Žyma: Lietuva

  • Lietuvą pasieks 110 tūkst. Omikron atmainai adaptuotų vakcinų

    Lietuvą pasieks 110 tūkst. Omikron atmainai adaptuotų vakcinų

    Jau kitą savaitę Lietuvos gyventojai galės skiepytis adaptuotomis COVID-19 vakcinomis, teigia sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė. Viceministrė atkreipia dėmesį, kad adaptuotos vakcinos skirtos revakcinacijai.

    „Adaptuotos vakcinos veikia taip, kaip ir originalios, tačiau jos yra skirtos revakcinacijai arba sustiprinančiąjai dozei. Jau ateinančią savaitę galėsime vakcinuotis šiomis vakcinomis“, – antradienį SAM surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistams teigė A. Bilotienė Motiejūnienė.

    Anot viceministrės, Lietuvą pasieks 100 tūkst. „Pfizer“ ir 10 tūkst. „Moderna“ vakcinų.

    „(Adaptuotos – ELTA) vakcinos, kurių laukiame, gali išplėsti apsaugą prieš skirtingas atmainas, todėl tikimasi, kad jos padės išlaikyti optimalią apsaugą nuo COVID-19 ligos”, – nurodė A. Bilotienė Motiejūnienė.

    Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė teigia, kad adaptuota COVID-19 vakcina galės vakcinuotis dvylikos metų amžiaus ir vyresni asmenys.

    „Skiepijimas vyks šiomis vakcinomis tik kaip sustiprinančiąja doze. Žmonės, kurie dar nėra baigę pirminės vakcinacijos, galės pasiskiepyti vadinamąja klasikine vakcina, tai tomis vakcinomis, kurios buvo ir iki šiol Lietuvoje, o vėliau jau kaip sustiprinančiąją dozę galės gauti ir adaptuotą vakciną, kuri suteiks platesnę apsaugą, kadangi ši apsauga yra dvivalentė, skirta tiek originaliai viruso atmainai alfa, tiek ir omikron potipipiui“, – aiškino G. Megelinskienė

    Vis tik, G. Megelinskienė atkreipia dėmesį, kad šiuo metu yra nustatytos gyventojų grupės, kurios gali pasiskiepyti šia doze – tai aštuoniolikos metų amžiaus ir vyresni asmenys, sergantys lėtinėmis imunitetą silpninančiomis ligomis, taip pat 60 metų amžiaus ir vyresni asmenys bei lėtinėmis ligomis sergantys asmenys nepriklausomai nuo jų amžiaus, kuriems yra didesnė rizika sirgti sunkesne COVID-19 ligos forma.

     

  • COVID-19 ligos valdymui – naujos priemonės

    COVID-19 ligos valdymui – naujos priemonės

    Artėjant rudeniui, kai padaugėja susirgimų ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, Sveikatos apsaugos ministerija atnaujino COVID-19 ligos testavimo tvarką ir epidemijų skelbimo kriterijus.

    Šie pakeitimai padės užtikrinti sklandų gydymo įstaigų darbą ir suteiks savivaldybėms įrankius augant sergamumui operatyviai reaguoti ir kontroliuoti situaciją.

    Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio teigimu, šiemet mūsų laukia įprasta mokslo metų pradžia. Tai reiškia, kad karantinas šiuo metu neplanuojamas, atsižvelgiant į aukštą visuomenės imunizacijos lygį (daugiau nei 80 proc.) ir šiuo metu vyraujančios koronaviruso atmainos ypatumus.

    „Rudenį gyventojai grįš į darbus, mokiniai grįš į mokyklas, į uždaras erdves, todėl natūralu, kad susirgimų skaičius gali didėti. Tačiau šiandien tikrai nėra jokio pagrindo kalbėti apie ekstremaliosios situacijos arba nacionalinio karantino įvedimą. Sergamumo statistika rodo, kad situacija yra nauja, virusas tapo „lengvesnis“. Todėl rudeniui parengėme naujus įrankius, kurie suteiks mums lankstumo ir leis efektyviai valdyti viruso plitimą“, – teigia sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys.

