Žyma: Lietuva

  • Ar tikrai lietuviams būtina vartoti vitaminą D?

    Ar tikrai lietuviams būtina vartoti vitaminą D?

    Vitaminas D dažnai vadinamas „saulės vitaminu“, ir ne be reikalo.

    Didelę jo dalį organizmas gali pasigaminti pats, kai odą pasiekia saulės ultravioletiniai B spinduliai. Tačiau Lietuvoje ši sistema veikia ne visus metus vienodai gerai – rudenį ir žiemą saulės ne tik mažai, bet ji danguje pakyla pernelyg žemai.

    Todėl rudens viduryje prasidedantis vitaminas D sezonas Lietuvoje nėra vien reklaminis papildų gamintojų triukas. Mūsų geografinė padėtis iš tiesų lemia, kad daliai gyventojų šaltuoju metų laiku jo atsargos gali sumažėti.

    Saulės turime gerokai mažiau nei pietiečiai

    Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, pagal 1991–2020 metų klimato normą Lietuvoje saulė vidutiniškai šviečia apie 1917 valandų per metus. Saulėčiausi yra gegužė ir liepa – po maždaug 283 valandas, o gruodį saulės spindėjimo trukmė tesiekia apie 29 valandas per visą mėnesį.

    Palyginimui, Portugalijoje per metus susidaro apie 3000 saulės valandų. Taigi pietų Europos gyventojas per metus gali gauti daugiau kaip tūkstančiu valandų daugiau saulės šviesos nei gyvenantis Lietuvoje.

    Be to, svarbus ne vien saulėtų dienų skaičius. Vitaminui D gamintis reikalinga pakankamai stipri UVB spinduliuotė. Vėlyvą rudenį ir žiemą mūsų platumose saulė pakyla žemai, tad net giedrą dieną vitamino D gamyba odoje gali būti labai menka.

    Todėl vasaros saulė ir žiemos saulė vitamino D požiūriu – ne tas pats.

    Kam organizmui reikalingas vitaminas D?

    Pagrindinė geriausiai įrodyta vitamino D užduotis – padėti organizmui pasisavinti kalcį ir fosforą. Be jų sunku išlaikyti tvirtus kaulus ir dantis.

    Kai vitamino D labai trūksta, vaikams gali išsivystyti rachitas, o suaugusiesiems – kaulų minkštėjimas, vadinamas osteomaliacija. Vitaminas D taip pat dalyvauja normalioje raumenų ir imuninės sistemos veikloje.

    Pastaraisiais dešimtmečiais mokslininkai vitaminą D siejo ir su kur kas platesniu ligų sąrašu – nuo širdies bei kraujagyslių ligų iki depresijos, vėžio ar autoimuninių sutrikimų.

    Tačiau čia svarbus vienas „bet“: tai, kad žmonės, kurių vitamino D kiekis kraujyje mažesnis, dažniau serga tam tikromis ligomis, dar nereiškia, kad papildomai vartojamas vitaminas D nuo tų ligų apsaugos.

    Lietuvoje stoka – ne retenybė

    Lietuvoje atlikti tyrimai patvirtina ryškų sezoniškumą. Ankstesnėje didelėje daugiau kaip 9500 pacientų duomenų analizėje mažiausias vitamino D kiekis nustatytas sausį–balandį, o didžiausias – rugpjūtį ir rugsėjį. Tame tyrime vitamino D trūkumas nustatytas 67 proc. tirtų asmenų.

    Naujesnėje 2025 metais Vilniaus pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje surinktų daugiau kaip 14 tūkst. pacientų tyrimų analizėje vidutinė vitamino D būklė taip pat pateko į nepakankamumo intervalą. Tyrėjai vėl atkreipė dėmesį į amžiaus ir sezono įtaką.

