Žyma: Panevėžys

  • Panevėžio ligoninėje – naujos krūtų navikų gydymo galimybės

    Panevėžio ligoninėje – naujos krūtų navikų gydymo galimybės

    Respublikinė Panevėžio ligoninė, siekdama gerinti paslaugų kokybę ir taikyti inovatyviausius gydymo būdus, įsigijo naujos kartos aparatą, atveriantį visai kitas krūtų navikų gydymo galimybes.

    Krūtų biopsinis aspiratorius, skirtas krūties auglio vakuuminei biopsijai ir dalinei ar visiškai aspiracijai ultragarsu, – vienintelis toks ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse.
    Šios operacijos atliekamos taikant minimaliai invazinį gydymo metodą, tad pacientės į namus gali keliauti iš karto po operacijos.
    Pirmoji pacientė, kuriai Respublikinėje Panevėžio ligoninėje pritaikytas toks inovatyvus gydymo būdas, jau sveiksta ir džiaugiasi sėkminga operacija.
    Nors paprastai tokios operacijos, kai krūtyje esantis darinys išpjaunamas skalpeliu, užtrunka apie pusvalandį, šįkart, padarydami vos 3 mm pjūvį, medikai užtruko vos dešimt minučių.
    Pasak operaciją atlikusio krūtų onkologo chirurgo, mamologo mokslų daktaro Vaidoto Čėsnos, toks gydymo būdas – daug saugesnis, komfortiškesnis ir paprastesnis. Operaciją galima atlikti taikant tik vietinę nejautrą, bet galima rinktis ir narkozę. Pirmiausia echoskopu gerybinis darinys, kurį norima pašalinti, lokalizuojamas. Tuomet vakuuminės biopsijos aparato adata įvedama į krūtį ir darinys tiesiog ištraukiamas po mažą gabalėlį. Kaip ir privaloma, pašalintas darinys siunčiamas į laboratoriją.
    „Po atviros operacijos pacientai ilgiau jaučia skausmą, daugiau rizikos dėl šalutinių komplikacijų. O po šios operacijos iš karto galima vykti į namus, grįžti prie savo įprastinės veiklos. Be to, žmonės galės džiaugtis estetiškai gražiu vaizdu – po metų plika akimis net nebus matyti, kad buvo atlikta operacija – liks mažas baltas siūlelis“, – teigė unikalią operaciją atlikęs medikas.

    Svarbu nedelsti

    V. Čėsnos tvirtinimu, krūties chirurgijoje, lyginant su pilvo ar krūtinės chirurgija, traumatologija, išties mažai neinvazinio, laparoskopinio gydymo galimybių. Naujuoju aparatu be pjūvio galima pašalinti fibroadenomas – gerybinius krūtų navikus. Statistika negailestinga – vienai iš 10 moterų yra rizika susirgti krūties vėžiu.
    Valstybė kompensuoja krūties vėžio ankstyvąją profilaktinę krūtų tikrinimo programą. Deja, ne visos moterys tokia galimybe pasinaudoja.
    „Pasitaiko ir tokių atvejų, kai moterys, net ir užčiuopusios įtartiną sukietėjimą ar gumbelį krūtyje, bijo kreiptis pagalbos. Bet ne kiekvienas sukietėjimas kelia pavojų – dažnai moterims nustatomos cistos, papilomos. Ne visos jos operuojamos – jeigu nėra kokių nors pokyčių, užtenka stebėti. O jei tyrimai parodo, kad tai gerybinis auglys, dabar jį bus galima pašalinti naujuoju neinvaziniu vakuuminės biopsijos aparatu“, – nelikti abejingoms savo sveikatai paragino V. Čėsna.

    Pasitelkė išmaniąsias technologijas

    Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriaus Arvydo Skorupsko teigimu, kad Panevėžyje būtų atliekamos tokios unikalios operacijos, ilgai ruoštasi.
    Medikai aprūpinti pačia naujausia įranga, įrengta itin aukšto lygio Patologijos laboratorija, moderni gydymo ir diagnostikos bazė. Į infrastruktūros sukūrimą investuoti keli milijonai eurų, o pats vakuuminės biopsijos aparatas kainavo per 40 tūkst. eurų.
    „Turime du naujos kartos mamografijos aparatus, magnetinio rezonanso aparatą, echoskopą, kuris turi vaizdų suliejimo funkciją, galima ne tik preciziškai pašalinti darinį krūtyje, bet ir ilgą laiką jį stebėti. Džiaugiamės, kad ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Estijoje tai darome pirmieji“, – teigė A. Skorupskas.
    Panevėžio gydytojus ir slaugytojus mokė Pietų Korėjos, iš kur ir atkeliavo inovatyvus aparatas, specialistai. Visi mokymai vyko nuotoliniu būdu, pasitelkiant naujausias išmaniąsias technologijas.
    „Pirmosios treniruotės vyko naudojant mėsos gabalą ir agurką. Dirbant su žalios mėsos produktu buvo galima įsitikinti, kad darinys pašalintas idealiai. Šio gydymo būdo inovatyvumą patvirtino ir labai sėkmingai atlikta pirmoji tokia operacija“, – džiaugiasi A. Skorupskas.
    Respublikinėje Panevėžio ligoninėje laukiama pacienčių ne tik iš Panevėžio apskrities. Šios gydymo įstaigos specialistai pasirengę padėti visoms moterims, kurios išgirdo nedžiugią fibroadenomos diagnozę.
    „Mūsų tikslas – priartinti inovatyvias medicinos paslaugas kuo arčiau pacientų. Pacientėms nereikės važiuoti į didžiuosius Lietuvos medicinos centrus, inovatyvų gydymą jos gaus Respublikinėje Panevėžio ligoninėje“, – sako direktorius.

     

  • Prieš reformą stoja peticijomis

    Prieš reformą stoja peticijomis

    Panevėžio tarybai jau rugpjūtį bus teikiamas klausimas dėl naujo darinio – Sveikatos centro – steigimo.

    Tokiai reformai Aukštaitijos sostinė tikisi sulaukti beveik 3 mln. eurų investicijų.