    Šiuo metu vyraujanti koronaviruso atmaina pasižymi lengvesniais simptomais, todėl daugelis COVID-19 pacientų serga namuose. Kitaip nei ankstesnių pandemijos bangų metu, dabar pagrindinis krūvis tenka ne ligoninėms ir reanimacijos skyriams, o poliklinikoms bei šeimos gydytojams.

    Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, gyventojas, jaučiantis nesunkius COVID-19 ligai būdingus simptomus ir norintis patvirtinti šios ligos diagnozę, turi kreiptis į šeimos gydytoją, atvykti į gydymo įstaigą, kur jam paskiriamas ir atliekamas greitasis antigeno testas.

    Vis dėlto, išaugus nesunkiai sergančių pacientų skaičiui, siekiama apsaugoti gydytojus ir kitus poliklinikų pacientus, bei įteisinti COVID-19 ligos diagnozavimą, vadovaujantis klinikiniais ir epidemiologiniais kriterijais. Tai reiškia, kad jeigu susirgusio žmogaus artimoje aplinkoje yra patvirtintas COVID-19 ligos atvejis arba jeigu asmuo gauna teigiamą parduotuvėje arba vaistinėje įsigyto savikontrolės greitojo antigeno testo rezultatą, šeimos gydytojas galės patvirtinti COVID-19 ligos diagnozę, nekviesdamas paciento atvykti į polikliniką. Tokiu atveju gydytojas galės susiekti su pacientu ryšio priemonėmis ir įvertinęs jo sveikatos būklę nuotoliniu būdu. Ši tvarka įsigalios nuo rugpjūčio 16 dienos.

    Savikontrolės greitojo antigeno testo pagrindu negalės būti išduodamas ES Skaitmeninis COVID pažymėjimas. Norėdami gauti šį dokumentą, gyventojai turės gauti gydytojo siuntimą ir atvykti ištyrimui į gydymo įstaigą.

    Pajutus COVID-19 ligai būdingus simptomus gyventojai gali kreiptis į artimiausią sutartį su teritorine ligonių kasa turinčią šeimos medicinos paslaugas teikiančią gydymo įstaigą, net jeigu nėra prie jos prisirašę. Jeigu asmuo yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, mokėti už gydytojo konsultacija ir tyrimą nereikės. Tai gali būti aktualu atostogaujantiems ir dėl kitų priežasčių iš gyvenamosios vietos išvykusiems žmonėms.

    Dar vienas svarbus pokytis yra tai, kad COVID-19 ligą integravus į bendrą per orą plintančių užkrečiamųjų ligų valdymo sistemą, šios ligos rodikliai buvo įtraukti į epidemijų skelbimo kriterijus, o savivaldybėms suteikta galimybė operatyviai ir lanksčiai reaguoti į epidemiologinę situaciją.

    Savivaldybės, pasiekusios nustatytą suminį gripo, COVID-19 ligos ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sergamumo rodiklį (1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų per savaitę), galės paskelbti epidemiją savo teritorijoje ir imtis infekcijų plitimą ribojančių priemonių: laikinai riboti masinius renginius (juos atšaukti arba riboti dalyvių skaičių), organizuoti nuotolinį ugdymą klasei, srautui arba visai mokyklai, jeigu joje stebimas intensyvus COVID-19 ligos, gripo ar kitų ūmių virusinių kvėpavimo takų infekcijų plitimas, rekomenduoti nuotolinį darbą viešajam ir privačiam sektoriui, stiprinti infekcijos plitimo valdymą gydymo ir socialinės globos įstaigose, stiprinti rekomendacijas dėl bendrųjų, jau visiems žinomų infekcijos plitimo priemonių taikymo ir kt.

    Visoje šalyje stipriai išaugus sergamumui ar ligonių lovų užimtumui ir pasiekus nustatytus rių rodiklių kriterijus epidemija galės būti skelbiama visoje Lietuvos teritorijoje – tokį sprendimą gali priimti sveikatos apsaugos ministras arba jo įgaliotas asmuo.