    Vis dėlto šių skaičių nereikėtų suprasti taip, kad du trečdaliai visų Lietuvos gyventojų būtinai turi vitamino D trūkumą. Tyrimai atlikti tarp žmonių, kuriems buvo daromi kraujo tyrimai, todėl jie nėra visiškai tas pats, kas atsitiktinai atrinktos visos šalies gyventojų imties tyrimas.

    Kur jo ieškoti lėkštėje?

    Su maistu vitamino D gauti nėra labai paprasta – natūraliai dideli jo kiekiai aptinkami vos keliuose produktuose.

    Geriausi šaltiniai – riebios žuvys: lašiša, skumbrė, silkė, sardinės, upėtakis ir tunas. Daug vitamino D yra ir žuvų kepenų aliejuje.

    Mažesni jo kiekiai aptinkami kiaušinių tryniuose, kepenyse ir kai kuriuose sūriuose. Vitamino D gali turėti ir grybai, ypač auginti arba apdoroti ultravioletine šviesa.

    Dar vienas šaltinis – vitaminu D papildyti produktai. Lietuvoje verta skaityti etiketes: jo gali būti kai kuriuose pieno produktuose, margarinuose, augaliniuose gėrimuose ar pusryčių dribsniuose.

    Europos maisto saugos tarnyba suaugusiajam, esant labai mažai saulės ekspozicijai, tinkamu kiekiu laiko 15 mikrogramų vitamino D per dieną, tai atitinka 600 tarptautinių vienetų (TV).

    Ar kuo daugiau – tuo geriau?

    Ne. Vitaminas D yra riebaluose tirpus vitaminas, todėl organizmas jį gali kaupti. Labai didelės dozės ilgą laiką nėra nekaltos – jos gali pernelyg padidinti kalcio kiekį kraujyje ir pažeisti inkstus bei kitus organus.

    Todėl principas „jeigu trūksta saulės, gersiu kuo daugiau piliulių“ nėra geras.

    2024 metais paskelbtos Endokrinologų draugijos rekomendacijos taip pat tapo atsargesnės. Sveikiems jaunesniems nei 75 metų žmonėms nerekomenduojama be aiškios priežasties vartoti didesnių nei įprastai rekomenduojamų vitamino D dozių ar nuolat tikrinti jo kiekį kraujyje.

    Tyrimai pateikė ir netikėtumų

    Vienas didžiausių vitamino D tyrimų – JAV vykdytas VITAL – stebėjo daugiau kaip 25 tūkst. vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonių.

    Tyrėjai tikėjosi išsiaiškinti, ar kasdien vartojant 2000 TV vitamino D galima sumažinti vėžio ir širdies bei kraujagyslių ligų riziką. Bendroje, iš esmės sveikų žmonių grupėje aiškios apsaugos nuo šių ligų nenustatyta.

    Kitas to paties tyrimo etapas pateikė dar vieną netikėtą rezultatą: papildomas vitaminas D sveikiems vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonėms, kurie nebuvo atrinkti dėl jo trūkumo ar osteoporozės, nesumažino kaulų lūžių skaičiaus.

    Tai nereiškia, kad vitaminas D kaulams nereikalingas. Priešingai – jis būtinas. Tačiau tyrimai parodė, kad žmogui, kuriam jo netrūksta, dar didesnis kiekis nebūtinai suteikia papildomos naudos.

    Įdomesnį rezultatą VITAL pateikė tiriant autoimunines ligas. Per kiek daugiau nei penkerius metus vitamino D vartojusių žmonių grupėje jų diagnozuota maždaug 22 proc. mažiau. Mokslininkai rezultatą vertina kaip intriguojantį, tačiau tai dar nėra pagrindas vitaminą D laikyti universalia apsauga nuo autoimuninių ligų.

    Kas labiausiai rizikuoja pritrūkti?

    Didesnė vitamino D stokos rizika kyla vyresniems žmonėms, retai būnantiems lauke, žmonėms, kurių oda tamsesnė, taip pat sergantiems ligomis, trukdančiomis pasisavinti riebalus.

