Žyma: dieta

  • Kas čia blogo – šokoladukas prieš miegą?!

    Kas čia blogo – šokoladukas prieš miegą?!

    O blogio, jei tikėsime dietistais, toks įprotis turi apsčiai.

    Visi turime silpnybių vėlyviems užkandžiams. Kai kam tai gabalėlis dešrytės, nugvelbtas iš šaldytuvo prieš griūvant į lovą.

    Bet saldumynų mėgėjams nėra geresnės lopšinės už gabalėlį kitą šokolado.

    Nes kad ir ką sakytų medikai ir mitybos specialistai, argi gali vakare suvalgytas šokoladukas padaryti tokią jau didelę žalą sveikatai?

    Pasirodo, gali. Yra ne viena ir ne dvi priežastys, kodėl valgyti šokoladą prieš naktį – ne pati geriausia mintis.

    Gali sutrikdyti miegą…

    Šokolade esama net trijų medžiagų, galinčių sabotuoti bet kokius bandymus išsimiegoti.

    Kofeinas. Išgirdę šį žodį, dauguma pagalvojame apie kavą. Bet šokolade taip pat esama nemažai kofeino. Kaip ir puodelyje kavos, jis užtikrina energijos pliūpsnį, vėlyvais vakarais visai mums nereikalingą.

    Aiškinant moksliškai, kofeinas blokuoja mūsų smegenyse esančius organinio junginio adenozino receptorius, kurių darbas – sulėtinti neuronų veiklą bei visas fizinio kūno funkcijas ir paskatinti miegą.

    Nepamirškite: kofeinas, kad ir kur jo būtų, yra stimuliantas, taigi trukdo užmigti, o pagaliau užmigus – trikdo miegą.

    Teobrominas. Šis alkaloidas, randamas kakavoje ir šokolade, suteikia tą daugeliui malonų karstelėjusį prieskonį. Tačiau kartu gali paspartinti širdies plakimą ir išprovokuoti nerimastingumą.

    Juodajame šokolade teobromino koncentracija didesnė – dėl to jis ne toks saldus. Ir dėl to labiau netinkamas smaguriauti prieš miegą.

    Cukrus. Tai, aišku, priklauso nuo šokolado rūšies, bet didelės dalies šokoladinių, kaip ir kitokių, saldainių sudėtyje daug paprastųjų cukrų. Tų, kurie akimirksniu pakelia gliukozės lygį kraujyje ir mus užplūsta energija – tampame žvalutėliai, kokie visai neturėtume būti eidami miegoti.

    Tai net moksliniai tyrimai patvirtino: vartojant daug cukraus prastėja miego kokybė ir mažėja trukmė.

    …arba sukelti mieguistumą

    Piktnaudžiavimas saldumynais, tokiais kaip šokoladas, gali turėti ir tokį poveikį. Tačiau tai nereiškia, kad turėtumėte jį vartoti kaip natūralius raminamuosius.

    Šokolado sukeltas mieguistumas priskiriamas neigiamiems šalutiniams poveikiams. Ir štai dėl ko.

    Su saldėsiais mūsų organizmas gauna daugiau gliukozės, negu jam reikia. Kasa, patirdama didžiulius krūvius, stengiasi išskirti kuo daugiau insulino cukraus kiekiui kraujyje sumažinti. O kai tik insulinas atlieka savo darbą ir cukrus staiga nukrenta, mes pasidarome vangūs ir apsnūdę.

    Gali išprovokuoti uždegimą

    Daug šokolado rūšių, bet ypač pieniškas ir baltasis, yra tiesiog pertekę cukraus, kuris priskiriamas uždegiminius procesus skatinantiems produktams.

    Paprasčiau kalbant, mums valgant cukrų organizme aktyvuojami procesai, intensyvinantys uždegimus. Dėl to su laiku perteklinis cukraus vartojimas išaugina riziką susirgti lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip nutukimas, hipertenzija, II tipo diabetas, aukštas cholesterolio lygis.

    Tamsiuoju paros metu uždegiminius procesus provokuojančių produktų vartojimas tampa dar žalingesnis, nes jie dar sukelia nemigą arba menkina miego kokybę. Miego trūkumas savo ruožtu lemia ilgalaikes neigiamas pasekmes mūsų sveikatai. Jis siejamas su didesne tikimybe susirgti depresija, tuo pačiu diabetu, susidurti su širdies problemomis.

