Sugedo vos prieš metus įsigyta skalbyklė? Telefonas ėmė streikuoti dar nepasibaigus garantijai? O gal šaldytuvas tarnavo nepriekaištingai, kol vieną dieną nustojo šaldyti, tačiau jo garantija jau seniai pasibaigusi?
Tokiose situacijose pirkėjams Lietuvoje atsirado daugiau galimybių. Nuo 2026 metų liepos 31 dienos pradėtos taikyti naujos Europos Sąjungos vadinamosios teisės į taisymą taisyklės, skatinančios sugedusius daiktus remontuoti, o ne iš karto keisti naujais.
Viena svarbiausių naujovių – galimybė nemokamai pratęsti įstatyminę garantiją dar vieniems metams. Tačiau yra sąlygų, kurias būtina žinoti, kad vėliau netektų nusivilti.
Dvejų metų garantija gali virsti trejų
Lietuvoje vartotojas paprastai turi dvejų metų įstatyminę prekės garantiją. Per šį laikotarpį paaiškėjus, kad prekė neatitinka kokybės reikalavimų, pirkėjas gali kreiptis į pardavėją dėl trūkumo pašalinimo.
Nuo 2026 metų liepos 31-osios įsigytoms prekėms atsirado papildoma paskata rinktis remontą, o ne keitimą nauju gaminiu.
Jeigu vartotojas pagal įstatyminę garantiją pasirenka nekokybišką prekę taisyti ir ji sutaisoma, pardavėjo atsakomybės laikotarpis pratęsiamas dar 12 mėnesių.
Pavyzdžiui, rugsėjį įsigyta skalbyklė sugenda po pusantrų metų. Pardavėjas pasiūlo ją suremontuoti arba pakeisti kita. Pirkėjui pasirinkus remontą, įprastas dvejų metų įstatyminės garantijos laikotarpis pratęsiamas iki trejų metų.
Svarbu tai, kad papildomi metai skaičiuojami prie įprasto garantijos laikotarpio, o ne nuo remonto dienos.
Be to, papildoma garantija apima visą prekę, o ne vien pakeistą detalę.
Tačiau yra ir apribojimas: garantija tokiu būdu pratęsiama tik vieną kartą, net jeigu per jos galiojimo laikotarpį prietaisą tenka taisyti kelis kartus.
Ar tai reiškia, kad viską remontuos nemokamai?
Ne. Čia svarbu atskirti du skirtingus atvejus.
Jeigu prekė sugenda dėl trūkumo, už kurį pagal įstatyminę garantiją atsakingas pardavėjas, jo pašalinimas vartotojui turi būti nemokamas.
Tačiau jei telefonas sudaužomas, skalbyklė sugenda dėl netinkamo naudojimo arba prietaisas nustoja veikti pasibaigus įstatyminei garantijai, teisė į nemokamą taisymą savaime neatsiranda.
Naujosios taisyklės siekia užtikrinti, kad gamintojai tam tikras prekes remontuotų ir pasibaigus garantijai, bet už tokią paslaugą gali būti imamas pagrįstas mokestis.
Kitaip tariant, teisė į taisymą nereiškia teisės į nemokamą remontą visą daikto naudojimo laiką.
Kokius prietaisus gamintojai turės taisyti?
Viena reikšmingiausių naujovių susijusi su technika, kurios įstatyminė garantija jau pasibaigusi.
Anksčiau vartotojai neretai susidurdavo su situacija, kai, sugedus senesniam prietaisui, paaiškėdavo, kad nebėra atsarginių dalių arba gamintojas nebesiūlo remonto.
Dabar tam tikrų kategorijų gamintojams nustatyta pareiga užtikrinti taisymo galimybes, laikantis konkretiems gaminiams numatytų taisomumo reikalavimų.
Šiuo metu sąrašas apima buitines skalbykles, skalbykles-džiovykles, indaploves, šaldytuvus, televizorius ir kitus elektroninius vaizduoklius, dulkių siurblius, mobiliuosius telefonus, tam tikrus planšetinius kompiuterius, būgnines džiovykles, serverius, duomenų saugojimo įrangą, suvirinimo įrangą, kai kuriuos patalpų šildytuvus ir gaminius su mažųjų transporto priemonių baterijomis.
