Žyma: vitaminai

  • Kiek obuolių atstoja geležies paros normą

    Kiek obuolių atstoja geležies paros normą

    Obuoliai nuo seno laikomi vienais sveikiausių vaisių. Lietuvoje jie ypač mėgstami – valgomi švieži, kepami, džiovinami, iš jų spaudžiamos sultys.

    Tačiau ar tiesa, kad obuoliai yra geras geležies šaltinis ir gali padėti išvengti mažakraujystės?

    Pasirodo, norint vien obuoliais patenkinti organizmo geležies poreikį, jų tektų suvalgyti ne kelis ir net ne keliolika. Skaičiai gali nustebinti.

    Viename obuolyje – vos lašelis geležies

    Viename vidutinio dydžio obuolyje, kurio valgomoji dalis sveria apie 150–180 gramų, yra vos 0,18–0,22 miligramo geležies. Tai gerokai mažiau, nei daugelis įsivaizduoja.

    JAV žemės ūkio departamento (USDA) maisto sudėties duomenimis, 100 gramų šviežių obuolių su odele yra apie 0,12 miligramo geležies.

    Palyginkime šį kiekį su žmogaus organizmo poreikiais. JAV nacionalinių sveikatos institutų (NIH) rekomendacijose nurodoma, kad suaugusiam vyrui per dieną reikia maždaug 8 miligramų geležies, 19–50 metų moteriai – 18 miligramų, o nėščiajai – 27 miligramų.

    Tai reiškia, kad norint vien obuoliais gauti rekomenduojamą geležies kiekį, suaugusiam vyrui tektų suvalgyti maždaug 40 vidutinių obuolių, o vaisingo amžiaus moteriai – apie 90.

    Ir tai tik teorinis skaičiavimas. Geležis iš augalinės kilmės produktų pasisavinama prasčiau nei iš mėsos, todėl obuoliai nėra tinkamas būdas geležies trūkumui kompensuoti.

    Ar rūgštūs obuoliai turi daugiau geležies?

    Lietuvoje nuo seno paplitęs įsitikinimas, kad rūgštūs obuoliai, ypač antaniniai, yra naudingesni kraujui. Kartais manoma, kad kuo obuolys rūgštesnis, tuo daugiau jame geležies.

    Tačiau moksliniai duomenys tokio ryšio nepatvirtina.

    Obuolių rūgštumą daugiausia lemia organinės rūgštys, o ne geležies kiekis. Raudona odelės spalva priklauso nuo augalinių pigmentų.

    Dar vienas paplitęs mitas – greitai parudavęs perpjautas obuolys esą turi daugiau geležies.

    Iš tiesų obuolio minkštimas tamsėja dėl fermentinių reakcijų, vykstančių pažeistoms vaisiaus ląstelėms susilietus su deguonimi. Šis procesas nėra patikimas geležies kiekio rodiklis.

    Todėl nėra pagrindo specialiai rinktis rūgščius ar greitai tamsėjančius obuolius tikintis padidinti hemoglobino kiekį kraujyje.

    O gal geriau džiovinti obuoliai?

    Džiovinant obuolius iš jų pašalinama didžioji dalis vandens, todėl mineralinių medžiagų koncentracija 100 gramų produkto padidėja.

    Priklausomai nuo produkto sudėties, 100 gramų džiovintų obuolių gali būti apie 1–1,5 miligramo geležies.

    Tačiau įprastoje 30 gramų džiovintų obuolių porcijoje jos būtų tik apie 0,3–0,45 miligramo.

    Be to, džiovinti vaisiai yra gerokai kaloringesni už šviežius, jeigu lyginame vienodą jų svorį. Juose taip pat daugiau natūralių cukrų 100 gramų produkto.

    Todėl džiovinti obuoliai gali būti skanus užkandis, tačiau jie taip pat neturėtų būti laikomi svarbiu geležies šaltiniu.

    Kokie produktai geležies turi daugiau?

    Norint organizmą aprūpinti geležimi, kur kas naudingiau rinktis produktus, kuriuose šio mineralo yra daugiau.

    Vienas geriausių lengvai pasisavinamos geležies šaltinių – mėsa. Jos taip pat yra žuvyje ir jūrų gėrybėse.

    Geležies galima gauti ir iš augalinių produktų: lęšių, pupelių, avinžirnių, moliūgų sėklų, grikių bei kai kurių žalialapių daržovių.

    Tačiau svarbu ne tik geležies kiekis maiste, bet ir tai, kaip gerai organizmas ją pasisavina.

    Gyvūninės kilmės produktuose dalis geležies yra heminės formos, kuri paprastai pasisavinama lengviau. Augaliniuose produktuose esanti neheminė geležis organizmui prieinama prasčiau.

    Pasisavinimą galima pagerinti kartu valgant vitamino C turinčių produktų.

    Pavyzdžiui, lęšių ar pupelių patiekalą verta papildyti šviežia paprika, pomidorais, raugintais kopūstais ar kitomis daržovėmis.

    Tuo metu stipri arbata ir kava, geriamos valgant, gali mažinti neheminės geležies pasisavinimą.

    Kodėl obuoliai vis tiek naudingi?

    Nors obuoliai nėra geras geležies šaltinis, tai nereiškia, kad jų reikėtų valgyti mažiau.

    Juose yra maistinių skaidulų, įvairių augalinių junginių ir nedidelis kiekis vitamino C.

    Ypač vertingos tirpiosios skaidulos, tarp jų – pektinai, kurie padeda palaikyti normalią žarnyno veiklą.

    Obuoliai taip pat gali būti patogus pasirinkimas norint pakeisti kaloringesnius užkandžius. Vidutiniame obuolyje paprastai yra apie 80–100 kilokalorijų, priklausomai nuo jo dydžio.

    Vaisius geriausia valgyti su odele, nes joje ir šalia jos yra nemažai skaidulų bei augalinių junginių. Žinoma, prieš valgant obuolį būtina kruopščiai nuplauti.

    Lietuvoje auginami obuoliai gali būti puiki kasdienės mitybos dalis, tačiau jų nauda neturėtų būti siejama su gebėjimu gydyti geležies trūkumą.

    Kada vien mitybos nepakanka?

    Geležies trūkumas gali pasireikšti nuolatiniu nuovargiu, silpnumu, blyškumu, galvos svaigimu ar dusuliu fizinio krūvio metu.

    Tačiau šie simptomai nėra būdingi vien geležies stokai, todėl savarankiškai nustatyti diagnozės nereikėtų.

    Įtarus geležies trūkumą, gydytojas gali paskirti bendrą kraujo tyrimą ir feritino tyrimą, kuris padeda įvertinti organizmo geležies atsargas.

    Svarbu nustatyti ir trūkumo priežastį. Ji gali būti susijusi su nepakankamu geležies gavimu, kraujo netekimu, gausiomis menstruacijomis ar sutrikusiu maistinių medžiagų pasisavinimu.

    Jeigu geležies trūkumas patvirtinamas, vien pakeisti mitybą ne visada pakanka. Gali prireikti gydytojo paskirtų geležies preparatų.

    Savavališkai jų vartoti nerekomenduojama, nes per didelis geležies kiekis taip pat gali pakenkti sveikatai.

    Taigi senas patarimas valgyti daugiau obuolių „dėl kraujo“ turi mažai mokslinio pagrindo. Obuoliai yra vertingas vaisius, tačiau norint aprūpinti organizmą geležimi svarbiausia įvairi ir subalansuota mityba.

     

  • Arbūzas ar melionas: kuris turi daugiau vitaminų?

    Arbūzas ar melionas: kuris turi daugiau vitaminų?

    Rugpjūtį parduotuvių ir turgaviečių lentynose netrūksta nei arbūzų, nei melionų.

    Vieni renkasi gaivų ir sultingą arbūzą, kiti – saldesnį, sodresnio skonio melioną.

    Abu vaisiai turi mažai kalorijų ir daug vandens, tačiau jų maistinė vertė nėra vienoda.

    Jeigu lygintume vien vitaminų ir mineralinių medžiagų kiekį, dažniausiai laimėtų melionas. Vis dėlto svarbu žinoti, kad melionų būna įvairių: oranžinis kantalupinis, geltonasis, žalsvasis, „Galia“ ir kiti. Jų sudėtis gali gana smarkiai skirtis.

    Kalorijų skirtumas – nedidelis

    100 gramų arbūzo turi maždaug 30 kilokalorijų. Tokiame pačiame kiekyje kantalupinio meliono yra apie 34, o geltonojo meliono – apie 36 kilokalorijas. Todėl meliono vadinti itin kaloringu desertu nėra pagrindo.

    Angliavandenių kiekis taip pat panašus: 100 gramų arbūzo jų yra apie 7–8 gramus, meliono – maždaug 8–9 gramus. Abiejuose vaisiuose beveik nėra riebalų, o didžiąją jų masės dalį sudaro vanduo.

    Melionas turi kiek daugiau skaidulinių medžiagų. Arbūzo minkštime jų yra mažiau nei pusė gramo 100 gramų, o melione – maždaug 0,7–0,8 gramo. Skirtumas nėra didelis, todėl nei arbūzo, nei meliono nereikėtų laikyti pagrindiniu skaidulų šaltiniu.

    Kuo vertingas arbūzas?

    Raudoną arbūzo minkštimo spalvą suteikia likopenas – karotenoidų grupės pigmentas, pasižymintis antioksidacinėmis savybėmis. Maistinės vertės duomenys rodo, kad raudonas arbūzas yra vienas ryškesnių šviežių vaisių likopeno šaltinių. 100 gramų jo minkštimo gali būti apie 4–5 miligramus likopeno.

    Arbūze taip pat yra aminorūgšties citrulino. Jo randama ir raudonajame minkštime, ir šviesioje dalyje prie žievės. Citrulinas organizme dalyvauja procesuose, susijusiuose su azoto oksido gamyba ir kraujagyslių funkcija. Tačiau įprasta arbūzo porcija nėra vaistas nuo padidėjusio kraujospūdžio, todėl vaisiumi negalima keisti gydytojo paskirto gydymo.