    Galima priauginti svorio

    Kramsnodami kas vakarą šokoladą beveik užtikrintai pasunkėsite kilogramu kitu.

    Dėl to kaltas ne tiek šokoladas, kiek paros metas: kai ką nors valgome prieš pat miegą, gauname kalorijų, kurių nebepanaudojame. Jos tarsi

    degalai, kurių organizmas neturi galimybės išdeginti, nes naktį judame gerokai mažiau, neturime kur išlieti energijos. Todėl viską, ką tokiu laiku suvalgome, organizmas dažniausiai pasideda „juodai dienai“ riebalų pavidalu.

    Bet blogiausia tai, kad saldumynai, staiga pakeliantys cukraus lygį kraujyje ir didinantys insulino išsiskyrimą, stiprina potraukį tokiam maistui sykiu skatindami ir persivalgymą. Taip susidaro uždaras ratas: kuo daugiau valgote šokolado, tuo daugiau jo jums reikia.

    Ir nors daugeliui žmonių retkarčiais priaugti puskilogramį ar kilogramą visiškai normalu, stabilus svorio augimas didina diabeto ir širdies ligų riziką ateityje.

    Gali priversti naktį lakstyti į tualetą

    Jeigu taip jau yra – kasnakt reguliariai keliatės ir pėdinate į tualetą – ir dar mėgstate prieš miegą pasilepinti gabalėliu kitu šokolado, didelė tikimybė, jog abu šie dalykai susiję.

    Priklausomai nuo šokolado rūšies, iš jo organizmas gali gauti net labai solidžią kofeino dozę. Kofeinas, kaip žinoma, yra diuretikas.

    Tokie junginiai skatina perteklinio kalio ir vandens pasišalinimą iš organizmo – paprasčiau sakant, šlapinimąsi.

    Diuretikai veikia per kraujotaką ją paspartindami, padidindami kraujospūdį ir inkstams tenkantį krūvį, kad šlapintumės kuo dažniau.

    Būtų dar pusė bėdos, jei kofeinas taip elgtųsi vienas. Bet diuretikams priklauso ir šokolade esantis teobrominas. Taigi pavalgę jo gauname dvigubą siuntimą į tualetą.

    Moralas: jeigu nenorite naktį vaikščioti į tualetą, pasirinkite kitą užkandą prieš miegą.

    Gali padidinti naktinį prakaitavimą

    Ir vėlgi dėl kofeino.

    Tai dažnai pražiūrimas šalutinis jo efektas. Būdamas stimuliantas, kofeinas suaktyvina simpatinę nervų sistemą, tai gali baigtis itin gausiu prakaitavimu naktimis.

    Šį nemalonų šokolado poveikį moterims dar sustiprina su amžiumi patiriami organizmo pokyčiai. Omenyje turima menopauzė, kuriai būdingos karščio bangos: dar 2015 metais tyrimais nustatyta, kad jos susijusios su kofeino suvartojimu.

    Į naktinį prakaitavimą bet kuriuo atveju negalima numoti ranką – ar nurašyti jį tik šokolado arba menopauzės poveikiui. Pradėję naktį prakaituoti reguliariai, būtinai kreipkitės į gydytoją – svarbu atmesti užsislėpusių ligų tikimybę.

    Gali kamuoti refliuksas

    Ne visi žino, kad šokoladas kai kuriems žmonėms sukelia tai, ką

    paprastai vadiname rėmens graužimu. Tai irgi moksliniais tyrimais įrodyta tiesa.

    Pasirodo, šokoladas gali atpalaiduoti apatinį stemplės sfinkterį, skiriantį stemplę nuo skrandžio ir neleidžiančio jame esančiam maistui ir rūgščiai kilti aukštyn. Kai ši užtvara tinkamai nefunkcionuoja, taip ir nutinka. O atsigulus refliukso problema dar paūmėja, nes skrandis ir gerklė atsiduria viename lygmenyje.

    Kuo pakeisti šokoladą

    Jeigu norite išvengti bet kokių nemalonumų, geriausia išvis atsisakyti šokolado vakarais. Tačiau tai nereiškia, jog negalite pasimėgauti skaniu kąsneliu prieš eidami gulti. Tiesiog reikia žinoti, kuo.

