Žyma: Panevėžys

  • Elektros generatorius namams: kiek kilovatų iš tiesų reikia?

    Elektros generatorius namams: kiek kilovatų iš tiesų reikia?

    Kai už lango siaučia pūga arba audra, elektros jungiklis staiga tampa beveik bevertis. Paspaudi – nieko. Šaldytuvas nutyla, internetas dingsta, o individualiame name gali sustoti ir šildymas. Jei elektra negrįžta kelias valandas, prasideda nepatogumai. Jei jos nėra kelias paras, tenka iš esmės keisti gyvenimo įpročius.

    2025–2026 metų žiema ir po jos Lietuvą nusiaubusi rugpjūčio audra priminė, kaip stipriai esame priklausomi nuo elektros. Kartu padidėjo susidomėjimas generatoriais – įrenginiais, kurie gali laikinai aprūpinti namus elektra, kai jos nebetiekia įprastas tinklas.

    Tačiau kokio generatoriaus iš tiesų reikia? Ar užtenka nedidelio benzininio, ar verta rinktis brangesnį inverterinį? Kada prireikia dyzelinio, o kada generatoriaus apskritai neverta pirkti?

    Svarbiausia taisyklė paprasta: generatorių reikia rinktis ne pagal namo dydį, o pagal tai, kokių prietaisų veikimas nutrūkus elektrai yra būtinas.

    Žiema ir audra parodė, kaip greitai dingsta įprasti patogumai

    2026 metų vasario pradžioje Lietuvą sukaustęs stiprus šaltis sukėlė ir elektros tiekimo sutrikimų. Vasario 2-ąją „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) pranešė, kad ankstyvą rytą be elektros buvo likę apie 10 tūkstančių klientų.

    Tarp labiausiai paveiktų teritorijų minėtas ir Panevėžio rajonas. Sutrikimų šalinimą apsunkino didelis šaltis. Tą pačią dieną ESO pavyko paveiktų klientų skaičių sumažinti iki maždaug 1,6 tūkstančio.

    Tačiau gerokai rimtesniu išbandymu tapo rugpjūčio 22 dieną per Lietuvą praūžusi audra.

    ESO duomenimis, elektros tiekimas jos metu buvo sutrikęs daugiau kaip 268 tūkstančiams klientų, o tinkluose užfiksuota daugiau kaip 11 tūkstančių pažeidimų. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vertinimu, pagal nuo 1970 metų turimus vėjo duomenis tai buvo stipriausia tokio masto audra šalyje.

    Panevėžio krašte padariniai taip pat buvo skaudūs. Kaip rašė „Sekundė“, rugsėjo 1-osios duomenimis, Panevėžio rajone vis dar buvo registruoti 168 elektros tiekimo sutrikimai, elektros neturėjo 806 klientai. Nors dirbo remonto brigados, kai kuriems gyventojams be elektros teko pradėti jau antrą savaitę.

    Visiems po šios audros paveiktiems klientams elektros tiekimas buvo atkurtas tik rugsėjo 12 dieną.

    Tokiose situacijose nedidelis elektros generatorius iš prabangaus pirkinio gali tapti labai praktiška atsargine priemone.

    Vis dėlto vien nusipirkti generatorių neužtenka. Netinkamai pasirinktas jis gali nepaleisti vandens siurblio, nesusitvarkyti su šildymo įranga, o netaisyklingai prijungtas – kelti pavojų gyvybei.

    Pirmiausia nuspręskite, be ko negalėtumėte išsiversti

    Prieš renkantis generatorių verta atlikti paprastą eksperimentą. Įsivaizduokite, kad elektra dingsta trims paroms.

    Kas namuose turėtų veikti būtinai?

    Vieniems svarbiausia išsaugoti maistą šaldytuve ir šaldiklyje. Kitiems būtina elektra šildymo katilui, cirkuliaciniams siurbliams, vandens gręžiniui ar nuotekų įrenginiui. Dar kiti norėtų, kad veiktų internetas, apšvietimas, apsaugos sistema ir bent keli buitiniai prietaisai.

    Čia ir slypi dažniausia klaida: žmonės renkasi generatorių taip, tarsi nutrūkus elektros tiekimui namuose viskas turėtų veikti įprastai.

    Tačiau ar tikrai būtina vienu metu naudotis skalbykle, indaplove, elektrine orkaite ir virduliu?

    Dažniausiai ne.

    Avarinio elektros tiekimo tikslas pirmiausia yra užtikrinti svarbiausias gyvenimo sąlygas. Kuo mažiau prietaisų norėsite maitinti, tuo mažesnio, pigesnio ir ekonomiškesnio generatoriaus pakaks.

    Nedideliam butui ar sodybai – iki 2 kilovatų

    Jeigu nutrūkus elektros tiekimui svarbiausia įkrauti telefonus, palaikyti interneto ryšį, naudotis keliomis LED lemputėmis ir išsaugoti maistą šaldytuve, gali pakakti 1–2 kilovatų galios generatoriaus.

    Tokią galią savo rekomendacijose nurodo ir ESO.

    Šios klasės generatoriai paprastai yra kompaktiškesni, juos lengviau transportuoti, o dalis modelių turi ekonomišką darbo režimą.

    Vis dėlto 2 kilovatų generatorius nėra universali priemonė visam namui.

    Pavyzdžiui, įjungus 2 kilovatų elektrinį virdulį, visa generatoriaus galia gali būti išnaudota vienam prietaisui. O tuo metu įsijungus šaldytuvo kompresoriui generatorius gali neatlaikyti apkrovos.

    Be to, daugiabučių gyventojams svarbus apribojimas: degalais varomo generatoriaus negalima naudoti bute, balkone ar laiptinėje. Jei nėra saugios, gamintojo reikalavimus atitinkančios vietos lauke, praktiškesnė alternatyva gali būti nešiojamoji akumuliatorinė elektros stotelė.

    Individualiam namui – dažniausiai 3–5 kilovatai

    Jeigu gyvenate individualiame name, kuriame yra dujinis, granulinis ar kietojo kuro katilas su elektriniais valdikliais ir cirkuliaciniais siurbliais, poreikiai jau didesni.

    Elektrą gali naudoti katilo automatika, degiklis, ventiliatorius, cirkuliaciniai siurbliai ir kiti komponentai. Dingus maitinimui, šildymo sistema gali sustoti, nors pačiam šilumos gamybos procesui naudojamos malkos, granulės ar dujos.

    Ypač svarbu įvertinti namus, kuriuose vanduo tiekiamas iš gręžinio.

    Toks namas, likęs be elektros, gali prarasti ne tik apšvietimą ar šildymą, bet ir vandenį. Jei veikia elektra maitinami nuotekų siurbliai ar valymo įrenginiai, gali atsirasti dar daugiau problemų.

    Tokiais atvejais verta svarstyti 3–5 kilovatų klasės generatorių. Tačiau galutinė reikalinga galia priklausys nuo konkrečių prietaisų, ypač siurblių paleidimo charakteristikų.

    ESO šildymo katilams ir cirkuliaciniams siurbliams nurodo orientacinę 2–5 kilovatų generatorių kategoriją.

    Svarbu nepamiršti, kad generatorius šiuo atveju maitins šildymo sistemos įrangą, o ne būtinai gamins pačią šilumą. Jeigu namas šildomas vien elektriniais radiatoriais, elektros poreikis gali būti gerokai didesnis.

    Kada reikia 5–10 kilovatų ar dar galingesnio?

    Didesnė galia gali būti reikalinga tuomet, kai norima maitinti daugiau namo elektros grandinių, naudoti galingą vandens siurblį, šilumos siurblį ar kitą daug elektros vartojančią įrangą.

    ESO individualiam namui, kuriame siekiama užtikrinti būtiniausių prietaisų veikimą, kaip orientyrą pateikia 5–10 kilovatų kategoriją.

    Tačiau vien namo plotas nieko nepasako.

    200 kvadratinių metrų namui su malkiniu katilu gali pakakti mažesnio generatoriaus negu 100 kvadratinių metrų namui, kuriame šildymui, karštam vandeniui ir kitoms reikmėms naudojama tik elektra.

    Ypač atsargiai generatorių reikia rinktis šilumos siurbliams. Kai kurie jų turi papildomus elektrinius kaitinimo elementus, galinčius smarkiai padidinti elektros poreikį.

    Todėl prieš perkant būtina patikrinti ne tik šilumos siurblio vardinę elektros galią, bet ir didžiausią galimą jo suvartojimą, paleidimo reikalavimus bei galimybę avariniu režimu apriboti papildomą elektrinį šildymą.

    Jeigu tikslas – kad dingus elektrai visas namas veiktų beveik įprastai, generatoriaus parinkimą geriau patikėti elektros specialistui.

    Benzininis, dyzelinis ar dujinis?

    Generatoriai skiriasi ne tik galia, bet ir naudojamu kuru.

    Benzininiai paprastai yra vieni populiariausių buitiniam naudojimui. Jie palyginti lengvai transportuojami, yra įvairių galių, o nedideli modeliai tinka trumpalaikiam rezerviniam elektros tiekimui.

    Jeigu namuose elektra dingsta kelis kartus per metus ir paprastai ją pavyksta atkurti per kelias valandas, benzininis generatorius dažnai yra praktiškas pasirinkimas.

    Dyzeliniai dažniau pasirenkami didesnėms apkrovoms ir ilgesniam darbui. Tokie generatoriai gali būti patvarūs ir ekonomiški esant tinkamai apkrovai, tačiau paprastai būna sunkesni, garsesni, o jų įsigijimas kainuoja daugiau.

    Be to, žiemą būtina naudoti temperatūrai tinkamą dyzeliną, pasirūpinti akumuliatoriumi ir laikytis gamintojo šaltojo paleidimo reikalavimų.

    Dujiniai generatoriai gali veikti suskystintomis naftos dujomis, o kai kurie modeliai pritaikyti naudoti ir benziną.

    Jų privalumas – galimybė pasirinkti degalus ir, laikantis saugojimo reikalavimų, naudotis dujų balionais. Tačiau būtina patikrinti dujų tiekimo sistemos suderinamumą, generatoriaus galią veikiant dujomis ir darbo patikimumą šaltyje.

    Nė vienas kuro tipas savaime negarantuoja, kad generatorius bus tinkamiausias būtent jūsų namams.

    Inverterinis ar įprastas – už ką verta mokėti daugiau?

    Parduotuvėse pirkėjai dažnai susiduria su dar vienu pasirinkimu: įprastas arba inverterinis generatorius.

    Įprasti generatoriai su automatinio įtampos reguliavimo sistema, vadinama AVR, gali būti geras pasirinkimas elektros įrankiams, siurbliams ir daugeliui kitų prietaisų.

    Jie dažnai kainuoja mažiau nei panašios galios inverteriniai modeliai.

    Inverteriniai generatoriai elektrą apdoroja elektroniniu būdu, todėl gali užtikrinti stabilesnę įtampą ir dažnį. Tokia elektros kokybė ypač aktuali kompiuteriams, šiuolaikinei katilų automatikai ir kitai jautriai elektronikai.

    Be to, dalis inverterinių modelių geba keisti variklio apsukas pagal apkrovą. Kai elektros reikia nedaug, generatorius gali veikti tyliau ir suvartoti mažiau degalų.

    Tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas inverterinis generatorius automatiškai geresnis už įprastą.

    Pavyzdžiui, jeigu svarbiausias poreikis – maitinti galingą vandens siurblį, pirmiausia reikia įvertinti generatoriaus galią ir jo gebėjimą atlaikyti paleidimo apkrovą.