    Tačiau iki šios dienos nėra aišku, nei kaip naujasis centras dirbs, nei kaip vyks bendradarbiavimas tarp atskirų sveikatos priežiūros įstaigų, o privačios šeimos klinikos tokią šalyje vykdomą pertvarką vadina visiška nesąmone ir reikalauja ją stabdyti.

    „Tai nonsensas“

    Diagnostikos ir gydymo įstaigų asociacija (DIGA), išklausiusi privačių šeimos klinikų nuogąstavimus dėl pernelyg didelės skubos šalyje vykdant sveikatos reformą, jau pateikė peticiją stabdyti ar kuriam laikui atidėti planuojamas pertvarkas.

    Kaip teigė Smėlynės šeimos ambulatorijos direktorė, gydytoja Birutė Paškevičienė, rugpjūtį ir Panevėžio savivaldybės taryboje bus svarstomas Sveikatos centro steigimo klausimas, ar apskritai tokio darinio miestui reikia.

    „Jau gavome Savivaldybės specialistės elektroninius laiškus, ar mes jungsimės prie naujai steigiamo centro, nors net nėra nuspręsta, ar toks centras apskritai bus. Tuo klausimu Tarybos posėdžio nebuvo, o mes jau turime apsispręsti. Nežinia, kokiomis sąlygomis bus galima jungtis. Tai nonsensas. Šį pirmadienį visų sveikatos įstaigų vadovus pakviečiau į diskusiją, bet Sveikatos skyriaus vedėjas Mindaugas Burba pareiškė negalintis jame dalyvauti ir susitikimą perkėlė kitam pirmadieniui“, – kalbėjo gydytoja.

    Mato grįžimą atgal

    B. Paškevičienės teigimu, panaši situacija ir kituose didžiuosiuose miestuose, tad daugelis privačių sveikatos priežiūros įstaigų, padedamos Diagnostikos ir gydymo įstaigų asociacijos teisininkų, parengė ir Peticijų komisijai įteikė peticiją su prašymu atidėti numatytąją reformą.

    „Daugelis privačių sveikatos priežiūros įstaigų birželio pradžioje pateikė peticiją Peticijų komisijai, nes sveikatos apsaugos ministro įsakymas neatitinka daugelio teisės aktų. Nėra teisiškai apspręstas tokių centrų steigimas, koordinavimas, pavaldumas. Daug neatitikimų. Ir prašome siūlyti Vyriausybei panaikinti neteisėtas ar patikslinti neaiškias nuostatas, atsižvelgiant į nurodytas pastabas ir pasiūlymus“, – aiškino B. Paškevičienė.

    Pasak medikės, susidaro nuomonė, kad bet kokia kaina siekiama pasinaudoti Europos Sąjungos fondų lėšomis, negalvojant apie ilgalaikes tokios reformos pasekmes.

    „Slovėnijoje tas modelis nepasiteisino, bet Lietuvos valdžiai kažkodėl atrodo, kad grįžimas prie kolūkinės santvarkos išgelbės sveikatos sistemą. Toks jausmas, kad ir pati Savivaldybė nesupranta, kaip šis centras turėtų veikti. Mes nesame prieš reformą, bet ji neturi būti stumiama buldozerio principu. Taip, iš ES fondų ateinančiomis lėšomis reikia pasinaudoti, bet tai daryti protingai, o ne bet kaip“, – mano B. Paškevičienė.

    „Kiek 50–60-mečių slaugytojų pasiruošusios toliau mokytis? Sveikatos reforma turėtų pagerinti paslaugų prieinamumą, bet iš kur gausime specialistų, jeigu jų jau dabar katastrofiškai trūksta?“

    B. Paškevičienė

    Trūksta žmonių

    Kaip teigė Smėlynės šeimos ambulatorijos direktorė, galima nusipirkti pačias išmaniausias technologijas, bet jeigu nebus, kas su jomis dirba, nebus ir rezultato.

    Pagal šį projektą turėtų atsirasti slaugytojų padėjėjų, atvejo vadybininkų, kurie pacientus lydėtų jų sveikimo kelionėje, etatai. Tačiau, pasak B. Paškevičienės, taip ir lieka neaišku, iš ko šie specialistai bus rengiami.

    „Atvejo vadybininko iš gatvės nepaimsi, jis visiškai nesiorientuos situacijoje, tad kaip jis galės padėti pacientams? Eilinio žmogaus šioms pareigoms neparuoši, jis turi būti baigęs bent slaugytojų mokslus, bet tų pačių slaugytojų kritiškai trūksta“, – nesuprantama gydytojai.

    Pasak jos, užtenka pasižiūrėti, kiek per metus Lietuvoje parengiama slaugytojų ir kokia jų dalis išvyksta į užsienį. Kalbama ir apie tai, kad dalį krūvio šeimos gydytojas galėtų perleisti slaugytojams, bet tik tuomet, jeigu jie būtų baigę magistro studijas. Ši idėja irgi sulaukė medikų kritikos.

    „Kiek 50–60-mečių slaugytojų pasirengusios toliau mokytis? Sveikatos reforma turėtų pagerinti paslaugų prieinamumą, bet iš kur gausime specialistų, jeigu jų jau dabar katastrofiškai trūksta?“ – klausia B. Paškevičienė.

    Gydytoja svarsto, jog sveikatos reforma orientuota į pacientus, todėl jos iniciatoriams vertėtų atsiklausti ir visuomenės nuomonės.

    „Maždaug 70 procentų pacientų aptarnauja privačios sveikatos įstaigos, bet ir mes esame ignoruojami, mūsų nuomonės niekas neklausia. Todėl bandysime teisiniais keliais kalbėtis, kad įsakymo vykdymas būtų atidėtas, kol jis bus tobulai parengtas“, – sakė B. Paškevičienė.

    Pasak vicemerės Loretos Masiliūnienės, atsakomybę dėl Savivaldybės sveikatos centro steigimo turės prisiimti Taryba ir tik po jos sprendimo bus galima rengti šio centro steigimo projektą. „SEKUNDĖS“ nuotr.