    Artėjant rudeniui ir naujiesiems mokslo metams, gyventojams rekomenduojame pasiskiepyti nuo COVID-19 ligos, jeigu to dar nėra padarę, ir laiku pasirūpinti sustiprinančiąja vakcinos doze.

    Apsaugoti save ir artimuosius nuo COVID-19 ligos taip pat efektyviai padeda bendrosios prevencijos priemonės: kaukių dėvėjimas ir atstumo laikymasis žmonių susibūrimo vietose, asmeninė higiena, čiaudėjimo ir kosėjimo etiketas.

  • Beždžionių raupai Lietuvoje neužregistruoti, tačiau rizika išlieka

    Beždžionių raupai Lietuvoje neužregistruoti, tačiau rizika išlieka

    Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad nors Lietuvoje beždžionių raupų atvejų neužregistruota, tačiau pasaulyje kasdien nustatoma vis daugiau šios ligos atvejų.

    Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ELPKC) duomenimis, nuo gegužės 16 d. iki birželio 30 d. 51 pasaulio šalyje užregistruota 5 240 beždžionių raupų atvejų. 3 313 patvirtintų ligos atvejų užregistruoti 26 Europos Sąjungos / Europos ekonominės erdvės šalyse: Vokietijoje (943), Ispanijoje (802), Prancūzijoje (440), Portugalijoje (402), Nyderlanduose (257), Italijoje (159), Belgijoje (116), Airijoje (31), Austrijoje (25), Švedijoje (19), Danijoje (18), Vengrijoje (18), Norvegijoje (15), Lenkijoje (10), Rumunijoje (9), Slovėnijoje (9), Čekijoje (8), Graikijoje (6), Maltoje (6), Liuksemburge (5), Suomijoje (4), Islandijoje (4), Bulgarijoje (3), Latvijoje (2), Kroatijoje (1) ir Estijoje (1). Mirties atvejų neužfiksuota.

    Didėjant registruojamų beždžionių raupų atvejų skaičiui įvairiose pasaulio šalyse, šios ligos atvejų valdymui ruošiamasi ir Lietuvoje.

    Kaip plinta beždžionių raupai?

    Beždžionių raupų virusas į organizmą patenka per pažeistą odą (net jei akimi matomų odos pažeidimų nesimato), kvėpavimo takus arba gleivinę (akių, nosies ar burnos). Beždžionių raupais užsikrečiama įkandus gyvūnui, tiesioginio sąlyčio metu su infekuoto gyvūno krauju, kūno skysčiais arba per odos / gleivinių pažeidimus. Galimas užsikrėtimas beždžionių raupais ir nuo sergančio žmogaus, tačiau įprastai toks plitimas yra retas. Beždžionių raupų virusas nuo žmogaus žmogui gali plisti per kvėpavimo takų lašelius ilgai bendraujant veidas į veidą su sergančiu žmogumi, tiesioginio sąlyčio su pažeista oda ar šašais metu, sąlyčio metu su sergančio asmens drabužiais ar tekstilės gaminiais (pvz., patalyne, rankšluosčiais), esant artimam kontaktui lytinių santykių metu.

    Ligos inkubacinis periodas – 5–21 d. (dažniausiai 6–13 d.). Beždžionių raupai pasireiškia karščiavimu, nuovargiu, galvos, raumenų skausmais, padidėjusiais limfmazgiais, bėrimu.

    Daugumai susirgusiųjų pasireiškia nesunkūs ar vidutinio sunkumo ligos simptomai, tačiau mažiems vaikams, nėščioms moterims, asmenims su nusilpusia imunine sistema kyla didesnė rizika susirgti sunkių formų liga.

    Beždžionių raupais gali užsikrėsti visi

    ELPKC vertinimu, šiuo metu didesnė beždžionių raupų užsikrėtimo rizika kyla asmenims, turintiems atsitiktinių lytinių santykių, taip pat asmenims, gyvenantiems su sergančiu asmeniu.