    Rizika didesnė ir nutukusiems žmonėms bei tiems, kuriems atlikta skrandžio apylankos operacija.

    O Lietuvos gyventojams prie šio sąrašo dar prisideda labai paprasta aplinkybė – ilgas sezonas, kai saulės turime mažai.

    Saulė – svarbi, bet vien jos vaikytis neverta

    Vitaminas D išsiskiria tuo, kad jo šaltinis gali būti ir lėkštė, ir saulė. Tačiau dėl vitamino D tikrai nereikėtų sąmoningai degintis iki paraudimo – ultravioletinių spindulių žala odai niekur nedingsta.

    Beje, sėdėjimas prie saulėto lango vitamino D atsargų taip pat beveik nepapildys: lango stiklas didžiąją dalį vitamino D gamybai reikalingų UVB spindulių sulaiko.

    Tad lietuvišką formulę būtų galima apibūdinti paprastai: vasarą – protingai mėgautis saule, visus metus – nepamiršti žuvies ir kitų vitamino D šaltinių, o kilus įtarimui dėl trūkumo ar priklausant rizikos grupei – papildų dozę aptarti su gydytoju.

    Vitaminas D organizmui tikrai būtinas. Tačiau šiuolaikiniai tyrimai primena ir kitą svarbią taisyklę: būtinas nereiškia, kad kuo daugiau – tuo geriau.

  • Siūloma supaprastinti pirmųjų ligos dienų pateisinimo tvarką

    Siūloma supaprastinti pirmųjų ligos dienų pateisinimo tvarką

    Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo, kad darbuotojai galėtų pirmąsias dvi ligos dienas neatvykti į darbą be šeimos gydytojo išduoto nedarbingumo pažymėjimo. Tokiu atveju darbdavys pats galėtų nuspręsti, ar leisti darbuotojui praleisti šias dienas, ir apie tai pranešti „Sodrai“.

    Ministerija tvirtina, kad tai padėtų sumažinti perteklinį gyventojų lankymąsi pas šeimos gydytojus peršalus, turint kvėpavimo takų infekcijų ar trumpalaikių virškinimo sutrikimų.

    „Šiandien žmogus, net ir sirgdamas vieną ar dvi dienas, yra priverstas kreiptis į gydytoją vien tam, kad gautų nedarbingumo pažymėjimą. Tai apkrauna pirminės sveikatos priežiūros grandį, didina eiles ir atima laiką iš pacientų, kuriems gydytojo pagalba iš tiesų būtina“, – pranešime cituojama sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.

    Darbdaviui nesutikus suteikti tokių dienų ar ligai užsitęsus ilgiau nei dvi dienas, darbuotojas turėtų kreiptis į gydymo įstaigą, kaip ir iki šiol.

    Ministerijos duomenimis, 2024 metais dėl ligos vienai ar dviem dienoms buvo išduota beveik 93 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų.

  • NVSC: per savaitę nuo koronaviruso mirė keturi žmonės

    NVSC: per savaitę nuo koronaviruso mirė keturi žmonės

    Lietuvoje daugėjant COVID-19 atvejų, ši infekcija pastarąją savaitę pražudė keturis asmenis, antradienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

    Centro duomenimis, po vieną mirusį asmenį priklausė 20–29 metų ir 50–56 m. amžiaus grupėms, du – 80–89 m. amžiaus grupei. Mirties atvejų nuo gripo nebuvo neužregistruota.

    Praėjusią savaitę dviejose šalies savivaldybėse taip pat buvo pasiektas epideminis sergamumo lygis. Anot NVSC, 1,5 tūkst. atvejų 100 tūkst. gyventojų riba buvo peržengta Jonavos rajono ir Visagino savivaldybėse.

    Tuo metu bendras sergamumo rodiklis Lietuvoje rugsėjo 15–21 dienomis siekė 1113 atvejų 100 tūkst. gyventojų.