    Prievartos nebus

    Panevėžio savivaldybės Sveikatos poskyrio vedėjas Mindaugas Burba teigė, kad yra sveikatos apsaugos ministro įsakymas, kuriame aiškiai reglamentuotas tokio centro kūrimasis, o Savivaldybė visuomet pasirengusi atsakyti į klausimus.

    Kol kas, pasak vedėjo, gydymo įstaigos tik apklausiamos dėl galimo bendradarbiavimo, o konkrečios sąlygos bus aptartos derybose jau po rugpjūtį vyksiančio Tarybos posėdžio.

    „Pirmiausia tokio centro atsiradimui turi pritarti Taryba, tuomet privačios įstaigos turi apsispręsti, ar jos jungsis prie šio centro. Kaip vyks bendradarbiavimas pasirašius sutartį, priklausys tik nuo pačių įstaigų. Jokios prievartos ką nors daryti tikrai nebus“, – tikino M. Burba.

    Pasak jo, įgyvendinant sveikatos tinklo reformą, planuojama iš esmės keisti sveikatos paslaugų struktūrą – mažinti stacionaro, bet didinti ambulatorinių paslaugų prieinamumą.

    Visų ambulatorinių paslaugų mastai turėtų augti, kai kurių net trečdaliu.

    Pasak M. Burbos, pacientams iš organizacinės pusės niekas nesikeis – jie ir toliau pirmiausia kreipsis į savo šeimos gydytoją, šis, jei reikės, siųs pas kitus antrinio lygio specialistus.

    „Tai nebus prievartinis centras, o tik būdas lengviau spręsti problemas. Ir tik pačios įstaigos spręs, ar likti savo įstaigos rėmuose, ar problemas spręsti kartu. O tų susitarimų, kaip gerinti paslaugų kokybę, gali būti pačių įvairiausių“, – sakė M. Burba.

    Siūlo neužbėgti už akių

    Panevėžio vicemerė Loreta Masiliūnienė, kuruojanti sveikatos sritį, teigė, kad visą atsakomybę dėl Savivaldybės sveikatos centro steigimo turės prisiimti Taryba, tik tuomet bus galima rengti šio centro steigimo projektą.

    Kai bus Tarybos pritarimas, visos sveikatos priežiūros įstaigos, kurios to pageidaus, pasirašys funkcinio bendradarbiavimo sutartį.

    „Nors apie tai jau diskutuota ir kalbėta, galutinį žodį tars Taryba. Nereikėtų užbėgti įvykiams už akių“, – sakė vicemerė.

    Pasak jos, sveikatos apsaugos ministro įsakymo aprašas dėl tokių centrų steigimo savivaldybėse jau parengtas, kitą pirmadienį vyks diskusija, kurią inicijavo pačios sveikatos priežiūros įstaigos.

    Milijoninės investicijos

    Numatyta, kad įgyvendinus šią reformą, Panevėžį pasiektų apie 2,7 mln. eurų investicijos. Savivaldybės prisidedama suma paaiškės rengiant investicinį projektą.

    Manoma, kad įkūrus Sveikatos centrą, sutrumpės eilės pas specialistus.

    „Tikimasi, kad pacientai gaus geresnės kokybės paslaugas, nebus tokių didelių eilių pas specialistus. Sveikatos centrams bus nustatomi tam tikri siektini rodikliai, o įstaigos, dalyvaujančios centro veikloje, kartu bendradarbiaudamos ieškos būdų, kaip pasiekti išsikeltus tikslus“, – teigė L. Masiliūnienė.

  • Slaugos ligoninės – ant pokyčių slenksčio

    Slaugos ligoninės – ant pokyčių slenksčio

    Liko kiek daugiau nei pusmetis, per kurį slaugos ligoninėse drastiškai sumažės vietų.

    Sveikatos apsaugos ministerija įsitikinusi: 20–30 procentų jose gulinčiųjų pakaktų paslaugų namuose.

    Permainos – jau dabar

    Vien Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė turės sumažėti daugiau kaip šimtu lovų. Jau dabar į ją patekti itin sudėtinga, o ligoniams iš kitų savivaldybių ar sutinkantiems netgi mokėti už vietą slaugos ligoninėje durys visai užvertos.

    „Nuo gegužės planuojame pereiti prie naujos tvarkos, – teigia Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės laikinoji direktorė Margarita Janušonienė-Žilinskienė. – Anksčiau to padaryti negalėjome, nes turime labai didelį pacientų skaičių, o lovų turėsime sumažinti visu šimtu ar net daugiau. Jau dabar priimame tik siunčiamus iš ligoninės pacientus ir tik panevėžiečius. Iš namų pacientų praktiškai nepriimame, nebent labai sunkius ligonius, turinčius nuolatinės slaugos poreikį.“

    Šiuo metu čia gydomi 258 pacientai, nors vietų yra 245. Po reformos jų liktų dar šimtu mažiau.

    Jau artimiausiu metu iš slaugos ligoninės bus išrašomi pacientai, paguldyti metų pradžioje. Nors artimieji ir sutiktų mokėti už jų priežiūrą, tokios paslaugos įstaiga teikti nebegalės.

    „Jau dabar pildome klausimyną, ar siunčiamas pacientas atitinka balų skaičių, kad galėtų patekti į mūsų įstaigą, ar ne. Kai išleidžiame ligonį į namus, jo šeimos gydytojui perduodame informaciją apie tolesnės slaugos, tik jau namuose, poreikį. Intensyviai ruošiamės pokyčiams“, – sakė M. Janušonienė-Žilinskienė.

    Laukia ilgos eilės

    Pagal naujuosius reikalavimus vienam pacientui slaugos ligoninėje turi tekti ne mažiau kaip septyni kvadratiniai metrai.

    Tai reiškia, kad Panevėžio įstaigai savo lovų skaičių teks sumažinti kone perpus.

    Bus privalu atskirai slaugyti sergančiuosius demencija.

    Tiesa, medicinos personalo skaičius beveik nesikeis.

    Sveikatos apsaugos ministerija argumentuoja, kad šios pertvarkos esminis akcentas – gerinti paslaugų kokybę ir apsaugoti darbuotojus nuo perdegimo.

