Žyma: Vaistai

  • Vaistai iš po skustuko

    Vaistai iš po skustuko

    Kaip vaisių žievelėmis ir daržovių lupenomis taisyti sveikatą?

    Kartais svarbu ne tik vidus, bet ir išorė. Atminkite tai, kai kitą sykį ruošite daržoves sriubai ar vaisius desertui.

    Citrinos

    Jų žievelė – puiki karščiavimą mažinanti priemonė. Be to, citrinų žievėje esantis eterinis aliejus pasižymi antivirusiniu poveikiu, saugo nuo grybelių, gerina odos ir nagų būklę.

    Citrinų žievelių antpilą neretai vartoja sergantieji širdies kraujagyslių sistemos ligomis – dėl jo saugančių nuo uždegimų savybių.

    Tačiau tai dar ne viskas.

    Tai, ką dažniau dedame į pyragus arba tiesiog išmetame, garsėja ir antisklerotiniu, detoksikaciniu, lengvu šlapimą varančiuoju poveikiu, švelniai mažina kraujospūdį bei stiprina kraujagyslių sieneles.

    Citrinų žievių galios kovojant su uždegimais, bakterijomis ir grybeliais labai praverčia sergant peršalimo ligomis.

    Vien įkvėpus žievelių aromato galima įveikti nuovargį ir galvos skausmą.

    Kremai, kurių sudėtyje yra citrinų eterinio aliejaus, slopina tinimus, tonizuoja venas.

    RECEPTAI

    • Citrinų žievelėmis valant veidą mažėja strazdanų ir pigmentinių dėmių. Tačiau po tokios procedūros būtina saugoti odą nuo saulės spindulių, kuriems ji bus labai jautri, o sudirgimo ir patamsėjimo rizika – labai didelė.

    • Citrinos žievelės su minkštimo gabalėliu galima nakčiai pridėti prie sausos nuospaudos. Žievele galima trinti sugrubusią alkūnių ir pėdų odą. (Sergantieji cukriniu diabetu to neturėtų daryti.)

    • Peršalę ir karščiuodami, susmulkinkite 1 citrinos žievelę, ją termose užpilkite stikline verdančio vandens, palikite 30 minučių nusistovėti. Tada pasaldinkite medumi ir gerkite po 0,5 stiklinės 2 kartus per dieną.

    • Nutarkuokite šviežios citrinos žievelę, pripildykite jos 2/3 bet kokio indo, likusią dalį – kokio norite aliejaus, ir pastatykite tamsioje vietoje 2 savaitėms. Praėjus laikui, nukoškite. Citrininiu aliejumi galima trinti skalpą – geriau augs plaukai – arba naudoti kaip stiprinančią ir balinančią priemonę nagams (juo masažuojamos nagų plokštelės ir oda aplinkui).

    • Su medumi sutrintas citrinų žieveles patariama čiulpti nuo gerklės skausmo.

    Granatai

    Turinti labai daug organinių rūgščių granatų žievė pasižymi itin stipriu priešuždegiminiu poveikiu, o joje esantys fermentai puikiausiai gelbsti ištikus diarėjai.

    Ypatingą mokslininkų susidomėjimą kelia mandarinų žievelių efektyvumas gydant cholesterolio apykaitos sutrikimus.

    Per dieną suaugusiam žmogui galima suvartoti nuo vieno šaukštelio iki vieno šaukšto džiovintos smulkintos granatų žievės nuoviro.

    Naudinga žinoti, kad granatų žievėje yra alkaloidų, saugančių nuo parazitų.

    RECEPTAI

    • Skaudant gerklei arba prasidėjus dantenų uždegimui burną tinka skalauti granatų žievės nuoviru. Užpilkite 1 šaukštą smulkintos žievės stikline verdančio vandens, palaikykite ant vandens vonelės 15 minučių, dar pusvalandį – termose, kad pritrauktų, tada nukoškite ir naudokite.

    • Viduriuojant 1 šaukštą smulkintos granatų žievės užpilti 2 stiklinėmis verdančio vandens, palaikyti ant vandens vonelės 15 minučių, dar 30 minučių – termose, kad pritrauktų. Nukošus gerti po 50 ml likus pusvalandžiui prieš valgį 2–3 kartus per dieną.

    • Džiovintos smulkintos granatų žievės milteliais barstomos žaizdos ir pjūviai.

    • Užsikrėtus lambliaze ir kitais pirmuonimis, pažeidžiančiais kepenis ir tulžies latakus, granatų žievė naudojama kartu su beržų lapais, šlamučių žiedais, jonažolėmis, bruknių lapais ir juoduoju beržo grybu. Visi komponentai sumaišomi vienodais kiekiais. 1–2 šaukštai šio mišinio užpilama 300 ml vandens, užvirinama ir 10 minučių paverdama ant silpnos ugnies. Tokį kiekį reikia išgerti per visą dieną po valgio. Gydymo kursas – vienas mėnuo.

    Svogūnai

    Didžiausias svogūnų lukštų turtas – medžiaga, vadinama kvercetinu. Ji garsėja galingomis antioksidacinėmis savybėmis, stiprina širdį ir kraujagysles.

    Bet svogūnuose dar yra ir labai daug fitoncidų – legendinių natūralių antibiotikų iš gamtos, tad jų lukštus galima naudoti persišaldžius ir gydantis odos ligas.

    Tačiau būtina turėti omenyje, kad svogūnų lukštai didina kraujo krešumą, taigi netinka į trombozę linkusiems žmonėms.

    RECEPTAI

    • Persišaldę užpilkite 1 šaukštą svogūnų lukštų stikline verdančio vandens, palaikykite 15 minučių, kad pritrauktų, ir gerkite po 0,5 stiklinės per dieną.

    • 2 šaukštus smulkintų svogūnų lukštų užpilkite stikline degtinės ir savaitę palaikykite tamsioje vietoje. Nukošę naudokite kaip losjoną riebiai odai.

    • 2 šaukštus svogūnų lukštų užpilkite 0,5 stiklinės verdančio vandens, palaikykite ant vandens vonelės 15 minučių, dar valandą palaukite, kol pritrauks, tada nukoškite ir skalaukite plaukus. Taip jiems grąžinsite sveiką žvilgesį, išsivaduosite nuo pleiskanų. Tik nenustebkite, jeigu lukštai plaukus kiek nudažys.

    Mandarinai

    Jų žievelių nuoviras gerina tulžies sudėtį ir išsiskyrimą, teikia antioksidacinį ir priešuždegiminį poveikį, stimuliuoja širdies veiklą, tonizuoja jos raumenį.

    Spiritinis mandarinų žievelių antpilas gerina apetitą, virškinimą, gelbsti nuo pykinimo, raugulio, pilvo pūtimo, viduriavimo. Tiesa, tokiu atveju jį reikėtų vartoti kartu su priešuždegiminio ir spazmolitinio poveikio žolelių mišiniais.

    Labai sėkmingai mandarinų žievelė naudojama esant galvos smegenų kraujagyslių aterosklerozei, priešinsultinėms būklėms, jau patyrus insultą ir sveikstant po jo.

    Ypatingą mokslininkų susidomėjimą kelia mandarinų žievelių efektyvumas gydant cholesterolio apykaitos sutrikimus.

    Dar jos turi vitaminų, padeda atsikosėti.

    Tačiau kartais priemonės su mandarinų žievelėmis gali dirginti skrandžio gleivinę, todėl jų negalima vartoti sergantiesiems gastritu (kai padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumu), opalige ir kai kuriomis kitomis virškinimo trakto ligomis.

    RECEPTAI

    • 1 šaukštą smulkintų mandarinų žievelių užplikykite stikline verdančio vandens, palikite 30 minučių nusistovėti, pasaldinkite medumi ir gerkite kaip arbatą nuo peršalimo.

