcija į druską yra individuali.

    Kai kuriems žmonėms, ypač tiems, kurie aktyviai gyvena, didesnis natrio kiekis nekelia rimtų pasekmių.

    Kartu druska gali būti naudinga, pavyzdžiui, kai kurie tyrimai parodė, kad ji padeda imuninei sistemai kovoti su vėžinėmis ląstelėmis.

    Kaip sumažinti druskos vartojimą?

    Priešingai nei dažnai manoma, pagrindinis natrio šaltinis maiste yra ne druska, dedama gaminant patiekalus, o perdirbti produktai.

    Kai kurių tyrimų duomenimis, daugiau nei 70 proc. kasdien suvartojamo natrio gaunama iš pusgaminių, konservuotų produktų, greitojo maisto ir užkandžių.

    Sumažinti druskos kiekį padeda atsisakymas pusgaminių, nes paruošti sriubų mišiniai, dešros ar konservai dažnai turi didelį druskos kiekį.

    Verta įdėmiai skaityti produktų etiketes ir atkreipti dėmesį į natrio kiekį.

    Kodėl žmonės taip mėgsta sūrų maistą?

    Druska yra natūralus skonio stipriklis, todėl maistas su ja atrodo gardesnis.

    Tačiau ją galima pakeisti kitais prieskoniais – česnaku, citrinos sultimis, žolelėmis ar pipirais, kurie suteikia patiekalams skonio be perteklinio natrio.

    Vienas iš perspektyviausių būdų mažinti druskos vartojimą – naudoti kalio turinčius druskos pakaitalus.

    Tyrimai, atlikti Kinijoje, parodė, kad pakeitus ketvirtadalį natrio kaliu, insulto atvejų skaičius sumažėjo 12 proc., o širdies ir kraujagyslių ligų – 13 proc.

    Išvada

    Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomenduoja riboti druskos vartojimą, tačiau dauguma žmonių šias normas gerokai viršija.

    Net jei visiškai laikytis PSO rekomendacijų nepavyksta, verta bent šiek tiek sumažinti suvartojamos druskos kiekį.

    Ir nedidelis jos mažinimas gali ženkliai sumažinti hipertenzijos, širdies ir kraujagyslių ligų bei kitų pavojingų padarinių riziką.