Žyma: Vanduo

  • Kodėl žiemą geriau gerti vandenį nei arbatą

    Kodėl žiemą geriau gerti vandenį nei arbatą

    Šaltuoju metų laiku įprasta pirmenybę teikti karštiems gėrimams – kavai, arbatai. Pageidautina dar ir saldžiai.

    Tačiau tokie skysčiai negali pakeisti mūsų imunitetui gyvybiškai svarbaus paprasto vandens, sako specialistai.

    Kai orai šalti, troškulys nėra taip aiškiai juntamas. Bet organizmo skysčių poreikis nė kiek nemažėja.

    Dėl šildymo prietaisų gausos sausas patalpų oras jį netgi didina.

    Todėl žiemą kaip niekad svarbu vartoti pakankamai skysčių. Vidutiniškai – 1,5–2 litrus per parą, arba po 30 ml vienam kilogramui kūno masės. Tuo labiau kad dauguma mūsų pamėgtų gėrimų – kava, arbata (ypač žolelių) – pasižymi šlapimą varančiuoju poveikiu, taigi išvaro iš organizmo dar daugiau skysčių, kuriuos būtina kompensuoti. Bet geriant tik kambario temperatūros vandenį taip nenutinka.

    Štai dar kelios priežastys, kodėl jis toks svarbus ne tik vasarą, bet ir žiemą.

    Organizmui per parą reikia maždaug 30 ml vandens vienam kilogramui kūno masės.“

    Gleivinės drėkinimas. Nosies ir burnos gleivinė – pirmasis jūsų organizmo apsauginis barjeras nuo virusų (tai vadinama mukoziniu imunitetu). Jeigu jos nepakankamai drėkinamos dėl to, kad kvėpuojate sausu oru, neaprūpinate organizmo skysčiais, barjeras tampa įveikiamu: gleivinės gali bet kada neatlaikyti virusų atakos.

    Apsauga nuo intoksikacijų. Visi žinome patarimą „susirgai – daugiau gerk“ – šilto vandens, arbatų, morsų. Skysčiai reikalingi toksinams, kuriuos po savęs palieka virusai, šalinti. Nes kuo daugiau geriame, tuo daugiau šlapinamės ir su šlapimu iš organizmo išsivalome toksinus.

    Kodėl žiemą geriau gerti vandenį nei arbatą

    Normaliam kraujospūdžiui ir nuo alergijų. Vanduo reikalingas kraujui „praskiesti“. Nors tai labai paviršutiniškas sudėtingo fiziologinio proceso apibūdinimas, faktas yra faktas: trūkstant skysčių, kraujas tirštėja. Širdžiai tampa sunkiau varinėti jį kraujagyslėmis (kurioms vanduo taip pat reikalingas – elastingumui palaikyti), dar sunkau – kapiliarais. Dėl to kyla arterinis kraujo spaudimas ir didėja infarkto rizika.

    Pakankamas skysčių vartojimas ilgainiui normalizuoja kraujospūdį.

    Dar būtina žinoti, kad trūkstant vandens organizme paspartėja histamino gamyba. Mes šią medžiagą žinome kaip atsakingą už alergines reakcijas. Tačiau iš tikrųjų histaminas reguliuoja ir daugiau fiziologinių procesų, ne tik imuninį atsaką. Be kita ko, padeda tinkamai paskirstyti skysčių likučius organizme. Vis dėlto būtent alergikams ir astmatikams svarbu gerti kuo daugiau vandens.

    Sveikesniems sąnariams. Nuolatinis skysčių trūkumas organizme taip pat tiesiogiai veikia artrozių, osteochondrozių vystymąsi. Juk jeigu kremzlinis audinys kartu su krauju neaprūpinimas pakankamu vandens ir deguonies kiekiu, negauna užtektinai maistingųjų medžiagų, jis greičiau susidėvi. O tirštas kraujas, kaip minėta, prasčiau prateka kapiliariais.

    Dar vanduo palaiko raumenų tonusą. Dėl to mažėja griuvimų, lūžių rizika, nes tinkamai funkcionuojantys sąnariai ir raumenys užtikrina geresnę pusiausvyrą.