    Dietistai tokio paros meto užkandžiams rekomenduoja lėtai virškinamą ir greitai pasotinantį maistą – juk „pasninkausite“ artimiausias 7–10 valandų (priklausomai nuo to, kiek miegate).

    Patenkinti saldumynų poreikį ir nepakenkti naktiniam poilsiui bei sveikatai padės užkandžiai, pasižymintys subalansuotu angliavandenių, baltymų ir sveikųjų riebalų kiekiu. Ir jie net gali būti šokolado skonio!

    Pavyzdžiui:

    • 1 ryžių traputis + 1 šaukštelis natūralaus žemės riešutų sviesto + 1 šaukštas juodojo šokolado drožlių + žiupsnelis jūros druskos.

    • 0,5 puodelio graikiško jogurto + 0,5 banano + 0,25 puodelio šokoladinių dribsnių su kuo mažiau cukraus.

    Jeigu vis tiek norite tik šokolado

    Tikriesiems gerbėjams šokolado pakaitalų nėra ir negali būti. Tai supranta net mitybos specialistai. Todėl sako: nieko bloga suvalgyti gabalėlį šokolado, kai labai jau norisi.

    Bet jeigu organizmas šokolado reikalauja būtent antrojoje dienos pusėje, teks imtis priemonių apsaugoti savo miegą ir sveikatą:

    • Pasistenkite šokolado nevalgyti bent dvi valandos prieš miegą. Tiek laiko užteks tinkamai jį suvirškinti ir cukraus lygiui kraujyje stabilizuotis.

    • Vietoj pieniško šokolado rinkitės juodąjį. Ir su kuo didesniu kakavos kiekiu, tuo geriau (pradedant nuo 70 proc.), nes tokiame šokolade daugiau antioksidantų ir mažiau cukraus nei pieniškame ar tuo labiau baltajame.

    • Venkite šokoladukų su transriebalais, hidrintais ar iš dalies hidrintais aliejais.

  • Geros naujienos tiems, kas mėgsta chalvą

    Geros naujienos tiems, kas mėgsta chalvą

    Kodėl net dietologai pripažįsta, kad rytietiškas saldumynas gali būti labai naudingas.

    Nepaisant to, kad chalva – ir labai saldus, ir kaloringas produktas, visiškai jo atsisakyti mitybos specialistai nerekomenduoja.

    Ir ypač saulėgrąžų chalvos, gaminamos iš daugybę mikroelementų turinčių sėklų.

    Svarbu, sako jie, tik jausti saiką, valgyti nedidelėmis porcijomis, ir nei antsvoris, nei padidėjęs cukraus kiekis kraujyje, nei sunkumas skrandyje nebus baisus.

    Chalva širdies kraujagyslių sistemai

    Saldėsis laikomas puikia tokių ligų, kaip aterosklerozė ir infarktas, profilaktikos priemone. Chalvoje yra organizmui naudingų aminorūgščių, galinčių sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje ir išvalyti kraujagysles. O kalis ir magnis, kurio gausu saulėgrąžų sėklose, stabilizuoja arterinį kraujo spaudimą bei gerina paties kraujo sudėtį.

    Chalva geresniam metabolizmui

    Nuosaikiai valgant chalvą, „deginamas“ riebalinis audinys. Taip yra dėl to, kad joje labai daug vario ir maistinių skaidulų, taip pat augalinių baltymų. Todėl leiskite sau retkarčiais pasimėgauti gabalėliu chalvos su puodeliu žaliosios arbatos.

    Chalva gražesniems plaukams

    Joje esantys mikroelementai ir riebalai daro didžiulę įtaką plaukų struktūrai, taigi gali pagerinti jų būklę. Kitaip tariant, valgant chalvą, plaukai tampa lygesni, paklusnūs.

    Tuo labiau kad chalvoje yra ir B grupės vitaminų, taip pat stiprinančių plaukus nuo šaknų iki pačių galiukų.

    Taigi jei slenka plaukai, nepakenktų į valgiaraštį įtraukti chalvą.

