Žyma: širdis

  • Kokie gėrimai didina širdies ligų riziką – ir tai ne tik alkoholis

    Kokie gėrimai didina širdies ligų riziką – ir tai ne tik alkoholis

    Dažnai galvojame, kad širdies sveikatai didžiausią įtaką turi maistas, tačiau gėrimai organizmą veikia ne mažiau.

    Kokteiliai, glotnučiai, sultys ir net „sveikais“ laikomi augaliniai gėrimai gali nepastebimai didinti kraujospūdį, cholesterolio kiekį ir skatinti svorio augimą.

    Ypač klastingi tie įpročiai, kurie atrodo visiškai nekalti.

    Žemiau – keturi tokie pavyzdžiai ir paprastos alternatyvos, kurios iš tiesų veikia.

    Per didelis alkoholio vartojimas ir rizika širdžiai

    Alkoholis tiesiogiai veikia širdį: didina kraujospūdį ir trigliceridų kiekį, o tai reiškia didesnę širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

    Svarbu suprasti, kad „po truputį, bet kasdien“ taip pat laikoma per dideliu vartojimu.

    Ką daryti vietoje to: ribokite kiekį. Rekomenduojama norma – iki dviejų porcijų per dieną vyrams ir viena porcija moterims.

    Viena porcija – tai taurė vyno, skardinė alaus (330 ml) arba nedidelė stipraus alkoholio taurelė.

    Per kaloringi glotnučiai ir kokteiliai – nepastebimas kelias į antsvorį

    Glotnutis labai lengvai gali virsti desertu, turinčiu 600–800 kilokalorijų.

    Reguliarus kalorijų perteklius lemia svorio augimą, o antsvoris yra vienas svarbiausių širdies ligų rizikos veiksnių.

    Ką daryti vietoje to: stebėkite porcijos dydį – orientuokitės į maždaug 300–350 ml.

    Pirmenybę teikite uogoms, vaisiams, žalumynams ir liesam pienui.

    Avokadus bei riešutų pastas naudokite labai saikingai – tiesiog po šaukštą.

    Dažnas kokosų pieno vartojimas ir „blogojo“ cholesterolio augimas

    Kokosų pienas ir grietinėlė yra sočiųjų riebalų šaltinis, o jie didina „blogojo“ (MTL) cholesterolio kiekį.

    Šie produktai dažnai naudojami tiek nealkoholiniuose, tiek alkoholiniuose kokteiliuose, taip pat kai kuriuose, atrodytų, sveikuose receptuose.

    Ką daryti vietoje to: rinkitės avižų, migdolų ar ryžių pieną be pridėtinio cukraus ir su kuo mažesniu riebalų kiekiu.

    Konservuotos daržovių sultys su per dideliu druskos kiekiu

    Net ir pomidorų sultyse gali būti labai daug druskos, o natrio perteklius didina kraujospūdį.

    Sveiki gėrimai iš tiesų naudingi tik tada, kai žinote saiką ir sudėtį.

    Kartais širdies sveikata prasideda net ne nuo mankštos ar vaistų, o nuo stiklinės tinkamai pasirinkto gėrimo ir pakankamo miego.

  • Dieną praleidžiate prie kompiuterio? Gerkite kakavą!

    Dieną praleidžiate prie kompiuterio? Gerkite kakavą!

    Darbas nuotoliniu būdu daugeliui atrodo kaip svajonė: jokio biuro, gali dirbti net su chalatu ar pižamos kelnėmis!

    Tačiau ši laisvė turi ir kitą pusę – nuotoliniai darbuotojai valandų valandas praleidžia be judesio, todėl kraujotaka sulėtėja, o kraujagyslės kenčia.

    Panaši situacija ir daugumoje biurų.

    Neseniai mokslininkai išsiaiškino, kad sumažinti žalingą sėdimo darbo poveikį kraujagyslėms gali… kakava.

    Bet kaip šis vaikystės gėrimas gali padėti suaugusiems?

    Sėdimo gyvenimo būdo žala

    Ilgas sėdėjimas prie kompiuterio sąnariams kenkia ne mažiau nei sunkus fizinis darbas – tiesiog pasekmės pasireiškia lėčiau ir nepastebimai.

    Labiausiai tai pajunta tie, kurie dirba nuotoliniu būdu, nes jie prie kompiuterio praleidžia mažiausiai šešias valandas per dieną.

    Kai žmogus ilgai būna vienoje pozoje – ypač sėdėdamas prie stalo – raumenys ir sąnariai negauna pakankamos apkrovos.

    Dėl to sutrinka kraujotaka, audiniai gauna mažiau maistinių medžiagų, o laikui bėgant atsiranda skausmas, sąstingis ir uždegimai.

    Štai kas vyksta organizme:

    • Sulėtėja kraujotaka. Ilgai sėdint kraujas blogiau cirkuliuoja, ypač dubens, kelių ir blauzdų srityse. Sąnariai bei kremzlės gauna mažiau deguonies ir maistinių medžiagų, todėl atsistato lėčiau ir greičiau dėvisi.
    • Silpsta raumenys ir raiščiai. Kai raumenys ilgai nedirba, jie praranda tonusą. Tuomet apkrova pasiskirsto netolygiai – pavyzdžiui, keliai ar nugara ima „perimti“ silpnesnių raumenų funkcijas. Dėl to atsiranda skausmas ir mikrotraumos.
    • Didėja spaudimas sąnariams. Netaisyklinga laikysena ar įprotis sėdėti sukryžiavus kojas sukuria nenatūralią apkrovą klubo ir kelių sąnariams. Ilgainiui tai gali sukelti artrozę ar lėtinius uždegimus.
    • Sutrinka kremzlės mityba. Sąnarių kremzlės neturi savų kraujagyslių – jos maitinamos judant skysčiui sąnaryje. Kai ilgai sėdime nejudėdami, šis procesas sustoja, o kremzlės pradeda plonėti.

    Kakavos nauda sveikatai

    Mokslininkai nustatė, kad įprasta kakava gali padėti sumažinti sėdimo gyvenimo būdo žalą.

    Kakavoje esantys flavanoliai veikia kaip mažieji kraujagyslių gynėjai.

    Jie padeda išlaikyti vidinį kraujagyslių sluoksnį – endotelį – elastingą ir atsipalaidavusį, todėl pagerėja kraujotaka.

    Dėl to kraujas greičiau tiekia deguonį ir maistines medžiagas širdžiai, smegenims bei raumenims, kurie ilgai būna be apkrovos.

    Darbuotojams tai reiškia mažesnį nuovargį, geresnę koncentraciją ir mažesnę kraujospūdžio svyravimų riziką.

    Be to, kakava padeda kovoti su uždegimu ir laisvaisiais radikalais, kurie pažeidžia kraujagysles ir skatina apnašų formavimąsi.