    Pridėję į tokią arbatą debesylų šaknų, vaistinių šventagaršvių, vingiorykščių, gailių, mėtų, raudonėlių ir čiobrelių dar labiau sustiprinsite jos poveikį.

    • Susmulkintą vieno mandarino žievelę užpilkite stikline degtinės ir palaikykite tamsioje vietoje savaitę periodiškai pajudindami. Gerkite po 15 lašų 30 minučių prieš valgį – pagerinsite apetitą.

    Taip pat šį antpilą tinka naudoti kaip losjoną nuo inkštirų ir spuogų. Tik atsargiai – alkoholis gali išdžiovinti ir sudirginti odą.

    • Kamuojant slogai, 2–3 mandarinų žieveles užpilkite karštu vandeniu inhaliacijoms.

    • Aterosklerozės profilaktikai 1 šaukštą šviežių smulkintų mandarinų žievelių užpilkite stikline verdančio vandens, užvirinkite, palikite 30 minučių nusistovėti ir nukoškite. Gerkite po 0,5 stiklinės 2 kartus per dieną.

    Prieš užvirinant į šią arbatą galima pridėti erškėčių, gudobelių, raudonųjų šermukšnių uogų.

     

  • Geri vaistus – negerk kavos?

    Geri vaistus – negerk kavos?

    Tokių griežtų rekomendacijų niekas nedalija, tačiau įspėja: kofeinas gali paveikti vartojamus vaistus.

    Viename mėgstamiausių gėrimų – kavoje – esanti medžiaga gresia šalutiniais poveikiais, kokių patirti tikrai nenorėtumėte.

    Kofeinas – medžiaga, be kurios daugybė žmonių neįsivaizduoja kasdienio gyvenimo. Ar tai būtų puodelis kavos, ar gazuotas gaivusis gėrimas šiltą dieną, juose esantis kofeinas yra populiariausias ir plačiausiai vartojamas stimuliantas.

    Deja, to pasekmių gali būti daugiau ir įvairesnių, nei manome žinantys.

    Be to, kad suteikia energijos, kofeinas sudaro sudėtingas reakcijas su vaistais – ir tai bene daugiausia nerimo kelianti, nes mažiausiai visuomenei žinoma jo savybė.

    Suprasti, kaip ir su kokiais preparatais sąveikauja kofeinas, būtina norint išvengti galimų komplikacijų.

    Nepakenks ir įsiminti, kokiais kiekiais vartojamas šis alkaloidas jau nebėra saugus net sveikiems žmonėms.

    Gerai, kol gerai

    Natūralus stimuliantas kofeinas priskiriamas ksantinais vadinamiems junginiams. Tai populiariausias psichoanaleptikas – psichoaktyvi medžiaga, stimuliuojanti centrinę nervų sistemą ir gerinanti nuotaiką.

    Daugiausia jo yra kavos ir kakavos pupelėse, arbatos lapuose ir kolamedžio riešutuose.

    Dedama kofeino ir į daugelį populiarių gėrimų – energinius, gaiviuosius, taip pat į sportuojančiųjų papildus.

    Kofeinas didina vadinamojo streso hormono kortizolio kiekį organizme.

    Kofeinas gali teigiamai paveikti atmintį, gebėjimą mokytis ir darbingumą, žvalina – padeda išsklaidyti mieguistumą, stumia tolyn nuovargio jausmą. Išgėrę gėrimo su kofeinu jaučiamės labiau susitelkę, budresni ir net fiziškai stipresni – štai dėl ko dauguma mūsų, pritrūkus jėgų, imame pirmiausia dairytis kavos.

    Tačiau kofeinui, kaip ir daugeliui gerų dalykų šiame pasaulyje, galioja taisyklė kas per daug, tas nesveika. Vartojant nesaikingai, tikėtinos nemalonios pasekmės – ir ne tik nemiga.

    Kai kuriems žmonėms kofeino perteklius didina nerimastingumą, nerimą. O kiti gali nuo jo ir rimčiau sunegaluoti.

    Keturios priežastys saugotis

    Kad ir kiek teigiamų savybių turi kofeinas, jas visas gali greitai „išgarinti“ kai kurie vaistiniai preparatai. Tada mėgstamų gėrimų ingredientas tampa tarsi uždelsto veikimo bomba, kuri neišvengiamai kada nors sprogsta, tik nežinia kaip: ar sustiprindama tų vaistų įtaką organizmui, ar susilpnindama. Viskas priklauso nuo konkrečių vaistų metabolizmo.

    Kraują skystinantys vaistai. Vartojant juos, padauginti kofeino rizikinga. Reaguodamas į tokius preparatus kaip varfarinas (kumadinas), kofeinas didina kraujavimo grėsmę.

    Varfarinas slopina organizme vitaminą K – šis reikalingas, kad kraujas krešėtų. Tačiau kofeinas gali pakeisti varfarino metabolizmą ir dar labiau sustiprinti jo poveikį sykiu sukeldamas kraujoplūdžių grėsmę.

    Skydliaukės vaistai. Kofeinas gali sumažinti jų pasisavinimą. Tarp tokių vaistų specialistai pirmiausia išskiria levotiroksiną (sintetinį skydliaukės hormoną), naudojamą hipotireozei gydyti. Sutrikus jo pasisavinimui per žarnyną, gali sumažėti preparato veiksmingumas.

    Vaistai nuo dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo. Jų poveikis nuo kofeino gali kaip tik suintensyvėti.

    Tokie vaistai kaip ritalinas (metilfenidatas) ir aderolis dažnai skiriami dėmesio sutrikimams gydyti. Bet derinyje su kofeinu gali sukelti nerimo priepuolį, nemigą, nervinį drebulį ir širdies problemas.

    Oraliniai kontraceptikai. Reakcija su jais gali pakeisti kofeino metabolizmą.

    Kai kurie tyrimai rodo, kad kofeinas gali pakelti estrogenų lygį moterų, vartojančių oralinius kontraceptikus, organizme. Tačiau šioje situacijoje labiau pats preparatas veikia kofeiną nei atvirkščiai. Kontraceptikai gali nuslopinti fermentą, atsakingą už kofeino išskaidymą, ir jis organizme užsibus gerokai ilgiau, nei turėtų, o jo poveikis bus dvigubai stipresnis.

    Kam vengti kofeino

    Pirmiausia – nėščiosioms. Joms derėtų riboti kofeino vartojimą, nes būdamas stimuliatorius jis gali padidinti persileidimo, priešlaikinio gimdymo bei kitų nėštumo komplikacijų riziką.

    Jeigu dažnai kamuoja nerimas ar panikos priepuoliai, kofeinas gali dar pabloginti būklę – didės nerimas, nervinis virpulys.

    Taip pat jeigu turite tam tikrų širdies problemų (pavyzdžiui, aritmiją), aukštą kraujospūdį ar gastroezofaginio refliukso ligą, kofeinas irgi gali pabloginti simptomus.

    Nevertėtų kofeinu piktnaudžiauti kamuojamiesiems migrenos, miego sutrikimų, krūtimi maitinančioms motinoms ir, kaip jau aptarta, vartojantiesiems kai kuriuos vaistus. Tokiems žmonėms vertėtų pasitarti su gydytoju, koks kofeino kiekis jiems būtų leistinas.

    Kofeino – ir tabletėse

    Dažni papildų su kofeinu nepageidaujami poveikiai – nervinis drebulys, nervingumas, nerimastingumas, padažnėjęs širdies ritmas.

    Tačiau kai kurie žmonės susiduria ir su virškinimo problemomis: jiems tarsi sustoja skrandis, prasideda viduriavimas ar kamuoja rėmuo.