    Chalva sveikesnei odai

    Turi ji ir vitamino E, užtikrinančio veido odai jaunatviškumą, palaikančio tonusą ir sveiką atspalvį. O chalvoje esantys riebalai padeda epidermio ląstelėms atsinaujinti. Tačiau, kaip jau ne sykį pabrėžta, tik tuomet, kai saldumynu mėgaujamės saikingai!

  • Ką valgyti, kad kristų svoris: mitai ir naudingi patarimai

    Ką valgyti, kad kristų svoris: mitai ir naudingi patarimai

    Valgau ir lieknėju – paradoksas?

    Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti keista, tačiau mitybos specialistai tvirtina: svorio metimas ir maistas yra neatsiejami dalykai. Norint numesti svorio, reikia valgyti, tačiau svarbu, kad kasdienis valgiaraštis būtų sudarytas iš tinkamų produktų ir laikomasi paprastų rekomendacijų.

    Išsklaidykime dažniausius mitus apie mitybą ir išsiaiškinkime, kaip reikėtų maitintis, kad kristų svoris.

    Mitas 1: antsvorio kaltininkai – riebalai ir angliavandeniai

    Tai nėra visiška tiesa. Papildomi kilogramai kaupiasi dėl netinkamo riebalų ir angliavandenių kiekio, o ne dėl šių maistinių medžiagų pačių savaime. Valgant daug saldumynų ir kepto maisto, svoris tikrai didės. Vis dėlto paros kalorijų normoje būtini ir riebalai, ir angliavandeniai – jų trūkumas gali sukelti organizmo disbalansą. Svarbiausia – kontroliuoti suvartojamų riebalų ir angliavandenių kiekį.

    Mitas 2: po 18 valandos valgyti draudžiama

    Šis įsitikinimas nėra tikslus. Pirma, vakarienė turėtų būti lengva, tačiau dažnai žmonės palieka sočiausią ir kaloringiausią maistą vakarui, siekdami atsipalaiduoti po sunkios dienos. Antra, paskutinis dienos valgymas turėtų būti bent 3 valandos prieš miegą. Jei einate miegoti vidurnaktį, valgymas 18 valandą reiškia, kad 6 valandas jūsų organizmas liks be energijos – tai gali būti labiau žalinga nei naudinga. Jei prieš miegą norisi užkąsti, rinkitės kefyrą, daržoves, neriebią virtą mėsą arba natūralų jogurtą.

    Mitas 3: reikia valgyti iki visiško sotumo

    Tai klaidingas įsitikinimas. Tyrimai rodo, kad sotumo signalas smegenis pasiekia tik po 20 minučių nuo valgymo pabaigos. Todėl reikėtų sustoti jaučiant lengvą sotumo jausmą – po 20–30 minučių pajusite, kad esate visiškai pasisotinę.

    Naudingi patarimai, padedantys kovoti su antsvoriu

    Kai kurie produktai gali padėti mesti svorį efektyviau nei maisto papildai ar griežtos dietos. Pavyzdžiui, švieži ananasai (ne konservuoti) skatina riebalų deginimą, o greipfrutai lėtina angliavandenių įsisavinimą.

    Kasdien reikia išgerti 6–8 stiklines gryno vandens, nes jis greitina medžiagų apykaitą ir padeda mesti svorį. Būtent paprasto vandens, o ne sulčių, mineralinio vandens, kavos, arbatos. Vandenį svarbu gerti prieš valgį, o ne jo metu ar po valgio, kadangi tai gali sutrikdyti virškinimo procesą. Vanduo, patekęs į skrandį kartu su maistu, praskiedžia virškinimo sultis, lėtina medžiagų apykaitą ir skatina kalorijų kaupimąsi.

    Maitinkitės 3–5 kartus per dieną mažomis porcijomis. Valgykite lėtai, mėgaukitės maistu ir venkite persivalgymo.

  • Ir širdžiai, ir intymumui

    Ir širdžiai, ir intymumui

    Penki tyrimai, įrodę arbūzų naudą sveikatai, – įskaitant ir mažesnį blogojo cholesterolio kiekį kraujyje.

    Vasaros sezoną atidaro braškės, o išlydi – arbūzai ir melionai. Skubėkite pasimėgauti – juk tai dar ir sveika!