    Dėl didelio vandens kiekio arbūzas yra gaivus pasirinkimas karštą dieną ir gali prisidėti prie bendro skysčių suvartojimo. Vis dėlto pagrindinis troškulio malšinimo gėrimas turėtų išlikti paprastas vanduo.

    Kuo išsiskiria melionas?

    Melionas paprastai turi daugiau vitamino C nei arbūzas, tačiau tikslus kiekis priklauso nuo rūšies.

    100 gramų kantalupinio meliono gali būti apie 36 miligramus vitamino C, geltonojo meliono – apie 18 miligramų, o arbūzo – maždaug 9 miligramai. Taigi originaliuose tekstuose kartais minimas teiginys, kad visuose melionuose yra apie 30 miligramų vitamino C, nėra visiškai tikslus. Tiek daug jo turi pirmiausia kantalupiniai, o ne visi melionai.

    Vitaminas C reikalingas kolageno gamybai, dalyvauja normalioje imuninės sistemos veikloje, veikia kaip antioksidantas ir gerina augalinės kilmės geležies pasisavinimą. Tačiau vien melionas neapsaugos nuo infekcijų ir nepakeis visavertės, įvairios mitybos.

    Melionuose taip pat yra daugiau kalio. 100 gramų kantalupinio meliono jo yra apie 266 miligramus, geltonojo – apie 228 miligramus, o arbūzo – maždaug 113 miligramų.

    Oranžinis kantalupinis melionas papildomai išsiskiria beta karotenu, kurį organizmas gali paversti vitaminu A. Geltonuosiuose ar šviesiai žaliuose melionuose beta karoteno gerokai mažiau. Kantalupiniuose ir geltonuosiuose melionuose taip pat daugiau folatų nei arbūze.

    Ar arbūzas ir melionas tinka sergant diabetu?

    Sergant cukriniu diabetu nei arbūzo, nei meliono automatiškai atsisakyti nereikia. Vaisiai turi natūralių cukrų ir angliavandenių, todėl svarbiausias yra suvalgomas kiekis bei visas dienos ar konkretaus valgymo racionas.

    Maždaug 180–200 gramų arbūzo ar meliono gali turėti apie 15 gramų angliavandenių. Amerikos diabeto asociacija šviežius vaisius, įskaitant arbūzus ir melionus, laiko tinkama mitybos dalimi, tačiau rekomenduoja atsižvelgti į porcijos dydį ir angliavandenius įtraukti į individualų mitybos planą.

    Didesnė porcija reiškia ir didesnį vienu metu gaunamų angliavandenių kiekį. Todėl suvalgyti kelis nedidelius gabalėlius nėra tas pats, kas vienu prisėdimu įveikti pusę didelio arbūzo.

    Žmonėms, kuriems gliukozės kiekį kraujyje kontroliuoti sudėtinga, dėl tinkamiausio porcijos dydžio verta tartis su gydytoju arba dietologu.

    Kodėl vaisių prieš pjaustant būtina nuplauti?

    Arbūzo ar meliono minkštimas auga apsaugotas stora žieve, tačiau ant jos paviršiaus gali būti žemių ir mikroorganizmų. Pjaunant neplautą vaisių, peilis gali pernešti teršalus nuo žievės į minkštimą.

    Prieš pjaustant arbūzą ar melioną reikia kruopščiai nuplauti po tekančiu vandeniu. Muilo, indų ploviklio ar dezinfekavimo priemonių naudoti nerekomenduojama. Tinklinę, grublėtą meliono žievę galima švelniai nušveisti švariu vaisiams ir daržovėms skirtu šepetėliu.

    Nereikėtų pirkti įskilusių, pažeistų, suminkštėjusių ar pradėjusių gesti vaisių. Perkant jau supjaustytą arbūzą Lietuvoje verta patikrinti, ar jis laikomas tinkamoje temperatūroje, ar nepažeistas minkštimas ir ar nurodytas tinkamumo vartoti terminas.

    Supjaustytą arbūzą ar melioną reikia nedelsiant uždengti arba sudėti į sandarų indą ir laikyti šaldytuve. Kambario temperatūroje supjaustyto vaisiaus nereikėtų palikti ilgiau nei dvi valandas, o per didelius karščius – ilgiau nei valandą.

    Kuris vis dėlto naudingesnis?

    Vertinant vitamino C, kalio, folatų ir skaidulinių medžiagų kiekį, melionas dažniausiai turi pranašumą. Ypač vertingas oranžinis kantalupinis melionas, kuriame daug vitamino C ir beta karoteno.

    Arbūzas savo ruožtu išsiskiria didesniu likopeno kiekiu, yra labai gaivus ir turi šiek tiek mažiau kalorijų. Todėl vieno absoliutaus laimėtojo nėra.

    Geriausias pasirinkimas – kaitalioti arbūzą ir skirtingų rūšių melionus, valgyti saikingomis porcijomis ir nepamiršti, kad joks atskiras vaisius neatstos įvairios bei subalansuotos mitybos.

  • Kas iš tiesų padeda gyventi ilgiau: brangūs vitaminai – ne svarbiausia

    Kas iš tiesų padeda gyventi ilgiau: brangūs vitaminai – ne svarbiausia

    Daugelis sveikatą ir ilgaamžiškumą sieja su brangiais maisto papildais, egzotiškais produktais ar intensyviomis treniruotėmis sporto klube.

    Tačiau moksliniai tyrimai rodo kur kas paprastesnę tiesą: didžiausią naudą dažniausiai duoda ne stebuklingos priemonės, o kasdieniai įpročiai.

    Reguliarus judėjimas, visavertė mityba, kokybiškas miegas, nerūkymas, kuo mažesnis alkoholio vartojimas ir laiku atliekami sveikatos tyrimai gali reikšmingai sumažinti širdies bei kraujagyslių ligų, antrojo tipo diabeto, kai kurių vėžio formų ir ankstyvos mirties riziką.

    Tuo metu vitaminų ir mineralų papildai nėra universali apsauga nuo ligų.

    Didelės apimties JAV nacionalinių sveikatos institutų tyrimas, kuriame daugiau kaip du dešimtmečius stebėta beveik 400 tūkst. žmonių, neparodė, kad kasdien vartojami multivitaminai sumažintų sveikų suaugusiųjų mirtingumą. Vis dėlto papildai gali būti būtini nustačius konkrečių medžiagų trūkumą, nėštumo metu ar gydytojui rekomendavus dėl ligos, mitybos arba vartojamų vaistų.

    Judėjimas svarbiau už retas sunkias treniruotes

    Norint stiprinti sveikatą nebūtina kasdien vargti sporto salėje. Kur kas svarbiau judėti reguliariai ir pasirinkti veiklą, kurią galima tęsti ilgą laiką.

    Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiesiems rekomenduoja per savaitę sukaupti bent 150–300 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo arba 75–150 minučių intensyvios veiklos. Bent du kartus per savaitę patariama atlikti ir pagrindines raumenų grupes stiprinančius pratimus.

    Tinka spartus ėjimas, važiavimas dviračiu, plaukimas, šokiai, darbas sode ar aktyvesnė namų ruoša. Sėdimą darbą dirbantiems žmonėms verta reguliariai atsistoti, pasivaikščioti ar atlikti kelis lengvus pratimus. Net ir nedidelis aktyvumas yra geriau nei jokio, tačiau vien trumpa mankštos pertraukėlė nepakeičia bendro savaitės fizinio aktyvumo.

    Miegas – ne prabanga, o sveikatos pagrindas

    Miegant organizmas atkuria energijos atsargas, reguliuoja hormonų veiklą, stiprina imuninę sistemą ir apdoroja per dieną gautą informaciją. Nuolatinis miego trūkumas siejamas su prastesne atmintimi, dirglumu, aukštesniu kraujospūdžiu, svorio didėjimu ir didesne įvairių lėtinių ligų rizika.

    Daugumai suaugusiųjų paprastai reikia maždaug 7–9 valandų miego per parą, nors individualus poreikis gali skirtis. Svarbi ne tik miego trukmė, bet ir jo kokybė bei gana pastovus režimas.

    Padėti gali reguliarus kėlimosi laikas, vėsesnis ir tamsesnis miegamasis, mažiau kofeino antroje dienos pusėje ir bent trumpa pertrauka nuo telefono ar kompiuterio prieš miegą. Jei žmogus miega pakankamai ilgai, tačiau nuolat jaučiasi išsekęs, garsiai knarkia ar prabunda dusdamas, vertėtų pasitarti su gydytoju.

    Svarbu ne „stebuklingas“ produktas, o visa mityba

    Nėra vieno maisto produkto, galinčio apsaugoti nuo visų ligų. Kur kas reikšmingesnė bendra kasdienės mitybos kokybė.

    Raciono pagrindą turėtų sudaryti daržovės, vaisiai ir uogos, viso grūdo produktai, ankštiniai augalai, riešutai ir sėklos. Baltymų galima gauti iš žuvies, kiaušinių, liesesnės mėsos, pieno produktų ir ankštinių kultūrų.

    Lietuvoje nebūtina ieškoti brangių egzotiškų vadinamųjų supermaisto produktų. Puikiai tinka kopūstai, morkos, burokėliai, obuoliai, šaldytos uogos, avižos, grikiai, pupelės, žirniai, lęšiai, silkė ir kita žuvis.

    Vertėtų rečiau rinktis stipriai perdirbtus produktus, saldžius gėrimus, daug druskos turinčius užkandžius, dažnai valgomą greitąjį maistą ir mėsos gaminius. Sveika mityba nereiškia, kad tam tikras maistas turi būti visiškai uždraustas – svarbiausia, kad mažiau vertingi produktai netaptų kasdienio raciono pagrindu.

