Žyma: vitaminai

  • Kivių galios, apie kurias būtina žinoti

    Kivių galios, apie kurias būtina žinoti

    Nors šie vaisiai nedidukai, jų galios didelės – tokios didelės, kad kivius rekomenduojama duoti net mažiems vaikams.

    Tradiciniai žalieji kiviai žinomi geriausiai. Tačiau yra nemažai kivių veislių geltonu minkštimu, kuris saldesnis.

    Abiejų spalvų kiviai turtingi maistingųjų medžiagų, bet geltonųjų sudėtis tiesiog įspūdinga. Iš visų populiariausių vaisių juose vitamino C daugiausia – 290 proc. paros normos porcijoje (tai yra, viename kivyje).

    Smagu, kad geltonus kivius galima valgyti kaip obuolius – kąsti tiesiai su odele. Tuomet gaunamų maistinių skaidulų kiekis padidėja nuo 2 g iki 4 g porcijoje.

    Kam naudingi kiviai

    • Palaiko širdies sveikatą. Pirmiausia tuo, kad turi daug kalio. Be to, valgant kivius organizme padaugėja didelio tankio lipoproteinų, arba „gerojo“ cholesterolio. O kitų kraujo trigliceridų (riebalų) ir cholesterolio plokštelių kaupimąsi kiviai mažina, kartu atitolindami ir aterosklerozės išsivystymo tikimybę.

    Dar kiviai padeda reguliuoti kraujospūdį – iš dalies dėl to, kad mažina angiotenziną konvertuojančio enzimo kiekius.

    • Palaiko imunitetą. Kiviai išskirtinai turtingi imunitetui stiprinti reikalingų medžiagų, tokių kaip vitaminai C, E, K, dar folio rūgštis, karotenoidai, maistinės skaidulos ir fitojunginiai.

    Daugeliui vitamino C lobynas žiemą nuo seno yra apelsinai. Tačiau dviejuose mažuose kiviuose jo gerokai daugiau nei vidutinio dydžio apelsine.

    Kadangi mūsų organizmas pats negali pasigaminti vitamino C, labai svarbu jo gauti pakankamai su maistu, kad galėtume apsisaugoti nuo ligų sukėlėjų.

    Tuo labiau kad tyrimai rodo, jog kiviai potencialiai gali sumažinti peršalimo ligų dažnumą ir sunkumą, į gripą panašių simptomų intensyvumą labiausiai pažeidžiamų grupių ligoniams, tokiems kaip senjorai ir vaikai.

    • Gerina regą. Vaisiuose esantys zeaksantinas ir liuteinas padeda aprūpinti akis pakankamu vitaminų kiekiu. Kiviai net gali padėti išvengti amžinės geltonosios dėmės degeneracijos, ilgainiui sukeliančios aklumą.

    • Padeda išsimiegoti. Nes kiviuose yra serotonino, užtikrinančio gerą miegą.

    • Gerina virškinimą. Kiviai turi ir labai daug maistinių skaidulų, reikalingų tam, kad žarnynas normaliai funkcionuotų, ir saugančių nuo vidurių užkietėjimo.

    Žaliuosiuose kiviuose dar yra ir natūralaus virškinimo fermento aktinidino, skaidančio baltymus ir gerinančius tiek skrandžio, tiek žarnyno funkcijas.

    • Gali padėti numesti svorio. Mažai kaloringi, tačiau maistingųjų medžiagų turtingi vaisiai stebėtinai sotūs (taip pat dėl didelio maistinių skaidulų kiekio) ir kartu yra puikiausias skysčių šaltinis organizmui, nes daugiau kaip 90 proc. kivio sudaro vanduo.

    • Lėtina senėjimą ir padeda išvengti lėtinių ligų. Vitaminas C, gausiai besikaupiantis kiviuose, yra galingas antioksidantas. Taigi padeda organizmui kovoti su laisvaisiais radikalais ir taip apsisaugoti ne tik nuo ankstyvo senėjimo, bet ir tokių lėtinių būklių, kaip širdies ligos ar vėžys.

    • Palaiko odos ir plaukų sveikatą. Vitaminas C kiviuose natūraliai stimuliuoja kolageno gamybą. Kitaip tariant, šio vitamino kiviuose yra tiek daug, kad jie gali palaikyti odą stangrią ir jaunai atrodančią bei užtikrinti plaukų stiprumą.

    • Gali būti naudingi mamoms ir jų vaikučiams. Ankstyvajame vystymosi etape folio rūgštis labai svarbus, nes užtikrina sveiką kūdikio smegenų ir stuburo formavimąsi. Kiviai – ypač geltonieji – yra folio rūgšties šaltinis, tad ir tinkamas bei gardus, maistingas užkandis vaikams ir jų mamoms.

    Vis dėlto yra vienas „bet“: kūdikiams kivių negalima duoti bent jau iki aštuntojo mėnesio.

    Kodėl reikia būti atsargiems

    Kiviai, deja, garsėja kaip alergenai. Dažniausiai alerginė reakcija pasireiškia aplink burną, ant lūpų ar liežuvio, gerklėje. Jeigu suvalgius kivių kurią nors iš šių vietų pradeda niežėti ar dilgčioti, tarsi adatėlėmis badytų, gali būti, jog esate alergiški. Neberizikuokite daugiau jų valgyti ir pasitikrinkite dėl alergijos.

    Nederėtų valgyti kivių ir jei esate alergiški lazdyno riešutams, avokadams, figoms, žiedadulkėms ar lateksui – galima alerginė reakcija.

    Taip pat jeigu geriate tabletes nuo kraujospūdžio ar vartojate kraują skystinančius preparatus, būkite atsargesni. Reguliariai valgomi kiviai gali sustiprinti tokių vaistų poveikį.

    Kaip valgyti kivius

    Svarbu perpjovus kivį ilgai nelaukti prieš suvalgant: šiuose vaisiuose esama fermentų, galinčių juos pernelyg suminkštinti.

    Dietologai pataria įpjaustyti kivių į geriamą vandenį, dėti į glotnučius, salotas arba valgyti su jogurtu – bus idealus probiotikų ir prebiotikų derinys.

    Kaip jau rašėme, tiek žaliuosiuose, tiek geltonuosiuose kiviuose yra natūralaus fermento aktinidino, skaidančio baltymus. Dėl to kiviai ne tik gerina virškinimą, bet ir itin tinka marinatams gaminti. Padėliokite kivių griežinėliais arba aptepkite trintais vaisiais mėsą, paukštieną, žuvį – bus ne tik skanu, bet ir sveika.

  • 4 papildai virusų sezonui

    4 papildai virusų sezonui

    Ką patys gydytojai vartoja gripo ir kitų virusinių ligų sezono įkarštyje, kad nesusirgtų?

    Kad mūsų organizmo imuninė sistema patikimai kovotų su infekcijomis, reikalingi vitaminai. Peršalimo ligų ir gripo sezonu – tuo labiau.

    Bėda, kad vien pasižiūrėjus į vitaminų pasiūlą vaistinėse ima svaigti galva. Kai galimybių tiek daug, kaip išsirinkti tuos, kurie tikrai padeda?

    Vienas iš būdų – imti pavyzdį iš gydytojų, kurie, kaip ir visi mirtingieji, juk taip pat vartoja vitaminus. Tėra tik vienas nustebinti galintis skirtumas: jie nesusiperka visos abėcėlės ir kitiems nepataria.

    Tiek mitybos specialistai, tiek medikai savo namų vaistinėlėse laiko vos kelių rūšių vitaminus – ir tai ne kiaurus metus.