    Trumpai tariant, jautriai elektronikai ir nedidelėms apkrovoms dažnai verta rinktis inverterinį, o didesnės galios buitiniams ir ūkiniams poreikiams galima svarstyti kokybišką įprastą generatorių su AVR.

    Kodėl trijų kilovatų generatorius kartais nepaleidžia vieno siurblio?

    Čia prasideda viena dažniausių techninių painiavų.

    Parduotuvėje ant generatoriaus užrašyta 3 kW. Namuose vandens siurblio galia – vos 800 vatų.

    Atrodytų, generatoriaus tikrai pakaks.

    Tačiau siurblys nepradeda veikti arba vos jam įsijungus suveikia generatoriaus apsauga.

    Priežastis gali būti paleidimo srovė.

    Elektros varikliai ir kompresoriai įsijungimo momentu gali trumpam pareikalauti kelis kartus didesnės galios negu veikdami įprastai.

    Pabandykime suskaičiuoti vieno namo poreikius.

    Tarkime, vienu metu veikia 150 vatų šaldytuvas, 100 vatų šildymo sistemos įranga, 30 vatų apšvietimas, 15 vatų interneto maršrutizatorius ir 800 vatų vandens siurblys.

    Bendra darbinė galia – 1095 vatai, arba maždaug 1,1 kilovato.

    Atrodytų, pakanka net 2 kilovatų generatoriaus.

    Tačiau jeigu siurbliui paleisti trumpam prireiktų tris kartus didesnės galios, vien jo poreikis pasiektų 2,4 kilovato. Pridėjus kitus prietaisus, apkrova išaugtų iki maždaug 2,7 kilovato.

    O norint turėti papildomą rezervą, jau vertėtų svarstyti bent 3,5–4 kilovatų klasės generatorių.

    Tai tik iliustracinis skaičiavimas. Tikrasis siurblio paleidimo poreikis priklauso nuo jo variklio ir valdymo sistemos.

    Todėl vien sudėti prietaisų etiketėse nurodytus vatus nepakanka.

    Neapsigaukite dėl skaičiaus ant generatoriaus

    Dar viena svarbi detalė – vardinė ir maksimali galia.

    Pavyzdžiui, generatoriaus reklamoje gali būti nurodyta 5 kilovatų galia, tačiau techninėje specifikacijoje paaiškėti, kad tai tik trumpam pasiekiamas didžiausias pajėgumas.

    Jo nuolatinė vardinė galia gali būti mažesnė.

    Būtent į vardinę galią pirmiausia reikėtų orientuotis planuojant ilgalaikį generatoriaus darbą.

    Taip pat būtina atkreipti dėmesį, ar techniniuose duomenyse galia pateikiama kilovatais (kW), ar kilovoltamperais (kVA). Tai ne visada tas pats skaičius, nes tikroji atiduodama galia priklauso ir nuo galios koeficiento.

    Ekspertai pataria numatyti maždaug 20 procentų darbinės galios rezervą, kad generatorius nuolat neveiktų ties savo galimybių riba.

    Tačiau šis rezervas nepakeičia atskiro siurblių, kompresorių ir kitų variklių paleidimo poreikių įvertinimo.

    Vienfazis ar trifazis – ne visada galingesnis reiškia geresnis

    Dalis individualių namų turi trifazį elektros įvadą. Todėl gali pasirodyti logiška pirkti ir trifazį generatorių.

    Vis dėlto čia slypi techninė subtilybė.

    Trifazio generatoriaus reklamoje nurodoma bendra trijų fazių galia. Tai nereiškia, kad visa ši galia prieinama vienam įprastam 230 voltų elektros prietaisui.

    Pavyzdžiui, jeigu trifazio generatoriaus bendra galia siekia 6 kilovatus, įprastai tai nereiškia, kad prie vienos fazės galima prijungti 6 kilovatų apkrovą.

    Galia gali būti paskirstyta tarp trijų fazių, o leistina vienos fazės apkrova priklausys nuo konkretaus generatoriaus konstrukcijos.

    Todėl namams, kuriuose dauguma svarbiausių prietaisų vienfaziai, kartais praktiškesnis gali būti vienfazis generatorius.

    Tačiau jeigu namuose yra tikrai trifazis vandens siurblys ar kita 400 voltų įranga, reikės tinkamo trifazio maitinimo šaltinio.

    Šiuo atveju geriausia iš anksto pasitarti su elektriku ir nuspręsti, kurias namo grandines būtina maitinti avariniu režimu.

    Ar generatorių galima prijungti tiesiog į elektros lizdą?

    Ne. Tai vienas pavojingiausių būdų mėginti aprūpinti namą elektra.

    Negalima generatoriaus prijungti prie įprasto sieninio lizdo tikintis, kad elektra pasklis po visą namo instaliaciją.

    Taip generatoriaus pagaminta elektros energija gali patekti ir į išorinį elektros tinklą. Tai kelia pavojų gedimus šalinantiems elektrikams, gali sukelti elektros smūgį, sugadinti prietaisus ar patį generatorių.

    Norint generatoriumi maitinti namo elektros grandines, būtina įrengti specialią prijungimo vietą ir tinklo bei generatoriaus perjungimo sistemą.

    Ji turi užtikrinti, kad generatorius ir išorinis elektros tinklas nebūtų sujungti vienu metu.

    Tokį prijungimą, įskaitant apsaugų ir įžeminimo sprendimus, turi suprojektuoti bei įrengti kvalifikuotas elektrikas.

    Jeigu naudojamas nedidelis kilnojamasis generatorius ir nėra paruoštos namo rezervinio maitinimo sistemos, galima maitinti tik atskirus prietaisus per jų galiai ir lauko sąlygoms tinkamus laidus, laikantis gamintojo instrukcijos.

    O jeigu norisi, kad generatorius įsijungtų pats?

    Tam naudojamos automatinio rezervo įjungimo sistemos, dažnai žymimos santrumpa ATS.

    Dingus įtampai išoriniame tinkle, tinkamai suprojektuota sistema gali automatiškai paleisti generatorių, atjungti namą nuo viešojo tinklo ir perjungti pasirinktus elektros vartotojus į rezervinį maitinimą.

    Sugrįžus elektrai, sistema gali grąžinti maitinimą iš tinklo ir sustabdyti generatorių.

    Tokie sprendimai ypač naudingi ten, kur elektros tiekimas būtinas šildymui, vandens tiekimui ar kitoms svarbioms sistemoms.

    Tačiau automatinis veikimas reikalauja daugiau įrangos, tinkamos generatoriaus konstrukcijos, saugaus įrengimo ir reguliarios techninės priežiūros.

    Ne kiekvienas kilnojamasis generatorius gali būti pritaikytas automatiniam paleidimui.

    Kiek kainuos ne tik generatorius, bet ir jo darbas?

    Pirkėjai dažnai vertina tik įsigijimo kainą. Tačiau įvykus kelių parų elektros tiekimo sutrikimui svarbūs tampa ir eksploatavimo kaštai.

    Generatorius naudoja degalus net tada, kai jo apkrova nedidelė. Juo galingesnis variklis, tuo svarbiau įvertinti, ar jis nebus didžiąją laiko dalį naudojamas neefektyviai.

    Pavyzdžiui, jeigu generatorius vidutiniškai sunaudotų litrą benzino per valandą, per parą nenutrūkstamo darbo jam reikėtų 24 litrų degalų. Per tris paras – jau 72 litrų.

    Tai iliustracinis pavyzdys, o ne visiems generatoriams būdingos kuro sąnaudos. Tikrosios priklauso nuo modelio, apkrovos, variklio ir darbo režimo.

    Po rugpjūčio audros LRT kalbintas Kazlų Rūdos savivaldybės gyventojas pasakojo generatoriui išleidęs beveik tūkstantį eurų, o degalams – dar apie 250 eurų.

    Tai priminimas, kad generatorius nėra nemokamos elektros šaltinis.

    Dar reikėtų įvertinti variklio alyvą, filtrus, techninę priežiūrą, paleidimo akumuliatorių, tinkamus laidus ir galimas prijungimo prie namo instaliacijos išlaidas.

    Todėl renkantis reikėtų klausti ne vien to, kiek kainuoja generatorius, bet ir kiek valandų jis veikia su vienu baku, kiek degalų sunaudoja esant 25, 50 ar 75 procentų apkrovai ir kokie jo techninės priežiūros intervalai.

    Pavojus, kurio nesimato ir nesijaučia

    Bene svarbiausia generatoriaus naudojimo taisyklė susijusi ne su elektra, o su išmetamosiomis dujomis.

    Benzinu, dyzelinu ar dujomis varomas generatorius išskiria anglies monoksidą – smalkes.

    Šios dujos neturi nei spalvos, nei kvapo, todėl žmogus gali nepastebėti, kad jomis apsinuodija.

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įspėja, kad generatoriaus negalima naudoti namuose, garaže, rūsyje, sandėliuke, balkone ar kitose uždarose bei iš dalies uždarose erdvėse.

    Net atviri garažo vartai nėra apsauga nuo smalkių.

    Generatorius turi būti naudojamas lauke, pakankamai toli nuo langų, durų ir ventiliacijos angų. JAV vartotojų saugos institucijos rekomenduoja bent maždaug šešių metrų atstumą nuo pastato, nukreipiant išmetamąsias dujas nuo jo. Taip pat būtina laikytis konkretaus gamintojo nurodymų ir įvertinti vėjo kryptį.

    Lietus ir sniegas taip pat kelia pavojų. Generatorius turi būti apsaugotas nuo kritulių gamintojo leidžiamu būdu, tačiau negalima jo uždaryti į nevėdinamą dėžę ar apgaubti taip, kad kauptųsi išmetamosios dujos.

    Ugniagesiai primena ir kitą taisyklę: degalų negalima pilti į veikiantį ar įkaitusį generatorių. Prieš pildant baką, variklį būtina išjungti ir leisti jam atvėsti.

    Namuose verta turėti veikiančius smalkių ir dūmų detektorius.

    Ar saulės elektrinė gali pakeisti generatorių?

    Saulės elektrinių savininkams tai ypač aktualus klausimas.

    Atrodytų, jeigu ant namo stogo įrengti saulės moduliai, dingusi elektra neturėtų kelti didelių problemų.

    Tačiau įprasta prie bendrojo tinklo prijungta saulės elektrinė nutrūkus išoriniam elektros tiekimui dažniausiai taip pat atsijungia.

    Taip užtikrinama, kad jos gaminama elektra nepatektų į tinklą, kuriame gali dirbti gedimus šalinantys specialistai.

    Norint naudotis elektra ir tinklo sutrikimo metu, reikalinga specialiai tam pritaikyta autonominio maitinimo sistema.

    Tai gali būti hibridinis inverteris su energijos kaupikliu ir tinkamai įrengta rezervinio maitinimo funkcija.

    Tokios sistemos privalumas – tylus veikimas, nereikia pilti degalų, o elektros tiekimas pasirinktoms grandinėms gali būti atkuriamas automatiškai.

    Tačiau energijos kaupiklio talpa ribota, o žiemą saulės elektrinės gamyba gali būti labai nedidelė. Todėl kelių parų sutrikimui būtina įvertinti, iš kur bus gaunama energija.

