Žyma: Lietuva

  • Nori tikėti, kad sergamumo gripu pikas pasiektas

    Nori tikėti, kad sergamumo gripu pikas pasiektas

    Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologės Daivos Razmuvienės teigimu, šiuo metu galimai yra pasiektas sergamumo gripu ir kitomis kvėpavimo takų infekcijomis pikas.

    Gripo atvejų skaičius, lyginant prieššventinę savaitę su savaite prieš tai, padidėjo 27 procentais. NVSC duomenimis, šio gripo sezono metu virusas nusinešė jau 4 gyvybes.

    „Taip ir norėtųsi tikėti, kad mes jau tą sergamumo piką, sakykime taip, esame pasiekę“, – Eltai sakė specialistė D. Razmuvienė.

    Pasak jos, įprastai gripo sezonas prasideda gruodžio pabaigoje, tačiau šiais metais tokiu metu jau galimai yra pasiektas sergamumo pikas.

    „Praėjusi savaitė jau yra tokia trečia pilna savaitė, kai gripu sergančiųjų skaičiai vis augo, ir paprastai gripo sergamumas, jis 3–4 savaites auga, toliau stabilizuojasi ir tada prasideda mažėjimas“, – naujausius sergamumo duomenis komentavo epidemiologė.

    Nors gripo atvejų skaičius padidėjo apie 27 proc., ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) – sumažėjo.
    „O po jomis, aišku, gali slėptis ir gripas, nes tai kliniškai nustatyti atvejai, ir kiti virusai, sukėlę peršalimo ligas“, – įspėja D. Razmuvienė.

    NVSC specialistės teigimu, bendras sergamumo gripu, COVID-19 ir ŪVKTI rodiklis praėjusią savaitę sumažėjo. D. Razmuvienė sako, kad atvejų skaičius gali netrukus stabilizuotis, o prie to prisidėti – moksleivių atostogos.

    „Aišku, tas mokinių mažesnis susibūrimas ugdymo įstaigose duoda savo teigiamus rezultatus. Bet, vėlgi, neužmirškime, kad yra šventės, kad yra lankomi vyresnio amžiaus asmenys, seneliai, giminės. Aišku, tai, vėlgi, yra tokia grėsmingesnė situacija dėl viruso išplitimo, bet nesinori tikėti, kad jau čia po Naujųjų metų skaičiai gali išaugti“, – sakė NVSC epidemiologė.

    Per visą šį gripo sezono laikotarpį infekcijų plitimo ribojimo režimas buvo paskelbtas 16-oje mokyklų, atskleidė D. Razmuvienė.

    „Bet, visumoje, tai buvo labai nedideli skaičiai mokyklų, kurios perorganizavo ugdymo procesą, arba klases, arba srautus, arba apskritai užvėrė mokyklas. Bet ilgiausias laikas buvo 9 dienos ir buvo viename Panevėžio ikimokykliniame lopšelyje-darželyje. O visos kitos buvo po keturias, po septynias dienas“, – apie tai, kuriam laikui karantinavosi kai kurios Lietuvos mokyklos, pasakojo epidemiologė.

    NVSC specialistė pastebi, kad didžiausią sergančiųjų ir hospitalizuotųjų dalį sudaro vaikai – du trečdalius.

    „Hospitalizuotųjų, be abejonės, šį sezoną yra didesnė dalis vaikų. Tie skaičiai užima du trečdalius visų hospitalizuotų ir, be abejonės, besikreipiančiųjų. Bet, vėlgi, hospitalizuojami ne tik su gripo diagnoze, bet ir su RSV – respiraciniu sincitiniu virusu“, – teigė D. Razmuvienė. Anot jos, respiracinis sincitinis virusas šiuo metu yra labiausiai paplitęs tarp vaikų iki penkerių metų.

    „Ir jis tikrai sukelia daug stiprių simptomų, netgi, ko gero, stipresnių nei gripo virusas“, – aiškino epidemiologė.
    Šį sezoną registruotos jau 4 mirtys nuo gripo. Anot D. Razmuvienės, visi mirę asmenys buvo vyresnio amžiaus, 60–90 metų.

    „Visi vyresnio amžiaus asmenys ir visiems diagnozė buvo gripas ir plaučių uždegimas. O plaučių uždegimas, na, gali būti kaip antrinė infekcija“, – sakė D. Razmuvienė.

    NVSC duomenimis, 3 iš 4 mirusiųjų buvo nepasiskiepiję nuo gripo viruso.

    Iki gruodžio mėnesio valstybės biudžeto lėšomis buvo paskiepyti 84 proc. žmonių, įtrauktų į rizikos grupes. Savo ar darbdavių lėšomis pasiskiepijo apie 50 000 suaugusiųjų ir apie 6 000 vaikų.

  • Psichiatrė apie šventinį pavojų: kartais neatlaikome bendravimo su artimaisiais intensyvumo

    Psichiatrė apie šventinį pavojų: kartais neatlaikome bendravimo su artimaisiais intensyvumo

    Kokios krizės mūsų gali tykoti prie šventinio stalo, jaukai blizgant kalėdinei eglutei? Ar egzistuoja sezoninė depresija? Kokį svarbų niuansą reikia žinoti apie šviesos terapiją? Į klausimus atsako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos vadovė, gydytoja psichiatrė, psichoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė.

    – „Kodėl per didžiąsias metų šventes apninka liūdesys“ – tokiu klausimu mirga antraštės prieš kiekvienas Kalėdas. O kaip kalėdinis, naujametis laikotarpis atsispindi Psichiatrijos klinikos darbe?