    Kofeino galima net perdozuoti, žinoma, tokie atvejai reti, nes reikia labai didelio jo kiekio. Perdozavus toksinė reakcija pasireiškia galvos svaigimu, tankiu ar nelygiu širdies plakimu, nerimu, karščiavimu, pykinimu.

    Esama žmonių, iš prigimties jautrių kofeinui. Jie ir nuo mažesnio kiekio gali pajusti nemalonius simptomus – virpėjimą, pykinimą, dažną širdies plakimą, pakilusį kraujospūdį, negalėjimą užmigti ar nerimą.

    Kiek per dieną?

    Nors griežtos rekomenduojamos kofeino dienos normos nėra, specialistai teigia, kad suvartoti iki 400 mg per dieną yra saugu.

    Bet negalima pamiršti, kad visų mūsų jautrumas kofeinui nevienodas ir priklauso nuo kelių faktorių: amžiaus, lyties, kūno svorio. Todėl vieni žmonės jau po dviejų kavos puodelių pajunta, ką reiškia padauginti kofeino, o kiti gali kelis energinius gėrimus išgerti (to kategoriškai negalima daryti!) – ir nieko.

    Vis dėlto medikų bendruomenė sutaria, kad suaugusieji kofeino galėtų suvartoti iki 400 mg per dieną, bet esant sąlygai, jog nėra jam jautrūs.

    250 ml dydžio kavos puodelyje gali būti nuo 95 iki 200 mg kofeino, kolos skardinėje – apie 40 mg, puodelyje arbatos – 14–60 mg kofeino.

        Įdomūs faktai

    Kofeinas palaiko aukštą cukraus kiekį kraujyje, todėl malšina alkį. Be to, jis gali paspartinti medžiagų apykaitą ir bemaž 30 proc. padidinti riebalų skilimo efektyvumą – tiesa, tik tada, kai kofeino vartojama prieš užsiimant sportu.

    Vartojamas nuosaikiai kofeinas didina fizinę ištvermę ir treniruočių efektyvumą.

    Kofeinas mažina mieguistumą ir trumpina miego laiką, tačiau, priešingai nei kiti stimuliatoriai, nedaro jokio poveikio skirtingoms miego fazėms.

    Kofeinas tiesiogiai veikia mūsų gebėjimą jausti skausmą. Mokslininkų teigimu, jo poveikis gana stiprius, tad žmonės, kasdien vartojantys gėrimus su kofeinu, – kavą, arbatą, gaiviuosius gėrimus, lengviau pakelia skausmą. Ir tam visai nereikalingos didelės dozės: kad pasireikštų toks kofeino poveikis, pakanka suvartoti jo kiekį, prilygstantį maždaug dviem puodeliams kavos.

  • Maža žaizdelė – didelė problema

    Maža žaizdelė – didelė problema

    Kodėl vabzdžių įkandimai taip žvėriškai niežti ir ką daryti, kad niežėtų mažiau.

    Visi esame su jais susidūrę – mažų padarėlių dar mažesni įkandimai dažnai neatitinka savo standarto: erzinantys, verčiantys nuolat kasytis, o kartais net skausmingi, jie gali išvesti iš proto.

    Skausmo paprastai būna mažiau nei niežulio, bet tiems, kas tai patiria, menka paguoda.

     

    Kasymasis pailgina kančias

    Kodėl vabzdžių, tarkime, uodų, įkandimai kelia tokį bjaurų niežulį? Pakartosime, ką žinome visi.

    Kai uodas įgelia, jis per žaizdelę ne šiaip siurbia kraują, bet ir išskiria savo seilių (tą patį daro blusos ir erkės, o štai vorai suleidžia ne tik seilių, bet ir nuodų).

    Uodo seilės – svetima substancija, ir mūsų imuninė sistema ją atpažįsta, todėl reaguoja išskirdama histaminą – cheminę medžiagą, didinančią kapiliarų laidumą. Taip baltiesiems kraujo kūneliams lengviau prasibrauti iki įkandimo vietos ir sunaikinti įsibrovėlį. Viskas būtų gerai, jeigu visas šis procesas neprovokuotų uždegimo atsako: tinimo, paraudimo ir niežėjimo įkandimo vietoje.

    Blogiausia tai, kad raudonis, patinimas ir niežulys laikosi kelias dienas. Kodėl?

    Paprastai sakant, dėl to, jog visam tam histaminui reikia laiko išsisklaidyti. Turi praeiti kelios dienos, kad kūnas atsigautų ne tiek nuo mažyčio vabzdžio įkandimo, kiek nuo savo paties bandymo su juo susidoroti.

    Tas laikas dar pailgėja, jeigu pradedame kasytis ir taip uždegimą sustipriname.

    Bet yra paprastų būdų pasiekti priešingą rezultatą – kad uždegimas ir niežulys sloptų.

    Spiritas

    Vos pastebėję vabzdžio įgėlimo žymę, patrinkite ją spiritu. Taip pašalinsite dalį seilių, kol šios dar nesukėlė imuninio atsako, vadinasi, ir tinimas, ir niežėjimas bus silpnesnis.

    Medicininis spiritas – viena veiksmingiausių priemonių, nes naikina vabzdžių seilėse esančius baltymus. Tuomet įkandimo vietoje neišsivysto toks stiprus uždegimas.

    Naudingas spiritas ir tuo, kad garuodamas suteikia šaldomąjį efektą ir niežėjimas būna menkiau juntamas. Net jeigu įkandimą pastebite gerokai vėliau, vis tiek patrinkite spiritu – turėtų palengvėti.

    Hidrokortizono gelis

    Hidrokortizonas yra kortikosteroidas, tai reiškia, kad uždegimui slopinti naudojamas steroidinis hormonas, imituojantis kortizolio – natūralaus žmogaus kūno hormono – poveikį.

    Ūmus uždegimas yra pagrindinė organizmo reakcija į vabzdžio įkandimą ar įgėlimą, o hidrokortizonas gali padėti sumažinti odos paraudimą, tinimą ir niežulį trukdydamas baltiesiems kraujo kūneliams atlikti savo darbą – kovoti su infekcija.

    Hidrokortizono – jei ne gelio, tai kremo, tepalo pavidalu – galima lengvai rasti vaistinėje tarp priemonių trumpalaikiam lengvam odos niežėjimui ir dirginimui malšinti.

    Antihistamininiai vaistai

    Vartojami per burną šie preparatai blokuoja jau minėto histamino – biologiškai aktyvios medžiagos, kurią organizmas išskiria patirdamas imuninį atsaką, uždegimą, patekus į organizmą nuodų – poveikį taip slopindami alerginės reakcijos simptomus.

    Būtent dėl histamino oda vabzdžio įkandimo vietoje ištinsta, paraudonuoja ir pradeda niežėti. Išgėrus antihistamininių vaistų, nemalonūs pojūčiai susilpnėja.

    Specialistai išvis pataria vabzdžių įkandimus gydyti taip, kaip gydytumėte bet kokią alergiją.

    Jeigu iš anksto žinote, kad būsite sugelti, išgerkite tabletę organizmo reakcijai sušvelninti: antihistamininiai vaistai veiksmingiau padeda išvengti uždegimo nei gydyti niežulį ir tinimą jau po to, kai žala padaryta. Todėl geriau išgerti tabletę kiek įmanoma anksčiau, net dar prieš įkandimą, jeigu, pavyzdžiui, vykstate stovyklauti.

    Yra tik vienas „bet“: prieš tai visada pasitarkite su savo gydytoju ar vaistininku. Antihistamininiai vaistai gali turėti šalutinį poveikį (tarp jų ir slopinamąjį), jeigu sureaguoja su kitais, jau vartojamais vaistais.