    Flavanoliai padeda sumažinti šiuos procesus, todėl mažėja aterosklerozės ir trombų rizika.

    Reguliarus natūralios kakavos vartojimas siejamas su geresne širdies ir kraujagyslių sveikata – net jei dienos didžiąją dalį praleidžiate prie stalo spoksodami į ekraną.

    Pagerėjusi kraujotaka taip pat teigiamai veikia smegenų veiklą: jos gauna daugiau deguonies ir maistinių medžiagų, todėl lengviau susikaupti, greičiau mąstyti ir priimti sprendimus.

    Tad puodelis šiltos kakavos darbo metu – tai ne tik malonumas, bet ir naudinga kasdienė praktika, padedanti kūnui ir protui susidoroti su ilgo sėdėjimo pasekmėmis.

    Na ką – bėgam į parduotuvę kakavos?

  • Nuo sveikos širdies iki gražios odos: kodėl reikia valgyti obuolius

    Nuo sveikos širdies iki gražios odos: kodėl reikia valgyti obuolius

    Obuoliai vieni populiariausių vaisių – daugiausia dėl skonio, nors labiausiai turėtų būti vertinami dėl naudos sveikatai.

    Turtingi visų svarbiausių dalykų, reikalingų žmogaus organizmui, obuoliai jį stiprina ir net gali sumažinti sunkių lėtinių ligų riziką. Taigi yra mums taip reikalinga ir subalansuotos mitybos dalis, ir vaistai. Štai ką apie obuolius sako mokslas.

    Antioksidacinis poveikis

    Obuoliai turtingi antioksidantų, saugančių mūsų kūno ląsteles nuo sunkiausių pažeidimų. Iš jų obuoliuose dominuoja vitaminai C ir E, bet ne ką mažiau yra polifenolių, tokių kaip flavonoidai, turintys visokios naudos sveikatai.

    Tyrimai rodo, kad reguliariai valgant obuolius galima padidinti antioksidantų aktyvumą organizme. Taip pat įrodyta, kad obuoliuose esantys antioksidantai neutralizuoja reaktyviąsias deguonies rūšis (nestabilias molekules, skatinančias ląstelių pažeidimus). Šis reaktyviųjų deguonies rūšių sumažėjimas gali sumažinti tam tikrų sveikatos sutrikimų, įskaitant širdies ligas.

    Širdies sveikata

    Yra mokslinių įrodymų, kad obuoliuose esantys polifenoliai ir maistinės skaidulos gali padėti sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų bei kitų širdies sveikatos problemų riziką.

    Remiantis vienu tyrimu, valgant obuolius gerėja bendras cholesterolio ir mažo tankio lipoproteinų, arba blogojo cholesterolio, kiekiai. Taigi obuoliai, tai yra juose esantys polifenoliai, gali būti ypač naudingi žmonėms, turintiems bėdų dėl cholesterolio.

    Dar mokslininkai mano, kad obuoliai gali turėti uždegimą slopinamųjų savybių, todėl taip pat prisideda prie širdies apsaugos.

    Šių vaisių maistinės skaidulos gerina žarnyno mikrobiomos būklę, o tai turi įtakos mažinti tiek uždegiminius procesus, tiek širdies ligų riziką.

    Obuolių polifenoliai taip pat gali slopinti uždegimus, keisdami jų eigą.

    Svorio kontrolė

    Jeigu valgysite daugiau obuolių, bus lengviau tą daryti, teigia specialistai.

    Pirmiausia dėl to, kad kremtant obuolius labai paprasta pasiekti rekomenduojamą suvalgyti dienos vaisių ir daržovių kiekį. O valgant užtektinai vaisių ir daržovių reguliuoti kūno svorį kur kas lengviau – tai irgi mokslo įrodyta.

    Vieno tyrimo, vykdyto ir su žmonėmis, ir su gyvūnais, rezultatai atskleidė, jog padidintas obuolių kiekis valgiaraštyje tiek vieniems, tiek kitiems padėjo numesti svorio. Bet įdomiausia tai, kad sėkmingiausiai nereikalingų kilogramų atsikratyti sekėsi turintiems antsvorio individams.

    Mitybos specialistai sako galintys patvirtinti ir obuolių naudą vaikams. Tų, kurie valgo obuolius ir jų produktus, mityba būna labiau subalansuota, o nutukimo atvejai tarp tokių vaikų gerokai retesni. Ir viskas dėl to, kad obuolių maistinė sudėtis stebėtinai turtinga.

    Apsauga nuo diabeto

    Kai kurie duomenys rodo, kad obuoliai gali padėti išvengti II tipo diabeto.

    Valgant šiuos vaisius su žievele, gaunami antioksidantai bei skaidulos, manoma, sulėtina virškinimą, taigi sumažina gliukozės šuolį kraujyje.

    Antioksidantai obuoliuose prisideda prie diabeto prevencijos ir kovodami su laisvaisiais radikalais bei mažindami lipidų kiekį kraujyje.

    Įvairūs tyrimai, atlikti su gyvūnais ir su žmonėmis, parodė, kad obuoliai mažinti cukraus kiekį kraujyje pradeda iškart, vos tik juos suvalgius.

    Siejami obuoliai ir su retesniais gestacinio diabeto bei padidėjusio gliukozės kiekio nėščiųjų kraujyje atvejais.

    Sveikas virškinimas

    Obuoliai gali padėti subalansuoti žarnyno mikrobiomą (mikroorganizmus, tarpstančius virškinimo sistemoje), tai labai svarbu ne tik virškinimo trakto būklei, bet ir sveikatai apskritai.

    Maistinės skaidulos ir polifenoliai obuoliuose veikia kaip prebiotikai. Jie skatina gerųjų bakterijų dauginimąsi ir klestėjimą žarnyne. Skaidulos taip pat yra pagrindinis energijos šaltinis žarnyno bakterijoms, būtinoms normaliam virškinimui.

    Tiesa, dar atlikta labai nedaug tyrimų su žmonėmis aiškinantis obuolių įtaką virškinimo sistemai. Bet turimų rezultatų pakanka, kad būtų galima teigti, jog obuoliai iš tiesų padidina naudingų bakterijų kiekį žarnyne. Papildomi tyrimai padėtų sustiprinti šiuos rezultatus.

    Stipresni kaulai

    Už tai turėtume dėkoti obuoliuose esantiems vitaminams, mineralams ir kitoms maistinėms medžiagoms. Pavyzdžiui, kaliui ir kalciui. Jų abiejų esama šiuose vaisiuose ir jie abu siejami su mažesne osteoporozės – sumažėjusių kaulų masės ir jų mineralinio tankio – rizika.

    Mažai būta tyrimų, siekiančių nustatyti ir obuolių poveikį kaulų sveikatai. Tačiau žinoma, kad padidinus suvalgomų vaisių kiekį kaulų lūžių rizika mažėja.