    Bet ne dėl to, kad manytų, jog organizmui visų kitų vitaminų nereikia. Tiesiog stengiasi kuo daugiau visų jų gauti su maistu. O paspirtį kapsulėmis ir tabletėmis pasilieka sunkiausiam metų laikui. Štai pagrindinis jų pasirinkimas.

    Vitaminas E

    Tai galingas antioksidantas, stiprinantis imuninę sistemą.

    Vitamino E deficitas – retenybė, todėl jo (ir ne tik jo vieno) gana lengva perdozuoti ir taip sau pakenkti.

    Todėl, gydytojų teigimu, geriausia ir saugiausia vitamino E gauti su maistu. O turtingiausi jo šaltiniai – sėklos, riešutai ir riešutų sviestas, tamsiai žalios lapinės daržovės (kaip špinatai ir brokoliai) bei vaisiai (pavyzdžiui, kiviai), pomidorai, mangai, kviečių gemalų aliejus.

    Vitaminas C

    Nors mitas, kad jis gali apsaugoti nuo peršalimo ligų, buvo išsklaidytas, vitamino C svarba stipriam imunitetui niekur nedingo.

    Geriausias būdas aprūpinti organizmą adekvačiomis vitamino C dozėmis yra per maistą. Taigi valgykite daug citrusinių vaisių (apelsinų, greipfrutų), taip pat kivių, bastutinių šeimos daržovių (žalių brokolių, briuselinių kopūstų),

    braškių, pomidorų, bulvių šviesia odele ir baltu minkštimu.

    2021-aisiais skelbta, kad vitaminai C ir D mažina ūmių kvėpavimo takų infekcijų riziką, trumpina juntamų ligos simptomų laiką. O 2022 metais nustatyta, jog vitaminas C ir pats vienas gali mažinti kvėpavimo takų infekcijų trukmę.

    Todėl net dauguma medikų, reguliariai nevartojančių multivitaminų ar kitokių papildų su vitaminais ir pirmenybę teikiančių jų gavimui su maistu, susirgę vis dėlto griebiasi vitamino C. Geria paprastai po 2 g dukart per dieną, kad greičiau pasveiktų.

    Kai kurie medikai peršalimo ligų sezonui taip pat rekomenduoja papildus su šeivamedžiais, vitaminais C ir D bei cinku.

    Vitaminas D

    Ne paslaptis, kad dauguma žmonių jo negauna pakankamai su maistu, nes tą išvis sunku padaryti. Todėl be vitamino D papildų nelabai įmanoma išsiversti – tai patvirtina ir profesionalūs medikai.

    Tuo labiau kad sprendžiant iš 2022-aisiais paskelbto tyrimo rezultatų, šis vitaminas dar ir gali padėti išvengti gripo.

    Tačiau specialistai pabrėžia: sveikai, gripui pasipriešinti galinčiai imuninei sistemai ne mažiau svarbi ir subalansuota mityba, geras miegas bei reguliari mankšta.

    Omega-3 riebalų rūgštys

    Nuo seno visiems žinoma, jog imuninei sistemai į naudą ir reguliariai vartojami žuvų taukai. Tačiau šiuolaikinių tyrėjų nuomonė šiuo klausimu – tarsi sūpuoklės: siūbuoja tai į vieną, tai į kitą pusę, bet iki galo taip ir nesutariama, kam derėtų rekomenduoti vartoti tokius papildus ir kokiomis dozėmis.

    Todėl prioritetas ir vėl turėtų būti maistas.

    Bet jeigu jūsų valgiaraštyje negausu omega-3 rūgščių turtingų produktų – pavyzdžiui, dėl to, kad nevalgote žuvies, – papildai bus puikus problemos sprendimas.

    Tarp kitko, jei tikrai ribojate gyvulinės kilmės produktus, gera išeitis bus grybai – jie turtingi ląstelienos, probiotikų ir omega-3 riebalų rūgščių taip pat.

  • Arbata sveikatai: kur pasisemti vitaminų?

    Arbata sveikatai: kur pasisemti vitaminų?

    Žolynų, žiedų, lapų ir žievių, šaknų, sėklų ir vaisių gydomosios savybės yra išties neįkainojama gamtos dovana.

    Nesvarbu, kur augo šie žalieji vaistai – miške, jūsų sode ar buvo įsigyti vaistinėje, jie vis tiek tinka laiko patikrintiems liaudies medicinos receptams, pasiekusiems mus dar iš senelių ir net prosenelių laikų.

    Džiovintos šermukšnių uogos – nors derėtų sakyti vaisiai – yra turtingos cukrų, pektinų, organinių rūgščių, vitaminų C ir P, karoteno, kalio druskų, kalcio ir magnio.

    Jos, kaip polivitaminai, dedami į įvairiausias vitaminizuotas arbatas ir nuovirus, vartojamos kaip tulžį ir šlapimą varomoji priemonė.

    Iš džiovintų šermukšnių uogų galima gaminti vitaminizuotą antpilą: šaukštelį vaisių užvirinkite kaip arbatą stiklinėje vandens, palikite nusistovėti valandą ir per 2–3 kartus išgerkite (tai paros dozė).

    Žiemą pristigus vitaminų praverčia erškėčių uogos.

    Vitaminu C turtingiausias erškėčių rūšis galima atpažinti iš besistiebiančių taurėlapių. Rinkti derėtų tik visiškai prinokusius vaisius – oranžinės, raudonos ar rusvos spalvos (tai priklauso nuo rūšies). Ir tik iki pirmųjų šalnų, mat sušalusios erškėtuogės atitirpdamos praranda didžiąją dalį vitamino C. Nors jose taip pat gausu ir kitų nepaprastai naudingų medžiagų: vitaminų B, B2, P, PP, K, E, karoteno, geležies druskų, mangano, fosforo, magnio ir kalcio, taip pat kalio, molibdeno, kobalto, chromo, vario.

    Erškėčių nuovirai ir antpilai vartojami gripo ir avitaminozės profilaktikai, gydymui. Jie ypač veiksmingi, kai organizme stinga vitaminų C ir P – tokia avitaminozė išsivysto sutrikus kraujagyslių sienelių laidumui.

    Erškėtuogių arbata taip pat tinka organizmui pastiprinti sergant infekcinėmis, kepenų, tulžies pūslės ligomis. Ji ruošiama taip: 20 g sausų erškėtuogių nuplauti šaltu vandeniu, sutrupinti, užpilti 1,5 l verdančio vandens ir pavirinti 10 minučių uždengtame inde. Paskui pastatyti šiltoje vietoje 4–6 valandoms ir nukošti. Vitaminų ir mineralinių druskų prisotintą gėrimą galima pagardinti pagal skonį cukrumi, medumi arba kokių nors uogų sirupu ir gerti po pusę stiklinės triskart per dieną.

    Erškėtuogių nuoviras laikomas šaldytuve, bet ne ilgiau kaip tris dienas.

    Tokie gėrimai rekordiškai greitai papildo organizmo vitamino C atsargas, didina atsparumą infekcinėms ligoms, intoksikacijai, stiprina imunitetą.

     

  • Kai smegenys reikalauja maisto

    Kai smegenys reikalauja maisto

    Dažniausi požymiai, išduodantys, kad jūsų smegenims stinga penkių pagrindinių maistinių medžiagų.

    Mūsų smegenų sveikata, pažintinės funkcijos ir psichinė gerovė priklauso nuo daugybės veiksnių. Ir nuo kasdien su maistu gaunamų medžiagų – taip pat.

    Valgiaraštis, turtingas vitaminų ir mineralų, gali padėti apsisaugoti nuo jų deficito.

    O sykiu – ir daugybės neurologinių problemų įskaitant nerimą bei depresiją.

