Žyma: dieta

  • Valgyk kaip japonas: paslaptis, kuriai nereikia dietų

    Valgyk kaip japonas: paslaptis, kuriai nereikia dietų

    Japonai turi vieną įprotį, kuris leidžia jiems mėgautis maistu ir kartu išlikti liekniems bei sveikiems.

    Ir tai visiškai nesusiję su griežta dieta ar kalorijų skaičiavimu — šio principo laikytis nėra sunku.

    Be to, šį įprotį gali perimti kiekvienas norintis. Tad kur slypi japonų sveikatos paslaptis?

    Japoniškas valgymo metodas

    Įprotis, padedantis japonams išlikti liekniems ir sveikiems, vadinamas hara hači bu (hara hachi bu) ir pažodžiui reiškia „valgyk iki 80 procentų sotumo“.

    Esmė paprasta: jie nesulaukia visiško pilnumo jausmo, o sustoja šiek tiek anksčiau.

    Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo smulkmena, tačiau būtent ši mažytė gudrybė daro ilgalaikį poveikį sveikatai ir svoriui.

    Ši praktika kilo iš senovinio kinų išminčiaus Konfucijaus mokymo, kuris skatina sąmoningumą ir saikingumą visose gyvenimo srityse, įskaitant mitybą.

    Hara hači bu nereikalauja nei kalorijų skaičiavimo, nei mėgstamų patiekalų atsisakymo.

    Svarbiausia — klausytis savo kūno, pastebėti alkio ir sotumo jausmus, valgyti lėtai ir su dėkingumu.

    Kitaip tariant, tai ne dieta, o labiau sąmoningas požiūris į valgymą.

    Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie laikosi hara hači bu principo, dažniau renkasi sveikesnį maistą — daugiau daržovių, mažiau paprastųjų angliavandenių — ir apskritai suvartoja mažiau kalorijų per dieną.

    Tai padeda palaikyti normalų kūno svorį ir sumažina ilgalaikio antsvorio riziką.

    Be to, sąmoningas valgymas mažina emocinį persivalgymą ir leidžia labiau mėgautis kiekvienu kąsniu.

    Kaip valgyti ir nestorėti

    Išbandyti šį įprotį visai paprasta.

    Pradėkite nuo savo alkio patikrinimo: ar tai tikras fizinis alkis, ar tiesiog įprastas ar emocinis poreikis?

    Valgykite atidėję telefoną į šalį, lėtai, klausydamiesi kūno signalų, ir sustokite, kai pajuntate lengvą sotumą.

    Jei turite galimybę, paverskite valgymo laiką bendravimo akimirka ir nepamirškite kokybės — vitaminai, skaidulos bei maistingi produktai yra svarbesni už kiekybę.

    Pagrindinė japonų mitybos filosofijos idėja nėra „valgyti mažiau“, o valgyti protingai ir dėmesingai.

    Tai ilgalaikio gyvenimo įprotis, kuris padeda mėgautis maistu, išsaugoti sveikatą ir formą.

    Šis metodas netiks visiems, tačiau daugumai žmonių tai švelnus, tvarus ir žmogiškas būdas gyventi bei maitintis geriau — be streso ir be nuolatinio kalorijų skaičiavimo.

  • Kai lieknėjame, riebalai nesudega — mes juos… iškvėpuojame

    Kai lieknėjame, riebalai nesudega — mes juos… iškvėpuojame

    Daugelis įsitikinę, kad riebalai tiesiogine prasme „tirpsta“ ir virsta energija.

    Tačiau tai nėra visai taip: energija – tik šalutinis procesas, o didžioji dalis perteklinio svorio išnyksta kur kas mažiau akivaizdžiu būdu.

    Įsivaizduokite: nubėgate penkis kilometrus, išprakaituojate – atrodo, viskas aišku: prakaitas, kalorijos, riebalai ištirpo.

    Iš tiesų jūs… juos iškvėpavote!

    Kodėl lieknėjant mes iškvėpuojame riebalus

    Kai organizmas naudoja riebalų atsargas, jis skaido riebalų molekules (trigliceridus) į anglies, vandenilio ir deguonies atomus.

    Sudėtingų cheminių reakcijų metu šie elementai virsta anglies dioksidu (CO₂) ir vandeniu (H₂O).

    Ir štai svarbiausias faktas: apie 84 % riebalų mes netenkame su iškvėpimu, o likusius 16 % – su skysčiais (prakaitu, šlapimu ir net ašaromis).

    Kitaip tariant, po aktyvios treniruotės jūs tiesiogine prasme įkvepiate energiją ir iškvepiate riebalus.

    Šis procesas nėra magiškas – tai gryna chemija: norint „sudeginti“ 10 kg riebalų, reikia įkvėpti maždaug 29 kg deguonies ir iškvėpti 28 kg CO₂.

    Iš tų 10 kg riebalų 8,4 kg pasišalina su iškvėpimu (anglies dioksido pavidalu), o likę 1,6 kg – su vandeniu.

    Svarbu suprasti, kad vien tik dažniau kvėpuoti nepadės sulieknėti – būtinas energijos deficitas ir fizinis aktyvumas.

    Kaip fizinis aktyvumas pagreitina riebalų pasišalinimą iš organizmo

    Mitybos apribojimai sumažina naujos energijos patekimą į kūną, o judėjimas pagreitina jos sąnaudas ir paskatina organizmą aktyviau šalinti anglies dioksidą.

    Kai einate, bėgate ar net juokiatės – jūsų kvėpavimas dažnėja, ir su kiekvienu iškvėpimu jūs išleidžiate į orą mažytes savo buvusių riebalų daleles.

    Net lengvas pasivaikščiojimas paspartina šį procesą.

    Beje, mokslininkai apskaičiavo: jeigu visi sudeginti riebalai virstų vien energija, jūs tiesiog užsidegtumėte – kūno temperatūra pakiltų iki pavojingo lygio.

    Todėl gamta pasirinko saugų kelią: ne sudeginti, o iškvėpuoti riebalus.

    Tad kitą kartą, kai po treniruotės su palengvėjimu ištarsite „uf!“, žinokite – tai ne tik nuovargio garsas.

    Tai garsas, kuriuo jūsų riebalai palieka kūną. 🙂

  • Nuo sveikos širdies iki gražios odos: kodėl reikia valgyti obuolius

    Nuo sveikos širdies iki gražios odos: kodėl reikia valgyti obuolius

    Obuoliai vieni populiariausių vaisių – daugiausia dėl skonio, nors labiausiai turėtų būti vertinami dėl naudos sveikatai.

    Turtingi visų svarbiausių dalykų, reikalingų žmogaus organizmui, obuoliai jį stiprina ir net gali sumažinti sunkių lėtinių ligų riziką. Taigi yra mums taip reikalinga ir subalansuotos mitybos dalis, ir vaistai. Štai ką apie obuolius sako mokslas.

    Antioksidacinis poveikis

    Obuoliai turtingi antioksidantų, saugančių mūsų kūno ląsteles nuo sunkiausių pažeidimų. Iš jų obuoliuose dominuoja vitaminai C ir E, bet ne ką mažiau yra polifenolių, tokių kaip flavonoidai, turintys visokios naudos sveikatai.