    Didesnis vaisių ir daržovių kiekis valgiaraštyje gali pagerinti ir kaulų tankį.

    Ir dar šis tas. Įvairūs tyrimai parodė, kad flavonoidai obuoliuose irgi turi kaulus saugančių savybių. Jie, be kita ko, gali padidinti kaulus formuojančių ląstelių osteoblastų ir sumažinti kaulus ardančių ląstelių osteoklastų aktyvumą.

    Skysčiai

    Nuo 80 iki 89 procentų obuolio sudaro vanduo, tad valgant juos paprasta palaikyti skysčių balansą organizme. Tuo labiau kad yra obuoliuose ir elektrolitų, gyvybiškai reikalingų tokiai pusiausvyrai išlaikyti: jau minėtų kalcio ir kalio, taip pat magnio, natrio.

    Suprantama, į obuolius derėtų žiūrėti tik kaip į papildomą, ne pagrindinį ir vienintelį vandens šaltinį. Visgi viename vidutinio dydžio vaisiuje jo yra apie 156 ml.

    Graži oda

    Ją užtikrina specifinės maistinės medžiagos obuoliuose.

    Buvo tirtos sveikos suaugusios moterys. Tyrimo iniciatoriai joms atsitiktine tvarka duodavo arba placebą, arba tabletę su obuolių polifenoliais.

    Pasibaigus 12 savaičių trukmės eksperimentui, moterys, vartojusios „obuolines“ tabletes, pastebėjo gerokai paskaistėjusią odą, labiau apsaugotą nuo ultravioletinės spinduliuotės keliamos pigmentacijos.

    Kai kurie rezultatai rodo, kad obuoliai gali apsaugoti odą nuo niacino sukeliamo raudonio.

    Be pliusų – ir minusai

    Kaip jau turbūt supratote, obuolių maistinė vertė išties įspūdinga: juose ne tik gausu vitaminų ir mineralų, bet ir makroelementų, aktyvių augalinių junginių.

    Specialistai rekomenduoja suaugusiam žmogui per dieną suvalgyti bent dvi porcijas vaisių. Vidutinio dydžio obuolys prilygtų vienai porcijai. Arba pusei rekomenduojamos paros normos.

    Nors obuoliai labai naudingi ir daugumai žmonių saugūs valgyti vaisiai, kai kam vertėtų jų vengti ar bent žinoti apie potencialias rizikas.

    Esmė ta, kad yra žmonių, alergiškų obuoliams. Rečiau alergenu tampa vaisiuose esantys baltymai, dažniau – žiedadulkės. Pastarųjų sukelta alerginė reakcija pasireiškia niežėjimu arba burnos, gerklės tinimu. Kai alergizuoja baltymai, galima dilgėlinė, tinimas, pasunkėjęs kvėpavimas, skrandžio veiklos sutrikimai ar net anafilaksinis šokas.

    Taip pat geriau nevalgyti obuolių sėklų – dėl nedidelio kiekio cianido.

    Turintiesiems virškinimo problemų irgi nederėtų padauginti obuolių. Jie nerekomenduotini žmonėms, kurie laikosi mažai FODMAP turinčios dietos (su mažai fermentuojamų oligosacharidų, disacharidų, monosacharidų ir poliolių – trumpųjų grandžių angliavandenių, kuriuos plonoji žarna sunkiai pasisavina). Toks mitybos planas dažnai skiriamas pacientams, sergantiesiems dirgliosios žarnos sindromu arba turintiems kitų virškinimo problemų.

    Dar esama duomenų, kad obuolių sultys nedera su kai kuriais vaistais – gali pakeisti antihistamininių, antihipertenzinių ir antiastminių preparatų veikimą. Nors šioje srityje dar reikalingi papildomi tyrimai, jeigu vartojate tokių grupių vaistus, dėl viso pikto pasitarkite su gydytoju.

        Naudinga žinoti

    Viename vidutinio dydžio obuolyje yra:
    95 kalorijos
    0,5 g baltymų
    0,3 g riebalų
    25 g angliavandenių
    4,4 g ląstelienos
    10,9 mg kalcio
    0,2 mg geležies
    9,1 mg magnio
    20 mg fosforo
    195 mg kalio
    8,4 mg vitamino C
    5,5 µg folato
    Obuoliuose taip pat yra nedideli kiekiai vitaminų A, E ir K, o dar vario, cholino, cinko, mangano bei kitų organizmui gyvybiškai reikalingų maistinių medžiagų.
    Atskirai būtina paminėti fitomedžiagas – sveikatai naudingus augalinius junginius. Vieni jų – polifenoliai, įskaitant antocianinus ir flavonoidus, parūpina obuoliams didžiąją dalį juose esančių antioksidantų. Bet dar šiuose vaisiuose yra ir karotenoidų, kurie taip pat pasižymi antioksidacinėmis savybėmis.

  • Slapti cukinijų privalumai

    Slapti cukinijų privalumai

    Cukinijos – dar XX a. pradžioje lietuvių daržus pasiekusios daržovės, kurias dėl išskirtinės išvaizdos galime vadinti tikromis daržo karalienėmis.

    Įdomios formos, tačiau nesumaišomo skonio cukinijos puikiai tinka ir vasariškiems patiekalams gaminti – nuo sočių blynelių iki grilyje keptų užkandžių su rikotos sūriu bei šlakeliu alyvuogių aliejaus.

    Tačiau cukinijas vertėtų įtraukti į mitybos racioną ne tik dėl skonio, o ir jose esančių vitaminų ir mineralų.

    Išsprendžia bėdas su viduriais. Jeigu kamuoja dirgliosios žarnos sindromas, cukinijos bus bene draugiškiausia organizmui daržovė.

    Jose negausu sunkiai virškinamų skaidulų, o toks maistas daug rečiau sukelia vidurių pūtimą, skausmą ar sutrikdo virškinimą, ir ypač sergantiesiems dirgliosios žarnos sindromu.

    Stabilizuoja cukraus kiekį kraujyje. Angliavandenių cukinijose ne itin daug, jų glikemijos indeksas – žemas, todėl pavalgius gliukozės „šuolio“ nebūna.

    Jeigu sveikatos sumetimais esate priversti riboti angliavandenių kiekį, cukinijos – idealus pasirinkimas.

    Mažina širdies ligų riziką. Kietųjų maistinių skaidulų cukinijose mažai, užtat vandenyje tirpiųjų – daugiau nei užtektinai. Jos ypatingos tuo, kad žarnyne „suriša“ cholesterolį ir riebalus, todėl valgydami cukinijas galite sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje, o tai sveika širdžiai.

    Dauguma specialistų rekomenduoja moterims 25 g maistinių skaidulų per dieną, vyrams – 38 g.