    Daugelio vitaminų ar mineralų deficito atsiradimą lemia toks elementarus dalykas, kaip prasta mityba. Ir visai ne dėl to, jog valgoma per mažai ar per prastai, bet todėl, kad nevalgoma to, kas maistinga, pavyzdžiui, vaisių ir daržovių.

    Sužinoti, kad organizmui trūksta vitaminų ar mineralų, nesunku – jis pats mums apie tai praneša. Pasako ne tik, jog trūksta, bet ir kokių.

    Juolab kad smegenims svarbiausiais laikomi tik keli: B grupės vitaminų kompleksas, vitaminas D, omega-3 rūgštys ir magnis.

    B grupės vitaminai

    Jie palaiko organizmo gebėjimą išskirti energiją iš maisto, kurį valgome.

    Gyvybiškai svarbų vaidmenį atlieka vitaminas B12: be jo nebūtų nei normalaus centrinės nervų sistemos vystymosi, nei kontrolės.

    Kai mums trūksta vitamino B6, gali greičiau pradėti nykti protiniai gebėjimai.

    Su protine veikla siejamas ir vitaminas B9, geriau žinomas kaip folatas.

    Vitaminas D

    Dar vadinamas saulės vitaminu, jis skatina nervų formavimąsi bei gerina pažintines funkcijas, taigi veikia ir smegenis.

    Taip pat vitaminas D reguliuoja nuotaiką, pasižymi neuroprotekciniu poveikiu (didina ląstelių atsparumą įvairiems nepalankiems veiksniams).

    Manoma, jog šis vitaminas gali padėti sumažinti neurodegeneracinių ligų riziką.

    Pakankamas vitamino D kiekis kūdikystėje kritiškai svarbus normaliam smegenų bei pažinimo gebėjimų vystymuisi vėlesniame gyvenime.

    Omega-3 riebalų rūgštys

    Jos svarbios smegenims – padeda užtikrinti signalų perdavimą į ląsteles. Taip pat daro įtaką genų ekspresijai bei kitiems procesams, veikiantiems smegenų sveikatą bei darbą.

    Omega-3 riebalų rūgštis dar tarnauja mums ir kaip energijos šaltinis, padeda liaukoms gaminti hormonus.

    Kitaip tariant, dalyvauja daugelyje organizmui gyvybiškai svarbių procesų, be kita ko, užtikrinančių pusiausvyrą, koncentraciją ir dėmesingumą.

    Magnis

    Šis mineralas palaiko nervų funkciją ir neurotransmiterių išlaisvinimą. Taigi yra be galo svarbus kasdienei smegenų veiklai, atminčiai, mokymosi procesui.

    Padeda magnis sureguliuoti ir kalcio kiekį kraujyje, o tai būtina, kad neuronai veiksmingai komunikuotų tarpusavyje.

    Vitaminas C

    Ne ką mažiau smegenų sveikatai reikšmingi ir vitaminai E bei C.

    Būdamas galingas antioksidantas, vitaminas C padeda apsaugoti smegenų ląsteles nuo oksidacinio streso. Dar atlieka svarbų vaidmenį vadinamųjų laimės hormonų – dopamino ir serotonino – gamyboje.

    Ženklai, įspėjantys apie stygių

    Jeigu smegenims trūksta šių esminių vitaminų ir mineralų, tai nepraeina be pasekmių. Gali nusilpti pažintinės funkcijos, padidėti demencijos ir neurogeneracinių ligų, tokių kaip Alcheimerio ar Parkinsono, rizika.

    Todėl be galo svarbu laikytis subalansuotos mitybos, nestokojančios maistingųjų medžiagų – ne tik vitaminų ir mineralų, bet ir probiotikų, svarbiausiųjų riebalų rūgščių.

    Sveikas gyvenimo būdas – reguliariai sportuojant, kuo mažiau teršiant savo kūną toksiškomis medžiagomis ir nepasiduodant stresui, – irgi labai svarbu norint palaikyti optimalią smegenų sveikatą.

    Kad joms trūksta „maisto“, smegenys gali signalizuoti pačiais įvairiausiais simptomais. Netgi tokiais menkai pastebimais, kaip negalėjimas susitelkti. Bet gali būti ir rimtesnių: nuotaikų svyravimai, sutrikusi koordinacija ir pusiausvyra.

    Tarkime, negaunant pakankamai vitamino B12 gali pasireikšti smegenų rūko simptomai: sutrikti atmintis, pablogėti dėmesingumas.

    Patirti smegenų rūką galima ir dėl vitamino D deficito.

    Ypač atidūs turėtų būti veganai ir vegetarai: jiems vitamino B12 trūkumo organizme rizika didžiausia, nes kobalamino, kaip dar jis vadinamas, natūraliai įmanoma gauti tik iš gyvulinės kilmės maisto. Tokiems žmonėms patartina vartoti papildus su vitaminu B12.

    Na, o jeigu smegenims trūksta omega-3 riebalų rūgščių – tokių, kaip dokozaheksaenas ir eikozapentaeno rūgštis, – galima ne tik

    justi energijos trūkumą. Prarandamas gebėjimas išlaikyti pusiausvyrą, sutelkti dėmesį.

    Magnio deficitas gali sukelti pažinimo problemų, susijusių su patiriamu stresu.

    Dažniausi vitamino C trūkumo simptomai – staiga atsirandančios mėlynės, sopantys sąnariai, trapūs kaulai, nusilpęs imunitetas, nepaaiškinamas svorio priaugimas.

    Iš kur gauti?

    Daugelio išvardytų smegenims reikalingų medžiagų galima pasipildyti net ir iš sveikuoliško maisto.

    Štai vitamino B6 apstu avinžirniuose, žuvyje (lašišoje, tune), paukštienoje, bananuose, bulvėse.

    Vitamino B12 atsargas papildysite valgydami kiaušinius ir pieno produktus, mėsą bei žuvį.

    Folato, arba vitamino B9, šaltinis – žalialapės daržovės (špinatai, lapiniai kopūstai), ankštiniai augalai (lęšiai ir pupelės), avokadai.

    Vitamino D paros normą galima užsitikrinti įtraukus į valgiaraštį riebią žuvį (lašišą, skumbrę), vitaminais papildytus pieno produktus ir leidžiant laiką gryname ore saulėtu oru.

    Omega-3 riebalų rūgščių esama žuvyje, linų sėmenyse, taip pat įvairiuose papilduose, kurių pasirinkimas vaistinėse – didžiulis.

    Anot specialistų, pagrindinės omega-3 riebalų rūgštys yra jau minėtos eikozapentaenas, dokozaheksaenas ir alfa-linoleno rūgštis. Pastarosios daug augaliniuose aliejuose: sojų, sėmenų, rapsų. Kitų dviejų riebalų rūgščių – žuvyje ir kitose jūrų gėrybėse.

    Jeigu norite nestokoti magnio, valgykite daugiau riešutų, sėklų, ankštinių ir žaliųjų lapinių daržovių, pieno bei jogurto.

    Kur rasti vitamino C, turbūt nė priminti nereikia: tai apelsinai, citrinos, braškės, kiviai ir, žinoma, paprikos.

    Vitamino E gausite valgydami riešutus ir sėklas (ypač migdolus ir saulėgrąžų branduolius), špinatus, brokolius.

     

  • Maisto įgeidžių „žodynas“: ko jums trūksta?

    Maisto įgeidžių „žodynas“: ko jums trūksta?

    Dar mūsų senelės žinojo: nevaldomas potraukis tam tikram maistui – užtikrintas ženklas, kad organizmui kažko trūksta.

    Traukia prie saldumynų? Norisi ko nors rūgštaus ar sūraus? Tikėtina, ne šiaip sau.

