Žyma: kaina

  • Naujos taisyklės: už remontą – papildomi garantijos metai

    Naujos taisyklės: už remontą – papildomi garantijos metai

    Sugedo vos prieš metus įsigyta skalbyklė? Telefonas ėmė streikuoti dar nepasibaigus garantijai? O gal šaldytuvas tarnavo nepriekaištingai, kol vieną dieną nustojo šaldyti, tačiau jo garantija jau seniai pasibaigusi?

    Tokiose situacijose pirkėjams Lietuvoje atsirado daugiau galimybių. Nuo 2026 metų liepos 31 dienos pradėtos taikyti naujos Europos Sąjungos vadinamosios teisės į taisymą taisyklės, skatinančios sugedusius daiktus remontuoti, o ne iš karto keisti naujais.

    Viena svarbiausių naujovių – galimybė nemokamai pratęsti įstatyminę garantiją dar vieniems metams. Tačiau yra sąlygų, kurias būtina žinoti, kad vėliau netektų nusivilti.

    Dvejų metų garantija gali virsti trejų

    Lietuvoje vartotojas paprastai turi dvejų metų įstatyminę prekės garantiją. Per šį laikotarpį paaiškėjus, kad prekė neatitinka kokybės reikalavimų, pirkėjas gali kreiptis į pardavėją dėl trūkumo pašalinimo.

    Nuo 2026 metų liepos 31-osios įsigytoms prekėms atsirado papildoma paskata rinktis remontą, o ne keitimą nauju gaminiu.

    Jeigu vartotojas pagal įstatyminę garantiją pasirenka nekokybišką prekę taisyti ir ji sutaisoma, pardavėjo atsakomybės laikotarpis pratęsiamas dar 12 mėnesių.

    Pavyzdžiui, rugsėjį įsigyta skalbyklė sugenda po pusantrų metų. Pardavėjas pasiūlo ją suremontuoti arba pakeisti kita. Pirkėjui pasirinkus remontą, įprastas dvejų metų įstatyminės garantijos laikotarpis pratęsiamas iki trejų metų.

    Svarbu tai, kad papildomi metai skaičiuojami prie įprasto garantijos laikotarpio, o ne nuo remonto dienos.

    Be to, papildoma garantija apima visą prekę, o ne vien pakeistą detalę.

    Tačiau yra ir apribojimas: garantija tokiu būdu pratęsiama tik vieną kartą, net jeigu per jos galiojimo laikotarpį prietaisą tenka taisyti kelis kartus.

    Ar tai reiškia, kad viską remontuos nemokamai?

    Ne. Čia svarbu atskirti du skirtingus atvejus.

    Jeigu prekė sugenda dėl trūkumo, už kurį pagal įstatyminę garantiją atsakingas pardavėjas, jo pašalinimas vartotojui turi būti nemokamas.

    Tačiau jei telefonas sudaužomas, skalbyklė sugenda dėl netinkamo naudojimo arba prietaisas nustoja veikti pasibaigus įstatyminei garantijai, teisė į nemokamą taisymą savaime neatsiranda.

    Naujosios taisyklės siekia užtikrinti, kad gamintojai tam tikras prekes remontuotų ir pasibaigus garantijai, bet už tokią paslaugą gali būti imamas pagrįstas mokestis.

    Kitaip tariant, teisė į taisymą nereiškia teisės į nemokamą remontą visą daikto naudojimo laiką.

    Kokius prietaisus gamintojai turės taisyti?

    Viena reikšmingiausių naujovių susijusi su technika, kurios įstatyminė garantija jau pasibaigusi.

    Anksčiau vartotojai neretai susidurdavo su situacija, kai, sugedus senesniam prietaisui, paaiškėdavo, kad nebėra atsarginių dalių arba gamintojas nebesiūlo remonto.

    Dabar tam tikrų kategorijų gamintojams nustatyta pareiga užtikrinti taisymo galimybes, laikantis konkretiems gaminiams numatytų taisomumo reikalavimų.

    Šiuo metu sąrašas apima buitines skalbykles, skalbykles-džiovykles, indaploves, šaldytuvus, televizorius ir kitus elektroninius vaizduoklius, dulkių siurblius, mobiliuosius telefonus, tam tikrus planšetinius kompiuterius, būgnines džiovykles, serverius, duomenų saugojimo įrangą, suvirinimo įrangą, kai kuriuos patalpų šildytuvus ir gaminius su mažųjų transporto priemonių baterijomis.

    Vis dėlto tai nėra pažadas, kad bet kokį šių kategorijų prietaisą bus galima taisyti neribotai ilgai. Pareigos priklauso nuo konkretiems gaminiams taikomų ES taisyklių, jų apimties ir nustatytų terminų.

    Gamintojas taip pat neprivalo atlikti objektyviai neįmanomo remonto.

    Svarbi žinia turintiems senesnę techniką

    Įdomu tai, kad naujoji gamintojų pareiga taisyti tam tikrus gaminius gali būti aktuali ir tiems gyventojams, kurie techniką įsigijo gerokai anksčiau.

    Jeigu, pavyzdžiui, prieš kelerius metus pirktam šaldytuvui ar skalbyklei taikomi atitinkami ES taisomumo reikalavimai, gamintojas vien dėl senesnės pirkimo datos negali atsisakyti jam nustatytų remonto įsipareigojimų.

    Tačiau šiuo atveju nereikėtų painioti dviejų dalykų.

    Seno prietaiso savininkui gali atsirasti teisė pasinaudoti gamintojo teikiama mokama remonto paslauga, tačiau jo pasibaigusi dvejų metų įstatyminė garantija dėl to neprasitęs.

    Papildomas vienų metų garantijos laikotarpis siejamas tik su prekėmis, įsigytomis nuo 2026 metų liepos 31 dienos.

    Nebegalės taip lengvai užkirsti kelio remontui

    Naujosios taisyklės turėtų būti svarbios ir nepriklausomiems remonto meistrams.

    Gamintojams draudžiama naudoti nepagrįstas technines, programines ar sutartines kliūtis, kurios trukdytų taisyti į atitinkamų ES taisyklių taikymo sritį patenkančius prietaisus.

    Tai ypač aktualu šiuolaikinei elektronikai.

    Kartais net fiziškai pakeitus sugedusią detalę įrenginys gali neveikti tinkamai, jeigu jo programinė įranga neatpažįsta pakeistos dalies arba riboja tam tikras funkcijas.

    Naujasis reguliavimas siekia mažinti tokias nepagrįstas kliūtis.

    Tačiau draudimas nėra absoliutus: ribojimai gali būti pateisinami objektyviomis ir teisėtomis priežastimis, pavyzdžiui, saugos ar intelektinės nuosavybės apsaugos reikalavimais.

    Gamintojai taip pat turės užtikrinti atsarginių dalių prieinamumą pagal atitinkamus reikalavimus ir jas siūlyti už pagrįstą kainą.

    Tai turėtų padėti išvengti situacijų, kai nedidelio gedimo pašalinimas kainuoja beveik tiek pat, kiek naujas prietaisas.

    Bus lengviau sužinoti, kiek kainuos remontas

    Dažnas pirkėjas prieš taisydamas sugedusį prietaisą susiduria su dilema: ar verta mokėti už remontą, jeigu iš anksto neaišku, kiek jis kainuos?

    Naujosios taisyklės numato daugiau skaidrumo.

    Gamintojai, kuriems taikoma pareiga taisyti prekes, turės lengvai prieinamu būdu skelbti informaciją apie remonto paslaugas ir orientacines tipinių taisymo darbų kainas.

    Taip pat numatyta standartinė Europos taisymo informacijos forma. Joje galės būti nurodomas gedimo pobūdis, remonto kaina, darbų atlikimo terminas ir kitos svarbios sąlygos.

    Šios formos naudojimas nėra privalomas visiems taisytojams. Tačiau nusprendus ją pateikti, joje nurodytos remonto sąlygos turės galioti 30 dienų.

    Taip gyventojams bus paprasčiau palyginti skirtingų meistrų pasiūlymus ir pasirinkti ekonomiškai naudingiausią variantą.