    Odai drėkinti. Veikiama neigiamų temperatūrų ir žvarbaus vėjo, žiemą oda dažnai parausta. Ir kuo labiau ji išsausėjusi, tuo greičiau ir skausmingiau sudirgsta.

    Seniai įrodyta, kad vanduo stimuliuoja apykaitos procesus – taip pat ir odos audiniuose, yra svarbus normaliai kolageno gamybai. Taigi jei nenorite, kad jūsų oda kentėtų, pradėkite gerti vandenį! Žiūrėkite į jį, kaip į vaistus, nes toks vanduo ir

      O jeigu nesinori?

    Mokslininkų teigimu, nuolat nepakankamai skysčių vartojantiems žmonėms troškulio pojūtis tarsi atbunka ir jie jau nebesupranta, kad nori gerti. Užsitęsus tokiai būklei, išsivysto lėtinė dehidratacija, su amžiumi apsunkinanti įvairias sveikatos problemas: sąnarių, inkstų, kitas. Net sloga sergama dažniau.
    Organizmą galima įpratinti gerti vandenį kas valandą ar dvi nuryjant po 2–3 gurkšnelius. Taip pat po 0,5 stiklinės rytais ir pusvalandis prieš valgį ar pasivaikščiojimą. Itin svarbu atsigerti prieš bet kokius fizinius krūvius – net grindų plovimą.

     

  • Vaistai iš čiaupo

    Vaistai iš čiaupo

    Nustebsite, kiek negalavimų galima išgydyti paprastu vandeniu arba ledu.

    „Užšaldyti“ skausmą

    Daugybę ligų net tradicinė medicina gydo šalčiu. O ir patys žinome, kad patyrus traumą prie sumušimo vietos reikia pridėti ledo.

    Kadangi mūsų kūno paviršiuje šalčio receptorių yra maždaug 10 kartų daugiau nei šilumos, vietinis atšaldymas veiksmingai slopina skausmą, nes blokuoja nervų galūnes.

    Šaltis apsaugo ir nuo uždegimo. Pažeistuose organuose ir audiniuose jis sureguliuoja apykaitos procesus taip mažindamas tinimą ir smulkiųjų kraujagyslių laidumą, stabdydamas kraujavimą. (Nuo šalčio susitraukia ne tik paviršinės, bet ir giluminės kraujagyslės.)

    Be to, šaltas kompresas atpalaiduoja įtemptus raumenis.

    Pirmąją parą po patirtos traumos gydytis šalčiu galima iki 15 minučių.

    Skauda galvą – šaldyk kojas

    Pačioms primityviausioms šalčio procedūroms tinka ir paprastas vanduo.

    Kai kurioms ligoms gydyti ir skubiai pagalbai suteikti populiarios žemesnės nei 20 laipsnių temperatūros vandens vonelės rankoms ir kojoms. Jos taip pat tinka patyrus traumą – susitrenkus, pasitempus raiščius ir pan.

    Esant stipriai pažeistai smegenų kraujotakai (pavyzdžiui, po insulto), be pagrindinio gydymo, kartais rekomenduojama ligonio nugarą, krūtinę, pilvą, rankas ir kojas apiplauti šaltu vandeniu tris kartus per dieną. Į vandenį reikia įpilti šlakelį acto arba įberti druskos.

    Vanduo gali padėti išsivaduoti ir nuo galvos skausmo. Tik įtrinti juo reikia ne smilkinius ar sprandą, kaip atrodytų logiška, o padaryti vonelę kojoms. Arba 1–2 minutėms įbristi į šaltą vandenį ir energingai patrepsėti. Tada sausai nutrinti pėdas rankšluosčiu, užsitempti kojinaites ir 10 minučių aktyviai pavaikščioti arba pašokinėti.

    Nuo visų negalių

    Šalto vandens voniomis nuo seno buvo mažinamas karštis. Tačiau tokia procedūra rekomenduojama tik fiziškai stipriems žmonėms. Ir su gydytojo žinia.

    Karščiavimo sukeltą galvos skausmą, migreną, kraujavimą iš nosies, psichinį įsiaudrinimą galima pabandyti nuslopinti šalto vandens kompresu. Jį padaryti labai paprasta: paimkite minkšto audinio ar marlės skiautę, keliskart sulenkite, suvilgykite šaltu vandeniu, šiek tiek išgręžkite ir uždėkite ligoniui ant nosies tarpuakyje (esant kraujavimui iš nosies) arba kaktos (karščiuojant).

