Žyma: Lietuva

  • Ugdymo įstaigoms ir bendruomenėms dalins COVID-19 savikontrolės testus

    Ugdymo įstaigoms ir bendruomenėms dalins COVID-19 savikontrolės testus

    Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja, kad savivaldybėse veikiantys visuomenės sveikatos biurai šalies ugdymo įstaigoms ir bendruomenėms sudaro galimybę neatlygintinai gauti savikontrolės testų, skirtų COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) diagnostikai.

    Bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų bendruomenės jau gali neatlygintinai gauti savikontrolės testų mokiniams, jų artimiesiems, pedagogams, kitiems specialistams. Minėtų testų paskirstymu bendruomenėms rūpinsis savivaldybių visuomenės sveikatos biurai, kurių visoje šalyje veikia 49. Taip pat, biurai gali testus dalinti bendruomenėms savivaldybėse vykstančių renginių metu.

    SAM primena, kad COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) ligos sukėlėjas vis dar cirkuliuoja populiacijoje, o šiuo metu stebimas sergamumo didėjimas, todėl labai svarbu, kad būtų užtikrints kuo didesnis simptomus jaučiančių asmenų testavimo prieinamumas. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija į savivaldybių visuomenės sveikatos biurus pristatė reikiamą kiekį minėtų testų, kad jie kuo greičiau pasiektų savivaldybių gyventojus. Praktika skatinti testuotis taikoma ir kitose šalyse, pavyzdžiui, JAV, kur COVID-19 savikontrolės testai gyventojams siunčiami paštu.

    Kaip rodo epidemiologinės situacijos duomenys, bendras suminis sergamumo COVID-19 liga, gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis Lietuvoje pastaruoju metu išaugo ir praėjusią savaitę (spalio 16-22 dienomis) siekė 1166 atv. 100 tūkst. gyventojų (praėjusią savaitę 1082 atv. 100 tūkst. gyventojų). Pažymėtina, kad praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu stebėti sergamumo rodikliai buvo žemesni, t.y. bendras sergamumo rodiklis siekė 819,9 atv. 100 tūkst. gyventojų. Įprastai gripo ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sergamumo pikas stebimas sausio mėn., pernai sergamumo pikas buvo registruotas gruodžio mėn.

    Todėl ministerija toliau rekomenduoja visiems gyventojams, jaučiantiems COVID-19 ligai (koronaviruso infekcijai) būdingus simptomus, atlikti testą ligos nustatymui. Tokiu atveju taip pat patariama likti namuose ir kreiptis į gydymo įstaigą.

    Dažniausi COVID-19 ligos simptomai yra: karščiavimas, sausas kosulys, nuovargis. Kiti, rečiau pasitaikantys simptomai, yra: skonio ar kvapo nejutimas, nosies užgulimas, konjunktyvitas (taip pat žinomas kaip paraudusios akys), gerklės skausmas, galvos skausmas, raumenų ar sąnarių skausmas, įvairūs odos bėrimai, pykinimas ar vėmimas, viduriavimas, šaltkrėtis ar galvos svaigimas. Sunkios COVID‐19 ligos simptomai yra: dusulys, apetito praradimas, sumišimas, nuolatinis skausmas ar spaudimas krūtinėje, aukšta temperatūra.

  • Gyventojai galės vienu metu pasiskiepyti nuo koronaviruso ir gripo

    Gyventojai galės vienu metu pasiskiepyti nuo koronaviruso ir gripo

    Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia, kad nuo spalio 5 d. šalies gydymo įstaigose gyventojai vienu metu galės pasiskiepyti ir nuo COVID-19 ligos, ir nuo gripo. Pranešama, kad šiemet Lietuva įsigijo apie 200 tūkst. gripo ir apie 120 tūkst. COVID-19 vakcinų.

    „Šaltąjį sezoną pradedame pasiruošę. Šio sezono metu sudarome galimybę skiepytis nuo COVID-19 ligos ir nuo gripo vieno vizito metu gydymo įstaigoje. Tai yra patogu, greita ir rekomenduojama ekspertų. Tą gyventojai galės padaryti jau nuo spalio 5 d.“ – pirmadienį žurnalistams sakė SAM kanclerė Jurgita Grebenkovienė.
    „Abi vakcinas jau turime Lietuvoje, jos jau netrukus pasieks gydymo įstaigas“, – pažymėjo ji.
    Skelbiama, kad abejomis vakcinomis vieno vizito metu galės pasiskiepyti visi gyventojai, tačiau labiausiai raginami skiepytis rizikos grupėms priklausantys asmenys.
    „Tai yra gyventojams, kurie yra 65 metų ir vyresni, sergančius lėtinėmis ligomis, slogos ir globos įstaigų gyventojams, nėščiosioms bei sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams. (…) Jiems vakcinos ir vakcinacija bus nemokami“, – teigė J. Grebenkovienė.