    Į pagalbą vandeniui

    Dėl to, kad 90 proc. arbūzo sudaro vanduo, jis – puikiausias pasirinkimas visiems, norintiesiems numesti svorio.

    Arbūzai saldūs, gaivūs ir sykiu sotūs: paskanavus jų, sotumo jausmas išlieka ilgiau nei po daugelio kitų desertų.

    Vis dėlto vanduo šiose milžiniškose uogose (taip, biologine prasme arbūzai nėra vaisiai) bene svarbiausias. Dėl to arbūzai padeda palaikyti skysčių pusiausvyrą organizme, taigi užtikrina ir nepriekaištingą odos tonusą bei elastingumą.

    Skysčių trūkumas iškart praneša nemaloniais simptomais – nuovargiu, energijos trūkumu, o neretai ir galvos skausmais. Kompensuoti jį geriant vandenį ne taip ir paprasta, ypač vasarą, kai intensyviai prakaituojama – net ir maukdami vandenį stiklinę po stiklinės nepajėgsim. Visai kas kita papildyti savo valgiaraštį keliomis riekelėmis arbūzo per dieną.

    Tuo labiau kad mokslo įrodytų teikiamų naudų sveikatai yra ir daugiau.

    Kovoja su cholesteroliu ir vėžinėmis ląstelėmis

    Amerikiečiai tyrėjai iš Kentukio universiteto atrado, kad valgant arbūzus gerėja lipidų profilis (grupė rodiklių, pagal kuriuos vertinama koronarinės širdies ligos rizika) ir mažėja blogojo cholesterolio sankaupų.

    Tai lemia arbūzo minkštime esanti didelė antocianų koncentracija. Šie nepaprastai svarbūs antioksidantai arbūzui suteikia spalvą, o mums stabdo riebalų kaupimąsi organizme.

    Natūrali biologiškai aktyvi medžiaga likopenas, kurio arbūzuose taip pat gausu, irgi nepaprastai svarbi – dėl savo vėžį veikiančių savybių. Likopeno, žinoma, yra ir kituose raudonuose vaisiuose bei daržovėse, tačiau arbūzuose jo gerokai gausiau – beveik 40 proc. daugiau nei pomidoruose.

    Mažina raumenų skausmus po treniruočių

    Arbūzų sultys turtingos L-citrulino, galinčio sumažinti nemalonius pojūčius po jėgos treniruočių.

    Sportininkai, per treniruotes gėrę arbūzų sultis, paskui teigė kitas 24 valandas patyrę mažiau skausmingų pojūčių ir stebėję lygesnį širdies ritmą.

    Tyrėjai tokį rezultatą sieja būtent su L-citrulino – organinės aminorūgšties, padedančios arterijoms atsipalaiduoti ir gerinančios kraujotaką, gausa arbūzuose.

    Padeda mažinti kraujospūdį

    Specialistų duomenimis, 300 g arbūzo minkštimo yra 170 mg kalio. O kalis – nepakeičiamas elektrolitas. Ir labai reikalingas kraujo spaudimą keliančio natrio poveikiui sumažinti.

    Būtinas kalis ir nervų sistemai normaliai funkcionuoti.

    JAV Floridos valstijos universitete buvo atliktas nedidelio masto tyrimas, kuriame dalyvavo vyrai ir moterys, turintys bėdų dėl nutukimo ir hipertenzijos. Paaiškėjo, kad arbūzas jiems mažino kraujospūdį tiek ramybės būsenos, tiek ir patiriant stresą.

    Nutukusiesiems padeda mesti svorį

    Mėgautis arbūzu kaip desertu po pagrindinio valgio ar dėti į salotas – puiki lieknėjimo strategija. Tai patvirtino dar 2019-aisiais atlikto tyrimo rezultatai.

    Antsvorio turintiems arba nutukusiems vyrams ir moterims buvo rekomenduota 4 savaites iš eilės kasdien suvalgyti po 500–600 g arbūzo minkštimo. Jų pasiekimai paskui lyginti su grupės, tas pačias 4 savaites valgiusios nekaloringus sausainius, rezultatais. Visais kitais atžvilgiais tyrimo dalyviai maitinosi ir sportavo jiems įprastu režimu.