    Jeigu staiga atsiranda įgeidis vienokiems ar kitokiems produktams, dažnai yra net medicininis paaiškinimas.

    Norisi sūraus

    Galėtumėte kiaurą dieną maitintis raugintais agurkais, marinuotais pomidorais ir silke, o visas kitas maistas nuolat atrodo nesūdytas? Tikėtina, į jūsų organizmą įsimetė infekcija arba paūmėjo jau buvęs uždegimas.

    Gali būti šlapimo pūslės ar lyties organų problemų – cistitas, pielonefritas, prostatitas.

    Norisi rūgštaus

    Poreikis valgyti rūgštų maistą dažnai kyla sumažėjus skrandžio rūgštingumui. Taip pat sergant gastritu, kai išsiskiria nepakankamas kiekis skrandžio sulčių.

    Rūgštus maistas palengvina prastą savijautą persišaldžius, kai kamuoja karščiavimas, nes, be kita ko, žadina apetitą.

    Norisi kartaus

    Tikėtina, turite virškinimo bėdų. Taip pat tai gali būti bendros intoksikacijos požymis.

    Norisi saldaus

    Didelė tikimybė, kad jūsų nervų sistema, vaizdžiai tariant, baigia išsikrauti. Esant nerviniam ir protiniam persitempimui organizmas greičiau išeikvoja cukrų, todėl jam būtinos vis naujos gliukozės dozės.

    Jei taip nutiko ir jums, stenkitės valgyti juodąjį šokoladą, o ne riebius pyragus su kremu, kad prie kitų negalavimų neprisidėtų dar ir sunkumas skrandyje.

    Norisi aštraus

    Visas maistas jums atrodo prėskas? Gali būti, kad sutriko druskos rūgšties išsiskyrimas skrandyje, nes aštrūs prieskoniai stimuliuoja maisto virškinimą.

    Taip pat tai gali būti ženklas, kad kraujyje padidėjo cholesterolio lygis.

    Tik nepamirškite, kad aštrus maistas dirgina skrandžio gleivinę, todėl nevalgykite jo tuščiu skrandžiu.

    Norisi prėsko maisto

    Taip dažniausiai nutinka sergant skrandžio uždegimu ar opa, kai negaluoja kepenys ar tulžies pūslė.

    Prėskas maistas padeda palengvinti skausmus, nuramina sudirgusį skrandį.

    Visai kitas dalykas, jeigu absoliučiai visas maistas jums atrodo prėskas ir neskanus – dėl to gali būti kalta viena klastingiausių ligų. Ne, ne kovidas – depresija.

         Kai širdis reikalauja…

    • …žemės riešutų. Organizmui trūksta vitamino B. Tokia būklė itin būdinga didmiesčių gyventojams. …bananų. Juose gausu kalio, bet, deja, ir kalorijų. Todėl minėto mineralo stygių organizme geriau kompensuoti valgant pomidorus ar pupeles. Potraukis prie bananų būdingas hormonų arba šlapimą varančiuosius preparatus vartojantiems žmonėms, nes tokie vaistai sukelia kalio trūkumą.
    • …citrinų ir spanguolių. Aistra rūgštiems vaisiams ir uogoms atsiranda sutrikus kepenų ir tulžies pūslės veiklai. Ji taip pat būdinga organizmui kovojant su peršalimo ligomis, nes toks maistas turtingas kalio ir vitamino C.
    • …kreidos, tinko. Tokių egzotiškų „produktų“ poreikis pasitaiko nėščiosioms, vaikams ir paaugliams. Ir jis byloja apie kalcio ir vitamino D stygių – taip nutinka nėštumo metu formuojantis vaisiaus kaulų sistemai, taip pat vaikams intensyvaus augimo periodu. Valgykite daugiau žuvies, kiaušinių, pieno produktų, ir nereikės graužti kreidos.
    • …ledų. Ledai – kalcio šaltinis. Tačiau juos mėgsta ir sergantieji cukriniu diabetu, hipoglikemikai. Taip pat tai gali signalizuoti apie sutrikusią angliavandenių apykaitą.
    • …jūros gėrybių. Veikiausiai taip pasireiškia jodo trūkumas organizme. Pabandykite naudoti joduotą druską vietoj paprastos.
    • …alyvuogių. Jos, kaip ir įvairūs marinatai bei sūrymai, ypač patinka žmonėms, kuriems sutrikusi skydliaukės funkcija arba organizme stinga natrio druskų.
    • …saulėgrąžų. Nenumaldomas noras jas krimsti būdingas rūkaliams ir žmonėms, kuriems trūksta vitaminų antioksidantų
  • Migdolai. Mirkyti? Nemirkyti? Mirkyti!

    Migdolai. Mirkyti? Nemirkyti? Mirkyti!

    Ar tikrai vandenyje pabuvę migdolai naudingesni sveikatai už paprastus, specialistai turi savo nuomonę.

    Paprastai neskrudinti migdolai užpilami vandeniu kelioms valandoms – arba pernakt, kad taptų minkštesni ir lengviau virškinami.

    Tokia praktika tradiciškai gyvuoja daugybėje šalių, tokių kaip Indija. Tačiau ir niekaip su šiomis tradicijomis nesusiję žmonės visame pasaulyje religingai jos laikosi tvirtindami, jog taip daryti nepalyginamai sveikiau. Jiems nė motais, kad mokslininkai sako turintys atlikti dar daug tyrimų, kol supras vandens poveikį migdolams ir jų maistinei vertei.

    Migdolai jau seniai vadinami supermaistu, mat juose gausu sveikųjų riebalų, augalinių baltymų, ląstelienos bei antioksidantų. Ir jie tikrai nepaprastai universalūs naudų sveikatai prasme: palaiko širdies sveikatą, reguliuoja cukraus kiekį kraujyje, padeda kontroliuoti svorį, prisideda prie normalaus virškinimo trakto funkcionavimo.

    Dar migdoluose gausu vitaminų bei mineralų, gyvybiškai svarbių daugeliui biologinių sistemų.

    Bet svarbiausias yra riešutų skonis, tobulai tinkantis kiekvieno gomuriui ir derantis įvairiausiuose patiekaluose.

    Fitatais nesirūpinkite

    Daug kur teigiama, neva migdolų mirkymas – arba aktyvavimas, kaip tas kartais vadinama, – padidina juose esančių maistinių medžiagų biologinį tinkamumą. Esą vanduo ištraukia iš riešutų fitatus – medžiagas, kurios, patekusios į organizmą, sudaro nevirškinamus junginius ir neleidžia pasisavinti mineralų.

    Tačiau naujausi klinikiniai tyrimai rodo visai ką kita.

    Taip, fitatai, arba fito rūgštis, ne šiaip sau vadinami antimaistine medžiaga (nors mitybos specialistų bendruomenė šio neoficialaus termino nepripažįsta). O migdoluose fitatų tikrai daug. Tačiau nustatyta, jog mirkymas vandenyje jų koncentracijos pastebimiau nesumažina.

    Visgi migdolų mirkymas – ir kuo ilgesnis – gali teigiamai paveikti natūralias jų savybes, tokias kaip tekstūra. Riešutus tampa lengviau valgyti, taigi ir daugiau naudos iš jų gauti.

    Virškina tikrai geriau

    Kaip minėta, prieš valgymą pamirkius migdolus jie gali tapti lengviau virškinami.

    Mokslininkų teigimu, kadangi pačiuose migdoluose drėgmės mažai, užpilti vandeniu jį gausiai sugeria. O prisisunkę skysčio jie suminkštėja.