    – Psichiatrijos klinikos darbe su tam tikru sezoniškumu susiduriame. Kaimiškas vietoves aptarnaujantys skyriai puikia žino, kada būna bulvių sodinimo laikas ar bulviakasis, na, o po didžiųjų metų švenčių kurį laiką visa eilė asmenų informuoja, kad jie gėrė „nuo Kalėdų“, Velykų, Joninių.

    Kalėdos vis tiktai yra ypatinga šventė. Joje yra daug iš vaikystės atėjusio stebuklo laukimo ir džiugesio, susijungimo su šeima. Todėl didelė dalis pacientų, jei tik būsena nėra labai sunku, atideda kreipimąsi į specialistus ir lieka namuose – su šeima ar su savo prisiminimais. Tačiau tie, kurie vis tiktai atvažiuoja ar yra atvežami, dažnai ženkliai sunkesnėse būsenose ar situacijose.

    Patenka žmonės po šeimyninių konfliktų, žmonės, kurie dėl pačių įvairiausių priežasčių kalėdiniame laikotarpyje išgyvena netektį, vienatvę ar beprasmiškumą. Vėliau atvyksta tie, kurie šventiniame laikotarpyje gausiai piktnaudžiavo alkoholiu, ir tie, kurie ilgą laiką būnant su seniai matytais šeimos nariais „neatlaikė“ bendravimo intensyvumo.

    – Ar egzistuoja sezoninė depresija? Galbūt tai dar vienas „madingas“ mitas?

    – Iš tiesų tai nėra mitas, tačiau tik tuo atveju, jei pats terminas vartojamas teisingai. Apskritai sezoniškumas yra būdingas nuotaikos sutrikimams, yra žmonių, kuriems depresija vystosi, pvz. rudenį ir pavasarį.

    Tačiau kai kalbame apie sezoninę depresiją, dažniausiai turime galvoje „žieminę“ depresiją arba anglų kalba naudojamą terminą „winter blues“, kurį galėtume išversti kaip žiemos liūdesį. Ši depresija turi ir tam tikrą biologinį pagrindą, t. y. jos vystymuisi įtakos turi melatonino sistema, reaguojanti į sumažėjusį saulės šviesos kiekį, nors pats atsiradimo mechanizmas nėra toks paprastas ir jame dalyvauja visa eilė kitų smegenų veiklai svarbių medžiagų.

    Svarbu paminėti, kad sezoninei depresijai nėra būdingas grynas liūdesys, o dažnai pats nuotaikos pablogėjimas pasireiškia saikingu liūdesiu ar tik dirglumu, o pirmame plane dažnai stebime kitus simptomus, tokius kaip energijos stoka, mieguistumas dienos metu, sunkumai susikaupti, potraukis saldumynams.

    Tai patiriantys asmenys labai aiškiai įvardija, kada jiems pradeda blogėti savijauta („kai trumpėja dienos“, „kiekvieną rudenį“ ir pan.), o taip pat ir kada pradeda gerėti savijauta, dažnai akcentuodami arba sausio vidurį, kai akivaizdžiai pailgėja diena, ar pavasario pradžią.

    – Kiek veiksmingos „naminės“ priemonės – jonažolių preparatai, serotoninas, vitaminas D, 5–HTP, kt., – kurios, žadama, kaip ant mielių pakels nuotaiką ir nuvys sezoninę depresiją?

    – Depresija yra tokia būsena, kai „mielių metodas“ nelabai veikia. Aišku, pastaruoju metu yra tam tikrų greitai veikiančių medžiagų, kurios vis plačiau naudojamos, tačiau ir jos naudojamos deriniuose bei esant tam tikroms sąlygoms. Dažniausiai depresijos gydymas yra lėtas ir susijęs ne tik su biologinėmis, bet ir psichologinėmis ir socialinėmis priežastimis bei jų valdymu.

    Manau, kad tinkamas vitamino D naudojimas, jei ženkliau ir nepagerins nuotaikos, tai tikrai bus naudingas daugeliui organizmo funkcijų. Jonažolė daugelyje tautų yra žinoma kaip nuotaiką veikianti vaistažolė, jos naudojimas gali būti naudingas, tačiau jis turėtų būti suderintas su specialistu. Kodėl? Depresijos priežasčių, kaip ir minėjau, yra daug, todėl visada būtina į depresijos atsiradimą ir gydymą žiūrėti kompleksiškai ir tvarkytis su visais faktoriais, turėjusiais įtakos depresijos atsiradimui.

    Serotonino pirmtakai irgi gali būti neblogai, tačiau depresijos mechanizmas nėra toks primityvus kaip paprastas serotonino stygius, – viskas yra sudėtingiau.

    Jei jau kalbame apie sezoninės arba „žieminės“ depresijos gydymą, paminėčiau vieną priemonę, kuri yra pakankamai saugi, greitai veikianti ir gan plačiai paplitusi kraštuose, kuriuose pilkas ir tamsus šaltasis sezonas. Kalbu apie šviesos terapiją, kai nuotaikai atstatyti naudojamos lempos, kurių šviesa atitinka saulės spektrą. Reguliarus žiūrėjimas į tokios lempos šviesą, greitai ir pakankamai efektyviai veikia nuotaiką. Aišku, yra tam tikros taisyklės, kurių reikia laikytis, pvz. daryti tai rytais, nes vakarinis tokios lempos naudojimas gali pabloginti miego kokybę.