    Tyrimai rodo, kad reguliariai valgant obuolius galima padidinti antioksidantų aktyvumą organizme. Taip pat įrodyta, kad obuoliuose esantys antioksidantai neutralizuoja reaktyviąsias deguonies rūšis (nestabilias molekules, skatinančias ląstelių pažeidimus). Šis reaktyviųjų deguonies rūšių sumažėjimas gali sumažinti tam tikrų sveikatos sutrikimų, įskaitant širdies ligas.

    Širdies sveikata

    Yra mokslinių įrodymų, kad obuoliuose esantys polifenoliai ir maistinės skaidulos gali padėti sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų bei kitų širdies sveikatos problemų riziką.

    Remiantis vienu tyrimu, valgant obuolius gerėja bendras cholesterolio ir mažo tankio lipoproteinų, arba blogojo cholesterolio, kiekiai. Taigi obuoliai, tai yra juose esantys polifenoliai, gali būti ypač naudingi žmonėms, turintiems bėdų dėl cholesterolio.

    Dar mokslininkai mano, kad obuoliai gali turėti uždegimą slopinamųjų savybių, todėl taip pat prisideda prie širdies apsaugos.

    Šių vaisių maistinės skaidulos gerina žarnyno mikrobiomos būklę, o tai turi įtakos mažinti tiek uždegiminius procesus, tiek širdies ligų riziką.

    Obuolių polifenoliai taip pat gali slopinti uždegimus, keisdami jų eigą.

    Svorio kontrolė

    Jeigu valgysite daugiau obuolių, bus lengviau tą daryti, teigia specialistai.

    Pirmiausia dėl to, kad kremtant obuolius labai paprasta pasiekti rekomenduojamą suvalgyti dienos vaisių ir daržovių kiekį. O valgant užtektinai vaisių ir daržovių reguliuoti kūno svorį kur kas lengviau – tai irgi mokslo įrodyta.

    Vieno tyrimo, vykdyto ir su žmonėmis, ir su gyvūnais, rezultatai atskleidė, jog padidintas obuolių kiekis valgiaraštyje tiek vieniems, tiek kitiems padėjo numesti svorio. Bet įdomiausia tai, kad sėkmingiausiai nereikalingų kilogramų atsikratyti sekėsi turintiems antsvorio individams.

    Mitybos specialistai sako galintys patvirtinti ir obuolių naudą vaikams. Tų, kurie valgo obuolius ir jų produktus, mityba būna labiau subalansuota, o nutukimo atvejai tarp tokių vaikų gerokai retesni. Ir viskas dėl to, kad obuolių maistinė sudėtis stebėtinai turtinga.

    Apsauga nuo diabeto

    Kai kurie duomenys rodo, kad obuoliai gali padėti išvengti II tipo diabeto.

    Valgant šiuos vaisius su žievele, gaunami antioksidantai bei skaidulos, manoma, sulėtina virškinimą, taigi sumažina gliukozės šuolį kraujyje.

    Antioksidantai obuoliuose prisideda prie diabeto prevencijos ir kovodami su laisvaisiais radikalais bei mažindami lipidų kiekį kraujyje.

    Įvairūs tyrimai, atlikti su gyvūnais ir su žmonėmis, parodė, kad obuoliai mažinti cukraus kiekį kraujyje pradeda iškart, vos tik juos suvalgius.

    Siejami obuoliai ir su retesniais gestacinio diabeto bei padidėjusio gliukozės kiekio nėščiųjų kraujyje atvejais.

    Sveikas virškinimas

    Obuoliai gali padėti subalansuoti žarnyno mikrobiomą (mikroorganizmus, tarpstančius virškinimo sistemoje), tai labai svarbu ne tik virškinimo trakto būklei, bet ir sveikatai apskritai.

    Maistinės skaidulos ir polifenoliai obuoliuose veikia kaip prebiotikai. Jie skatina gerųjų bakterijų dauginimąsi ir klestėjimą žarnyne. Skaidulos taip pat yra pagrindinis energijos šaltinis žarnyno bakterijoms, būtinoms normaliam virškinimui.

    Tiesa, dar atlikta labai nedaug tyrimų su žmonėmis aiškinantis obuolių įtaką virškinimo sistemai. Bet turimų rezultatų pakanka, kad būtų galima teigti, jog obuoliai iš tiesų padidina naudingų bakterijų kiekį žarnyne. Papildomi tyrimai padėtų sustiprinti šiuos rezultatus.

    Stipresni kaulai

    Už tai turėtume dėkoti obuoliuose esantiems vitaminams, mineralams ir kitoms maistinėms medžiagoms. Pavyzdžiui, kaliui ir kalciui. Jų abiejų esama šiuose vaisiuose ir jie abu siejami su mažesne osteoporozės – sumažėjusių kaulų masės ir jų mineralinio tankio – rizika.

    Mažai būta tyrimų, siekiančių nustatyti ir obuolių poveikį kaulų sveikatai. Tačiau žinoma, kad padidinus suvalgomų vaisių kiekį kaulų lūžių rizika mažėja.

    Didesnis vaisių ir daržovių kiekis valgiaraštyje gali pagerinti ir kaulų tankį.

    Ir dar šis tas. Įvairūs tyrimai parodė, kad flavonoidai obuoliuose irgi turi kaulus saugančių savybių. Jie, be kita ko, gali padidinti kaulus formuojančių ląstelių osteoblastų ir sumažinti kaulus ardančių ląstelių osteoklastų aktyvumą.

    Skysčiai

    Nuo 80 iki 89 procentų obuolio sudaro vanduo, tad valgant juos paprasta palaikyti skysčių balansą organizme. Tuo labiau kad yra obuoliuose ir elektrolitų, gyvybiškai reikalingų tokiai pusiausvyrai išlaikyti: jau minėtų kalcio ir kalio, taip pat magnio, natrio.

    Suprantama, į obuolius derėtų žiūrėti tik kaip į papildomą, ne pagrindinį ir vienintelį vandens šaltinį. Visgi viename vidutinio dydžio vaisiuje jo yra apie 156 ml.

    Graži oda

    Ją užtikrina specifinės maistinės medžiagos obuoliuose.

    Buvo tirtos sveikos suaugusios moterys. Tyrimo iniciatoriai joms atsitiktine tvarka duodavo arba placebą, arba tabletę su obuolių polifenoliais.

    Pasibaigus 12 savaičių trukmės eksperimentui, moterys, vartojusios „obuolines“ tabletes, pastebėjo gerokai paskaistėjusią odą, labiau apsaugotą nuo ultravioletinės spinduliuotės keliamos pigmentacijos.

    Kai kurie rezultatai rodo, kad obuoliai gali apsaugoti odą nuo niacino sukeliamo raudonio.

    Be pliusų – ir minusai

    Kaip jau turbūt supratote, obuolių maistinė vertė išties įspūdinga: juose ne tik gausu vitaminų ir mineralų, bet ir makroelementų, aktyvių augalinių junginių.

    Specialistai rekomenduoja suaugusiam žmogui per dieną suvalgyti bent dvi porcijas vaisių. Vidutinio dydžio obuolys prilygtų vienai porcijai. Arba pusei rekomenduojamos paros normos.