    Meistrų bus galima ieškoti vienoje svetainėje

    Dar vienas pokytis numatytas 2027 metų vasarą.

    Europos Sąjungoje kuriama bendra internetinė remonto paslaugų platforma, kurioje gyventojai galės ieškoti taisytojų pagal gyvenamąją vietą ir prietaisų kategorijas.

    Numatyta, kad platforma turės ir lietuvišką skiltį.

    Pavyzdžiui, Panevėžyje gyvenantis žmogus, kuriam sugedo skalbyklė ar telefonas, galės ieškoti atitinkamų remonto paslaugų teikėjų savo mieste ar aplinkiniuose rajonuose.

    Platformoje taip pat galės būti skelbiama informacija apie atnaujintos technikos pardavėjus ir kitas su daiktų taisymu susijusias iniciatyvas.

    Europos Komisija bendrą sistemos sąsają turi parengti iki 2027 metų liepos 31 dienos.

    Ką daryti, jeigu pardavėjas atsisako taisyti?

    Jeigu garantiniu laikotarpiu sugenda prekė, pirmiausia reikia kreiptis ne į gamintoją, o į pardavėją, iš kurio ji buvo įsigyta.

    Vartotojui patariama savo reikalavimą pateikti raštu, nurodant gedimą ir pageidaujamą sprendimą.

    Paprastai galima reikalauti prekę nemokamai sutaisyti arba pakeisti tinkama. Tačiau pardavėjas tam tikrais atvejais gali atsisakyti pasirinkto būdo, jei jis neįmanomas arba sukeltų neproporcingų išlaidų.

    Jeigu prekė nepataisoma ar nepakeičiama, trūkumas kartojasi arba yra esminis, gali atsirasti teisė reikalauti sumažinti kainą ar nutraukti pirkimo sutartį ir susigrąžinti pinigus.

    Jeigu pardavėjas per 14 kalendorinių dienų neatsako į raštišką pretenziją arba jo atsakymas pirkėjo netenkina, galima kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.

    Ką turėtų žinoti prekybininkai ir remonto įmonės?

    Pokyčiai svarbūs ne tik pirkėjams, bet ir verslui.

    Pardavėjai turės aiškiai informuoti vartotojus apie galimybę rinktis prekės taisymą ar keitimą ir apie papildomus garantijos metus, kai pasirenkamas taisymas.

    Gamintojams, kuriems taikomos naujosios remonto pareigos, teks pasirūpinti remonto paslaugų prieinamumu, atsarginėmis dalimis ir informacijos apie paslaugas skelbimu.

    Nepriklausomoms remonto įmonėms atsiras daugiau galimybių konkuruoti, o būsima internetinė platforma gali padėti pritraukti naujų klientų.

    Vis dėlto ar dėl naujų taisyklių remontas iš tiesų taps pigesnis, kol kas pasakyti sunku. Galutinė kaina priklausys nuo atsarginių dalių, darbo sąnaudų ir konkurencijos tarp taisytojų.

    Ar dabar labiau apsimokės taisyti, o ne pirkti naują?

    Tai priklausys nuo konkrečios situacijos.

    Jeigu kelerių metų senumo skalbyklei reikia pakeisti palyginti nebrangią detalę, remontas gali būti akivaizdžiai naudingesnis nei naujos technikos pirkimas.

    Tačiau jeigu prietaisas labai senas, naudoja daug elektros energijos, o jo remontas kainuoja beveik tiek pat, kiek naujas gaminys, sprendimas nebūtinai bus toks paprastas.

    Naujosios taisyklės nesiekia priversti vartotojų taisyti bet kokį sugedusį daiktą. Jų tikslas – suteikti daugiau galimybių rinktis.

    Ypač svarbu tai, kad taisymas neturėtų tapti neįmanomas vien todėl, kad gamintojas nenori tiekti atsarginių dalių arba nepagrįstai riboja nepriklausomų meistrų darbą.

    Taigi laikai, kai sugedus nedidelei prietaiso detalei paprasčiausia būdavo pirkti visą naują įrenginį, bent jau teisiniu požiūriu turėtų pamažu keistis.

    O pirkėjams verta įsidėmėti svarbiausią naujovę: pasirinkus nekokybiškos prekės remontą pagal įstatyminę garantiją, jos apsauga gali pailgėti nuo dvejų iki trejų metų.

  • Kodėl atšalus orams šilumos siurblys sunaudoja daugiau elektros?

    Kodėl atšalus orams šilumos siurblys sunaudoja daugiau elektros?

    Kai lauke dar laikosi keliolika laipsnių šilumos, šilumos siurblys gali atrodyti beveik stebuklingas – namuose šilta, o elektros sąnaudos palyginti nedidelės. Tačiau atėjus šalčiams skaitiklis ima suktis greičiau.

    Tai normalu: kuo lauke šalčiau, tuo daugiau darbo siurbliui reikia atlikti, kad namuose išlaikytų tą pačią temperatūrą.

    Svarbu suprasti vieną dalyką: šilumos siurblys šilumos „negamina“ taip, kaip elektrinis radiatorius.

    Jis ją paima iš lauko oro ir perkelia į namus. Būtent todėl net ir esant minusinei temperatūrai lauko ore vis dar yra šiluminės energijos, tačiau ją išgauti tampa vis sunkiau.

    Kuo šalčiau lauke, tuo sunkiau „paimti“ šilumą

    Esant, tarkime, +10 °C temperatūrai, šilumos siurbliui pakanka gana nedidelio temperatūrų skirtumo. Lauke atšalus iki –10 ar –15 °C, kompresoriui tenka dirbti intensyviau, kad iš lauko oro paimtą šilumą pakeltų iki tokio lygio, kurio reikia namams šildyti.

    Paprasčiau tariant, siurblys turi „užkelti“ šilumą per didesnį temperatūrų skirtumą. Tam reikia daugiau elektros.

    Tuo pačiu metu didėja ir pats namo šilumos poreikis. Jei lauke +5 °C, pro sienas, langus, stogą ir ventiliaciją prarandama gerokai mažiau šilumos nei tada, kai lauke –15 °C.

    Taigi šilumos siurblys gauna dvigubą užduotį: namui reikia daugiau šilumos, o ją iš lauko paimti darosi sunkiau.

    Krenta šilumos siurblio efektyvumas

    Šilumos siurblių efektyvumas dažnai apibūdinamas COP rodikliu. Jis parodo, kiek šilumos energijos įrenginys pagamina sunaudodamas vieną kilovatvalandę elektros.

    Pavyzdžiui, jei COP yra 4, sunaudojus 1 kWh elektros į namus gali būti perduota maždaug 4 kWh šilumos.

    Esant švelniam orui, gero oras–oras ar oras–vanduo siurblio COP gali būti gana aukštas. Tačiau temperatūrai krintant jis mažėja. Esant didesniam šalčiui, tam pačiam šilumos kiekiui pagaminti reikia daugiau elektros.

    Tai nereiškia, kad įrenginys sugedo. Tiesiog keičiasi jo darbo sąlygos.

    Daug elektros gali „suvalgyti“ atitirpinimas

    Drėgnu ir vėsiu oru ant lauko bloko šilumokaičio pradeda formuotis šerkšnas arba ledas. Tai ypač būdinga esant temperatūrai maždaug nuo kelių laipsnių šilumos iki kelių laipsnių šalčio.

    Apledėjęs šilumokaitis blogiau paima šilumą iš oro, todėl siurblys periodiškai įjungia atitirpinimo, arba „defrost“, režimą.

    Tuomet trumpam procesas apsiverčia – dalis šilumos panaudojama lauko blokui atitirpinti. Tuo metu patalpos nešildomos arba šildomos silpniau, tačiau elektra vis tiek naudojama.

    Todėl esant maždaug 0 °C, dideliam oro drėgnumui ir rūkui siurblys kartais gali dirbti net ne taip ekonomiškai, kaip esant keliems laipsniams šalčio, kai oras sausesnis.

    Šaltomis dienomis siurblys dirba ilgiau

    Rudenį ar pavasarį šilumos siurblys gali pasiekti nustatytą kambario temperatūrą ir kuriam laikui sumažinti galią arba visai sustoti.