    Žmonių, kuriems nuo sausų riešutų sutrinka virškinimas, skrandis mirkytus migdolus paprastai toleruoja geriau. Tačiau mokslinių tyrimų šiuo klausimu nebuvo atlikta labai daug, o ir jų rezultatai nesutampa. Tad jei kyla abejonių, kreipkitės į dietistą – jis padės saugiai įterpti mirkytus riešutus į jūsų valgiaraštį, kad nauda būtų maksimali, o žalos – jokios.

    Ar žinote, kad…

    …reguliariai valgant migdolus palaikoma sveika žarnyno mikrobioma? Taip yra dėl to, kad migdolai turtingi ląstelienos ir polifenolių.
    Londono karališkojo koledžo tyrėjai atliko eksperimentą: pasiūlė sveikos mitybos nepripažįstantiems žmonėms pakeisti bulvių traškučius, šokoladinius batonėlius sauja migdolų. Tuo metu kontrolinė grupė valgė to paties kaloringumo keksiukais. Paaiškėjo, jog migdolais užkandžiavusių eksperimento dalyvių organizme gerokai padaugėjo butirato – riebalų rūgšties, laikomos pagrindiniais „degalais“ žarnyno ląstelėms ir padedančios subalansuoti žarnyno mikrobiomą.

    Daugiau skonio

    Kadangi mirkomi migdolai suminkštėja, juos pasidaro lengviau sukramtyti ir taip geriau pajusti subtilų riešutų skonį. Nes kuo labiau susmulkiname maistą, tuo daugiau skoninių medžiagų pasiekia seilių receptorius. O kuo daugiau skonio jaučiame, tuo lengviau kitąsyk atpažįstame tą patį užkandį kaip geidžiamą skanėstą.

    Cholesteroliui – ir blogam, ir geram

    Migdoluose labai daug antioksidantų, padedančių kovoti su oksidaciniu stresu ir gerinančių cholesterolio lygį.

    Per vieną klinikinį tyrimą buvo pastebėta, kad kai pacientai, turintys vainikinių arterijų ligų, rytais suvalgydavo 10 g mirkytų migdolų, jų kraujyje didelio tankio lipoproteinų – arba gerojo cholesterolio – lygis pasitaisydavo. Bendrojo cholesterolio, trigliceridų ir mažo tankio lipoproteinų (blogojo cholesterolio) kiekiai taip pat pagerėdavo.

    Tiesa, cholesterolio lygį kraujyje veikia daugybė veiksnių, tačiau migdoluose esantys mononesotieji riebalai, ląsteliena ir vitaminas E, tyrėjų manymų, irgi gali prisidėti gerinant širdies kraujagyslių sveikatą. Pavyzdžiui, mažiau nei 30 g sausų skrudintų migdolų yra 45 proc. rekomenduojamos vitamino E paros dozės.

    Sotūs ir dar sotesni

    Įtraukus mirkytus migdolus į sveikai subalansuotą mitybos planą gali pavykti lengviau numesti svorio.

    Dvidešimties atsitiktinių kontrolinių bandymų metaanalizė parodė, kad migdolai sumažina vidutinę kūno masę pastebimiau už bet kokius kitus riešutus. Vėliau atlikti klinikiniai tyrimai tą patvirtino: migdolai sumažina kūno ir riebalų masę labiau nei graikiniai riešutai arba pistacijos.

    Tyrimų, kuriais domėtasi specifiškai mirkytais migdolais bei jų įtaka svorio kontrolei, skaičius ribotas. Tačiau būta vieno, padėjusio nustatyti, kad 10 g mirkytų migdolų prieš pusryčius valgant juos mažiausiai 12 savaičių iš eilės gali padėti greičiau atsikratyti nereikalingais kilogramais.

    Sausi migdolai – sotus maistas, tačiau prisisunkę vandens jie pasotina dar geriau.

    Gliukozės apykaitai

    Tai viena seniausiai migdolams priskiriamų savybių – gebėjimas reguliuoti gliukozės, arba cukraus, kiekį kraujyje.

    Nepilnuose 30 g sausų skrudintų migdolų yra 45 proc. rekomenduojamos vitamino E paros dozės.

    Migdolų žemas glikemijos indeksas. Jie turi daug ląstelienos ir augalinės kilmės baltymų. Yra puikus magnio, siejamo su geresne gliukozės apykaita, šaltinis. O šių riešutų sveikieji riebalai prideda sotumo bei padeda nepadauginti angliavandenių.

    Taigi nors mokslas nelabai ką išsiaiškino apie mirkytus migdolus, patvirtino, jog šie riešutai tikrai pagerina įvairius gliukozės metabolizmo parametrus. Pavyzdžiui, sumažina hemoglobino A1C (jis parodo bendrą vidutinį gliukozės kiekį dviejų trijų mėnesių laikotarpiu).

    Kaip mirkyti migdolus

    Tai labai paprasta – tereikia niekaip neapdorotus migdolus užpilti paprastu vandeniu ir palaikyti taip kelias valandas arba pernakt. Vieno konkretaus recepto nėra, bet, dietistų patarimu, vertėtų atsižvelgti į kelis dalykus.

    • Rinkitės paprastus neskrudintus ir nesūdytus migdolus. Paprastai mirkyti naudojami neskaldyti riešutai, bet jeigu skaldyti patinka labiau, jie irgi tiks.

    • Pirmiau riešutus nuskalaukite – kruopščiai po vėsaus vandens srove, kad nuplautų visas dulkes ir nešvarumus.

    • Užpylkite migdolus taip, kad vanduo visiškai apsemtų, o mirkykite tiek, kiek norite – jokių oficialių nurodymų dėl laiko nėra. Tiesa, metodo entuziastai tvirtina, kad riešutus kambario temperatūros vandenyje reikia laikyti mažiausiai 8–12 val., dauguma dargi pataria pernakt.

    • Nupylę vandenį migdolus dar sykį nuskalaukite – jei ant jų dar prilipo kokių dulkelių.

    • Riešutus nulupkite. Nors to daryti nebūtina – kaip jums labiau patinka, – gerai išmirkus migdolams išspausti juos iš odelės bus labai paprasta.

    • Nudžiovinkite. Tai irgi pasirinkimo dalykas. Bet jeigu ketinate pasidėti mirkytų riešutų vėlesniam laikui ar naudoti patiekalams, nusausinkite juos popieriniais rankšluosčiais arba suberkite ant kepimo skardos ir palikite nudžiūti savaime. Tuos migdolus, kurių nesuvalgysite, suberkite į oro nepraleidžiantį indą ir laikykite šaldytuve.

    Ar vonios tikrai būtinos?

    Visai ne – tikrai nebūtina mirkyti migdolus prieš juos valgant, kad jų sveikatai teikiama nauda būtų maksimali. Sausi migdolai turi daugumą, jeigu ne visus tuos pačius maistinius privalumus kaip ir mirkyti.

    Sprendžiant iš tyrimų rezultatų, jokios migdoluose esančios antimaistinės medžiagos neturėtų sukelti daugumai suaugusiųjų jokio šalutinio poveikio, jeigu jų mityba subalansuota. Mokslininkų išvados vienareikšmiškos: tokių maistingų produktų kaip migdolo riešutai nauda nusveria tariamas antimaistinių medžiagų grėsmes.

    Taigi galiausiai viskas susiveda į jūsų asmeninius pageidavimus. Tiems, kieno jautresni ar silpnesni dantys, mirkytus migdolus bus lengviau sukramtyti, žmonėms, kuriu jautri virškinimo sistema, kils mažiau problemų. Štai ir visi skirtumai.