    Nors obuoliai labai naudingi ir daugumai žmonių saugūs valgyti vaisiai, kai kam vertėtų jų vengti ar bent žinoti apie potencialias rizikas.

    Esmė ta, kad yra žmonių, alergiškų obuoliams. Rečiau alergenu tampa vaisiuose esantys baltymai, dažniau – žiedadulkės. Pastarųjų sukelta alerginė reakcija pasireiškia niežėjimu arba burnos, gerklės tinimu. Kai alergizuoja baltymai, galima dilgėlinė, tinimas, pasunkėjęs kvėpavimas, skrandžio veiklos sutrikimai ar net anafilaksinis šokas.

    Taip pat geriau nevalgyti obuolių sėklų – dėl nedidelio kiekio cianido.

    Turintiesiems virškinimo problemų irgi nederėtų padauginti obuolių. Jie nerekomenduotini žmonėms, kurie laikosi mažai FODMAP turinčios dietos (su mažai fermentuojamų oligosacharidų, disacharidų, monosacharidų ir poliolių – trumpųjų grandžių angliavandenių, kuriuos plonoji žarna sunkiai pasisavina). Toks mitybos planas dažnai skiriamas pacientams, sergantiesiems dirgliosios žarnos sindromu arba turintiems kitų virškinimo problemų.

    Dar esama duomenų, kad obuolių sultys nedera su kai kuriais vaistais – gali pakeisti antihistamininių, antihipertenzinių ir antiastminių preparatų veikimą. Nors šioje srityje dar reikalingi papildomi tyrimai, jeigu vartojate tokių grupių vaistus, dėl viso pikto pasitarkite su gydytoju.

        Naudinga žinoti

    Viename vidutinio dydžio obuolyje yra:
    95 kalorijos
    0,5 g baltymų
    0,3 g riebalų
    25 g angliavandenių
    4,4 g ląstelienos
    10,9 mg kalcio
    0,2 mg geležies
    9,1 mg magnio
    20 mg fosforo
    195 mg kalio
    8,4 mg vitamino C
    5,5 µg folato
    Obuoliuose taip pat yra nedideli kiekiai vitaminų A, E ir K, o dar vario, cholino, cinko, mangano bei kitų organizmui gyvybiškai reikalingų maistinių medžiagų.
    Atskirai būtina paminėti fitomedžiagas – sveikatai naudingus augalinius junginius. Vieni jų – polifenoliai, įskaitant antocianinus ir flavonoidus, parūpina obuoliams didžiąją dalį juose esančių antioksidantų. Bet dar šiuose vaisiuose yra ir karotenoidų, kurie taip pat pasižymi antioksidacinėmis savybėmis.

  • 10 produktų lieknėjimui, kurie padeda deginti riebalus net be treniruočių

    10 produktų lieknėjimui, kurie padeda deginti riebalus net be treniruočių

    Lieknėjimas jau seniai nebėra vien kalorijų skaičiavimo klausimas. Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad maisto kokybė medžiagų apykaitai daro ne mažesnę įtaką nei sportas ar miegas.

    Kai kurie produktai tiesiogine prasme „perjungia“ organizmą į riebalų deginimo režimą – stabilizuoja cukraus kiekį kraujyje ir skatina energiją gauti iš sukauptų atsargų, o ne iš naujai suvartotų angliavandenių.

    Svarbiausia – ne badauti, o tinkamai maitinti kūną: baltymais, skaidulomis ir naudingais riebalais.

    Baltymingi produktai, spartinantys riebalų deginimą

    Rytą pradėti nuo kiaušinių – ne tik tradicija.

    Baltymai ir leucinas, esantys kiaušiniuose, skatina raumenų baltymų sintezę ir termogenezę – procesą, kai organizmas energiją naudoja maistui virškinti.

    Cholinas iš trynių padeda kepenims skaidyti riebalus, o sotumo jausmas išlieka kelias valandas.

    Panašų poveikį turi liesa vištienos ar kalakutienos krūtinėlė.

    Dėl didelio termogeniškumo šie produktai spartina medžiagų apykaitą, o leucinas saugo raumenis mažinant kalorijų kiekį.

    Kuo daugiau raumenų – tuo greitesnis metabolizmas net ir ramybės būsenoje.

    Kitas vertas dėmesio pasirinkimas – laukinis lašišos, skumbrės ar sardinių mėsa.

    Šios žuvys gausios omega-3 riebalų rūgščių, kurios mažina uždegiminius procesus ir gerina ląstelių jautrumą insulinui.

    to, jos yra puikus vitamino D ir seleno šaltinis – tai itin svarbus derinys sveikai skydliaukės veiklai, nuo kurios priklauso medžiagų apykaitos greitis.

    Skaidulų ir gerųjų riebalų turintys produktai

    Kad organizmas neprašytų papildomos porcijos, jam būtinos skaidulos.

    Lapinės daržovės ir kryžmažiedžiai augalai – brokoliai, kopūstai, špinatai – užpildo skrandį, lėtina jo ištuštinimą ir ilgiau išlaiko sotumo jausmą.

    Juose esantis sulforafanas padeda kepenims apdoroti estrogenus ir palaikyti hormonų pusiausvyrą – ypač svarbią moterims.

    Lęšiai, pupelės ir avinžirniai jungia baltymus, tirpiąsias skaidulas ir atsparų krakmolą.

    Tokia kombinacija stabilizuoja cukraus kiekį kraujyje, mažina potraukį saldumynams, o geležis ir magnis padeda ląstelėms efektyviau panaudoti energiją.

    Norint kažko saldaus, geriausia rinktis uogas.

    Mėlynės ir avietės gausios antocianinų – junginių, reguliuojančių insulino veiklą ir stiprinančių žarnyno mikroflorą.

    Tai vienas iš retų atvejų, kai saldumynai – tikrai naudingi.

    Avokadai ir čijos sėklos suteikia „ilgųjų“ riebalų bei skaidulų, todėl maistas virškinamas lėčiau, o energijos lygis išlieka stabilus.

    Avokadai padeda įsisavinti riebaluose tirpius vitaminus (A, D, E, K), o čijos sėklos, išbrinkusios skystyje, virsta minkštu geliu, kuris subalansuoja cukraus kiekį kraujyje.

    Nepamirškite ir nesaldinto graikiško jogurto – jame gausu kazeino, lėtai pasisavinamo baltymo, ilgam suteikiančio sotumo.

    Jei siekiate tik sveikatos naudos, o ilgo sotumo pojūtis nėra būtinas, graikišką jogurtą galima pakeisti kefyru.

    Žalioji arbata ir kiti gėrimai, skatinantys metabolizmą

    Žalioji arbata ar matča pasižymi katechinais (EGCG), kurie didina riebalų oksidaciją fizinio aktyvumo metu.

    Kartu su kofeinu jie švelniai tonizuoja ir gerina susikaupimą, neapkraudami širdies.

    Tyrimai rodo, kad reguliarus 2–3 puodelių žaliosios arbatos vartojimas per dieną gali pagreitinti metabolizmą 4–5 proc.. Atrodytų nedaug, tačiau per mėnesį tai sudaro dešimtis papildomai sudegintų kalorijų.