    Sumažinti beždžionių raupų užsikrėtimo riziką padeda saugus lytinis elgesys, lytinių partnerių skaičiaus ribojimas, higienos laikymasis (reguliaraus rankų plovimas), artimo fizinio kontakto su žmogumi, kuriam būdingi ligos simptomai, vengimas.

    Atsiradus nepaaiškinamiems bėrimams ir kitiems beždžionių raupų simptomams, ypač jei buvo keliauta užsienio šalyse, dalyvauta įvairiuose renginiuose, praktikuota nesaugi lytinė elgsena ar buvo sąlytis su asmeniu, kuriam diagnozuoti beždžionių raupai, reikėtų kreiptis į gydytoją diagnozei nustatyti.

  • Kompensuojamus vaistus skausmui malšinti gaus daugiau žmonių

    Kompensuojamus vaistus skausmui malšinti gaus daugiau žmonių

    Nuo liepos 1 d. keičiasi vaistų, skirtų skausmui malšinti, kompensavimo būdas.

    Kompensaciją vaistams nuo skausmo galės gauti ne tik senjorai, vaikai ar neįgalieji, bet ir asmenys, kuriems nustatytos tam tikrų ligų indikacijos. Vaistiniai preparatai „Ibuprofenum“, „Diclofenacum“ ir „Tramadolum“ bus kompensuojami asmenims, susiduriantiems su onkologinėmis, nervų sistemos, jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos ligomis, patyrusiems traumas, sužalojimus, nudegimus ir kt.

    Iki šiol vaistai nuo skausmo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis buvo kompensuojami tik vaikams, senjorams ir neįgaliesiems. Tam tikromis ligomis sergantys asmenys, nepriklausantys anksčiau minėtoms grupėms, šių kompensuojamųjų vaistų gauti negalėjo.

    Atnaujinus kompensavimo tvarką, vaistai nuo skausmo galės būti kompensuojami platesnei grupei pacientų. Pavyzdžiui, nuo liepos 1 d. kompensaciją vaistams nuo skausmo gydytojas galės skirti pacientams, sergantiems vėžiniais susirgimais, nervų sistemos ligomis, jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos ligomis. Taip pat, vaistai nuo skausmo bus kompensuojami ir asmenims, patyrusiems traumas, sužalojimus, nudegimus ir kt.

    Vaistams nuo skausmo kompensuoti kasmet numatyta skirti virš 4,6 mln. eurų iš PSDF.

    Susidūrus su alinančiu, ūmiu ir nenutrūkstamu skausmu, kentėti nereikia. Būtina kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris galės nustatyti tikslią skausmo kilmės priežastį ir taip parinkti tinkamiausią gydymą bei esant poreikiui, išrašyti būtent pacientui tinkamiausių vaistų.

     

  • Artėjant rudeniui rekomenduos tam tikroms grupėms skiepytis ketvirtąja COVID-19 doze

    Artėjant rudeniui rekomenduos tam tikroms grupėms skiepytis ketvirtąja COVID-19 doze

    Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) artėjant rudeniui gali pateikti rekomendacijas skiepytis ketvirtąja COVID-19 vakcinos doze vyresnio amžiaus bei tam tikromis lėtinėmis ligomis sergantiems gyventojams.

    „Šiai akimirkai kadangi mes matome, jog viruso plitimas yra gana mažas, o ligoninių užimtumas yra labai mažas, tai šią akimirką poreikio rekomenduoti skiepytis ir kitoms gyventojų grupėms nematome. Bet vertiname duomenis ir tikėtina, kad artėjant rudeniui arba rudenį bus rekomenduota skiepytis platesnei gyventojų grupei. Preliminariai galime pasakyti, kad tai bus vyresnio amžiaus gyventojai ir gyventojai sergantys tam tikromis lėtinėmis duomenimis. Bet detaliau šią informaciją bei rekomendacijas priims prie SAM sukurta ekspertų grupė“, – SAM surengtoje spaudos konferencijoje sakė misterijoje patarėjo pareigas einantis Lukas Galkus.