    Įdomu tai, jog „arbūzų grupei“ priklausę tiriamieji labiausiai džiaugėsi sotumo jausmu: pasak jų, pavalgius arbūzo, noras užkandžiauti dingdavo geroms 90 minučių. Tuo metu valgiusieji sausainius kaip jausdavo alkį, taip tebejautė ir pavalgę.

    Tyrėjai taip pat nustatė, jog pirmosios grupės atstovai dar ir numetė šiek tiek svorio, o kontrolinė grupė – priešingai, truputį priaugo.

    Gerina seksualinį gyvenimą

    Tas pats citrulinas, padedantis mažinti raumenų skausmus, išsiskiria ir dar viena naudinga savybe – jis gerina kraujotaką.

    Organizme citrulinas virsta aminorūgštimi argininu, itin naudingu širdžiai bei kraujotakos sistemai tuo, kad atpalaiduoja kraujagysles ir daro jas gerokai elastingesnes. O kad geresnė kraujotaka užtikrina kokybiškesnį intymųjį gyvenimą, turbūt nereikia nė sakyti.

    Tiesa, yra vienas „bet“: arbūzo geriau nepadauginti. Rekomenduojama jo valgyti ne daugiau kaip 600 g per dieną – tai maksimumas! – ir jokiu būdu ne prieš miegą.

        O kaipgi melionai?

    Palyginti su arbūzais, jie daug kaloringesni, todėl per dieną nepatariama suvalgyti daugiau kaip 300–400 g meliono – tai yra du tris gabalėlius be žievelės.

  • Chronodieta: valgis pagal laikrodį

    Chronodieta: valgis pagal laikrodį

    Mūsų organizmo gebėjimas pasisavinti skirtingas maistines medžiagas priklauso nuo paros meto. Kaip tik remdamiesi minėtu faktu specialistai ir sukūrė vadinamąją chronodietą.

    Skirtingai nuo kitų dietų, chronodieta neturi nieko bendra su maisto ribojimu ir tuo labiau badavimu. Tačiau reikalauja griežtos drausmės. Besilaikantiems chronodietos privaloma maitintis griežtai nurodytomis valandomis ir valgyti konkrečiam paros laikui skirtus produktus.

    Be skriaudos sau

    Nors pavadinime yra žodis „dieta“, su įprastine stereotipine jos sąvoka šis maitinimosi režimas nieko bendra neturi. Priešingai – jo šalininkai laikosi nuomonės, kad naudingųjų medžiagų deficitas, kurį patiria organizmas laikantis daugiau ar mažiau kalorijas ribojančios dietos, gali liūdnai atsiliepti sveikatai. Juk ne kas kitas, o įvairūs madingi lieknėjimo metodai šiais laikais dažnai sukelia anemijos, nervų sistemos sutrikimų, širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, virškinamojo trakto organų bei inkstų ligų protrūkius.

    Tarsi to būtų negana, nekaloringosios dietos dar yra ir mažai veiksmingos. Jau nekalbant apie tai, sako specialistai, kad jos pačiu pavojingiausiu būdu kertasi su taisyklingos mitybos principais. Jau vien dėl to, kad prisibadavęs žmogus, liovęsis laikytis dietos, dažniausiai „nutrūksta nuo grandinės“ ir… pradeda vėl kaupti kilogramus.

    Lieknėjant pagal valandas, maisto riboti nereikia, kalorijų skaičiuoti – irgi. Tiesą sakant, netgi reikalaujama, kad raciono kaloringumas nebūtų mažesnis kaip 1 600–1 800 kilokalorijų.

    Chronodieta aprūpins organizmą viskuo, ko jam reikia normaliai funkcionuoti: fruktoze, ląsteliena, vitaminais ir mineralais, riebalais ir visaverčiais baltymais, kad medžiagų apykaita veiktų kaip laikrodis, būtų geras kraujas. O ritminga mityba normalizuos virškinamojo trakto darbą.

    Jeigu jūs kiekvieną dieną vienu ir tuo pačiu laiku – kas tris keturias valandas – sėsite prie stalo, skrandis įpras taip pat drausmingai, pagal laikrodį, išskirti virškinimo fermentus. Ir dar tiksliai tiek, kiek reikia.