    Na, o tiems, kurie nenori leisti laiko prie šviesos terapijos lempos ar nemėgsta „chemijos“, rekomenduočiau lengvais atvejais daugiau laiko leisti saulės šviesoje, daugiau judėti, kas vėlgi neblogai veikia nuotaiką.

  • Vaistais prekiaujančios bendrovės neteisėtai susitarė dėl kompensuojamųjų vaistų antkainių

    Vaistais prekiaujančios bendrovės neteisėtai susitarė dėl kompensuojamųjų vaistų antkainių

    Konkurencijos taryba nustatė, kad Lietuvos vaistinių asociacija (LVA) ir 8 vaistais prekiaujančios bendrovės susitarė dėl kompensuojamųjų vaistų antkainių.

    Už Konkurencijos įstatymo ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pažeidimą iš viso skirta baudų už daugiau kaip 72 mln. Eur., teigiama tarybos pranešime žiniasklaidai.

    Konkurencijos taryba išsiaiškino, kad 2017 m. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), nusprendusi įvertinti, ar reikia keisti vaistinių preparatų mažmeninės ir didmeninės prekybos antkainius, paprašė asociacijos pateikti ekonominiais skaičiavimais pagrįstus antkainių pasiūlymus.

    Tarpininkaujant LVA, vaistais prekiaujančios bendrovės tarpusavyje suderino ministerijai pateiktus kompensuojamųjų vaistų antkainius, tariamai pagrįstus įmonių veiklos kaštais.

    Vėliau konkurentės kartu parengė vaistinės prototipo dokumentą, kuris esą turėjo parodyti, jog tik ministerijai nustačius jų siūlomus antkainius, vaistais prekiaujančios bendrovės galės išlikti rinkoje, rašoma pranešime.

    Minėtame dokumente buvo nurodyta, kad vaistinės prototipo pelnas iki mokesčių su asociacijos ministerijai teiktais kompensuojamųjų vaistų antkainiais yra „0“, o esamas pelnas su tuomečiais antkainiais – neigiamas bei dar sumažėsiantis pakeitus vaistų kompensavimo tvarką.

    LVA ir bendrovių susirašinėjimas atskleidė jų siekį akcentuoti, kad, jeigu antkainiai nebus pakeisti, esą dėl nuostolingos vaistinių veiklos dalis jų bus uždaryta.

    Vis dėlto, kaip nustatė Konkurencijos taryba, konkurenčių suderinti kompensuojamųjų vaistų antkainiai turėjo ne tik padengti bendrovių patiriamus kaštus, bet ir užtikrinti papildomus pelnus.

    Tai liudija ir vidinė bendrovių komunikacija, kur pabrėžiama, kad nustatant antkainius svarbus net ir 1 centas, kuris per metus duoda 90 tūkst. Eur pajamų.

    Konkurencijos taryba konstatavo, jog, teikdamos suderintus antkainius ir juos pagrindžiančius skaičiavimus, LVA ir vaistais prekiaujančios bendrovės turėjo reikšmingą įtaką SAM sprendimams dėl antkainių nustatymo.

    SAM, neturėjusi informacijos apie vaistais prekiaujančių bendrovių patiriamus kaštus, rėmėsi LVA ir konkurentų suderintais antkainiais, kuriuos vėliau – padariusi su LVA suderintus pakeitimus – iš esmės patvirtino. Tokie kompensuojamųjų vaistų antkainiai, įtvirtinti sveikatos apsaugos ministro įsakyme, įsigaliojo 2018 m. liepos 1 d. ir galioja iki šiol, pažymima pranešime.

    Vėliau SAM įtvirtino papildomą reguliavimą, pagal kurį vaistinei, norinčiai konkuruoti ir sumažinti antkainį, proporcingai būtų sumažinta ir jai Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokama vaistinio preparato kainos dalis. Toks reguliavimas panaikino bendrovių ekonomines paskatas konkuruoti, nustatant mažesnes vaistų kainas, ir taip antkainiai faktiškai tapo fiksuoti.

    Konkurencijos taryba priėjo išvadą, kad konkurentėms susitarus dėl kompensuojamųjų vaistų antkainių ir šiuos vėliau nustačius SAM, buvo apribota kompensuojamuosius vaistus didmeniniu bei mažmeniniu lygmeniu platinančių ūkio subjektų konkurencija.

    „Taip vaistais prekiaujančios bendrovės kartu padarė įtaką ministerijai nustatant antkainių dydžius: jeigu konkurentės būtų informaciją ministerijai teikusios savarankiškai ir tarpusavyje nebūtų suderinusios antkainių, šie galėjo būti nustatyti mažesni“, – rašoma pranešime.

    Vien ta aplinkybė, kad kainos (ar antkainiai) yra nustatomi privalomais teisės aktais, nereiškia, jog įmonės negali konkuruoti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog įmonės gali konkuruoti teikdamos savarankiškus pasiūlymus bei duomenis dėl galimų kainų dydžio valstybės institucijai ir taip daryti įtaką pastarosios nustatomoms kainoms.

    Europos Sąjungos Teisingumo Teismas taip pat yra konstatavęs, kad konkurencijos taisyklių pažeidimu gali būti laikomas atvejis, kai kelios įmonės susitaria teikti suderintą neobjektyvią informaciją valstybės institucijai siekdamos, jog ji priimtų atitinkamą sprendimą.