    Vandens poreikis kiekvienam skirtingas

    Vanduo būtinas normaliai kraujotakai, kūno temperatūros reguliavimui, virškinimui ir kitoms organizmo funkcijoms. Tačiau visiems žmonėms tinkamos vienodos privalomos vandens normos nėra.

    Skysčių poreikis priklauso nuo kūno sudėjimo, fizinio aktyvumo, oro temperatūros, mitybos, sveikatos būklės ir vartojamų vaistų. Dalį vandens gauname su sriubomis, vaisiais, daržovėmis ir kitais produktais.

    Daugumai sveikų žmonių patikimas orientyras yra troškulys ir šviesiai gelsvos spalvos šlapimas. Karštą dieną, sportuojant, karščiuojant ar gausiai prakaituojant skysčių reikia daugiau. Tačiau žmonėms, sergantiems širdies ar inkstų ligomis, gydytojas gali rekomenduoti skysčių kiekį riboti, todėl universaliais patarimais remtis nederėtų.

    Teiginys, kad vos pritrūkus vandens kraujas būtinai „sutirštėja“ ir staiga sulėtėja deguonies pernešimas, yra pernelyg supaprastintas. Ryški dehidratacija iš tiesų gali sutrikdyti kraujotaką ir savijautą, tačiau nedidelis troškulys dar nereiškia pavojingo kraujo sutirštėjimo.

    Nerūkymas duoda daugiau naudos nei papildų lentyna

    Tabako vartojimas yra vienas svarbiausių išvengiamų ankstyvos mirties rizikos veiksnių. Rūkymas didina infarkto, insulto, plaučių ligų ir daugelio vėžio rūšių tikimybę.

    Mesti rūkyti naudinga bet kuriame amžiuje. Teigiami pokyčiai prasideda gana greitai, o ilgainiui širdies, kraujagyslių ir kvėpavimo sistemos ligų rizika mažėja. Tai vienas veiksmingiausių sveikatos sprendimų, gerokai svarbesnis už profilaktiškai vartojamus vitaminus.

    Alkoholio atveju taisyklė taip pat paprasta: kuo jo mažiau, tuo saugiau. Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad nėra tokio alkoholio kiekio, kuris būtų visiškai nerizikingas sveikatai, ypač vertinant vėžio riziką. Alkoholis priskiriamas pirmos grupės kancerogenams ir yra siejamas mažiausiai su septyniomis vėžio rūšimis.

    Lėtinis stresas taip pat palieka pėdsaką

    Trumpalaikis stresas gali padėti susitelkti ir greičiau reaguoti, tačiau ilgai trunkanti įtampa gali bloginti miegą, didinti kraujospūdį, skatinti persivalgymą ir silpninti emocinę savijautą.

    Ne visų streso priežasčių įmanoma išvengti, tačiau galima mokytis geriau jas valdyti. Padeda kasdienis judėjimas, pasivaikščiojimai, bendravimas su artimaisiais, pakankamas poilsis ir aiškios darbo bei laisvalaikio ribos.

    Jeigu nerimas, prislėgta nuotaika, nemiga ar išsekimas užsitęsia ir trukdo kasdieniam gyvenimui, vien kvėpavimo pratimų gali nepakakti. Tokiu atveju verta kreiptis į šeimos gydytoją, psichologą ar kitą psichikos sveikatos specialistą.

    Profilaktiniai tyrimai turi būti parenkami pagal amžių ir riziką

    Reguliarus sveikatos tikrinimas nereiškia, kad kiekvienais metais būtina savo nuožiūra atlikti kuo daugiau laboratorinių tyrimų. Nereikalingi tyrimai gali parodyti atsitiktinių nukrypimų, sukelti nerimą ir paskatinti tolesnius tyrimus, kurie žmogui iš tiesų nebuvo būtini.

    Tikslingiau su šeimos gydytoju įvertinti kraujospūdį, kūno svorį, rūkymą, fizinį aktyvumą, šeimos ligų istoriją ir pagal amžių bei rizikos veiksnius parinkti reikalingus tyrimus.

    Lietuvoje privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti gyventojai gali nemokamai dalyvauti valstybės finansuojamose ligų prevencijos programose. Šiuo metu vykdomos gimdos kaklelio, krūties, prostatos, storosios žarnos ir širdies bei kraujagyslių ligų prevencijos programos. Dėl dalyvavimo pirmiausia reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją.

    Pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa Lietuvoje skirta 40–60 metų imtinai vyrams ir moterims, o krūties vėžio programa – 45–74 metų imtinai moterims. Tikslinės amžiaus ribos ir tyrimų periodiškumas skirtingose programose nėra vienodi.

    Ilgaamžiškumas prasideda nuo kasdienybės

    Sveikata retai priklauso nuo vieno pirkinio, vieno produkto ar trumpalaikio iššūkio. Ją kuria daugybė nedidelių sprendimų: daugiau judėti, nerūkyti, rečiau vartoti alkoholį, rinktis įvairų maistą, pakankamai miegoti ir neignoruoti profilaktikos.

    Vitaminai nėra savaime blogi, tačiau sveikam, visavertiškai besimaitinančiam žmogui jie nepakeičia miego, judėjimo ar subalansuotos mitybos. Maisto papildus geriausia rinktis ne pagal reklamą ar pažįstamų patarimus, o nustačius konkretų poreikį ir pasitarus su gydytoju ar vaistininku.

  • Ar šviežios daržovės tikrai naudingesnės už šaldytas ar konservuotas?

    Ar šviežios daržovės tikrai naudingesnės už šaldytas ar konservuotas?

    Daugelis esame įpratę manyti, kad šviežios daržovės ir vaisiai – sveikos mitybos etalonas, o šaldyti ar konservuoti produktai tėra kompromisas dėl kainos, laiko ar patogumo. Tačiau mitybos specialistai į tokį skirstymą žiūri atsargiau.

    Iš tiesų skirtumas tarp šviežių, šaldytų ir konservuotų daržovių bei vaisių dažnai būna mažesnis, nei manome. Kai kuriais atvejais šaldyti produktai maistines medžiagas išsaugo net labai gerai, nes dažniausiai užšaldomi netrukus po derliaus nuėmimo, kai jų maistinė vertė dar didelė.

    Tad klausimas turėtų būti ne „švieži ar šaldyti“, o kaip dažniau suvalgyti pakankamai daržovių, vaisių ir uogų – ir kaip pasirinkti produktus, kuriuose nėra nereikalingo cukraus, druskos ar riebių padažų.

    Kiek daržovių ir vaisių reikėtų suvalgyti

    Daržovės, vaisiai ir uogos yra vitaminų, mineralinių medžiagų, skaidulų ir kitų organizmui naudingų junginių šaltinis. Pakankamas jų kiekis siejamas su mažesne kai kurių lėtinių ligų rizika, geresne virškinimo sistemos veikla ir sveikesne mityba apskritai.

    Lietuvos sveikos mitybos rekomendacijose nurodoma kasdien suvartoti bent 500 g arba 5 porcijas daržovių, vaisių ir uogų. Iš jų bent 350 g turėtų sudaryti daržovės, neskaitant bulvių, o 150–250 g – vaisiai ir uogos.

    Viena porcija – gana paprastas orientyras: dubenėlis salotų, vidutinio dydžio agurkas ar obuolys, sauja uogų, kelios morkos, pomidoras ar kita įprasta porcija. Svarbiausia – įvairovė ir reguliarumas.

    Geriausia, kai daržovių, vaisių ir uogų yra kiekviename valgyme. Tačiau tai nereiškia, kad jie būtinai turi būti tik švieži. Tinka ir šaldytos, raugintos, saikingai termiškai apdorotos daržovės. Svarbu neapsiriboti vien bulvėmis ar saldžiais vaisiais – daržovių kasdien turėtų būti daugiau nei vaisių.

    Kodėl šaldyti ir konservuoti produktai gali būti naudingi

    Pagrindiniai šaldytų ir konservuotų daržovių bei vaisių privalumai – kaina, patogumas ir ilgesnis galiojimo laikas. Tai ypač aktualu žiemą ar ankstyvą pavasarį, kai švieži produktai būna brangesni, o jų kokybė ne visada džiugina.

    Šaldytos daržovės dažnai jau būna nuplautos, supjaustytos ir paruoštos gaminti. Jas galima greitai suberti į sriubą, troškinį, omletą, košę ar garnyrą. Konservuotos ankštinės daržovės – pupelės, avinžirniai, lęšiai – taip pat gali labai praversti, kai norisi greitai pagaminti sotesnį patiekalą.

    Dar vienas privalumas – mažiau maisto atliekų. Šviežios salotos, uogos ar vaisiai greitai vysta, genda, pelyja. Šaldyti ir konservuoti produktai laikosi gerokai ilgiau, todėl padeda sutaupyti ir išvengti situacijos, kai nespėtas suvalgyti maistas keliauja į šiukšliadėžę.

    Ar šaldant išlieka vitaminai

    Šaldymas sulėtina produktų gedimą ir padeda išsaugoti didelę dalį maistinių medžiagų. Dažnai daržovės ir vaisiai šaldomi tada, kai yra prinokę ar pasiekę tinkamą brandą, todėl jų maistinė vertė gali būti labai gera.

    Žinoma, šaldymas nėra stebuklas. Kai kurios daržovės prieš šaldymą trumpai blanširuojamos – apdorojamos karštu vandeniu ar garais. Dėl to gali sumažėti dalis jautresnių vandenyje tirpių vitaminų, pavyzdžiui, vitamino C ar kai kurių B grupės vitaminų. Kita vertus, blanširavimas padeda sustabdyti fermentų veiklą, išsaugoti spalvą, skonį ir tekstūrą.

    Praktiškai svarbiausia šaldytų produktų nekankinti: neatšildyti ir vėl neužšaldyti kelis kartus. Pakartotinis atitirpinimas ir užšaldymas blogina tekstūrą, gali skatinti skysčių netekimą ir neigiamai veikti kokybę. Todėl geriausia išsiimti tiek, kiek iškart sunaudosite.