    Kai generatoriaus nereikia: nešiojamoji elektros stotelė

    Jeigu svarbiausias tikslas – turėti internetą, įkrauti telefonus, palaikyti nedidelį apšvietimą ar kelias valandas maitinti tam tikrus prietaisus, galima apsvarstyti akumuliatorinę elektros stotelę.

    Tokie įrenginiai neturi vidaus degimo variklio, todėl neišskiria smalkių ir gali būti naudojami patalpose, laikantis gamintojo saugos reikalavimų.

    Jie taip pat veikia tyliai.

    Tačiau jų veikimo laiką riboja akumuliatoriaus talpa.

    Pavyzdžiui, 1000 vatvalandžių talpos stotelė teoriškai galėtų maitinti nuolat 100 vatų naudojančius prietaisus apie dešimt valandų. Praktiškai veikimo laikas būtų trumpesnis dėl energijos keitimo nuostolių ir ne visada visiškai išnaudojamos akumuliatoriaus talpos.

    Elektrinio radiatoriaus, virdulio ar didelio vandens siurblio poreikiams tokios stotelės gali nepakakti.

    Todėl jas reikėtų vertinti kaip alternatyvą nedideliems poreikiams arba kaip papildomą rezervinį šaltinį.

    Penki dalykai, kuriuos būtina patikrinti prieš perkant

    Pirmiausia reikia susirašyti visus prietaisus, kurie privalės veikti dingus elektrai. Prie kiekvieno nurodyti jo elektros galią ir, jei yra variklis ar kompresorius, paleidimo poreikį.

    Antra – patikrinti generatoriaus vardinę, o ne vien reklamoje išryškintą maksimalią galią.

    Trečia – išsiaiškinti, ar reikalingas vienfazis, ar trifazis generatorius ir kokią galią jis gali tiekti per kiekvieną jungtį.

    Ketvirta – iš anksto numatyti saugią naudojimo vietą, apsaugą nuo kritulių ir tinkamą prietaisų prijungimo būdą. Jei generatorius maitins namo instaliaciją, prijungimą turi atlikti kvalifikuotas elektrikas.

    Penkta – pasirūpinti eksploatacija. Generatorius, metus stovėjęs nepaleistas, gali neįsijungti būtent tada, kai jo labiausiai reikės. Todėl būtina laikytis gamintojo nurodytų paleidimo, degalų laikymo, alyvos keitimo ir akumuliatoriaus priežiūros intervalų.

    Ką rinktis skirtingiems namams?

    Jeigu generatoriaus reikia tik šaldytuvui, internetui, apšvietimui ir telefonams, racionalu pradėti nuo 1–2 kilovatų klasės. Jautresnei elektronikai verta apsvarstyti inverterinį modelį.

    Jeigu gyvenate individualiame name su elektriniais šildymo sistemos valdikliais ir cirkuliaciniais siurbliais, orientyras galėtų būti 2–5 kilovatai.

    Jeigu kartu reikia maitinti ir vandens gręžinio siurblį, ypač svarbu įvertinti jo paleidimo galią. Tokiu atveju gali reikėti 4–6 kilovatų ar dar galingesnio įrenginio.

    Jeigu siekiate, kad veiktų didžioji dalis individualaus namo įrangos, verta svarstyti 5–10 kilovatų ar didesnės galios generatorių, bet konkretų sprendimą reikia apskaičiuoti.

    O jeigu namuose būtinas trifazis maitinimas, automatinis persijungimas arba elektra naudojama pagrindiniam šildymui, vien bendrų rekomendacijų jau nepakanka – reikalingas individualus techninis įvertinimas.

    Geriau išbandyti šiandien, negu ieškoti instrukcijos per audrą

    2026-ųjų žiema ir rugpjūčio audra parodė, kad nutrūkęs elektros tiekimas nebūtinai reiškia kelių minučių nepatogumą.

    Kartais be elektros tenka gyventi kelias paras. O kai po audros nuverčiami medžiai, nutraukiami laidai ir sugadinamos atramos, tiekimo atkūrimas gali užtrukti dar ilgiau.

    Tinkamai parinktas generatorius tokiomis aplinkybėmis gali išsaugoti ne tik šaldiklyje sukauptas maisto atsargas, bet ir užtikrinti namų šildymo, vandens tiekimo bei kitų svarbių sistemų darbą.

    Tačiau pats brangiausias generatorius nebūtinai bus geriausias.

    Naudingiausias tas, kurio galios iš tiesų pakanka reikalingiems prietaisams, kuris saugiai prijungtas ir kurį šeimininkai moka naudoti.

    Todėl ruoštis kitai audrai geriausia tuomet, kai už lango ramu ir namuose dega visos lempos.

    Juk nutrūkus elektrai gali paaiškėti, kad didžiausia problema – ne generatoriaus neturėjimas, o nežinojimas, kaip jį saugiai paleisti.

  • Atokvėpio paslaugos tampa nebeįperkamos

    Atokvėpio paslaugos tampa nebeįperkamos

    Skaitytojo pasiūlyta tema

    Šeimos, slaugančios artimuosius namuose, sako, jog laikino atokvėpio paslauga, kai profesionalūs darbuotojai kuriam laikui perima ligonio priežiūrą, yra tikras išsigelbėjimas ne tik „atsitikus gyvenimui“, bet ir perdegimo prevencija.

    Tačiau nuo metų pradžios Savivaldybei pakėlus socialinių paslaugų įkainius savimi nebeišgalintiems pasirūpinti senjorams ir neįgaliesiems, jie tapo ne visiems įkandami.

    Savo pavardės nenorinti viešinti panevėžietė „Sekundei“ prisipažino būgštaujanti, kad vėl grįšime į tuos laikus, kai senolių priežiūrą artimieji patikėdavo nelegaliai šias paslaugas teikiančioms „slaugytojoms“, nes dažna šeima laikino atokvėpio paslaugos tiesiog nebeįperka.

    Viena ranka davė, kita atėmė

    Lilijos artimas žmogus jau ne vieneri metai guli ligos patale.

    Iš pradžių panevėžiečių šeima bandė verstis savo jėgomis. Kadangi namiškiai dar darbingo amžiaus, už sutartą atlygį močiutę prižiūrėdavo ateinanti moteris.

    Tačiau prieš kiek daugiau nei dvejus metus Lilijos artimieji ėmė naudotis pagalbos į namus paslaugomis, kurias iš dalies finansuoja Panevėžio miesto savivaldybė.

    „Tuo metu savaitė laikino atokvėpio paslaugos kainavo vos 20–30 eurų. Kadangi priežiūra buvo puiki, nusprendėme nuolat naudotis socialinės priežiūros paslauga, tuo labiau kad mokestis už ją irgi buvo simbolinis – 40–50 eurų per mėnesį. Jeigu norėdavome išvykti atostogų ar savaitgalį, vėl pasinaudodavome laikino atokvėpio paslauga“, – pasakoja Lilija.

    Deja, nuo metų pradžios tokių paslaugų kainos gerokai šoktelėjo. Dabar už kelių valandų ligonio priežiūrą darbo dienomis šeima moka 129 eurus.

    Panevėžietė sako suprantanti, kad nuo Naujųjų visos socialinės paslaugos brango šiek tiek pakilus senjorų pensijoms ir slaugos ar priežiūros išmokoms.

    „Taip, sutinku, kad šiek tiek padidėjo išmokos, bet tikrai ne tiek, kiek paslaugos, – patikina Lilija. – Tad viena ranka davė, kita atėmė. Bet rinktis nelabai turime iš ko, nes pagalba į namus – ne prabanga, o būtinybė.“

    Kai moteris prieš kelias dienas sužinojo, kiek pabrango laikino atokvėpio paslauga, neslepia: ištiko lengvas šokas.

    Niša šešėliui

    Laikino atokvėpio paslauga, skirtingai nei pagalba į namus, teikiama ir savaitgaliais, švenčių dienomis ir net naktimis.

    Lilijos šeima norėjo bent savaitei ištrūkti atostogų, tačiau kai išsiaiškino, kiek kainuos senolės priežiūra tomis keliomis dienomis, ėmė svarstyti, ar jiems tai pakeliama našta.

    „Laikino atokvėpio paslauga tam ir skirta, kad būtų galima artimiesiems kuriam laikui pailsėti, – primena moteris. – Bet dabar jos kaina tokia, kad tikrai ne kiekvienai šeimai įkandama.“

    Panevėžietės teigimu, viena valanda atokvėpio paslaugos jiems atsieitų beveik 20 eurų.

    „Mat Savivaldybė, kaip man buvo paaiškinta, savaitgaliais šios paslaugos nekompensuoja, – sako Lilija. – Mes norėtume išvykti atostogų nors savaitei, galite paskaičiuoti, kiek tai kainuos.“

    Anot moters, kitos išeities šiuo atveju nelabai ir yra, nes slaugos ligoninės tokiam trumpam laikui pacientų nenori priimti, o dažnai ir vietų nėra. Tad belieka vėl ieškoti nelegalių slaugių, kurios už gerokai mažesnį atlygį prižiūrės močiutę: poilsio šeimai verkiant reikia.

    „Kas turi slaugomų artimųjų, žino, koks tai sunkus darbas, – kalbėjo Lilija. – Tikrai esame dėkingi už šią paslaugą socialiniams darbuotojams, kiekvienam jų mažiausiai reikėtų užkabinti po medalį, kad visiškai svetimu žmogumi rūpinasi kaip savu. Bet norėtųsi ir atitinkamo Savivaldybės rūpesčio mūsų senjorais. Suprantu, kad už šias paslaugas reikia mokėti, bet ar Savivaldybė neturėtų prisiimti nors dalį finansinės naštos? Kitaip vėl grįšime į laikus, kai žmonės ieškosi asmenų, šias paslaugas teikiančių nelegaliai.“

    Laikino atokvėpio paslauga daliai šeimų tampa prabanga, nors tai iš tiesų gyvybiškai būtina pagalba, leidžianti bent trumpam atsikvėpti nuo sunkių kasdienių rūpesčių. ASOCIATYVI SEKUNDE.LT ARCHYVO nuotr.

    Moka skirtingai

    Ar išties taip drastiškai brango atokvėpio paslauga, miesto Savivaldybės Socialinių reikalų skyriaus vedėja Audrė Grainienė atsakyti negalėjo.

    Pasak jos, kiek žmogus turės mokėti už socialines paslaugas, tarp jų ir atokvėpio, priklauso nuo jo gaunamų pajamų, turimo turto ir kitų dalykų.

    „(…) viena ranka davė, kita atėmė. Bet rinktis nelabai turime iš ko, nes pagalba į namus – ne prabanga, o būtinybė.“

    Artimąjį slauganti panevėžietė

    „Kiekvieno žmogaus situacija – individuali. Vienas žmogus už tą pačią paslaugą mokės vieną kainą, kitas – kitą. Nėra vienos taisyklės. Artimieji tegul ateina pas mus ir pasižiūrėsime, gal įvyko koks nesusikalbėjimas. Tokie dalykai sprendžiami asmeniškai. Esame atviri kalbėtis“, – teigė A. Grainienė.

    Lėšų skiria valstybė

    Viešosios įstaigos „Mūsų senjorai“, teikiančios paslaugas Lilijos artimajam, direktorė Justina Petrauskė paaiškino, kad Savivaldybė už atokvėpio paslaugas mokanti 11 eurų už valandą. Toks pat įkainis yra ir dieną, ir savaitgaliais ar švenčių dienomis, toks ir naktimis.