    Būtent dėl tokio kiekio, teigiama, cholesterolio kiekis kraujyje pastebimai sumažėja.

    Gali padėti numesti svorio. Vis daugiau tyrimų rodo, kad valgant didelius kiekius vaisių ir daržovių lengviau palaikyti sveiką svorį. O cukinijos, beje, universali daržovė, kurią galima pritaikyti bet kokiam patiekalui, net desertui.

    Kovoja su infekcijomis. Cukinijos – puikus vitamino B6, tokio svarbaus sveikam imunitetui, šaltinis.

    Vitamino B6 deficitas siejamas su sumažėjusia limfocitų, atliekančių įgyto imuniteto funkcijas, gamyba. Be jų, organizmas negalėtų normaliai pasipriešinti infekcijoms ir virusams.

  • Ar gali saulės audra sukelti širdies smūgį?

    Ar gali saulės audra sukelti širdies smūgį?

    Pasirodo, širdies sveikatai gali pakenkti ne tik stresas darbe ar dar viena kavos puodelio porcija.

    Daugybės tyrimų rezultatai rodo, kad saulės audros, vykstančios už milijonų kilometrų nuo mūsų, gali padidinti širdies smūgio riziką čia, Žemėje.

    Geomagnetiniai trikdžiai, kuriuos sukelia Saulės aktyvumas, tampa dar vienu netikėtu veiksniu, apie kurį vertėtų susimąstyti visiems, besirūpinantiems savo savijauta.

    Saulės audrų pasekmės

    Kai žiniose pranešama apie saulės audras, optimistai tikisi išvysti įspūdingus pašvaistės reginius. Pesimistai tuo tarpu baiminasi palydovų sutrikimų ar pablogėjusios savijautos.

    Ir nors pašvaistės šiandien jau nebe retenybė net Lietuvoje, pesimistai šįkart arčiau tiesos – saulės audros iš tiesų gali paveikti sveikatą, ir gana stipriai.

    Pastarųjų metų tyrimai rodo, kad geomagnetiniai sutrikimai gali veikti širdies veiklą ir netgi padidinti infarkto riziką.

    Kaip saulės audros veikia širdį

    Vienas įdomiausių tyrimų buvo atliktas Brazilijoje.

    Mokslininkai išanalizavo daugiau nei tūkstančio pacientų, hospitalizuotų dėl infarkto San Žozė du Kampuso mieste per aštuonerius metus, duomenis ir palygino juos su saulės aktyvumo rodikliais.

    Paaiškėjo, kad geomagnetinių audrų metu infarktų skaičius iš tiesų išaugdavo.

    Vėlesni tyrimai atskleidė dar daugiau detalių.

    Pavyzdžiui, 2018 m. mokslininkai nustatė, kad magnetiniai trikdžiai veikia širdies ritmo kintamumą – vieną svarbiausių širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatos rodiklių.

    Šio rodiklio sumažėjimas reiškia, kad organizmui tampa sunkiau susidoroti su stresu, o tai didina širdies problemų tikimybę.

    2023 m. tarptautinė mokslininkų komanda žengė dar toliau – jie išanalizavo duomenis iš 204 Žemės regionų.

    Rezultatai buvo panašūs: stiprios geomagnetinės nestabilumo fazės sutapo su padidėjusiu širdies ir kraujagyslių ligų skaičiumi.

    Žinoma, mokslininkai pabrėžia, kad dar anksti kalbėti apie tiesioginį ir vienareikšmį ryšį, tačiau tokių sutapimų vis daugėja, kad juos būtų galima tiesiog ignoruoti.

    Saulės audrų pavojus sveikatai

    Kol medicina dar tik bando išsiaiškinti tikslius mechanizmus, išvada peršasi savaime: kosminiai reiškiniai – tai ne tik gražūs pašvaisčių kadrai socialiniuose tinkluose.

    Saulės audros gali būti neregimas sveikatos rizikos veiksnys, ypač žmonėms, turintiems širdies problemų.

    Nors mes negalime kontroliuoti Saulės aktyvumo, gydytojai vis dažniau ragina atsižvelgti į šį neįprastą faktorių, kad ateityje galėtume geriau apsaugoti savo sveikatą.

  • Kaip veikia „gerasis“ cholesterolis

    Kaip veikia „gerasis“ cholesterolis

    Nuo pat pirmųjų pranešimų apie cholesterolį, žalingai veikiantį širdį ir kraujagysles, daugelis žmonių jo vengia.

    Tačiau nauji tyrimai rodo, kad cholesterolis gali būti ne tik „blogas“, bet ir itin svarbus smegenų sveikatai.

    Ką mokslas sako apie didelio tankio lipoproteinų (DTL), dar vadinamų „geruoju“ cholesteroliu, poveikį kognityvinėms funkcijoms?

    Tyrimas apie „gerojo“ cholesterolio vaidmenį smegenų sveikatai

    Žurnale Journal of Clinical Medicine publikuotas tyrimas pateikia įrodymų, kad tam tikra cholesterolio rūšis – didelio tankio lipoproteinai (DTL), dar vadinami „geruoju“ cholesteroliu – gali turėti svarbią reikšmę palaikant smegenų sveikatą senstant.

    Mokslininkai nustatė tiesioginį ryšį tarp DTL dalelių dydžio ir didesnio pilkosios medžiagos tūrio smegenų vaizdiniuose.

    Deja, neurodegeneracinės ligos, tokios kaip Alzheimerio liga, pasaulyje plinta.

    Todėl mokslininkai nuolat ieško veiksmingų būdų apsaugoti smegenis ir pagerinti kognityvines funkcijas.

    Atlikto tyrimo rezultatai leido manyti, kad DTL gali būti svarbi šios mįslės dalis.

    „Šis tyrimas išplėtė DTL naudą už širdies ir kraujagyslių ligų ribų – jis parodė, kad DTL gali padėti išsaugoti pilkąją medžiagą ir apsaugoti nuo smegenų atrofijos vyresniame amžiuje“, – sako tyrimo autorius daktaras John Giacona, filosofijos mokslų daktaras, Pietvakarių medicinos centro (UT Southwestern) taikomųjų klinikinių tyrimų katedros docentas.

    Kas yra „gerasis“ ir „blogasis“ cholesterolis?

    Žmogaus organizme išskiriami du pagrindiniai cholesterolio tipai:

    MTL (mažo tankio lipoproteinai) – vadinamasis „blogasis“ cholesterolis, galintis kauptis arterijose ir didinti infarkto ar insulto riziką.

    DTL (didelio tankio lipoproteinai) – „gerasis“ cholesterolis, kuris veikia kaip natūralus „valytojas“.

    DTL keliauja kraujotaka, surenka „blogąjį“ cholesterolį ir perneša jį į kepenis, kur šis suskaidomas ir pašalinamas iš organizmo.