    Šaltą žiemos dieną šilumos nuostoliai būna gerokai didesni, todėl įrenginys gali dirbti beveik be pertraukos.

    Tai ypač pastebima prastai apšiltintuose namuose. Jeigu pastatas greitai praranda šilumą, šilumos siurblys priverstas nuolat ją kompensuoti.

    Dėl to kartais atrodo, kad „siurblys pradėjo ryti elektrą“, nors iš tikrųjų daugiausia pasikeitė ne pats įrenginys, o namo šilumos poreikis.

    Kodėl svarbi nustatyta temperatūra

    Elektros sąnaudoms nemažai įtakos turi ir tai, kiek šilumos norime patalpose.

    Kai lauke –10 °C, palaikyti namuose +20 °C reiškia 30 laipsnių temperatūrų skirtumą. Jei nustatome +23 °C, skirtumas jau siekia 33 laipsnius.

    Keli papildomi laipsniai gali atrodyti nereikšmingi, tačiau per visą parą ir visą namo plotą tai reiškia papildomą šilumos poreikį.

    Todėl šaltuoju metu net 1–2 °C mažesnė patalpų temperatūra gali pastebimai sumažinti elektros sąnaudas.

    Ne visada verta išjungti nakčiai

    Su šilumos siurbliais dažnai daroma klaida – tikimasi sutaupyti nakčiai visiškai išjungus šildymą, o ryte vėl stipriai prišildžius namus.

    Gerai apšiltintame pastate nedidelis temperatūros sumažinimas gali būti prasmingas. Tačiau smarkiai atvėsinus patalpas, siurbliui vėliau tenka ilgai veikti didesne galia.

    Šilumos siurbliai paprastai efektyviausiai dirba tada, kai temperatūra palaikoma gana tolygiai, o ne nuolat kaitaliojama tarp labai žemos ir labai aukštos.

    Kada elektros sąnaudos gali rodyti problemą

    Žiemą didesnis elektros suvartojimas savaime nėra gedimo požymis. Tačiau verta sunerimti, jei sąnaudos staiga smarkiai padidėjo, nors lauko temperatūra beveik nepasikeitė.

    Priežastis gali būti užsikimšę filtrai, apsnigtas ar užšalęs lauko blokas, prastas oro srautas, netinkami nustatymai ar techninis gedimas.

    Oras–vanduo sistemose papildomą elektros šuolį gali sukelti ir elektrinis kaitinimo elementas. Esant dideliam šalčiui arba nepakankamai šilumos siurblio galiai, jis gali įsijungti kaip pagalbinis šildymas.

    Elektrinis tenas šilumą gamina beveik santykiu 1:1 – 1 kWh elektros virsta maždaug 1 kWh šilumos. Tai gerokai mažiau efektyvu nei normaliai veikiantis šilumos siurblys.

    Ką galima padaryti, kad sąnaudos būtų mažesnės

    Didžiausią naudą duoda ne „stebuklingi“ nustatymai, o paprasti dalykai: švarūs filtrai, neužstatytas lauko blokas, protinga patalpų temperatūra ir kuo mažesni namo šilumos nuostoliai.

    Jei įmanoma, verta vengti labai aukštos tiekiamo vandens temperatūros. Tai ypač aktualu oras–vanduo sistemoms – kuo žemesnės temperatūros vandens pakanka grindiniam šildymui ar radiatoriams, tuo efektyviau paprastai dirba šilumos siurblys.

    Svarbu ir nevertinti sąnaudų pagal vieną šaltesnę dieną. Daug naudingiau palyginti panašios temperatūros savaites arba mėnesius.

    Didesnės sąnaudos žiemą – normalu

    Atšalus orams šilumos siurblys elektros sunaudoja daugiau dėl trijų pagrindinių priežasčių: namui reikia daugiau šilumos, pačiam siurbliui ją išgauti darosi sunkiau, o dalis energijos sunaudojama lauko blokui atitirpinti.

    Todėl žiemos sąskaita beveik visada bus didesnė nei spalį ar balandį.

    Tačiau net ir šaltesnėmis dienomis tinkamai parinktas bei sureguliuotas šilumos siurblys dažniausiai išlieka gerokai efektyvesnis už paprastą elektrinį šildytuvą – jis ne tik naudoja elektrą, bet ir perkelia į namus lauko ore esančią šilumą.

  • Kaip sumažinti elektros sąnaudas namuose be didelių investicijų

    Kaip sumažinti elektros sąnaudas namuose be didelių investicijų

    Mažesnė elektros sąskaita nebūtinai reiškia, kad teks sėdėti tamsoje, praustis šaltu vandeniu ar skubėti pirkti naują šaldytuvą. Nemažai elektros namuose galima sutaupyti tiesiog pakeitus kasdienius įpročius.

    Tačiau svarbu taupyti ten, kur iš tiesų sunaudojama daug energijos. Telefonų įkroviklių traukiojimas iš lizdų gali būti geras įprotis, bet sąskaitos jis smarkiai nepakeis. Kur kas daugiau elektros sunaudoja vandens ir patalpų šildymas, skalbinių džiovinimas, maisto gaminimas, kondicionavimas bei ilgai veikianti buitinė technika.

    Tad nuo ko pradėti, jei norisi sutaupyti be didelių investicijų?

    Pirmiausia išsiaiškinkite, kur dingsta elektra

    Prieš keičiant įpročius verta suprasti, kada ir kiek elektros namuose iš tiesų sunaudojama.

    Turint išmanųjį elektros skaitiklį tai padaryti gana paprasta. ESO nurodo, kad tokie skaitikliai suvartojimą fiksuoja 15 minučių intervalais, o duomenis gyventojai gali matyti savitarnoje. Tai leidžia pastebėti, pavyzdžiui, kodėl suvartojimas smarkiai padidėja naktį arba tam tikromis dienos valandomis.

    Naudingas ir paprastas eksperimentas. Vakare arba išvykstant kelioms valandoms išjunkite viską, ko tuo metu nereikia, palikdami veikti tik šaldytuvą, šaldiklį, šildymo, apsaugos ar kitą būtiną įrangą. Vėliau patikrinkite suvartojimą.

    Netikėtai didelį foninį elektros vartojimą gali lemti elektrinis boileris, grindų šildymas, šildomas rankšluosčių džiovintuvas, senas šaldiklis, nuolat veikiantis kompiuteris ar kitas nepastebimas vartotojas.

    Dar vienas nebrangus pagalbininkas – į elektros lizdą jungiamas energijos matuoklis. Juo galima patikrinti, kiek elektros per parą ar savaitę sunaudoja konkretus prietaisas.

    Taupykite ne ten, kur lengviausia, o ten, kur sunaudojama daugiausia

    Dažnas taupymo simbolis – iš lizdo ištrauktas telefono įkroviklis. Tačiau šiuolaikinis įkroviklis be prijungto telefono sunaudoja labai nedaug elektros.

    Daug prasmingiau pirmiausia įvertinti prietaisus, kurie šildo, vėsina arba veikia daug valandų.

    Tai elektriniai boileriai, šildytuvai ir grindinis šildymas, kondicionieriai bei šilumos siurbliai, skalbinių džiovyklės, elektrinės viryklės ir orkaitės, šaldytuvai bei šaldikliai.

    Paprasta taisyklė: kuo didesnė prietaiso galia ir kuo ilgiau jis veikia, tuo daugiau galimybių sutaupyti pakeitus jo naudojimo įpročius.

    Skalbyklę junkite tada, kai ji tinkamai prikrauta

    Skalbimo mašina nemažai elektros sunaudoja vandeniui pašildyti. Todėl viena paprasčiausių taupymo priemonių – be reikalo neskalbti kelių drabužių atskirai.

    Lietuvos energetikos agentūra rekomenduoja skalbyklę naudoti tinkamai prikrautą ir, kai leidžia audiniai bei skalbimo priemonės, rinktis žemesnę vandens temperatūrą.

    Kasdieniams, nestipriai suteptiems drabužiams dažnai pakanka 30 °C programos. Aukštesnę temperatūrą verta rinktis tada, kai jos iš tikrųjų reikia dėl skalbinių pobūdžio ar higienos.