    Bet viešoji įstaiga už darbą savaitgaliais ar švenčių dienomis savo darbuotojams, kaip ir priklauso pagal įstatymus, privalanti mokėti maždaug pusantro karto didesnį užmokestį. Taip susidaro nemažas skirtumas, kurį ir turi sumokėti slaugomo asmens artimieji ar jis pats.

    „Savivaldybė moka tik dieninį įkainį, bet mes už savaitgalį ar švenčių dienas turime mokėti darbuotojams pusantro karto daugiau. Tik taip galime motyvuoti ir šį sunkų darbą atliekančius savo darbuotojus. Tam, kad ir patys išgyventume, klientų turime paprašyti susimokėti komerciniu įkainiu. Jeigu tos atokvėpio paslaugos reikia visai savaitei, susidaro nemaža suma“, – sutinka J. Petrauskė.

    Direktorės teigimu, jie yra tik paslaugų teikėjai – kokios bus socialinių paslaugų kainos, nustato Savivaldybė.

    Nuo naujųjų metų pradžios daliai žmonių šios paslaugos išties gerokai pabrango. Ir jiems patiems teko išklausyti žmonių nepasitenkinimo. Visgi tik labai nedidelė dalis klientų socialinių paslaugų atsisakė.

    „Iš pradžių žmonės išsigando išaugusių kainų. Bet turėjome labai nedaug atvejų, kai šių paslaugų buvo atsisakyta“, – sakė J. Petrauskė.

    Anot jos, paprastai taip būna tuomet, kai patys namiškiai turi galimybę slaugyti savo artimąjį.

    „Daugelis ir toliau naudojasi paslaugomis į namus, – teigia pašnekovė. – Priežiūros paslaugas į namus gaunantys asmenys yra susitvarkę popierius dėl specialiųjų poreikių – valstybė nuo naujųjų metų ženkliai pakėlė slaugos ar priežiūros pinigus. Tie pinigai ir yra tam, kad galėtų susimokėti už savo priežiūrą.“

  • Žmones su negalia nuvežti pas gydytoją valstybė nebeturi pinigų

    Žmones su negalia nuvežti pas gydytoją valstybė nebeturi pinigų

    Regionuose tolstant medicinai nuo žmogaus, pernai liepą visoje šalyje pradėta teikti pacientų pavėžėjimo paslauga.

    Visgi tam numatytas biudžetas išseko. Nuo birželio pradžios nemokamai gydymo įstaigas pasiekti galės gulintys bei į transplantacijos procedūrą vykstantys pacientai.

    O kitų net ir sunkių pacientų kelionė į gydymo įstaigas priklausys tik nuo savivaldybių malonės. Panevėžio savivaldybė užtikrina, kad, nepaisant pasikeitusios nacionalinio lygmens tvarkos, pavėžėjimo paslauga būtų be pertrūkių teikiama ir hemodializuojamiems pacientams.

    Nemato žmonių

    Negalią turinčiuosius po vienu stogu subūrusios Panevėžio krašto žmonių su negalia sąjungos vadovas Jonas Dumša teigė, kad pavėžėjimo paslauga labai reikalinga, tačiau patys neįgalieji pastebi, kad lėšos buvo naudojamos neracionaliai, dėl to biudžetas taip greitai ir išsemtas.

    „Pažįstama moteris užsisakė pavėžėjimo paslaugą iš Panevėžio į Birštono sanatoriją, bet taksi atvyko iš Kauno. Ir tokių istorijų – ne viena. Ar čia racionaliai naudojamos lėšos, jei transportas atvyksta iš visai kito miesto?“– stebisi J. Dumša.

    Pasak jo, pavėžėjimo paslauga teikiama tik darbo dienomis, bet ir Panevėžio krašto žmones su negalia vienijanti sąjunga yra sulaukusi prašymo padėti pervežti ligonę iš gydymo įstaigos į slaugos ligoninę savaitgalį, kai pavėžėjimo paslauga neprieinama.

    „Jeigu tik kokia nestandartinė situacija, sistema stringa, žiūrima ne į žmogų, o pasibaigusį darbo laiką“, – sako J. Dumša.

    Pasak jo, nors Panevėžyje kursuoja autobusai, nevaikštantiems ar sunkiai judantiems neįgaliesiems jais važinėti nėra patogu.

    Todėl J. Dumšos vadovaujama organizacija savo narius į užsiėmimus stengiasi atsivežti pati.

    „Kadangi ir aš sėdžiu ratukuose, autobusų vairuotojai mane puikiai mato. Bet yra žmonių, kurie sunkiai vaikšto, nors vizualiai to nematyti. Jiems reikia, kad autobusai privažiuotų arčiau šaligatvio, bet taip ne visuomet būna. Tokia pati problema egzistuoja visoje Lietuvoje“, – pažymi J. Dumša.

    P. Židonio nuotr.

    Nori ne tik pas gydytojus

    Anot J. Dumšos, labai geras projektas buvo socialinis taksi, kuris veždavo ne tik į gydymo įstaigas. Jo nebeliko, o privačių iniciatyvų neatsiranda.

    Privatus taksi, kuris galėtų vežti ir neįgaliuosius, būtų išsigelbėjimas daugeliui negalią turinčiųjų. O juo naudotis būtų itin patogu ir mamoms su kūdikių vežimėliais.

    „Negalią turintiems žmonėms reikia nuvykti ne tik į gydymo įstaigą, nemažai jų norėtų nueiti į kokį kultūrinį ar sporto renginį, bet be kitų pagalbos pasiekti namų neįmanoma. Jeigu tik turėtume mieste bent porą automobilių, kurie galėtų vežti ir ratukuose sėdintį žmogų, problema išsispręstų. Jau nekalbu apie kaimiškose vietovėse gyvenančius – ten žmonėms išvis sudėtinga, nes labai sumažino ir viešojo transporto. Visuomenė sensta, tad ši problema tik gilės“, – mano J. Dumša.

    Staigmena išmušė iš vėžių

    Žinia, kad pacientų pavėžėjimo paslaugai nebeliko valstybės finansavimo, lyg perkūnas iš giedro dangaus buvo ir šią paslaugą organizuojantiems socialinių paslaugų centrams.

    Panevėžio socialinių paslaugų centro direktorė Lina Kazokienė teigė, kad žinia apie nutrauktą finansavimą pacientų pavėžėjimui išties nustebino.

    „Tikrai labai netikėta, tuo labiau kad važiavome į mokymus, konsultacijas, vyko pasitarimai tarp savivaldybių, diskutavome, kaip aktyvinti šią paslaugą, ir staiga gauname žinią, kad nutrūksta finansavimas“, – stebisi L. Kazokienė.

    Pasak jos, iš Panevėžio biudžeto lėšų nemokama pavėžėjimo paslauga buvo teikiama dializuojamiems asmenims – hemodializuojami pacientai ir toliau bus vežiojami į gydymo įstaigą, kaip buvo iki šiol.

    Valstybė apmokėdavo keliones tų asmenų, kurie registruodavosi dėl pavėžėjimo bendru telefono numeriu 1808.

    Šią paslaugą Panevėžyje teikdavo privatus vežėjas, laimėjęs skelbtą viešųjų pirkimų konkursą. Pavėžėjimo paslauga nemokamai buvo galima pasinaudoti, jeigu žmogus turi gydytojo siuntimą arba mažas pajamas ir vyksta į gydymo įstaigas.

    Dabar, pasak L. Kazokienės, nežinia, kaip bus su žmonėmis, kurie užsiregistravo jau anksčiau.

    „Jeigu žmogus registravosi tiesiai per Socialinių paslaugų centrą, tikrai nuvešime, o kaip bus su tais, kurie registravosi numeriu 1808, kol kas negalime atsakyti, nes patys nežinome. Mums patiems daugiau klausimų nei atsakymų. Ieškosime su Savivaldybe sprendimo ir nepalikti žmonių su jų problemomis vienų“, – pažadėjo L. Kazokienė.

    Lina Kazokienė. P. Židonio nuotr.

    Be susisiekimo neliks

    Panevėžio rajono socialinių paslaugų centro direktorius Gintaras Navickas teigė, kad pacientų pavėžėjimo paslauga rajone teikiama jau ketveri metai ir ji finansuojama iš rajono Savivaldybės biudžeto.

    Todėl nutrūkus valstybės finansavimui rajono gyventojai, tikina G. Navickas, neliks be susisiekimo su gydymo įstaigomis.

    „Pradėjome vieni pirmųjų, kai dar net nebuvo ši paslauga organizuojama visos Lietuvos mastu. Tokia paslauga kaimiškose vietovėse labai reikalinga, tad ir toliau bus užtikrinama“, – sako G. Navickas.

    Tačiau Panevėžio rajone tėra vos du automobiliai, kurie iš kaimų žmones vežioja į įvairias gydymo įstaigas.

    O jei pacientas yra gulintis, jo pavėžėjimo paslauga perkama iš privataus vežėjo, kuris turi tam pritaikytą transporto priemonę.

    Pasak G. Navicko, pavėžėjimo paslauga rajone labai paklausi. Norint ją gauti, reikia kreiptis į savo seniūnijos socialinį darbuotoją, šis užpildo tam tikrą formą ir persiunčia Socialinių paslaugų centrui. Taigi, vietą rezervuoti reikia kuo greičiau.

    „Labai prašome, kad gyventojai registruotųsi kuo anksčiau, nes yra buvę ir taip, kad tą pačią dieną reikia nuvežti tris pacientus, bet turime tik du automobilius. Tokių atvejų, kad būtų piktnaudžiavimo, pavyzdžiui, žmogus turi savo nuosavą transportą, bet nori pasinaudoti Savivaldybės pagalba, nepasitaikė“, – teigė G. Navickas.

     

  • Panevėžys pagerbs medicinos darbuotojus  

    Panevėžys pagerbs medicinos darbuotojus  

    Miesto Savivaldybės taryba patvirtino sprendimą kasmet skirti premijas labiausiai nusipelniusiems miesto sveikatos priežiūros specialistams – „Metų gydytojui“, „Metų slaugytojui“ ir „Metų sveikatos specialistui“.

    Šia iniciatyva siekiama įvertinti medicinos darbuotojus už jų profesionalumą, atsakingą darbą ir indėlį į miesto bendruomenės sveikatą.

    Premijos bus teikiamos balandžio pabaigoje minint Medicinos darbuotojų dieną – kiekvienam iš trijų apdovanotųjų bus skirta po 1000 eurų.

    Šiemet šios premijos bus įteiktos pirmą kartą.

    Siekiant objektyviai įvertinti ir išrinkti labiausiai nusipelniusius sveikatos priežiūros specialistus, bus organizuojamas konkursas. Vertinant kandidatus – atsižvelgiama į jų profesinius pasiekimus, pacientų atsiliepimus, darbo patirtį, veiklą bendruomenėje, lojalumą įstaigai, švietėjišką ir mokslinę veiklą, vadovų bei kolegų rekomendacijas.

    Premija tam pačiam asmeniui galės būti skirta ne dažniau nei kas penkerius metus.

  • „Tiesiog pasaulio pabaiga“ tapo nauja pradžia

    „Tiesiog pasaulio pabaiga“ tapo nauja pradžia

    Nors sakoma, kad atsitiktinumų nebūna, vienas žinomiausių Lietuvos teatro ir kino aktorių, režisierius Valentinas Masalskis įsitikinęs: visas gyvenimas – atsitiktinumų virtinė.

    Savo angelui sargui jis dėkingas, kad tie atsitiktinumai suvedė su garsiausiu savo srities profesionalu Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytoju radiologu Andriumi Pranculiu.

