Žyma: Vaistai

  • Moterys galės rinktis saugesnę nėštumo nutraukimo alternatyvą

    Moterys galės rinktis saugesnę nėštumo nutraukimo alternatyvą

    Nuo 2023 m. sausio 1 d. moterys, nusprendusios nutraukti nėštumą, tai padaryti galės be chirurginės intervencijos, suvartodamos gydytojo paskirtų specialiai tam skirtų vaistų.

    Kaip rodo praktika, vaistinis nėštumo nutraukimas yra kur kas saugesnė alternatyva, padedanti išvengti su chirurginėmis operacijoms siejamų komplikacijų rizikų. Be to, tai dar vienas svarbus žingsnis, siekiant užtikrinti moterų teisę rinktis ir teisę gauti šiuolaikiškas ir kokybiškas reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugas.

    „Vaistinio nėštumo nutraukimo kaip alternatyvos chirurginei operacijai įteisinimas buvo ilgai lauktas sprendimas. Ši procedūra yra saugesnė, nes nėra atliekama medicininė intervencija, ir komplikacijų rizika yra nepalyginamai mažesnė. Moteriai nereikia gultis į ligoninę, nereikia narkozės ir chirurginės operacijos. Nėštumas nutrūksta moteriai priimtinoje aplinkoje, paprastai tai įvyksta namuose“, – sako Lietuvos akušerių ginekologų draugijos atstovas med. dr. Vytautas Klimas.

    Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos vadovės Esmeraldos Kuliešytės teigimu, šis sprendimas yra didžiulė pažanga, įgyvendinant moters reprodukcines teises, nes ji galės pasirinkti nėštumo nutraukimo būdą, kuris yra mažiau traumuojantis.

    „Kitos Europos moterys tokia galimybe naudojasi jau daugiau nei 30 metų, ir kitų šalių patirtis rodo, kad vaistinis abortas nukonkuruoja chirurginį. Štai Suomijoje, Švedijoje, Danijoje beveik visi nėštumo nutraukimai yra vaistiniai. Kalbėjomės su užsienio partneriais Latvijoje, Danijoje, Moldovoje – nė vienas neįvardijo problemų, susijusių su vaistiniu nėštumo nutraukimu. Tai reiškia, kad šis metodas veikia, ir veikia gerai”, – pabrėžia Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos vadovė.

    Vaistinis nėštumo nutraukimas, kuris yra panašus į natūraliai įvykusį persileidimą, galės būti pasirenkamas iki 9 nėštumo savaičių, atlikus būtinus tyrimus, konsultuojant ir prižiūrint gydytojui. Pagal išrašytą receptą įsigytus vaistus moteris galės suvartoti jai patogiu laiku ir patogioje aplinkoje, pavyzdžiui, namuose. Po vaistų suvartojimo ir vaisiaus pasišalinimo taip pat bus užtikrinama gydytojo priežiūra.

    Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis bus apmokamas nėštumo nutraukimas (gydytojų konsultacijos ir priežiūra) tik dėl medicininių indikacijų, pavyzdžiui, jeigu motina arba vaisius serga liga, dėl kurios kyla pavojus vieno iš jų gyvybei.

    Jeigu medicininių indikacijų nėra, tačiau moteris pati pageidauja nutraukti nėštumą, už šią procedūrą ji turi susimokėti pati.

    Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) vaistinį nėštumo nutraukimą skelbia efektyvia ir saugia chirurginio nėštumo nutraukimo alternatyva. Ši paslauga jau įteisinta 45 pasaulio valstybėse, tarp jų ir Australijoje, Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Estijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Islandijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Portugalijoje, Slovėnijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kt.

    Sveikatos apsaugos ministerija jau anksčiau buvo sulaukusi raginimų iš nevyriausybinių organizacijų, Seimo narių ir paprastų piliečių įteisinti vaistinį nėštumo nutraukimą.

    Nėštumui nutraukti skirtų vaistinių preparatų gamintojas jau šiemet ketina pateikti dokumentus jų registracijai Lietuvoje.

  • Kompensuojamus vaistus skausmui malšinti gaus daugiau žmonių

    Kompensuojamus vaistus skausmui malšinti gaus daugiau žmonių

    Nuo liepos 1 d. keičiasi vaistų, skirtų skausmui malšinti, kompensavimo būdas.