    Pastaraisiais metais mokslininkai itin daug dėmesio skyrė vadinamąjam DTL „ištekėjimo pajėgumui“ – gebėjimui pašalinti cholesterolį.

    Įprasti lipidų tyrimai parodo bendrą DTL kiekį, tačiau neatskleidžia, kaip efektyviai jis veikia.

    Pasak Giaconos, nors bendras DTL kiekio didinimas nebūtinai pagerina jo funkcionalumą, tyrimai rodo, kad dalelių dydis gali turėti lemiamos įtakos.

    Tyrimo rezultatai

    Kaip DTL dalelių dydis veikia smegenis?

    Siekdami atsakyti į šį klausimą, mokslininkai septynerius metus stebėjo daugiau kaip 1800 suaugusiųjų (35–70 m. amžiaus) DTL lygį, funkcijas ir dalelių dydį.

    Tyrimo pradžioje ir pabaigoje buvo atliekami magnetinio rezonanso tyrimai, taip pat vertinamos dalyvių kognityvinės funkcijos.

    Rezultatai parodė, kad geresnė DTL funkcija ir mažesnės jo dalelės buvo susijusios su didesniu pilkosios medžiagos tūriu bei geresnėmis kognityvinėmis galimybėmis vyresniame amžiuje.

    Pilkoji medžiaga – tai smegenų audinys, atsakingas už atmintį, mąstymą ir judesių kontrolę.

    Kai kurie tyrimai rodo, kad didesnis pilkosios medžiagos tūris siejamas su geresnėmis kognityvinėmis funkcijomis.

    Šis darbas leidžia manyti, kad mažos DTL dalelės gali prasiskverbti pro hematoencefalinį barjerą ir padėti išlaikyti smegenų funkcijas bei apsaugoti nuo atrofijos.

    Šios išvados atitinka ankstesnius tyrimus, kurie parodė, kad didesnė mažų DTL dalelių koncentracija siejasi su geresniais kognityviniais rodikliais vidutinio amžiaus moterims (nors šiuose tyrimuose nebuvo atlikta smegenų skenavimų).

    Tyrimai tęsiami

    „Deja, šis tyrimas turi ir trūkumų“, – sako dr. Álvaro Pascual-Leone, medicinos mokslų daktaras, Linus Health bendraįkūrėjas ir Harvardo medicinos mokyklos neurologijos profesorius.

    Jis pažymi, kad, nepaisant pažangos, vis dar sunku tiksliai nustatyti, ar būtent DTL yra atsakingi už pilkosios medžiagos išsaugojimą, ar tai lemia kiti išoriniai veiksniai.

    Nors tyrimo dalyviai buvo stebimi septynerius metus, duomenų dar nepakanka, nes pokyčiai ne visada vyksta tolygiai.

    Be to, nors pilkosios medžiagos kiekis yra svarbus rodiklis, jis nėra tobulas smegenų sveikatos matas.

    Jo tūris gali kisti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, dėl hidratacijos.

    „Kai kalbame apie atminties sutrikimus vyresniame amžiuje, svarbiau analizuoti konkrečias smegenų sritis, o ne bendrą pilkosios medžiagos tūrį“, – teigia dr. Joseph Masdeu, Hiustono metodistų ligoninės Nacionalinio Alzheimerio ligos centro direktorius.

    Ateityje tyrimai turėtų sutelkti dėmesį į konkrečias smegenų sritis ir giliau ištirti, kaip DTL funkcija tiesiogiai veikia kognityvinius rezultatus.

    Kaip išsaugoti smegenų sveikatą?

    MTL ir DTL lygiai turi įtakos tiek kraujagyslių, tiek smegenų sveikatai – šis ryšys mokslo jau seniai patvirtintas.

    Tačiau DTL poveikis pažinimo funkcijoms dar neatskleistas iki galo.

    „Širdies ir kraujagyslių ligos mažina smegenų aprūpinimą maistinėmis medžiagomis. Jei kraujagyslių funkcija optimizuojama, net esant kitoms ligoms žmogus gali funkcionuoti geriau, nei tikėtasi“, – sako Pascual-Leone.

    Jis pabrėžia, kad širdies sveikatai itin svarbus gyvenimo būdas.

    Cholesterolio lygiui reguliuoti, ypač esant aukštam MTL, padeda fizinis aktyvumas ir vaistai (statinai).

    Siekiant išvengti Alzheimerio ligos, dr. Masdeu rekomenduoja laikytis Viduržemio jūros regiono dietos ar panašaus mitybos plano.

    O dr. Giacona pataria vadovautis Amerikos kardiologų asociacijos rekomendacijomis dėl cholesterolio kontrolės – sveika mityba, aktyvus gyvenimo būdas ir reguliarus fizinis krūvis visada išliks patikimiausiais smegenų bei širdies sveikatos sąjungininkais.

  • Aspirinas ir vidiniai kraujavimai: kada nauda virsta mirtina rizika

    Aspirinas ir vidiniai kraujavimai: kada nauda virsta mirtina rizika

    Ilgą laiką aspirinas buvo laikomas „tabletėmis nuo infarkto“, ir daugelis žmonių jį vis dar vartoja „profilaktikai“.

    Tačiau pastarųjų metų tyrimai parodė: žmonėms, kurie neturi širdies ir kraujagyslių ligų, toks vartojimas dažniausiai neduoda jokios naudos, o kartais net padidina pavojingų komplikacijų riziką.

    Pagrindinė priežastis — paslėpti kraujavimai, kurie ilgą laiką gali likti nepastebėti ir pasireikšti tik esant rimtoms pasekmėms.

    Kada aspirinas padeda, o kada ne?

    Gydytojai jį skiria antrinei profilaktikai — po infarkto, insulto, sergant išemine širdies liga ar ateroskleroze.

    Tokiais atvejais nauda yra akivaizdi ir gerokai viršija rizikas.

    Tačiau pradėti vartoti aspiriną pirminės profilaktikos tikslais sveikiems žmonėms, ypač vyresniems nei 60 metų, nerekomenduojama: kraujavimo rizika dažniau būna didesnė nei išvengta infarktų ar insultų.

    40–59 metų amžiaus grupėje sprendimas priimamas individualiai — tik tada, kai širdies ir kraujagyslių rizika yra didelė, o kraujavimo rizika maža.

    Acetilsalicilo rūgštis yra veiklioji medžiaga vaistuose, tarp jų ir „Aspirine“.

    Kodėl aspirinas pavojingas: kraujavimas kaip pagrindinė rizika

    Aspirinas mažina kraujo krešėjimą ir taip neleidžia susidaryti trombams, bet tuo pačiu padidina sunkių kraujavimų tikimybę.