    Į Panevėžio medikų rankas režisierius V. Masalskis pateko sudėtingos būklės, tačiau jau kitą dieną po operacijos dalyvavo Juozo Miltinio dramos teatre statomos pjesės „Tiesiog pasaulio pabaiga“ repeticijoje.

    Tylusis žudikas

    Tyliuoju žudiku vadinama aterosklerozė – kraujagyslių pakenkimai – viena dažniausių patologijų.

    Didžiausia bėda, kad dažnai žmogus nesupranta sergantis ateroskleroze, kol nepasireiškia simptomai.

    Ne taip retai ši liga iš karto smogia visu stiprumu – ištinka insultas ar miokardo infarktas.

    Režisierius, aktorius Valentinas Masalskis taip pat nė neįtarė, kad jo miego arterija beveik visiškai užsikimšusi, kol vieną dieną namuose tiesiog nualpo.

    „Gyvename lydimi atsitiktinumų. Atsitiktinumas, kad praradau sąmonę savo namuose, kad kitą dieną jau lėkiau į repeticiją Panevėžyje, kur buvo Andrius (gydytojas Andrius Pranculis – aut. past.). Susipažinau su Andriumi tik todėl, kad atsirado Audra iš Kintų, kuri su Andriumi kartu buvo Amerikoje pirkti aparatūros. Ji netyčia užėjo pas mano žmoną į parodą, ši netyčia išsipasakojo ir taip netyčia čia atsidūriau“, – apie kiek painiai susiklosčiusias aplinkybes, atvedusias į Respublikinę Panevėžio ligoninę, pasakojo V. Masalskis.

    Režisierius Valentinas Masalskis. G. Kartano nuotr.

    Stebuklo dalis

    Klaipėdoje gyvenantis režisierius atsitiktinumu vadina ir faktą, kad prieš kiek daugiau nei pusmetį sutarė Panevėžyje, J. Miltinio dramos teatre statyti naujausią savo premjerą – Žano Luko Lagarso dramą „Tiesiog pasaulio pabaiga“.

    O Respublikinėje Panevėžio ligoninėje dirba vienas geriausių visoje šalyje radiologų A. Pranculis. Nors susitikimą su A. Pranculiu režisierius norėjęs atidėti, juk visa kūrybinė komanda intensyviai ruošėsi premjerai, tačiau netikėtai sušlubavusi sveikata privertė ieškoti pagalbos.

    V. Masalskiui atvykus į Respublikinę Panevėžio ligoninę, jos Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vedėjas Arūnas Čepkauskas režisieriui atliko echoskopiją ir pacientą nukreipė pas gydytoją radiologą A. Pranculį.

    „Kaip paskambinau gydytojui, jis pakvietė ateiti aštuntą valandą ryte, o vakare galbūt pavyks padaryti operaciją. Pajuokavau: tai ką dabar – man galvą skelsite ar kaip kitaip bandysite gelbėti? Ne, sako, pabandysiu įlįsti į vidų. Ir išties, mane pirmadienį išoperavo, o jau antradienį 11 val. dalyvavau repeticijoje“, – prisiminė V. Masalskis.

    A. Pranculio režisieriui atliekamoje operacijoje dalyvavo ir pats A. Čepkauskas.

    Režisieriaus teigimu, ši operacija prilygo kone stebuklui, sukėlusiam savotišką šoko terapiją.

    Po operacijos jis apskambino visus artimuosius, nes vis dar buvo sunku suvokti, kas įvyko.

    „Per penkiolika minučių buvo nustatyta, kad mano gyvybė kabo ant plauko, per tas pačias penkiolika minučių įlindo į mano galvą ir atvėrė užsikimšusią arteriją. Nežinau net kaip apsakyti savo dėkingumą – ligoninę dabar galiu vadinti savo antrojo gimimo vieta. Be galo esu dėkingas visam kolektyvui“, – kalbėjo V. Masalskis.

    Visą medikų komandą, grąžinusią jam sveikatą, režisierius pakvietė į savo režisuojamo spektaklio premjerą J. Miltinio dramos teatre.

    „Nesu išskirtinis atvejis. Gydytojas A. Pranculis tikrai turėjo dar sudėtingesnių atvejų. Bet tai tik įrodo, kad pasaulis yra žymiai įdomesnis, negu mums patiems atrodo. Galiu drąsiai pasakyti: mano gyvenimas man nepriklauso. Aš tiesiog gyvenu, o kažkas mane saugo, kad atsidūriau būtent čia, Panevėžyje. Labai gera stebėti tą gyvenimą. Ir kaip bitelei rinkti tuos visus įvykius“, – kalbėjo V. Masalskis.

    Po mėnesio režisieriui teks dar kartą aplankyti Panevėžio medikus – atvykti tyrimams pas A. Čepkauską.

    Itin dažna patologija

    Respublikinės Panevėžio ligoninės intervencinis radiologas A. Pranculis pripažįsta: režisieriaus V. Masalskio būklė buvo itin sudėtinga ir laukti ilgiau buvo rizikinga – miego arterija visiškai susiaurėjusi.

    „Galime sakyti, kad paciento gyvybė kabojo ant plauko“, – kokios būklės garsusis režisierius atvyko į ligoninę, pasakojo A. Pranculis.

    Mediko teigimu, tokia patologija ganėtinai dažna ir itin pavojinga, nes gali lemti greitą krešulio susidarymą.

    O kai kraujagyslė tiek daug susiaurėjusi, krešulį labai sudėtinga ištraukti.

    „Jei nebūtų pavykę atlikti stentavimo, rizika patirti insultą būtų buvusi labai didelė. Galime pasidžiaugti, kad V. Masalskis į ligoninę atvyko pačiu laiku. Pacientas atvyko rizikingos būklės, pati operacija taip pat buvo rizikinga, bet viskas praėjo sklandžiai“, – sako A. Pranculis.

    Gydytojas A. Pranculis. G. Kartano nuotr.

    Padėka – geriausias įvertinimas

    V. Masalskis gyvybę gelbėjusiam medikui atsidėkojo padovanodamas knygą apie save patį „Ieškant teatro“ ir simbolinę prasmę turinčią skulptūrą.

    Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Mindaugas Vaitkus teigė, jog kad ir kaip būtų gaila, dauguma visuomenės dažniau mėgsta rašyti neigiamus atsiliepimus, nors medikai visada siekia geriausio rezultato – ar gydytų prezidentą, ar režisierių, ar paprastą žmogų.

    Tad kiekviena padėka – didžiulis įvertinimas ir paskatinimas.

    Mindaugas Vaitkus. G. Kartano nuotr.

    „Visos padėkos malonios. Kai ant operacinio stalo guli žinomas žmogus, natūralu, kad ir gydytojui gali sudrebėti ranka, bet šįkart ranka nesudrebėjo, tai tik įrodo mūsų specialistų profesionalumą“, – sako M. Vaitkus.

     

     

  • Magnetinių audrų kalendorius: gruodis

    Magnetinių audrų kalendorius: gruodis

    Šiuos metus išlydės padidėjusio Saulės aktyvumo mėnuo. Tad magnetinių audrų artimiausiomis savaitėmis galima tikėtis nemažai, ypač pirmojoje gruodžio pusėje.

    Jeigu prognozės dėl Saulės vainikinės masės išmetimų pasitvirtins, kelios tų audrų, tikėtina, bus itin stiprios.

    Nors Žemės magnetinio lauko svyravimai yra natūralus reiškinys ir mūsų planetai jokia naujiena, jų dažnis ir stiprumas pastaraisiais metais gerokai išaugo. Dėl to kaltas vadinamasis Saulės aktyvumo maksimumas: šviesulio aktyvumo ciklas, trunkantis maždaug 11 metų, kaip tik pasiekė piką. Tai suteikia mums progą kaip niekad dažnai grožėtis Šiaurės pašvaistėmis, tačiau daliai žmonių prideda nepaaiškinamo nesveikavimo dienų.

    Kaip užeina, taip ir praeina

    Kai kurių šaltinių duomenimis, kas dešimtas pasaulio gyventojas kenčia dėl vadinamosios meteopriklausomybės. Tokiems žmonėms sunku pakelti net paprastas orų permainas, ką ir kalbėti apie magnetinio lauko svyravimus. Todėl jų dienas dažnam gali lydėti kurie nors iš visos puokštės nemalonių simptomų:

    • galvos skausmai ir migrena,

    • miego sutrikimai (nemiga arba padidėjęs mieguistumas),

    • psichologiniai pokyčiai (dirglumas, agresija, dažna nuotaikų kaita),

    • širdies ir kraujagyslių sistemos veiklos sutrikimai (tachikardija, aritmija, padidėjęs arterinis kraujospūdis),

    • kognityvinių funkcijų nusilpimas (sumažėjęs dėmesingumas, pablogėjusi atmintis, protinės veiklos sutrikimai, sutrikęs orientavimasis aplinkoje),

    • raumenų ir sąnarių skausmai (dažniausiai neseniai patirtų traumų vietose),

    • energijos stygius (silpnumas, greitas nuovargis, liguista savijauta),

    • virškinimo trakto veiklos sutrikimai (dingęs apetitas, vidurių užkietėjimas).

    Ir tai tik labiausiai paplitusios magnetinių audrų įtakos sveikatai. Kiekvieno žmogaus organizmas į jas reaguoja savaip, tad galimi ir individualūs negalavimai. Gera žinia, kad šie paprastai būna trumpalaikiai ir praeina vos tik aprimsta gamta. Tad jeigu sveikata sutrinka rimčiau nei paprastai, nedvejokite kreiptis medicinos pagalbos: nebūdingi simptomai gali byloti apie rimtesnius sveikatos sutrikimus.

    Kritinės dienos

    Gruodžio 2, 3, 8, 11, 20, 29 ir 31-ąją prognozuojamos silpnos magnetinės audros. Dauguma žmonių jų nė nepajus.

    Gruodžio 6–7, 15 ir 17-ąją tikimasi vidutinio intensyvumo magnetinių audrų. Meteopriklausomiems asmenimis tuo metu galimi savijautos pablogėjimai.

    Gruodžio 1, 12 ir 16-ąją numatomos pačios stipriausios magnetinės audros per visą mėnesį. Jas greičiausiai jusime jau visi, todėl jeigu būtina vartoti kokius nors vaistus, tomis dienomis pasistenkite visur turėti jų po ranka ir šiaip atidžiau stebėti savijautą.

    Nepalankios dienos

    Kaip ir kiekvieną mėnesį, gruodį bus potencialiai nepalankių dienų – tik jau ne dėl Saulės aktyvumo, bet dėl Mėnulio fazių įtakos. Pastarosios, ne paslaptis, taip pat gali veikti organizmą bei savijautą.

    1-ą ir 31 dienomis, kaip visada per jaunatį, galite susidurti su energijos stygiumi. Organizmas bus silpnesnis nei paprastai, pažeidžiamesnis ir jautresnis ligoms, kitokiam neigiamam poveikiui iš šalies. Nuovargis kamuos labiau nei kitomis mėnesio dienomis.

    15 dieną, stojus pilnačiai, prasidės fizinių jėgų pikas. Tačiau intensyvus pilnaties poveikis ne visiems bus į naudą ir gali priešingai provokuoti didelį dirglumą ar net agresiją. Daug kam kils bėdų dėl miego, sumažės darbingumas.

    8-ą ir 23 dienomis – per priešpilnį ir delčią atitinkamai – bus sunkesnis metas emociškai jautriems žmonėms. Juos be priežasties gali kamuoti nerimas ir baimės.