    Po pertvarkos tokios ligoninės sulauks ir didesnės finansinės paskatos – už pacientams suteiktas palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas stacionaruose bus mokamos kone du kartus didesnės išmokos.

    „Reikia suprasti, kad slaugos ligoninė – ne viešbutis, čia turi vykti intensyvus gydymas, o ne tik slauga“, – teigė M. Janušonienė-Žilinskienė.

    Ji sutinka, kad pacientams po tokios pertvarkos vargu ar bus geriau – paslaugų prieinamumas sumenks.

    Be to, pagal naująją tvarką trumpėja ir lovadienių skaičius – paguldžius pacientą į palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugą teikiančią įstaigą, kas 30 dienų bus vertinama galimybė jį išleisti slaugyti į namus.

    „Kiek žinau, Kaune, kuris jau sumažino slaugos ligoninių lovų, į jas jau formuojasi kelių mėnesių eilės“, – sako M. Janušonienė-Žilinskienė.

    Ji svarsto, kad tokiems ligoniams panevėžiečiams galbūt išsigelbėjimu galėtų tapti Panevėžio rajono slaugos ligoninės.

    Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje šiuo metu gydomi 258 pacientai, nors vietų yra 245. Po reformos jų liktų gerokai mažiau. P. ŽIDONIO nuotr.

    Reformuoti neskuba

    Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninių laikinasis vedėjas Audrius Jovaišas teigė, kad rajone kol kas pertvarka neplanuojama – tam turima laiko iki metų pabaigos.

    „Skaičiavome, kad rajono slaugos ligoninėse lovų skaičių tektų sumažinti minimaliai. Tikrai nebūtų drastiškų pokyčių. Kol kas nedarome nieko, laukiame, tam dar turime laiko iki gruodžio“, – sakė A. Jovaišas.

    Pasak jo, šiuo metu eilių į Naujamiesčio ir Ramygalos slaugos ligonines nėra, jeigu ir tenka palaukti, ne ilgiau kaip savaitę. Visuomet yra palikta viena kita rezervinė lova skubiems atvejams.

    „Šiuo metu eilių neturime, į ligoninę patenka tie, kam tikrai reikia. Vyksta nuolatinė ligonių rotacija. Jeigu ir tenka palaukti, paprastai tai neužtrunka. Bet kai keisis priėmimo tvarka, gali būti visko“, – pripažįsta A. Jovaišas.

    Kol kas rajono Savivaldybė neskuba spręsti ir Krekenavos slaugos ligoninės likimo.

    Sumažėjus pacientų, ši gydymo įstaiga uždaryta dar nuo praėjusių metų vasaros.

    Pasak A. Jovaišo, dalis pacientų slaugos paslaugas gauna namuose.

    Kad ambulatorinių slaugos paslaugų namuose (ASPN) komandai nereikėtų važinėti iš vieno rajono galo į kitą, tokios yra sudarytos kiekvienoje seniūnijoje.

    „Namuose prižiūrime kelias dešimtis rajono gyventojų. Tai nebėra naujovė – rajone ši paslauga teikiama nuo praėjusių metų sausio“, – sakė A. Jovaišas.

    „Reikia suprasti, kad slaugos ligoninė – ne viešbutis, čia turi vykti intensyvus gydymas, o ne tik slauga.“

    M. Janušonienė-Žilinskienė

    Nebudės ištisą parą

    Komandos, slaugos paslaugas teikiančios pacientų namuose, veikia ir Panevėžio mieste.

    Tačiau, Panevėžio poliklinikos direktoriaus Karolio Valantino teigimu, jie teikiantys tik ambulatorines paslaugas tiems, kuriems nereikia nuolatinės priežiūros.

    Pavyzdžiui, kad sunkiai vaikštančiam senjorui nereikėtų važiuoti į polikliniką, slaugos komanda atvykusi į jo namus gali paimti kraujo tyrimams, suleisti vaistus, perrišti žaizdas. Slaugytojo padėjėja suteikia socialines paslaugas: padeda nusimaudyti, pasirūpinti higiena.

    „Kol kas tragedijos nematome. Paslaugas teikiame tokiems pacientams, kuriems nereikia nuolatinės medicininės priežiūros. Jeigu reikės vaistus leisti keturis kartus per parą, tokios pagalbos negalėsime užtikrinti. Labai tikiuosi, kad ligonis, kuriam reikalinga pagalba 24 valandas per parą, nebus paliktas likimo valiai. Tokių neturėtų palikti namuose, nes nei namiškiai, nei mes negalėsime tinkamai pasirūpinti. Visą parą mūsų komanda negalės budėti prie tokio paciento“, – teigė K. Valantinas.

    Turės persiorientuoti

    K. Valantinas sutinka, kad šiuo metu į slaugos ligonines patenka ir tokių, kuriuos reikia prižiūrėti, o ne gydyti.

    Direktorius neabejoja, jog ilgainiui atsiras ir įstaigų, kurios teiks būtent tokias paslaugas. Tačiau pereinamasis laikotarpis nebus lengvas.

    „Jeigu rajoninės ligoninės atsisako chirurgijos, pediatrijos, akušerijos skyrių, vadinasi, atlaisvintas patalpas bus galima pritaikyti slaugai. Galimas variantas, kad panevėžiečiai, jeigu reikės slaugos, važiuos į Kupiškį, Biržus ar Pasvalį. Tas pats Panevėžio rajonas turi slaugos ligonines. Suprantame, kad krūvis gali išaugti ir mums, tuomet reikės įdarbinti daugiau slaugytojų, bet reikia suprasti, kad jų yra tiek, kiek yra“, – sako K. Valantinas.

  • Siuntimas pas gydytojus galios trigubai ilgiau

    Siuntimas pas gydytojus galios trigubai ilgiau

    Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) net trigubai ilgina siuntimo pas gydytoją terminą.

    Kaip teigiama SAM pranešime, siekiant sumažinti situacijų, kai dėl pasibaigusio galioti siuntimo pacientai priversti vėlei kreiptis į šeimos gydytoją, nuo balandžio 1 d. siuntimo terminas ilginamas iki 180 dienų vietoj dabartinių 60-ies.