    Meteanalizė, kurioje dalyvavo 171 000 žmonių, parodė: aspirinas sumažina infarkto riziką 15 proc., tačiau padidina didelių kraujavimų riziką net 48 proc. — įskaitant smegenų bei virškinamojo trakto kraujavimus.

    Kiti tyrimai nustatė, kad vyresnio amžiaus žmonėms intrakranijinių (smegenų) kraujosruvų rizika gali padidėti maždaug 38 proc., nors reikšmingo apsauginio poveikio nuo išeminių insultų nepastebėta.

    Daugelis tokių kraujavimų vystosi be aiškių simptomų — iki momento, kai situacija tampa kritinė.

    Aspirinas: nauda ir žala skaičiais

    Vidutiniškai, iš 10 000 žmonių, vartojančių aspiriną profilaktiškai vienerius metus:

    išvengiama apie 5 infarktų arba 4 insultų,

    tačiau įvyksta apie 5 dideli kraujavimai, iš kurių 1 — intrakranijinis.

    Tai reiškia, kad norint užkirsti kelią vienam rimtam širdies ar kraujagyslių įvykiui, gydyti reikia šimtus žmonių, bet daliai jų atsiras sunkios komplikacijos.

    Kaip sakoma: vieną gydo, kitą žaloja.

    Amžius – kritinis veiksnys: kuo žmogus vyresnis, tuo pavojingesnis aspirinas be aiškių medicininių indikacijų.

    Kaip vartoti aspiriną saugiai ir sumažinti rizikas

    Nevartokite aspirino savarankiškai — tik pagal gydytojo paskyrimą.

    Nenutraukite vartojimo be gydytojo konsultacijos — jei jis skiriamas antrinei profilaktikai, staigus nutraukimas gali būti pavojingas.

    Pastebėję kraujavimo požymius (juodas išmatas, krauju pasruvusią vėmalų masę, staigų stiprų galvos skausmą) — nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

    Profilaktikai daug efektyvesnė gyvenimo būdo korekcija: sveika mityba, kraujospūdžio ir cholesterolio kontrolė bei kitos priemonės, o ne mechaniškas aspirino vartojimas.

    Aspirinas pateisinamas tik esant širdies ir kraujagyslių ligoms — infarktui, insultui ir pan.

    Sprendimą dėl jo vartojimo priima tik gydytojas. Savarankiškas vartojimas pavojingas: kraujavimo (ypač paslėpto ir smegenyse) rizika dažnai viršija naudą.

    Aspirinas nėra universali apsauga. Jį reikia vartoti tik tada, kai nauda akivaizdžiai viršija rizikas — ir visada prižiūrint specialistui.

     

  • Išsilavinimas prailgina gyvenimą: nustatytas ryšys tarp žinių ir širdies sveikatos

    Išsilavinimas prailgina gyvenimą: nustatytas ryšys tarp žinių ir širdies sveikatos

    Naujas tyrimas atskleidė nerimą keliančią tendenciją – žmogaus širdis sensta ne tik dėl amžiaus, bet ir priklausomai nuo išsilavinimo bei pajamų lygio.

    Mokslininkų iš kelių pirmaujančių JAV universitetų duomenimis, mažiau išsilavinę ir mažesnes pajamas gaunantys žmonės turi širdies ir kraujagyslių sistemą, kuri sensta 10 metų greičiau nei jų labiau pasiturinčių ir išsilavinusių bendraamžių.

    Šie duomenys, paskelbti žurnale JAMA Cardiology, kelia svarbų klausimą – ar išsilavinimas iš tiesų gali prailginti gyvenimą?

    Kas yra „širdies amžius“ ir kodėl tai svarbu?

    Kad būtų paprasčiau nei vartojant sudėtingus medicininius terminus ar procentus, mokslininkai pasiūlė naudoti „širdies amžiaus“ sąvoką – tai rodiklis, parodantis, kiek biologiškai sena yra jūsų širdis palyginti su tikruoju amžiumi.

    Pavyzdžiui, jei jums 45-eri, bet jūsų širdis veikia tarsi 55-erių žmogaus, tai rimtas signalas susirūpinti sveikata.

    Tyrime naudotas Amerikos kardiologų asociacijos (AHA) sukurtas naujas rizikos skaičiuoklės modelis, vertinantis tokius rodiklius kaip cholesterolio lygis, kraujospūdis, inkstų funkcija, diabeto buvimas, rūkymas ir vaistų vartojimas.

    Tai leidžia tiksliau įvertinti tikrąją širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

    Kaip susijęs išsilavinimas ir širdies sveikata?

    Analizuojant daugiau nei 14 tūkst. 30–79 metų amžiaus dalyvių duomenis, paaiškėjo neraminantis vaizdas.

    Moterys, turinčios ne aukštesnį nei vidurinį išsilavinimą, turėjo vidutiniškai 5,8 metais „senesnę“ širdį nei jų tikrasis amžius.

    Vyrų su tokiu pat išsilavinimu širdies amžius buvo net 7,9 metais vyresnis.

    Palyginimui, tarp aukštesnį išsilavinimą turinčių asmenų šis skirtumas buvo mažesnis – 3,3 metų moterims ir 6,2 metų vyrams. Tai rodo aiškų ryšį tarp išsilavinimo ir širdies sveikatos: kuo aukštesnis išsilavinimas, tuo „jaunesnė“ širdis.

    Pajamų reikšmė širdies senėjimui

    Svarbų vaidmenį atlieka ir pajamos. Tarp amerikiečių, kurių pajamos nesiekia dvigubos skurdo ribos, skirtumai dar ryškesni – net 24 proc.moterų ir 35 proc.vyrų iš šios grupės turi širdį, kuri senesnė nei jų tikrasis amžius bent 10 metų.

    Tuo tarpu tarp žmonių, turinčių didesnes pajamas, šie rodikliai siekia 12,2 proc. moterims ir 22,8 proc.vyrams.

    Tai pabrėžia, kad širdies ir kraujagyslių sveikatai įtaką daro ne vien genetika ar gyvenimo būdas, bet ir ekonominės sąlygos, kuriose žmogus gyvena.

    Kodėl išsilavinimas daro įtaką širdies sveikatai?

    Išsilavinimas dažnai lemia žinių apie sveikatą ir prevenciją lygį, prieigą prie medicininių paslaugų, mitybos įpročius, gyvenimo būdą, streso lygį bei darbo sąlygas.

    Aukštąjį išsilavinimą turintis žmogus dažniau reguliariai tikrinasi sveikatą, kontroliuoja kraujospūdį, atsisako žalingų įpročių, sportuoja ir stebi cholesterolio lygį.

    Tuo tarpu mažiau išsilavinę asmenys dažniau susiduria su nepalankia darbo aplinka, lėtiniu stresu ir ribotomis galimybėmis gyventi sveikai.

    Kaip „širdies amžius“ naudojamas medicinoje?