    Kartu jis informavo apie galimybę ketvirtąja COVID-19 vakcinos doze pasiskiepyti lėtinėmis imunitetą silpninančiomis ligomis sergantiems pilnamečiams asmenims.

    „Lietuvoje nuo šiandien atsiranda galimybė tam tikrai pacientų grupei – kalbame labai siaurą pacientų grupę – pakartotinai pasiskiepyti po sustiprinančiosios dozės. Šis sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į keletą veiksnių. Visų pirma, jau prieš kelis mėnesius tiek Europos vaistų agentūra, tiek Europos užkrečiamų ligų centras išplatino pranešimą, kur jie taip pat pateikė rekomendacijas bei savo išvadą, kad didesnės rizikos asmenims skiepytis ketvirtąja doze yra tikslinga. Taip pat matome, kad daug Europos šalių tą praktiką taiko. Virš 10 šalių taip pat skiepija aukštesnės rizikos gyventojų grupes pakartotinai sustiprinančiąja doze“, – sakė L. Galkus.

    Ketvirtąja COVID-19 vakcinos doze nuo pirmadienio sudaroma galimybė pasiskiepyti lėtinėmis imunitetą silpninančiomis ligomis sergantiems pilnamečiams asmenims arba kurių imuninės sistemos funkcija yra sunkiai sutrikusi dėl kitų priežasčių, taip pat asmenims, kuriems taikomas gydymas imuninę sistemą slopinančiais vaistais. Dėl skiepijimo reikia kreiptis ir konsultuotis su gydančiu gydytoju.

    Pakartotinai pasiskiepyti minėtiesiems gyventojams rekomenduojama praėjus 90 dienų po sustiprinančiosios vakcinos dozės. Skiepijant ketvirtą kartą (kam sustiprinančioji dozė buvo antroji – trečią kartą), gali būti skiriama įprasta „Comirnaty“ vakcinos dozė arba pusė „Spikevax“ vakcinos dozės (0,25 ml).

  • Lietuvoje stringa naujų vaistų vertinimas: pacientai nesulaukia gydymo

    Lietuvoje stringa naujų vaistų vertinimas: pacientai nesulaukia gydymo

    Inovatyvių vaistų įtraukimo į kompensuojamų vaistų sąrašą procese susiklostė itin dramatiška situacija.

    Dėl biurokratinių kliūčių Lietuvoje medikai gali skirti vos penktadalį Europos vaistų agentūroje patvirtintų naujausių medikamentų, praneša „Lietuvos ryto“ televizija.

    Visiškai priešingai situacija esą klostosi kitose Europos Sąjungos šalyse. Čia onkologinėmis ir kitomis sunkiomis ligomis sergantiems pacientams prieinami net 9 iš 10 moderniausių vaistų.

    Per metus – vos 2 nauji vaistai

    Pasak medikų ir pacientų organizacijų atstovų, Lietuvoje yra daug pacientų, kuriems šiuo metu nėra galimybės nemokamai skirti naujausią gydymą.

    „Pacientai ieško veiksmingiausių būdų sustabdyti ligą ir naujausių metodų, padedančių pasveikti. Liūdniausia, kai galinčių padėti vaistų yra, paciento būklė leidžia juos taikyti, tačiau vaistai nėra kompensuojami“, – teigė Nacionalinio vėžio instituto chemoterapijos skyriaus vadovė Birutė Brasiūnienė.

    Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos direktorė Jūra Smilgaitė pažymi, kad šiuo metu Lietuvoje patekimo į kompensuojamų vaistų sąrašus laukia per 70 medikamentų.

    „Didžioji dalis bylų – onkologinėms ligoms skirti vaistai. Jų vertinimas įstrigo 2020-aisiais, kuomet buvo nustatyta nauja tvarka, pagal kurią vertinamas vaistų kompensavimas“, – sakė J. Smilgaitė.