    Lietuvoje – apie 200 tūkst. gripo ir 120 tūkst. COVID-19 vakcinų

    Pasak SAM Visuomenės sveikatos departamento, Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėjos Ginretos Megelinskienės, šiemet Lietuva įsigijo apie 200 tūkst. gripo ir apie 120 tūkst. COVID-19 vakcinų.
    „Gripo vakcina yra Influvac Tetra vakcina. Jos įsigyta apie 200 tūkst. dozių“, – pažymėjo G. Megelinskienė ir pridėjo, kad gripo vakcinos poreikius teikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos.
    „Kalbant apie COVID-19 vakcinas, Lietuvoje turime atnaujintas XBB.1.5 vakcinas. Tai yra Biontech Pfizer Comirnaty vakcina. Šios vakcinos turime 115 tūkst. 200 dozių suaugusių asmenų skiepijimui ir 4800 dozių nuo 5 iki 11 metų amžiaus vaikų skiepijimui“, – sakė specialistė.
    Ji taip pat pažymėjo, kad 6 mėn. – 4 metų amžiaus vaikų skiepijimui šį sezoną bus naudojamos originalios Comirnaty vakcinos.
    „Tačiau vyksta darbo grupės balsavimas dėl atnaujintos XBB.1.5 vakcinos įsigijimo šiai amžiaus grupei“, – atkreipė dėmesį G. Megelinskienė.
    Anot jos, gripo vakcina nemokamai bus skiepijami tik rizikos grupių gyventojai, tuo metu nuo COVID-19 ligos nemokamai pasiskiepyti galės visi norintieji.
    „Gripo vakcina, kaip ir iki šiol, valstybės lėšomis yra apmokama rizikos grupėms priklausantiems gyventojams. Tuo tarpu COVID-19 vakcina nemokamai gali pasiskiepyti visi, 6 mėn. amžiaus ir vyresni Lietuvos gyventojai, kurie yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu“, – pažymėjo G. Megelinskienė.
    Pasak specialistės, sveikatos priežiūros įstaigos visoje šalyje jau šiandien gali užsakyti atnaujintas XBB.1.5 vakcinas. Tuo metu gripo vakcinos, kaip pranešė G. Megelinskienė, į asmens sveikatos priežiūros įstaigas jau yra išvežiojamos visą rugsėjį.
    Atkreipiamas dėmesys, kad gyventojams, norintiems pasiskiepyti nuo gripo ir COVID-19, rekomenduojama kreiptis į tą gydymo įstaigą, kurioje jie yra registruoti.

    Norintys gauti vakciną turi kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą

    G. Megelinskienės teigimu, asmenys, norintys pasiskiepyti nuo COVID-19 infekcijos, tą gali padaryti kreipiantis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą arba registruotis internetu bei e. sveikatos sistemoje.
    „Kalbant apie COVID-19 vakcinas, galimybė pasiskiepyti yra bet kurioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Vienas kelias yra skambintis į gydymo įstaigos registratūrą, kitas kelias yra registracija internetu per koronastop.lt“, – spaudos konferencijoje kalbėjo SAM specialistė.
    „Taip pat galima registruotis ir per išankstinę pacientų registracijos sistemą (IPR), kuri yra e. sveikatos dalis“, – pridūrė G. Megelinskienė.
    Anot jos, tie, kurie nori pasiskiepyti ir nuo gripo, turi kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą. Vakcinacijai nuo gripo nėra sukurta internetinė platforma, nes ši vakcina kompensuojama tik rizikos grupei priklausantiems asmenims.
    „Galimybė registruotis vakcinacijai, kalbant apie gripo vakciną, kreipiantis tiesiai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje žmogus registruotas arba, jeigu nepriklauso rizikos grupei ir nori pasiskiepyti ar nori pasiskiepyti savo lėšomis, tokiu atveju į bet kurią asmens sveikatos priežiūros įstaigą“, – kalbėjo G. Megelinskienė.

    Ligoninėse – pirmieji sergantieji COVID-19

    Profesorės Ligitos Jančorienės teigimu, pirmadienį ryte Santaros klinikų Infekcinių ligų centre trečdalis lovų jau yra užimtos pacientų su COVID-19.
    „COVID-19 sezonas po truputį pagauna pagreitį. Šiandien iš ryto Vilniaus universiteto ligoninėje Infekcinių ligų centro maždaug trečdalis stacionarinių lovų šiuo metu yra užimta kaip tik tų pacientų, kurie gydomi dėl COVID-19 infekcijos“, – sakė Infekcinių ligų centro vadovė.
    Vis dėlto, ji pabrėžė, kad ligoninėje gydymo pacientai priklauso rizikos grupei.
    „Visi pacientai priklauso rizikos grupei“, – pridūrė L. Jančorienė.

  • Kitąmet startuos atnaujinta išankstinė pacientų registracijos sistema

    Kitąmet startuos atnaujinta išankstinė pacientų registracijos sistema

    Kitų metų pradžioje pradės veikti atnaujinta Išankstinės pacientų registracijos informacinė sistema (IPR IS) internete.