    Kas nutinka konservuojant

    Konservavimas veikia kitaip nei šaldymas. Produktai paprastai kaitinami aukštoje temperatūroje, kad būtų sunaikinti mikroorganizmai ir maistas galėtų ilgai saugiai stovėti kambario temperatūroje. Dėl tokio apdorojimo dalis jautresnių maistinių medžiagų, ypač vitamino C, gali sumažėti.

    Vis dėlto tai nereiškia, kad konservuoti produktai yra „beverčiai“. Konservuoti pomidorai, pupelės, avinžirniai, lęšiai, kukurūzai ar kai kurios daržovės vis tiek gali būti geras skaidulų, mineralinių medžiagų ir augalinių baltymų šaltinis.

    Kai kurių produktų atveju terminis apdorojimas netgi padidina tam tikrų junginių prieinamumą organizmui. Pavyzdžiui, iš kaitintų pomidorų organizmui lengviau pasisavinti likopeną – antioksidantą, siejamą su pomidorų raudona spalva. Todėl konservuoti pomidorai savo sultyse ar pomidorų tyrė be perteklinės druskos gali būti visai geras pasirinkimas.

    Didžiausia konservų problema – druska ir cukrus

    Renkantis konservuotus produktus svarbiausia skaityti etiketes. Konservuotose daržovėse ir ankštiniuose produktuose neretai būna daug druskos, o konservuotuose vaisiuose – pridėtinio cukraus ar sirupo.

    Todėl verta rinktis daržoves ir ankštinius produktus su užrašu „be pridėtinės druskos“, „mažiau druskos“ arba tiesiog palyginti natrio kiekį maistingumo lentelėje. Jei tokio pasirinkimo nėra, dalį druskos galima sumažinti paprastai: nupilti skystį ir produktus perplauti po tekančiu vandeniu.

    Konservuotus vaisius geriau rinktis savo sultyse, o ne sirupe. Dar geriau – be pridėtinio cukraus. Sirupas gali paversti iš pažiūros sveiką produktą tiesiog saldžiu desertu.

    Atsargiau reikėtų žiūrėti ir į konservuotas pupeles pomidorų ar kitokiuose padažuose, nes juose gali būti ir druskos, ir cukraus. Jei tokie produktai valgomi dažnai, verta rinktis mažiau druskos ir cukraus turinčias versijas.

    O kaip dėl saugumo

    Šaldyti vaisiai ir daržovės paprastai yra saugūs, tačiau kai kuriuos produktus, ypač šaldytas daržoves, geriausia vartoti termiškai apdorotus, jei taip nurodyta ant pakuotės. Tai svarbu dėl galimos mikrobiologinės taršos.

    Konservų atveju galioja kita taisyklė: niekada nevartokite produkto iš išsipūtusios, pažeistos, surūdijusios ar pratekėjusios skardinės. Išsipūtusi pakuotė gali rodyti, kad viduje vyksta mikroorganizmų veikla, todėl rizikuoti nereikėtų.

    Atidarytų konservų taip pat geriau nelaikyti pačioje skardinėje. Likusį turinį verta perdėti į švarų indelį, uždengti ir laikyti šaldytuve.

    Kaip patogiai naudoti šaldytas ir konservuotas daržoves

    Šaldytos daržovės – vienas paprasčiausių būdų greitai pagerinti vakarienę. Žirneliai, brokoliai, špinatai, šparaginės pupelės, morkų ir žiedinių kopūstų mišiniai tinka sriuboms, troškiniams, apkepams, omletams ar garnyrams.

    Šaldytos uogos puikiai tinka košėms, jogurtui, varškei, glotnučiams, kepiniams ar padažams. Jos ypač naudingos ne sezono metu, kai šviežios uogos brangios arba atvežtinės ir ne tokios aromatingos.

    Konservuotos ankštinės daržovės gali išgelbėti pietus ar vakarienę: avinžirnius galima dėti į salotas, sriubas, troškinius, iš jų gaminti užtepėles; pupelės tinka čili troškiniams, makaronų padažams, mišrainėms; lęšiai greitai padidina patiekalo sotumą.

    Sausos ankštinės daržovės dažnai yra dar pigesnės ir taip pat ilgai laikosi, tačiau jas reikia mirkyti ar ilgiau virti. Todėl konservuotos pupelės ar avinžirniai nėra prastas pasirinkimas – ypač jei padeda dažniau valgyti augalinį maistą.

    Ar džiovinti vaisiai gali pakeisti šviežius

    Džiovinti vaisiai ir uogos taip pat gali būti mitybos dalis, tačiau jų nereikėtų laikyti lygiaverčiu kasdieniu šviežių ar šaldytų vaisių pakaitalu. Džiovinant pašalinama daug vandens, todėl cukrūs ir kalorijos tampa labiau koncentruoti.

    Keli džiovinti abrikosai, slyvos ar datulės gali būti patogus užkandis, bet sauja džiovintų vaisių cukraus kiekiu gali prilygti gerokai didesniam šviežių vaisių kiekiui. Be to, dalis džiovintų vaisių papildomai saldinami arba apdorojami sirupu, todėl verta skaityti sudėtį.

    Lietuvos sveikos mitybos rekomendacijose taip pat pabrėžiama, kad džiovintus vaisius ir uogas reikėtų vartoti saikingai, nes juose gausu cukrų. Sultys taip pat nėra visavertis vaisių ar uogų pakaitalas, nes jose mažiau skaidulų ir santykinai daugiau cukrų.

    Ką rinktis parduotuvėje

    Jei perkate šviežius produktus, rinkitės sezoninius ir tokius, kuriuos tikrai spėsite suvalgyti. Vasarą ir rudenį šviežių vietinių daržovių bei uogų pasirinkimas Lietuvoje didelis, todėl verta tuo naudotis. Tačiau žiemą šaldytos daržovės ar uogos dažnai yra labai praktiška alternatyva.

    Rinkdamiesi šaldytus produktus, ieškokite paprastos sudėties: daržovės, uogos ar vaisiai be cukraus, druskos, padažų, džiūvėsėlių ar riebalų mišinių. Kuo trumpesnė sudėtis, tuo lengviau suprasti, ką iš tikrųjų perkate.

    Rinkdamiesi konservus, žiūrėkite į druską, cukrų ir padažus. Geriausias pasirinkimas – ankštiniai produktai ar daržovės vandenyje, savo sultyse ar natūraliame užpilde, be perteklinių priedų.

    Mitą verta pamiršti

    Skirstymas į „naudingus šviežius“ ir „antrarūšius šaldytus“ produktus yra pasenęs. Šaldytos daržovės, vaisiai ir uogos gali būti visavertė sveikos mitybos dalis, o kai kuriais atvejais – net patogesnis ir pigesnis būdas dažniau valgyti augalinį maistą.

    Konservuoti produktai taip pat gali būti naudingi, jei pasirenkami apdairiai. Svarbiausia vengti perteklinės druskos, cukraus ir riebių padažų.

    Tad sveikiausias pasirinkimas nebūtinai yra tas, kuris atrodo „šviežiausiai“. Sveikiausias pasirinkimas yra tas, kuris padeda kasdien suvalgyti pakankamai daržovių, vaisių ir uogų, dera prie jūsų gyvenimo ritmo ir netampa dar viena priežastimi maistui gesti šaldytuve.

  • Kaip derinti vitaminus tarpusavyje, kad jie būtų veiksmingi?

    Kaip derinti vitaminus tarpusavyje, kad jie būtų veiksmingi?

    Tinkamai parinkti vitaminai gali reikšmingai prisidėti prie geresnės savijautos, stipresnio imuniteto ir bendros organizmo būklės. Tačiau ne mažiau svarbu suprasti, kad ne visi vitaminai ir mineralai veikia vienodai gerai vartojami kartu.

    Kai kurios medžiagos viena kitą papildo ir gerina pasisavinimą, o kitos gali konkuruoti tarpusavyje bei mažinti poveikį. Todėl norint maksimalaus rezultato svarbu žinoti, kaip derinti vitaminus tarpusavyje, kad jie būtų iš tiesų veiksmingi.

    Kurie vitaminų deriniai veikia geriausiai

    Vieni geriausiai žinomų derinių yra vitaminai D3 ir K2. Šios medžiagos dažnai vartojamos kartu, nes vitaminas D3 padeda pasisavinti kalcį, o K2 prisideda prie to, kad kalcis būtų nukreiptas į kaulus ir dantis, o ne kauptųsi kraujagyslėse. Dėl to šis kompleksas dažnai rekomenduojamas kaulų ir dantų būklei palaikyti.

    Dar vienas populiarus derinys – vitaminas C ir geležis. Vitaminas C pagerina geležies pasisavinimą, todėl šios medžiagos dažnai vartojamos kartu, ypač jei siekiama palaikyti energiją ir normalią kraujotakos funkciją. Taip pat itin vertinami B grupės vitaminai, kurie papildo vienas kitą ir prisideda prie nervų sistemos veiklai bei energijos apykaitai svarbių procesų.

    Magnis ir vitaminas B6 taip pat dažnai derinami viename maisto papilde, nes B6 gali pagerinti magnio įsisavinimą. Toks derinys populiarus siekiant palaikyti normalią nervų sistemos veiklą, mažinti nuovargį ir palaikyti raumenų funkciją. Jei ieškote aukščiausios kokybės produktų, https://lotos-pharma.lt/ rasite platų vitaminų ir maisto papildų pasirinkimą ir sužinosite daugiau apie jų vartojimą.

    Kurių vitaminų geriau nevartoti kartu

    Nors dauguma vitaminų ir mineralų dera tarpusavyje, kai kuriuos reikėtų vartoti atskirai. Pavyzdžiui, kalcis gali mažinti geležies pasisavinimą, todėl šių papildų nerekomenduojama vartoti vienu metu. Panašiai gali konkuruoti ir cinkas su geležimi ar magniu, jei jų dozės didelės.

    Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į riebaluose tirpius vitaminus – A, D, E ir K geriausiai pasisavinami vartojami su maistu, kuriame yra riebalų. Tuo tarpu vandeniu tirpūs vitaminai, tokie kaip vitaminas C ar B12, dažnai gali būti vartojami kitu metu.

    Jei vartojate kelis skirtingus maisto papildus, verta peržiūrėti jų sudėtį – kartais tas pats vitaminas ar mineralas gali kartotis keliuose produktuose, todėl bendra dozė tampa didesnė nei planuota.

    Vitaminai pagal amžių ir poreikius

    Vitaminų poreikis skiriasi priklausomai nuo amžiaus, gyvenimo būdo ir fiziologinių pokyčių. Todėl renkantis papildus verta atsižvelgti į individualius poreikius.

    Pasak Lotos Pharma specialistų, vitaminai vyrams dažnai papildomai praturtinami cinku, selenu, magniu ir B grupės vitaminais, nes šios medžiagos svarbios energijai, hormonų veiklai bei aktyviam gyvenimo būdui. O vitaminai moterims dažnai turi daugiau geležies, folio rūgšties, biotino ar kolageno komponentų, ypač jei orientuojamasi į odos, plaukų, nagų būklę ar specifinius poreikius menopauzės laikotarpiu.

    Vitaminai vaikams kuriami atsižvelgiant į augančio organizmo poreikius, todėl jų sudėtyje dažnai būna vitaminas D, kalcis, vitaminas C ir kitos augimui svarbios medžiagos. Populiari forma – guminukai arba skystas maisto papildas, nes juos patogiau vartoti mažiesiems.

    Vitaminai paaugliams dažnai orientuoti į spartų augimą, energijos poreikį, aktyvią nervų sistemos veiklą bei imunitetą. Šiuo laikotarpiu ypač svarbus subalansuotas vitaminų ir mineralų kompleksas.

    Kodėl svarbu ne tik vartoti, bet ir derinti atsakingai

    Net aukščiausios kokybės vitaminai nebus maksimaliai veiksmingi, jei jie vartojami netinkamai. Organizmas geriausiai pasisavina maistines medžiagas tada, kai jos derinamos apgalvotai ir vartojamos pagal individualų poreikį. Būtent todėl vitaminai ir maisto papildai turėtų būti pasirenkami ne tik pagal populiarumą, bet ir pagal sudėtį, tarpusavio suderinamumą bei realų poreikį.

    Svarbu nepamiršti, kad papildai nėra subalansuotos mitybos pakaitalas. Vitaminai yra efektyviausi tada, kai jie papildo pilnavertę mitybą, o ne ją pakeičia. Pirmiausia verta apsvarstyti, ar trūkstant tam tikros medžiagos, jos galite gauti iš miasto, žinodami, kur kokio vitamino ieškoti: vitamino C – citrusiniuose vaisiuose, D – riebioje žuvyje, kalcio – pieno produktuose, geležies – raudonoje mėsoje ir ankštiniuose, magnio – riešutuose ir sėklose. Jei kyla abejonių, kokių medžiagų trūksta jūsų organizmui, verta pasitarti su specialistu, atlikti tyrimus.

    Tinkamai suderinti papildai gali pagerinti pasisavinimą, sustiprinti poveikį ir padėti organizmui efektyviau panaudoti gaunamas medžiagas. Svarbiausia – pasirinkti individualius poreikius atitinkančius sprendimus ir vartoti juos atsakingai. Tokiu būdu galima maksimaliai išnaudoti papildų naudą ir prisidėti prie geresnės savijautos kiekviename gyvenimo etape.

  • Vitaminai ne saldainiai

    Vitaminai ne saldainiai

    Daugelis žmonių mano, kad vitaminų vartojimas niekuo negresia. Juk patys gydytojai nuolat įspėja apie jų stoką ir būtinybę papildyti organizmo atsargas.

    O čia dar, kaip tyčia, pavasaris už lango.

    Galų gale maistas juk irgi pilnas vitaminų – tai kaip jie galėtų pakenkti papildų pavidalu?

    Dažnai maisto papildus vertiname taip pat, kaip vaisius: juk spanguolės ar obuoliai negali susargdinti, tad jei jų vartosiu daugiau, būsiu sveikesnis.

    Tačiau taip yra ne visada. Per didelis vitaminų ar papildų kiekis gali būti pavojingas. Ir geriausias būdas nuo to apsisaugoti – nemanyti, kad viską išmanote geriausiai.

    Net jei išties išsamiai domėjotės, ar magnis gali pagerinti miegą, o vitaminai C ir E – jūsų odos būklę, prieš įtraukdami ką nors naujo į savo racioną būtinai pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu. Geriausia – savo gydytoju. Mat nors patys papildai nebūtinai yra žalingi, jų galima tiesiog perdozuoti.

    Todėl taip svarbu žinoti ir vitaminų padauginimo požymius, kad laiku sustotumėte, kol dar nepridarėte žalos sveikatai.

    Kas per daug, tas pavojinga?

    Papildai yra komerciniai produktai, reklamuojami kaip priemonė sveikatai stiprinti, tačiau tai nėra vaistai.

    Jie turėtų tik padėti užpildyti konkrečią maistinių medžiagų spragą – papildai negali pakeisti subalansuotos mitybos ir tikrai nėra trumpiausias kelias į geresnę sveikatą.

    Kitaip tariant, siekdami užsitikrinti reikiamą vitaminų ar mineralų kiekį niekada neturėtumėte pasikliauti vien papildais. Tai būtų klaida, kuri tik padarytų mitybą dar prasčiau subalansuotą, o svarbiausia – pakenktų bendrai sveikatos būklei.

    Maža to, vitaminai gali būti itin pavojingi žmonėms, turintiems tam tikrų sveikatos sutrikimų, dėl kurių vieno ar kito papildo būtina vengti.

    Būkite ypač atsargūs ir jei geriate kokius nors vaistus ir (arba) jau vartojate kitus papildus, jei turite kepenų, inkstų ar širdies problemų, jei jums taikomas gydymas nuo vėžio, skirti imunitetą modifikuojantys vaistai ar kraują skystinantys preparatai. Taip pat jei laukiatės, maitinate krūtimi ar bandote pastoti.

    Kaip žinoti, kad per daug vitaminų

    Esama įvairių požymių, rodančių, kad organizmas sukaupė per didelę vartojamų vitaminų dozę.

    Su vandenyje tirpiais vitaminais viskas kiek paprasčiau – tokie, pavyzdžiui, C ir B grupės vitaminai, esant pertekliui, paprastai pasišalina su šlapimu. Bet riebaluose tirpūs vitaminai – A, D, E, K – gali kauptis organizme ir, vartojant per daug, sukelti didesnę apsinuodijimo riziką.

    Mineralai ir kiti papildai taip pat gali būti pavojingi, nes jie gyvybiškai svarbūs daugeliui organizmo sistemų, tad net ir nedidelis disbalansas gali sutrikdyti pastarųjų veiklą, įspėja medikai.

    Priklausomai nuo papildo ar jų derinio, galima patirti pačių įvairiausių simptomų. O blogiausia tai, jog perteklinis „vitaminizavimasis“ kartais pasireiškia kaip kasdieniai negalavimai, atsirandantys tarsi be priežasties.

    Vis dėlto yra perdozavimo požymių, būdingų tik tam tikriems papildams.

    Širdies permušimai arba skausmas krūtinėje

    Pajutę bet kokius su širdies veikla susijusius simptomus, ypač vartodami maisto papildus, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

    Nesvarbu, ar turite diagnozuotą širdies ligą, ar ne, tokius simptomus būtina ištirti.

    Taip pat, įspėja gydytojai, vartojant kalcio kanalų blokuotojus kraujospūdžiui mažinti geriau vengti žolinių papildų – gali sukelti nepageidaujamą sąveiką.

    Sudirgusi oda

    Bėrimai ar į alergines panašios reakcijos – dar vienas galimas ženklas, kad vartojate per didelę papildo dozę.

    Tyrimais atskleista, kad alerginis kontaktinis dermatitas – galimas šalutinis poveikis vartojant beveik visus vitaminus, išskyrus B2 ir B9.

    Pakitusi šlapimo arba odos spalva

    Itin sodri ar pasikeitusi šlapimo spalva ir odos atspalvio pokyčiai taip pat gali atsirasti vartojant per daug vitaminų.

    Jei jūsų šlapimas patamsėja, oda pradeda geltonuoti, nedelsdami apie šiuos simptomus praneškite savo gydytojui. Nors taip nutinka retai, papildai gali pažeisti kepenis.

    Galvos svaigimas

    Tai gali būti ženklas, kad suvartojote per daug geležies. Kaip ir kiti neurologiniai simptomai, pavyzdžiui, galvos skausmas, dilgčiojimas rankose ar kojose, miego sutrikimai.

    Perteklinis geležies kiekis gali turėti toksišką poveikį kepenims. O dar jį išduoda žemas kraujospūdis, metalo skonis burnoje, traukuliai.

    Virškinimo problemos

    Specialistai įspėja: maistinės skaidulos gali sukelti pilvo pūtimą ir dujų kaupimąsi, per didelis vitamino C kiekis – pasireikšti viduriavimu, skrandžio sutrikimais ir vėmimu.

    Papildų tikslas yra pagerinti mūsų mitybą, tačiau pradėję juos vartoti neturėtume justi jokio staigaus poveikio.

    Kitaip tariant, nuo papildo, kad ir koks tas būtų, neturėtume pradėti jaustis nei gerai, nei blogai.

    Bet koks juntamas fizinis pokytis reiškia, kad būtina apsvarstyti, vartoti papildą toliau ar ne, ir jei taip, tai gal reikia kitokios dozės.

    Sąveikos, apie kurias būtina žinoti

    Jau ne sykį esame rašę, kad tam tikrų vitaminų ir papildų derinių reikėtų vengti – ar bent vartoti skirtingu laiku. Kelis jų priminsime.