    Būdamas ant žmogaus kūno drėgnas audinys greitai įkaista, todėl kas 3–4 minutes kompresą reikia keisti.

    Bendra procedūros trukmė gali būti nuo 5 iki 40 minučių.

    Seniai ir gerai žinomas šalto kompreso variantas yra pavilgas. Pavilgai populiarūs gydant odos uždegimus, kai kurias akių ligas, ūmius akių vokų, limfmazgių uždegimus, paūmėjus hemorojui, taip pat sumušimus ir patempimus (pirmąją parą po traumos).

    Norėdami pasidaryti pavilgą, paimkite vatos tamponą arba marlės skiautę, sulankstytą į 5–10 sluoksnių, suvilgykite gydomuoju arba paprastu acto tirpalu (šaukštas acto stiklinei šalto virinto vandens) ir uždėkite ant skaudamos vietos.

    Pavilgą keiskite kas 3–5 minutes arba iš naujo pamirkykite tirpale.

    Procedūros trukmė neturėtų būti ilgesnė nei 30–40 minučių.

    Ledo kompresai

    Kompresams naudojamas ir ledas – jis atšaldo giliau.

    Ant ligonio kūno ledo kompresas dedamas tik įvyniotas į rankšluostį – kad neperšaldytų.

    Ledo kompresas laikomas 20–30 minučių su 10–15 minučių pertrauka. Jeigu būtina – ir visą parą, tik reikia daryti pertraukas.

    Jeigu skubiai gauti ledo – problema, vaistinėse galima įsigyti specialių paketų. Sušaldyti jie naudojami kaip kompresai.

    Tokį paketą galima pasigaminti ir patiems. Pripilkite į polietileno maišelį vandens, įberkite šaukštelį druskos vienai stiklinei vandens, sandariai užriškite į padėkite į šaldiklį. Sušalęs maišelyje vanduo įgaus plokščią formą – tokį ledą bus patogu uždėti ant bet kurios kūno dalies.

    Pirmajai pagalbai

    Sėkmingiausiai ledas, suprantama, naudojamas suteikti pirmajai pagalbai patyrus įvairias traumas ar staiga pablogėjus sveikatos būklei.

    Ledas naudojamas ir patyrus šilumos smūgį (kompresai dedami ant galvos ir kirkšnies srityje), kaukolės traumą, įgėlus bitei ar vapsvai, susirgus kai kuriomis uždegiminėmis ligomis (esant pradinėms mastito stadijoms, ūmiam pankreatitui).

    Sutrenkus minkštuosius audinius, sąnarius, pasitempus raiščius ir sausgysles, pirmąją parą ant sužalotos vietos galima uždėti pūslę su ledu arba kelis ledo paketus ir 10–15 minučių pritvirtinti juos tvarsčiais.

    Pirmosiomis dienomis šią procedūrą galima kartoti po kelis kartus.

    Patyrus traumą, galima išbandyti masažą ledu. Ledo gabalėlius reikia suberti į polietileno maišelį, užrišti ir sukamaisiais judesiais patrinti sužalotą vietą.

    Tiesa, prieš pradedant ledo masažą sužeistą kūno dalį reikia pakelti.

    Masažuojama ne tik traumuota vieta, bet ir aplink ją esantys audiniai. Taigi masažą geriausia atlikti net ne vienu, o dviem maišeliais su ledu iš karto.

    Procedūros trukmė – nuo 2 iki 5 minučių, bet ne ilgiau. To visiškai pakaks, kad išvengtumėte didžiulės mėlynės.

        Gydomosios vonios

    Su šiuolaikinio gyvenimo ritmu susidoroti nelengva net ir stiprių nervų žmonėms. O kiekviena diena reikalauja mums atrodyti pailsėjusiems ir pasitempusiems. Kaip tą padaryti? Ir vėl pasitelkus vandenį.

    Nuo seno žinoma, kad gydomosios vonios padeda ir kūną atgaivinti, ir sielą nuraminti. Nuo įprastų higieninių vonių jos skiriasi tuo, kad į vandenį priberiama sveikatai naudingų augalinių ir mineralinių ekstraktų bei užpilų.