    Kaip pažymi Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), sukurti nauji įrankiai leis savarankiškai registruotis į eilę sveikatos priežiūros paslaugoms gauti, kai konsultacijai pas gydytoją norimu laiku nėra laisvų vietų.
    Ministerijos teigimu, įgyvendinus sistemos atnaujinimą, pacientai taip pat galės gauti informaciją apie galimybę perkelti vizitą pas gydytoją į ankstesnį laiką. Jie apie tai bus informuojami el. paštu, SMS žinute ar pranešimu mobiliojoje aplikacijoje ir galės patogiai patvirtinti registraciją. Tuo metu dėl pasikeitusių aplinkybių negalintys atvykti suplanuotam vizitui pas gydytoją, galės jį vos keletu paspaudimų atšaukti.
    Dar viena ministerijos žadama naujovė – registracijos puslapyje bus pateikiami priminimai, leisiantys tinkamai pasiruošti gydytojo konsultacijai, pavyzdžiui, primins atlikti kraujo tyrimus, išgerti nustatytą kiekį vandens, nevalgyti prieš tyrimą ar nenaudoti tam tikrų preparatų. Ši informacija taip pat bus atsiunčiama kartu su bendru pranešimu apie sėkmingą registraciją vizitui pas gydytoją.
    Anot ministerijos, šiais technologijų laikais labai svarbu, kad IPR IS būtų patogu naudotis savo išmaniuosiuose telefonuose. Todėl, į tai atsižvelgiant, tikimasi, kad sukurta mobilioji aplikacija leis operatyviai ir paprastai planuoti vizitus pas gydytoją, padidins IPR sistemos patrauklumą ir paskatins ja naudotis dar didesnę dalį pacientų.

  • Lietuvoje daugėja užsikrėtimų gripu, COVID-19 ir kitomis infekcijomis

    Lietuvoje daugėja užsikrėtimų gripu, COVID-19 ir kitomis infekcijomis

    Prasidėjus šaltajam sezonui, Lietuvoje ima daugėti susirgimų tiek gripu, tiek COVID-19 ir kitomis ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI). Vis dėlto, kol kas nėra svarstoma apie visuotines infekcijų plitimo kontrolės priemones.

    „Yra registruojami trijų ligų grupių – gripo, ūminių viršutinių kvėpavimo takų ir COVID-19 infekcijos atvejai. Tokiu metu po truputį auga visomis šiomis infekcijomis sergančių asmenų skaičiai, bet labai nežymiai, tikrai panikuoti nereikia“, – Eltai sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.
    „Gripo kiekvieną savaitę registruojame iki 20 atvejų, ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos – tarp 9–10 tūkstančių. COVID-19 atvejų skaičius šiuo metu spėriau auga – jei prieš 3 savaites turėjome apie 200 atvejų per savaitę, dabar turime virš 500 atvejų“, – teigė ji, pridurdama, kad praėjusių metų rudenį koronaviruso atvejų skaičius buvo didesnis.
    „Bet tai dar nėra tie skaičiai, kuriuos turėjome praėjusių metų rudenį“, – pažymi D. Razmuvienė.
    Vis dėlto, anot specialistės, šių infekcijų plitimui įtaką daro šaltasis rudens laikotarpis ir pasikeitusi žmonių veikla, pavyzdžiui, moksleivių sugrįžimas į mokyklas.
    „Rudens šaltasis laikotarpis sąlygoja didesnį tų visų infekcijų augimą. Virusų plitimui turi reikšmės mūsų aplinka ir mūsų elgsena. Kadangi ir mokslo metai prasidėjo ir darbai kontaktiniai, tai žmonių ilgesnis buvimas uždarose patalpose taip pat palengvina virusui plitimą“, – paaiškino D. Razmuvienė.
    SAM: taikomos priemonės priklauso nuo epidemiologinės situacijos
    Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) teigimu, infekcijų plitimui kontroliuoti skirtų priemonių taikymas priklauso nuo epidemiologinės situacijos. Šiuo metu nesant paskelbtos epidemijos, tačiau didėjant sergamumui užkrečiamosiomis ligomis, šalies gydymo įstaigos gali savarankiškai pritaikyti tam tikrus ribojimus.
    „Gripo ir (ar) COVID-19 ligos bei kitų ŪVKTI sergamumo pakilimo laikotarpiu, nesant paskelbtos epidemijos, gydymo bei socialinės globos įstaigos, atsižvelgdamos į turimą infrastruktūrą bei išteklius, gali taikyti griežtesnius infekcijų kontrolės reikalavimus, susijusius su pacientų srautų valdymu, asmens apsaugos priemonių dėvėjimu, pacientų lankymo trukmės ar lankytojų skaičiaus ribojimu“, – teigiama Eltai perduotame ministerijos komentare.
    Spalį Lietuvoje bus galima pasiskiepyti nuo naujos COVID-19 atmainos
    Šiuo metu apsisaugoti nuo vis sparčiau plintančių ligų rekomenduojama skiepijantis. Pasak ministerijos, vakcinų tiek nuo gripo, tiek nuo COVID-19 šiuo metu Lietuvoje yra.
    „Gripo vakcinos išvežiojamos po asmens sveikatos priežiūros įstaigas ir bus pristatytos iki rugsėjo mėnesio pabaigos, iki šiol naudotų COVID-19 vakcinų gydymo įstaigos gali užsisakyti ir atsivežti“, – komentuoja SAM.
    Spalio pradžioje bus galima pasiskiepyti naująja, atnaujinta COVID-19 vakcina, skirta penkiose Europos šalyse pastebėtam koronaviruso omikron atmainos subtipui.
    „Skiepijimo atnaujinta vakcina strategija yra aptarta su ekspertais, liko paskutiniai teisiniai ir logistikos žingsniai, kad galėtume pradėti šios vakcinos naudojimą Lietuvoje“, – tikina SAM.
    Ministerija, reaguodama į kylantį nerimą dėl per vėlaus skiepijimo naująja vakcina, teigia, jog rugsėjo pabaigoje-spalio pradžioje pradeda vakcinuoti ir kitos Europos šalys.
    „Mūsų šalis nėra išimtis – ir kitose Europos šalyse skiepijimas gripo ir COVID-19 vakcinomis pradedamas panašiu metu“, – pažymi SAM.
    „Svarbu atkreipti dėmesį, kad tarptautinės organizacijos rekomenduoja rizikos grupių vakcinaciją nuo gripo ir COVID-19 ligos atlikti vieno vizito pas gydytoją metu“, – priduria ministerija.
    Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 17 asmenų. Pakartotinai susirgo 8 žmonės, skelbia Valstybės duomenų agentūra.
    Nuo pandemijos pradžios bendras koronaviruso buvusių ir esamų užsikrėtusiųjų skaičius šalyje pasiekė 1 324 307. Iš viso šiuo metu Lietuvoje serga 1743 žmonės.
    Kaip skelbia Valstybės duomenų agentūra, pirminių naujų atvejų skaičius, per 14 dienų tenkantis 100 tūkst. gyventojų, Lietuvoje pirmadienio rytą siekia 50,7 atvejo. Pastarųjų 7 dienų naujų atvejų vidurkis parai – 128 atvejai.