Vis dėlto tai nėra pažadas, kad bet kokį šių kategorijų prietaisą bus galima taisyti neribotai ilgai. Pareigos priklauso nuo konkretiems gaminiams taikomų ES taisyklių, jų apimties ir nustatytų terminų.
Gamintojas taip pat neprivalo atlikti objektyviai neįmanomo remonto.
Svarbi žinia turintiems senesnę techniką
Įdomu tai, kad naujoji gamintojų pareiga taisyti tam tikrus gaminius gali būti aktuali ir tiems gyventojams, kurie techniką įsigijo gerokai anksčiau.
Jeigu, pavyzdžiui, prieš kelerius metus pirktam šaldytuvui ar skalbyklei taikomi atitinkami ES taisomumo reikalavimai, gamintojas vien dėl senesnės pirkimo datos negali atsisakyti jam nustatytų remonto įsipareigojimų.
Tačiau šiuo atveju nereikėtų painioti dviejų dalykų.
Seno prietaiso savininkui gali atsirasti teisė pasinaudoti gamintojo teikiama mokama remonto paslauga, tačiau jo pasibaigusi dvejų metų įstatyminė garantija dėl to neprasitęs.
Papildomas vienų metų garantijos laikotarpis siejamas tik su prekėmis, įsigytomis nuo 2026 metų liepos 31 dienos.
Nebegalės taip lengvai užkirsti kelio remontui
Naujosios taisyklės turėtų būti svarbios ir nepriklausomiems remonto meistrams.
Gamintojams draudžiama naudoti nepagrįstas technines, programines ar sutartines kliūtis, kurios trukdytų taisyti į atitinkamų ES taisyklių taikymo sritį patenkančius prietaisus.
Tai ypač aktualu šiuolaikinei elektronikai.
Kartais net fiziškai pakeitus sugedusią detalę įrenginys gali neveikti tinkamai, jeigu jo programinė įranga neatpažįsta pakeistos dalies arba riboja tam tikras funkcijas.
Naujasis reguliavimas siekia mažinti tokias nepagrįstas kliūtis.
Tačiau draudimas nėra absoliutus: ribojimai gali būti pateisinami objektyviomis ir teisėtomis priežastimis, pavyzdžiui, saugos ar intelektinės nuosavybės apsaugos reikalavimais.
Gamintojai taip pat turės užtikrinti atsarginių dalių prieinamumą pagal atitinkamus reikalavimus ir jas siūlyti už pagrįstą kainą.
Tai turėtų padėti išvengti situacijų, kai nedidelio gedimo pašalinimas kainuoja beveik tiek pat, kiek naujas prietaisas.
Bus lengviau sužinoti, kiek kainuos remontas
Dažnas pirkėjas prieš taisydamas sugedusį prietaisą susiduria su dilema: ar verta mokėti už remontą, jeigu iš anksto neaišku, kiek jis kainuos?
Naujosios taisyklės numato daugiau skaidrumo.
Gamintojai, kuriems taikoma pareiga taisyti prekes, turės lengvai prieinamu būdu skelbti informaciją apie remonto paslaugas ir orientacines tipinių taisymo darbų kainas.
Taip pat numatyta standartinė Europos taisymo informacijos forma. Joje galės būti nurodomas gedimo pobūdis, remonto kaina, darbų atlikimo terminas ir kitos svarbios sąlygos.
Šios formos naudojimas nėra privalomas visiems taisytojams. Tačiau nusprendus ją pateikti, joje nurodytos remonto sąlygos turės galioti 30 dienų.
Taip gyventojams bus paprasčiau palyginti skirtingų meistrų pasiūlymus ir pasirinkti ekonomiškai naudingiausią variantą.
Meistrų bus galima ieškoti vienoje svetainėje
Dar vienas pokytis numatytas 2027 metų vasarą.