    Procedūroms reikalingų medžiagų galima įsigyti vaistinėse, bet galima pasiruošti patiems.

    Gydomosios vonios itin vertingos tuo, kad daro dvejopą poveikį: terminį, kurį teikia vanduo, ir sveikatinimo – tuo pasirūpina vandenyje ištirpusios biologiškai aktyvios medžiagos.

    Pagerinti vonios vandenį galima beveik viskuo, kas tik šauna į galvą: spygliuočių ekstraktais, šalavijais, raudonėliais, ąžuolo žieve, manganu, krakmolu, garstyčiomis…

    Bet jei norite pasimėgauti tikra aromatinga gydomąja vonia, užpilą jai teks pasigaminti iš anksto.

    Dažniausiai užpilai vonioms gaminami iš 200 g smulkintų žolelių ir 4–5 litrų verdančio vandens (palikti nusistovėti 2 val.). Paskui užpilas nukošiamas ir supilamas į šiltą vonią (vandens temperatūra neturėtų viršyti 38 laipsnių, jeigu tai nėra specialios karštosios vonios).

    Prieš panyrant į gydomąją vonią reikia nusiprausti po dušu, kad nuplautumėte nuo odos prakaito likučius ir rūgščių bei riebalų plėvelę.

    Kiek laiko galima gulėti tokioje vonioje, turėtų nustatyti gydytojas kiekvienam pacientui individualiai. Tačiau vidutinė vonių trukmė paprastai būna 15–20 minučių 2–3 kartus per savaitę.

    Specialistas turėtų įspėti ir apie priežastis, dėl kurių jums ši procedūra netiktų.

    Liepžiedžių ir ramunėlių vonia. Puiki priemonė nuo nemigos ir esant sudirgusiai odai. Padeda nuslopinti blauzdų raumenų spazmus, moterims – padidėjusį nervingumą menopauzės periodu.

    Voniai paruošti reikės saujos liepžiedžių ir saujos ramunėlių žiedų, užpiltų litru verdančio vandens. Užpilą 15 minučių palaikykite karšto vandens vonelėje, paskui palikite valandai atvėsti. Nukošę supilkite į vonią.

    Rozmarinų ir pelynų vonia. Sumaišytos lygiomis dalimis žolelės tonizuojamai veikia nervų sistemą, greitai pašalina nuovargį ir įtampą. Tokia vonia labai naudinga sausai ir pavargusiai odai.

    Žaliosios arbatos vonia. Tonizuoja organizmą, padeda esant nerviniam išsekimui. Be to, suteikia odai švelnų įdegio atspalvį.

    Pilnai voniai vandens reikės 3 šaukštų arbatos, prieš tai užplikytos 250 ml verdančio vandens, palaikytos 20 minučių ir nukoštos.

    Mėtų vonia. Greitai nuramina odos niežulį, sukeltą alergijos ir kai kurių nervų ligų. Receptas paprastas: 300–400 g mėtų užpilti 3–4 litrais vandens.

    Spygliuočių vonia. Nervingiems žmonėms ši vonia tokia pat nepakeičiama kaip raminamieji vaistai. O dar ji stiprina širdį, sėkmingai naudojama gydant kraujagyslių distoniją, podagrą, neurologinius skausmus (radikulitą ir kt.).

    Nuo seno gerai žinomą ir mėgstamą pušų ekstraktą puikiai pakeis bet kokio spygliuočio medžio šakelės, kankorėžiai, spygliai. Viskas sudedama į vandenį, verdama 30 minčių ir paliekama dar 12 valandų – nusistovėti.

    Tinkamas spygliuočių ekstraktas būna rudos spalvos (vaistinėje pirktas bus žalias – šiek tiek silpnesnis).

    Spygliuočių vonia labai tinka jėgoms po sunkios ligos atgauti.

    Ąžuolo žievės vonia. Padeda užgydyti žaizdas, mažina temperatūrą.

    Prieš ruošiant vonią ąžuolo žievę (jos reikės 1 kg pilnai voniai vandens) reikia išdžiovinti ir susmulkinti į miltelius. Paskui juos suberti į nedidelį kiekį šalto vandens ir palaikyti kelias valandas. Tada dar 30 minučių pavirinti.