  • Lietuvos medikų sąjūdis ragina spręsti gydytojų trūkumą

    Lietuvos medikų sąjūdis ragina spręsti gydytojų trūkumą

    Su Seimo frakcijomis susitikimus tęsiantis Lietuvos medikų sąjūdis (LMS) politikus ragina kuo greičiau spręsti gydytojų trūkumo problemą.

    Pasak sąjūdžio valdybos pirmininkės Auristidos Gerliakienės, tam, kad dar daugiau medikų neišeitų iš darbo, turi būti gerinamos gydytojų darbo sąlygos – keliami atlyginimai, rengiami kvalifikaciniai mokymai, mažinami darbo krūviai ir adminstracinė našta.
    Trečiadienį medikų atstovai, susitikę su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen ir Liberalų sąjūdžio frakcijos nariais, pateikė pastabų ir pasiūlymų paketą gydytojų trūkumui spręsti.
    „Pateikėme paketą pastabų ir pasiūlymų, kaip mes matome, ką reikėtų daryti sveikatos sistemoje. Ir kalbėjome apie lėtinį deficitą, tai yra žmogiškųjų išteklių, laiko, skiriamo klinikiniam darbui, finansavimo ir kompetencijų trūkumą“, – Eltai trečiadienio susitikimą su Seimo liberalais komentavo A. Gerliakienė.
    „Visa frakcija buvo labai nustebusi, kokio lygio problemos šiuo metu yra sveikatos sistemoje. Tą vertinu labai teigiamai. Buvo pažadėta mūsų pasiūlymų paketą apsvarstyti frakcijoje ir priimti galutinius sprendimu dėl tolimesnių veiksmų. Gali būti taikoma ir parlamentinė kontrolė, ir įvairios komisijos surengtos“, – teigė LMS valdybos pirmininkė.
    Pasak jos, pagrindinė medikų išėjimo iš darbo priežastis yra prastos darbo sąlygos – maži atlyginimai, mokymų trūkumas, administracinė našta ir dideli darbo krūviai. A. Gerliakienė akcentavo, kad jei politikai kuo skubiau nepriims gydytojų darbo sąlygas gerinančių sprendimų, dauguma medikų emigruos arba nebedirbs sveikatos priežiūros srityje.
    „Sprendimai turi būti priimami kuo greičiau ir jie turi būti politiniai bei pakankamai radikalūs. Jeigu toliau taip bus abejingai žiūrima į šią problemą, tai mes tiesiog prarasime savo didžiausią turtą – žmones“, – pabrėžė A. Gerliakienė.
    „Jeigu ir toliau bus ignoruojamos ir nekeičiamos sąlygos, medikai arba paliks šį darbą, arba išvyks į užsienį, kur sąlygos yra žymiai geresnės“, – pridūrė LMS valdybos pirmininkė.
    LMS valdyba planuoja tęsti susitikimus su parlamento frakcijomis ir toliau kalbėti apie problemas, su kuriomis susiduria medikai.
    „Aš informavau socialdemokratus, kad norėčiau susitikti. Kol kas laukiu jų atsakymo. Tai būtų sekantis mūsų žingsnis“, – informavo A. Gerliakienė.
    Triečiadienį Liberalų sąjūdžio frakcija Seime ir parlamento vadovė V. Čmilytė-Nielsen susitiko su LMS valdyba ir aptarė sveikatos sistemos aktualijas, tarp jų – ir iš ligoninių bei poliklinikų masiškai išeinančius gydytojus.
    Birželio pabaigoje medikų bendruomenės atstovai buvo susitikę su Laisvės frakcija. Susitikimo metu buvo aptartas sveikatos paslaugų prieinamumas bei sveikatos priežiūros įstaigų reforma. Tuo metu medikai išreiškė susirūpinimą kuriamais sveikatos centrais.
    ELTA primena, kad pastaruoju metu iš įvairių Lietuvos gydymo įstaigų išėjo iki 100 medikų ir kitų specialistų. Pirmadienį Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) dėl masinio gydytojų išėjimo iš darbo pareikalavo skubiai sušaukti Seimo sveikatos reikalų komiteto posėdį ir stabdyti sveikatos priežiūros įstaigų reformą.