    Sveikatos specialistai primena, kad netrukus Lietuvoje prasidės 2025–2026 metų gripo sezonas, paprastai tunkantis nuo spalio iki kitų metų gegužės.

    Siekiant apsisaugoti nuo šios ligos ar išvengti jos sukeliamų komplikacijų, gyventojai raginami pasiskiepyti.

    Gripo vakcinos, įsigytos už valstybės lėšas rizikos grupių skiepijimui, gydymo įstaigas turėtų pasiekti spalį.

  • SAM žada įvesti paciento rizikos vertinimo modelį

    SAM žada įvesti paciento rizikos vertinimo modelį

    Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė sako, jog siekiant pagerinti gydymo paslaugų prieinamumą bei sumažinti specialistų konsultacijos laukimo laiką, šeimos gydytojai taikys paciento rizikos vertinimo modelį. Taip, anot ministrės, gyventojams, kuriems reikalinga skubi pagalba, konsultacija būtų suteikiama maždaug per savaitę.

    „Mes įgyvendiname visą eilę priemonių, kaip mažinti eiles ir didinti prieinamumą pas gydytojus, kad laukimo laikas būtų kuo trumpesnis. Šalia to, ką mes darome, šalia registracijos, bandymo pirmam vizitui registruoti be gydytojo pavardės, (…) 4 mėnesių registracijos laiko atskleidimo, mes įgyvendinsime paciento rizikos įvertinimo modelį“, – antradienį, susitikimo su Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija (LVŽKŠS) metu kalbėjo ministrė.

    „Tas paciento rizikos modelis leis šeimos gydytojui pagal konkrečias metodines gaires, nusiskundimus paciento klinikinės būklės riziką suskirstyti į tris grupes“, – aiškino M. Jakubauskienė.

    Jos teigimu, pagal nustatytą paciento rizikos grupę, konsultacija jam turės būti suteikta atitinkamai per savaitę, 30 dienų arba kelis mėnesius.

    „Pirma grupė, kada yra reikalinga greita pagalba – maždaug per 7 dienas pacientas turi gauti konsultaciją. Vidutinės rizikos pacientų grupė, kada pacientas turėtų gauti konsultaciją vidutiniškai per 1 mėnesį – 30 dienų. Ir trečia grupė pacientų, kurių būklė nereikalauja tokios greitos, skubios konsultacijos, ir pacientas gali palaukti daugiau negu 1 mėnesį, 2 arba 3, jeigu tai yra lėtinė būklė ir reikalingas stebėjimas – nereikalinga ta skubi priežiūra“, – sakė sveikatos apsaugos ministrė.

    „Pacientų rizikas suskirsčius pagal pacientų sveikatos būklę, (…) pirmiausia pagreitės paslaugų gavimo laikas tiems, kuriems labiausiai jų reikia“, – akcentavo M. Jakubauskienė.

    ELTA primena, kad balandį SAM, siekdama sumažinti pacientų eiles, sveikatos priežiūros įstaigas įpareigojo skelbti keturių mėnesių gydytojų darbo grafikus. Kaip praėjusią savaitę sakė viceministrė Jelena Čelutkienė, jau jaučiami pirmieji šių pokyčių rezultatai.

    Taip pat, anot jos, nuo rudens planuojamas dar vienas pilotinis projektas – ketinama įvesti naują registracijos tvarką, kuri pas reikiamus specialistus leistų užsirašyti tik nematant konkrečios jų pavardės. Tokia tvarka paliestų tik naujai pas reikiamą specialistą besiregistruojančius pacientus.

    Be to, pastaruoju metu ministerija iniciavo papildomų priemokų už gydymą naikinimą. Kaip šios savaitės pradžioje pranešė ministrė M. Jakubauskienė, tai tik viena rengiamo trijų žingsnių plano dalis.