    Krakmolo vonia. Naudojama peršinčiai odai nuraminti, taip pat sergant neurodarmatitu. Tinka vaikams, sergantiems eksudacine diateze.

    Voniai paruošti prireiks 500 g krakmolo (vaikui – 100 g), ištirpdyto nedideliame kiekyje šalto vandens. Po 30 minučių gautas mišinys supilamas į vonią. Vandens temperatūra turėtų būti 36–37 laipsnių, procedūros trukmė – 20–30 minučių. Gydymo kursas – 10–15 vonių (kas antrą dieną).

    Kalio permanganato vonia. Dažniausiai jomis gydomos pūlingos ligos. Tokios vonios gerai sausina ir dezinfekuoja odą sergant egzema ir kitomis odos ligomis.

    Kad kalio permanganato grūdeliai nenudegintų, juos iš pradžių reikia ištirpdyti 500 ml karšto vandens (pakaks kelių grūdelių). Paskui tirpalą galima pilti į vonią.

    Procedūros trukmė neturėtų viršyti 10 minučių (maudytis galima kasdien arba kas antrą dieną). Rekomenduojamas procedūrų skaičius – 10–12.

    Garstyčių vonia. Paprastai tokiose voniose nesimaudoma – daromos vonelės atskirai rankoms arba kojoms. 3 šaukštai garstyčių grūdelių užpilami karštu vandeniu, išmaišomi ir supilami į vonią.

    Būkite atsargūs: garstyčių vonia – stipraus poveikio procedūra staiga išplečianti periferines kraujagysles. Oda parausta, krinta arterinis kraujospūdis, greitėja uždegimų gijimas.

    Naudingos garstyčių vonios sergant lėtiniu bronchitu, plaučių uždegimu.

    Jeigu yra poreikis išsimaudyti garstyčių vonioje, 100–150 g garstyčių grūdelių užpilkite nedideliu kiekiu 50 laipsnių temperatūros vandens, paskui supilkite į vonią.

    38 laipsnių temperatūros vonioje galima mirkti ne ilgiau kaip 10 minučių. Gydymo kursas – 10–12 procedūrų kas antrą dieną.

  • Ar geriate pakankamai vandens? Stebinantys ženklai, kad vis dar galite būti dehidratavę

    Ar geriate pakankamai vandens? Stebinantys ženklai, kad vis dar galite būti dehidratavę

    Vanduo – tai visos gyvybės šioje žemėje šaltinis. Vanduo sudaro apie 60 % žmogaus kūno ir atlieka itin svarbų vaidmenį įvairiose fiziologinėse funkcijose. Deja, daugelis iš mūsų to net nežinodami geria per mažai vandens ir patiria dehidrataciją, galinčią turėti tiek subtilių, tiek sunkių pasekmių.

    Nustebote? Štai kaip atpažinti netikėtus požymius, kad galite būti dehidratuoti.

    Vandens svarba

    Prieš pradedant gilintis į dehidratacijos požymius, būtina suprasti, kodėl taip svarbu gerti pakankamai vandens. Vanduo dalyvauja beveik visose organizmo funkcijose – nuo temperatūros reguliavimo ir virškinimo iki toksinų šalinimo ir sąnarių lankstumo palaikymo.

    Net ir nedidelis vandens kiekio organizme sutrikimas gali sutrikdyti šiuos procesus ir sukelti įvairių sveikatos problemų.

    Dažniausiai pasitaikantys mitai

    Daugelis žmonių mano, kad troškulys yra pirmasis dehidratacijos požymis, tačiau taip yra ne visada. Troškulys dažnai yra vėlyvas ženklas, rodantis, kad jau esate dehidratuoti.

    Dar vienas klaidingas įsitikinimas yra tas, kad jei neprakaituojate ar nesate fiziškai aktyvus, vandens gerti nereikia. Iš tiesų vandens nuolat netenkama kvėpuojant, šlapinantis ir net tiesiog sėdint biure ar kambaryje.

    Dėl jums reikalingo vandens kiekio pakonsultuos gydytojai, pvz. Drops Clinic specialistai.