        Naudinga žinoti

    Mirkymas gali tapti idealiu variantu jautresnio skrandžio ir kitokių virškinimo problemų turintiems žmonėms, paprastai negalintiems valgyti riešutų. Štai keli būdai, kaip jais mėgautis, kad būtų gardu ir nepabostų:

    Glotnučiai. Dėkite mirkytų migdolų į bet kokius mėgstamus glotnučius – jie parūpins organizmui daugiau vitaminų, mineralų ir baltymų. O riešutuose esantys sveiki riebalai dargi ir suteiks kreminės tekstūros.

    Salotos. Mirkyti riešutai suteiks lengvo traškumo ir padidins maistinę vertę. Migdolai dera su daugeliu salotų užpilų, tad tiks ir daugeliui salotų receptų.

    Kepiniai. Papildę bet kokio kepinio receptą mirkytais migdolais – ar tai būtų duona, ar keksiukai, – padidinsite jo maistinę vertę.

    Mišiniai. Užkandžiams puikiai tiks mirkytų migdolų mišiniai su jūsų mėgstamais džiovintais vaisiais ir sėklomis.

    Pusryčiai. Užberkite riešutų ant javinukų ar avižinės košės – įdomesniam skoniui ir vertingesniems pusryčiams.

    Riešutų sviestas. Sutrinkite mirkytus migdolus ir pasigaminkite naminio riešutų sviesto.

  • Kodėl lupasi ir trupa nagai

    Kodėl lupasi ir trupa nagai

    Visi žinome – nagai labai daug pasako apie mūsų sveikatą. Jeigu jie silpni, trapūs, nenatūralios spalvos ar rievėti, tai gali būti signalas, jog kažkas vyksta organizme.

    Besilupantys nagai vienas labiausiai erzinančių išvaizdos trūkumų, kurį, kita vertus, nesunku paslėpti, taigi ignoruoti.

    Juk dėl to, kad lupasi nagai, gali būti kalti įvairiausi dalykai. Pavyzdžiui, mityba. Prastai atliktas manikiūras.

    Bet taip pat ir koks nors sveikatos sutrikimas.

    Todėl jeigu apsilankymas pas savo darbą išmanančią manikiūrininkę niekuo nepadėjo, galbūt metas užsiregistruoti pas šeimos gydytoją ar dermatologą – pasikonsultuoti, ką daryti. Yra tikimybė, jog jau per pirmąjį vizitą paaiškės, kokios medžiagos galėjo pakenkti nagams.

    Arba galite sužinoti, kad juos susilpnino liga ar net vaistai, kuriuos vartojate.

    Yra netrumpas sąrašas būdų susigadinti nagus.

    Jūsų rankos dažnai būna šlapios

    Tai pati dažniausia besilupančių nagų priežastis – nuolatinis plaštakų šlapinimas ir paskui džiovinimas. Šis prakeiksmas persekioja kirpėjus, valytojus ir kitų profesijų, reikalaujančių dažno rankų kišimo į vandenį, atstovus.

    Tačiau nagai gali pradėti luptis ir ilgesnį laiką praleidus karštoje drėgnoje aplinkoje. Kai nago plokštelės prisigeria drėgmės, jos išbrinksta ir suminkštėja.

    Net menkutė trauma gali tokius smarkiai pažeisti.

    Kad taip nenutiktų, plaudami indus visada mūvėkite pirštines (tai joks išlepimo ženklas!). Baigę kruopščiai nusausinkite delnus ir nagus. Ir reguliariai naudokite rankų kremą su vitaminu E.

    Jūs per smarkiai poliruojate nagus

    Lygiai taip pat kaip per daug drėgmės prisigėrusios nagų plokštelės gali pradėti luptis, pernelyg išsausėję nuo poliravimo nagai irgi gali imti sluoksniuotis. Jie tampa trapūs, lengvai traumuojami – net švelniai užkabinus ar kur bakstelėjus gali skilti iki pat gyvuonies.

    Todėl po kiekvieno poliravimo nepamirškite naudoti giliai drėkinančio kremo arba specialaus aliejaus nagams, kad šie neišsausėtų.

    Jūsų naudojamoje kosmetikoje per daug stiprių chemikalų

    Tam tikros cheminės medžiagos – pavyzdžiui, klijai akriliniams nagams, – taip pat elementarių kosmetinių priemonių, tokių kaip rankų muilas, dezinfekcinis skystis, skalbikliai, ingredientai irgi gali išsausinti nagus taip, kad jie pradės luptis.

    Specialistai pataria rinktis priemones, kurių etiketėse yra žodis „hipoalerginis“. Paprastai tai reiškia, kad joms gaminti naudoti švelnesni chemikalai arba išvis natūralios medžiagos.

    Jūsų nagai buvo traumuoti

    Senojo lako lupimas prievarta, nagų kramtymas ar gėrimų skardinių atidarinėjimas nagais neatrodo galintys sukelti tikrą traumą, tačiau tokio neatsargaus elgesio visiškai pakanka, kad nagai pradėtų luptis.

    Nors gydytojai dermatologai sako, kad tikslus šio reiškinio mechanizmas nėra iki galo suprastas, paprastai pasakius, nagai ima luptis, kai suardomas jų ląstelių „sulipimas“ viena su kita.

    Mūsų nagai sudaryti iš daugybės kompaktiškų ląstelių sluoksnių. Ir jų tarpusavio saitai gali palyginti nesunkiai atsipalaiduoti ar net nutrūkti. Štai tada nagai ir pradeda luptis, kai ląstelių sluoksniai atsiskiria.

    Vienas būdų to išvengti – naudoti nagų stipriklius, švelnų lako valiklį be acetono ir niekada nekrapštyti atsilupusio lako.

    Gal jums trūksta maistinių medžiagų

    Nagai lupasi, kai trūksta kalcio, geležies, vitamino D arba B grupės vitaminų, tokių kaip biotinas. Visi šie vitaminai užtikrina keratino, iš kurio yra sudaryta nago plokštelė, tvirtumą.

    Tinkamai subalansuota mityba su daug vaisių, daržovių ir liesų

    baltymų valgiaraštyje – puiki maistinių medžiagų deficito prevencijos priemonė. Tačiau neprošal būtų ir pasitarti su gydytoju, ar nereikėtų pavartoti kokių nors papildų, kol nagai sustiprės.

    Gal kalta skydliaukė

    Nors tipiniais sutrikusios skydliaukės funkcijos ženklais laikomi kūno svorio pokyčiai, nerimas, nuovargis, „smegenų rūkas“, besilupantys nagai neretai tampa ta raudona vėliava, paskatinančia išsitirti skydliaukės hormonus.

    Kaip aiškina dermatologai, skydliaukės ligos sulėtina odos ir nagų atsinaujinimą, todėl ilgiau nei derėtų užsibuvę senieji audiniai padaro nagus trapius.

    Gal tai grybelinė infekcija

    Onikomikozė, kaip moksliškai vadinamas nagų grybelis, gali pasireikšti keliais skirtingais nago distrofijos būdais, vienas jų – lupimasis.

    Kitas galimas grybelio požymis – nagų sustorėjimas, jų plokštelės pabalimas arba pageltimas (net su rudu atspalviu).

    Jeigu įtariate, kad jums gali būti nagų grybelis, būtinai užsiregistruokite vizitui pas gydytoją dermatologą, nes tai nelengvai atsikratomas užkratas.

    Bet pirmiausia reikia, kad specialistas patvirtintų diagnozę. O tada jau pradėtų gydymą – tikėtina, skirdamas ir geriamų priešgrybelinių preparatų, kad nagai greičiau sugytų.

    Jūs sergate egzema

    Kai kurios odos ligos – egzema kaip tik yra viena tokių – gali paskatinti nagus luptis.