  • Inovatyvių vaistų Lietuvos pacientai laukia ilgiausiai Europoje

    Inovatyvių vaistų Lietuvos pacientai laukia ilgiausiai Europoje

    Pagal inovatyvių vaistų prieinamumą Lietuva atsilieka nuo daugelio Europos valstybių, o laikotarpis, per kurį preparatai įtraukiami į kompensuojamųjų sąrašus, yra ilgiausias iš visų 36 į tyrimą įtrauktų šalių, rodo tarptautinis tyrimas.

    Naujų vaistų įtraukimą į kompensuojamųjų sąrašus analizuojančio tyrimo (W.A.I.T.) duomenimis, iš 173 vaistų, kurie per tyrimo periodą buvo registruoti ES, Lietuvoje kompensuojamųjų vaistų sąrašuose šių metų sausio pradžioje buvo 28 . Palyginimui, ES šalių vidurkis yra 80 vaistų.

    Vertinant laikotarpį, per kurį inovatyvūs vaistai įtraukiami į kompensuojamųjų sąrašus, tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvoje šis procesas vidutiniškai trunka 869 dienas. Europos vidurkis yra 518 dienų. Greičiausiai vaistai pasiekia pacientus Vokietijoje – vos per 52 dienas nuo vaisto registracijos ES.

    „Vidutinis laikotarpis, per kurį vaistai įtraukiami į kompensuojamųjų sąrašus, pastaruosius metus toliau ilgėja. 2022 m. tyrimo duomenimis, jis siekė 536 dienas, 2023 m. – 794, o naujausias tyrimas rodo, kad vidutinis laukimo laikas artėja prie 2,5 metų ir trunka ilgiausiai Europoje“, – pranešime cituojama Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorė Jūra Smilgaitė.

    Onkologinėms ligoms gydyti kompensuoti 8 inovatyvūs vaistai

    W.A.I.T. 2024 tyrime analizuoti ir onkologiniai vaistai.2020–2023 m. Europos vaistų agentūroje registruoti 56 inovatyvūs onkologiniai vaistai. Iš jų daugiausia – 54 medikamentai – prieinami Vokietijoje, tuo metu Lietuvoje – 8. ES valstybių vidurkis siekė 28 vaistus.

    Tyrimo duomenimis, Lietuva pagal laiką, per kurį vaistai patenka į kompensuojamųjų sąrašus, užima paskutinę vietą ir siekia 978 dienas. Europos vidurkis – 540 dienų.

    Aukštesnę poziciją Lietuva pasiekė vertinant vaistų, skirtų retų ligų gydymui, prieinamumą. Iš 66 vaistų, registruotų per pastaruosius ketverius metus, Lietuvoje buvo prieinama 15, kai ES vidurkis siekė 28. Tuo metu vidutinis laukimo laikas buvo 688 dienos arba 133 dienomis ilgesnis, nei Europos vidurkis (555 dienos).

  • Lietuvoje auga sergamumas gripu: fiksuota pirmoji mirtis

    Lietuvoje auga sergamumas gripu: fiksuota pirmoji mirtis

    Šalyje augant sergamumui gripu, fiksuota pirmoji mirtis nuo šios klastingos ligos, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

    Centro duomenimis, ligos pražudytas asmuo priklausė 80–89 metų amžiaus grupei, turėjo lėtinių ligų ir nebuvo skiepytas nuo sezoninio gripo.

    Kartu su gripu taip pat daugėja susirgimų ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI). Tuo metu sergamumas koronavirusu, pasak NVSC specialistų, išliko panašus.

    Praėjusią savaitę, lapkričio 18–24 dienomis, Lietuvoje dėl gripo į ligonines pateko12 asmenų, dėl COVID-19 infekcijos – 62 asmenys. Nuo COVID-19 ligos užfiksuoti 3 mirties atvejai. Visi asmenys priklausė vyresnių nei 80 metų amžiaus asmenų grupei.