    Pagrindinė šių produktų paslaptis ta, kad jie nedegina riebalų tiesiogiai, o sukuria sąlygas, kuriomis organizmas tai daro pats: stabilizuojasi hormonai, nekinta cukraus lygis, o raumenys gauna pakankamai energijos augti.

    Tad nereikia ieškoti stebuklingos tabletės.

    Kartais užtenka lėkštės omleto, dubenėlio brokolių ir puodelio žaliosios arbatos, kad metabolizmas vėl pradėtų dirbti jūsų naudai.

  • Kas trukdo lieknėti

    Kas trukdo lieknėti

    Gali būti, jog dėl to kaltas mūsų asmenybės tipas. Taip mano mokslininkai, tikintys, jog atrado veiksmingo lieknėjimo paslaptį.

    Ekspertai iš autoritetingos mokslo CSIRO agentūros Australijoje sako, kad visus žmones galima suskirstyti į grupes pagal pagrindinius asmenybės tipus.

    Ir kiekvienai tokiai grupei egzistuoja geriausiai tinkanti dietą.

    Kitaip tariant, jeigu žinosite, kuriam asmenybės tipui priklausote, sykiu žinosite ir kaip palaikyti sveiką svorį bei turėti svajonių figūrą.

    Visi skirtingi

    Specialistų manymu, egzistuoja 6 skirtingi dietų besilaikančių žmonių tipai.

    Mąstytojai. Tai motyvuotos, analitiškos asmenybės, ryžtingai siekiančios tikslų ir jautriai reaguojančios į neigiamus komentarus ir rezultatus. Stresas ar nerimas gali nesunkiai išmušti juos iš vėžių ir visa dieta nueis šuniui ant uodegos.

    Nuolatiniai kovotojai. Linkę į stresą, nerimavimą ir dėl to dažnai pasiduodantys maistinėms pagundoms. Kad tokios asmenybės ištrūktų iš pačių nusibrėžto uždaro rato ir pagaliau pamatytų dietos rezultatus, joms būtinas strateginis planas.

    Užgaidieji. Palyginti su kitų tipų asmenybėmis, jų kūno masės indeksas būna pats didžiausias. Taip yra dėl to, kad šiuos žmones kamuoja stiprios užgaidos vienokiam ar kitokiam maistui, kurį pradėję valgyti jie jau nebegali sustoti.

    Pataikautojai. Nepaisant užgauliai skambančio pavadinimo, tai malonios draugiškos asmenybės, tačiau labai jautrios kritikai. Kad dietos laikymasis būtų sėkmingas, joms būtina apsupti save pozityviais ir palaikančiais žmonėmis, kuriems norėtųsi įtikti mainais už tikėjimą jomis.

    Maisto aistruoliai. Viskas, kas susiję su maistu, jiems kelia entuziazmą. Šių žmonių dieta būna labiausiai subalansuota iš visų.

    „Visuomenininkai“. Tokiems žmonėms reikalinga lanksti dieta, kad visokie griežti apribojimai netrukdytų pasitaikius progai pasimėgauti maistu smagioje draugijoje. Antraip jie negalvodami paaukos sveiką mitybą vardan turiningo bendravimo.

    Universalių dietų nebūna

    Australų mokslininkų, atlikusių tyrimą su 254 000 dalyvių, duomenimis, dažniausiai dietų laikosi „mąstytojai“ ir „nuolatiniai kovotojai“. Pirmieji, kaip paaiškėjo, sudarė net 14,1 proc. visų savanorių. Tyrėjų išvadomis, „mąstytojai“ yra jautrūs neigiamiems rezultatams: pamatę, kad jiems nesiseka laikytis dietos, panyra į stresą, pasiduoda nerimui ir tai tampa pagrindine priežastimi, kodėl liaujasi laikytis sveikos mitybos principų.

    Labai nedaug nuo „mąstytojų“ atsilieka „kovotojai“: taip pat linkę stresuoti, nerimauti ir dėl to valgyti netinkamą maistą. Jeigu jie nori numesti svorio ir išlaikyti naująją figūrą, „kovotojams“ reikalingas aiškus planas, ką ir kaip turi daryti.

    Jeigu žinosite, kuriam asmenybės tipui priklausote, sykiu žinosite ir kaip palaikyti sveiką svorį bei turėti svajonių figūrą.

    Užgaidžioms asmenybėms sunkiausia: maistas juos šaukia it sirenos daina, ir jeigu ko nors užsigeidžia, gali prarasti – ir dažniausiai praranda – saiko jausmą.

    „Pataikautojams“, kita vertus, irgi ne ką lengviau. Skausmingai reaguojantys į palyginimus su kitais, jie neišgyventų grožio kultą sukūrusiame pasaulyje neturėdami juos palaikančių žmonių užnugario.

    O „visuomenininkai“ niekada neištvers dietos – taigi nesusigrąžins sveiko kūno svorio, jeigu tai trukdys jiems bendrauti, lankytis renginiuose ir kavinėse su draugais. Nes kai negali paragauti visko po truputį nuo švediško stalo, tai numuša ūpą.

    Maisto aistruoliai, arba „foodies“ angliškai, maitinasi sveikiausiai. Tiesiog kokybiškas valgis jiems yra

    gyvenimo prasmė ir vienintelis priimtinas variantas.

    Specialistų įsitikinimu, žmonėms, besistengiantiems numesti svorio, labai svarbu pirmiausia išsiaiškinti savo asmenybės tipą. Dietos, deja, dažniausiai sudarinėjamo pagal principą „visiems vienas dydis“ neatsižvelgiant į tai, kad skirtingi žmonės elgiasi ir mąsto taip pat skirtingai.

     

  • Ožerškis: kas tiesa, o kas – ne?

    Ožerškis: kas tiesa, o kas – ne?

    Kininis raugerškis, vilkauogės, godži uogos – tokie vieno ir to paties pastaraisiais metais nepaprastai išpopuliarėjusio, o paskui vėl šiek tiek primiršto augalo pavadinimai.

    Moksliškai šis augalas vadinamas daug proziškiau: ožerškis. Tačiau esmės tai nekeičia – kone stebuklingomis savybėmis pasižyminčios šio augalo uogos laikomos vertingiausiu natūraliu vaistu pasaulyje.

    Ožerškiai gydo daugumą ligų, aprūpina organizmą naudingosiomis medžiagomis ir dar padeda atsikratyti antsvorio.

    Tik ar viskas, ką žinome apie šias ryškiai raudonas uogas, yra tiesa?

    Stipriau nei apelsinai

    Nors pasaulinio masto sensacija ožerškių uogos tapo palyginti neseniai, žmonijai jos žinomos daugiau kaip 500 metų.

    Legendomis apgaubtos uogos auga Kinijoje, Himalajuose, Mongolijoje ir Tibete. Unikali jų sudėtis ne tik suteikia ožerškiams malonų skonį, bet ir teikia didžiulę, kaip jau minėta, dažnai stebuklui prilyginamą naudą sveikatai.