    Jeigu po skalbimo drabužiai bus džiovinami elektrinėje džiovyklėje, pravartu pasirinkti didesnį, audiniui tinkamą gręžimo greitį. Kuo mažiau vandens lieka skalbiniuose, tuo mažiau energijos džiovyklei reikės jam išgarinti. Tai taip pat rekomenduoja Lietuvos energetikos agentūra.

    Ilgesnė programa nebūtinai sunaudoja daugiau

    Pamatę, kad skalbyklės ar indaplovės ECO programa veikia tris ar keturias valandas, žmonės kartais renkasi trumpąją manydami, kad ji taupesnė.

    Tačiau veikimo trukmė savaime neparodo elektros sąnaudų.

    Taupiosios programos paprastai naudoja žemesnės temperatūros vandenį ir leidžia jam ilgiau veikti indus ar skalbinius. Būtent vandens šildymas pareikalauja daug energijos.

    Lietuvos energetikos agentūros energijos taupymo gairėse nurodoma, kad indaplovės ECO režimas dėl žemesnės vandens temperatūros gali sumažinti elektros suvartojimą maždaug ketvirtadaliu. Rekomenduojama ir indaplovę jungti tik tinkamai ją prikrovus.

    Prieš dedant indus į indaplovę paprastai pakanka pašalinti didesnius maisto likučius – kruopščiai skalauti jų karštu tekančiu vandeniu dažniausiai nėra prasmės.

    Džiovyklę naudokite tada, kai jos iš tiesų reikia

    Elektrinė skalbinių džiovyklė yra labai patogi, tačiau kartu gali būti vienas didesnių elektros vartotojų namuose.

    Šiltuoju metų laiku dalį skalbinių galima išdžiovinti natūraliai. Jeigu naudojama džiovyklė, svarbu reguliariai valyti pūkų filtrus ir kitus gamintojo nurodytus elementus.

    Užsikimšę filtrai blogina oro cirkuliaciją, todėl džiovinimas gali trukti ilgiau.

    Taip pat neverta kartu džiovinti visiškai skirtingų audinių. Sunkus, daug vandens sugeriantis rankšluostis gali lemti, kad programa veiks ilgiau, nors plonesni drabužiai jau bus sausi.

    Šaldytuvas dirba visą parą

    Šaldytuvas nėra pats galingiausias namų prietaisas, tačiau jis veikia 24 valandas per parą ir 365 dienas per metus. Todėl net nedideli jo darbo efektyvumo pokyčiai ilgainiui tampa svarbūs.

    Patikrinkite durelių tarpines. Jeigu jos nebepriglunda, į šaldytuvą nuolat patenka šiltesnis oras ir kompresoriui tenka dirbti dažniau.

    Lietuvos energetikos agentūra taip pat rekomenduoja valyti durelių gumines tarpines, prižiūrėti šilumos atidavimo paviršius, o šaldytuvuose, kuriems reikalingas rankinis atitirpinimas, neleisti susidaryti storam ledo sluoksniui.

    Šaldytuvas neturėtų būti glaudžiamas prie radiatoriaus, orkaitės ar kito šilumos šaltinio. Aplink jį reikia palikti tiek vietos oro cirkuliacijai, kiek numatyta konkretaus prietaiso gamintojo instrukcijoje.

    Į šaldytuvą taip pat nereikėtų dėti dar karšto maisto – prieš tai jį reikia tinkamai atvėsinti, kartu laikantis maisto saugos reikalavimų.

    Temperatūros nustatymo nereikia be reikalo mažinti iki šalčiausios padėties. Kuo žemesnę temperatūrą šaldytuvas turi palaikyti, tuo intensyviau dirba jo kompresorius. Vis dėlto temperatūra pirmiausia turi užtikrinti saugų maisto laikymą.

    Virdulyje kaitinkite tiek vandens, kiek sunaudosite

    Virdulys galingas, tačiau veikia neilgai. Didžiausia klaida – kiekvienam puodeliui arbatos nuolat užvirinti beveik pilną indą.

    Jeigu reikia dviejų puodelių vandens, tiek jo ir pilkite – žinoma, ne mažiau nei gamintojo nurodytas minimalus kiekis.

    Lietuvos energetikos agentūra taip pat rekomenduoja virdulyje užvirinti tik tiek vandens, kiek tuo metu reikia.

    Tai nedidelis pakeitimas, tačiau atliekamas kelis kartus kasdien jis ilgainiui turi prasmės.

    Gamindami naudokite sukauptą šilumą

    Elektrinė viryklė ir orkaitė yra dar viena vieta, kur galima sutaupyti beveik nieko neaukojant.

    Puodą derinkite prie kaitvietės dydžio. Nedidelis puodas ant gerokai didesnės kaitvietės nėra efektyvus.

    Puodus verta uždengti dangčiais – ypač verdant vandenį ar ilgiau gaminant maistą.

    Vandeniui užvirus dažniausiai nebūtina kaitvietės laikyti didžiausiu galingumu. Sumažinus galią iki tokios, kurios pakanka virimui palaikyti, rezultatas nesikeičia, o energijos naudojama mažiau.

    Kai receptas leidžia, elektrinę kaitlentę ar orkaitę galima išjungti keliomis minutėmis anksčiau ir pasinaudoti dar likusia šiluma.

    Orkaitės durelių taip pat nereikėtų be reikalo varstyti – kiekvieną kartą jas atidarius dalis šilumos pasišalina, todėl kaitinimo elementams tenka ją atkurti.

    Vienai maisto porcijai pašildyti dažnai racionaliau naudoti mikrobangų krosnelę, nei įkaitinti visą didelę orkaitę.

    Elektrinis boileris – viena svarbiausių taupymo vietų

    Namuose, kuriuose karštas vanduo ruošiamas elektra, vandens šildytuvas gali sudaryti nemažą bendro elektros suvartojimo dalį.

    Todėl pirmiausia verta mažinti ne vandens temperatūrą, o nereikalingą karšto vandens naudojimą.

    Trumpesnis dušas, vandens užsukimas muiluojantis ar valantis dantis, ekonomiškesnė dušo galvutė reiškia, kad reikės pašildyti mažiau vandens.

    Tačiau vien taupymo sumetimais boilerio temperatūros nereikėtų nustatyti pernelyg žemos. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pabrėžia, kad legioneliozės profilaktikai svarbu tinkama karšto vandens temperatūra: vartotojo čiaupe po minutės ji turi siekti ne mažiau kaip 50 °C.

    Todėl vandens šildytuvo nustatymus reikėtų derinti ne tik prie elektros kainos, bet ir prie gamintojo rekomendacijų bei higienos reikalavimų.

    Budėjimo režimas – ne didžiausia problema, bet ignoruoti jo nereikia

    Televizorius, garso aparatūra, žaidimų konsolė, kompiuterio įranga ir dalis kitų prietaisų elektros naudoja net tada, kai atrodo išjungti.

    Naujiems Europos Sąjungoje parduodamiems prietaisams taikomi vis griežtesni energijos vartojimo budėjimo režimu reikalavimai. Atnaujintos taisyklės pradėtos taikyti 2025 m. gegužę.

    Tačiau namuose vis dar naudojama daug senesnės technikos.

    Kelias vienoje vietoje esančias sistemas – televizorių, garso aparatūrą, žaidimų konsolę – patogu prijungti prie ilgintuvo su jungikliu ir ilgesniam laikui išvykstant išjungti vienu paspaudimu.

    Žinoma, taip elgtis negalima su įranga, kuri turi veikti nuolat: šaldytuvu, signalizacija, tam tikrais šildymo valdikliais ir kitomis sistemomis.

    LED lemputes pirmiausia keiskite ten, kur šviesa dega ilgai

    Jeigu namuose dar likę senesnių, daug energijos naudojančių lempučių, pirmiausia jas verta keisti tose vietose, kur šviesa dega daugiausia valandų – virtuvėje, svetainėje, darbo kambaryje ar koridoriuje.

    Tačiau jau turimų veikiančių LED lempučių keisti vien todėl, kad naujos naudoja vienu ar dviem vatais mažiau, dažniausiai neverta. Sutaupymas gali būti mažesnis už naujų lempučių kainą.