    Įprastas rizikos vertinimo būdas – pasakyti pacientui, kad jis turi, tarkime, 15 proc.tikimybę patirti infarktą per artimiausią dešimtmetį.

    Tačiau tokia informacija daugeliui sunkiai suprantama.

    Dabar gydytojai gali sakyti: „nors jums 50 metų, jūsų širdis veikia kaip 60-mečio“.

    Tai aiškiau ir, kaip teigia tyrėjai, labiau motyvuoja keisti gyvenimo būdą.

    Šis metodas ypač naudingas jauniems pacientams, kurie iš pažiūros turi mažą riziką, bet biologiškai jų širdis jau sensta.

    Suvokimas, kad kūnas sensta greičiau nei atrodo, gali paskatinti anksčiau imtis prevencijos.

    Tyrimas taip pat parodo, kad širdies sveikata – tai ne tik asmeninių pasirinkimų klausimas, bet ir socialinės nelygybės atspindys.

    Net esant vienodiems biologiniams rodikliams, žmogus iš nepalankios aplinkos turi mažiau šansų išlaikyti „jauną“ širdį.

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad tyrimas buvo skerspjūvinis (t. y. nefiksavo pokyčių laike), o jo apribojimai susiję su tuo, kaip apibrėžiami „idealūs“ sveikatos rodikliai.

    Vis dėlto tyrimas siunčia aiškią žinutę – prevencinės priemonės turėtų būti nukreiptos ne tik į individualų, bet ir į visuomeninį lygmenį.

    Galima teigti, kad išsilavinimas – tai ne tik kelias į žinias, bet ir investicija į širdies sveikatą.

  • Kas kelia kraujospūdį, be druskos ir streso: 11 netikėtų priežasčių

    Kas kelia kraujospūdį, be druskos ir streso: 11 netikėtų priežasčių

    Įprasta dėl padidėjusio kraujospūdžio kaltinti druską, stresą ar amžių.

    Tačiau arterinis kraujospūdis – klastingas reiškinys.

    Jis gali šoktelėti dėl visiškai kasdienių dalykų: maisto, įpročių ar net pokalbio.

    Kartais šie šuoliai trumpalaikiai, bet jei jie kartojasi – pasekmės gali būti rimtos: nuo insulto iki infarkto.

    Gera žinia ta, kad daugelį paslėptų priežasčių galima pašalinti.

    Svarbiausia – jas laiku atpažinti.

    1. Troškulys ir dehidratacija susiaurina kraujagysles ir kelia spaudimą

    Kai organizmui trūksta skysčių, kraujagyslės susiaurėja – taip organizmas bando „taupyti“ vandenį. Inkstai sulaiko skysčius, o smegenys skatina hormonų, keliančių kraujospūdį, gamybą.

    Net ir nedidelis dehidratacijos laipsnis – dėl miego stokos, karščio ar per didelio kofeino kiekio – gali paveikti kraujospūdį.

    2. Vienišumas daro didesnį poveikį nei stresas

    Ne draugų skaičius, o socialinės izoliacijos jausmas labiausiai veikia kraujospūdį.

    Tyrimai rodo: žmonių, kurie jaučiasi vieniši, sistolinis spaudimas po ketverių metų buvo vidutiniškai 14 mmHg didesnis.

    Nuolatinė įtampa, baimė būti atstumtam ir nerimas ilgainiui pakeičia organizmo veiklą.

    3. Miego metu sutrikęs kvėpavimas

    Kalbame apie obstrukcinės miego apnėjos sindromą – kai kvėpavimas miego metu kartkartėmis nutrūksta, dažniausiai dėl kvėpavimo takų susiaurėjimo (taip, jei knarkiate – tai gali būti apie jus).

    Organizmas į tai reaguoja išskirdamas spaudimą keliančias medžiagas, o deguonies trūkumas kenkia kraujagyslėms.

    Tai viena iš labiausiai neįvertintų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos priežasčių.

    4. Kalio trūkumas trukdo sumažinti spaudimą

    Net jei apribojote druskos kiekį, kalio trūkumas gali panaikinti jūsų pastangas.

    Kalis padeda inkstams reguliuoti skysčių ir kraujospūdžio balansą.

    Daugiausia jo ne bananuose, kaip dažnai manoma, o špinatuose, brokoliuose, pupelėse ir lapinėse daržovėse.

    5. Staigus skausmas sukelia greitus kraujospūdžio šuolius

    Danties, galvos skausmas ar net staigus dūris – bet koks netikėtas skausmas suaktyvina streso reakciją, įjungia nervų sistemą ir gali akimirksniu padidinti kraujospūdį keliasdešimt vienetų.

    6. Pokalbiai taip pat kelia kraujospūdį

    Vien kalbėjimas jau kelia kraujospūdį, o jei ramybės būsenoje jis ir taip aukštas – poveikis dar stipresnis.

    Įtaką daro ne tik emocijos, bet ir pokalbio tema: aštrus ginčas pakelia spaudimą labiau nei įprastas dialogas.

    7. Perpildyta šlapimo pūslė ir kraujospūdis

    Jei per ilgai laikote šlapimą, kraujospūdis gali pakilti 3–4 mmHg.

    Tai ypač pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, kurių pūslė labiau išsitempia ir stipriau veikia nervų sistemą.

    Prieš vizitą pas gydytoją ar matuojant spaudimą geriau nueiti į tualetą – rezultatas bus tikslesnis.

    8. Perteklinis cukrus – jūsų kraujagyslių priešas

    Apie cukrų kalbama mažiau nei apie druską, bet pridėtinis cukrus – ypač gėrimuose ir pusgaminiuose – rimtai veikia kraujospūdį.

    Viena porcija saldaus gazuoto gėrimo (apie 700 ml) gali padidinti sistolinį spaudimą 15 mmHg, o diastolinį – 9 mmHg. Tai tiesioginis smūgis kraujagyslėms.

    9. Skydliaukės hormonai ir kraujospūdis

    Skydliaukės hormonų trūkumas lėtina širdies plakimą ir mažina kraujagyslių elastingumą.

    Tai blogina kraujotaką ir kelia spaudimą.

    Perteklius taip pat pavojingas – širdis ima plakti per greitai.

    Dažnai šie pokyčiai neturi aiškių simptomų ir išaiškėja tik atlikus kraujo tyrimus.

    10. „Balto chalato“ efektas

    „Baltų chalatų“ efektas – tikras reiškinys: kai kuriems žmonėms vien apsilankymas pas gydytoją padidina kraujospūdį 10 ir daugiau vienetų dėl nervinės įtampos.

    Namuose matuojamas spaudimas ramioje aplinkoje dažnai būna tikslesnis.