    Bendras sergamumo šiomis ligomis rodiklis aptariamu laikotarpiu siekė 1199,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų, prieš savaitę – 1084,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

    Skelbiama, kad mažiausias sergamumas tebefiksuojamas Telšių apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Pastarojoje savivaldybėje pasiektas epideminis sergamumo lygis – peržengta 1 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba.

    Specialistai primena, kad nors ligų sezonas pamažu įsibėgėja, pasiskiepyti COVID-19 ir gripo vakcinomis dar nevėlu.

    Taip pat, siekiant išvengti infekcijų bei apsaugoti kitus, rekomenduojama laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo, dažnai plauti rankas, o jeigu kamuoja akivaizdūs simptomai (sloga, kosulys, karščiavimas ir kt.) – vengti kontakto su žmonėmis.

  • Nuo 2010 m. mažėja vaikų skiepijimo apimtys

    Nuo 2010 m. mažėja vaikų skiepijimo apimtys

    Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) vadovas kartu su savivaldybėmis spręsdamas skiepijimo apimčių mažėjimo problemą pastebi, kad skiepijimosi mastai krenta jau nuo 2010 metų, tad atstatyti buvusius rezultatus – užtruks.

    „Vaikų skiepijimo mastai sumažėjo ne per vienerius metus, jie mažėja nuo 2010 m. Tad ir atstatyti buvusius aukštus rodiklius pavyks ne per metus. Neskiepijimo priežasčių analizė rodo, kad turime dirbti visomis kryptimis – šviesti visuomenę, bendradarbiauti tiek su medikais, tiek su savivaldybėmis“, – sako NVSC vadovas Vaidotas Gruodys.

    NVSC vadovas kartu su vakcinacijos mastus analizuojančiais Užkrečiamųjų ligų specialistais jau apsilankė Trakų ir Elektrėnų savivaldybėse, kur vaikų skiepijimo apimtys yra mažiausios Vilniaus apskrities savivaldybėse.

    Elektrėnų savivaldybėje skiepijimų apimtys nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės siekia 82,3 proc., o Trakų savivaldybėje – 85,4 proc. Aiškinantis galimas problemos priežastis, išryškėja skirtumai ne tik tarp atskirų savivaldybių, bet ir tarp tos pačios savivaldybės skirtingų gydymo įstaigų.

    „Matome, kad kai kurios gydymo įstaigos paskiepija beveik visus jose prisirašiusius vaikus. Kitos įstaigos paskiepija tik apie 60 proc. Aiškinamės, kokios gali būti tokių netolygumų savivaldybėje priežastys, kartu ieškome atsakymų į šį klausimą ir problemos sprendimo būdų“, – pasakoja NVSC vadovas V. Gruodys.

    Pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių vaikai skiepijami nuo 14 užkrečiamųjų ligų. Nuo nė vienos iš jų nepaskiepijama 95 proc. vaikų, kaip rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija, kad būtų suvaldytas ligų plitimas.

    Lietuvoje jau trečius metus iš eilės septynmečių skiepijimo nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės apimtys nesiekia 90 proc. Pernai (2023 m.) šia vakcina septynmečių paskiepyta mažiau nei 2022 m. ir tai sudaro tik 85,72 proc. šios amžiaus grupės vaikų.

    Daugiausia 2023 m. septynmečių paskiepyta Alytaus apskrityje – 93,6 proc., mažiausiai – Klaipėdos apskrityje – 83,1 proc.

    NVSC ir Sveikatos apsaugos ministerijos vykdytos apklausos atkleidžia, kad vienos iš dažniausių priežasčių, kodėl atsisakoma skiepyti vaikus yra šalutinio poveikio baimė, patikimos informacijos apie vakcinas trūkumas, nepasitikėjimas vakcinų veiksmingumu. D

    Dalis gyventojų, kurie dalyvavo NVSC 2023 m. vykdytoje apklausoje, nurodė, kad neskiepija savo vaikų, nes taip jiems patarė sveikatos priežiūros specialistas.

    Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

  • Tyrimas: už sveikatos priežiūrą mokame ir valdiškose įstaigose

    Tyrimas: už sveikatos priežiūrą mokame ir valdiškose įstaigose

    Beveik pusė Lietuvos valstybinių sveikatos įstaigų pacientų teigia per pastaruosius dvejus metus papildomai oficialiai susimokėję už medicinos paslaugas.

    Tai atskleidė viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos duomenys.

    Remiantis tyrimo duomenimis, beveik kas antras (48 proc.) valstybinių sveikatos įstaigų paslaugų vartotojas per pastaruosius dvejus metus oficialiai pats sumokėjo už medicinos paslaugas – tokias kaip gydytojo konsultacija ar atlikti reikalingi tyrimai.

    Oficialiai už paslaugas valstybinėse gydymo įstaigose dažniau susimokėjo moterys (51 proc.) nei vyrai (44 proc.), 30–49 m. (50 proc.) arba vyresni nei 50 m. (48 proc.) amžiaus gyventojai, taip pat su mažiausiomis, iki 1000 eurų, šeimos pajamomis per mėnesį (49 proc.) bei gyvenantys kaime (53 proc.).

    Apklausos duomenimis, beveik trečdalis respondentų (31 proc.), kurie naudojosi privačios medicinos paslaugomis, už jas nieko nemokėjo – suteiktas paslaugas kompensavo teritorinių ligonių kasos.

    Net 8 iš 10 apklausoje dalyvavusių respondentų teigė, kad privačiose sveikatos įstaigose dirbantys medikai suteikia aukštesnės kokybės paslaugas nei valstybinėse įstaigose. Tokios nuomonės dažniau laikosi moterys (82 proc.) nei vyrai (77 proc.), taip pat 30–49 metų amžiaus gyventojai (81 proc.), su vidutinėmis, nuo 1000 iki 1800 eurų, (84 proc.) šeimos pajamomis per mėnesį bei gyvenantys miestuose (83 proc.).

    Paslaugas valstybinėse įstaigose dažniau rinkosi moterys (83 proc.) nei vyrai (69 proc.), vyresni nei 50 m. amžiaus (85 proc.) gyventojai, su mažiausiomis, iki 1000 eurų, (86 proc.) arba vidutinėmis (83 proc.) šeimos pajamomis per mėnesį, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos.

    Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ apklausą vykdė 2023 metų lapkričio 16–27 dienomis. Jos metu buvo apklausti 1018 pilnamečių Lietuvos gyventojų.

    Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

  • Sergančiųjų gripu ir COVID-19 – daugiau nei praėjusių metų lapkritį

    Sergančiųjų gripu ir COVID-19 – daugiau nei praėjusių metų lapkritį

    Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) nurodo, kad sergamumas gripu, COVID-19 bei kitomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis šalyje yra išaugęs. Todėl gydymo įstaigos gali priimti sprendimus dėl pacientų lankymo ribojimų.

    NVSC duomenimis, lapkričio 6–12 d. Lietuvoje bendras sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis siekė 1061,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų, o prieš savaitę (spalio 30–lapkričio 5 d.) jis buvo gerokai mažesnis – 739,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
    Panašiu laikotarpiu pernai metais bendras sergamumo rodiklis siekė 672,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
    „Didesnis sergamumas peršalimo ligomis, kaip įprasta, registruojamas rudenį, o sergamumo pakilimas, tikėtina, bus fiksuojamas žiemos mėnesiais“, – Eltai komentavo NVSC atstovai.
    Daliai sveikatos įstaigų jau pradėjus taikyti pacientų lankymo ribojimus, NVSC teigia, kad tokia praktika įprasta.
    „Kiekviena asmens sveikatos priežiūros įstaiga sergamumo pakilimo laikotarpiu, nesant paskelbtos epidemijos, gali taikyti griežtesnius infekcijų kontrolės reikalavimus: pacientų srautų valdymas, asmeninių apsaugos priemonių dėvėjimas, nuotolinės konsultacijos, lankymo trukmės ar lankytojų skaičiaus ribojimas“, – teigė NVSC.
    Epideminis sergamumo lygis neregistruotas nė vienoje savivaldybėje.
    ELTA primena, kad dalyje šalies gydymo įstaigų, dėl išaugusių infekcinių ligų sergamumo atvejų ribojamas pacientų lankymas.
    Santaros klinikos laikinus pacientų lankymo ribojimus pradėjo taikyti nuo lapkričio 9 d., jie buvo numatyti iki lapkričio 23 d., tačiau situaciją stabilizavus, trečiadienį, ribojimai buvo panaikinti.