    Kaip skelbta anksčiau, liepos pradžioje Zarasų ligoninę paliko 12 gydytojų, kurie nesutiko su savivaldybės įgyvendintu ligoninės reorganizavimu. Pasak medikų, vietos valdžia neatsakė į gydytojų keltus klausimus dėl tolimesnės ligoninės veiklos ir neatliepė jų prašymų. Dėl gydytojų trūkumo Zarasuose sustabdyta kelių ligoninės skyrių veikla.
    Problemos dėl darbą paliekančių medikų kilo ir Raseiniuose – miesto ligoninę dėl naujo įstaigos vadovo konkurso planuoja palikti 7 darbuotojai. Gydytojai prašė mero konkursą organizuoti skaidriai, tačiau, jų teigimu, išgirsti nebuvo. Dėl išeinančių medikų Raseinių ligoninės vidaus ligų skyriuje pradėtas riboti planinis pacientų priėmimas.
    Kelios dešimtys medikų paliko ir Vilniaus Centro polikliniką. Pranešta, kad iš darbo pasitraukė 40 darbuotojų – ne tik poliklinikos skyrių vadovai, bet ir beveik visa administracija, ūkio darbuotojai, atsistatydino gydymo taryba, o galiausiai Vilniaus meras atleido ir patį poliklinikos vadovą Zdislavą Skvarciany. Kaip nurodė Vilniaus savivaldybė, poliklinikos vadovas atleistas dėl sveikatos sistemos autoriteto žeminimo.

  • Nuo kitų metų pacientus konsultuos ir slaugytojai

    Nuo kitų metų pacientus konsultuos ir slaugytojai

    Nuo kitų metų pradžios pacientai galės gauti ne tik šeimos gydytojo, bet ir slaugytojo konsultaciją.

    Anot Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), slaugytojas pagal savo kompetenciją galės įvertinti paciento sveikatos būklę, paskirti tyrimus ir suteikti kitas paslaugas, o esant poreikiui – nukreipti pacientą pas šeimos gydytoją.
    Šie svarbūs pokyčiai apibrėžiami ketvirtadienį Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) patvirtintoje slaugytojo konsultacijų teikimo tvarkoje.
    Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio teigimu, šis žingsnis paskatins slaugytojų savarankiškumą ir padės plėsti jų kompetenciją.
    „Įteisinus savarankiškas slaugytojo konsultacijas, pacientai galės greičiau gauti nesudėtingas pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurioms pakanka slaugytojo kompetencijos. Slaugytojai patys fiksuos savo atliekamą darbą medicinos dokumentuose, o tai leis objektyviai įvertinti jų atliekamų funkcijų apimtis bei tikrąjį darbo krūvį“, – sakė ministras.
    Anot jo, slaugytojai ir toliau dirbs šeimos gydytojo komandos sudėtyje, ir pacientai, kaip ir iki šiol, turės registruotis pas šeimos gydytoją. Tačiau įvertinęs priežastį, dėl kurios kreipiasi pacientas, šeimos gydytojas ar atsakingas už pacientų registraciją asmuo galės nukreipti pacientą slaugytojo konsultacijai.
    Skelbiama, kad slaugytojas galės ne tik taikyti slaugos procedūras ir priemones, bet ir vertinti paciento sveikatos būklę, konsultuoti ir teikti rekomendacijas, vykdyti lėtinėmis ligomis sergančių pacientų sveikatos būklės stebėseną, paskirti tyrimus ir vertinti jų rezultatus, atlikti vaikų ir suaugusiųjų profilaktinius patikrinimus, imunoprofilaktiką, naujagimių priežiūrą, teikti kitas paslaugas.
    Slaugytojas taip pat galės skirti medicinos pagalbos priemones, tačiau išrašyti vaistus arba pratęsti jų skyrimą galės tik išplėstinės praktikos slaugytojas.

  • Vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms – beveik pusė milijardo eurų

    Vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms – beveik pusė milijardo eurų

    Dėl senstančios visuomenės ir didėjančio ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų skaičiaus kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių skiriama vis daugiau, jų vartojimas auga. Tą rodo pernai šalies vaistinėse išleista gyventojų suma – 497 milijonai eurų.

    Anot Valstybinės ligonių kasos (VLK), didžioji dalis šios sumos – 458 mln. eurų – buvo kompensuota iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, 19 mln. paciento priemokų padengta iš valstybės biudžeto, o dar beveik 20 mln. priemokų sumokėjo pacientai savo lėšomis.
    VLK duomenimis, pernai Lietuvoje kompensuojamuosius vaistus vartojo ir MPP naudojo apie 1,2 mln. pacientų, t. y. apie 43 proc. visų Lietuvos gyventojų (beveik 3 proc. daugiau nei užpernai). Iš jų vyresni nei 60 metų gyventojai sudarė didesnę dalį – apie 54 proc. – visų gyventojų, vartojusių kompensuojamuosius vaistus ir naudojusių kompensuojamąsias MPP.
    „Jau trečius metus iš eilės labiausiai pažeidžiamos gyventojų grupės – 75 metų ir vyresni pacientai, mažas pajamas gaunantys neįgalieji ir pensininkai turi galimybę gauti kompensuojamuosius vaistus ir MPP nemokėdami paciento priemokos. Šių asmenų skaičius pernai sudarė 341 tūkst., o valstybės biudžeto išlaidos priemokoms padengti siekė 19,1 mln. eurų“, – sakė VLK Vaistų kompensavimo skyriaus patarėja Lina Škiudaitė.
    Anot jos, didėjant kompensuojamųjų vaistų ir MPP vartojimui, kasmet didėja ir išlaidos šiai sričiai. Per penkerius metus jos išaugo daugiau nei 200 mln. eurų.
    Skaičiuojama, kad vidutinės metinės Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) išlaidos vieno nuolatinio gyventojo vaistams ir MPP kompensuoti siekė 163 eurus, t. y. 24 eurais daugiau nei 2021-aisiais.
    Daugiausiai išleista onkologiniams vaistams
    Pernai PSDF lėšomis buvo kompensuotos daugiau nei 2 200 vaistų prekiniais pavadinimais įsigijimo išlaidos, buvo pradėti kompensuoti 16 naujų bendrinių pavadinimų vaistai, skirti išsėtinei sklerozei, psichikos ir elgesio sutrikimams, opiniam kolitui, onkologiniams susirgimams ir dar daugeliui kitų ligų gydyti. Tačiau, VLK atstovės teigimu, daugiausiai išlaidų sudaro onkologiniai vaistai.
    „Didžiausias PSDF išlaidų augimas pernai buvo fiksuojamas priešnavikinių vaistų grupėje. Išlaidos onkologiniams vaistams kompensuoti sudarė net 44 proc. visų fondo išlaidų, skirtų vaistams kompensuoti ir siekė net 193 mln. eurų. Dar 69 mln. eurų prireikė kardiologinių, o beveik 48 mln. eurų kraujotakos sistemą veikiančių vaistų išlaidoms padengti“, – vardijo L. Škiudaitė.
    VLK duomenimis, daugiausia priemokų pernai, kaip ir ankstesniais metais, gyventojai sumokėjo, įsigydami kardiologinius vaistus – beveik 12 mln. eurų, vaistus, veikiančius virškinimo traktą – daugiau nei 2 mln. eurų bei vaistus, veikiančius nervų sistemą – 1,4 mln. eurų. Būtent kardiologinių vaistų Lietuvoje suvartojama daugiausiai.

  • Siuntimai pas gydytojus galios ilgiau

    Siuntimai pas gydytojus galios ilgiau

    Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) inicijuoja pakeitimus, kuriais šeimos gydytojo išrašomas siuntimas galios iki 180 dienų.

    Šiuo metu maksimalus terminas numatytas 60 dienų, t. y. prailginus terminą, siuntimai galiotų tris kartus ilgiau.

    Pakeitimais siekiama sumažinti nepatogumus, kuriuos patiria pacientai ir medikai dėl per trumpo siuntimo galiojimo laikotarpio, teigiama ministerijos pranešime žiniasklaidai.

    Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys nurodo, kad tiek pacientai, tiek medikai patiria nepatogumų dėl siuntimų galiojimo termino – pirminio lygio gydymo įstaigose nemažas pacientų srautas susidaro vien dėl pasibaigusio termino siuntimų perrašymo.

    „Artimiausiu metu siuntimo terminas bus prailgintas nuo 60 iki 180 dienų. Taip sumažės biurokratinė našta medikams, nes jiems nebereikės perrašinėti galioti pasibaigusių siuntimų. Pacientams taip pat nauda akivaizdi – nereikės pakartotinai kreiptis į šeimos gydytoją, sulauksime mažiau vizitų į gydymo įstaigas vien dėl „popieriaus“. Šie pakeitimai prisidės prie eilių mažinimo gydymo įstaigose ir šeimos gydytojų krūvio normalizavimo“, – teigia sveikatos apsaugos ministras.