    Ministerija deklaruoja, jog tokie pakeitimai sumažins perteklinių pacientų apsilankymų skaičių gydymo įstaigose, taip pat šeimos gydytojams tenkantį krūvį.
    Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys nurodo, kad tiek pacientai, tiek medikai patyrė nepatogumų dėl siuntimų galiojimo termino – pirminio lygio gydymo įstaigose nemažas pacientų srautas susidarydavo vien dėl pasibaigusio termino siuntimų perrašymo.
    „Siuntimo terminas ilginamas nuo 60 iki 180 dienų. Taip mažinama biurokratinė našta medikams, nes jiems nebereikės perrašinėti galioti pasibaigusių siuntimų. Pacientams taip pat nauda akivaizdi – nereikės pakartotinai kreiptis į šeimos gydytoją, sulauksime mažiau vizitų į gydymo įstaigas vien dėl „popieriaus“. Tai prisidės prie eilių mažinimo gydymo įstaigose ir šeimos gydytojų krūvio normalizavimo“, – teigia sveikatos apsaugos ministras.
    Ilgesnis terminas galioja šeimos gydytojų išrašytiems siuntimams gydytojo specialisto paslaugai, išskyrus fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugos, kurioms paliktas 60 dienų terminas.

  • Kaip rūpinatės savo sveikata?

    Kaip rūpinatės savo sveikata?

    Jeigu jūsų paklaustų, kas yra didžiausias turtas, ką atsakytumėte? Šeima, namai, automobilis, namas? Bet ar tikrai?

    Ne veltui sakoma, kad sveikata – brangiausias turtas. Nors tai tvirtina daugelis, tačiau apie savo organizmą rimčiau susimąsto tik sunegalavę.
    „Panevėžio balsas“ šią savaitę panevėžiečių klausia, koks yra jų geros sveikatos receptas?

    G. Karaliūnaitės nuotr.

    Renata MELEŠKIENĖ
    Alpakų ūkio savininkė

    Man sporto salės nė nereikia – ūkyje prisisportuoju tiek, kad vakare sunku užlipti į antrą namo aukštą.
    Auginame keturiasdešimt keturias alpakas, tris lamas ir penkis ožiukus. Jeigu skaičiuotume dar keturis šunis ir trys kates, jau susidaro nemenkas ūkis. Visiems reikia atnešti, paduoti, įpilti, pasirūpinti ir taip kasdien be jokių laisvadienių.
    Tokiu tempu vos per dvi valandas nueinu 10 tūkst. žingsnių. Tad jei reikėtų dar papildomai sportuoti, ko gero, elementai jau būtų seniai išsikrovę. (Juokiasi.) O ir sportui, tiesą sakant, kažin ar liktų laiko.
    Geriausiasis vaistas man yra darbas.
    Aišku, šiek tiek reguliuojame mitybą. Nevalgome, kas pakliūva po ranka. Anksčiau ūkyje užsiaugindavome savų daržovių, turėjome šiltnamių, daržų. Dabar nieko nebeauginame, tam nebeužtenka laiko. Tiesiog fiziškai visko apeiti neįmanoma.
    Kai dar gyvenome mieste, turėjau vaistažolių verslą. Visą dieną jomis prekiaudavau uždaroje aplinkoje, tad pamenu, labai dažnai susidurdavau su sveikatos negalavimais. Pirkėjai keisdavosi, su jais reikėdavo bendrauti, tad pasidalydavome ir virusais. Nesitraukdavo gripas, peršalimai, infekcijos, lydėjo nuolatinis čiaudulys.
    Bet kai persikraustėme į sodybą – visos sveikatos problemos dingo. Nenuostabu – juk nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro būnu gryname ore ir nuolat judu. Akivaizdu, jog tai turi labai didelį poveikį gerai savijautai.
    Kasmet profilaktiškai lankausi pas gydytoją, tačiau rimčiau susirgusi buvau tikrai seniai. O sirgti negaliu, neturiu tokios prabangos. Atrodo, sunegalavai, gal ir reikėtų kokią savaitę pagulėti lovoje, bet tiesiog atsikeli ir eini toliau. Gyvūnai laukia, jiems nepasakysi, kad sergi.
    O jie yra geriausi gydytojai ir jėgų šaltinis. Daugelis alpakų gimusios mūsų ūkyje, užaugintos mūsų rankomis, tad didžiausias malonumas jas glostyti, bendrauti, o kartu ir nusiraminti. Ir nors fizinio darbo su jomis tikrai daug, bet malonumas viską atperka.
    Žiemą mūsų gyvūnai dienas leidžia šiltai uždaryti, bet kai tik sušils orai, kviečiu tuos, kurie darbe ar namuose patiria stresą, trumpai atokvėpio valandėlei su mūsų alpakomis, pabūti gamtoje, pasisemti ramybės.
    Dar nė vienas iš mūsų ūkio neišvažiavo blogos nuotaikos. Tačiau prieš atvažiuojant į svečius būtina laiką suderinti telefonu.