    Vaistai nuo uždegimo

    Kadangi didžiąją dalį nemalonių pojūčių įgėlus arba įkandus vabzdžiui sukelia uždegimas, nereceptiniai vaistai nuo uždegimo gali praversti kai kuriems simptomams apraminti.

    Tokioje situacijoje tinka paracetamolis, ibuprofenas. Vienintelis vaistų nuo uždegimo trūkumas, kad jie veiksmingiau mažina skausmą nei niežėjimą. Bet pabandyti vis tiek verta.

    Tik atsargiai: kai kurie nereceptiniai preparatai nuo uždegimo nelabai dera su kitais vaistais ir jokiu būdu negali būti vartojami su alkoholiu. Tad pasitarkite su gydytoju ar bent vaistininku prieš nurydami tabletę. Blogiausiu atveju, jei esate gamtoje toli nuo poliklinikų ir vaistinių, atidžiai perskaitykite informacinį lapelį.

    Ledas

    Tai populiarus būdas odai nuraminti – ar ją skaudėtų, niežtėtų, ar kamuotų kiti uždegimo požymiai.

    Jeigu reikia priemonės greitai ir lengvai palengvinti nemalonius simptomus, užsidėkite ledo maišelį arba šaltą kompresą. Oda toje vietoje nutirps ir taip įkyriai nebeniežės.

    Priemonė laikina, bet kai laikai ką nors ant įkandimo vietos, nėra galimybės jos kasytis ir taip sudaryti sąlygas uždegimui dar labiau plisti.

    Šaldantys tepalai

    Panašiai kaip ir ledas, jie gali veiksmingai numalšinti vabzdžių įkandimų simptomus.

    Tokių tepalų, kremų arba gelių būna ir nereceptinių – rinkitės su mentoliu arba kamparu, natūraliais ingredientais. Gydyti jie negydo, bet padeda geriau pasijusti.

    Tiesa, kai kurie geliai su mentoliu ir kamparu gali ir sudirginti odą, tad atidžiai persiskaitykite informacinį lapelį bei griežtai laikykitės nurodymų – nepakenks pasikonsultuoti ir su vaistininku.

    Jeigu patepus odą ši ima dar labiau raudonuoti, jau kreipkitės į gydytoją.

    Išoriniai anestetikai

    Visi mes į vabzdžių įkandimus ar įgėlimus reaguojame skirtingai. Kai niežulys nepakeliamai stiprus, gali kilti pagunda pasinaudoti vietiniu anestetiku, kad tik nebereikėtų kasytis.

    Tepalo pavidalo tokius anestetikus paprastai galima tepti tiesiai ant įkandimo su sąlyga, kad nėra atviros ar kraujuojančios žaizdelės. Bet ne visur jų taip paprasta įsigyti, ypač be recepto. Be to, vieni tepalai būna su natūraliais ingredientais, tokiais kaip arnika, kaparas ar mentolis. Kiti gi laikiną nejautrą užtikrina nesteroidiniais vaistai nuo uždegimo. Pastarieji, žinoma, veiksmingai slopina skausmą ir uždegimą, tačiau turi šalutinį poveikį ir jų galima perdozuoti.

    Kitaip tariant, panašių tepalų geriau nenaudoti nepasitarus su gydytoju. Ir visada atminkite vienu metu naudoti tik vieną nesteroidinį preparatą nuo uždegimo. Nes jų yra ir tokiuose vaistuose nuo skausmo, kaip aspirinas, ibuprofenas, naproksenas, todėl labai lengva per neapsižiūrėjimą perdozuoti.

    Darykite viską, tik nesikasykite

    Sukandžiojus vabzdžiams noras bet kokia kaina nuslopinti niežulį sunkiai suvaldomas. O kasymasis teikia ir palengvėjimą, ir malonumą. Deja, trumpalaikį ir galintį dar labiau sustiprinti uždegimą, o uždegimas – niežulį.

    Pasak specialistų, čia veikia labai paprastas mechanizmas: kuo smarkiau kasomės, tuo daugiau imuninė sistema išskiria histamino. Susidaro uždaras ratas, galintis suktis kelias dienas.

    Todėl darykite viską, kas padėtų susivaldyti. Jei reikės, užsimaukite pirštines, kad nekiltų pagunda draskyti įkandimo vietos nagais. Arba, kas nepalyginamai patogiau, užklijuokite įkandimą pleistru.

    Kartais prireikia gydytojo

    Uodų įkandimai smarkiai niežti, bet labai retai kada pridaro tokių rūpesčių, kad prireiktų medicinos pagalbos. Vis dėlto vabzdžių yra visokių ir reakcijų į jų įkandimus – taip pat.

    Jeigu niežėjimo jokiomis priemonėmis nepavyksta nuslopinti, vertėtų pasirodyti gydytojui.

    Kai niežulys nepakenčiamas, kai paraudimas ir tinimas plinta, nuo odos sklinda karštis, žaizdelė skausminga, būtų protinga apsilankyti pas šeimos gydytoją.

    O jeigu prisideda kiti simptomai: pūliai, išskyros, karščiavimas, šaltkrėtis, padidėję limfmazgiai, – tuo labiau. Pasak specialistų, tai jau ženklai, kad vyksta šis tas rimtesnio – prasidėjo bakterinė infekcija arba limfangitas (limfinės sistemos infekcija).

        Ar žinojote?

    Sklando mitas, jog tam, kad organizmas nebereaguotų į uodų įkandimus, reikia ištverti jų kelis kelis šimtus. Ir mokslininkų teigimu, jame esama tiesos krislo.

    Manoma, pakanka maždaug 250 įkandimų per visą gyvenimą, kad organizmas įgytų imunitetą vabzdžių seilėms ir liautųsi į jas reagavęs.

    Deja, ši teorija galioja anaiptol ne kiekvienam: specialistų teigimu, kas dešimtam žmogui uodo įkandimas sukelia tikrą alerginę reakciją.

  • Vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms – beveik pusė milijardo eurų

    Vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms – beveik pusė milijardo eurų

    Dėl senstančios visuomenės ir didėjančio ambulatorinių sveikatos priežiūros paslaugų skaičiaus kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių skiriama vis daugiau, jų vartojimas auga. Tą rodo pernai šalies vaistinėse išleista gyventojų suma – 497 milijonai eurų.