    Dar viena gera žinia, kad dėl chronodietos jums nereikės atsisakyti nė vieno mėgstamo produkto ar patiekalo – bus galima ir net reikalaujama valgyti viską, ne tik mėsą, šviežius vaisius ir daržoves, bet ir saldumynus. Taigi nereikės aukoti brangaus laiko stypsant virtuvėje, kad pasigamintumėte sveikų patiekalų, – dieta nesutrukdys jūsų aktyviam (ar, jei jau vadinti daiktus savais vardais, darboholiškam) gyvenimo būdui.

    Nuo 7 iki 10 valandos – pusryčiai

    Rytais mūsų organizmas beveik visiškai pasisavina visus riebalus, kuriuos gauna, – už tai turėtume būti dėkingi tuo metu be pertrūkių gaminamam fermentui lipazei. Todėl pusryčiams galite drąsiai sukirsti sumuštinį su dešra ar kietuoju sūriu, dubenėlį vaisių salotų su plakta grietinėle, suvalgyti net 18 proc. riebumo varškės su grietine, daržovių salotų su alyvuogių aliejumi.

    Išgerkite puodelį kavos, kakavos, tamsaus šokolado arba arbatos su pienu. Šiuose gėrimuose yra tonizuojančių medžiagų (teofilino, teobromino, kofeino), suteiksiančių žvalumo ir įjungsiančių smegenis. Suprantama, piktnaudžiauti jais nereikėtų, antraip galite patys sau sukelti galvos skausmą ar širdies permušimus.

    Turėkite omenyje: pusryčiams turėtumėte suvartoti 20–25 proc. viso dienos raciono kalorijų. Todėl atsisakyti šio dienos valgio jokiu būdu negalima, antraip vidury dienos apetitas taip įsišėls, kad pietums prisivalgysite daugiau nei paprastai.

    Be to, kuo menkiau valgote rytais, tuo lėtesnė dieną būna medžiagų apykaita jūsų organizme.

    Pagrindinis produktas rytais – riebalai. Jie – geriausias energijos šaltinis (1 g riebalų pagamina jums 9 kilokalorijas, o tas pats kiekis baltymų ir angliavandenių – tik 3–4 kilokalorijas).

    Riebalai yra neatsiejama ląstelių ir audinių dalis, dalyvauja daugelyje apykaitos procesų. Kone visoms organizmo sistemoms jie būtini tam, kad jos galėtų funkcionuoti be trikdžių.

    Moterims kiekvieną dieną būtina gauti ne mažiau kaip 50 g baltymų.

    Dar daugiau: daugybė svarbių vitaminų (tokių kaip A, E, K) tirpsta tik riebaluose, taigi be jų yra nepasisavinami.

    Riebalai svarbūs net mūsų išvaizdai. Būtent jie užtikrina lygią švelnią odą sudarydami plonytę apsauginę plėvelę, leidžiančią odai išsaugoti drėgmę ir elastingumą.

    Kiek mūsų organizmui per parą reikia riebalų, priklauso nuo kiekvieno žmogaus individualių poreikių atsižvelgiant į amžių ir tai, kiek energijos jis išeikvoja. Tačiau apskaičiuota, kad maždaug 30 proc. visų per parą gaunamų riebalų turėtų sudaryti nesočiųjų riebalų rūgščių turtingi augaliniai aliejai (saulėgrąžų, alyvuogių, kukurūzų, kiti).

    Nuo 13 iki 15 valandos – pietūs

    Šiuo paros metu organizmas geriausiai pasisavina baltymus.

    Baltymų turtingas maistas greitai numalšina alkį, apsaugo nuo galvos svaigimo ir silpnumo pojūčio, neišvengiamų laikantis įvairiausių dietų. Tad neatsisakykite sriubos su žuvies, mėsos ar grybų sultiniu. Juolab kad sriubos yra tikras balzamas skrandžiui ir žarnynui. Visos jos (bet ypač tirštos) – puiki gastrito, kolito, cholecistito ir vidurių užkietėjimo profilaktikos priemonė.

    Antram patiekalui galite suvalgyti daržovių troškinio, omletą su žaliaisiais žirneliais, žuvies, liesos mėsos su virtomis ar folijoje keptomis bulvėmis, ryžiais, pupelėmis arba makaronais. Tačiau keptų mėsos ir žuvies patiekalų verčiau venkite – jie kaloringesni ir sunkiau virškinami. Mėsą ir žuvį verčiau gaminkite ant grilio, garuose, troškinkite. Blogiausiu atveju – apkepkite.