    P. Židonio nuotr.

    Raimundas DAMBRAUSKAS
    Pilateso treneris

    Pagrindinis mano geros sveikatos garantas – grūdinimasis. Kiekvieną sekmadienį, nepriklausomai nuo oro ir metų laiko, einu maudytis į upę. Vietoj mišių – į šaltą vandenį. Tokio režimo laikausi gerus metus, anksčiau į eketę lįsdavau tik per Naujuosius, Vasario 16-ąją ar kitas šventes. Dabar grūdinuosi be progos.
    Ryžtis tokiam žingsniui paskatino koronaviruso pandemija. Aplinkoje ir šeimoje buvo daug sergančių, o ir mano toks darbas, kad tenka kontaktuoti su daugybe žmonių.
    Kad išvengčiau sunkios ligos, pradėjau nuosekliai grūdintis.
    Esu gyvas įrodymas, kad tai išties veikia – kovido pavyko išvengti. O ir peršalimo ligos nekimba. Jeigu ir pasigaunu kokį virusą, nevargina nei aukšta temperatūra, nei kiti peršalimo simptomai. Geriausiu atveju išgeriu vitamino D, daugiau pats organizmas susidoroja su virusu.
    Žinoma, kasdien mankštinuosi – mano darbas vesti treniruotes, tad savotiškai esu priverstas kasdien sportuoti. Manau, kad sportas ir grūdinimasis – geros sveikatos pagrindas. Tuo stengiuosi užkrėsti ir kitus.
    Kalbant apie maistą, yra kiek kitaip – valgau beveik viską ir bet kada. Kai tiek daug judu, mano kūnui reikia degalų.
    Stengiuosi valgyti sveikiau: nekemšu mėsos, nepiktnaudžiauju alkoholiu, bandau riboti saldumynus ir miltinius patiekalus.
    Anksčiau net pilateso studijoje turėjome lėkštę su saldainiais, kad galėtų pasivaišinti visi, bet dabar šios tradicijos atsisakėme.
    Sveiko maitinimosi taisykles žinau puikiai, bet jų laikytis vis dar mokausi (šypsosi). Pasitempti dar tikrai yra kur.

    P. Židonio nuotr.

    Alfredas PUŠKO
    Ramygalos Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas

    Sakoma, kad visi negalavimai – nuo nervų.
    Jei pavyksta gyventi be streso, įtampos, tai ir ligos nepuola.
    Be abejo, daug kas priklauso ir nuo to, kaip žmogus save priima – ar turi daugiau meilės, ar puikybės, egoizmo, ar moka džiaugtis kiekviena gyvenimo akimirka, jausti dėkingumą, ar geba dėkoti Dievui, o jeigu netikintis – gamtai, visatai, dar kažkam.
    Nuo žmogaus vidinės būsenos priklauso, kaip jis priima užklupusias ligas.
    Vienas net ir sunkiai sirgdamas, kentėdamas nepraranda gerumo, šviesos, sugeba nusišypsoti, pasidžiaugti gražiais dalykais, savo skausmu neapkraudamas kitų.
    O kitas, net ir būdamas sveikas, yra visuomet kuo nors nepatenkintas, jam niekas neteikia džiaugsmo – ir kaimynai, ir politikai, ir net šeimos nariai blogi.
    Tokie nesusimąsto, kad neigiamos emocijos – pyktis ir negebėjimas atleisti – ilgainiui susikaupia ir žmogus nebegeba susitvarkyti su savimi.
    Atskirti savo vidaus nuo kūno negalime – esame viena nedaloma visuma.
    Mes, kunigai, sakome, kad turime rūpintis ir kūnu, ir siela.
    Jeigu žmogus sąmoningas, galvoja apie ateitį, natūralu, kad stengiasi atidžiau rinktis maistą, daugiau pajudėti, būti gamtoje.
    Visiems ateina toks laikas, kai jau nebesirenki, ar mėgsti, ar ne, supranti, kad jau privalai daugiau rūpintis savimi. Reikia ir pas gydytoją nueiti, ir vitaminų pagerti.
    Nors amžius tikrai nėra geros savijautos rodiklis – vienas jau trisdešimties būdamas sugriūva, o kitas net ir sulaukęs garbingo amžiaus trykšta energija, yra žvalus ir moka džiaugtis net ir mažais dalykais.

    G. Kartano nuotr.

    Berutė LAURECKIENĖ
    Lopšelio-darželio „Sigutė“ direktorė

    Jau daug metų mano rytas prasideda nuo mankštos. Tam skiriu daugiau kaip valandą.
    Patyriau sudėtingą kojos traumą, tad dabar ypatingą dėmesį skiriu kojos raumenims stiprinti.
    Labai mėgstu baseiną, tad jeigu tik leidžia galimybės, po darbo skubu paplaukioti.
    Mėgau važinėti ir dviračiu, pėstute įveikdavau ilgas distancijas, bet po traumos šiuos malonumus teko kiek apriboti.
    Visą gyvenimą buvau aktyvi. Mokykloje užsiėmiau gimnastika, tačiau į Sporto mokyklą manęs nepriėmė dėl širdies reumato, nors ši diagnozė buvo klaidinga.
    Lankiau ir lengvąją atletiką, paskui šokau.
    Jaunystėje labai mėgau kopti į kalnus.
    Esu judri iš prigimties, pati kartais jau pradedu save stabdyti, kad pagal amžių nebereikėtų skubėti, nors mano pasas gal meluoja?
    Norėčiau, kad visi gyventų daug aktyviau, nes dabar dažniausiai judama paspirtukais ar automobiliais.
    Pati stengiuosi ir kitus užkrėsti aktyviu gyvenimo būdu.
    Darželyje įrengėme dviračių stovą, sporto salę, net koleges išmokiau kai kurių sporto pratimų. Iniciatyva turi kilti iš viršaus.
    Vyro nepriverčiu sportuoti, bet tai jo pasirinkimas.
    Labai rūpinuosi ir savo mityba, po 18 val. jau nieko nebevalgau, nebent tik ką nors labai lengvo. Bet ne dėl figūros – niekada nesu svėrusi daugiau kaip 56 kilogramų.
    Antsvoris man niekada negrėsė.
    Sveika gyvensena jau yra tapusi mano gyvenimo dalimi. Gal dėl to nesu turėjusi rimtesnių sveikatos negalavimų. Net koronavirusu prasirgau labai lengvai per porą dienų.
    Toks gyvenimo būdas padeda išlaikyti puikų imunitetą.
    Žinoma, ir pozityvus požiūris į gyvenimą daug lemia – kad ir kaip būtų blogai, stengiuosi nepasiduoti.

  • Panevėžys – tarp kovido lyderių

    Panevėžys – tarp kovido lyderių

    Įpusėjus rugsėjui, Panevėžys, kuriame iš 100 tūkstančių gyventojų kovido virusas nustatytas 620, atsidūrė šeštas tarp 60-ies šalies savivaldybių.