    Ilgesnis terminas galios šeimos gydytojų išrašytiems siuntimams gydytojo specialisto paslaugai, išskyrus fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugos, kurioms terminas paliktas 60 dienų, rašoma pranešime.

    Ministerija siūlo ir kitą naujovę, susijusią su perteklinių siuntimų išrašymo mažinimu. Pagal naująją tvarką, siuntimą gydytojas turi išrašyti ir tuomet, kai pacientas po jam suteiktų paslaugų priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje, išleidžiamas ambulatoriniam gydymui.

    Taip sumažinimas pakartotinių vizitų skaičius, pacientui prireikus pakartotinės konsultacijos, ir mažinamas apkrova pirminio lygio gydymo įstaigoms.

  • Nuo ŽPV bus skiepijami ir berniukai

    Nuo ŽPV bus skiepijami ir berniukai

    Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad nuo šių metų vasario 1 d. pasiskiepyti nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) galės ne tik 11 metų mergaitės, bet ir berniukai. Iki šiol Lietuvoje pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo ŽPV infekcijos buvo skiepijamos tik vienuolikmetės mergaitės.

    „Šie skiepai reikalingi visiems vaikams, tiek mergaitėms, tiek berniukams. Neatsitiktinai kai kurios Europos šalys jau yra išplėtusios skiepijimų programas ir įtraukė to paties amžiaus berniukų skiepijimą nuo ŽPV infekcijos į nacionalines skiepijimo programas. Džiaugiuosi, kad ir Lietuvoje visi vaikai galės pasiskiepyti nuo ŽPV infekcijos. Kai kurios šalys, kuriose aktyviai skiepijama nuo ŽPV infekcijos, praneša, kad sumažėjo ikivėžinių susirgimų skaičius“, – teigia NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.

    Skiepijimo schemą sudaro dvi ŽPV vakcinos dozės, tarp pirmos ir antros ŽPV vakcinos dozių turi būti ne trumpesnis kaip 6 mėnesių laikotarpis. Nemokamai bus galimybė pasiskiepyti dviem vakcinos dozėmis.

    ŽPV infekcija yra virusinė infekcija, dažniausiai perduodama lytiniu keliu per tiesioginį sąlytį su užsikrėtusiu asmeniu. Tai yra dažniausia pasaulyje lytiniu keliu perduodama infekcija.

    Šiuo metu žinoma daugiau kaip 200 žmogaus papilomos viruso tipų, iš kurių apie 40 tipų aptinkama lytinių organų gleivinėje. ŽPV tipai turi onkogeninių, t. y. galinčių sukelti vėžį, savybių. Vieni iš jų kelia mažą, kiti – didelę vėžio išsivystymo riziką. Galima užsikrėsti iš karto ne vienu, bet keliais ŽPV tipais, rašoma pranešime.

    „Didelės rizikos ŽPV gali sukelti išangės ir lytinių organų vėžį, tam tikrus galvos ir kaklo vėžinius susirgimus, kurie pasireiškia tiek vyrams, tiek moterims. Užsikrėtus mažos rizikos ŽPV, gali atsirasti lytinių organų ir išangės karpų“, – paaiškina NVSC specialistė.

    Maždaug apie 90 proc. ŽPV infekcijos atvejų per porą metų praeina be jokio gydymo, savaime. Tačiau kartais ŽPV pasilieka organizme ir sukelia lėtinį uždegimą arba kitas sveikatos problemas, kurios neretai priklauso nuo ŽPV tipo. Ilgainiui ŽPV organizme gali sukelti audinių supiktybėjimą ir vėžį.

    Kad būtų išvengta rizikos užsikrėsti ŽPV, rekomenduojamos šios prevencijos priemonės: rizikingo seksualinio elgesio vengimas; apsaugos priemonių (prezervatyvų) naudojimas lytinių santykių metu; tabako vartojimo mažinimas arba atsisakymas; lytiškai plintančių infekcijų gydymas, pažymima pranešime.

    Specialistai pabrėžia, kad efektyviausia priemonė – skiepai, kurie apsaugo nuo gimdos kaklelio vėžio, kitų didelio laipsnio lytinių organų audinių pažeidimų bei karpų, sukeltų ŽPV. Tikslingiausia skiepus skirti 9–13 metų tiek mergaitėms, tiek berniukams ir jaunesnio amžiaus moterims (iki 26 metų), dar nesusidūrusioms su ŽPV (prieš pirmąjį jų lytinį kontaktą).

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad vakcinos yra profilaktinės, ne gydomosios: jeigu prieš skiepijantis buvo nustatyta ikivėžinių pokyčių gimdos kaklelyje, makštyje, tai pasiskiepijus tie pokyčiai neišnyks ir paskiepytos moterys bus apsaugotos tik nuo ŽPV tipų, kuriais dar nėra užsikrėtusios.