    Ne mažiau svarbus įprotis – išjungti šviesą patalpoje, kurioje tuo metu nieko nėra.

    Vasarą neįleiskite karščio į namus

    Turint kondicionierių verta prisiminti: pigiausia šiluma yra ta, kurios vėliau nereikia pašalinti.

    Karštą vasaros dieną tiesioginius saulės spindulius sulaikančios žaliuzės, roletai ar užuolaidos gali gerokai sumažinti patalpų įšilimą.

    Kai lauke ryte ar naktį vėsiau nei viduje, patalpas verta išvėdinti.

    Lietuvos energetikos agentūra rekomenduoja šiltuoju metų laiku kondicionieriumi nustatyti kuo aukštesnę komfortišką temperatūrą, neleisti patalpoms be reikalo įkaisti ir, kai įmanoma, naudoti vėsesnį lauko orą pasyviam vėsinimui.

    Nustatyti kondicionierių ties 18 °C vien todėl, kad lauke 30 °C, nėra ekonomiškas sprendimas.

    Skalbimą ir indų plovimą galima perkelti į pigesnį laiką

    Turint kelių laiko zonų tarifą galima sutaupyti ne tik mažinant elektros suvartojimą, bet ir dalį jo perkeliant į pigesnį laiką.

    2026 m. ESO dviejų laiko zonų persiuntimo tarifuose nakties ir savaitgalio energijos dedamoji yra gerokai mažesnė nei dienos. ESO nurodo, kad dviejų laiko zonų planas gali būti tinkamas, kai ne mažiau kaip 30 proc. elektros sunaudojama naktimis ir savaitgaliais.

    Dviejų laiko zonų tarife žiemos laiku pigesnis laikotarpis darbo dienomis yra nuo 23 iki 7 val., o vasaros laiku – nuo vidurnakčio iki 8 val. Šeštadieniais ir sekmadieniais pigesnė zona taikoma visą parą.

    Todėl skalbyklės, indaplovės ar kito prietaiso atidėto paleidimo funkcija gali būti naudinga.

    Tačiau prieš programuojant prietaisus veikti naktį reikėtų įsitikinti, kad gamintojas leidžia juos saugiai palikti veikti be priežiūros.

    Kartais daugiau sutaupysite pakeitę elektros planą

    Elektros sąskaitą lemia ne vien sunaudotų kilovatvalandžių skaičius.

    Svarbu ir pasirinktas tiekėjas, plano rūšis, fiksuota ar kintama kaina, mėnesio mokestis, laiko zonos bei ESO persiuntimo planas.

    Todėl bent kartą per metus verta palyginti turimą sutartį su tuo metu rinkoje siūlomais planais.

    VERT elektros kainų palyginimo skaičiuoklėje šiuo metu galima palyginti nepriklausomų tiekėjų ir visuomeninio tiekimo pasiūlymus pagal savo elektros suvartojimą. Sistema buvo papildyta 2026 m. liepą.

    Svarbu vertinti ne vien reklamuojamą vienos kilovatvalandės kainą, bet ir visą numatomą mėnesio ar metų sąskaitą.

    Penki dalykai, kurių daryti neverta

    Neišjunkite šaldytuvo nakčiai. Rizikuojama maisto sauga, o sutaupymas būtų menkas.

    Nesivaikykite smulkmenų, ignoruodami didžiuosius vartotojus. Boilerio, elektrinio šildytuvo ar džiovyklės naudojimo pakeitimas paprastai svarbesnis už telefono įkroviklį.

    Nespręskite apie sąnaudas vien pagal programos trukmę. Ilga ECO programa gali sunaudoti mažiau elektros nei trumpas intensyvus ciklas.

    Neskubėkite keisti veikiančios buitinės technikos. Naujasis prietaisas gali naudoti mažiau elektros, tačiau jo įsigijimo kaina nebūtinai atsipirks vien dėl mažesnių sąnaudų.

    Nemažinkite komforto iki absurdo. Geriausiai veikia tie taupymo įpročiai, kurių galima laikytis nuolat.

    Nuo ko pradėti jau šiandien?

    Pirmiausia savaitę stebėkite savo elektros vartojimą ir išsiaiškinkite, kada jis didžiausias.

    Tada atsirinkite kelis daugiausia energijos naudojančius prietaisus. Skalbyklę ir indaplovę junkite tinkamai prikrautas, dažniau rinkitės ekonomiškas programas, virdulyje nekaitinkite nereikalingo vandens, patikrinkite šaldytuvo būklę.

    Jeigu naudojate elektrinį boilerį, pirmiausia mažinkite sunaudojamo karšto vandens kiekį, o ne beatodairiškai jo temperatūrą.

    Turint kelių laiko zonų tarifą, dalį vartojimo galima perkelti į pigesnes valandas. O kartą per metus verta peržiūrėti ir patį elektros tiekimo bei persiuntimo planą.

    Nė viena iš šių priemonių atskirai sąskaitos perpus nesumažins. Tačiau keli nuosekliai pakeisti įpročiai gali duoti gerokai didesnį rezultatą nei nuolatinis vaikščiojimas po namus ieškant neištraukto telefono įkroviklio.

  • Kodėl šaldytuvas gali naudoti daugiau elektros nei turėtų

    Kodėl šaldytuvas gali naudoti daugiau elektros nei turėtų

    Šaldytuvas – vienas iš nedaugelio buitinių prietaisų, kuris namuose veikia be pertraukos visą parą. Todėl net nedidelis jo darbo efektyvumo sumažėjimas per mėnesį ar metus gali tapti pastebimas elektros sąskaitoje.

    Kartais žmonės pastebi, kad šaldytuvas pradėjo dažniau ūžti, ilgiau dirbti, labiau kaisti iš šonų ar tiesiog namuose padidėjo elektros suvartojimas, nors įpročiai nesikeitė.

    Priežasčių gali būti daug – nuo per aukštos virtuvės temperatūros ar netinkamai nustatyto termostato iki susidėvėjusių durelių tarpinių, dulkių ant kondensatoriaus ar gedimo šaldymo sistemoje.

    Gera žinia ta, kad dalį problemų galima išspręsti patiems, be meistro.

    Kiek elektros turėtų naudoti šaldytuvas

    Tikslus suvartojimas priklauso nuo šaldytuvo dydžio, amžiaus, energinio efektyvumo klasės, aplinkos temperatūros, naudojimo įpročių ir to, ar jis turi šaldiklį. Naujesni energiją taupantys šaldytuvai paprastai naudoja gerokai mažiau elektros nei seni, prieš 15–20 metų pagaminti modeliai.

    Įprasto buitinio šaldytuvo metinis suvartojimas dažnai nurodomas energijos etiketėje arba gamintojo instrukcijoje. Ten pateikiamas orientacinis kWh per metus skaičius, apskaičiuotas standartinėmis bandymų sąlygomis. Realiame gyvenime jis gali būti didesnis, ypač jei šaldytuvas stovi šiltoje virtuvėje, dažnai varstomas, perpildytas arba prižiūrimas netinkamai.

    Paprastai nerimą turėtų kelti situacija, kai šaldytuvas beveik be pertraukos dirba, viduje kaupiasi ledas, maistas šąla ten, kur neturėtų, kompresorius labai įkaista, girdisi neįprasti garsai arba elektros sąnaudos akivaizdžiai padidėja.

    Per žema temperatūra – dažna klaida

    Viena paprasčiausių priežasčių, kodėl šaldytuvas naudoja daugiau elektros, – per žemai nustatyta temperatūra. Kai kurie žmonės mano, kad kuo šalčiau, tuo geriau maistui. Tačiau taip nėra.

    Šaldytuvo skyriuje dažniausiai pakanka apie +4 °C temperatūros. Šaldiklyje įprastas orientyras – apie –18 °C. Jei šaldytuvas nustatytas gerokai šalčiau, kompresorius turi dirbti ilgiau, o elektros sąnaudos didėja.

    Svarbu suprasti, kad termostato padėtis „maksimumas“ nereiškia geresnio maisto saugumo kasdienėmis sąlygomis. Dažnai tai tik priverčia prietaisą be reikalo intensyviau šalti. Jei šaldytuve produktai apšąla, pienas ar daržovės prie galinės sienelės ima stingti, o kompresorius ilgai neišsijungia, verta patikrinti temperatūros nustatymą.