    Įvertinusi Konkurencijos įstatymo ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pažeidimo mastą bei kitas aplinkybes, Konkurencijos taryba skyrė baudas: LVA – 7380 Eur, „EVD“ – 2 746 720 Eur, „Siromed Pharma“ – 11 210 Eur, „Eurovaistinei“ – 27 483 740 Eur, „EVRC“ – 1 273 310 Eur, „Limedikai“ – 7 423 360 Eur, Gintarinei vaistinei – 16 701 640 Eur, „Tamro“ – 9 267 520 Eur, „Benu vaistinei Lietuvai“ – 7 722 900 Eur.

    Konkurencijos taryba nusprendė kreiptis į SAM su siūlymu įvertinti, ar nustatytas teisinis reglamentavimas, dėl kurio kompensuojamuosius vaistus platinantiems ūkio subjektams buvo panaikintos ekonominės paskatos taikyti mažesnius antkainius nei patvirtinti sveikatos apsaugos ministro įsakymu, yra būtinas ir proporcingas, ir jei ne – keisti nustatytą reglamentavimą, taip pat – iš naujo nustatyti kompensuojamųjų vaistų didmeninius bei mažmeninius antkainius.

    Be to, nuspręsta kreiptis ir į Vyriausybę su siūlymu inicijuoti Farmacijos įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimą, įtvirtinant aiškius bei skaidrius kompensuojamųjų vaistų antkainių nustatymo kriterijus ir jų apskaičiavimo bei duomenų teikimo sprendimus priimančioms institucijoms mechanizmą, pažymima pranešime.

    Konkurencijos tarybos nutarimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo jo įteikimo arba paskelbimo institucijos svetainėje dienos.

  • Vaistų gamintojai: kitąmet savo vaistų kainyne gali nerasti šimtai tūkstančių pacientų

    Vaistų gamintojai: kitąmet savo vaistų kainyne gali nerasti šimtai tūkstančių pacientų

    Vaistų gamintojų asociacijos (VGA) ir Lygiagretaus vaistų importo asociacijos (LVIA) teigimu, rengiantis priimti Farmacijos įstatymo pakeitimus, nebuvo pakankamai įvertinta jų neigiama įtaka pacientams ir vaistų rinkai.

    Asociacijų skaičiavimais, jei kitąmet antrojo pusmečio kompensuojamųjų vaistų kainynas bus ruošiamas pagal Sveikatos apsaugos ministerijos parengtą įstatymo projektą, „pesimistiškiausiu scenarijumi“ kompensavimo sistemoje būtų 38 proc. mažiau vaistų nei ankstesniame kainyne.

    Tai galėtų paveikti per 300 tūkst. pacientų – jie būtų priversti už vaistus susimokėti savo lėšomis arba keisti gydymą, teigiama VGA pranešime žiniasklaidai.

    Balsavimas dėl Farmacijos įstatymo pataisų trečiadienį yra Seimo Sveikatos reikalų komiteto darbotvarkėje, o ketvirtadienį numatytas jo priėmimas Seimo plenariniame posėdyje. Apie tai, kad siūlomi pakeitimai ne tik mažins vaistų prieinamumą ir pasirinkimą, bet ir turės neigiamų pasekmių konkurencijai, trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje pasisakė Lygiagretaus vaistų importo ir Vaistų gamintojų asociacijos.

    „Svarstant įstatymą komitete buvo kalbama, kad galėsime jo poveikį įvertinti po kelių mėnesių. Tačiau mūsų skaičiavimai jau dabar akivaizdžiai rodo, kad kompensuojamųjų vaistų pasiūla ir pasirinkimas toliau mažėtų drastiškai, todėl neigiamas pasekmes patirtų vaistų tiekėjai ir tūkstančiai pacientų.

    Daugiausiai tų, kurie įsigyja vaistus, skirtus kardiologinėms, urologinėms ir akių ligoms gydyti. Daugeliu atveju, kompensavimo sistemoje liktų tik po vieną tiekėją, nes siūlomi kainyno ribojimai (kainos referavimas ir jos įšaldymas) yra neproporcingi, todėl palaikome Seime jau dabar įregistruotą šio projekto pataisą, kuri didina kompensuojamų vaistų pasiūlą“, – sako LVIA vadovas Donatas Parulis.

    Pasak VGA valdybos pirmininko Dariaus Sinkevičiaus, pastaruoju metu valstybės diskutuoja, kaip švelninti vaistų kainodaros principus – taip reaguojama į kylančias kainas ir tiekimo sutrikimus Europoje.

    Tačiau, anot vaistų gamintojų, Lietuvoje – priešinga situacija. Jei Seimas pritars Farmacijos įstatymo pakeitimams, rinkos reguliavimas dar labiau griežtės.

    „Dalis tiekėjų ir gamintojų jau dabar pasitraukia iš Lietuvos, o siūloma tvarka mūsų rinkos patrauklumą dar labiau sumažins. Vieno tiekėjo pasitraukimas nereiškia, kad dingsta tik vienas vaistinis preparatas, nes paprastai su vieno tiekėjo išėjimu netenkame galimybės įsigyti gana plataus sąrašo tiek receptinių, tiek nereceptinių medikamentų. Mažesnis tiekėjų skaičius lemia ir tai, kad bet kokie logistikos sutrikimai skaudžiau atsiliepia pacientams, nes alternatyvų mažėja, o kartais jų nelieka visai“, – pranešime paaiškina D. Sinkevičius.

    Konstitucinis teismas yra nurodęs iki sausio 1 d. priimti Farmacijos įstatymo pakeitimus, nes dabartinė tvarka, kai įstatymuose nėra aiškių kriterijų, o Vyriausybė nustato kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių bazines kainas, prieštarauja Konstitucijai. Pasak VGA valdybos nario Justino Poderio, tai yra proga išspręsti problemas ir rasti būdų, kaip užtikrinti didesnį vaistų prieinamumą ir pasirinkimą.