    Egzema gali atsirasti įvairiose kūno vietose, neaplenkia ji ir plaštakų. Tada jų oda išsausėja, ima pleiskanoti. Atsiranda raudonų uždegimo sukeltų dėmių, kuriose oda ima

    trūkinėti. Visą šį nemalonų procesą lydi niežulys bei deginimo pojūtis. Jeigu uždegimas apima nagą, gali sutrikdyti normalų jo augimą ir pakeisti išvaizdą.

    Ant egzemos paveiktų nagų atsiranda defektų, nagai būna linkę luptis. Todėl jei norite išvengti tokios komplikacijos, stenkitės suvaldyti egzemos simptomus – pasirūpinkite labai gerai drėkinti plaštakų odą kremu.

    Jums praverstų šveitiklis odai

    Jeigu mūsų oda smarkiai išsausėja, pirmąja pagalba tampa kūno šveitiklis, pašalinantis visas tas negyvas ląsteles ir stabdantis odos pleiskanojimą.

    Tokią pačią priežiūrą derėtų taikyti ir nagams. Juk realiai nagas ir yra keli sluoksniai negyvų ląstelių. Tam tikrais atvejais tie sluoksniai ima luptis, jeigu nebūna laiku pašalinami.

    Gydytojų dermatologų patarimas – šveitimui naudoti glikolio rūgštį (kitaip AHA): įrodyta, kad ji veiksmingai atnaujina nagus.

    Kada kreiptis į gydytoją

    Besilupantys nagai – dažnas ir plačiai paplitęs reiškinys, paprastai neteikiantis preteksto nerimauti. Jeigu imatės gydymo – ar tinkamos nagų priežiūros, su laiku nagų būklė turi pagerėti, simptomai tapti mažiau pastebimi.

    Tačiau nors vidinių priežasčių nagams luptis dažniausiai nebūna, jeigu jie niekaip negyja arba jeigu pradeda luptis staiga ir žmonėms, visada turėjusiems gražius sveikus nagus, nedelskite kreiptis į dermatologą ar savo šeimos gydytoją. Svarbu išsitirti ir įsitikinti, kad nėra rimtesnių organizmo bėdų – skydliaukės ligos ar anemijos. Apsidrausti niekada nepakenks.

         Receptai

    Besilupančius, trapius, sluoksniuotus nagus sustiprinti padės paprastos priemonės, kurių galima pasigaminti namuose.

    • Į bet kokį aliejų, bet geriausia – sėmenų, įlašinkite kelis lašus rožių eterinio aliejaus ir trinkite nagus bei odą aplink juos.

    • Citrinos griežinėliu ar vien tik žievele patrinkite kiekvieną nagą ir kiek galėdami ilgiau po to neplaukite rankų. Nagai atrodys sveiki ir greičiau augs.

    • Stiklinėje šilto vandens ištirpdykite šaukštą jūros druskos, porą lašų jodo ir po 30 minučių mirkykite šiame tirpale nagus.

  • 8 vitaminai, jų deficitas ir oda

    8 vitaminai, jų deficitas ir oda

    Kai kurių vitaminų trūkumas organizme aiškiausiai ir anksčiausiai pasimato ant odos.

    Yra odos defektų, kurių jokiu būdu negalima praleisti pro akis, nes jie gali signalizuoti apie rimtus pokyčius organizme – tokius kaip svarbiausiųjų vitaminų stygius.

    Tačiau pastebėję juos, neskubėkite į vaistinę: bet kokį maisto medžiagų trūkumą geriau kompensuoti maistu. O prieš pradedant vartoti papildus – visada pasitarti su gydytoju, kad tie iš pažiūros nekalti preparatai nesureaguotų su jau vartojamais vaistais ar nekomplikuotų turimų sveikatos problemų.

    Pleiskanos ir besilupančios odos plotai

    Pleiskanos ir seborėjinis dermatitas abu susiję su sutrikusia odos riebalų gamyba, dėl kurios mūsų didžiausias organas ima pleiskanoti, luptis ir niežėti.

    Nors pleiskanos įprastai tampa skalpo problema, seborėjinis dermatitas gali pažeisti veidą, pažastis, kirkšnis, viršutinę krūtinės dalį.

    Tai labai paplitusios problemos, nors būdingiausios kūdikiams, paaugliams brendimo metu ir vidutinio amžiaus suaugusiesiems.

    Sukelti tokias būkles gali daugybė veiksnių, vienas jų – netinkama mityba (nors jos sąsajos su pleiskanojančia oda ir seborėjiniu dermatitu dar nėra iki galo ištirtos).

    Jeigu susidūrėte su panašiomis odos bėdomis, pabandykite į savo valgiaraštį įtraukti daugiau maisto, turinčio:

    • Niacino (vitamino B3).

    • Riboflavino (vitamino B2).

    • Piridoksino (vitamino B6).

    • Cinko.

    Trapūs, lūžinėjantys, nesveiko atspalvio nagai

    Aišku, jie ne oda, tačiau glaudžiai susiję su jos sveikata.

    Be to, nagai gali labai daug papasakoti apie tai, kas vyksta mūsų kūne.

    Trapūs nagai – tai pirmiausia geležies trūkumas organizme. Žydintys nagai – išmarginti baltais brūkšneliais ar dėmėmis – gali būti cinko deficito požymis.

    Jeigu nagai rudai pilko atspalvio, išvagoti vertikalių rievių ir suapvalėję, tikėtina, jog trūksta vitamino B12.

    Blyški oda

    Jeigu atrodote nesveikai išblyškę, gali būti, jog stinga kelių svarbių maisto medžiagų.

    Bet kitos tikėtinos kaltininkės – anemija ir prasta kraujotaka. Todėl patartina pirmiau išsitirti dėl vitaminų ir mikroelementų trūkumo prieš pradedant ką nors iš jų vartoti.

    Tarp galimai reikalingų jums medžiagų gali būti:

    • Geležis.

    • Folio rūgštis.

    • Cinkas.

    • Piridoksinas (vitaminas B6).

    • Vitaminas B12.

    Greitai atsirandančios mėlynės ir lėtai gyjančios žaizdos

    Tokie simptomai – beveik užtikrintas ženklas, kad trūksta vitamino C ir cinko. „Beveik“, nes juos sukelti gali ir tam tikros ligos.

    Tad pastebėję įtarimų keliančius simptomus pirmiausia kreipkitės į gydytoją. Jeigu tyrimai nepatvirtins vitaminų ir mineralų stygiaus, priežasčių teks ieškoti kitur.

    Enteropatinis akrodermatitas

    Liga, be kita ko, pasireiškianti odos uždegimu ir spuogeliais aplink burną ir (arba) išangę, viduriavimu, pakitusiais nagais.

    Enteropatinį akrodermatitą sukelia cinko deficitas, tačiau ligos formų būna įvairių. Viena iš jų – retas genetinis sutrikimas, dėl kurio žarnynas negali pasisavinti cinko.

    Gali enteropatinis akrodermatitas išsivystyti ir dėl kitų ligų, sukeliančių maisto medžiagų pasisavinimo sutrikimą. Tarp dažniausiai pasitaikančiųjų – celiakija, Krono liga, priklausomybė nuo alkoholio. Taip pat prasta mityba.

    Galiausiai akrodermatitas kartais diagnozuojamas per mažo svorio anksčiau laiko gimusiems kūdikiams arba tiems, kurie negauna pakankamai cinko su motinos pienu.

    Pelagra

    Šią būklę sukelia vitamino B3, kitaip vadinamo niacinu, deficitas.