    Kompensaciją vaistams nuo skausmo galės gauti ne tik senjorai, vaikai ar neįgalieji, bet ir asmenys, kuriems nustatytos tam tikrų ligų indikacijos. Vaistiniai preparatai „Ibuprofenum“, „Diclofenacum“ ir „Tramadolum“ bus kompensuojami asmenims, susiduriantiems su onkologinėmis, nervų sistemos, jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos ligomis, patyrusiems traumas, sužalojimus, nudegimus ir kt.

    Iki šiol vaistai nuo skausmo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis buvo kompensuojami tik vaikams, senjorams ir neįgaliesiems. Tam tikromis ligomis sergantys asmenys, nepriklausantys anksčiau minėtoms grupėms, šių kompensuojamųjų vaistų gauti negalėjo.

    Atnaujinus kompensavimo tvarką, vaistai nuo skausmo galės būti kompensuojami platesnei grupei pacientų. Pavyzdžiui, nuo liepos 1 d. kompensaciją vaistams nuo skausmo gydytojas galės skirti pacientams, sergantiems vėžiniais susirgimais, nervų sistemos ligomis, jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų sistemos ligomis. Taip pat, vaistai nuo skausmo bus kompensuojami ir asmenims, patyrusiems traumas, sužalojimus, nudegimus ir kt.

    Vaistams nuo skausmo kompensuoti kasmet numatyta skirti virš 4,6 mln. eurų iš PSDF.

    Susidūrus su alinančiu, ūmiu ir nenutrūkstamu skausmu, kentėti nereikia. Būtina kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris galės nustatyti tikslią skausmo kilmės priežastį ir taip parinkti tinkamiausią gydymą bei esant poreikiui, išrašyti būtent pacientui tinkamiausių vaistų.

     

  • Europos vaistų agentūra patvirtino „Valneva“ vakciną nuo COVID-19

    Europos vaistų agentūra patvirtino „Valneva“ vakciną nuo COVID-19

    ES vaistų priežiūros institucija ketvirtadienį patvirtino „Valneva“ skiepą nuo COVID-19.

    Tai jau šeštoji Europoje patvirtinta vakcina nuo koronaviruso, joje naudojama labiau tradicinė technologija nei kitose rinkoje esančiose vakcinose, todėl įmonė tikisi, kad tai sumažins abejones dėl skiepų.

    Prancūzijos ir Austrijos vaistų gamintojos skiepo sudėtyje yra inaktyvuotų originalios koronaviruso atmainos dalelių, kurios negali sukelti infekcijos.

    „Europos vaistų agentūra rekomendavo išduoti leidimą prekiauti „Valneva“ vakcina nuo COVID-19, kuri skirta pirminiam 18-50 metų amžiaus žmonių skiepijimui“, – pranešė Amsterdame įsikūrusi agentūra.

    „Atlikęs išsamų vertinimą, EVA Žmonėms skirtų vaistų komitetas bendru sutarimu nusprendė, kad duomenys apie vakciną yra patikimi ir atitinka ES veiksmingumo, saugumo ir kokybės kriterijus”, – teigė agentūra.

    Praėjusį mėnesį Europos Komisija pareiškė, kad ketina nutraukti susitarimą pirkti „Valneva“ vakciną, nes dar nebuvo išduotas leidimas ja prekiauti.

    EK buvo pasirašiusi susitarimą dėl 60 mln. vakcinos VLA2001 dozių pirkimo 2022 ir 2023 metais

  • Lietuvoje stringa naujų vaistų vertinimas: pacientai nesulaukia gydymo

    Lietuvoje stringa naujų vaistų vertinimas: pacientai nesulaukia gydymo

    Inovatyvių vaistų įtraukimo į kompensuojamų vaistų sąrašą procese susiklostė itin dramatiška situacija.

    Dėl biurokratinių kliūčių Lietuvoje medikai gali skirti vos penktadalį Europos vaistų agentūroje patvirtintų naujausių medikamentų, praneša „Lietuvos ryto“ televizija.

    Visiškai priešingai situacija esą klostosi kitose Europos Sąjungos šalyse. Čia onkologinėmis ir kitomis sunkiomis ligomis sergantiems pacientams prieinami net 9 iš 10 moderniausių vaistų.