    „Norėtume, kad įstatymo rengėjai ir Seimo nariai įsiklausytų į socialinių partnerių siūlymus. Nerimą reiškia tiek vaistų gamintojų atstovai, tiek pacientai, kuriems pakeitimai turės ir sveikatos, ir finansinių pasekmių. Be to, nedviprasmiškai pasisakė ir Konkurencijos taryba. Jų teigimu, kainų reguliavimas prieštarauja ir konkurencijos logikai, ir siekiui didinti vaistų prieinamumą“, – atkreipia dėmesį J. Poderis.

  • Įstatymo pataisomis spręs miestelių ir kaimų vaistinių problemas

    Įstatymo pataisomis spręs miestelių ir kaimų vaistinių problemas

    Siekiant užtikrinti vaistų prieinamumą gyventojams, ypač gyvenamosiose vietovėse, kuriose yra tik viena vaistinė, Seimui siūloma priimti darbo grupės parengtas Farmacijos įstatymo pataisas.

    Jeigu mieste, miestelyje, viensėdyje ar kaime yra tik viena vaistinė, vaistinės darbo laiku jos patalpose nesant vaistininko siūloma leisti dirbti vaistininko padėjėjui (farmakotechnikui), kuris iki 2006 m. yra įgijęs vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) ar jai prilygintą profesinę kvalifikaciją. Vaistininkas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka jį prižiūrėtų ryšio priemonėmis.Vienas vaistininkas ryšio priemonėmis galėtų prižiūrėti ne daugiau kaip tris vaistininko padėjėjus (farmakotechnikus).

    Tai numatančias Farmacijos įstatymo pataisas įregistravo Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas ir šio komiteto narė Rimantė Šalaševičiūtė.

    Pagal teisinį reguliavimą, įsigaliosiantį nuo 2023 m. liepos 1 d., vaistinės darbo laiku vaistinėje turės dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas.

    „Vaistininko padėjėjai (farmakotechnikai), kaip ir iki šiol, savarankiškai galės vykdyti jų kompetencijai priskirtas funkcijas pagal savo įgytą profesinę kvalifikaciją, tačiau nuo nurodytos datos vaistininkas turės fiziškai būti vaistinėje, taigi, be kitų savo funkcijų, jis vykdys tiesioginę priežiūrą vaistininko padėjėjui (farmakotechnikui) teikiant farmacines paslaugas, parduodant (išduodant) vaistinius preparatus, gaminant ekstemporaliuosius vaistinius preparatus“,- sako įstatymo pataisų autoriai.

    Projektą rengusi darbo grupė, kuriai vadovavo Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas, prognozuoja, kad dėl tokių įsigaliosiančių pokyčių nemaža dalis vaistininko padėjėjų praras darbo vietą, regionuose sumažės vaistinių ir vaistų prieinamumas gyventojams.

    „Įsigaliojus keičiamai įstatymo nuostatai susidarytų situacija, kad vaistininkų padėjėjai (farmakotechnikai) iš vaistinių turėtų būti atleisti, atitinkamai turėtų būti įdarbinami vaistininkai, o jų trūksta. Dėl šios priežasties ne tik padidėtų bedarbystė, išaugtų vaistinių veiklos sąnaudos, bet kai kurios vaistinės (ypatingai regionuose) turėtų užsidaryti“,- sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

    Jame nurodoma, kad Lietuva turi labai tankų vaistinių tinklą. Lietuva yra 5-ta iš ES valstybių pagal vaistinių skaičių tenkantį 100 000 gyventojų, ES vidurkis yra 32 vaistinės tenkančios 100 000 gyventojų, (Lietuvos – 47).
    Tačiau, kaip pažymima aiškinamajame rašte, vaistinių tinklo išsidėstymas Lietuvoje yra labai netolygus, t. y. didelis vaistinių tankumas miestuose ir miesteliuose (apie 92 proc. vaistinių, išsidėsčiusių nedideliais atstumais viena nuo kitos), o Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2022 m. sausio mėn. duomenimis, 106 miestuose, miesteliuose ar kaimuose yra tik viena vaistinė.

    Atsižvelgiant į netolygaus vaistinių tinklo pasiskirstymą Lietuvoje ir vaistininkų trūkumą, taip pat siekiant padėti išlaikyti nutolusias vaistines ir užtikrinti aukščiausios kokybės farmacines ir farmacinės rūpybos paslaugas Seimui teikiamos Farmacijos įstatymo pataisos.

    Jas parengė Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimu sudaryta darbo grupė, kuriai buvo pavesta spręsti problemas, susijusias su vaistininkų padėjėjų (farmakotechnikų) veikla.

  • Gimdyvės galės prašyti cezario pjūvio operacijos

    Gimdyvės galės prašyti cezario pjūvio operacijos

    Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sudarė galimybę vietoje gimdymo natūraliu būdu pasirinkti cezario pjūvio operaciją, jeigu gimdyvė turi reprodukcinės funkcijos sutrikimų arba esant tam tikriems rizikos faktoriams, teigiama SAM pranešime žiniasklaidai.

    Cezario pjūvio operaciją rekomenduojama atlikti tik esant medicininėms indikacijoms, kai gimdymas natūraliu būdu gali sukelti pavojų gimdyvės arba vaisiaus gyvybei, ir kai, įvertinus visas galimas rizikas, cezario pjūvio operacija gydytojų įvertinama kaip saugesnė alternatyva.