    Kaip ir enteropatinis akrodermatitas, negydoma pelagra gali sukelti rimtų komplikacijų. O ir jos pačios simptomai baugūs: viduriavimas, dermatitas (veido, rankų, pėdų arba lūpų odos uždegimas), net demencija. Opelių gali atsirasti ir burnoje.

    Pelagra šiais laikais – nedažnai pasitaikanti liga. Ja sergama nebent skurstančiuose pasaulio kraštuose, nors pasitaiko pacientų, kurių organizmas negeba tinkamai pasisavinti vitamino B3 (turinčiųjų priklausomybę nuo alkoholio, mitybos sutrikimų, virškinimo trakto ligų arba vartojančiųjų tam tikrus vaistus – antikonvulsantus, imunosupresantus).

    Sausa oda, suskeldėjusios lūpos, burnos opelės

    Vitamino B2, arba riboflavino, deficitas dažniausiai išsivysto žmonėms, kurie arba prastai maitinasi, arba negali šio vitamino tinkamai pasisavinti.

    Tačiau pritrūkti riboflavino organizmui gali ir dar dėl vienos priežasties: vitamino B2 mūsų kūnas nekaupia – bet kokį perteklių iškart pašalina.

    Dėl to skurdi mityba yra ypač pavojinga. Nevalgant vitamino B2 turinčių produktų, neilgai trukus gali pasireikšti nemalonūs simptomai – suskilusios, paraudusios lūpos, išsausėjusi oda, žaizdelės burnoje.

    Sausa, pleiskanojanti ir niežtinti oda

    Vitaminas A gyvybiškai svarbus daugeliui organizmo funkcijų, tarp jų – gerai regai, medžiagų apykaitai, imunitetui. Reikalingas jis ir ląstelėms vystytis. Todėl kai vitamino A pritrūksta, pirmiausia sureaguoja oda – tampa sausa, ima pleiskanoti, niežtėti.

    Kiti vitamino A deficito simptomai – akių sausumas ir regos problemos.

    Didžiąją dalį organizme esančio vitamino A sandėliuoja kepenys. Tad visos ligos ir būklės, kurios pažeidžia šį organą ir žarnyną, gali sukelti vitamino A deficitą.

    Yra ir dar viena įdomi vitamino A trūkumo sąlyga – cinko arba geležies stygius.

        Maistas vietoj vitaminų

    Jeigu įtariate, kad jūsų organizmui trūksta kurių nors vitaminų, pasikonsultuokite su specialistu, pasidarykite kraujo tyrimus. Nors visada rekomenduojama teikti pirmenybę maistui, ne tabletėms, žmonės, kuriems didesnė deficitų rizika – nėščiosios, senjorai, besilaikantieji griežtų, kai kurias maistines medžiagas ribojančių dietų, – be multivitaminų komplekso paprastai neišsiverčia.

    Visiems kitiems subalansuota ir maistinga mitybė turėtų padėti apsisaugoti nuo bet kokių trūkumų arba juos kompensuoti.

    Riboflavinas (vitaminas B2). Avokadai, artišokai, smidrai, kopūstinės daržovės, pieno produktai, kiaušiniai, žuvis, jautiena, vištiena, kepenys, visadalių grūdų produktai, riešutai, grybai, moliūgai.

    Niacinas (vitaminas B3). Raudona mėsa, žuvis, paukštiena, riešutai, sėklos, ankštinės daržovės, rudieji ryžiai, bananai.

    Piridoksinas (vitaminas B6). Galvijų kepenys, lašiša, avinžirniai, paukštiena, tunas, tamsiai žalios lapinės daržovės, melionai, apelsinai, bananai, papajos.

    Vitaminas B12. Žuvis, vištiena, pienas, jogurtas, sausi pusryčiai su vitaminais, augalinis pienas su vitaminais.

    Vitaminas A. Jautiena, kiaušiniai, lašiša, kepenys, vištiena, lapinės daržovės, brokoliai, morkos, moliūgai, apelsinai, melionai, vitaminizuoti pieno produktai arba sausi pusryčiai.

    Cinkas. Austrės, krabų mėsa, jautiena, kiauliena, omarų mėsa, ankštinės daržovės, riešutai, avižos, sėklos, sojų mėsa.

    Folio rūgštis. Pupelės, žemės riešutai, tamsiai žalios lapinės daržovės, saulėgrąžų sėklos, visadalių grūdų produktai, sausi pusryčiai su folio rūgštimi.

    Geležis. Špinatai, lęšiai, pupelės, jautiena, austrės, sausi pusryčiai su geležimi.

  • Vaikų imuninės sistemos stiprinimas

    Vaikų imuninės sistemos stiprinimas

    Imuninė sistema mums padeda apsisaugoti nuo įvairių ligų ir negalavimų. Tačiau kūdikių ir vaikų imuninė sistema vis dar formuojasi, todėl labai svarbu ją stiprinti.

    Nors vaikai mažesniame amžiuje gali sirgti dažnai, ypač kai pradeda lankyti darželį ar mokyklą, tačiau tam tikros ligos ar jų pasikartojimas gali byloti apie nusilpusią imuninę sistemą.

     

    Kas turi įtakos vaiko imuninės sistemos nusilpimui?

    • Netinkama mityba gali turėti įtakos imuninės sistemos nusilpimui, kuri gali būti slopinama dėl tam tikrų maistinių medžiagų ar vitaminų trūkumo. Tinkamai parinkta, subalansuota mityba turi didžiulį teigiamą poveikį vaiko sveikatai bei organizmo vystymuisi.
    • Netinkamas miego režimas ar jo trūkumas taip pat gali neigiamai paveikti vaiko imuninę sistemą.
    • Kaip ir suaugusiems, taip ir vaikams patiriantiems didelį stresą, gali sutrikti imuninės sistemos veikla.
    • Įtakos imuninei sistemai gali turėti per mažas buvimas gryname ore bei fizinio aktyvumo stoka.
    • Ligos bei tam tikrų vaistų, pavyzdžiui, antibiotikų vartojimas.

    Kaip stiprinti vaiko imuninę sistemą?

    Norint stiprinti vaiko imuninę sistemą, pirmiausia rekomenduojama praturtinti vaiko mitybos racioną kuo įvairesniais maisto produktais. Rekomenduojama įtraukti daugiau daržovių, paukštienos, pieno produktų, kiaušinių, viso grūdo produktų, tokių kaip duona, makaronai. Taip pat nepamiršti vaisių, uogų bei pasirūpinti kuo sveikesniais užkandžiais. Jeigu vaikas su maistu negauna pakankamai organizmui reikiamų vitaminų bei medžiagų, galbūt reikėtų papildomai vartoti maisto papildus, tokius kaip NeoLife papildai vaikams, tačiau prieš tai pasitarus su gydytoju ar vaistininku. Maistinių medžiagų trūkumas gali neigiamai paveikti vaiko organizmą ir susilpninti jo imuninę sistemą.

    Vaiko imuninei sistemai įtakos turi reguliarus ir kokybiškas miegas. Tėvai turėtų pasistengti įvesti tvarkingą ir reguliarų miego režimą, užtikrinant, jog vaikas miega pakankamą valandų skaičių, kuris priklauso nuo vaiko amžiaus.

    Ne ką mažiau svarbu sudaryti tinkamą dienos rutiną, užsiimti aktyvia veikla: mankštintis, sportuoti, žaisti lauke, mokytis naujų dalykų.

    Tiek suaugusio žmogaus, tiek vaiko imuninei sistemai, įtakos gali turėti daugelis aspektų. Todėl vaiko kasdieniniame gyvenime yra svarbi visuma: subalansuota mityba, tinkama dienos rutina, miego režimas, įdomios veiklos kartu, buvimas gryname ore.