  • Ligonių kasos: reikalavimai papildomai susimokėti – netoleruotini

    Ligonių kasos: reikalavimai papildomai susimokėti – netoleruotini

    Pacientai piktinasi, kad kai kuriose gydymo įstaigose, teikiančiose šeimos medicinos paslaugas, jas pasirinkusių pacientų prašoma mokėti metinį mokestį arba už atskirus apsilankymus pas šeimos gydytoją. Ligonių kasos primena, kad pacientai turi teisę net ir privačiose gydymo įstaigose šeimos medicinos paslaugas gauti nemokamai ir atsisakyti mokėti papildomai.

    Privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apsidraudusiems žmonėms, norintiems gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamas šeimos gydytojo paslaugas keliama vienintelė sąlyga – prisirašyti pasirinktoje gydymo įstaigoje, dėl šeimos medicinos paslaugų sudariusioje sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK). Rekomenduojama gydymo įstaigą rinktis arčiau namų.

    „Iš prisirašiusių PSD apdraustų pacientų už šeimos gydytojo paslaugas jokie mokesčiai negali būti imami nei valstybinėje, nei privačioje gydymo įstaigoje, jei ji turi sutartį su ligonių kasa. Taigi koks bebūtų tokios įstaigos teisinis statusas, šie pacientai neturi mokėti ne tik už apsilankymus pas šeimos gydytoją, bet ir jokių metinių ar kitų panašių mokesčių“, – pabrėžia Valstybinės ligonių kasos direktorius Gintaras Kacevičius.

    Taip pat ir prisirašyti gydymo įstaigose apdraustiesiems bemaž nieko nekainuoja – šiuo metu dalyje gydymo įstaigų gali būti imamas 0,29 euro mokestis už dokumentų tvarkymą, o 2,90 euro mokestis taikomas tik tuomet, kai gydymo įstaigą žmogus keičia anksčiau nei po pusmečio.

    Gyventojų pateiktais duomenimis, pavyzdžiui, viena gydymo įstaiga iš prisirašiusių pacientų reikalauja sumokėti metinį 300 eurų arba vienkartinį 30 eurų mokestį už apsilankymą. To neturi būti: papildomai nemokėdami prisirašę apdraustieji savo poliklinikoje, klinikoje ar medicinos centre turi gauti ne tik būtinąsias paslaugas, kurių nesuteikus kyla grėsmė žmogus gyvybei ar sveikatai, bet visas tiriamąsias, gydomąsias, profilaktines šeimos gydytojo kompetencijai priskiriamas paslaugas. Jų spektras išties platus – šeimos gydytojai atlieka pacientų apžiūrą, skiria reikalingus tyrimus ir procedūras, išrašo vaistus, prireikus siunčia papildomų tyrimų, pas gydytoją specialistą ar į ligoninę.

    Ypač svarbi yra ligų profilaktika, todėl be papildomų mokesčių kartą per metus šeimos gydytojai savo pacientams turi suteikti kompleksines paslaugas: pamatuoti kraujospūdį, svorį, ūgį, skirti elektrokardiogramą, patikrinti cholesterolio kiekį kraujyje, moterims skirti ginekologinę apžiūrą, atlikti krūtų apčiuopą ir kt. Kartą per dvejus metus profilaktiškai suaugusiems pacientams gali būti atliekamas bendras kraujo ir bendras šlapimo tyrimas, nustatomas gliukozės kiekis kraujyje, patikrinama rega.

    Šeimos gydytojai ar šias paslaugas teikianti gydymo įstaiga tam tikro amžiaus prisirašiusius pacientus informuoja apie poreikį pasitikrinti pagal gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos, prostatos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų prevencines programas.

    Ligonių kasų specialistai pabrėžia, kad dėl tyrimų ar paslaugų reikalingumo sprendžia šeimos gydytojai, atsižvelgdami į pacientų sveikatos būklę, nusiskundimus, simptomus. Pavyzdžiui, jei šeimos gydytojas, matydamas širdies ligų riziką, skiria atlikti lipidogramą, gydymo įstaigoje, kurioje žmogus prisirašęs, ji atliekama nemokamai tiek kartų per metus, kiek reikia.

    Iš apdraustų ir gydymo įstaigoje prisirašiusių pacientų gali būti paprašyta susimokėti tik tada, kai pacientas pats pageidauja PSDF lėšomis nekompensuojamų tyrimų ar paslaugų, nori paslaugas gauti greičiau ar renkasi tas paslaugas, kurios įtrauktos į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą mokamų paslaugų sąrašą. Tačiau net ir prieš teikiant mokamą paslaugą, apdraustas PSD pacientas turi būti supažindinamas su galimybe gauti tokią paslaugą nemokamai.

    Šiuo metu sutartis dėl šeimos gydytojo paslaugų teikimo su ligonių kasomis sudariusios 375 gydymo įstaigos, iš jų 126 – viešosios, 249 – privačios. Visose jose prisirašę apdraustieji šias paslaugas turi gauti nemokamai.