    Kalcis ir geležis konkuruoja tarpusavyje dėl pasisavinimo, todėl jų negalima gerti tuo pačiu metu.

    Geležis ir kalcis gali sutrikdyti skydliaukės hormonus pakeičiančių vaistų, tokių kaip levotiroksinas, pasisavinimą.

    Didelės vitamino K dozės gali susilpninti kraują skystinančių vaistų, pavyzdžiui, varfarino, poveikį.

    O jonažolių preparatai dažnai neigiamai sąveikauja su antidepresantais.

    Tam tikri vitaminų deriniai irgi gali kelti pavojų sveikatai. Ypač jeigu vartojami keli skirtingi preparatai, kurių sudėtyje yra B grupės vitaminų, vitamino D ar vitamino A.

    Vengti reikėtų tuo pačiu metu vartoti ir kelis papildus, kurių sudedamosios dalys veikia kraujavimą ir (arba) kraujo krešėjimą, papildus, pasižyminčius stimuliuojamu poveikiu (skirtus susikaupimui, budrumui, svorio metimui ar energijai), bei vaistų, papildų ir vaistažolių derinius.

    Žoliniai papildai itin pavojingi – jie gali neigiamai paveikti ilgalaikį gydymą.

    Pernai atliktas tyrimas parodė, kad vyresnio amžiaus pacientai, kuriems taikomas vėžio gydymas, patyrė nepageidaujamų reakcijų vartodami raudonųjų mielių ryžius, rausvažiedžių ežiuolių, ciberžolių ir kanapių preparatus.

    Jeigu dabar vartojate kokius nors papildus, pasakykite apie tai savo gydytojui.

    Pacientai dažnai nenoriai atskleidžia, kokius papildus geria, – būgštauja, kad gydytojas pagalvos, jog jie nepasitiki teikiama priežiūra. Būkite sąžiningi ir atviri. Kalbant apie papildus, skaidrumas reiškia saugumą – kuo daugiau informacijos turės jūsų gydytojas, tuo geriau jums.

  • Vitaminai moterims skirtingais gyvenimo etapais

    Vitaminai moterims skirtingais gyvenimo etapais

    Moterų organizmas per gyvenimą patiria daugiau fiziologinių pokyčių nei dauguma kasdien pastebi. Paauglystė, aktyvūs studijų ar karjeros metai, motinystė, brandesnis amžius – kiekvienas etapas turi savus poreikius, kurie tiesiogiai veikia savijautą, energijos lygį ir bendrą balansą. Dėl šios priežasties vis dažniau kalbama apie tai, kad vitaminai energijai moterims turėtų būti vertinami ne universaliai, o atsižvelgiant į konkretų gyvenimo laikotarpį. Informacijos ir sprendimų šia tema daugelis ieško papildinis.lt.

    Kodėl moterų vitaminų poreikiai keičiasi?

    Hormoniniai pokyčiai, menstruacinis ciklas, nėštumas ar menopauzė daro tiesioginę įtaką organizmo veiklai. Kartu keičiasi ir mikroelementų poreikis. Tai, kas buvo aktualu dvidešimties, nebūtinai išlieka svarbiausia keturiasdešimties ar vėliau.

    Be fiziologinių procesų, didelę reikšmę turi ir gyvenimo būdas. Intensyvus darbas, emocinė įtampa, fizinis aktyvumas ar miego trūkumas gali lemti didesnį tam tikrų vitaminų ir mineralų poreikį.

    Jaunesnio amžiaus moterys ir energijos palaikymas

    Paauglystės ir jaunystės laikotarpiu organizmas intensyviai vystosi, todėl jam reikalingas pakankamas maistinių medžiagų kiekis. Šiuo etapu dažnai susiduriama su nuovargiu, dėmesio stoka ar energijos svyravimais, ypač jei mityba nėra subalansuota.

    Šiame gyvenimo etape vitaminai dažniausiai siejami su:

    • energijos apykaita,
    • nervų sistemos veikla.

    Svarbu suprasti, kad energijos pojūtis priklauso ne nuo vieno elemento, o nuo visos sistemos balanso.

    Aktyvūs metai: darbas, šeima ir atsakomybės

    Vidutinio amžiaus moterys dažnai derina kelias roles vienu metu – darbą, šeimą, socialinius įsipareigojimus. Tokia kasdienybė neretai tampa nuolatinio nuovargio priežastimi, net jei miegas ir mityba atrodo pakankami.

    Brandesnis amžius ir savijautos pokyčiai

    Bėgant metams organizmo gebėjimas pasisavinti tam tikras medžiagas gali mažėti. Dėl to net ir įprasta mityba ne visada užtikrina reikiamą vitaminų bei mineralų kiekį. Šiuo laikotarpiu dažniau dėmesys skiriamas kaulų būklei, raumenų funkcijai ir bendrai energijai.

    Brandesniame amžiuje svarbus tampa nuoseklumas – ne trumpalaikiai sprendimai, o ilgalaikė savijautos palaikymo strategija.

    Kaip vertinti vitaminų pasirinkimą?

    Renkantis vitaminus, verta atkreipti dėmesį ne tik į pavadinimą ar pažadus, bet ir į sudėtį. Skirtingi vitaminai atlieka skirtingas funkcijas, todėl svarbu suprasti, ko organizmui trūksta.

    Svarbūs aspektai renkantis:

    • sudėtinių medžiagų tarpusavio derėjimas,
    • dozės, pritaikytos kasdieniam vartojimui.

    Tokiu būdu vitaminai tampa mitybos dalimi, o ne atsitiktiniu sprendimu.

    Vitaminai ir gyvenimo būdas

    Net ir geriausi papildai nekompensuos ilgalaikio miego trūkumo ar netinkamos mitybos. Vitaminai turėtų būti vertinami kaip papildoma pagalba, o ne pagrindinis energijos šaltinis.

    Fizinis aktyvumas, pakankamas poilsis ir sąmoningas streso valdymas tiesiogiai veikia tai, kaip organizmas panaudoja gaunamas maistines medžiagas.

    Individualus poreikių vertinimas

    Nėra vieno sprendimo, tinkančio visoms moterims. Net to paties amžiaus moterų poreikiai gali skirtis priklausomai nuo sveikatos būklės, aktyvumo ir gyvenimo ritmo. Dėl šios priežasties svarbu stebėti savo savijautą ir priimti sprendimus remiantis realiais poreikiais.

    Ieškant patikimos informacijos ir skirtingų pasirinkimų, naudinga pasitelkti tokias platformas kaip papildinis.lt, kur galima susipažinti su įvairiais produktais ir jų paskirtimi.

    Energija kaip kasdienio balanso dalis

    Energija nėra tik fizinė būsena – ji apima ir emocinę, ir psichologinę savijautą. Todėl sprendimai, susiję su vitaminų pasirinkimu, dažnai tampa platesnės savęs priežiūros dalimi.

    Vitaminai energijai moterims gali padėti palaikyti kasdienį aktyvumą skirtingais gyvenimo etapais, jei jie pasirenkami sąmoningai ir derinami su subalansuotu gyvenimo būdu. Tokiu atveju papildinis.lt tampa atspirties tašku ieškant sprendimų, kurie atitinka individualius moters poreikius.

  • Kodėl sveika valgyti kanapes

    Kodėl sveika valgyti kanapes

    Kanapių sėklų vieta – mūsų lėkštėje, įsitikinę mitybos specialistai. Ir visai nesvarbu, kokį patiekalą į tą lėkštę dedate!

    O faktas, jog šiose smulkiose traškiose sėklytėse – lukštentos jos ar ne, – slypi didžiulis kiekis maistinių medžiagų, tėra tik ledkalnio viršūnė, priduria ekspertai.

    Retas balansas

    Jeigu jau įsivaizduojate, kad iš kanapių sėklų gausite ir „papildomos“ naudos, nuvilsime. Nors kanapės ir marihuana yra ta pati rūšis – Cannabis sativa, – savo poveikiu tai visiškai skirtingi augalai, taigi parduotuvėse pardavinėjamose sėklytėse TO poveikio nėra visai. Užtat kitokio gero – per akis.

    Sunku ir patikėti, kiek daug tokiuose smulkiuose grūdeliuose telpa.

    Pirmiausia, kanapių sėklos turtingos omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių, padedančių reguliuoti cholesterolio, trigliceridų kiekius, kraujospūdį. Mūsų kūnas pats šių gerųjų rūgščių gaminti nesugeba, todėl labai svarbu apsirūpinti jomis iš maisto – kad ir lašišos, graikinių riešutų ar tų pačių kanapių sėklų.

    Dar vadinamų polinesočiosiomis riebalų rūgštimis, „omegų“ teigiamas poveikis sveikatai gerai žinomas. Tačiau taip jau yra, kad dauguma žmonių su maistu gauna pernelyg daug omega-6 riebalų rūgščių ir gerokai per mažai omega-3. Įtraukę į savo valgiaraštį kanapių sėklas, padėsite įsivyrauti pusiausvyrai.

    2015-aisiais buvo atliktas tyrimas – tiesa, ne su žmonėmis, bet vis tiek reikšmingas. Jis parodė, kad pridėjus į vištų lesalą kanapių sėklų ir kanapių sėklų aliejaus, šios pradėjo dėti kiaušinius su didesniu omega-3 rūgščių kiekiu tryniuose, o bendras omega-3 ir omega-6 rūgščių balansas buvo sveikesnis.

    Vitaminai ir mineralai

    Dar kanapių sėklos – puikiausias vitamino E bei mineralų, tokių, kaip kalis, magnis, kalcis, geležis, cinkas, šaltinis. Yra jose ir fosforo, ir B grupės vitaminų (B6, niacino, riboflavino, tiamino, folato).

    Vitaminas E – galingas antioksidantas, mažinantis organizmo patiriamą oksidacinį stresą, padedantis kontroliuoti diabetą ir potencialiai net galintis palengvinti osteoartritą.

