Galime lažintis, kad su šia problema dauguma susiduriate pasibaigus kiekvienai vasarai.
Todėl pasistengsime atsakyti į visiems gėlių augintojams nerimą keliantį klausimą, kodėl po perkraustymo iš balkono kambariniai augalai pradeda mesti lapus.
Vasarą daugelis gėlininkų stengiasi išnešti savo augintinius į lauką – į balkonus, atviras verandas, terasas ar net į sodą. Tai visiškai teisingas sprendimas, nes daugumai kambarinių augalų grynas oras, apdulkinantys vabzdžiai ir natūrali saulės šviesa tik į naudą.
Tačiau atėjęs ruduo šią idilę greitai sugriauna – pastebimai atvėsta, prasideda dažnesni lietūs ir dienos darosi vis trumpesnės. Tada skubame pernešti vazonus iš atvirų erdvių atgal į patalpą, tačiau augalai, užuot džiaugęsi namais bei grįžimu į savo įprastą vietą, pradeda vysti, nykti ar net masiškai barstyti lapus.
Pažįstama situacija?
Dar ir kaip. Dėl to nutarėme nuodugniau apžvelgti jos priežastis ir sprendimo būdus. Kaip padėti kambariniams augalams lengviau prisitaikyti rudenį, pernešus juos iš lauko atgal į kambarius.
Lepūnėliai ir visi kiti
Pradėkime nuo akivaizdžiausio: tarp vazoninių gyventojų pasitaiko tikrai kaprizingų ir įnoringų egzempliorių, itin jautrių savo augimo vietai.
Tokie augalai nepritars ne tik sezoniniams perkėlimams iš vienos vietos į kitą, bet ir mažiausiam pajudinimui ant tos pačios palangės ar nuolatiniam vazono sukinėjimui link šviesos bei šilumos šaltinių.
Tą drąsiai galima pasakyti apie azalijas, tikruosius plokštenius (kalėdinius kaktusus), kinrožes, klivijas, lapenius, daugelį orchidėjų bei citrinmedžių.
Ypač jautrūs perkėlimui šie augalai tampa kraudami pumpurus bei žydėjimo metu, tačiau ir kitais gyvavimo tarpsniais į vietos pakeitimą gali sureaguoti sulėtėjusiu augimu bei lapų, pumpurų ar žiedų barstymu.
Ką daryti su tokiais lepūnėliais?
Stenkitės iš karto parinkti jiems optimalią vietą namuose ir netrikdyti nuolatiniais perkėlimais. Jei perstatyti vazoną vis dėlto būtina, darykite tai ne dažniau kaip kartą ar du per metus, griežtai prieš arba po žydėjimo (beje, kambariniai citrinmedžiai tikrai apsidžiaugs saulėta vasara balkone). Taip pat galite perkėlimą atlikti palaipsniui – pavyzdžiui, pamažu patraukdami vazoną iš kambario gilumos vis arčiau lango.
Tačiau dažniausiai, pernešus augalus iš atviro balkono į kambarį, lapų metimo priežastimi tampa vadinamasis adaptacinis šokas. Streso būsena dėl staiga pasikeitusių laikymo sąlygų, prie kurių jie spėjo priprasti per kelis pavasario ir vasaros mėnesius.
Šoką sukelia daug veiksnių, kuriuos, laimė, galima pakoreguoti taip sumažinant augalų patiriamą sukrėtimą.
Tamsa žudo
Pagrindinis iš šių veiksnių – staigus šviesos trūkumas.
Vasarą balkone, terasoje ir tuo labiau sode augalai gauna maksimaliai daug saulės šviesos, dažnai – iš visų pusių. Rudenį kambaryje, kad ir koks šviesus jis jums atrodytų, šviesos sumažėja kelis kartus, ji paprastai sklinda tik nuo lango, o ir diena nenumaldomai trumpėja. Fotosintezės lygis krenta, augalui ima trūkti energijos tokios pačio dydžio lajai išlaikyti, todėl jis pradeda atsikratyti „perteklinės“ lapijos.
Kaip padėti kambarinėms gėlėms susidoroti su šia problema? Parsigabenę iš lauko, statykite jas ant pačių šviesiausių palangių – geriausia pietinių arba vakarinėje pusėje, kad kompensuotumėte šviesos trūkumą. Žiemos mėnesiais prireikus gali tekti naudoti ir augalų lempas.
Čia šilta, čia šalta
Temperatūrų pokytis – dar viena galima neplanuoto lapų kritimo priežastis.
Kad ir kokia buvo praėjusi vasara, karšta ar vėsi, patalpos mikroklimatas visada skirsis. Net ir reguliariai vėdinamuose namuose oras užsistovi, ypač prasidėjus šildymo sezonui. Toks kontrastas sukelia augalams stiprų stresą, o lapų metimas – vienas iš galimų jo požymių.
Bandydami gelbėti augalus, visgi būkite atsargūs. Vėdinkite patalpas, tačiau tuo metu patraukite gėlių vazonus toliau nuo galimų šaltų skersvėjų, apsaugokite nuo iš radiatorių kylančių karšto ir sauso oro srautų.