    Visų vertinimo laukiančių vaistų efektyvumas ir veiksmingumas yra patvirtintas Europos vaistų agentūroje. Tačiau tam, kad šalis galėtų šiuos vaistus kompensuoti savo pacientams, turi būti priimtas sprendimas, ar šalis gali mokėti už papildomą jų teikiamą naudą.

    2020 m. į kompensuojamų vaistų sąrašą Vokietijoje buvo įtrauktas 41 naujas vaistas, Austrijoje – 32, Lietuvoje – vos 2.

    Vėluojama beveik dvejus metus

    Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą tvarką, teoriškai naujų vaistų vertinimas turėtų užtrukti iki pusmečio – 180 dienų. Tačiau realybėje šios nuostatos nepaisoma. Šiuo metu vertinamos dar 2020 metų rudenį pateiktos paraiškos.

    Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos atstovės Rugilės Pilvinienės aiškinimu, tikslaus atsakymo, kada bus įvertintos susikaupusios paraiškos, nėra.

    „Vėluojame įvertinti apie 70 paraiškų ir tikimės, kad tai užtruks ne ilgiau kaip pusantrų metų. Tuomet galėsime pradėti vertinti jau naujai teikiamas paraiškas”, – sakė R. Pilvinienė.

    Pasak asociacijos „Kraujas“ pirmininkės Ievos Drėgvienės, tokia situacija kasdien kainuoja pacientų gyvybes. Tačiau šiuo metu dėl to atsakomybę tenka prisiimti gydytojams ir pacientus atstovaujančioms organizacijoms.

    „Jei anksčiau skaičiuodavome, kad prognozuojama paciento gyvenimo trukmė yra 9 mėnesiai, naujausių vaistų dėka mes galime prailginti išgyvenamumo vidurkį net iki 5 metų. Todėl žmonės ir ieško būdų gauti naujausius vaistus – jie nori pasveikti ir gyventi“, – sakė B. Brasiūnienė.

    Kaltinamas finansavimo trūkumas

    Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos prezidento Gedimino Žižiaus teigimu, Prancūzijoje, Vokietijoje ar Skandinavijos šalyse pacientai vaistus gauna pakankamai greitai – vertinimo procedūros užtrunka iki pusmečio. Tuo tarpu Lietuvoje – kartais net keliolika metų.

    Sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas teigia, kad inovacijų prieinamumas keletą metų buvo sritis, kuriai nebuvo skirta finansavimo.

    „Finansavimo nebuvimas lėmė, kad netekome ir žmogiškųjų resursų, reikalingų paraiškoms vertinti. Šiuo metu jau skirtas pakankamas finansavimas ir suburta nauja darbuotojų komanda. Tikimės, kad paraiškų vertinimo procesas jau juda ir, kad pilnai įvertintų paraiškų daugės“, – teigė sveikatos apsaugos viceministras.

    Į kompensuojamųjų vaistų sąrašą neįtrauktus, tačiau Europos vaistų agentūroje patvirtintus medikamentus pacientai gali įsigyti savo lėšomis. Tokiu atveju vieno mėnesio gydymo kursas pacientui gali atsieiti nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių eurų.

  • Siuntimai pas gydytojus galios ilgiau

    Siuntimai pas gydytojus galios ilgiau

    Pasibaigus ekstremaliajai situacijai šalies gyventojai ir toliau turės daugiau laiko užsiregistruoti konsultacijai pas gydytojus specialistus.

    Iš savo šeimos gydytojų gavę siuntimą konsultacijai pas gydytoją specialistą, užsiregistruoti konsultacijai galės ne per 30 dienų, kaip buvo iki ekstremaliosios situacijos, bet per 60 dienų.

    Ekstremaliosios situacijos metu žmonėms tapo įprasta praktika turėti daugiau laiko užsiregistruoti gydytojo specialisto konsultacijai, todėl net ir atšaukus ekstremaliąją situaciją dėl COVID-19, siuntimo galiojimo terminas paliekamas toks pats – 60 dienų.

    Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos privalės užtikrinti pacientų galimybes prisiskambinti į registratūrą, pasirinkti jam patogų registracijos pas gydytoją būdą.