    Desertui pasirinkite nesaldžius vaisius ir daržovių sultis (pavyzdžiui, pomidorų, morkų).

    Pagrindinis produktas pietums – baltymai. Jie – pagrindinė ląstelių ir audinių statybinė medžiaga, jiems talkinant gaminami fermentai bei hormonai.

    Baltymai taip pat yra vertingas natūralių aminorūgščių – nepakeičiamų kaulų stiprintojų, naujų audinių kūrėjų bei senųjų, pažeistų audinių restauratorių, – šaltinis.

    Gyvulinės kilmės produktai turi gerokai daugiau aminorūgščių nei augaliniai. Maždaug pusė visų į mūsų organizmą su maistu patenkančių baltymų privalo būti gyvulinės kilmės. Taigi pernelyg nesižavėkite vegetarizmu ir pusbadžio dietomis.

    Ypač tai svarbu moterims, kurių organizmas kiekvieną dieną privalo gauti ne mažiau kaip 50 g baltymų.

    Nuo 16 iki 17 valandos – pavakariai

    Tai paros metas angliavandeniams, tad galite drąsiai paskanauti saldėsių: suvalgykite nedidelį šokoladuką, mėgstamų saldainių, grietinėlės ledų, šokoladinių putėsių, vaisių salotų, džiovintų vaisių ar uogų mišinių. Galų gale – pyragaitį. Tiesa, geriau nekaloringesnį – su jogurtu, neriebia varške, konservuotais vaisiais ar uogomis.

    Nuo 18.30 iki 19 valandos – vakarienė

    Rinkitės daržovių, pieniškus, žuvies patiekalus. Mėsa vakariniam valgiui netinka, nes fermentų, atsakingų už mėsiškų patiekalų virškinimą, darbo laikas tuomet jau būna pasibaigęs.

    Turėkite omenyje, kad mėsoje gausu jungiamojo audinio kolageno, o jis lėtina virškinimo procesą. (Štai paprastas pavyzdys: menkė mūsų skrandyje užsibūna 2–3 valandas, jautiena ir vištiena – iki 4 valandų.)

    Išvengti įkyraus noro dar ko nors užkąsti vakarais padės prieš pat miegą išgerta stiklinė pomidorų sulčių be druskos, natūralaus jogurto, šilto pieno, rūgpienio arba kefyro su riekele duonos.

    Pagrindinis patiekalas ir vakarais išlieka angliavandeniai. Būtent jie parūpina daugiau kaip pusę visos paros kalorijų normos ir yra nepakeičiamas energijos šaltinis.

    Be to, angliavandeniai stimuliuoja ypatingų malonumo hormonų – endorfinų – išsiskyrimą smegenyse, o tai reiškia, gerina nuotaiką ir vaiko depresyvias mintis.

    Tačiau rinktis vis dėlto turėtumėte sudėtinguosius angliavandenius: jie pasisavinami lėtai, o augalinė ląsteliena praktiškai nesuvirškinama. Užtat jos pluoštai gerina virškinimą, žarnyno peristaltiką, taigi padeda organizmui greičiau ir veiksmingiau atsikratyti atliekų.

        Svarbu žinoti

    Jeigu esate reprodukcinio amžiaus, nepriklausomai nuo lyties, jūsų racione turi būti seleno, jodo ir folio rūgšties.
    • Vyrams kasdienė seleno norma yra 70 mg, moterims – 55 mg.
    • Jodo atsargas papildysite valgydami žuvį ir jūros gėrybes (pavyzdžiui, jūros kopūstus). Taip pat galite vartoti joduotą druską.
    • Folio rūgšties yra paukščių ir gyvūnų kepenyse, daigintuose kviečiuose, sėlenose, ankštinėse daržovėse, petražolėse, bazilikuose, špinatuose.
    • Labai svarbus ir cinkas. Tik moterims jo užtenka 9–12 mg per dieną, o vyrams reikalingi 11–15 mg. Cinko yra austrėse, grybuose, riešutuose, saulėgrąžose.