    9, 10, 15, 16, 24 ir 30 dienos bus tiesiog visomis prasmėmis nepalankios sveikatai. Tai metas, kai tampame mažiau atsparūs išoriniam poveikiui ir jautresni negatyvui.

  • Nemokamas gydymas – nepasiekiamas

    Nemokamas gydymas – nepasiekiamas

    Lietuvos vaikų burnos sveikata – tragiška: kone 80 proc. mažamečių nuo 6 iki 12 metų jau turi ėduonies pažeistų dantų, o apie trečdalis – ir įvairių sąkandžio patologijų. Tačiau patekti pas valstybinėje įstaigoje dirbantį ortodontą – laimės dalykas. Panevėžietė pasakoja tokio vizito laukianti jau metus.

    Odontologai jau ne pirmi metai skambina pavojaus varpais, kad vaikų burnos sveikata – tragiška: kone 80 proc. mažamečių nuo 6 iki 12 metų jau turi ėduonies pažeistų dantų, o apie trečdalis – ir įvairių sąkandžio patologijų.

    Tačiau patekti pas valstybinėje įstaigoje dirbantį ortodontą – laimės dalykas. O privačių specialistų paslaugų kainos ne kiekvienai šeimai įkandamos.

    Kaip „Sekundei“ pasakojo panevėžietė Algė, dar pernai po profilaktinio vaikų sveikatos tikrinimo iš odontologo ji išgirdusi, kad abiem dukroms reikalingas ortodontinis gydymas. Panevėžio odontologijos poliklinikoje dirba vienintelė ortodontė, kurios paslaugas kompensuoja Ligonių kasa.

    Praėjusią žiemą pasiskambinusi į polikliniką Algė išgirdo, kad naujų pacientų registracija sustabdyta, mat eilėje pas vienintelę tokią specialistę – per šeši šimtai prisirašiusių pacientų. Mamai pasiūlyta skambinti vėliau.

    „Bandžiau skambinti šių metų sausio pradžioje, bet ir vėl išgirdau, kad dar neregistruoja. Lygiai tą patį išgirdau ir šią vasarą. Nuvykus pasitikrinti profilaktiškai, iš odontologės sulaukiau priekaištų, kad per metus nenuvedžiau vaikų pas ortodontą. Bet kaip tą padaryti? Paskambinus į polikliniką ir vėl negalėjo mūsų užregistruoti, liepė skambinti savaitės pabaigoje “, – guodėsi Algė.

    Mama ironizuoja, kad dukros ir pilnametystės sulauks, kol pateks pas ortodontę.

    Išeitis – pagalbos ieškoti privačiose klinikose, tačiau jų šeimai tai per brangu.

    „Vienos iš dukrų draugei visai neseniai sudėti breketai. Visas šis malonumas kainavo 1800 eurų ir tai dar ne pabaiga, nes pas ortodontą teks lankytis kas porą mėnesių. Breketų reikia abiem dukroms ir privati paslauga ne mūsų šeimos kišenei“, – teigė Algė.

    Su tūkstančiu eurų neišsivertė

    Privačiose klinikose dirbantys specialistai kartais lieka vienintelis pasirinkimas.

    Kaip pasakojo panevėžietė Auksė, jos paauglė dukra apie penkerius metus nešiojo ortodontines plokšteles, paskirtas Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos ortodontės.

    Tačiau jas išėmus dantys ir vėl išsiklaipė. Mama mergaitę užregistravo pas Panevėžio miesto odontologijos poliklinikos gydytoją ortodontę, bet sulaukusi eilės išgirdo, kad atvejis per daug sudėtingas. Joms pasiūlyta pagalbos ieškoti Vilniaus „Žalgirio“ klinikoje, tačiau ir ten eilėje būtų reikėję laukti apie dvejus metus.

    „Nusprendėme nieko nelaukti ir kreiptis į privačią kliniką Panevėžyje, į kurią atvažinėja ortodontė. Pas ją vizitą gavome po poros mėnesių“, – pasakojo panevėžietė.

    Čia šeima išgirdo, kad breketus galima dėti, bet būtina paauglei išrauti visus protinius dantis.

    Kad būtų pigiau, Auksė bandė registruoti dukrą pas ligoninės chirurgą, bet pas jį išrauti dantukų būtų reikėję laukti mažiausiai pusmetį, o ir visų keturių dantų vienu metu traukti negalėjo.

    Šeima pasirinko greitesnį variantą – toje pačioje klinikoje išoperuoti visus keturis protinius dantis taikant narkozę, tai kainavo 700 eurų.

    Dar tūkstantis eurų atsiėjo pigiausi, metaliniai dantų breketai.

    „Maždaug kas du tris mėnesius dukra turi apsilankyti pas ortodontą, kad būtų pareguliuoti breketai. Kiekvienas toks apsilankymas kainuoja dar po 50 eurų“, – kokių investicijų reikia į vaiko dantų sveikatą, pasakojo mama.

    Pandemijos pasekmės

    Panevėžio odontologijos poliklinikos direktoriaus pavaduotoja, laikinai einanti direktoriaus pareigas, Santa Miežinienė teigė, kad visi ortodontinio gydymo laukiantys pacientai registruojami į išankstinę eilę, kurią galima stebėti portale esveikata.lt.

    Tokia registracijos tvarka atsirado dar per pandemiją, kai buvo sustabdytos visos odontologijos paslaugos.

    „Vien pusantrų metų aptarnavome tik tuos pacientus, kuriems jau buvo pradėtas gydymas. Reikia suprasti, kad vidutiniškai ortodontinis gydymas trunka apie trejus metus“, – teigė S. Miežinienė.

    Pasak direktorės, pernai liepą, prieš gydytojai išeinant atostogauti, registracija taip pat buvo sustabdyta, mat susidarė jau 670 laukiančiųjų eilė.

    Spalį planuota naujų pacientų registravimą atnaujinti, tačiau jie pradėti registruoti tik šių metų vasarį. Apie tai buvo informuota ir Panevėžio savivaldybė.

    „Dabar jeigu tik pacientas turi siuntimą, jis registruojamas į eilę. Tikrai negali būti taip, kad registratūroje paciento neregistravo“, – stebėjosi poliklinikos vadovė.

    Gydytis į Panevėžį – net iš pajūrio

    S. Miežinienės teigimu, šiuo metu pirminio apsilankymo pas ortodontą laukia 440 pacientų, pakartotino – 158. Vidutiniškai per dieną gydytoja priima apie septyniolika pacientų. Užsiregistravus dabar, vizito reikėtų laukti 4–5 mėnesius.

    „Tokios eilės susidaro ir dėl specialistų trūkumo visoje Lietuvoje. O mes neturime teisės nepriimti pacientų iš kitų miestų. Jų geografija tikrai labai plati – atvyksta net iš Klaipėdos, Telšių, ypač daug šiauliečių. Šią savaitę pas mus lankėsi mama su vaiku iš Šiaulių, ji pasakojo, kad ortodonto paslaugų savo mieste sulauktų tik 2027-aisiais“, – pasakojo S. Miežinienė.

    Neatsakingi pacientai

    Odontologijos poliklinikos vadovės teigimu, visoje Lietuvoje labai nedaug ortodontų, sudariusių sutartis su Ligonių kasa.

    „Kai kuriais atvejais tėvai turi padengti dalį ortodontinio gydymo, bet tikrai tai ne tokios sumos, kurias sumokėtų gydydamiesi privačiai“, – sakė S. Miežinienė.

    Poliklinikos direktorės teigimu, eilės būtų mažesnės, jeigu patys pacientai būti atsakingesni. Pavyzdžiui, trečiadienį pas gydytoją ortodontę neatvyko net keturi pacientai ir apie savo neatvykimą net nesiteikė pranešti.

    „Po kelių dienų tėvai skambina į registratūrą ir prašo priimti, bet pacientas tokiu atveju keliauja į eilės galą. Ten pat keliauja ir tie pacientai, kuriems, atėjus eilei, kelias dienas iš eilės neįmanoma prisiskambinti. Nors turime ir pavyzdingų pacientų, informuojančių, jog negalės atvykti. Tokiais atvejais ieškome galimybės juos priimti kitu, papildomu laiku“, – sakė S. Miežinienė.

     

  • Vietoj senų garažų – modernus sveikatos centras

    Vietoj senų garažų – modernus sveikatos centras

    Apleisti garažai M. Tiškevičiaus gatvėje, Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės kieme, netrukus turėtų virsti moderniu dviejų aukštų pastatu.

    Čia įsikurs nauja sveikatos įstaiga – Paliatyvios pagalbos dienos centras.

    Tarp namų ir ligoninės

    Šiuo metu paliatyvi pagalba panevėžiečiams teikiama Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje. Visgi, miesto Savivaldybės Sveikatos poskyrio vedėjo Mindaugo Burbos teigimu, poreikis yra gerokai didesnis, nei ligoninė jį gali patenkinti.

    Planuojama, kad naujame Paliatyvios pagalbos dienos centre paslaugas gaus senatvės pensininkai, nebegalintys savimi pasirūpinti, sergantieji lėtinėmis ar onkologinėmis ligomis, taip pat kiti asmenys, kuriems reikalinga ilgalaikė priežiūra.

    Skirtingai nei Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje, čia atvykstantys pacientai nebus tokios sunkios būklės. Sulaukę jiems reikalingų sveikatos paslaugų, vakarais ir vėl išvyks į namus.

    „Priklausomai nuo žmogaus būklės, centre paslaugos bus teikiamos 2–8 valandas ir vakare išvykstama į namus. Reikia pabrėžti, kad šio centro lankytojai nebus labai sunkūs ligoniai, kuriems reikia intensyvios paliatyvios priežiūros. Kiekvienam žmogui geriausia sveikti savo namuose, tad ši įstaiga būtų tarpinė grandis tarp namų ir stacionaraus gydymo ligoninėje“, – teigė M. Burba.

    Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės kieme netrukus prasidės statybos – seni garažai bus rekonstruoti į modernų Paliatyvos pagalbos dienos centrą. G. KARTANO nuotr.

    Nauja sveikatos įstaiga

    Planuojama, kad ilgalaikės priežiūros dienos centras pirmaisiais veiklos metais aptarnaus iki 3 024 asmenų, kuriems nustatyti specialieji poreikiai.

    Įstaiga būtų pajėgi vienu metu priimti apie dešimt pacientų. Čia jiems bus lašinamos lašinės, leidžiami vaistai, dirbs kineziterapeutas, psichologas.

    Naujoje sveikatos įstaigoje planuojama įkurti apie 12 naujų darbo vietų.

    „Kai taip trūksta specialistų, bus iššūkis surinkti komandą“, – pripažįsta M. Burba.

    Projekte numatyta vieno aukšto garažus rekonstruoti į dviejų aukštų modernų pastatą.

    Jo pirmame aukšte suplanuotos darbuotojų patalpos, bendrieji kabinetai, reikalingi pacientams, poilsio zona bei įvairios techninės, pagalbinės patalpos.

    Iš poilsio zonos numatomas išėjimas į lauko terasą ir žaliąją zoną. Ties laiptine suprojektuota stoginė greitosios pagalbos automobiliui su elektros įkrovos stotele.

    Antrame aukšte bus įrengtos palatos pacientams, dar viena poilsio lauko zona, į kurią bus patenkama iš koridoriaus.