    Per metus – vos 2 nauji vaistai

    Pasak medikų ir pacientų organizacijų atstovų, Lietuvoje yra daug pacientų, kuriems šiuo metu nėra galimybės nemokamai skirti naujausią gydymą.

    „Pacientai ieško veiksmingiausių būdų sustabdyti ligą ir naujausių metodų, padedančių pasveikti. Liūdniausia, kai galinčių padėti vaistų yra, paciento būklė leidžia juos taikyti, tačiau vaistai nėra kompensuojami“, – teigė Nacionalinio vėžio instituto chemoterapijos skyriaus vadovė Birutė Brasiūnienė.

    Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos direktorė Jūra Smilgaitė pažymi, kad šiuo metu Lietuvoje patekimo į kompensuojamų vaistų sąrašus laukia per 70 medikamentų.

    „Didžioji dalis bylų – onkologinėms ligoms skirti vaistai. Jų vertinimas įstrigo 2020-aisiais, kuomet buvo nustatyta nauja tvarka, pagal kurią vertinamas vaistų kompensavimas“, – sakė J. Smilgaitė.

    Visų vertinimo laukiančių vaistų efektyvumas ir veiksmingumas yra patvirtintas Europos vaistų agentūroje. Tačiau tam, kad šalis galėtų šiuos vaistus kompensuoti savo pacientams, turi būti priimtas sprendimas, ar šalis gali mokėti už papildomą jų teikiamą naudą.

    2020 m. į kompensuojamų vaistų sąrašą Vokietijoje buvo įtrauktas 41 naujas vaistas, Austrijoje – 32, Lietuvoje – vos 2.

    Vėluojama beveik dvejus metus

    Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą tvarką, teoriškai naujų vaistų vertinimas turėtų užtrukti iki pusmečio – 180 dienų. Tačiau realybėje šios nuostatos nepaisoma. Šiuo metu vertinamos dar 2020 metų rudenį pateiktos paraiškos.

    Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos atstovės Rugilės Pilvinienės aiškinimu, tikslaus atsakymo, kada bus įvertintos susikaupusios paraiškos, nėra.

    „Vėluojame įvertinti apie 70 paraiškų ir tikimės, kad tai užtruks ne ilgiau kaip pusantrų metų. Tuomet galėsime pradėti vertinti jau naujai teikiamas paraiškas”, – sakė R. Pilvinienė.

    Pasak asociacijos „Kraujas“ pirmininkės Ievos Drėgvienės, tokia situacija kasdien kainuoja pacientų gyvybes. Tačiau šiuo metu dėl to atsakomybę tenka prisiimti gydytojams ir pacientus atstovaujančioms organizacijoms.

    „Jei anksčiau skaičiuodavome, kad prognozuojama paciento gyvenimo trukmė yra 9 mėnesiai, naujausių vaistų dėka mes galime prailginti išgyvenamumo vidurkį net iki 5 metų. Todėl žmonės ir ieško būdų gauti naujausius vaistus – jie nori pasveikti ir gyventi“, – sakė B. Brasiūnienė.

    Kaltinamas finansavimo trūkumas

    Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos prezidento Gedimino Žižiaus teigimu, Prancūzijoje, Vokietijoje ar Skandinavijos šalyse pacientai vaistus gauna pakankamai greitai – vertinimo procedūros užtrunka iki pusmečio. Tuo tarpu Lietuvoje – kartais net keliolika metų.

    Sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas teigia, kad inovacijų prieinamumas keletą metų buvo sritis, kuriai nebuvo skirta finansavimo.

    „Finansavimo nebuvimas lėmė, kad netekome ir žmogiškųjų resursų, reikalingų paraiškoms vertinti. Šiuo metu jau skirtas pakankamas finansavimas ir suburta nauja darbuotojų komanda. Tikimės, kad paraiškų vertinimo procesas jau juda ir, kad pilnai įvertintų paraiškų daugės“, – teigė sveikatos apsaugos viceministras.

    Į kompensuojamųjų vaistų sąrašą neįtrauktus, tačiau Europos vaistų agentūroje patvirtintus medikamentus pacientai gali įsigyti savo lėšomis. Tokiu atveju vieno mėnesio gydymo kursas pacientui gali atsieiti nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių eurų.