    Anot Valstybinės ligonių kasos (VLK), didžioji dalis šios sumos – 458 mln. eurų – buvo kompensuota iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, 19 mln. paciento priemokų padengta iš valstybės biudžeto, o dar beveik 20 mln. priemokų sumokėjo pacientai savo lėšomis.
    VLK duomenimis, pernai Lietuvoje kompensuojamuosius vaistus vartojo ir MPP naudojo apie 1,2 mln. pacientų, t. y. apie 43 proc. visų Lietuvos gyventojų (beveik 3 proc. daugiau nei užpernai). Iš jų vyresni nei 60 metų gyventojai sudarė didesnę dalį – apie 54 proc. – visų gyventojų, vartojusių kompensuojamuosius vaistus ir naudojusių kompensuojamąsias MPP.
    „Jau trečius metus iš eilės labiausiai pažeidžiamos gyventojų grupės – 75 metų ir vyresni pacientai, mažas pajamas gaunantys neįgalieji ir pensininkai turi galimybę gauti kompensuojamuosius vaistus ir MPP nemokėdami paciento priemokos. Šių asmenų skaičius pernai sudarė 341 tūkst., o valstybės biudžeto išlaidos priemokoms padengti siekė 19,1 mln. eurų“, – sakė VLK Vaistų kompensavimo skyriaus patarėja Lina Škiudaitė.
    Anot jos, didėjant kompensuojamųjų vaistų ir MPP vartojimui, kasmet didėja ir išlaidos šiai sričiai. Per penkerius metus jos išaugo daugiau nei 200 mln. eurų.
    Skaičiuojama, kad vidutinės metinės Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) išlaidos vieno nuolatinio gyventojo vaistams ir MPP kompensuoti siekė 163 eurus, t. y. 24 eurais daugiau nei 2021-aisiais.
    Daugiausiai išleista onkologiniams vaistams
    Pernai PSDF lėšomis buvo kompensuotos daugiau nei 2 200 vaistų prekiniais pavadinimais įsigijimo išlaidos, buvo pradėti kompensuoti 16 naujų bendrinių pavadinimų vaistai, skirti išsėtinei sklerozei, psichikos ir elgesio sutrikimams, opiniam kolitui, onkologiniams susirgimams ir dar daugeliui kitų ligų gydyti. Tačiau, VLK atstovės teigimu, daugiausiai išlaidų sudaro onkologiniai vaistai.
    „Didžiausias PSDF išlaidų augimas pernai buvo fiksuojamas priešnavikinių vaistų grupėje. Išlaidos onkologiniams vaistams kompensuoti sudarė net 44 proc. visų fondo išlaidų, skirtų vaistams kompensuoti ir siekė net 193 mln. eurų. Dar 69 mln. eurų prireikė kardiologinių, o beveik 48 mln. eurų kraujotakos sistemą veikiančių vaistų išlaidoms padengti“, – vardijo L. Škiudaitė.
    VLK duomenimis, daugiausia priemokų pernai, kaip ir ankstesniais metais, gyventojai sumokėjo, įsigydami kardiologinius vaistus – beveik 12 mln. eurų, vaistus, veikiančius virškinimo traktą – daugiau nei 2 mln. eurų bei vaistus, veikiančius nervų sistemą – 1,4 mln. eurų. Būtent kardiologinių vaistų Lietuvoje suvartojama daugiausiai.

  • Bus galima įsigyti vaistą nuo COVID-19

    Bus galima įsigyti vaistą nuo COVID-19

    Sveikatos apsaugos ministerija informuoja, kad nuo penktadienio gyventojai galės kreiptis į savo šeimos gydytojus dėl valstybės biudžeto lėšomis apmokėto ir neatlygintinai išduodamo registruoto vaisto nuo COVID-19 skyrimo. Pranešama, kad vaistai bus išduodami „Eurovaistinė“ vaistinėse visoje šalyje.

    Vaistas (veikliosios medžiagos nirmatrelviras ir ritonaviras) skirtas koronaviruso sukeltos ligos gydymui suaugusiesiems, kuriems nereikia papildomos deguonies terapijos ir kuriems kyla didesnė progresavimo į sunkios eigos COVID-19 rizika. Vaistą reikia pradėti vartoti kuo greičiau po COVID-19 diagnozės nustatymo ir per 5 paras nuo simptomų pradžios, teigiama SAM pranešime žiniasklaidai.

    Vaistai skiriami įprasta tvarka išrašant receptą. Gydytojas, prieš išrašydamas receptą, turi įvertinti, kada pacientui pasireiškė COVID-19 ligos simptomai ir atsižvelgiant į tai, kad pacientas turi pradėti vartoti vaistą ne vėliau kaip per 5 dienas nuo minėtos ligos simptomų atsiradimo pradžios, nurodyti ne ilgesnį nei 5 dienų recepto galiojimo terminą.
    Lietuva vaistą įsigijo per Europos Komisijos (EK) bendruosius vakcinų ir kitų vaistų nuo COVID-19 ligos profilaktikos ir gydymo pirkimus. EK organizuojami COVID-19 vaistų pirkimai padėjo išsiderėti geresnes pirkimo sąlygas ir stabilų tiekimą valstybėms narėms, rašoma pranešime.

    Iš viso per du kartus įsigyta 13 tūkst. vaisto pakuočių, iš kurių didžioji dalis bus išduota gyventojams vaistinėse pagal receptus, likusi – aktyviam gydymui šalies gydymo įstaigose.

  • Vaistais prekiaujančios bendrovės neteisėtai susitarė dėl kompensuojamųjų vaistų antkainių

    Vaistais prekiaujančios bendrovės neteisėtai susitarė dėl kompensuojamųjų vaistų antkainių

    Konkurencijos taryba nustatė, kad Lietuvos vaistinių asociacija (LVA) ir 8 vaistais prekiaujančios bendrovės susitarė dėl kompensuojamųjų vaistų antkainių.

    Už Konkurencijos įstatymo ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pažeidimą iš viso skirta baudų už daugiau kaip 72 mln. Eur., teigiama tarybos pranešime žiniasklaidai.

    Konkurencijos taryba išsiaiškino, kad 2017 m. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), nusprendusi įvertinti, ar reikia keisti vaistinių preparatų mažmeninės ir didmeninės prekybos antkainius, paprašė asociacijos pateikti ekonominiais skaičiavimais pagrįstus antkainių pasiūlymus.

    Tarpininkaujant LVA, vaistais prekiaujančios bendrovės tarpusavyje suderino ministerijai pateiktus kompensuojamųjų vaistų antkainius, tariamai pagrįstus įmonių veiklos kaštais.

    Vėliau konkurentės kartu parengė vaistinės prototipo dokumentą, kuris esą turėjo parodyti, jog tik ministerijai nustačius jų siūlomus antkainius, vaistais prekiaujančios bendrovės galės išlikti rinkoje, rašoma pranešime.

    Minėtame dokumente buvo nurodyta, kad vaistinės prototipo pelnas iki mokesčių su asociacijos ministerijai teiktais kompensuojamųjų vaistų antkainiais yra „0“, o esamas pelnas su tuomečiais antkainiais – neigiamas bei dar sumažėsiantis pakeitus vaistų kompensavimo tvarką.

    LVA ir bendrovių susirašinėjimas atskleidė jų siekį akcentuoti, kad, jeigu antkainiai nebus pakeisti, esą dėl nuostolingos vaistinių veiklos dalis jų bus uždaryta.

    Vis dėlto, kaip nustatė Konkurencijos taryba, konkurenčių suderinti kompensuojamųjų vaistų antkainiai turėjo ne tik padengti bendrovių patiriamus kaštus, bet ir užtikrinti papildomus pelnus.

    Tai liudija ir vidinė bendrovių komunikacija, kur pabrėžiama, kad nustatant antkainius svarbus net ir 1 centas, kuris per metus duoda 90 tūkst. Eur pajamų.

    Konkurencijos taryba konstatavo, jog, teikdamos suderintus antkainius ir juos pagrindžiančius skaičiavimus, LVA ir vaistais prekiaujančios bendrovės turėjo reikšmingą įtaką SAM sprendimams dėl antkainių nustatymo.

    SAM, neturėjusi informacijos apie vaistais prekiaujančių bendrovių patiriamus kaštus, rėmėsi LVA ir konkurentų suderintais antkainiais, kuriuos vėliau – padariusi su LVA suderintus pakeitimus – iš esmės patvirtino. Tokie kompensuojamųjų vaistų antkainiai, įtvirtinti sveikatos apsaugos ministro įsakyme, įsigaliojo 2018 m. liepos 1 d. ir galioja iki šiol, pažymima pranešime.

    Vėliau SAM įtvirtino papildomą reguliavimą, pagal kurį vaistinei, norinčiai konkuruoti ir sumažinti antkainį, proporcingai būtų sumažinta ir jai Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokama vaistinio preparato kainos dalis. Toks reguliavimas panaikino bendrovių ekonomines paskatas konkuruoti, nustatant mažesnes vaistų kainas, ir taip antkainiai faktiškai tapo fiksuoti.