    Mokslininkai nustatė, kad ožerškių uogose yra:

    • 18 aminorūgščių (iš jų 8 – nepakeičiamos),

    • 21 mineralas (geležis, cinkas, jodas, kalis, kalcis, selenas ir kiti, o geležies ožerškiuose 15 kartų daugiau nei špinatuose),

    • 8 polisacharidai ir 6 monosacharidai,

    • vitaminai B1, B2, B6 ir E,

    • 5 karotinoidai, įskaitant beta karoteną,

    • vitaminas C (500 kartų daugiau nei apelsinuose),

    • 5 nesočiosios riebiosios rūgštys, tarp jų omega-6 ir omega-3.

    Taigi nenuostabu, kad ožerškių uogos nuo seno naudojamos tradicinėje Rytų medicinoje nugaros skausmams, cukriniam diabetui, anemijai gydyti, šalinti regos problemas.

    Ir dabar uogos dažnai vartojamos visam organizmui atjauninti (teigiama, kad jos – vienas iš esminių veiksnių, lemiančių Himalajų gyventojų ilgaamžiškumą) ir netgi onkologinių ligų profilaktikai. Jos pasižymi stipriomis antioksidacinėmis savybėmis ir padeda kovoti su uždegiminiais procesais bei stresu.

    Užtenka per dieną suvalgyti šaukštą ožerškių, ir organizmas bus aprūpintas visomis naudingomis medžiagomis.

    Tiesa, moterys šias atvežtines uogas (Lietuvoje auginama vienintelė ožerškių rūšis – dygliuotasis ožerškis, o ir tas nuodingas) skuba pirkti visai ne dėl to…

    Ne visai tas pats, kas dieta

    Turbūt ir daugumą iš jūsų anksčiau ar vėliau jau buvo pasiekusi interneto platybėse klaidžiojanti reklama, įrodinėjanti, kaip lengva atsikratyti svorio vien ožerškių uogomis. Esą kilogramai pradeda tirpti tiesiog akyse – po penkiolika, dvidešimt ar net trisdešimt per mėnesį.

    Trumpai tariant, ideali dieta tinginiams!

    Tiesa tai ar melas, galima ginčytis.

    Atliktų tyrimų rezultatai iš tiesų atskleidė teigiamą uogų poveikį kovojant su antsvoriu. Taip pat nustatyta, kad ilgai vartojant šią priemonę pagerėja virškinimas ir bendras organizmo tonusas, padidėja ištvermė, ožerškiai suteikia žvalumo ir jėgų.

    Taigi galima drąsiai teigti, kad šios uogos – puikus bet kokios dietos papildas.

    Taip yra todėl, kad jose labai mažai angliavandenių ir kalorijų, be to, ožerskių uogos – natūralus antioksidantas, neleidžiantis susidaryti kenksmingiems laisviesiems radikalams ir palengvinantis stresą, o jį neišvengiamai patiria kiekvieno svorį metančio žmogaus organizmas.

    Jeigu nesportuosite, tinkamai nesimaitinsite, tik „lesite“ šias uogas, kilogramai tikrai nepradės stebuklingai kristi dešimtimis. Juolab kad jokių riebalus deginančių medžiagų ožerškiuose neaptikta.

    Šitai ir yra didžiausia bėda.

    Pasakų apie tas uogas prisiklausę ar internete prisiskaitę veržiamės jų nusipirkti, o kai stebuklas neįvyksta ir svoris drastiškai nesumažėja, baisiai nusiviliame. Tada pradedame nepelnytai peikti šią gamtos dovaną ir kitus atkalbėti ja naudotis. Nors tiesa anaiptol nėra tokia vienareikšmiška: ožerškių uogos iš tiesų teigiamai veikia sveikatą, tiesiog veiksminga lieknėjimo priemone jų niekaip nepavadinsi.

    Mitai ir tikrovė

    Egzistuoja ir daugiau netikėčiausių mitų apie ožerškių uogų galias.

    Deja, visiškai nepagrįstų.

    Štai tik keli iš jų:

    Uogų jokių būdu negalima valgyti šviežių. Iš tikrųjų ožerškius galima valgyti tiesiai nuo šakelių – sveikatai tai nepakenks. Tiesiog džiovintas uogas patogiau transportuoti, taip geriau išsaugoti jų naudingąsias savybes.

    Uogos nuodingos. Žinoma, ir ožerškių uogomis galima apsinuodyti – šioje augalų gentyje yra nemažai rūšių, laikomų nuodingomis ir pavojingomis sveikatai, tarp jų ir minėtas dygliuotasis ožerškis (nors jame yra flavonoido apigenino, kuris veikia vėžio ląsteles). Tačiau dėl vaistinių savybių parduodamas uogas galima drąsiai valgyti.

    Skaniausios ir naudingiausios yra uogos, užaugintos Kinijoje. Bet kokių vaisių kokybė priklauso nuo vietovės, kurioje jie užauginti. Tačiau jokių priežasčių laikyti kininius ožerškius kuo nors ypatingais nėra.

    Šiaurės Amerikoje šio augalo randama apie 20 rūšių, dar maždaug 30 rūšių – Pietų Amerikoje, antrą tiek Afrikoje, dar 10 – Eurazijoje. Viena ožerškių rūšis auga Australijoje. Bet nuo to nei uogų sudėtis, nei poveikis sveikatai nesikeičia.

    Ožerškių uogų nauda yra grynas pramanas. Tikrai ne viskas, kas pasakojama apie ožerškius, yra netiesa. Nors kai uogų populiarumas didėja ne dienomis, o valandomis, internetu galima nusipirkti klastočių – panašiai sudžiovintų raugerškių, sedulų uogų ir net spanguolių. Jos, beje, irgi naudingos sveikatai, bet ne tiek… Ką jau kalbėti apie tai, jog šių pigių klastočių auginimo, rinkimo ir paruošimo sąlygų niekas nekontroliuoja.

    Gerai, bet ne visiems

    Ožerškių uogų ekstraktai Kinijoje dažnai naudojami afrodiziakuose bei kitose vyrišką jėgą stiprinančiuose preparatuose.

    JAV ir kai kuriose Europos šalyse papildai su ožerškiais irgi labai populiarūs, mat uogos (šviežios ar džiovintos, nesvarbu) ne tik gerina potenciją ir padeda laikytis dietų, bet ir:

    • gerina miegą,

    • palengvina depresiją,

    • mažina cukraus kiekį kraujyje,

    • gerina odos būklę,

    • lėtina senėjimo procesus,

    • mažina „blogąjį“ cholesterolį.

    Jeigu nuspręsite vartoti ožerškių uogas, turėkite omenyje, kad jos tinka ne visiems ir ne visada – kad ir kas rašoma internete.

    Ožerškiai draudžiami nėščiosioms ir maitinančioms motinoms, taip pat jeigu karščiuojate, sergate alergija ir skrandžio bei virškinimo trakto ligomis.

    Kategoriškai draudžiama uogas valgyti ir esant žemam kraujo spaudimui.

    Negalima vartoti ožerškių kartu su kraują skystinančiais vaistais, tokiais kaip varfarinas.

    O štai „perdozavimo“ galite nesibaiminti. Jeigu valgysite uogas rekomenduojamais kiekiais, taip niekada nenutiks. Tačiau persistengti nereikėtų – nei su džiovintomis uogomis, nei su maisto papildais iš ožerškių, antraip viskas gali baigtis pilvo diegliais, pykinimu, diarėja ir nemiga.