    Geriausia naudoti paprastą šaldytuvo termometrą. Jį galima padėti vidurinėje lentynoje ir po kelių valandų įvertinti, kokia temperatūra iš tikrųjų laikosi viduje. Skaičiai ant reguliatoriaus dažnai nėra tikslūs laipsniai – tai tik galios lygiai.

    Durelės praleidžia šiltą orą

    Susidėvėjusios, sukietėjusios ar purvu aplipusios durelių tarpinės yra viena dažniausių priežasčių, kodėl šaldytuvas ima dirbti ilgiau. Jei tarpinė nebesandari, į vidų nuolat patenka šiltas ir drėgnas oras. Prietaisas turi jį atšaldyti, todėl kompresorius įsijungia dažniau.

    Tą galima patikrinti labai paprastai. Įkiškite popieriaus lapą tarp durelių ir korpuso, uždarykite dureles ir pabandykite lapą ištraukti. Jei jis išsitraukia visiškai lengvai, tarpinė toje vietoje gali būti nesandari. Tokį testą verta atlikti keliose vietose – viršuje, apačioje, ties kampais.

    Kartais problema išsprendžiama paprastai: tarpinę reikia nuvalyti šiltu vandeniu su trupučiu indų ploviklio, pašalinti riebalus, trupinius ir lipnius nešvarumus. Jei tarpinė deformuota, suplyšusi ar nebepriglunda, ją gali tekti keisti.

    Durelės gali nesandariai užsidaryti ir dėl netvarkingai sudėtų produktų. Butelis, dėžutė ar stalčius gali vos vos remtis į dureles, o vartotojas to nepastebi. Tokiu atveju šaldytuvas visą naktį dirba beveik be sustojimo.

    Per dažnas durelių varstymas

    Kiekvieną kartą atidarius šaldytuvą, į vidų patenka šiltesnis oras. Kuo ilgiau durelės atidarytos, tuo daugiau darbo vėliau tenka kompresoriui. Tai ypač aktualu vasarą, kai virtuvėje šilta.

    Didelės šeimos, vaikai, dažnas užkandžiavimas ar įprotis ilgai stovėti prie atidaryto šaldytuvo gali padidinti elektros sąnaudas. Vienas atidarymas daug nepakeis, bet dešimtys kartų per dieną jau turi reikšmės.

    Padeda paprastas įprotis: prieš atidarant šaldytuvą pagalvoti, ko reikia, o produktus laikyti tvarkingai. Kai viskas turi savo vietą, durelės būna atidarytos trumpiau.

    Karštas maistas šaldytuve

    Į šaldytuvą nederėtų dėti karštų puodų, sriubos ar ką tik pagaminto troškinio. Karštas maistas pakelia vidaus temperatūrą, skleidžia garus, didina drėgmę ir priverčia prietaisą intensyviai dirbti.

    Tačiau ir ilgai laikyti pagaminto maisto kambario temperatūroje nereikėtų. Geriausia jį atvėsinti iki kambario temperatūros kuo greičiau ir tik tada dėti į šaldytuvą. Didelį puodą verta padalyti į kelias mažesnes dėžutes – taip maistas greičiau atvės ir saugiau laikysis.

    Tai ypač svarbu vasarą, kai virtuvėje šilta. Šaldytuvas nėra skirtas veikti kaip karšto maisto aušintuvas – jo užduotis yra palaikyti žemą temperatūrą jau atvėsusiems produktams.

    Šaldytuvas stovi per šiltoje vietoje

    Šaldytuvo vieta virtuvėje turi didelę įtaką jo elektros sąnaudoms. Jei jis pastatytas šalia viryklės, orkaitės, radiatoriaus, indaplovės ar tiesioginių saulės spindulių, prietaisui tenka dirbti sunkiau.

    Lietuvos butuose dažna situacija – nedidelė virtuvė, kur šaldytuvas įspraudžiamas ten, kur liko vietos. Kartais jis stovi prie pat orkaitės arba labai arti radiatoriaus. Žiemą radiatorius, vasarą saulė ir karšta virtuvė gali pastebimai padidinti šaldytuvo apkrovą.

    Jei įmanoma, šaldytuvą reikėtų laikyti vėsesnėje vietoje, toliau nuo šilumos šaltinių. Jei perstatyti nėra galimybės, bent jau verta užtikrinti gerą oro cirkuliaciją aplink prietaisą.

    Trūksta oro tarpo aplink šaldytuvą

    Šaldytuvas ne tik šaldo vidų – jis turi pašalinti šilumą į aplinką. Tam reikalinga ventiliacija. Jei prietaisas įstumtas per giliai į nišą, užspaustas spintelėmis ar priglaustas prie sienos be reikiamo tarpo, šilumai sunkiau pasišalinti.

    Tada kondensatorius ir kompresorius kaista labiau, šaldymo ciklai ilgėja, o elektros sąnaudos didėja. Kai kuriais atvejais tai gali sutrumpinti ir paties prietaiso tarnavimo laiką.

    Tikslūs tarpai priklauso nuo modelio, todėl verta pasitikrinti instrukciją. Tačiau bendra taisyklė paprasta: šaldytuvui reikia vietos „kvėpuoti“. Ypač tai svarbu įmontuojamiems modeliams, kuriems būtini tinkami ventiliacijos kanalai.

    Dulkės ant kondensatoriaus

    Senesniuose arba kai kuriuose laisvai pastatomuose šaldytuvuose gale matomos juodos grotelės – kondensatorius. Ant jų kaupiasi dulkės, gyvūnų plaukai, pūkai. Kai sluoksnis tampa storas, šiluma pasišalina prasčiau, todėl šaldytuvas naudoja daugiau elektros.

    Net jei kondensatorius paslėptas šonuose ar apačioje, dulkių problema gali išlikti. Ypač jei namuose yra augintinių, šaldytuvas stovi arti grindų, o virtuvėje daug dulkių ar riebalų garų.

    Bent kartą ar kelis kartus per metus verta atsargiai išvalyti šaldytuvo galą ir apačią. Prieš valant prietaisą būtina išjungti iš elektros lizdo. Dulkes galima pašalinti dulkių siurbliu su minkštu antgaliu arba sausa šluoste. Svarbu nelankstyti vamzdelių ir nepažeisti jokių dalių.

    Per daug ledo šaldiklyje

    Jei šaldytuvas nėra „No Frost“ tipo, šaldiklyje ilgainiui gali kauptis ledas. Plonas šerkšno sluoksnis dar nėra didelė bėda, bet storas ledas veikia kaip izoliacija ir trukdo efektyviai perduoti šaltį. Dėl to prietaisas dirba ilgiau.

    Ledo kaupimasis gali rodyti ir kitas problemas: nesandarias dureles, dažną varstymą, šiltų produktų dėjimą, netinkamą temperatūrą ar užsikimšusį drenažą.

    Jei šaldiklyje susidarė storas ledo sluoksnis, jį reikia atitirpinti pagal gamintojo instrukciją. Negalima ledo daužyti peiliu, atsuktuvu ar kitais aštriais daiktais – taip labai lengva pradurti šaldymo sistemos vamzdelį. Tokia klaida gali baigtis brangiu remontu arba naujo šaldytuvo pirkimu.

    Perpildytas arba beveik tuščias šaldytuvas

    Atrodytų, kad pilnas šaldytuvas turėtų dirbti sunkiau. Iš dalies taip ir yra: jei prietaisas perpildytas, oras viduje cirkuliuoja prasčiau, kai kurios zonos gali nepakankamai atšalti, o kompresorius dirbs ilgiau.

    Tačiau visiškai tuščias šaldytuvas taip pat nėra idealus. Produktai ir skysčiai padeda išlaikyti šaltį. Kai viduje beveik nieko nėra, atidarius dureles šaltas oras greitai išeina, o prietaisui tenka iš naujo vėsinti vidų.