  • Sergančiųjų gripu, COVID-19 ir kvėpavimo takų infekcijomis daugėja

    Sergančiųjų gripu, COVID-19 ir kvėpavimo takų infekcijomis daugėja

    Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, praėjusią savaitę sergančiųjų gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga skaičius išaugo.

    Bendras sergamumo šiomis ligomis rodiklis siekė 1061,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų, ankstesnę savaitę (spalio 30–lapkričio 5 d.) – 739,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
    Mažiausias sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis praėjusią savaitę registruotas Telšių apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Vis dėlto, epideminis sergamumo lygis nebuvo pasiektas nė vienoje savivaldybėje, t. y. neperžengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba.

    Dėl gripo į ligonines paguldyta 12 asmenų

    Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyta 12 asmenų: 9 vaikai (0–17 m.) ir 3 vyresni nei 65 m. amžiaus asmenys. Intensyvios terapijos skyriuose nebuvo gydomas nė vienas asmuo.
    Spalio 30 d.–lapkričio 5 d. dėl gripo į ligonines pateko dvigubai mažiau gyventojų – 6 asmenys: 3 vaikai (0–17 m.) ir 3 vyresni nei 65 m. asmenys. Intensyvios terapijos skyriuose nebuvo gydomas nė vienas asmuo.

    Susirgimų COVID-19 – daugiau

    Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, 2023 m. 44-ąją savaitę ŪVKTI simptomus turintiems pacientams iš viso buvo paimti 46 ėminiai, iš kurių 2-uose ėminiuose buvo aptiktas A tipo gripo virusas (A(H1)pdm09) ir 1-ame – respiracinis sincitinis virusas (RSV).
    Europos respiracinių virusų priežiūros tinklo (ERVISS) duomenimis, 43 savaitę sergamumas kvėpavimo takų ligomis (gripu ir ŪVKTI) išliko panašus kaip ir praeito sezono tuo pačiu metu daugumoje ES ir (arba) EEE šalių.
    SARS-CoV-2 (COVID-19 viruso) sukeltų kvėpavimo takų ligų dalis buvo daug didesnė nei kvėpavimo takų sincitinio viruso (RSV) bei sezoninio gripo. Tokia pati situacija stebima ir Lietuvoje, kuomet COVID-19 ligos atvejų skaičius kur kas didesnis nei gripo.

    NVSC ragina skiepytis

    NVSC specialistai primena, kad sparčiai augant sergamumui, dar nevėlu pasiskiepyti nuo gripo ir COVID-19 ligos vieno vizito pas gydytoją metu. Nuo šių ligų ypač rekomenduojama pasiskiepyti rizikos grupėms priklausantiems asmenims: 65 m. ir vyresniems asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose, sergantiems lėtinėmis ligomis, žmonėms su nusilpusiu imunitetu, taip pat sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams ir nėščiosioms.
    Per šių metų rugsėjo ir spalio mėnesius valstybės biudžeto lėšomis sezoninio gripo vakcina buvo paskiepyti 135 993 rizikos grupėms priklausantys asmenys (sunaudota 75 proc. nupirktos vakcinos). Nuo spalio 5 d. COVID-19 vakcina pasiskiepijo 32 263 asmenys.