    Identiškus simptomus gali sukelti ir uogoms džiovinti naudojami konservantai, taigi prieš pirkdami pasidomėkite, kuo buvo apdoroti ožerškiai.

        Norite tikėkite…

    Kinijos mokslininkai teigia, kad ožerškių uogos vis dėlto padeda atsikratyti antsvorio. Esą valgant jas organizmas pradeda gausiau išskirti natūralų augimo hormoną, kuris panaudojamas riebalams deginti ir kaulams bei jungiamiesiems audiniams stiprinti.
    2004-aisiais Australijos spauda mirgėjo sensacingų pranešimų apie anticeliulitinį ožerškių uogų poveikį. Ir nors moksliniais eksperimentais toks jų poveikis įrodytas nebuvo, apie ožerškius, kaip apie priemonę nuo celiulito, iš tiesų galima išgirsti daug teigiamų atsiliepimų.
    Trys būdai

    Jeigu jokių apribojimų vartoti ožerškius jums nėra, uogomis galite drąsiai gardinti košes, sriubas, dėti į arbatą arba tiesiog mėgautis džiovintomis kaip desertu.
    Rekomenduojama paros norma – 20 g ožerškių.
    1-as būdas. Džiovintas uogas užpilkite šiltu vandeniu, trumpam palikite, tada uogas suvalgykite, o vandenį – išgerkite.
    2-as būdas. 20 g uogų užpilkite 250 ml verdančio vandens, pagardinkite keliais lašais citrinų sulčių, palikite 10 minučių, paskui nukoškite ir gerkite.
    Tai vienas iš daugybės ožerškių arbatos receptų, ir bene paprasčiausias. Teigiama, jog vieno puodelio arbatos per dieną visiškai pakanka, kad pajustumėte gydomąsias uogų savybes.
    3-ias būdas. Šaukštas ožerškių uogų sėklų aliejaus tuščiu skrandžiu, užgertas nedideliu kiekiu vandens, pagerins medžiagų apykaitą ir išvalys organizmą. Yra tik viena bėda: įsigyti tokio aliejaus sunkiau nei uogų, o ir kainuoja jis nemažai.

  • Valgyti – kas 4 valandas

    Valgyti – kas 4 valandas

    Laikas, kada valgome, gali pastebimai paveikti virškinimą ir virškinimo trakto gerovę, sako gydytojai gastroenterologai.

    Ir nors dauguma žmonių daugiau dėmesio skiria tam, ką valgo, intervalai tarp vargių, anot specialistų, gali būti ne mažiau svarbūs. Kai virškinimo traktas turi pakankamai laiko poilsiui, užuot nuolat skaidęs kokį nors maistą, tai į naudą visam organizmui.

    Palaikyti ritmą

    Mitybos ir virškinimo klausimais nėra tokio standarto, kuris tiktų visiems, pripažįsta gydytojai gastroenterologai.

    Tačiau išskirsčius dienos valgius valandomis lengviau palaikyti mitybos ritmą, vadinasi – ir sveiką, nepriekaištingai veikiantį žarnyną.

    Todėl racionalus sprendimas būtų pavalgius palaukti maždaug keturias valandas iki kito valgio, sako žinovai.

    Kodėl būtent keturias?

    Yra toks gliukagono tipo peptidas-1, arba GLP-1– peptidinis hormonas, kuris reguliuoja gliukozę, apetitą, širdies ir kraujagyslių sistemą (beje, jo yra pagarsėjusiame lieknėti naudojamame vaiste „Ozempic“).

    GLP-1 organizme išsiskiria maždaug 15 minučių po valgio. O piką pasiekia praėjus 30–60 minučių – ypač jeigu maiste būna prebiotinių skaidulų, kuriomis minta žarnyno bakterijos (taip skatinamas dar gausesnis GLP-1 išsiskyrimas).

    Tačiau virškinimo procesas tuo nesibaigia.

    „Valymo komandai“ reikia laiko

    Kai GLP-1 kiekis ima mažėti, žarnyne prasideda kita – ypatinga virškinimo stadija, vadinama migruojančiu motoriniu kompleksu.

    Ši stadija prasideda 2–3 val. po valgio ir trunka apie 90–120 minučių.

    Vaizdžiai tariant, tai žarnyno apsivalymo ciklas, per kurį pašalinamos nesuvirškintos maisto dalelės ir bakterijos. Tai padeda apsisaugoti nuo plonųjų žarnų bakterijų išvešėjimo bei paruošia virškinimo sistemą kitam valgymui.

    Štai kodėl taip svarbu daryti ganėtinai ilgas pertraukas tarp valgių – kad apsivalymo ciklui pakaktų laiko. Jeigu tarp dienos valgių nuolat užkandžiausime, jis neįvyks.

    Geriausia palaukti nuo 4 iki 6 valandų tarp valgių.

    Išvada – geriausia palaukti nuo 4 iki 6 val. iki kito valgymo, kad organizmo „valymo komanda“ spėtų susitvarkyti.

    Kai ji baigia darbą, kūnas apie tai paprastai praneša pats – tikro alkio jausmu.

    Ne visiems vienodai

    Laikytis šių natūralių ritmų – tai lengviausias ir kartu veiksmingiausias būdas užtikrinti žarnyno sveikatą, sako specialistai. Tačiau yra vienas svarbus „bet“.

    Nors 4–6 val. pertraukų tarp valgių taisyklė tinka daugeliui žmonių, turėkite omenyje, kad jūsų individualūs poreikiai gali skirtis.

    Pavyzdžiui, dauguma moterų prieš menstruacijas pastebi padidėjant apetitą.

    Dar 2018 metais atliktas tyrimas patvirtino, kad tomis dienomis moterys likusios norėti kaloringesnio maisto – riebesnio, saldesnio ir sūresnio.

    Tokie svyravimai menstruacinio ciklo metu gali didinti alkį, o sykiu ir paveikti virškinimą – kartais sutrumpindami, kartais pailgindami intervalus tarp valgių.

    Todėl geriausias būdas – įsiklausyti į savo kūną, tiksliau, į alkio balsą ir pagal jį reguliuoti savo mitybą. Nes tik taip organizmas spėja atlikti ir virškinimo, ir apsivalymo procesus.

    Svarbus ciklas

    Tinkamas valgių planavimas, anot gydytojų gastroenterologų, turi aibę privalumų:

    • Suteikia daugiau energijos.

    • Slopina uždegiminius procesus.

    • Mažina pilvo pūtimą.

    • Gerina virškinimą.

    Tokia mityba taip pat gali pagerinti medžiagų apykaitą optimizuodama jautrumą insulinui – tai kritiškai svarbu norint išvengti tokių metabolinių problemų kaip nutukimas ir II tipo diabetas.

    Pertraukos tarp valgių leidžia organizmui pagauti sveiką ritmą. Apie tai retai kada kalbama, bet šis ritmas – prasidedantis nuo alkio, pasibaigiantis valgymu iki pasisotinimo ir ciklui vėl pasikartojant nuo alkio, – ypač svarbus virškinimui.

     

  • Svorio metimo paslaptys, slypinčios duonos gaminiuose

    Svorio metimo paslaptys, slypinčios duonos gaminiuose

    Duona dažnai siejama su svorio augimu, ypač populiarėjant mažai angliavandenių turinčioms dietoms.