    „Šiemet turėjome tris atvejus, kai artimieji, pasibaigus nemokamam slaugos laikui, atsisakė pasiimti savo artimąjį. Pareiškė dėkite, kur norite, kad ir prie bažnyčios palikite.“

    K. Valantinas

    Nepalikti namų

    Pasak M. Burbos, Paliatyvios pagalbos centro statybos bus finansuojamos iš Europos Sąjungos fondų. Maždaug trečdalį reikalingų lėšų savo biudžete turės rasti ir Savivaldybė.

    Terminas, per kurį reikia įgyvendinti šį projektą, ganėtinai trumpas, tad, anot M. Burbos, vietos, kur galėtų atsirasti toks centras, paieškoms nebuvo laiko, o ir tuščių sklypų miesto centre beveik nelikę.

    Naujojo centro statybas numatyta baigti jau kitų metų vasaros pabaigoje.

    Pagal projektą ne tik bus pastatytas Paliatyvios pagalbos dienos centras. Trys ambulatorinės slaugos paslaugas namuose teikiančios komandos bus aprūpintos reikalinga įranga ir priemonėmis.

    „Senstant visuomenei, daugėjant onkologinių ir kitų gyvybei pavojingų ligų, paliatyvioji pagalba tampa vis aktualesnė. O ir valstybės sveikatos politika koncentruojasi į tai, kad žmogus kaip įmanoma ilgiau gyventų savo namuose, kur gautų jam reikalingas sveikatos paslaugas. Taip geriau ir pačiam žmogui, ir valstybei toks pagalbos modelis kainuoja daug pigiau“, – teigia M. Burba.

    UAB „EGNA“ vizualizacija

    Pagalba artimiesiems

    Naujasis Paliatyvios pagalbos dienos centras bus pavaldus Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninei.

    Kaip teigė jos direktorius Karolis Valantinas, kol kas iš Sveikatos apsaugos ministerijos nėra gauta išaiškinimo, kokie pacientai ir kokias paslaugas galės gauti būsimoje įstaigoje.

    Paprastai ligoniai, kuriems teikiama paliatyvi pagalba, būna sunkios būklės, prikaustyti prie lovų, jiems reikalinga nuolatinė intensyvi priežiūra. Tokius kasdien vežioti į dienos centrą ir atgal į namus būtų per daug sudėtinga.

    „Kai turėsime ministerijos išaiškinimą, galėsiu plačiau pakomentuoti. Jeigu nebūtų žodžio paliatyvus, galėčiau sakyti, kad slaugos pagalbos poreikis – milžiniškas ir senstant visuomenei jis auga“, – kalbėjo K. Valantinas.

    Tokio centro atsiradimas, anot jo, būtų didžiulis palengvinimas pacientų artimiesiems. Ligoninėje skiriamas tik ribotas gulėjimo stacionare dienų skaičius. Pacientai, kuriems reikalinga slauga, dažnai po gydymo ligoninėje atkeliauja į Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę.

    „Slaugos ligoninėse tokie pacientai gali gulėti tik 120 dienų, o toliau – jau artimųjų rūpestis. Bet jei žmonės dirbantys, ne visuomet gali patys slaugyti savo artimąjį, o ambulatorinė slauga į namus labai ribota, vos kelios valandos per dieną. Kitas kelias gali būti globos įstaiga, bet ir į jas labai didelės eilės“, – teigė K. Valantinas.

    Visi netelpa

    Paliatyvios pagalbos dienos centras, K. Valantino nuomone, bent iš dalies išspręstų slaugos trūkumo paslaugų problemą.

    Anksčiau ir Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje buvo galima gauti slaugos paslaugas už jas susimokant iš savo kišenės. Dabar nebeliko ir tokios galimybės, mat ligoninėje ir taip netelpa visi pacientai, už kurių slaugą sumoka valstybė.

    „Anksčiau turėdavome laisvų lovų, kurias galėdavome skirti kritiniais atvejais, kai nebūdavo kam pasirūpinti žmogumi namuose, bet tokia paslauga kainuodavo. Dabar tokių mokamų paslaugų nebegalime suteikti, nes ir taip nesutalpiname visų pacientų. Šiemet turėjome tris atvejus, kai artimieji, pasibaigus nemokamam slaugos laikui, atsisakė pasiimti savo artimąjį. Pareiškė dėkite, kur norite, kad ir prie bažnyčios palikite. Dienos centras bent iš dalies padėtų išspręsti šitą problemą“, – mano K. Valantinas.

  • Dovanojo viltį gyventi

    Dovanojo viltį gyventi

    Iš Pajuosčio aerodromo Panevėžio pašonėje praėjusio pirmadienio rytą pakilęs karinis sraigtasparnis į Kauno transplantacijos centrą išgabeno donoro organus – viltį toliau gyventi net keliems pacientams.

    Žengti tokį žingsnį – sunkus sprendimas mirusiojo artimiesiems, visgi Transplantacijos biuro atstovai pastebi, kad visuomenės požiūris į organų donorystę keičiasi, o tai leidžia vis daugiau sunkių pacientų sulaukti bilieto į naują gyvenimą.

    Lemtingas skrydis

    Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų (KOP) sraigtasparnis, apie 9.30 val. pakilęs iš Kauno, Aleksote esančio 2-ojo paieškos ir gelbėjimo posto, pirmadienio rytą pasiekė Pajuosčio aerodromą Panevėžio rajone.

    Čia jo jau laukė Respublikinėje Panevėžio ligoninėje paruošti transplantacijai tinkami donoro organai ir gydytojų komanda.

    Medikai atskraidinti į 2-ąjį paieškos ir gelbėjimo postą bei palydėti iki Kauno transplantacijos centro.

    Transplantacijos biuro Komunikacijos skyriaus vedėjo Manto Banio teigimu, donorystė remiasi anonimiškumu, todėl atskleisti daugiau detalių negalima.

    „Tai be galo jautrus dalykas, bet galiu pasakyti, kad artimųjų dėka bus išgelbėta ne viena gyvybė“, – sakė M. Banys.

    Iš Pajuosčio aerodromo gydytojų komanda kartu su donoro organu sraigtasparniu atskraidinta į Kauną. KOP nuotr.

    Pandemijos pasekmės

    Nacionalinio transplantacijos biuro duomenimis, šiuo metu visoje Lietuvoje donorų laukia apie 300 pacientų, devyni iš jų – vaikai.

    Pasak biuro direktorės Audronės Būziuvienės, potencialių donorų – kelis kartus mažiau.

    Praėjusiais metais užregistruotas 131 potencialus donoras, bet tik 71 šeima, nepaisydama netekties skausmo, sutiko savo artimųjų organus ir audinius dovanoti transplantacijai.

    Nors apie donorystės svarbą kalbama garsiai, maždaug trečdalis visuomenės jai sako „ne“.

    Kaip teigė A. Būziuvienė, prieš pandemiją šeimų, kurios atsisakydavo paaukoti artimojo organus, būdavo apie 30 proc., per pandemiją šis rodiklis nukrito į neregėtas žemumas – atsisakymas siekdavo ir 50–60 proc.

    Vadovė svarsto, kad tam įtakos galėjo turėti koronaviruso suvaržymai, kai visos jėgos buvo metamos pandemijai suvaldyti. Be to, tuo metu atsirado iniciatyva keisti įstatymų bazę, dėl to neteisingai buvo išplatinta žinia, jeigu žmogus neužpildys specialaus prašymo, po mirties automatiškai galės tapti donoru.

    A. Būziuvienė atkreipė dėmesį, jog tai sukėlė didžiulę pasipriešinimo bangą. Tačiau, pabrėžia vadovė, tam, kad būtų galima persodinti organus, reikalingas ne tik paties žmogaus sutikimas, kurį jis gali išreikšti užpildydamas donoro kortelę, bet ir šeimos narių pritarimas.

    „Visuomenei išaiškinus, kad niekas nesikeičia, tik nuo paties žmogaus ir jo artimųjų sprendimo priklausys, ar žmogus galės tapti donoru, ar ne, situacija ėmė keistis. Šiandien galiu pasidžiaugti, kad visuomenė išgirdo ir atsisakymas paaukoti organus siekia apie 36 procentus. Pagal Europos Sąjungos standartą idealu, kai šis rodiklis yra 25 procentai. Bet jau smagu, kad mažais žingsneliais einame link to“, – teigė A. Būziuvienė.

    Pasiruošti neįmanoma

    Donorystė ir transplantacija yra be galo jautri tema, tačiau, anot Nacionalinio transplantacijos biuro vadovės, apie tai kalbėti šeimoje būtina.

    Galima pritarti ar nepritarti donorystei, bet artimiausi žmonės turėtų žinoti šį sprendimą.

    Kartais mirtis ir jaunus žmones ištinka labai greitai, kai medicina lieka bejėgė. Dėl insulto, galvos aneurizmos, traumos ar dėl kitų priežasčių žmogaus smegenys miršta, o kiti organai lieka sveiki. Tokiais atvejais, kad ir kaip keistai skambėtų, žmogaus mirtis gali tapti išsigelbėjimu vidutiniškai septyniems sunkiai sergantiems pacientams.
    „Kartais mirtis ištinka labai netikėtai ir tam pasiruošti neįmanoma. Atrodytų, ryte su brangiu žmogumi gėrėme kavą, o jau po pietų sulaukiame skambučio iš reanimacijos, kad reikia pasikalbėti. O čia sulaukiame žinios, kad, deja, belieka konstatuoti smegenų mirtį, bet galimi ir kiti žingsniai –jeigu pritartumėte donorystei, jūsų artimojo organai suteiktų šansą gyventi kitiems. Vienas žmogus gali dovanoti net septynis gyvenimus“, – kalbėjo A. Būziuvienė.

    Pasak pašnekovės, Lietuvoje iš sveiko donoro galima transplantuoti širdį, kepenis, plaučius, inkstus, ragenas, audinius. Deja, ne visi sulaukia savojo donoro. Širdį, kepenis, inkstus kurį laiką gali atstoti aparatai, bet ir tokiems ligoniams laukimo laikas yra ribotas.

    „Mirusiam žmogui organų nebeprireiks, bet tai gali išgelbėti gyvenimą kitiems. Visoje Europoje kasdien miršta vidutiniškai 19 pacientų, taip ir nesulaukusių tos vilties. Lietuvoje per metus tokių žmonių būna apie dešimt. Tad kuo daugiau su artimaisiais kalbėsime apie donorystės svarbą, tuo daugiau žmonių turės viltį pasveikti“, – sakė A. Būziuvienė.

    Audronės Būziuvienės teigimu, visoje Europoje kasdien miršta vidutiniškai 19 pacientų, nesulaukusių organų donoro. Lietuvoje per metus tokių žmonių būna apie dešimt. NACIONALINIO TRANSPLANTACIJOS BIURO nuotr.

    Sunkus apsisprendimas

    Priežastys, kodėl žmonės atsisako paaukoti artimųjų organus ir taip suteikti viltį gyventi kitiems, anot A. Būziuvienės, labai įvairios.

    Išgirdus žinią, kad sveikas žmogus netikėtai išeina, šeimą ištinka šokas. Dažnas būna sutrikęs, ar jo artimas žmogus būtų norėjęs po mirties paaukoti organus. Nors būna, kad žmonės, apimti didžiulio skausmo, net nedvejodami donorystei sako taip, nes apie tai šeimoje jau diskutavę ir žino artimojo apsisprendimą. Dar kiti tiesiog pyksta, kodėl taip staiga jo brangus žmogus mirė, ar tikrai nebuvo galima išgelbėti, nebepasitiki medicina ir apie donorystę net nenori girdėti.