    Stebinantys dehidratacijos požymiai

    Nuovargis ir mieguistumas

    Vienas pirmųjų dehidratacijos požymių yra nuovargis arba letargija. Dėl vandens trūkumo gali sumažėti kraujo tūris, todėl širdis turi dirbti sunkiau, kad perpumpuotų deguonį ir maistines medžiagas į ląsteles, dėl ko jaučiamės pavargę.

    Sausa oda ir lūpos

    Jei jūsų oda sausa, o lūpos suskilinėjusios, tai gali būti ženklas, kad geriate per mažai vandens. Drėkinimas yra būtinas odos elastingumui ir drėgmei palaikyti.

    Blogas kvapas iš burnos

    Seilės turi antibakterinių savybių, tačiau dėl dehidratacijos gali sumažėti seilių gamyba, todėl burnoje padaugėja bakterijų ir atsiranda blogas burnos kvapas.

    Tamsus šlapimas

    Šlapimo spalva gali būti puikus jūsų hidratacijos lygio rodiklis. Tamsiai geltonas arba gintaro spalvos šlapimas rodo, kad galite būti dehidratuotas.

    Dažni galvos skausmai

    Dėl sumažėjusio kraujo pritekėjimo į smegenis dehidratacija gali sukelti galvos skausmus ar net migreną.

    Kognityvinių funkcijų sutrikimas

    Tyrimai parodė, kad net ir nedidelė dehidratacija gali sutrikdyti kognityvines funkcijas, pavyzdžiui, atmintį, dėmesį ir koordinaciją.

    Vidurių užkietėjimas

    Vanduo yra būtinas virškinimui ir padeda iš žarnyno išnešioti atliekas, o vandens trūkumas gali sukelti vidurių užkietėjimą.

    Galvos svaigimas ir alpulys

    Dėl didelės dehidratacijos gali sumažėti kraujospūdis, todėl gali svaigti galva arba žmogus gali netgi apalpti.

    Kiek vandens mums reikia?

    Mums reikalingas vandens kiekis gali skirtis priklausomai nuo tokių veiksnių kaip amžius, aktyvumo lygis ir klimatas. Bendra rekomendacija – per dieną išgerti ne mažiau kaip aštuonias 8 stiklines vandens.

    Tačiau kai kurie ekspertai rekomenduoja išgerti daugiau, ypač jei esate fiziškai aktyvus arba gyvenate ar keliaujate karštame klimate.

    Elektrolitų svarba

    Nors vanduo yra gyvybiškai svarbus, jis nėra vienintelis veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti. Elektrolitai, tokie kaip natris, kalis ir magnis, taip pat atlieka svarbų vaidmenį palaikant skysčių pusiausvyrą organizme.

    Šie mineralai padeda reguliuoti nervų funkciją, raumenų veiklą ir pH lygį. Kai esame dehidratuoti, mums trūksta ne tik vandens, bet ir svarbiausių elektrolitų. Šiuos mineralus gali padėti papildyti sportiniai gėrimai, lašelinės, elektrolitų tabletės ir tokie natūralūs šaltiniai, tokie kaip bananai, avokadai ir kokosų vanduo.

    Kaip išvengti dehidratacijos?

    Kad išvengtumėte netikėtos dehidratacijos užteks vos keleto paprastų įpročių pokyčių.

    Visada turėkite po ranka vandens buteliuką, kuris primins, kad visą dieną reikia gerti vandens.

    Telefone arba išmaniajame laikrodyje nustatykite priminimus atsigerti.

    Į savo mitybos racioną įtraukite daug vandens turinčius vaisius ir daržoves, pvz. agurkus, arbūzus ir kt.

    Kava, gaivieji ir alkoholiniai gėrimai gali dehidratuoti, todėl ribokite jų vartojimą ir geriau rinkitės vandenį arba žolelių arbatas.

    Būtinai gerkite pakankamai vandens prieš treniruotes, jų metu ir po jų.

    Kada kreiptis į gydytoją?

    Jei jaučiate sunkius simptomus, tokius kaip didelis troškulys, labai tamsus šlapimas ar galvos svaigimas, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Esant sunkiai dehidratacijai reikalinga skubi medicininė pagalba, nes rimtas skysčių trūkumas gali sukelti tokias komplikacijas kaip inkstų nepakankamumas, traukuliai ir net mirtis.

     

  • Kaip stiprinti imunitetą žiemos metu?