    Tačiau tinkamai pasirinkta duona gali padėti kovoti su antsvoriu.
    Svarbu atkreipti dėmesį į duonos rūšį ir jos sudėtį, nes ne visi variantai yra vienodi.

    Dietologai siūlo keletą būdų, kaip duona gali tapti naudinga svorio metimo dalimi.

    Padeda ilgiau išlikti sotiems

    Duona yra puikus energijos šaltinis dėl joje esančių angliavandenių, o tinkamas jos pasirinkimas daro didelę įtaką sotumui ir svorio kontrolei.
    „Daugelis žmonių vengia duonos, bijodami priaugti svorio. Visagrūdė duona turi skaidulų, kurios leidžia ilgiau jaustis sotiems“, – teigia daktarė Liza Jang.
    Gydytoja Megan Berd priduria: „Daug skaidulų ir viso grūdo turinti duona virškinama ilgiau, todėl suteikia ilgalaikį sotumo jausmą ir padeda kontroliuoti apetitą.“

    Joje daugiau skaidulų

    Skaidulos yra raktas į sotumo jausmą.

    Tradicinėje baltoje duonoje jų yra mažiau, nes grūdų apdorojimo metu pašalinamos svarbios dalys. Tuo tarpu visagrūdė duona turi daugiau skaidulų, todėl yra maistingesnė ir naudingesnė svorio metimui.
    Amerikos širdies ligų asociacija rekomenduoja suvartoti 25–30 gramų skaidulų per dieną, kad būtų palaikoma gera sveikata.

    Duona padeda palaikyti žarnyno sveikatą

    Visagrūdėje duonoje yra svarbių medžiagų, kurios padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, gerina žarnyno veiklą ir mažina širdies ligų riziką.
    Mitybos specialistė Emi Gudson aiškina: „Viso grūdo duona yra turtinga skaidulų, kurios palaiko žarnyno sveikatą, padeda reguliuoti svorį ir gali netgi sumažinti cholesterolio kiekį.“

    Gali padėti išvengti persivalgymo

    Jei maistas suteikia sotumo jausmą ilgesniam laikui, sumažėja tikimybė suvartoti per daug kalorijų tarp pagrindinių valgymų.
    „Skaidulos duonoje leidžia ilgiau nejausti alkio, taip sumažinant užkandžiavimo poreikį“, – sako dietologė Edi Rids.

    Lengvai derinama su kitais naudingais produktais

    Visagrūdė duona yra puikus pagrindas maistingiems ir sotiems patiekalams. Ją galima derinti su avokadu, kiaušiniais ar riešutų sviestu, taip padidinant maistinę vertę.
    „Viso grūdo duona leidžia įtraukti daugiau maistingų produktų į savo racioną, taip sustiprinant sotumo jausmą“, – pažymi dietologė Trista Best.

    Renkantis duoną svarbu tikrinti etiketes.

    Kai kurie gamintojai gali teigti, kad jų duona yra visagrūdė, tačiau taip būna ne visada.

    Geriausia rinktis duoną, kurioje mažai konservantų ir pridėtinio cukraus, pagamintą iš daigintų grūdų – taip organizmui ji bus lengviau virškinama ir naudingesnė.

  • Kuri mėsa net už daržoves sveikesnė

    Kuri mėsa net už daržoves sveikesnė

    Apie vaisių ir daržovių svarbą sveikai mitybai žinome visi.

    Tačiau esama vieno baltyminio produkto, kuris laikomas sveikesniu net už daugelį žalumynų.

    Šimto sveikiausių pasaulyje maisto produktų sąraše kiaulienos taukai pagal maistingumą užima 8-ą vietą. Įvertinti 73 balais iš 100, jie šiuo atžvilgiu lenkia 92 kitus maisto produktus, įskaitant žirnelius, raudonuosius kopūstus, pomidorus, skumbres, lapines salotas, apelsinus ir saldžiąsias bulves.

    Pasak specialistų, kiaulienos taukai yra geras B grupės vitaminų ir mineralų šaltinis. Taip pat jie yra sveikesni nei avienos ar jautienos riebalai.

    Pasirodo, taukuose gana daug mononesočiųjų riebalų, tokių, kaip širdžiai labai reikalinga oleino rūgštis (jos esama ir alyvuogių aliejuje).

    Tiesa, turi kiaulių taukai ir kai kurių sočiųjų riebalų, tačiau vartojami nuosaikiai šie nekelia jokios grėsmės.

    Dar reikia atsižvelgti ir į tai, kokiomis sąlygomis buvo augintos kiaulės: jeigu su galimybe ganytis lauke, taukuose būna daugiau riebaluose tirpstančių vitaminų, kaip D.

    Todėl jei mėgstate kartais paskanauti kiaulienos riebalų ar naudojate taukus, tai nėra taip blogai, kaip manėte – svarbu tik laikytis nuosaikumo.

    O faktas, kad jokio kito gyvūno mėsa ar riebalai į sveikiausiųjų šimtuką nepateko, sutikite, labai iškalbingas.

         Naudinga žinoti

    Sveikiausia žuvimi paskelbtas jūros ešerys. Šimto maistingiausių produktų sąraše jis užima 3-iąją vietą surinkęs 89 balus iš 100. Vos 100 g šios žuvies yra apie 20 g baltymų, labai mažai sočiųjų riebalų ir vos 79 kalorijos.

  • Geriausios 2025 m. dietos pagal „US News & World Report“

    Geriausios 2025 m. dietos pagal „US News & World Report“

    Dietos – tai ne tik būdas numesti svorio ir jį kontroliuoti. Jos gali būti svarbus įrankis organizmo stiprinimui gydymo metu ir sveikatos atkūrimo po ligų procese.

    Kasmet leidinys „US News & World Report“ skelbia geriausių ir naudingiausių dietų sąrašą.

    Kurios dietos, pasak mitybos specialistų, yra sveikiausios ir sulaukė aukščiausio įvertinimo?

    Dietų vertinimo kriterijai

    Geriausių dietų tikslas – ne tik greitai numesti svorio, bet ir aprūpinti organizmą tinkamomis maistinėmis medžiagomis. Tyrimai parodė, kad kokybiškos dietos veiksmingai mažina tokių ligų, kaip širdies ligos ir vėžys, riziką.

    Svarbiausi bendrųjų dietų privalumai – uždegimų mažinimas, kuris yra viena pagrindinių lėtinių ligų priežasčių.

    Ekspertai teigia: nors pradžioje gali būti sunku atsisakyti senų mitybos įpročių, efektyviausios dietos užtikrina ilgalaikius rezultatus tiek svorio metime, tiek organizmo sveikatos palaikyme.

    Ankstesniais metais dietos buvo vertinamos pagal 40 rodiklių, o geriausios gaudavo „aukso medalį“.

    Kadangi sąrašas būdavo per ilgas, dauguma žmonių domėdavosi tik pirmosiomis vietomis, neatsižvelgdami į nemažiau veiksmingas dietas.

    2025 m. vertinimo sistema buvo atnaujinta – ekspertai dietas įvertino penkių žvaigždučių skalėje, kaip tai daroma daugelyje komercinių platformų.