    „Turėjome atvejį, kai du sūnūs nesutarė, ar jų tėtis būtų norėjęs paaukoti savo organus. Galiausiai sutiko pasvarstę, o kaip pasielgtų tėtis, jeigu organus būtų galėjęs paaukoti savo vaikams. Kartais reikia į šią sudėtingą situaciją pažvelgti iš kitos pusės. Laukiančiųjų transplantacijos per metus turime apie 400, o donorų per tą patį laikotarpį atsiranda tik apie šimtą. Vadinasi, gerokai didesnė tikimybė taip sunkiai susirgti, kad bus reikalingas donoro organas, nei pačiam paaukoti savo organą“, – kalbėjo Nacionalinio transplantacijos centro vadovė.

    Donoru tapti galima tik išskirtiniais atvejais: kai mirtis ištinka ligoninėje, kad žmogus būtų prijungtas prie gyvybines funkcijas palaikančios įrangos.

    „Turėjome atvejį, kai du sūnūs nesutarė, ar jų tėtis būtų norėjęs paaukoti savo organus. Galiausiai sutiko pasvarstę, o kaip pasielgtų tėtis, jeigu organus būtų galėjęs paaukoti savo vaikams.“

    A. Būziuvienė

    Garbės reikalas

    Pasak A. Būziuvienės, kokioje Ispanijoje garbės reikalas yra dalyvauti donorystėje. Tikimasi, kad ir Lietuvoje ilgainiui požiūris į organų donorystę keisis.

    Ne taip seniai atliktas tyrimas, per kurį apklaustos šeimos, sutikusios arba nesutikusios paaukoti artimojo organų.

    Tyrimo rezultatai nustebino: donorystei pritarusios šeimos praėjus metams nesigailėjo dėl tokio sprendimo, netgi jautėsi ramiau, padariusios tokį žingsnį. Ir jų netekties skausmas kiek atlėgo, nes net ir mylimo žmogaus mirtis turėjo prasmę – dovanoti gyvybę kitiems.

    O kone pusė šeimų, nesutikusių paaukoti mirusio žmogaus organų, jeigu tik galėtų šį sprendimą priimti iš naujo, donorystei pasakytų taip.

    „Daugelis argumentavo, kad tuo metu buvo per daug sutrikę, palaužti skausmo, negalėjo priimti sprendimo. Vadinasi, turime apie tai daugiau kalbėtis šeimose. Negali būti nieko kilniau, nei netekus artimojo priimti sprendimą gelbėti sunkiai sergančiųjų gyvybes“, – sakė A. Būziuvienė.

    Laukiančiųjų eilėje – šimtai

    Lietuvoje yra beveik 47 000 žmonių, išreiškusių pritarimą organų ir audinių donorystei bei užpildžiusių sutikimo formą donoro kortelei gauti, tačiau tam, kad mirus žmogui jo organus būtų galima paaukoti, turi pritarti ir artimieji.

    Iki šiol tokių atvejų, kad žmogui būtų diagnozuota smegenų mirtis ir jis turėjo donoro kortelę, pasitaikė tik aštuoni.

    Šiuo metu Lietuvoje organų persodinimo laukia daugiau kaip 300 žmonių. Tarp jų: 85 – inksto, 23 – širdies, 35 – kepenų, 4 – plaučių, 2 – širdies ir plaučių komplekso, 1 – kasos ir inksto komplekso ir 164 – ragenų transplantacijos.

    Per šių metų pirmąjį ketvirtį užregistruota 40 pranešimų apie potencialius donorus, 28-ios šeimos, nepaisydamos netekties skausmo, sutiko savo mirusio artimojo organus dovanoti transplantacijai. Atlikus visus tyrimus 15 donorų tapo efektyvūs, t. y. buvo paimtas nors vienas organas ar audinys persodinti pacientams.

    Iš viso buvo atliktos 55-ios audinių ir organų transplantacijos, suteikusios viltį sunkiems ligoniams pasveikti ir pakilti naujam gyvenimui.

  • Registruotis – jau ne tik pas gydytojus

    Registruotis – jau ne tik pas gydytojus

    Skaitytojo pasiūlyta tema

    Sveikatos apsaugos ministerija eiles pas šeimos gydytojus bando trumpinti dalį jų krūvio perkeldama ant slaugytojų pečių.

    Dabar ir jie pacientams gali skirti diagnostinius tyrimus, slaugos procedūras, išrašyti kai kuriuos siuntimus pas specialistus.

    Visgi ir patys medikai, ir poliklinikų vadovai neslepia, kad eilėse skęstančios sveikatos apsaugos sistemos tokia reforma neišgelbės.

    Mat didžiąją dalį slaugytojams paskirtų funkcijų jie ir iki šiol atlikdavo. O receptus ir toliau išrašinės gydytojai, mat tą galinčių už juos padaryti slaugytojų – Lietuvoje vos saujelė.

    Varnelės lauks tris savaites

    „Sekundei“ paskambinusi panevėžietė pasakojo apstulbusi, kai Panevėžio rajono poliklinikos registratūroje išgirdo, kiek jai teks laukti eilėje pas šeimos gydytoją vien tam, kad išrašytų nuolat vartojamų vaistų dėl sutrikusios skydliaukės.

    Iki šiol visada, kai vaistų likdavo vos kelioms dienoms, ji paskambindavo savo šeimos gydytojai į kabinetą ir ši tą pačią dieną išrašydavo receptą.

    Tačiau gruodžio pabaigoje, susisiekusi su savo gydytoja, moteris išgirdo, kad privaloma registruotis registratūroje. O čia jos laukė netikėtumas: artimiausia laisva vieta – tik po trijų savaičių. Tiek teks laukti gydytojos skambučio.

    „Ar tai normalu? Registruotis registratūroje ir laukti tris savaites tik tam, kad gydytoja ant seno vaistų recepto uždėtų varnelę? Taip dirbtinai ir sukuriamos eilės. Jeigu dalį gydytojų krūvio perima slaugytojai, gal reikėtų įsteigti atskirą etatą slaugytojui, kuris tik pratęstų receptus. Ir nebeliktų dirbtinai sukurtų eilių. Aš nusipirksiu vaistų be kompensacijos, bet ne visi senjorai gali sau tą leisti ir jie priversti laukti“, – piktinosi pacientė.

    Nepalikti paskutinei dienai

    Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos vyriausioji slaugos administratorė Aušra Indriliūnaitė teigė, kad tvarka, kai pacientai privalo registruotis poliklinikos registratūroje ar internetu, seniai nebėra naujiena.

    „Pacientai turi patys planuotis savo planinius vizitus pas gydytojus, ypač kai yra žinoma, kada baigsis vartojami vaistai. O kai būklė ūmi, reikalinga skubi pagalba, ji suteikiama tą pačią dieną. Pavyzdžiui, jei baigiasi insulinas, jis išrašomas tą pačią dieną, nes tai jau skubioji pagalba. Bet visais kitais atvejais privalu registruotis, o ne skambinti šeimos gydytojai“, – aiškino A. Indriliūnaitė.

    Anot jos, registratūroje įvertinama, ar žmogui reikalinga skubi pagalba, ar tai profilaktiniai tyrimai, ar kitos medicininės procedūros. Pagal žmogaus nusiskundimus ar poreikius yra skirstomi vizitai.

    „Juk paskambinus gydytojai ji privalo atsiversti paciento ligos istoriją, paklausti, kaip jis jaučiasi, kokia jo būklė, o tai reikalauja laiko“, – teigė poliklinikos vyriausioji slaugos administratorė.

    Panevėžio rajono poliklinikoje prisiregistravusi pacientė pasakoja, jog vien tam, kad būtų išrašyti kompensuojamieji vaistai, eilėje jai teks laukti tris savaites. G. KARTANO nuotr.

    Trumpesnės eilės dar utopija

    Nuo sausio 1-osios jau ir slaugytojai galės atlikti dalį darbų, kuriuos iki šiol nudirbdavo gydytojas: išrašyti siuntimus, paskirti tam tikrus tyrimus, netgi pagal kompetenciją vertinti jų rezultatus, vykdyti lėtinėmis ligomis sergančių pacientų stebėseną, atlikti profilaktinius patikrinimus, imunoprofilaktiką, paskirti tyrimus vykdant prevencines programas ar suteikti kitas sveikatos priežiūros paslaugas.

    „Į registratūrą paskambinusiam pacientui bus galima pasiūlyti vizitą nebūtinai pas gydytoją, bet ir pas slaugytoją, jei, pavyzdžiui, reikia tik siuntimo tyrimams.“

    K. Valantinas

    „Kiekvienas gydytojas turi komandą, kurią sudaro ne tik slaugytojas, bet prireikus ir kineziterapeutas, apylinkės administratorė, socialinis darbuotojas. Tikimės, kad ilgainiui tai gali padėti mažinti eiles, bet kiek jos galėtų trumpėti, dar sunku atsakyti“, – tvirtino A. Indriliūnaitė.

    Receptui išrašyti reikalingas magistras

    Panevėžio miesto poliklinikos direktorius Karolis Valantinas iš tokios pertvarkos didelių pokyčių nesitiki.

    Jo nuomone, nors slaugytojams pridėta daugiau atsakomybės, pokyčiai bus minimalūs.

    „Iš esmės keičiasi tik tai, kad slaugytojai galės skirti daugiau tyrimų. Pavyzdžiui, cukraus kiekio tyrimus galėdavo paskirti tik šeimos gydytojas, dabar tą galės padaryti ir slaugytojas. Bet ir iki šiol tą darydavo, tik gydytojo prižiūrimi“, – sako poliklinikos direktorius.

    Anot jo, didelė pagalba būtų tada, jeigu slaugytojams būtų leidžiama lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams pratęsti vaistų receptus.

    Dabar, pavyzdžiui, jeigu žmogus vartoja vaistus nuo spaudimo jau ne vienerius metus, juos pratęsti galės ne tik šeimos gydytoja, bet ir vadinamosios išmaniosios slaugės, turinčios magistro diplomą. Bėda ta, jog slaugytojų, turinčių tokį išsilavinimą, anot K. Valantino, per visą Lietuvą tėra vienetai.

    „Mes laukiame, kol tą galės padaryti ir paprastas slaugytojas. Bet tam reikia, kad Seimas pakeistų slaugos praktikos įstatymą. Tada būtų tikrai paprasčiau ir nuo gydytojų būtų nuimtas nemažas krūvis“, – tvirtino K. Valantinas.

    Siuntimo – pas slaugytoją

    Vis dėlto, anot direktoriaus, poliklinikos slaugytojai bent jau galės savarankiškai skirti tyrimus ar atlikti kai kuriuos kitus darbus. Pavyzdžiui, jeigu žmogus daugybę metų yra prižiūrimas kardiologo, okulisto ar kito specialisto ir iš šeimos gydytojo jam tereikėdavo siuntimo pas juos, dabar jį išrašyti galės ir slaugytojai.

    Vadinasi, bent teoriškai eilės pas gydytojus galėtų sutrumpėti.

    „Į registratūrą paskambinusiam pacientui bus galima pasiūlyti vizitą nebūtinai pas gydytoją, bet ir pas slaugytoją, jei, pavyzdžiui, reikia tik siuntimo tyrimams. Tačiau kad pajustume didesnius pokyčius, reikia slaugytojams suteikti daugiau kompetencijų“, – mano K. Valantinas.