    Konkurencijos taryba priėjo išvadą, kad konkurentėms susitarus dėl kompensuojamųjų vaistų antkainių ir šiuos vėliau nustačius SAM, buvo apribota kompensuojamuosius vaistus didmeniniu bei mažmeniniu lygmeniu platinančių ūkio subjektų konkurencija.

    „Taip vaistais prekiaujančios bendrovės kartu padarė įtaką ministerijai nustatant antkainių dydžius: jeigu konkurentės būtų informaciją ministerijai teikusios savarankiškai ir tarpusavyje nebūtų suderinusios antkainių, šie galėjo būti nustatyti mažesni“, – rašoma pranešime.

    Vien ta aplinkybė, kad kainos (ar antkainiai) yra nustatomi privalomais teisės aktais, nereiškia, jog įmonės negali konkuruoti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog įmonės gali konkuruoti teikdamos savarankiškus pasiūlymus bei duomenis dėl galimų kainų dydžio valstybės institucijai ir taip daryti įtaką pastarosios nustatomoms kainoms.

    Europos Sąjungos Teisingumo Teismas taip pat yra konstatavęs, kad konkurencijos taisyklių pažeidimu gali būti laikomas atvejis, kai kelios įmonės susitaria teikti suderintą neobjektyvią informaciją valstybės institucijai siekdamos, jog ji priimtų atitinkamą sprendimą.

    Įvertinusi Konkurencijos įstatymo ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pažeidimo mastą bei kitas aplinkybes, Konkurencijos taryba skyrė baudas: LVA – 7380 Eur, „EVD“ – 2 746 720 Eur, „Siromed Pharma“ – 11 210 Eur, „Eurovaistinei“ – 27 483 740 Eur, „EVRC“ – 1 273 310 Eur, „Limedikai“ – 7 423 360 Eur, Gintarinei vaistinei – 16 701 640 Eur, „Tamro“ – 9 267 520 Eur, „Benu vaistinei Lietuvai“ – 7 722 900 Eur.

    Konkurencijos taryba nusprendė kreiptis į SAM su siūlymu įvertinti, ar nustatytas teisinis reglamentavimas, dėl kurio kompensuojamuosius vaistus platinantiems ūkio subjektams buvo panaikintos ekonominės paskatos taikyti mažesnius antkainius nei patvirtinti sveikatos apsaugos ministro įsakymu, yra būtinas ir proporcingas, ir jei ne – keisti nustatytą reglamentavimą, taip pat – iš naujo nustatyti kompensuojamųjų vaistų didmeninius bei mažmeninius antkainius.

    Be to, nuspręsta kreiptis ir į Vyriausybę su siūlymu inicijuoti Farmacijos įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimą, įtvirtinant aiškius bei skaidrius kompensuojamųjų vaistų antkainių nustatymo kriterijus ir jų apskaičiavimo bei duomenų teikimo sprendimus priimančioms institucijoms mechanizmą, pažymima pranešime.

    Konkurencijos tarybos nutarimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo jo įteikimo arba paskelbimo institucijos svetainėje dienos.

  • Vaistų gamintojai: kitąmet savo vaistų kainyne gali nerasti šimtai tūkstančių pacientų

    Vaistų gamintojai: kitąmet savo vaistų kainyne gali nerasti šimtai tūkstančių pacientų

    Vaistų gamintojų asociacijos (VGA) ir Lygiagretaus vaistų importo asociacijos (LVIA) teigimu, rengiantis priimti Farmacijos įstatymo pakeitimus, nebuvo pakankamai įvertinta jų neigiama įtaka pacientams ir vaistų rinkai.

    Asociacijų skaičiavimais, jei kitąmet antrojo pusmečio kompensuojamųjų vaistų kainynas bus ruošiamas pagal Sveikatos apsaugos ministerijos parengtą įstatymo projektą, „pesimistiškiausiu scenarijumi“ kompensavimo sistemoje būtų 38 proc. mažiau vaistų nei ankstesniame kainyne.

    Tai galėtų paveikti per 300 tūkst. pacientų – jie būtų priversti už vaistus susimokėti savo lėšomis arba keisti gydymą, teigiama VGA pranešime žiniasklaidai.

    Balsavimas dėl Farmacijos įstatymo pataisų trečiadienį yra Seimo Sveikatos reikalų komiteto darbotvarkėje, o ketvirtadienį numatytas jo priėmimas Seimo plenariniame posėdyje. Apie tai, kad siūlomi pakeitimai ne tik mažins vaistų prieinamumą ir pasirinkimą, bet ir turės neigiamų pasekmių konkurencijai, trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje pasisakė Lygiagretaus vaistų importo ir Vaistų gamintojų asociacijos.

    „Svarstant įstatymą komitete buvo kalbama, kad galėsime jo poveikį įvertinti po kelių mėnesių. Tačiau mūsų skaičiavimai jau dabar akivaizdžiai rodo, kad kompensuojamųjų vaistų pasiūla ir pasirinkimas toliau mažėtų drastiškai, todėl neigiamas pasekmes patirtų vaistų tiekėjai ir tūkstančiai pacientų.

    Daugiausiai tų, kurie įsigyja vaistus, skirtus kardiologinėms, urologinėms ir akių ligoms gydyti. Daugeliu atveju, kompensavimo sistemoje liktų tik po vieną tiekėją, nes siūlomi kainyno ribojimai (kainos referavimas ir jos įšaldymas) yra neproporcingi, todėl palaikome Seime jau dabar įregistruotą šio projekto pataisą, kuri didina kompensuojamų vaistų pasiūlą“, – sako LVIA vadovas Donatas Parulis.

    Pasak VGA valdybos pirmininko Dariaus Sinkevičiaus, pastaruoju metu valstybės diskutuoja, kaip švelninti vaistų kainodaros principus – taip reaguojama į kylančias kainas ir tiekimo sutrikimus Europoje.

    Tačiau, anot vaistų gamintojų, Lietuvoje – priešinga situacija. Jei Seimas pritars Farmacijos įstatymo pakeitimams, rinkos reguliavimas dar labiau griežtės.

    „Dalis tiekėjų ir gamintojų jau dabar pasitraukia iš Lietuvos, o siūloma tvarka mūsų rinkos patrauklumą dar labiau sumažins. Vieno tiekėjo pasitraukimas nereiškia, kad dingsta tik vienas vaistinis preparatas, nes paprastai su vieno tiekėjo išėjimu netenkame galimybės įsigyti gana plataus sąrašo tiek receptinių, tiek nereceptinių medikamentų. Mažesnis tiekėjų skaičius lemia ir tai, kad bet kokie logistikos sutrikimai skaudžiau atsiliepia pacientams, nes alternatyvų mažėja, o kartais jų nelieka visai“, – pranešime paaiškina D. Sinkevičius.

    Konstitucinis teismas yra nurodęs iki sausio 1 d. priimti Farmacijos įstatymo pakeitimus, nes dabartinė tvarka, kai įstatymuose nėra aiškių kriterijų, o Vyriausybė nustato kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių bazines kainas, prieštarauja Konstitucijai. Pasak VGA valdybos nario Justino Poderio, tai yra proga išspręsti problemas ir rasti būdų, kaip užtikrinti didesnį vaistų prieinamumą ir pasirinkimą.

    „Norėtume, kad įstatymo rengėjai ir Seimo nariai įsiklausytų į socialinių partnerių siūlymus. Nerimą reiškia tiek vaistų gamintojų atstovai, tiek pacientai, kuriems pakeitimai turės ir sveikatos, ir finansinių pasekmių. Be to, nedviprasmiškai pasisakė ir Konkurencijos taryba. Jų teigimu, kainų reguliavimas prieštarauja ir konkurencijos logikai, ir siekiui didinti vaistų prieinamumą“, – atkreipia dėmesį J. Poderis.