    „Įsiklausydama į pacienčių reiškiamus pageidavimus ir siekdama užtikrinti žmonių teisę patiems rinktis sveikatos priežiūros paslaugas, SAM papildė cezario pjūvio operacijos indikacijas, kurioms esant vietoje natūralaus gimdymo galėtų būti atliekama cezario pjūvio operacija“, – rašoma pranešime.

    Penktadienį, spalio 28 d. įsigaliojęs sveikatos apsaugos ministro įsakymas numato galimybę atlikti cezario pjūvio operaciją, nesant medicininių indikacijų, kai išpildomos dvi kitos sąlygos:

    yra santykinė medicininė indikacija atlikti cezario pjūvio operaciją (pavyzdžiui, jeigu pacientė turi arba turėjo reprodukcinės funkcijos ar gimdymo sutrikimų, gimdo pirmą kartą, būdama vyresnio amžiaus, turi socialinių rizikos faktorių arba kitų padidintos rizikos faktorių);

    daugiadalykės gydytojų specialistų komandos kartu su informuota paciente priimtas sprendimas, kad paminėtos sąlygos yra įgyvendintos ir pacientei galima atlikti cezario pjūvio operaciją jos pageidavimu.

    SAM informuoja, kad pacientė, norėdama pasikonsultuoti dėl galimybės atlikti cezario pjūvio operaciją nesant medicininių indikacijų, ne anksčiau kaip 22 nėštumo savaitę, bet ne vėliau kaip 37 nėštumo savaitę, turėtų kreiptis į gydytoją akušerį ginekologą toje gydymo įstaigoje, kuri atlieka cezario pjūvio operacijas.

    Pranešime žiniasklaidai atkreipiamas dėmesys, kad jeigu cezario pjūvio operacija atliekama nesant medicininių indikacijų, o pačios gimdyvės pageidavimu, tai nėra laikoma privalomojo sveikatos draudimo draudiminiu įvykiu, todėl pacientė turi pati sumokėti už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios reikalingos tokiam sprendimui priimti (konsultacijos, tyrimai ir kt.), ir už pačią operaciją. Paslaugų teikimo sąlygos ir kaina turės būti nurodyta tarp pacientės ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos sudarytoje sutartyje.

  • Sergančiųjų gripu skaičius išliko panašus, COVID-19 liga – sumažėjo

    Sergančiųjų gripu skaičius išliko panašus, COVID-19 liga – sumažėjo

    Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 ligos (koronaviruso infekcija) rodiklis sumažėjo, palyginti su ankstesne savaite.

    Kaip teigiama pranešime žiniasklaidai, lyginant šių metų 40-osios savaitės sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklius su ankstesnės savaitės rodikliais, matyti, kad susirgimų gripu ir ŪVKTI skaičius padidėjo, o COVID-19 liga – sumažėjo.

    NVSC duomenimis, spalio 10–16 d. bendras sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis buvo 827,8 atvejo 100 tūkst. Lietuvos gyventojų, ankstesnę savaitę (spalio 3–10 d.) jis buvo didesnis – 878,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo šiomis ligomis rodiklis praėjusią savaitę užregistruotas Marijampolės apskrityje, o didžiausias – Vilniaus apskrityje.

    Spalio 10–16 d. Lietuvoje dėl gripo nesigydė nė vienas asmuo, pirmąją 2022–2023 m. gripo sezono savaitę – vienas (2–17 metų amžiaus).

    Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, 2022 m. 39–40 sav. nebuvo gauta ėminių gripo virusui nustatyti, todėl gripo virusas išskirtas nebuvo.

    Sergamumas gripu ir ŪVKTI Lietuvoje gripo sezonų metu nuo 2019 m.

    NVSC specialistai primena, kad efektyviausia priemonė, apsauganti ne tik nuo gripo, bet ir pneumokokinės infekcijos ar COVID-19 ligos, yra skiepai. Asmenys, vieno vizito metu, norintys iš karto pasiskiepyti nuo kelių skirtingų ligų, turi kreiptis į savo šeimos gydytoją.

  • Vakcinos nuo gripo pasiekė šalies poliklinikas: prognozuoja sunkų gripo sezoną

    Vakcinos nuo gripo pasiekė šalies poliklinikas: prognozuoja sunkų gripo sezoną

    Pastaraisiais metais sumažėjus sergamumui gripu, gerokai nukrito ir norinčiųjų pasiskiepyti skaičius – per praėjusį gripo sezoną nuo jo pasiskiepijo tik 8 proc. gyventojų, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenys.

    Tačiau sveikatos priežiūros ekspertai prognozuoja, kad šiemet gripo sezonas bus kupinas iššūkių.

    Per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje sergamumo gripu rodikliai krito žemyn: ikipandeminiu 2018-2019 m. sezonu užfiksuota beveik 50 tūkst. gripo atvejų, o 2020-2021 m., prasidėjus COVID-19 pandemijai, sergančių skaičius tesiekė 302.

    Tačiau sušvelnėjus COVID-19 pandemijos valdymo priemonėms, infekcinės ligos sugrįžta – tai rodo ir pernykštis, 2021–2022 m., gripo sezonas, kai gripo atvejų registruota jau 20 kartų daugiau palyginti su užpernykščiu sezonu, t. y. užfiksuota 6 tūkst. atvejų.