    Miesto Savivaldybės Sveikatos poskyrio vedėjas Mindaugas Burba atkreipia dėmesį, kad, palyginti su pernai, šiemet šis virusas plisti pradėjo geru mėnesiu anksčiau – liepos viduryje. 2021-aisiais tokiu metu susirgusiųjų būta mažiau.

    Kodėl pernai vasarą buvęs daug pasyvesnis virusas šiemet suaktyvėjo mėnesiu anksčiau ir kodėl nerimsta net ir pasiskiepijus 70 proc. visuomenės, M. Burbos teigimu, vargu ar atsirastų kas galėtų paaiškinti. Anot jo, skiepijamasi visų pirma ne stabdyti viruso plitimą, o saugojantis jo sukeliamų komplikacijų.

    „Skiepas nebūtinai apsaugos nuo pačios ligos. Nereiškia, kad pasiskiepiję nesusirgsime. Bet labai tikėtina, kad sirgsime lengviau ir išvengsime mirties“, – teigė gydytojas.

    Visą straipsnį skaitykite rugsėjo 20 dienos (antradienio) „Sekundės“ laikraštyje.

  • Viruso pasiutpolkė Panevėžyje rimsta

    Viruso pasiutpolkė Panevėžyje rimsta

    Nors visa Lietuva vis dar juodojoje koronaviruso susirgimų zonoje, Panevėžyje šios ligos guldomų į patalą gretos jau mažėja.

    Statistikos departamento duomenimis, Aukštaitijos sostinėje per septynias praėjusias paras nustatyti 976 nauji susirgimai, o rajone – 192. Palyginus su praėjusia savaite, mieste naujų atvejų mažėjo 15,6 procento, tačiau rajone 1,6 procento padaugėjo.

    Statistika teikia optimizmo

    Panevėžyje kovo 17-ąją nustatytas 91 naujas atvejis, o kovo 16-ąją – net 209.

    Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Kazimiero Armonavičiaus nuomone, tokias „sūpuokles“ galima paaiškinti tuo, kad kuo daugiau daroma tyrimų, tuo daugiau nustatoma ir ligos atvejų.

    Tačiau jis sako neatrandantis priežasčių, kodėl žymiai skiriasi pačių tyrimų, atliekamų per dieną, skaičius.

    „Atrodo, tarsi kažkur kažkoks protrūkis būtų ir visi subėga į mobilųjį punktą tirtis, o paskui vėl per pusę sumažėja besiregistruojančių tyrimams“, – pastebi K. Armonavičius.

    Jo teigimu, laisvų vietų atlikti PGR tyrimą galima gauti jau tą pačią registravimosi dieną. Pavyzdžiui, penktadienį tyrimams buvo skirta 450 vietų, iš jų po pietų laisvų buvo kone pusė. Šį šeštadienį iš numatytų 225 vietų užimta maždaug 80, sekmadienį iš 180 užimta 58.

    „Poreikis tirtis yra, bet laisvų vietų taip pat yra“, – sako jis.

    Teigiamų kas antras

    K. Armonavičius pastebi, jog Panevėžyje mažėja nustatomų teigiamų rezultatų dalis. Dar neseniai teigiamo atsakymo sulaukdavo daugiau nei pusė besitiriančiųjų – virš 60 procentų. Dabar koronavirusas į lovą paguldo arba izoliuoja 52,1 proc. atliekančiųjų PGR testus.

    „Manau, kad Panevėžyje situacija gerėja, bet žvelgiant į bendrą Lietuvos kontekstą, susirgimų skaičius nėra žymiai sumažėjęs“, – sako Savivaldybės atstovas.

    Koronaviruso pasiutpolkėje guodžia mažėjantis mirčių skaičius. Praėjusį ketvirtadienį Panevėžyje nuo klastingojo viruso nemirė nė vienas, o šalyje mirė septyni ligoniai.

    Tačiau ir besiskiepijančių srautai gerokai sumenkę. Šiuo metu Panevėžyje pasiskiepiję 69,3 proc. gyventojų.

    Serga ir mokiniai, ir pedagogai

    Tarp Panevėžio švietimo įstaigų šiuo metu geriausia situacija lopšeliuose-darželiuose.

    Pasak K. Armonavičiaus, mieste yra ir tokių, kuriuose neserga nė vienas vaikas ir nė vienas pedagogas. Šiuo metu 29-iuose miesto darželiuose serga 13 pedagogų. Daugiausia – lopšelyje-darželyje „Pasaka“ – 3. Daugiausia vaikų serga lopšelyje-darželyje „Sigutė“ – 6.

    Mokyklose padėtis kiek prastesnė. Penktadienio duomenimis, kiekvienoje jų yra sergančių mokinių. Daugiausia užsikrėtusiųjų koronavirusu „Žemynos“ progimnazijoje. Joje į lovą virusas paguldė 56 mokinius, „Saulėtekio“ progimnazijoje – 21, 5-ojoje gimnazijoje – 15-a. J. Miltinio gimnazijoje – 13, „Minties“ – 10.

    Armonavičiaus manymu, kai mokykloje mokosi keli šimtai mokinių, tokie užsikrėtusiųjų skaičiai nėra itin dideli.

    Virusas į patalą guldo ne tik mokinius. Administracijos direktoriaus pavaduotojo duomenimis, 5-ojoje ir V. Žemkalnio gimnazijose serga po 4 pedagogus, „Vyturio“ progimnazijoje – 5, „Žemynos“ – 3.

  • DANTŲ CENTRE – POKYČIŲ METAS

    DANTŲ CENTRE – POKYČIŲ METAS

    Keičia ne tik vardą

    Kokie svarbūs žmogui yra dantys, dažniausiai suprantama jų netekus. Šiuolaikinės technologijos leidžia turėti ne tik gražią šypseną, bet ir atkurti prarastus dantis. Svarbiausia – patikėti šią misiją savo srities profesionalams.

    Jau trylika metų Panevėžyje veikiantis Dantų centras – vieta, kur gimsta naujos laimingų žmonių istorijos. Jau tūkstančiai panevėžiečių gali džiaugtis naujais dantimis, balta šypsena ir sveika burna.