Taip pat nepakenks palieti augalus adaptaciją palengvinančiais stimuliatoriais – jie padės sėkmingai išgyventi kraustynes iš lauko į vidų.
Laistymo iššūkis
Sutrikdytas drėgmės režimas irgi gali būti kaltas dėl to, kad jūsų gražieji augintiniai nupliko.
Sausesnis oras patalpoje, palyginti su lauku, išlieka visada – net ir šiltuoju metų laiku. Bet atvėsus orams situacija drastiškai pablogėja dėl uždarytų langų bei veikiančių šildymo prietaisų, šalia kurių ant palangių dažniausiai ir pastatomi augalai.
Kai prie šito dar prisideda ir laistymo režimo pokyčiai – priminsime, atvirame ore drėgmė iš vazono garuoja kitaip nei uždaroje patalpoje, – problema gerokai paaštrėja.
Jei augalą ir toliau laistysite pagal vasarinį lauko grafiką rudeniniame kambaryje, kur dirvožemis vazone džiūsta lėčiau, žemė permirks ir šaknys pradės pūti.
Klaida būtų ir laistyti rečiau, nes tuomet šildomoje patalpoje gruntas gali perdžiūti dar greičiau.
Bet kuriuo atveju lapų kritimas yra viena iš galimų to pasekmių.
Išeitis – reguliariai purkšti kambarinius augalus (aišku, jei tai tinka pagal jų priežiūros reikalavimus). Taip pat laikyti juos toliau nuo orą sausinančių šildymo prietaisų ir pakoreguoti laistymo grafiką. Žemę vazonuose drėkinkite tik tada, kai viršutinis jos sluoksnis pradžiūva, tačiau neleiskite jam nei perdžiūti, nei permirkti.
Taip pat vietoj įprastų lėkštučių po vazonais galite naudoti padėklus su vandeniu.

Kenkia ne tik permainos, bet ir pastovumas
Be paties persikraustymo iš vienos aplinkos į kitą ir jo sukeliamo streso, kambarinės gėlės gali mesti lapus ir dėl kitų priežasčių, susijusių su jų pačių individualiomis savybėmis arba priežiūros klaidomis.
Viena jų – natūralus augalo senėjimo procesas.
Tokios situacijos aiškiausios: visiems senstantiems augalams krinta lapai. Laiku atlikite atjauninamąjį genėjimą bei krūmo dalijimą, ir jie normaliai augs toliau.
Laistymo režimo sutrikdymas kartu su sausu kambarių oru – jau minėta, bet pakartojimo verta problema. Tiek dažnas perlaistymas, tiek neprilaistymas, kai žemė vazone visiškai išdžiūva, yra pačios dažniausios augalų vytimo ir lapų kritimo priežastys.
Suprantama, šios bėdos kambarinius augalus ištinka ne tik po vasarojimo lauke, bet ir nuolat augant bute. Sureguliuoti reikiamą žemės bei oro drėgmę patalpoje, ypač veikiant šildymo prietaisams, tikrai nėra taip paprasta. Todėl ypač svarbu skirti deramą dėmesį šiam priežiūros aspektui būtent rudenį ir žiemą, kai augalams streso veiksnių ir taip netrūksta.
Ne tik karštas oras iš šildymo sistemų, bet ir žvarbūs skersvėjai gali pražudyti net ir ne pačius jautriausius vazoninius augalus. Šią problemą irgi jau minėjome: patraukite augalus toliau nuo šalto ar sauso oro srautų, kad nesukeltumėte augintiniams temperatūros streso ir ilgainiui lapų kritimo.
Problema, apie kurią tikrai daugelis susimąstome rečiausiai, – tai senas gruntas arba per ankštas vazonas.
Bet kokius augalus būtina dalyti, perkelti į didesnius indus bei persodinti, siekiant atjauninti ir sudaryti sąlygas šaknų sistemai vystytis. Žemės vazone, nekeistos mėnesius ar net kelerius metus, nebegali suteikti augalui reikiamų maistinių medžiagų, net jei porą kartų per sezoną ir įbersite trąšų. Todėl atidžiai stebėkite augalų augimą bei būklę ir laiku persodinkite juos į šviežią žemę bei tinkamo dydžio vazonus.
Vietoj instrukcijos
Saikingas lapų kritimas rudenį pernešus vazoninį augalą iš lauko į butą – dar ne priežastis panikuoti, o visiškai normali reakcija į persikraustymą. Duokite savo augintiniams laiko prisitaikyti ir pasistenkite, kad sąlygos nepasikeistų drastiškai. Užtikrinkite kuo daugiau šviesos (prireikus net ir dirbtinės) bei pakankamą, reguliarų laistymą. Įsitikinkite, ar vazonai nestovi šaltyje ir skersvėjyje arba šalia veikiančių radiatorių, jei reikia, panaudokite preparatus adaptogenus.
Jei praėjus kelioms savaitėms po augalų perkėlimo į vidų jie ir toliau barstys lapus, skubiai peržiūrėkite konkretaus augalo priežiūros metodiką ir pasistenkite užtikrinti būtent jai optimalias sąlygas.