    „Remdamasi savo ilgamete patirtimi imunoprofilaktikos srityje galiu pasakyti, kad šiųmetinis gripo sezonas turėtų būti išties sunkus. Tai matyti jau pagal dabar vyraujančius peršalimo ligų simptomus. Požymiai šiemet labai įvairūs – net iki vėmimo ir viduriavimo. Pacientų slogos – pūlingos, temperatūros – aukštos, o gerklės – raudonos. Tai reiškia, kad šiuo metu vyrauja tam tikri virusai, kurie pažeidžia daug organizmo sistemų, ne tik vieną. Bijome, kad visi kiti virusai gali tarsi atverti vartus organizme gripui. Todėl labai rekomenduočiau gyventojams suskubti pasiskiepyti“, – prognozėmis dalijasi Naujininkų klinikos vaikų ligų gydytoja Janina Zupkauskienė.

    Australijoje pasibaigus žiemos ir atitinkamai gripo sezonui, pasirodė naujausia Australijos gripo stebėsenos ataskaita, kuri atskleidė, kad sergamumas gripu jau pranoko pastaruosius karantininius sezonus ir pasiekė ikipandeminį lygį.

    Labiausiai serga vaikai

    Australijos sveikatos priežiūros ekspertai taip pat užfiksavo itin didelį vaikų sergamumą – daugiausiai sirgo 5-19 metų amžiaus asmenų grupė, didelis sergamumas fiksuotas ir jaunesnių nei 5 metų amžiaus vaikų grupėje.

    Tokias pačias tendencijas atskleidžia ir NVSC duomenys, kurie rodo, kad praėjusį gripo sezoną dažniau sirgo vaikai – jie sudarė 69,6 proc. visų susirgusiųjų gripu (4196 atvejai).

    „Turime nemažai įvairiomis lėtinėmis ligomis sergančių vaikų, kurie priskiriami gripo rizikos grupei – daug vaikų serga bronchine astma, turi įgimtas širdies ydas, kovoja su inkstų pažeidimais, ligų sąrašas yra labai ilgas. Apskritai visi vaikai galėtų būti priskiriami rizikos grupei. Priklausomai nuo vakcinų gamintojų, vaikus galima skiepyti jau nuo šešių mėnesių. Dažniausiai suskumba tie tėvai, kurių vaikai lanko darželius, nes ten didelė tikimybė užsikrėsti gripu“, – aiškina J. Zupkauskienė.

    Sveikatos priežiūros ekspertų teigimu, vaikų skiepijimas yra itin svarbus, mat jie kontaktuoja tiek su tėvais, tiek su seneliais, kurie priskiriami vienai didžiausių rizikos grupei.

    Skiepytis poliklinikose saugu

    Gydytojos teigimu, šis gripo sezonas bus sudėtingesnis, nes nebėra karantino metu taikytų viruso valdymo priemonių, kurios padėjo pažaboti ne tik pandemiją, bet ir kitas infekcines ligas.

    „Dabar esame laisvi, atviri, einame, kur norime, kaukę renkasi užsidėti tik retas, todėl suvaldyti gripo plitimą bus sunkiau. Sveikatos priežiūros įstaigose taip pat tvyro įtampa dėl laukiančių darbo apimčių. Viskas būtų kitaip, jei skiepytųsi daugiau žmonių – tada ne tik sirgimo atvejų būtų mažiau, bet ir būtų lengvesnė sirgimo eiga. Deja, turime nemažai žmonių, kurie sąmoningai vengia skiepytis, nes netiki vakcinomis. Jeigu pažiūrėtume, kas skiepijasi, tai kasmet išvystume pasikartojančias tas pačias pavardes žmonių, kurie išties rūpinasi savo sveikata“, – kalba J. Zupkauskienė.

    Ji priduria, kad gripo sezoną apsunkins ir tai, kad COVID-19 virusas taip pat niekur nedingo, tikimasi susirgimų skaičiaus augimo.

    „Šiuo metu poliklinikoje organizuojamas skiepijimo procesas – nuo gripo skiepytis kviečiami vyresni nei 65-erių metų žmonės, priskiriami vienai pagrindinių rizikos grupei. Kita – lėtinėmis ligomis sergantys pacientai. Patenkantiems į rizikos grupes ir norintiems pasiskiepyti tereikia paskambinti į registratūrą ir atvykti pas savo šeimos gydytoją, o rizikos grupei nepriskiriami gyventojai jau intensyviai skiepijami šalies vaistinėse“, – sako Naujininkų klinikos gydytoja, pridurdama, kad skiepytis poliklinikose yra saugu.

    Skiepytis nuo gripo rekomenduojama prieš prasidedant gripo sezonui – spalio-lapkričio mėn., tačiau tai daryti galima ir viso sezono metu. Imunitetas susiformuoja per 2 savaites. Skiepai nuo sezoninio gripo yra saugūs, o šalutiniai poveikiai pasitaiko labai retai – gripo vakcina, kaip ir kitos negyvos vakcinos, nesukelia pačios ligos.

    Rizikos grupėms priklausantiems gyventojams skiepijantis nuo gripo yra patogi proga vienu kartu nemokamai pasiskiepyti ir nuo COVID-19 ligos, skiepijama vienu metu, tik į skirtingas rankas.

  • Gripo ir COVID-19 sergamumo duomenis šį sezoną skelbs kartu

    Gripo ir COVID-19 sergamumo duomenis šį sezoną skelbs kartu

    Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) praneša, kad šio gripo sezono metu sergamumo duomenys bus skelbiami kartu su COVID-19 ligos duomenimis.

    Taip pat bus skaičiuojamas suminis sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis ir vertinama, kiek tokių atvejų tenka 100 tūkst. gyventojų.