    Kanapių sėklose sukauptų antioksidantų poveikio pakanka daugybės negalavimų simptomams nuslopinti, ne tik sąnarių, bet ir širdies sveikatos, odos būklę pagerinti.

    Na, o sėklose esantys mineralai reikšmingi kone visoms pagrindinėms organizmo funkcijoms, pradedant imunitetu ir baigiant smegenų veikla.

    Baltymai

    Jie – įspūdingiausias kanapių sėklų turtas. Didžioji dauguma visaverčių baltymų sukaupti gyvulinės kilmės maiste: mėsoje, kiaušiniuose, pieno produktuose. Bet kanapių sėklos – vienas iš vos kelių visaverčių augalinių baltymų šaltinių. Tai reiškia, kad kanapėse yra visų 9 pagrindinių aminorūgščių, kurių žmonių organizmas pats negamina.

    Baltymų kanapių sėklose beveik tiek pat, kiek sojų pupelėse: 30 g, arba maždaug 3 šaukštuose – 9,46 g. Ypač jose gausu arginino – širdies sveikatai be galo svarbios aminorūgšties. Bet apie tai vėliau.

    Ląsteliena

    Maistinės skaidulos, arba ląsteliena – kita priežastis vertinti kanapių sėklas. Tiesa, kadangi didžioji dalis jos sukaupta sėklikių lukštuose, norint gauti naudos geriausia pirkti jas nelukštentas.

    Nors ir lukštentos kanapių sėklos taip pat puikus ląstelienos šaltinis: 3 šaukštuose jos yra maždaug 1,2 g. Kodėl tai svarbu? Nes kasdien organizmui gaunant pakankamai maistinių skaidulų:

    • mažėja apetitas,

    • lengviau palaikomas stabilus kūno svoris,

    • lengviau stabilizuojamas cukraus kiekis kraujyje,

    • gerėja virškinimo trakto sveikata.

    Nauda smegenims

    Grįžtant prie konkrečios naudos, kurią kanapių sėklos teikia mūsų sveikatai, galima drąsiai teigti, kad jų poveikis žmogaus kūnui stebėtinai platus – faktiškai nuo galvos iki kojų.

    Pavyzdžiui, kanapių sėklos gali apsaugoti smegenis.

    Žurnale „Food Chemistry“ buvo aprašytas Italijos mokslininkų 2018-aisiais atliktas tyrimas, kurio metu tie nustatė, jog stiprų antioksidacinį kanapių sėklų ekstrakto poveikį greičiausiai lemia sudėtyje esantis kanabidiolis (CBD). O šis bei kiti sėklose randami junginiai gali turėti neuroprotekcinį, uždegimą slopinantį poveikį bei padėti suderinti imuninę sistemą. Dėl šių priežasčių kanapių sėklos yra potencialus pagalbininkas sergantiesiems neurologinėmis ligomis:

    • Parkinsono.

    • Alcheimerio.

    • Išsėtine skleroze.

    • Neuropatija.

    • Vaikų traukuliais (įskaitant epilepsiją).

    Nauda širdžiai

    Medikų patikinimu, omega-3 rūgštys gerina širdies sveikatą ir mažina jos ligų bei aritmijos riziką. O drauge su omega-6 riebalų rūgštimi – tuo labiau.

    Tačiau šiuo atžvilgiu bene svarbiausia kanapių sėklose esanti aminorūgštis argininas, mat mūsų organizme ji virsta azoto oksidu. Azoto oksidas savo ruožtu nepaprastai reikšmingas arterijoms ir venoms, nes padeda joms išsiplėsti, kai reikia, išlaiko kraujagyslių sieneles lygias ir elastingas.

    Aišku, kad turėtumėte sveiką širdį, vien krimsti kanapių sėklas neužteks. Bet jeigu kartu palaikysite normalų kraujospūdį, sveikai maitinsitės ir mankštinsitės, širdies nepakankamumo rizika gali sumažėti.

    Apsauga nuo uždegimų

    Ką dar gali padaryti kanapių sėkloms būdingas subalansuotas omega-3 ir omega-6 rūgščių komplektas, tai slopinti uždegimus. Tačiau „omegos“ ne vienintelės, užtikrinančios tokį poveikį: sėklose dar gausu ir gama linoleno rūgšties (GLA) – kitos polinesočiosios riebalų rūgšties, taip pat galinčios kovoti su uždegimais.

    Tiesa, yra vienas „bet“: nors keli su gyvūnais atlikti bandymai parodė, jog gama linoleno rūgšties uždegimą slopinantis poveikis itin galingas, tyrimuose su žmonėmis ji ne visada buvo veiksminga. Gali būti, jog dėl to kaltas mūsų pačių organizmas. Jo gama linoleno rūgšties perdirbimo mechanizmas itin sudėtingas, tai paaiškintų, kodėl rūgštis gyvūnus veikia visus vienodai, o žmones – vienus labiau, kitus visai niekaip.

    Taip pat reikia turėti omenyje, kad tyrimus atliekantys mokslininkai naudoja gerokai didesnės koncentracijos kanapių sėklų ekstraktus, todėl vien valgant sėklas tokio dramatiško efekto nebus įmanoma pasiekti.

    Kita vertus, svarbūs visi prieinami būdai uždegiminiams procesams žmogaus organizme slopinti, nes taip lengviau kontroliuoti tokių lėtinių ligų bei būklių, kaip metabolinis sindromas, II tipo diabetas, artritas, širdies ligos, nealkoholinis kepenų suriebėjimas, simptomus.

    Nauda odai

    Ar žinojote, kad atopinis dermatitas ir aknė gali atsirasti dėl lėtinių uždegiminių procesų mūsų organizme? Vadinasi, kanapių sėklose esantys junginiai turėtų padėti ir nuo jų.

    Mokslininkai linkę manyti, jog prebiotikai ir augalinės skaidulos prisideda prie atopinio dermatito gydymo. O kanapių sėklose skaidulų labai daug.

    Aknę, kaip visi žinome, gali išprovokuoti netinkama mityba. Būdų kaip, yra ne vienas, tačiau viena galimų priežasčių – omega-3 rūgšties deficitas maiste. Rūgšties, kurios, kaip išsiaiškinome, kanapių sėklose tiek daug, kad aknės simptomai gali gerokai palengvėti.

    Bet vėlgi, nors 2018 metais tirta mitybos pokyčių įtaka odos ligoms parodė, kad daugiau omega-3 maiste sušvelnina aknės simptomus, tam patvirtinti reikalingi tolesni tyrimai.

    Nauda sąnariams

    Yra priežasčių manyti, jog kanapių sėklos palengvina sunkios ir skausmingos autoimuninės ligos – reumatoidinio artrito simptomus. Dar 2014 metais atlikus tyrimus su žmogaus ląstelėmis buvo atrasta, jog kanapių sėklų aliejus turi antireumatinį poveikį. Bet ketveriais metais vėliau nustatyta, kad vis dėlto kalbėti apie kanabinoidų efektyvumą gydant reumatus ankstoka – trūksta išsamių įrodymų.

    Nepaisant to, sako specialistai, tikrai nebus blogiau, jeigu kartu su maistu imsite vartoti kanapių sėklas. Malonus, riešutus primenantis jų skonis patiekalus tik pagardins, tad berkite grūdelius ant salotų, į troškinius, sriubas, makaronus, sausus pusryčius ir jogurtą, glotnučius ir kepinius, apvoliokite kanapių sėklose žuvį ar mėsą prieš kepdami. Visi būdai bus tik į sveikatą.

         Dydis – dar ne viskas!

    Valgomos augalų sėklos, mitybos specialistų apgailestavimu, dar neužima pelnytos vietos daugumos mūsų valgiaraščiuose. Tai labai didelis minusas, nes daugelio sėklų maistinė vertė yra ne ką mažesnė, nei riešutų.
    Tiesa, visų šių mažučių grūdelių sandara skiriasi – vienuose yra daugiau vienokių medžiagų, kituose – kitokių. Tačiau visos sėklos yra neginčijamai maistingos.
    Sezamai. Vertingas kalcio šaltinis, taigi tikras išsigelbėjimas žmonėms, netoleruojantiems pieno produktų. Vos šaukštas šių smulkių kvapių grūdelių parūpina 10 proc. organizmui reikalingos paros kalcio normos, kad kaulai būtų stiprūs ir neišretėtų.
    Taip pat sezamuose nemažai vario – mineralo, reikalingo aprūpinti organizmą pakankama energija ir užtikrinti neurotransmiterių sintezę.
    Sezamų sėklos būna dviejų rūšių – lukštentos (balkšvos) ir nelukštentos (auksaspalvės). Būtent pastarosiose, anot dietologų, kalcio yra šiek tiek daugiau.
    Juodiesiems sezamams būdingas ir didesnis antioksidantų kiekis.
    Ispaniniai šalavijai. Lenkia kitas sėklas tirpiųjų maistinių skaidulų kiekiu. Kai šios skaidulos susimaišo su skrandyje esančiais skysčiais, virsta į gelį panašia mase. Šioji lėtina maisto virškinimą ir taip ilgiau užtikrindama sotumo jausmą.
    Ispaninių šalavijų sėklos gali tapti idealia priemone ne tik nuo persivalgymo. Tirpiosios maistinės skaidulos taip pat lėtina ir cukrų pasisavinimą, taigi padeda reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje.
    Yra šiose sėklose ir širdžiai labai reikalingų omega-3 riebalų rūgščių, ir kaulams svarbaus fosforo.
    Moliūgų sėklos. Veiksminga priemonė padidinti magnio atsargas, taigi pagerinti arterinį kraujospūdį ir taip sumažinti širdies kraujagyslių sistemos problemų, pavyzdžiui, insulto, riziką.
    Moliūgų sėklose taip pat gausu vitamino K, kuris reikalingas kraujo krešėjime ir kaulų metabolizme dalyvaujančių baltymų gamybai.
    Sėmenys. Vienas gausiausių alfa linoleno rūgšties – omega-3 riebalų, be galo svarbių širdies sveikatai, – šaltinių. Net ir nedidelis šios rūgšties kiekis organizme paverčiamas sveikaisiais riebalais, naudingais ne vien širdžiai, bet ir smegenims.
    Sėmenys irgi turtingi tirpiųjų maistinių skaidulų: reguliuojančios cholesterolio kiekį kraujyje, jos irgi padeda apsaugoti širdį.
    Turėkite omenyje, kad geriausia vartoti maltas linų sėklas, mat kietas lukštas trukdo jas virškinti.
    Saulėgrąžos. Išskirtinis vitamino E šaltinis. O tyrimai rodo, kad vartojamas dideliais kiekiais šis riebaluose tirpstantis vitaminas ir antioksidantas gali atitolinti kai kuriuos protinių funkcijų nykimo aspektus, pavyzdžiui, atminties silpnėjimą su amžiumi.
    Bet tai dar ne visi vitamino E privalumai. Kai gaunamas iš maisto, jis gali padėti sumažinti tam tikrų vėžio formų (storosios žarnos, krūties, prostatos) riziką.