  • Atveriami elektroninių receptų duomenys

    Atveriami elektroninių receptų duomenys

    Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), prisidėdama prie Vyriausybės programos iniciatyvos „Atviri duomenys – naujos galimybės verslui ir žmonėms“ įgyvendinimo, inicijavo elektroninių receptų duomenų atvėrimą.

    Bendradarbiaujant su valstybės įmone Registrų centru, palaipsniui yra atveriami elektroninių receptų duomenų rinkiniai.

    „Kol kas atveriami išrašytų elektroninių receptų duomenys, t. y. gyventojams paskirtų vaistų. Ateityje numatoma atverti duomenis ir apie išduotus, t. y. gyventojų įsigytus vaistus. Ši iniciatyva leis sveikatos priežiūros institucijoms, verslui, startuoliams ir mokslininkams naudoti ir pritaikyti receptų duomenis įvairiems tyrimams“, – rašoma SAM pranešime.

    Elektroninių receptų duomenys pateikiami Elektroninėje sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje (ESPBI IS) ir pasiekiami per Lietuvos atvirų duomenų portalą data.gov.lt. Šiuo metu atverti 2021 metų el. receptų duomenys, taip pat ruošiamasi atverti duomenų sankaupas ir už kitus laikotarpius.

    Anot sveikatos apsaugos viceministro Aurimo Pečkausko, atverti viešojo sektoriaus valdomi duomenys ir pagerintas jų prieinamumas kelia sveikatos sektoriaus valdomos informacijos kokybę bei užtikrina skaidrumą. Kitas ne mažiau svarbus aspektas ir siekis – didinti visuomenės pasitikėjimą, kad nuasmenintų sveikatos duomenų naudojimas yra saugus ir naudingas pacientams, mokslui, sveikatos priežiūros sistemai ir verslui.

    SAM pranešime atkreipia dėmesį, kad nuo 2020 m. veikiančiame data.gov.lt portale jau yra patalpinta daugiau kaip 680 aukštos kokybės duomenų rinkinių.

    Šiuo metu Informacinės visuomenės plėtros komitetas įgyvendina projekto „Atvirų duomenų platformos, įgalinančios efektyvų viešojo sektoriaus informacijos pakartotinį panaudojimą verslui, ir jos valdymo įrankių sukūrimas“ II etapą. Tarp projekto dalyvių yra septynios SAM pavaldžios įstaigos, ruošiamasi iki 2023 m. kovo 31 d. atverti apie 60 šių institucijų tvarkomų duomenų rinkinių Lietuvos atvirų duomenų portale.

  • Karščiavimo malšinimui – ne vien vaistai

    Karščiavimo malšinimui – ne vien vaistai

    Karščiavimas – tai simptomas, su kuriuo yra tekę susidurti kone kiekvienam. Pakilus temperatūrai gali atsirasti noras kuo greičiau namų vaistinėlėje ieškoti vaistų nuo karščiavimo, tačiau farmacininkė Jelena Deksnienė pataria neskubėti ir primena, kad vaistais malšinti temperatūrą patartina tik nuo 38 laipsnių.

    Ji dalinasi praktiniais patarimais, kaip iki tol gintis nuo karščiavimo.

    Drėgni kompresai

    Užklupus karščiavimui daugumos namuose drėgni ir vėsūs yra be reikalo pamirštami, pasakoja farmacininkė Jelena Deksnienė. Ji pataria tokius kompresus palaikyti ant kaktos, pažastų, riešų ir blauzdų – tai padės greičiau sumažinti kūno temperatūrą.

    Prausimasis su kempine

    „Ši procedūra naudinga esant aukštai temperatūrai – 38,6-39 laipsnių. Sudrėkinę kempinę gerai ją išgręžkite ir nuprauskite kaktą, pažastis, riešus ir blauzdas. Per 3-4 procedūros pakartojimų temperatūra visada nukrenta maždaug 2 laipsniais. Vėliau ji vėl pakils, tačiau tai puiki pagalba tokiu atveju, jeigu vaistai buvo ne per seniausiai suvartoti, o temperatūra vėl aukšta“, – pasakoja vaistininkė.

    Gliukozės tirpalas

    Vaistininkė pasakoja, kad karščiuojant labai svarbu gerti pakankamai skysčių, kadangi daugiau jų išprakaituojama. Anot jos, patariama gerti saldintą arbatą, nes karščiuojančiam kūnui reikia energijos. Papildoma energija reikalinga dėl to, kad šaltkrėčio metu dažnėja kvėpavimas, greitėja širdies darbas, o ir raumenys nelieka be darbo.

    Elektrolitai

    „Peršalus mūsų organizmas pradeda kovoti, tarsi įjungdamas termoreguliacijos procesą. Tuomet karščiuojant organizmas gausiau prakaituoja, taip stengdamasis „numušti“ temperatūrą. Su prakaitu pasišalina ir elektrolitai, kurie svarbūs reguliuojant vandens kiekį ir jo apykaitą organizme. Norint greičiau pasveikti svarbu išvengti dehidratacijos. Lengviausia tai padaryti papildomai geriant elektrolitų tirpalus, kadangi arbatų ar vandens čia ne visuomet pakaks“, – pataria J. Deksnienė.

    Palaikykite vėsumą namie

    Kai artimasis serga, gali norėtis jį šiltai aprengti ir apkamšyti su antklode, šypsosi vaistininkė. Tačiau ji pataria to nedaryti. Anot jos, karščiuojant reikėtų elgtis priešingai – rinktis plonesnius drabužius ir lengvesnę patalynę, taip pat nepamiršti reguliariai vėdinti kambarių. Tai padės lengviau „pernešti“ pakilusią temperatūrą.

    Poilsis

    „Visgi geriausias vaistas nuo karščiavimo – poilsis. Pakilus temperatūrai rekomenduojama tiesiog pailsėti ir pakankamai išsimiegoti. Taip jūsų kūnas gaus didesnį kiekį energijos, kurį galės paskirti kovai tokiomis ligomis kaip peršalimas, gripas ar koronavirusas. Kartais šios ligos gali mums priminti apie rūpestį sau, tad vietoje vaistų pasinaudokite galimybe leisti sau sustoti“, – pataria farmacininkė.

  • Kaip tinkamai gydytis nuo koronaviruso?

    Kaip tinkamai gydytis nuo koronaviruso?

    COVID-19 infekcija – grėsminga ir apgaulinga liga, nes vieni asmenys simptomų visai nejaučia arba jie būna itin lengvi, o kitiems tenka gulėti ligoninėje ir kovoti dėl savo gyvybės. 

    Nors šiuo metu izoliacija nėra privaloma, susirgus koronavirusu vertėtų elgtis atsakingai – būti namie, stebėti savo sveikatą ir laikytis visų gydytojo nurodymų.

    Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos gydytoja pulmonologė dr. Neringa Vagulienė įspėja – gydymo nereikėtų pradėti nuo antibiotikų, nes antibiotikai šio viruso neveikia.

    Ji informuoja, kaip tinkamai gydytis namuose nuo COVID-19, ko vertėtų vengti ir kada kreiptis į gydymo įstaigą.

     Simptomai būna įvairūs

    Gydytoja pulmonologė dr. N. Vagulienė sako, kad gydymo nereikėtų pradėti nuo antibiotikų, nes antibiotikai COVID-19 viruso neveikia. (Kauno klinikų archyvo nuotr.)

    Gydytojos pulmonologės teigimu, COVID-19 simptomai pasireiškia praėjus 2–14 dienų po kontakto su virusu.

    „Dažniausiai ši liga pasireiškia karščiavimu, kosuliu, pasunkėjusiu kvėpavimu ar dusuliu, nuovargiu, raumenų skausmais, skonio ar kvapo praradimu, gerklės skausmu, sloga, net gali būti pykinimas, vėmimas ar viduriavimas“, – koronaviruso infekcijai būdingus požymius vardija N. Vagulienė.