    11. Vaistai ir maisto papildai, veikiantys kraujospūdį

    Kai kurie medikamentai ir augaliniai papildai gali ne tik padidinti kraujospūdį, bet ir trukdyti vaistams nuo hipertenzijos veikti efektyviai:

    Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) – tokie kaip ibuprofenas ar aspirinas – sulaiko skysčius ir siaurina kraujagysles, todėl spaudimas gali pakilti net sveikiems žmonėms;

    Hormoniniai kontraceptikai – dėl estrogeno poveikio gali siaurinti kraujagysles ir didinti kraujospūdį, ypač moterims po 35-erių, turinčioms antsvorio ar rūkančioms;

    Antidepresantai (venlafaksinas, IMAO, tricikliai antidepresantai, fluoksetinas) – veikia neuromediatorius (dopaminą, noradrenaliną, serotoniną), todėl keičia ne tik nuotaiką, bet ir kraujospūdį;

    Dekongestantai (pseudofedrinas, fenilefrinas) – siaurina kraujagysles ir mažina antihipertenzinių vaistų poveikį. Pasitarkite su vaistininku ar gydytoju dėl saugesnių alternatyvų;

    Augaliniai papildai (ginkmedis, ženšenis, guarana, efedra, karčioji apelsino žievė, jonažolė) – gali padidinti kraujospūdį arba trukdyti vaistų veikimui.

    Svarbu prisiminti: kraujospūdis – tai ne tik druska ar genetika. Net paprastas troškulys, pokalbis ar maisto papildas gali daryti įtaką. Todėl verta ne tik stebėti spaudimo matuoklio rodmenis, bet ir žinoti netikėtus veiksnius. Tai padės išvengti klaidingos panikos – arba laiku imtis priemonių.

  • Kada gerti kavą, kad gyventumėte ilgiau

    Kada gerti kavą, kad gyventumėte ilgiau

    Daugelis mūsų neįsivaizduoja ryto be puodelio karštos kavos.

    Ir, panašu, tai darome visai ne be priežasties!

    Vieno mokslinio tyrimo rezultatai rodo, kad būtent tie, kurie mėgsta kavą gerti rytais, gyvena ilgiau ir rečiau serga širdies ir kraujagyslių ligomis.

    O štai geriant kavą dieną ar vakare tokio poveikio nepastebėta.

    Kyla klausimas: kodėl? Kas tokio ypatingo yra rytinėje kavos porcijoje?

    Kaip kava veikia organizmą

    Tyrimą atliko mokslininkai iš JAV. Jie siekė išsiaiškinti, ar kavos vartojimo laikas gali turėti įtakos širdies sveikatai.

    Jau anksčiau buvo žinoma, kad pati kava rizikos širdies ir kraujagyslių sistemai nedidina, o kai kuriais atvejais net gali sumažinti antrojo tipo diabeto tikimybę.

    Tačiau klausimas, kada geriausia gerti kavą, ilgą laiką liko neatsakytas.

    Tyrime dalyvavo daugiau nei 40 tūkstančių suaugusių amerikiečių, kurių mitybos įpročiai buvo fiksuojami nuo 1999 iki 2018 metų.

    Dalyvių buvo klausiama, ką jie valgė ir gėrė, kiek ir kada tiksliai gėrė kavos.

    Be to, beveik 1500 žmonių visą savaitę išsamiai pildė mitybos dienoraščius.

    Surinkti duomenys buvo lyginami su medicininiais įrašais ir mirtingumo statistika per dešimt metų po stebėjimo laikotarpio.

    Kada kava naudinga

    Rezultatai nustebino net pačius tyrėjus. Paaiškėjo, kad tie, kurie kavą dažniausiai vartojo rytais – iki vidurdienio, turėjo net 16 proc. mažesnę bendrą mirties riziką ir 31 proc. rečiau mirdavo nuo širdies ir kraujagyslių ligų nei tie, kurie kavos apskritai nevartojo.

    Tuo tarpu tie, kurie kavą gėrė visą dieną, jokio papildomo sveikatos pranašumo nepatyrė – jų rodikliai beveik nesiskyrė nuo nevartojusiųjų kavos.

    Įdomu tai, kad teigiamas poveikis išliko tiek tarp tų, kurie kavą vartojo saikingai (2–3 puodelius per dieną), tiek tarp tų, kurie gėrė daugiau nei tris puodelius.

    Net tie, kurie apsiribodavo vos vienu puodeliu ryte, fiksavo nedidelį, bet apčiuopiamą teigiamą efektą.

    Tai leidžia manyti, kad svarbu ne tik kavos kiekis, bet ir laikas, kada ji vartojama.

    Kodėl ryto kava naudinga

    Kodėl taip yra? Nors tikslaus atsakymo dar nėra, viena iš teorijų teigia, kad kava, išgerta po pietų ar vakare, gali trikdyti cirkadinius ritmus – mūsų vidinį biologinį laikrodį.

    Tai daro įtaką hormonų, tokių kaip melatoninas (atsakingas už miegą), gamybai ir veikia nervų sistemą.

    Dėl to gali pakisti kraujospūdis ir kiti širdies sveikatą lemiantys rodikliai.

    Pasak kardiologo profesoriaus Tomo Liušerio, poveikis gali būti susijęs su simpatinės nervų sistemos veikla.

    Rytą ši sistema būna aktyvi – organizmas bunda, kyla kraujospūdis ir pulsas, todėl kava natūraliai „įsilieja“ į šį procesą.

    O štai po pietų ar vakare ji gali šią pusiausvyrą išderinti, trukdyti užmigti ir sukelti hormoninius svyravimus.

    Kada geriausia gerti kavą

    Kita vertus, yra ir priešinga nuomonė: kai kurie mokslininkai mano, kad kavą gerti iškart po pabudimo – nėra geriausias sprendimas.

    Mat ryte mūsų organizmas natūraliai išskiria hormoną kortizolį, kuris skatina budrumą.

    Jo lygis pakyla per pirmąsias 30–60 minučių po pabudimo, tad papildomas kofeinas tuo metu neduoda naudos, o gali net pakenkti – sukelti nerimą, skrandžio dirginimą ar ilgainiui lemti priklausomybę nuo kofeino.

    Todėl neurologai rekomenduoja pirmą kavos puodelį atidėti bent 90 minučių po pabudimo – kai kortizolio lygis ima mažėti ir kofeinas gali veikti efektyviau.

    Pavyzdžiui, jei keliatės 7 valandą ryto, kavą patartina gerti ne anksčiau nei 8:30. Per tą laiką pravartu išgerti vandens, šiek tiek pajudėti ir pabūti šviesoje – visa tai padeda organizmui pabusti natūraliai.

    Išvada

    Apibendrinant galima teigti, kad kavą geriausia gerti rytais, tačiau ne iškart pabudus.

    Taip išnaudojamas maksimalus gėrimo poveikis organizmui.

    O kiek kavos puodelių per dieną išgeriate jūs?