Europos Sąjungoje kuriama bendra internetinė remonto paslaugų platforma, kurioje gyventojai galės ieškoti taisytojų pagal gyvenamąją vietą ir prietaisų kategorijas.
Numatyta, kad platforma turės ir lietuvišką skiltį.
Pavyzdžiui, Panevėžyje gyvenantis žmogus, kuriam sugedo skalbyklė ar telefonas, galės ieškoti atitinkamų remonto paslaugų teikėjų savo mieste ar aplinkiniuose rajonuose.
Platformoje taip pat galės būti skelbiama informacija apie atnaujintos technikos pardavėjus ir kitas su daiktų taisymu susijusias iniciatyvas.
Europos Komisija bendrą sistemos sąsają turi parengti iki 2027 metų liepos 31 dienos.
Ką daryti, jeigu pardavėjas atsisako taisyti?
Jeigu garantiniu laikotarpiu sugenda prekė, pirmiausia reikia kreiptis ne į gamintoją, o į pardavėją, iš kurio ji buvo įsigyta.
Vartotojui patariama savo reikalavimą pateikti raštu, nurodant gedimą ir pageidaujamą sprendimą.
Paprastai galima reikalauti prekę nemokamai sutaisyti arba pakeisti tinkama. Tačiau pardavėjas tam tikrais atvejais gali atsisakyti pasirinkto būdo, jei jis neįmanomas arba sukeltų neproporcingų išlaidų.
Jeigu prekė nepataisoma ar nepakeičiama, trūkumas kartojasi arba yra esminis, gali atsirasti teisė reikalauti sumažinti kainą ar nutraukti pirkimo sutartį ir susigrąžinti pinigus.
Jeigu pardavėjas per 14 kalendorinių dienų neatsako į raštišką pretenziją arba jo atsakymas pirkėjo netenkina, galima kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.
Ką turėtų žinoti prekybininkai ir remonto įmonės?
Pokyčiai svarbūs ne tik pirkėjams, bet ir verslui.
Pardavėjai turės aiškiai informuoti vartotojus apie galimybę rinktis prekės taisymą ar keitimą ir apie papildomus garantijos metus, kai pasirenkamas taisymas.
Gamintojams, kuriems taikomos naujosios remonto pareigos, teks pasirūpinti remonto paslaugų prieinamumu, atsarginėmis dalimis ir informacijos apie paslaugas skelbimu.
Nepriklausomoms remonto įmonėms atsiras daugiau galimybių konkuruoti, o būsima internetinė platforma gali padėti pritraukti naujų klientų.
Vis dėlto ar dėl naujų taisyklių remontas iš tiesų taps pigesnis, kol kas pasakyti sunku. Galutinė kaina priklausys nuo atsarginių dalių, darbo sąnaudų ir konkurencijos tarp taisytojų.
Ar dabar labiau apsimokės taisyti, o ne pirkti naują?
Tai priklausys nuo konkrečios situacijos.
Jeigu kelerių metų senumo skalbyklei reikia pakeisti palyginti nebrangią detalę, remontas gali būti akivaizdžiai naudingesnis nei naujos technikos pirkimas.
Tačiau jeigu prietaisas labai senas, naudoja daug elektros energijos, o jo remontas kainuoja beveik tiek pat, kiek naujas gaminys, sprendimas nebūtinai bus toks paprastas.
Naujosios taisyklės nesiekia priversti vartotojų taisyti bet kokį sugedusį daiktą. Jų tikslas – suteikti daugiau galimybių rinktis.
Ypač svarbu tai, kad taisymas neturėtų tapti neįmanomas vien todėl, kad gamintojas nenori tiekti atsarginių dalių arba nepagrįstai riboja nepriklausomų meistrų darbą.
Taigi laikai, kai sugedus nedidelei prietaiso detalei paprasčiausia būdavo pirkti visą naują įrenginį, bent jau teisiniu požiūriu turėtų pamažu keistis.
O pirkėjams verta įsidėmėti svarbiausią naujovę: pasirinkus nekokybiškos prekės remontą pagal įstatyminę garantiją, jos apsauga gali pailgėti nuo dvejų iki trejų metų.