    Geriausia – vidutiniškai užpildytas šaldytuvas, kuriame tarp produktų lieka vietos oro cirkuliacijai. Nereikėtų užspausti ventiliacijos angų, ypač „No Frost“ modeliuose.

    Netvarkinga produktų vieta

    Kai produktai sudėti bet kaip, žmonės ilgiau ieško, dažniau varsto dureles ir kartais pamiršta maistą gilumoje. Tai didina ir elektros sąnaudas, ir maisto švaistymą.

    Tvarkingas šaldytuvas padeda taupyti paprastai: greičiau randate produktus, trumpiau laikote atidarytas dureles, rečiau perkate tai, ką jau turite. Verta atskirai laikyti pieno produktus, mėsą, daržoves, likučius ir dažnai naudojamus produktus.

    Dar viena klaida – pieną ar kiaušinius laikyti durelėse, kur temperatūra labiausiai svyruoja. Nors tai ne visada tiesiogiai didina elektros sąnaudas, maistas gali greičiau gesti. Geriau jautresnius produktus laikyti lentynose, kur temperatūra stabilesnė.

    Užsikimšęs drenažas

    Daugelyje šaldytuvų ant galinės sienelės susidarantis kondensatas nuteka per mažą drenažo angą. Jei ji užsikemša maisto likučiais, gleivėmis ar ledu, vanduo pradeda kauptis viduje, po stalčiais arba net bėgti ant grindų.

    Tiesiogiai tai nebūtinai iškart padidina elektros sąnaudas, bet drėgmės perteklius skatina šerkšno susidarymą, blogina higieną ir gali trukdyti normaliam prietaiso darbui.

    Drenažo angą galima atsargiai išvalyti specialiu gamintojo pateiktu įrankiu arba minkšta plastikine lazdele. Negalima grūsti metalinių daiktų ar stipriai spausti – galima pažeisti kanalą.

    Sugedęs termostatas arba temperatūros jutiklis

    Jei šaldytuvas šaldo per stipriai arba beveik neišsijungia, kaltas gali būti termostatas ar temperatūros jutiklis. Prietaisas gali „manyti“, kad viduje dar per šilta, nors temperatūra jau pakankama. Tada kompresorius dirba per ilgai.

    Kitas variantas – šaldytuvas kartais per mažai šaldo, o paskui bando kompensuoti ilgesniais darbo ciklais. Tokiais atvejais vartotojui gali atrodyti, kad temperatūra viduje nestabili: vieną dieną produktai apšąla, kitą – laikosi per šiltai.

    Jei temperatūros nustatymai tvarkingi, tarpinės sandarios, šaldytuvas švarus, bet problema išlieka, verta kviesti meistrą.

    Šaldymo sistemos problemos

    Didesnes elektros sąnaudas gali lemti ir rimtesni gedimai: šaltnešio trūkumas, kompresoriaus dėvėjimasis, ventiliatoriaus gedimas, užšalęs garintuvas ar valdymo elektronikos problemos.

    Tokiais atvejais šaldytuvas gali veikti beveik nuolat, bet vis tiek nepasiekti reikiamos temperatūros. Kartais viena kamera šaldo gerai, o kita – blogai. Gali atsirasti neįprasti garsai, spragsėjimas, ūžimas, vibracija, per didelis kaitimas šonuose ar gale.

    Šių problemų savarankiškai taisyti nereikėtų. Šaldymo sistema yra uždara, joje yra šaltnešis, o netinkamas remontas gali būti pavojingas ir brangus. Čia jau reikalingas kvalifikuotas specialistas.

    Senas šaldytuvas gali būti tiesiog neefektyvus

    Kartais šaldytuvas naudoja daug elektros ne todėl, kad sugedo, o todėl, kad yra labai senas. Senesni modeliai dažnai turi prastesnę izoliaciją, mažiau efektyvius kompresorius ir silpnesnę temperatūros kontrolę.

    Jei šaldytuvui 15–20 metų, jis dar gali veikti, bet naudoti kelis kartus daugiau elektros nei naujas efektyvus modelis. Tokiu atveju verta paskaičiuoti, ar remontas ir didesnės sąskaitos ilgainiui nėra brangesni už naują prietaisą.

    Renkantis naują šaldytuvą Lietuvoje, verta žiūrėti ne tik į kainą, bet ir į energijos etiketę, metinį kWh suvartojimą, talpą, triukšmo lygį ir klimato klasę. Didžiausias ir pigiausias modelis nebūtinai bus ekonomiškiausias konkrečiai šeimai.

    Netinkama klimato klasė

    Ant šaldytuvo techninių duomenų nurodoma klimato klasė – aplinkos temperatūros intervalas, kuriame prietaisas turėtų veikti efektyviai. Pavyzdžiui, vieni modeliai skirti įprastoms patalpoms, kiti geriau toleruoja aukštesnę temperatūrą.

    Lietuvoje tai aktualu ne tik virtuvėms, bet ir sodyboms, garažams, nešildomoms patalpoms ar vasarnamiams. Jei šaldytuvas laikomas per šaltoje arba per karštoje aplinkoje, jis gali veikti ne taip, kaip numatyta. Karštoje patalpoje sąnaudos didėja, o per šaltoje kai kurie modeliai gali netinkamai reguliuoti šaldiklio darbą.

    Todėl seną šaldytuvą išnešti į garažą ne visada yra gera mintis. Jei garažas žiemą atšąla, o vasarą stipriai įkaista, prietaisas gali dirbti neefektyviai ir greičiau gesti.

    Kaip patikrinti, ar šaldytuvas naudoja per daug elektros

    Paprasčiausias būdas – naudoti elektros sąnaudų matuoklį, jungiamą į kištukinį lizdą. Į jį įjungiamas šaldytuvas, o matuoklis parodo, kiek kWh sunaudojama per parą, savaitę ar ilgesnį laiką.

    Vienos dienos matavimas gali būti netikslus, nes suvartojimą veikia aplinkos temperatūra, durelių varstymas ir tai, ar įdėjote daug naujų produktų. Geriau matuoti bent kelias paras ar savaitę ir tada paskaičiuoti vidurkį.

    Gautą rezultatą galima palyginti su energijos etiketėje nurodytu metiniu suvartojimu. Jei etiketėje nurodyta, pavyzdžiui, 200 kWh per metus, vidutiniškai tai būtų apie 0,55 kWh per parą. Realiomis sąlygomis gali būti šiek tiek daugiau, bet jei suvartojimas dvigubai ar trigubai didesnis, verta ieškoti priežasties.

    Ką galima padaryti iškart

    Pirmiausia patikrinkite temperatūrą. Šaldytuvo skyriuje siekite maždaug +4 °C, šaldiklyje – apie –18 °C.

    Antra, apžiūrėkite durelių tarpines. Jos turi būti švarios, elastingos, be įtrūkimų ir gerai priglusti prie korpuso.

    Trečia, pažiūrėkite, ar šaldytuvas nestovi prie šilumos šaltinio ir ar aplink jį yra pakankamai vietos oro cirkuliacijai.

    Ketvirta, išvalykite dulkes nuo galinės dalies ir apačios, jei tai saugu ir leidžia konstrukcija.

    Penkta, atitirpinkite šaldiklį, jei jame susikaupė storas ledo sluoksnis.

    Šešta, sutvarkykite produktus taip, kad neužspaustumėte ventiliacijos angų, o durelės užsidarytų be kliūčių.

    Kada jau reikia meistro

    Meistrą verta kviesti, jei šaldytuvas beveik neišsijungia, bet viduje vis tiek per šilta. Taip pat jei produktai pradeda šąti šaldytuvo skyriuje, nors temperatūra nustatyta normaliai, jei girdisi neįprasti garsai, jei labai kaista kompresorius, jei šaldiklis apauga ledu labai greitai arba jei prietaisas rodo klaidų kodus.

    Nereikėtų ilgai laukti ir tada, kai šaldytuvas pradeda skleisti degėsių kvapą, kibirkščiuoti ar išmuša saugiklius. Tokiu atveju prietaisą reikia išjungti ir kreiptis į specialistus.

    Maži įpročiai, kurie padeda taupyti

    Šaldytuvas taupiau veiks, jei dureles laikysite atidarytas kuo trumpiau, nedėsite karšto maisto, reguliariai valysite tarpines, neperpildysite lentynų ir palaikysite tinkamą temperatūrą.