    Ji atkreipia dėmesį, kad ligos simptomai gali būti labai įvairūs – nuo lengvų iki sunkių. Tačiau vyresni ar įvairiomis lėtinėmis širdies, plaučių ligomis, diabetu sergantys asmenys  turi didesnę riziką sirgti sunkia ligos forma.

    Jeigu pajutote COVID-19 būdingus simptomus, rekomenduojama likti namuose bei stebėti savo sveikatą, atlikti savikontrolės greitąjį antigeno testą, kreiptis į savo šeimos gydytoją ir laikytis jo nurodymų.

    Gydytojas, vertindamas paciento sveikatos būklę, gali paprašyti teigiamo savikontrolės antigeno testo rezultato nuotraukos, kurioje turėtų būti aiškiai matomas tyrimo rezultatas bei testo pakuotė. Nuotrauka siunčiama gydytojui el. paštu arba kitomis prieinamomis ryšio priemonėmis.

    Kaip teisingai gydytis namuose?

    „Susirgus reikia gerti daug skysčių, įvairių šiltų gėrimų (arbatų), simptomams palengvinti ar esant karščiavimui galima vartoti ibuprofeną“, – teigia gydytoja.

    Skysčių vertėtų suvartoti ne mažiau kaip 2 litrus per dieną. Padidėjusiai temperatūrai mažinti ir skausmui malšinti rinktis paracetamolį ar kitus nesteroidinius vaistus nuo uždegimo.

    Paprastai kosulio slopinti nereikia, nes tai didina sunkaus plaučių uždegimo riziką. Tačiau jei kosulys tikrai jus vargina, vertėtų pradėti nuo medaus. Tik vėliau, situacijai nepagerėjus, naudoti medikamentus, kurie slopina kosulį.

    Be to, N. Vagulienė primena pagrindines aplinkos ir asmens higienos rekomendacijas – saugaus atstumo laikymasis, dažnas rankų plovimas, čiaudėjimo etiketo laikymasis, patalpų vėdinimas.

    „Šie pastarieji pandeminio laikotarpio metai mus išmokė laikytis svarbiausių rekomendacijų, kurios yra svarbios ne tik sergant COVID-19, bet ir įvairiomis kitomis virusinėmis ligomis“, – pažymi ji.

    Akcentuoja, ko vartoti nederėtų

    Gydytoja aiškina, kad COVID-19 yra virusinė liga, todėl gydymo nereikėtų pradėti nuo antibiotikų.

    „Antibiotikai viruso neveikia, tik sukelia daug nepageidaujamų poveikių ir didina bakterijų rezistentiškumą antibiotikams. Tai reiškia, kad vėliau susirgus bakterine liga šie antibiotikai nebebus veiksmingi. Tai yra didelė pasaulinė problema – netinkamas, ne laiku antibiotikų vartojimas“, – akcentuoja N. Vagulienė.

    Taip pat gydantis namuose nerekomenduojama pradėti gerti aspirino ar vartoti kraują skystinančių vaistų.

    „Žinoma, jei šiuos vaistus dėl įvairių gretutinių ligų asmuo vartojo anksčiau, juos turėtų gerti ir susirgęs COVID-19.“

    Kita vaistų grupė, kurių taip pat nereikėtų vartoti sergant koronaviruso infekcija, yra hormonų grupės vaistai – gliukokortikoidai.

    Anot gydytojos, jų vartojimas namuose nepadeda pasveikti, be to, vartojant juos neteisingai ir ne laiku šie vaistai gali net pabloginti ir pasunkinti COVID-19 eigą.

    Nereikia izoliuotis

    Asmenims, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, privaloma izoliacija netaikoma, tačiau tikimasi sąmoningumo – jei ne dėl savęs, tai dėl kitų žmonių saugumo (artimųjų, kolegų, kaimynų ar tiesiog prašalaičių).

    Žmogus laikomas pasveikusiu gydytojo sprendimu, jei per 24 val. nebekarščiuoja ir susilpnėja kiti simptomai.

    Simptomus jaučiantiems žmonėms nerekomenduojama vykti į darbą, ugdymo įstaigą, kitas viešąsias žmonių susibūrimo vietas. Jeigu reikia, nedarbingumo pažymėjimą išrašys gydytojas.

    Kauno klinikų gydytoja N. Vagulienė pažymi: „Į skubios pagalbos skyrių reikėtų kreiptis atsiradus dusuliui arba sunkumui kvėpuojant, krūtinėje nuolat jaučiant stiprų skausmą ar atsiradus spaudžiančio pobūdžio skausmui.“

    Žmonėms, turėjusiems sąlytį su COVID-19 sergančiu asmeniu, izoliuotis taip pat nebereikia. Tačiau vertėtų elgtis sąmoningai ir atsakingai, stebėti savo sveikatos būklę, vengti fizinio kontakto su kitais asmenimis, dėvėti respiratorius ar medicinines kaukes.

    Naujausios rekomendacijos

    Nors nuo 2022 m. gegužės 1 d. prieš hospitalizaciją žmonėms nebereikia atlikti PGR tyrimo, įstaigos gali skirti COVID-19 patvirtinančius tyrimus asmenims, jaučiantiems ligos simptomus, ar kitais atvejais įstaigos nustatyta tvarka.

    Laboratorijų, verifikuotų atlikti COVID-19 tyrimus, sąrašą galima rasti interneto svetainėje www.nvspl.lt/covid-19/laboratorijos-verifikuotos-atlikti-covid-19-tyrimus-pgr-metodu.

    Norėdami stacionarinėse gydymo įstaigose lankyti pacientus, turėtumėte dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones. Jų gali nedėvėti negalią turintys asmenys, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas galėtų pakenkti sveikatos būklei. Gydymo įstaigoms taip pat paliekama teisė taikyti griežtesnius infekcijų kontrolės reikalavimus, todėl prieš vykstant į gydymo įstaigą reikėtų pasidomėti ten galiojančia tvarka.

    Siekiant apsaugoti savo ir aplinkinių sveikatą, rekomenduojama dėvėti kaukes viešosiose uždarose vietose, kurios yra prastai vėdinamos, kur yra didelis žmonių skaičius ir neįmanoma išlaikyti saugaus atstumo nuo kitų žmonių, taip pat viešajame transporte rytinio ir vakarinio piko metu.

    Efektyviausia COVID-19 ligos prevencijos priemonė – skiepai

    Lietuvoje skiepijami 5 m. ir vyresni asmenys, pirminei vakcinacijai naudojant originalias „Comirnaty“ (gam. „BioNTech ir Pfizer“) arba „Spikevax“ (gam. „Moderna“) vakcinas, sustiprinamosioms dozėms – originalias vakcinas arba adaptuotas vakcinų versijas. Norintieji užsiregistruoti vakcinacijai gali tai atlikti internetu www.koronastop.lrv.lt arba kreipiantis į savo asmens sveikatos priežiūros įstaigą.

    Taip pat vertėtų žinoti, kad tą pačią dieną arba per tą patį vizitą pas gydytoją galima pasiskiepyti ir nuo COVID-19 ligos, ir nuo kitų užkrečiamųjų ligų – erkinio encefalito, sezoninio gripo, pneumokokinės infekcijos ir kt. Tokiu atveju injekcijas rekomenduojama suleisti į skirtingas kūno vietas.

    Sužinoti daugiau apie naujausias rekomendacijas dėl koronaviruso, apie tyrimus, vakcinaciją, rasti naudingus kontaktus gyventojams ar kitos su pasauline pandemija susijusios aktualios informacijos galima tinklalapyje www.koronastop.lrv.lt.