    „Tikime, kad ši nauja metodika suteikia žmonėms daugiau pasirinkimo laisvės ir asmeniškesnę patirtį, leidžiančią atsižvelgti į individualius sveikatos prioritetus ir mitybos tikslus“, – teigė US News & World Report sveikatos skyriaus redaktorė Gretel Schueller.

    Sveikiausių dietų reitingas

    2025 m. ataskaitoje pateikiami nauji dietų, skirtų tokioms lėtinėms ligoms kaip artritas, divertikulitas, kepenų suriebėjimo liga, dirgliosios žarnos sindromas ir menopauzė, reitingai. Pagal naująją „US News & World Report“ 5 žvaigždučių vertinimo sistemą, reitingo nugalėtojai gavo po 4 žvaigždutes ir dar po vieną žvaigždutę kaip geriausios bendros dietos, geriausios sveikos mitybos dietos ir lengviausiai taikomos dietos.

    Viduržemio jūros regiono dieta

    Viduržemio jūros dieta dar kartą pelnė aukščiausią įvertinimą, nes yra labiau gyvenimo būdas nei paprasta dieta. Ji akcentuoja vaisius, daržoves, grūdinius produktus, alyvuogių aliejų, riešutus ir sėklas. Didelis dėmesys skiriamas valgymo kultūrai – rekomenduojama valgyti kartu su šeima ir draugais. Ši dieta riboja saldumynų vartojimą, skatina saikingai vartoti pieno produktus ir raudoną mėsą, o žuvį, ypač sardines, rekomenduoja kaip vieną pagrindinių produktų.

    Viduržemio jūros regiono dieta orientuota į kokybę ir gyvenimo būdą, o ne tik į vieną maistinę medžiagą ar maisto produktų grupę.

    Daugybė tyrimų parodė šios dietos pliusus:

    • šios dietos lengviausia laikytis;
    • tai geriausia dieta visai šeimai;
    • ji geriausia sveikai maitintis;
    • efektyviausia 2 tipo diabeto, kaulų, sąnarių ir širdies ligų atžvilgiu;
    • skatina ilgaamžiškumą ir geresnę gyvenimo kokybę.

    DASH dieta

    DASH (Dietary Approaches to Stop Hypertension) dieta užima antrąją vietą.

    Ją sukūrė JAV Nacionalinis širdies, plaučių ir kraujo institutas.

    Šis lankstus ir subalansuotas mitybos planas orientuotas į druskos vartojimo mažinimą siekiant reguliuoti kraujospūdį.

    DASH dietoje dominuoja daržovės, vaisiai, viso grūdo produktai, liesi baltymai ir neriebūs pieno produktai.

    Ji užtikrina didelį skaidulų ir širdžiai naudingų maistinių medžiagų kiekį.

    Vengiama pridėtinio cukraus turinčių gėrimų, produktų su daug sočiųjų riebalų bei užkandžių, kuriuose gausu druskos.

    Ši dieta yra universali ir tvari, o jos teigiamą poveikį širdies sveikatai patvirtina nepriklausomi tyrimai.

    Lanksti dieta

    Lanksti (pusiau vegetariška) dieta leidžia mėgautis augalinės mitybos privalumais – nebūtina visiškai atsisakyti mėsos, kad galėtumėte pasinaudoti su vegetarizmu susijusia nauda sveikatai.

    Ji pagrįsta vegetariškos dietos principais, tačiau leidžia kartais valgyti mėsą ar paukštieną.

    Pagrindiniai šios dietos produktai: tofu, pupelės, lęšiai, žirniai, riešutai, sėklos ir kiaušiniai – baltymų šaltiniai.

    Ji riboja rafinuotus, itin perdirbtus produktus, raudoną mėsą ir pridėtinį cukrų.

    Daugiau augalinės kilmės maisto vartojantys žmonės gali ne tik numesti svorio, bet ir pagerinti bendrą sveikatą, sumažinti širdies ligų, 2 tipo diabeto ir vėžio riziką bei mažinti uždegimus organizme.

    Menopauzės dieta

    „US News & World Report“ ją įvertino kaip specialią dietą. Ji apima pilnavertį maistą, pavyzdžiui, daržoves, vaisius, pupeles, neskaldytus grūdus, sojos produktus ir liesus baltymus.

    Tačiau Stephanie Faubion, Mayo moterų sveikatos centro Džeksonvilyje, direktorė ir Menopauzės draugijos medicinos direktorė, pažymėjo: „Nėra tokio dalyko kaip ‚menopauzės dieta‘ – vienintelė dieta, padedanti nuo karščio bangų, yra visavertė augalinė mityba, kurioje mažai aliejaus ir daug sojos.“

    Su kai kuriomis rekomendacijomis dėl mitybos menopauzės metu – nevalgyti prieš miegą – sutiko ir daktaras F. Faubionas, nepritardamas raginimui taikyti komercinę dietą menopauzės metu.

    Dieta ir dirgliosios žarnos sindromas

    Ekspertai FODMAP dietai, sukurtai gydyti dirgliosios žarnos sindromui (DŽS) skyrė 4,8 balo.

    Ši dieta, sukurta Australijoje, orientuota į produktų ir angliavandenių, kurie fermentuojasi ir sukelia papildomą vandens kaupimąsi žarnyne, mažinimą.

    Tai padeda sumažinti pilvo spazmus, skausmą ir viduriavimą.

    FODMAP dietos laikymasis gali palengvinti virškinimo problemas ir pagerinti bendrą savijautą.

    Konsultacijos su gydytoju

    Daugelis naujausių dietų yra orientuotos į virškinimo sveikatą ir uždegimų mažinimą.

    Viduržemio jūros dieta ir DASH dieta yra laikomos geriausiomis sergant artritu ar podagra, tačiau daugeliu atvejų vien dietos nepakanka – gali reikėti ir medikamentinio gydymo.

    „Nėra vienos dietos artritui ar podagrai gydyti. Augalinės dietos, kuriose mažai cukraus, nesveikų riebalų, druskos ir perdirbtų maisto produktų, pavyzdžiui, Viduržemio jūros regiono dieta ir DASH dieta, yra geriausias pasirinkimas kovojant su šiomis ligomis. Tačiau daugumai žmonių, sergančių autoimuninėmis, uždegiminėmis artrito formomis ir daugeliui sergančių podagra, reikia vaistų, kad sulėtėtų arba sustotų ligos progresavimas“, – sakė JAV Artrito fondo redaktorė Jill Tyrer.

    Viduržemio jūros dieta gavo 4+ žvaigždes už naudą kepenų sveikatai ir uždegimų mažinimą.

    Ji buvo įvertinta 3,7 balo dėl poveikio divertikulitui – ligai, sukeliančiai stiprų skausmą storajame žarnyne.

    Dietos pasirinkimas turi būti individualus, todėl prieš keičiant mitybą rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju ar dietologu.

    Pateikta medžiaga rekomenduojama naudoti kaip bendro pobūdžio informacinė medžiaga ir nėra skirta diagnozei ar savarankiškam gydymui. Raginame nesigydyti savarankiškai ir patariame kreiptis į gydytoją, kad šis diagnozuotų ligas ir nustatytų jų gydymo metodus.