  • Sintetiniai vitaminai: mitai, realybė ir ar verta juos pirkti

    Sintetiniai vitaminai: mitai, realybė ir ar verta juos pirkti

    Vitaminai, kuriuos žmogus gauna ne iš natūralių maisto produktų, o tablečių ar kapsulių pavidalu, ne tik neduoda naudos, bet ir padidina vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

    Tokią išvadą padarė JAV Prevencinių paslaugų darbo grupės (angl. US Preventive Services Task Force, toliau – USPSTF) specialistai, išanalizavę daugelio plataus masto tyrimų rezultatus, apie ką pranešė žurnalas Healio Strategic Solutions.

    Mokslininkai pažymi, kad vitaminų ir maisto papildų pramonė kasmet uždirba milijardus dolerių iš tokių tablečių pardavimo.

    Tačiau jei anksčiau jų nauda buvo tik abejotina, tai šiandien atsirado įrodymų, kad jie iš tikrųjų kenkia žmogaus sveikatai.

    „Didžiulis maisto papildų pramonės rinkodaros biudžetas kelia visuomenės susidomėjimą ir užtikrina milijardines pajamas“, – pažymėjo redakcinio straipsnio autoriai. – „Tačiau išskyrus gamintojų pelną, jokios kitos naudos jie neatneša.“

    Ne tik beprasmiškos išlaidos, bet ir potencialiai pavojinga praktika

    Mokslininkai, daugelį metų besispecializuojantys onkologinių ligų prevencijos srityje, pateikė griežtą pareiškimą: sintetinių beta karoteno (retinolio – vitamino A pirmtako) ir vitamino E papildų vartojimas – tai yra kapsulių ar tablečių, o ne natūraliai gaunamų kartu su maistu – gali turėti rimtų pasekmių žmogaus sveikatai.

    USPSTF pagrindžia šią rekomendaciją šiais faktais:

    • Yra pakankamai įrodymų, kad beta karoteno papildai nėra naudingi širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) ar vėžio profilaktikai;
    • Yra pakankamai įrodymų, kad vitamino E papildai taip pat nėra naudingi ŠKL ar vėžio prevencijai;
    • Nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių multivitaminų naudą ŠKL ar vėžio profilaktikai;
    • Nėra jokių įrodymų dėl kitų atskirų ar kombinuotų maistinių medžiagų papildų (išskyrus beta karoteną ir vitaminą E) naudos ŠKL ar vėžio prevencijai.

    Be to, USPSTF pažymėjo, kad yra pakankamai įrodymų, jog beta karotenas (sintetinis vitaminas A) gali padidinti plaučių vėžio riziką tarp asmenų, kurie jau priklauso rizikos grupei.

    Maisto papildai nėra tokie nekalti, kaip atrodo

    Mokslų daktarė, Šiaurės Vakarų universiteto Feinbergo medicinos mokyklos (Čikaga) mokslininkė Dž. Czia (Zh. Jia) atkreipė dėmesį, kad amerikiečiai dažnai žiūri į maisto papildus kaip į nekaltą ligų prevencijos priemonę.

    Tačiau Jungtinėse Valstijose maisto papildai nėra griežtai reguliuojami, todėl Maisto ir vaistų administracijai (FDA) gali tekti atsisakyti teiginių, kad papildai nėra skirti ligų diagnostikai, gydymui ar prevencijai.

    „Be to, kad tai – beprasmiškos išlaidos, dėmesys papildams gali būti laikomas potencialiai žalingu reiškiniu. Užuot skyrus pinigus, laiką ir dėmesį papildams, geriau būtų koncentruotis į veiklą, kuri turi mažesnę riziką ir didesnę naudą“, – rašo autoriai.

    Mokslininkai ragina susitelkti į tikrąją prevenciją

    „Sveikatos apsaugos sistemos ir medicinos specialistai turėtų sutelkti dėmesį į prevencines paslaugas, pagrįstas faktais ir rekomenduojamas USPSTF, įskaitant aukšto kraujospūdžio kontrolę bei elgsenos konsultacijas, skatinančias fizinį aktyvumą ir sveiką mitybą“, – daro išvadą amerikiečių mokslininkai.

    USPSTF ir anksčiau laikėsi nuomonės, kad sintetinių vitaminų papildų vartojimas nėra tikslingas, tačiau naujausi tyrimai juos įtikino, jog šių medžiagų vartojimas ne tik nenaudingas, bet ir tiesiogiai žalingas.

    Vartodamas tabletes žmogus dažnai nustoja stengtis gauti vitaminus iš natūralių produktų ar didinti fizinį aktyvumą, nes yra įsitikinęs, kad pakanka išgerti tabletę – ir vėžio rizika esą išnyks.

    Šią išvadą patvirtino keli mokslų daktarai, atstovaujantys medicinos ir sveikatos tyrimų centrams prie Kalifornijos universiteto bei Šiaurės Vakarų universiteto (Čikaga).

    Taigi, kaip nurodoma straipsnyje, USPSTF dar kartą rekomenduoja nevartoti beta karoteno ir vitamino E papildų širdies bei kraujagyslių ligų ar vėžio profilaktikai.

  • Ką valgyti žiemą, kad pavasarį nekamuotų avitaminozė

    Ką valgyti žiemą, kad pavasarį nekamuotų avitaminozė

    Kai saulė šviečia rečiau, o šviežių vaisių ir daržovių sezonas jau seniai pasibaigė, organizmas pamažu ima reikšti nepasitenkinimą.

    Sausa oda, nuovargis, blankūs plaukai – klasikiniai žiemos avitaminozės požymiai.

    Tačiau gera žinia ta, kad to išvengti kur kas lengviau, nei atrodo.

    Nebūtina pirkti brangių maisto papildų – pakanka tinkamai sudaryti žiemos racioną.

    Daržovės, kurios išsaugo vitaminus žiemą

    Net ir sausį galima maitintis vitaminais, jei žinote, kurios daržovės išgyvena žiemą neprarasdamos vertingų medžiagų.

    Morkos, burokėliai, kopūstai, ropės ir moliūgai puikiai laikosi ir išsaugo iki 80 proc. maistinių medžiagų.

    Ypač svarbus morkose esantis vitaminas A (tiksliau – beta karotenas, kurį organizmas paverčia vitaminu A).

    Jis stiprina regėjimą ir imunitetą, o kopūstuose esantis vitaminas C padeda kovoti su virusais.

    Įtraukite į racioną šiek tiek raugintų kopūstų – tai natūralus probiotikas, atkuriantis žarnyno mikroflorą po žiemos peršalimų.

    Tačiau naudingosios savybės išlieka tik žaliuose, nepasterizuotuose raugintuose kopūstuose – pasterizacija sunaikina mikroorganizmus.

    Produktai su geležimi ir vitaminais, suteikiančiais energijos žiemą

    Žiemą verta dažniau valgyti grikius, avižinę košę ir lęšius – jie ne tik suteikia sotumo jausmą, bet ir gausūs geležies, magnio bei B grupės vitaminų.

    Šios medžiagos padeda įveikti apatiją ir mieguistumą.

    Jeigu į košę įdėsite šiek tiek riešutų ir medaus, gausite energijos kokteilį be kofeino.

    Tai gardu, sotu ir sveika, tačiau būkite saikingi – dėl riešutų ir medaus toks patiekalas gali būti itin kaloringas.

    Vaisiai ir uogos, padedančios išvengti avitaminozės

    Šviežių uogų žiemą rasti sudėtinga, tačiau šaldytos mėlynės, spanguolės ir juodieji serbentai išsaugo iki 90 proc. naudingųjų medžiagų.

    Iš vaisių geriausia rinktis obuolius ir citrusinius – juose gausu antioksidantų ir vitaminų; ypač daug vitamino C turi citrusiniai vaisiai ir serbentai.

    Taip pat galima virti vaisvandenius, kompotus ar tiesiog dėti citriną į arbatą – skanu ir naudinga.

    Beje, jei į arbatą dedate citriną dėl jos naudingų savybių, darykite tai tik tuomet, kai gėrimas šiek tiek atvėsta – aukšta temperatūra dalį vitamino C sunaikina.

    Pagrindinė žiemos mitybos paslaptis: kaip išsaugoti vitaminus iki pavasario

    Svarbiausia – įvairovė.

    Kuo daugiau spalvų jūsų lėkštėje, tuo platesnis vitaminų spektras.

    Ir nepamirškite vitamino D: žiemą verta dažniau valgyti riebios žuvies (lašišos, skumbrės, silkės ir pan.), menkių kepenų bei kiaušinių trynių, taip pat rinktis pieno produktus, praturtintus vitaminu D.

    O jei saulės visai trūksta – padėti gali vaistinėje įsigyti papildai (tik pasitarus su gydytoju).