    Verta bent kartą per kelis mėnesius peržiūrėti turinį: išmesti pasibaigusio galiojimo produktus, nuvalyti išsiliejusius skysčius, patikrinti, ar stalčiai ir lentynos netrukdo durelėms užsidaryti.

    Tai nėra sudėtinga priežiūra, tačiau ji padeda ne tik sumažinti elektros sąnaudas, bet ir ilgiau išlaikyti maistą šviežią.

    Svarbiausia – neignoruoti pokyčių

    Šaldytuvas retai pradeda naudoti daug daugiau elektros be priežasties. Dažniausiai jis apie problemą praneša iš anksto: ilgiau ūžia, dažniau įsijungia, viduje kaupiasi drėgmė ar ledas, durelės sunkiau užsidaro, o maistas laikosi prasčiau.

    Kuo anksčiau pastebėsite šiuos ženklus, tuo paprasčiau bus išspręsti problemą. Kartais pakaks nuvalyti tarpines ar atitraukti šaldytuvą nuo sienos, o kartais teks kviesti meistrą ar svarstyti apie naują prietaisą.

    Kadangi šaldytuvas veikia visą parą, jo efektyvumas tiesiogiai veikia elektros sąskaitą. Todėl verta skirti jam šiek tiek dėmesio – ne tik tada, kai jis sugenda, bet ir profilaktiškai.

  • Vaistais prekiaujančios bendrovės neteisėtai susitarė dėl kompensuojamųjų vaistų antkainių

    Vaistais prekiaujančios bendrovės neteisėtai susitarė dėl kompensuojamųjų vaistų antkainių

    Konkurencijos taryba nustatė, kad Lietuvos vaistinių asociacija (LVA) ir 8 vaistais prekiaujančios bendrovės susitarė dėl kompensuojamųjų vaistų antkainių.

    Už Konkurencijos įstatymo ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pažeidimą iš viso skirta baudų už daugiau kaip 72 mln. Eur., teigiama tarybos pranešime žiniasklaidai.

    Konkurencijos taryba išsiaiškino, kad 2017 m. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), nusprendusi įvertinti, ar reikia keisti vaistinių preparatų mažmeninės ir didmeninės prekybos antkainius, paprašė asociacijos pateikti ekonominiais skaičiavimais pagrįstus antkainių pasiūlymus.

    Tarpininkaujant LVA, vaistais prekiaujančios bendrovės tarpusavyje suderino ministerijai pateiktus kompensuojamųjų vaistų antkainius, tariamai pagrįstus įmonių veiklos kaštais.

    Vėliau konkurentės kartu parengė vaistinės prototipo dokumentą, kuris esą turėjo parodyti, jog tik ministerijai nustačius jų siūlomus antkainius, vaistais prekiaujančios bendrovės galės išlikti rinkoje, rašoma pranešime.

    Minėtame dokumente buvo nurodyta, kad vaistinės prototipo pelnas iki mokesčių su asociacijos ministerijai teiktais kompensuojamųjų vaistų antkainiais yra „0“, o esamas pelnas su tuomečiais antkainiais – neigiamas bei dar sumažėsiantis pakeitus vaistų kompensavimo tvarką.

    LVA ir bendrovių susirašinėjimas atskleidė jų siekį akcentuoti, kad, jeigu antkainiai nebus pakeisti, esą dėl nuostolingos vaistinių veiklos dalis jų bus uždaryta.

    Vis dėlto, kaip nustatė Konkurencijos taryba, konkurenčių suderinti kompensuojamųjų vaistų antkainiai turėjo ne tik padengti bendrovių patiriamus kaštus, bet ir užtikrinti papildomus pelnus.

    Tai liudija ir vidinė bendrovių komunikacija, kur pabrėžiama, kad nustatant antkainius svarbus net ir 1 centas, kuris per metus duoda 90 tūkst. Eur pajamų.

    Konkurencijos taryba konstatavo, jog, teikdamos suderintus antkainius ir juos pagrindžiančius skaičiavimus, LVA ir vaistais prekiaujančios bendrovės turėjo reikšmingą įtaką SAM sprendimams dėl antkainių nustatymo.

    SAM, neturėjusi informacijos apie vaistais prekiaujančių bendrovių patiriamus kaštus, rėmėsi LVA ir konkurentų suderintais antkainiais, kuriuos vėliau – padariusi su LVA suderintus pakeitimus – iš esmės patvirtino. Tokie kompensuojamųjų vaistų antkainiai, įtvirtinti sveikatos apsaugos ministro įsakyme, įsigaliojo 2018 m. liepos 1 d. ir galioja iki šiol, pažymima pranešime.

    Vėliau SAM įtvirtino papildomą reguliavimą, pagal kurį vaistinei, norinčiai konkuruoti ir sumažinti antkainį, proporcingai būtų sumažinta ir jai Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokama vaistinio preparato kainos dalis. Toks reguliavimas panaikino bendrovių ekonomines paskatas konkuruoti, nustatant mažesnes vaistų kainas, ir taip antkainiai faktiškai tapo fiksuoti.

    Konkurencijos taryba priėjo išvadą, kad konkurentėms susitarus dėl kompensuojamųjų vaistų antkainių ir šiuos vėliau nustačius SAM, buvo apribota kompensuojamuosius vaistus didmeniniu bei mažmeniniu lygmeniu platinančių ūkio subjektų konkurencija.

    „Taip vaistais prekiaujančios bendrovės kartu padarė įtaką ministerijai nustatant antkainių dydžius: jeigu konkurentės būtų informaciją ministerijai teikusios savarankiškai ir tarpusavyje nebūtų suderinusios antkainių, šie galėjo būti nustatyti mažesni“, – rašoma pranešime.

    Vien ta aplinkybė, kad kainos (ar antkainiai) yra nustatomi privalomais teisės aktais, nereiškia, jog įmonės negali konkuruoti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog įmonės gali konkuruoti teikdamos savarankiškus pasiūlymus bei duomenis dėl galimų kainų dydžio valstybės institucijai ir taip daryti įtaką pastarosios nustatomoms kainoms.

    Europos Sąjungos Teisingumo Teismas taip pat yra konstatavęs, kad konkurencijos taisyklių pažeidimu gali būti laikomas atvejis, kai kelios įmonės susitaria teikti suderintą neobjektyvią informaciją valstybės institucijai siekdamos, jog ji priimtų atitinkamą sprendimą.

    Įvertinusi Konkurencijos įstatymo ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pažeidimo mastą bei kitas aplinkybes, Konkurencijos taryba skyrė baudas: LVA – 7380 Eur, „EVD“ – 2 746 720 Eur, „Siromed Pharma“ – 11 210 Eur, „Eurovaistinei“ – 27 483 740 Eur, „EVRC“ – 1 273 310 Eur, „Limedikai“ – 7 423 360 Eur, Gintarinei vaistinei – 16 701 640 Eur, „Tamro“ – 9 267 520 Eur, „Benu vaistinei Lietuvai“ – 7 722 900 Eur.

    Konkurencijos taryba nusprendė kreiptis į SAM su siūlymu įvertinti, ar nustatytas teisinis reglamentavimas, dėl kurio kompensuojamuosius vaistus platinantiems ūkio subjektams buvo panaikintos ekonominės paskatos taikyti mažesnius antkainius nei patvirtinti sveikatos apsaugos ministro įsakymu, yra būtinas ir proporcingas, ir jei ne – keisti nustatytą reglamentavimą, taip pat – iš naujo nustatyti kompensuojamųjų vaistų didmeninius bei mažmeninius antkainius.

    Be to, nuspręsta kreiptis ir į Vyriausybę su siūlymu inicijuoti Farmacijos įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimą, įtvirtinant aiškius bei skaidrius kompensuojamųjų vaistų antkainių nustatymo kriterijus ir jų apskaičiavimo bei duomenų teikimo sprendimus priimančioms institucijoms mechanizmą, pažymima pranešime.

    Konkurencijos tarybos nutarimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo jo įteikimo arba paskelbimo institucijos svetainėje dienos.