    Dantų centras naujus metus pasitiko pokyčiais – pakeitė pavadinimą, dar daugiau investuoja į kokybę ir plečiasi į kitus miestus. Dariaus ir Girėno gatvėje įsikūrusi odontologijos klinika panevėžiečiams ilgą laiką buvo žinoma kaip Panevėžio dantų protezavimo centras, tačiau vos prieš mėnesį nuspręsta perkrikštyti į Dantų centrą. Anot klinikos vadovės Dianos Jarmalės, centras savo padalinius jau turi Kupiškyje, Joniškyje ir Pakruojyje, o artimiausiu metu naują kliniką planuojama atidaryti ir sostinėje, tad pirminis odontologijos klinikos pavadinimas savotiškai išaugo savo drabužius.

    „Mūsų komandos tikslas – patenkinti paciento norus ir lūkesčius bei užtikrinti aukščiausią paslaugų kokybę. Tai įvertino ir mūsų klientai. Mums tai savotiškas postūmis augti ir plėstis toliau“, – sako D. Jarmalė.

    Dėmesys pacientui

    Dantų centre teikiamos visos odontologijos paslaugos: nuo burnos higienos ir balinimo, plombavimo iki dantų šaknų kanalų gydymo mikroskopu ir implantavimo. Čia ypatingas dėmesys teikiamas paslaugų kokybei ir santykiams su klientais. Tam naujai įdiegta pacientų registravimo sistema, kuri ne tik efektyvina Dantų centro darbą, bet ir pacientams nuolat primena apie jų laukiančius vizitus. Dieną prieš suplanuotą apsilankymą klinikoje pacientai į savo mobiliuosius telefonus sulaukia priminimo apie vizitą – jeigu negali atvykti, daug paprasčiau yra šį vizitą atšaukti ar perkelti. Ši sistema įstaigai padeda klientus pasveikinti gimimo dienos ar kitomis svarbiomis progomis.

    Be abejo, pasak D. Jarmalės, jokia išmani sistema neatstos nuoširdaus žmogiško bendravimo. Glaudūs santykiai tarp medikų ir pacientų – stiprioji Dantų centro pusė. Visi vizitai planuojami taip, kad liktų laiko su klientu aptarti gydymo eigą, atsakyti į jam rūpimus klausimus. Jeigu atliekamos sunkesnės procedūros, kai atliekama chirurginė intervencija, pavyzdžiui, dantų implantacija, visuomet domimasi, kaip pacientai jaučiasi.

    „Norisi suteikti ne tik paslaugą, bet ir kurti ryšį tarp gydytojo ir paciento. Turime keturi padalinius, kuriuose dirba keturios dešimtys darbuotojų. Didžioji dalis – jau ne vienerius metus klinikoje dirbantys medikai. Stengiamės išlaikyti ir motyvuoti gerus specialistus, nors konkurencija šioje srityje labai didelė. Suprantame, kad klinikos sėkmė daug priklauso nuo gydytojų ir pacientų užmegzto ryšio. Gydytojai – savotiškas mūsų veidas“, – kolektyvu didžiuojasi D. Jarmalė.

    Šiuo pandeminiu metu klinikoje ypatingas dėmesys skiriamas operatyvumui bei srautų valdymui, kad atvykęs pacientas kaip įmanoma mažiau kontaktuotų su kitais žmonėmis. Todėl registratūroje visuomet dirba bent dvi registratorės, kad viena darbuotoja bendrautų su atėjusiais klientais, o kita – telefonu.

    Nauja įranga – aukštesnė kokybė

    Vienas didžiausių Dantų klinikos privalumų – lanksti išsimokėjimo sistema. Dalis paslaugų teikiamos išsimokėtinai ir be jokio pabrangimo, kad kuo platesnis ratas klientų galėtų turėti sveikus ir gražius dantis.

    Pasak D. Jarmalės, Dantų centro vizija – tik kokybiškos paslaugos be jokių išlygų. Tad buvo pasirašytos naujos sutartys su technikų laboratorijomis.

    „Mums svarbu ne kiekybė, o kokybė, kad klientas ne tik pats džiaugtųsi kokybiška paslauga, bet ir rekomenduotų mus kitiems“, – teigia klinikos vadovė.

    Ši klinika nuolat investuojama į įrangos atnaujinimą. Pernai ji įsigijo naują intraoralinį skenerį, kuris leidžia 3D formatu nuskaityti paciento burnos ertmę ir pagaminti ypač tikslias, estetiškas ir ilgaamžes keramikos restauracijas – užklotus, vainikėlius, porceliano laminates ar kt. Skaitmeninio protezavimo privalumas tas, kad itin tikslų vaizdą vos per kelias sekundes galima nusiųsti į dantų laboratoriją. O svarbiausia – pacientui nebereikia kentėti nelabai malonios procedūros, kai speciali guma įspraudžiama tarp dantų ir taip nuimami atspaudai. Dažną pacientą šios procedūros metu pykina, o įsigijus intraoralinį skenerį dantų gydymas tapo daug malonesnis ir paprastesnis.

    Anot Dantų centro direktorės, jų misija – kad dantų gydymas pacientams keltų ne skausmą ir nemalonius pojūčius, o tik teigiamas emocijas ir džiaugsmą pasiektu rezultatu. D. Jarmalė šypsosi, kad daugelis pacientų, delsę netektus dantis atkurti implantais, vėliau patys stebisi, jog net nespėjo išsigąsti. Klinikoje dirbama tik su visame pasaulyje pripažintais implantų gamintojais, kurie savo gaminiams suteikia viso gyvenimo garantiją.

    „Džiaugiamės, kad klientai mūsų darbą jau įvertino. Noras būti geriausiais mus skatina dar labiau augti ir tobulėti. Jau vasarį pakviesime į savo atnaujintą puslapį internete, kur pristatysime teikiamas paslaugas, supažindinsime su gydytojais, bus skelbiamos akcijos bei nuolaidos“, – planuoja D. Jarmalė.

    Dariaus ir Girėno g. 3-33, Panevėžys
    info@dantucentras.lt
    Tel. 8-699-33214