    Pranešime žiniasklaidai NVSC primena, kad Lietuvoje praėjusią savaitę prasidėjo 2022–2023 m. gripo sezonas, įprastai trunkantis iki gegužės mėnesio.

    NVSC duomenimis, spalio 3–10 d. bendras sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 ligos rodiklis buvo 878,2 atvejo 100 tūkst. Lietuvos gyventojų.

    Mažiausias sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis šių metų 40-ąją savaitę registruotas Marijampolės apskrityje, o didžiausias – Kauno apskrityje.

    Lyginant šių metų 40-osios savaitės sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklius su ankstesnės savaitės rodikliais, matyti, kad susirgimų gripu ir ŪVKTI skaičius padidėjo, o COVID-19 liga – sumažėjo.

    Pirmąją 2022–2023 m. gripo sezono savaitę Lietuvoje dėl gripo ligoninėje gydėsi vienas 2–17 metų amžiaus asmuo.

    NVSC primena, kad efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų, yra skiepai. Kiekvieną gripo sezoną pagal mokslininkų apskaičiavimus kuriama būtent tam sezonui skirta gripo vakcina, todėl skiepytis nuo gripo reikia kasmet. Visi norintys pasiskiepyti turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Rizikos grupėms priklausantys asmenys skiepijami nemokamai.

    „Skiepijant, ypač rizikos grupėms priklausančius asmenis, siekiama žmones apsaugoti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų: bronchito, plaučių uždegimo, sinusito, ausų uždegimo, lėtinių ligų paūmėjimo“,– atkreipia dėmesį NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Greta Gargasienė.

    Nuo gripo rekomenduojama pasiskiepyti visiems, bet ypač rizikos grupėms priklausantiems asmenims: 65 m. ir vyresniems asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose, sergantiems lėtinėmis ligomis, žmonėms su nusilpusiu imunitetu, taip pat medikams ir nėščiosioms, rašoma pranešime žiniasklaidai.

    NVSC specialistai primena, kad vieno vizito metu galima pasiskiepyti ne tik gripo vakcina, bet ir nuo pneumokokinės infekcijos bei COVID-19 ligos.

  • Prasidėjo antrasis vakcinacijos adaptuotomis vakcinomis etapas

    Prasidėjo antrasis vakcinacijos adaptuotomis vakcinomis etapas

    Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad prasidėjo antrasis vakcinacijos adaptuotomis vakcinomis etapas. 18-os sulaukę ir vyresni šalies gyventojai jau gali pasiskiepyti antrąja sustiprinančiąja COVID-19 vakcinos doze, naudojant adaptuotas vakcinas.

    Iki šiol tokią galimybę turėjo tik rizikos grupių asmenys. Gyventojai bus skiepijami tuo metu asmens sveikatos priežiūros įstaigose turimomis vakcinomis, teigiama SAM pranešime žiniasklaidai.

    „Lietuvą pasiekiant vis naujoms adaptuotų vakcinų siuntoms, išplečiamas gyventojų ratas, kurie gali vakcinuotis. Tyrimų duomenys rodo, kad Omikron atmaina Europoje yra dominuojanti, todėl raginu gyventojus nedelsti ir sustiprinti savo imunitetą adaptuotąja vakcina, taip išvengiant arba sumažinant COVID-19 padarinius organizmui“, – sako sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė.

    Vien per rugsėjį į Lietuvą yra pristatyta per 100 tūkst. adaptuotų vakcinų vienetų. Planuojama, kad per spalį jų bus atvežta dar kiek daugiau nei 500 tūkst. dozių.

    Vakcinaciją nuo COVID-19 vykdo gydymo įstaigos. Gyventojai, norintys vakcinuotis stiprinančiąja doze, turi registruotis internetu arba kreiptis į savo gydymo įstaigą. Registracija internetu vyksta svetainėje Koronastop.lt, prisijungus per Elektroninius valdžios vartus. Registruojantys galima pasirinkti skiepijimo vietą bei laiką savo gydymo įstaigoje. Užregistruoti galima ir kitą asmenį, pavyzdžiui, šeimos narį, – tokiu atveju prisijungus savo vardu reikės įvesti registruojamo paciento asmens kodą.

    Rizikos grupėms priklausantiems asmenims SAM rekomenduoja vienu metu pasiskiepyti nuo COVID-19, gripo ir pneumokokinės infekcijos. Tą galima padaryti vienu metu. Dėl skiepų rekomenduojama individualiai pasitarti su savo šeimos gydytoju.

    Iki šiol skiepytis pirmąja sustiprinančiąja doze adaptuotomis vakcinomis galėjo visi gyventojai nuo 12 m. amžiaus, antrąja sustiprinančiąja doze buvo skiepijami rizikos grupėms priklausantys asmenys, teigiama pranešime.
    SAM atkreipia dėmesį, kad negalima nuspėti, kurios adaptuotos vakcinos užtikrins geriausią apsaugą, nes negalima numatyti, kokie viruso variantai atsiras ir cirkuliuos vėliau rudenį ir žiemą. Visos patvirtintos adaptuotos vakcinos yra tinkamos gyventojų vakcinacijai sustiprinančiąja doze. Pirmai arba antrai sustiprinančiajai dozei bus skiriama ta adaptuota vakcina, kuri tuo metu bus gydymo įstaigoje.

    Pirma sustiprinančiąja vakcinos doze jau yra paskiepyta kiek daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų, antrąja sustiprinančiąja doze –daugiau nei 3500 tūkst. žmonių, rašoma pranešime žiniasklaidai.