    Kaip stiprinti imunitetą žiemos metu?

    Išlikti sveikiems žiemos metu gali būti sudėtinga. Tai sezonas, kuomet siaučia įvairios peršalimo ligos, gripas ir kiti virusiniai susirgimai. Siekdami jų išvengti, daugelis pradeda domėtis imuniteto stiprinimu. Natūralių būdų, kaip pasirūpinti savo organizmu žiemą (ir ištisus metus), yra daug: nuo tinkamos mitybos iki aktyvaus gyvenimo būdo. Plačiau apie pagrindinius iš jų kalbame šiame straipsnyje.

    Skirkite pakankamai laiko miegui

    Norint būti sveikiems ir išlaikyti stiprią imuninę sistemą, labai svarbu skirti pakankamai laiko miegui. Miego metu imuninė sistema išskiria citokinus – baltymus, atsakingus už imuninės sistemos ląstelių augimą. Kai kurie iš jų apsaugo organizmą nuo infekcijų. Sergant, šių citokinų reikia daugiau, o esant miego trūkumui, gali būti, kad jų gaminama nepakankamai. Taigi, stenkitės išmiegoti bent 7–8 valandas per naktį ir laikytis geros miego higienos.

    Išlaikykite aktyvų gyvenimo būdą

    Kai už lango spaudžia šaltukas, o tamsus paros metas trunka ilgiau už šviesų, gali būti sunku išlikti aktyviems ir tinkamai mankštintis. Tačiau fizinio aktyvumo trūkumas gali prisidėti prie imuninės sistemos silpnėjimo. Tyrimai rodo, kad saikingas fizinis krūvis gali padidinti imuninių ląstelių gamybą ir taip padėti apsisaugoti nuo infekcijų. Be to, mankšta gali padėti geriau išsimiegoti, o kaip jau žinome, miegas yra pagrindinis imuninės sistemos veiklą stiprinantis elementas.

    Valgykite subalansuotą maistą

    Norint sustiprinti savo imuninę sistemą, reikėtų vartoti daugiau produktų, kuriuose gausu vitaminų C ir D bei cinko. Vitaminas C ir kiti antioksidantai pasižymi imunitetą stiprinančiomis savybėmis ir geba kovoti su ligas sukeliančiais laisvaisiais radikalais bei uždegimais organizme. Vitaminas D gali moduliuoti įgimtą ir adaptyvų imuninį atsaką, o jo trūkumas siejamas su padidėjusiu jautrumu infekcijoms.

    Cinkas padeda imuninėms ląstelėms augti ir normaliai funkcionuoti. Net ir nedidelis ar vidutinis jo trūkumas gali sulėtinti limfocitų, neutrofilų ir makrofagų, saugančių organizmą nuo virusų ir bakterijų, veiklą. Subalansuota mityba apskritai yra puikus būdas tinkamai aprūpinti organizmą maistinėmis medžiagomis ir palaikyti jį sveiką.

    Gerkite daug vandens

    Vanduo padeda pernešti maistines medžiagas po visą organizmą, įskaitant ir tas, kurios būtinos kovojant su infekcijomis. Pakankamas vandens kiekis taip pat palaiko tinkamą organų veiklą. O kai organizmas, įskaitant imuninę sistemą, veikia efektyviai, tikimybė susirgti yra mažesnė. Specialistai rekomenduoja per dieną išgerti apie 3,7 l vandens vyrams ir 2,7 l moterims. Taip pat reikėtų riboti alkoholio vartojimą ir nerūkyti, kadangi tiek viena, tiek kita skatina organizmo dehidrataciją.

    Nors būdų, kaip natūraliai sustiprinti savo imunitetą žiemos metu, ir yra daug, jų ne visada pakanka. Jei šaltuoju sezonu jaučiatės nusilpę ir vis nepavyksta išvengti peršalimo ligų ar gripo, pasikonsultuokite su savo šeimos gydytoju. Jis gali padėti išsiaiškinti, kokių tiksliai medžiagų jums trūksta, ir rasti atitinkamą sprendimą. Ieškote profesionalios šeimos gydytojų pagalbos? Išsirinkti norimą specialistą ir užsiregistruoti vizitui pas jį galite čia: https://anteja.lt/gydytojai-specialistai/seimos-gydytojai.