Žyma: Mirtis

  • Širdies smūgis – tamsioji ryto pusė

    Širdies smūgis – tamsioji ryto pusė

    Kodėl tiek daug žmonių širdies smūgis ištinka prieš aušrą?

    Izraelio mokslininkai mano radę atsakymą į šį klausimą.

    Tyrėjai iš garsiojo Veicmano instituto nustatė, jog ankstyvą rytą ne tik infarktus, bet ir astmos priepuolius sukelia deguonies badas, galintis sustiprėti kaip tik tokiu paros metu.

    Šią hipotezę mokslininkai svarstė nuo 2019 metų, kai Nobelio premija medicinos srityje buvo apdovanoti baltymo HIF-1α atradėjai.

    Tas baltymas padeda mūsų organizmo ląstelėms susidoroti su deguonies trūkumu.

    Bet turime mes, kaip paaiškėjo, ir dar vieną svarbų baltymą – BMAL1. Pastarasis reguliuoja vidinį biologinį laikrodį (paros ritmus), tiksintį kiekvienoje iš ląstelių, ir taip pat yra reikalingas tam, kad organizmas tinkamai reaguotų į deguonies stygių.

    Kartu abu baltymai – HIF-1α ir BMAL1 – saugo mus nuo deguonies trūkumo ląstelėse ir organų audiniuose.

    Izraelio specialistai, atlikę eksperimentą su pelėmis, nustatė, jog graužikai, turintys širdies ir kraujagyslių problemų, kurių organizme buvo mažai šių baltymų, sunkiai išgyvendavo naktį.

    Deguonies trūkumas ląstelėse ir audiniuose, kitaip dar vadinamas hipoksija, labai pavojingas. Jis gali:

    • Pažeisti ląsteles. Jeigu kraujyje mažai deguonies, ląstelės patiria stresą ir gali net žūti.

    • Sutrikdyti medžiagų apykaitą. Kadangi deguonis dalyvauja ląstelėse vykstančiuose energijos procesuose, jo pritrūkus ląstelės gali pradėti badauti – dėl to sulėtėja medžiagų apykaita.

    • Sukelti širdies ir kraujagyslių sistemos komplikacijų. Pavyzdžiui, priversti širdį dažniau plakti, padidinti arterinį kraujospūdį. Taip širdis bando kompensuoti deguonies trūkumą – sustiprindama kraujotaką. Tačiau dėl per didelio krūvio ją pačią gali ištikti priepuolis.

    • Pažeisti smegenis. Jos ypač jautrios deguonies stygiui. Net trumpalaikė hipoksija gali rimtai pažeisti nervų ląsteles, pabloginti atmintį, pasunkinti judesių koordinavimą.

    • Komplikuoti kvėpavimo organų ligas. Kai trūksta deguonies, kvėpavimo takų problemos, tokios kaip lėtinė obstrukcinė plaučių liga ar bronchų astma, gali paūmėti.

        Kaip gauti daugiau deguonies?

    Reguliarūs fiziniai krūviai gerina kraujotaką ir kaip reikiant išvėdina plaučius. Ypač padeda ėjimas (geriausia – pasivaikščiojimas gryname ore), bėgimas, plaukimas, joga arba bet kokie kiti aerobiniai krūviai.

    Būtina mesti rūkyti – rūkymas apriboja deguonies patekimą į audinius ir organus.

    Prieš miegą privalu vėdinti kambarius, o jei orai leidžia, ir visą naktį užtikrinti ventiliaciją.

  • Darbas trumpina gyvenimą?

    Darbas trumpina gyvenimą?

    Galima pasakyti ir taip. Pasirodo, jeigu dirbate nestabilioje, priešiškoje aplinkoje, tai jums kainuoja gyvenimo metų.

    Naujausiais tyrimais, atliktais Švedijoje, buvo nustatytas ryšys tarp darbo sąlygų ir ankstyvos mirties. Pastarosios grėsmė, beje, yra didesnė ir tiems žmonėms, kurie dirba nesudarę su darbdaviu patikimos sutarties.

    Karolio instituto tyrėjai išanalizavo 250 000 Švedijos darbuotojų nuo 20-ies iki 55 metų asmeninius duomenis, surinktus 2005–2017-aisiais.

    Tarp tyrimo dalyvių buvo tokių, kurie per minėtą laiką pakeitė darbo sąlygas į geresnes, ir tokių, kurių darbo sąlygos pablogėjo.

    Atlikus analizę tapo aišku, kad dirbusiesiems nepalankiomis, net priešiškomis sąlygomis, kurie pasikeitė darbą į geresnį, mirties tikimybė buvo 20 proc. mažesnė.

    Jeigu geresniame darbe jie išsilaikė ne trumpiau kaip 12 metų, ankstyvos mirties tikimybė sumažėjo net iki 30 proc.

    Toks tyrimas nėra pirmasis.

    Panašių buvo atlikta Suomijoje, JAV, Prancūzijoje.

    Mokslininkai ne sykį bandė aiškintis, kaip nestabilios darbo sąlygos veikia mirtingumo rodiklius šalyje.

    Visais atvejais paaiškėjo, kad samdomi darbininkai, gaunantys mažą algą, dirbantys itin didelės įtampos sąlygomis ir darbe neturintys praktiškai jokių teisių, rizikuoja mirti anksčiau už tuos, kurių darbo aplinka yra saugi ir patikima.

  • Pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos ligos ir piktybiniai navikai

    Pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos ligos ir piktybiniai navikai

    Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, praėjusiais metais pagrindinės mirties priežastys buvo kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai, COVID-19 liga ir išorinės mirties priežastys.

    Tai sudarė 82,4 proc. visų mirties priežasčių.
    Lietuvoje 2022 m. mirė 42 884 žmonės, t. y. 4 862 asmenimis mažiau negu 2021 metais, skelbia Higienos instituto Sveikatos informacijos centras.
    Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė, t. y. 52,5 proc. visų mirusiųjų, nuo piktybinių navikų – 18,4 proc., nuo COVID-19 ligos– 6,1 proc., o dėl išorinių mirties priežasčių – 5,4 proc. visų mirusiųjų.

    Vyrų mirties priežastys

    Praėjusiais metais Lietuvoje mirė 20 457 vyrai, lyginant su 2021 m. – 2 432 vyrais mažiau, skelbia Sveikatos informacijos centras. Vyrų mirtingumo rodiklis 2022 m. buvo 1548,4 atvejo 100 tūkst. vyrų (2021 m. – 1752,9 atvejo).
    „Daugiausia (46 proc.) vyrų mirė nuo kraujotakos sistemos ligų, iš kurių 61,3 proc. mirė nuo išeminės širdies ligos, 21,2 proc. – smegenų kraujagyslių (cerebrovaskulinių) ligų“, – ataskaitoje teigia Sveikatos informacijos centras.
    Nuo piktybinių navikų 2022 m. Lietuvoje mirė 4 278 vyrai, t. y. 20,9 proc. visų mirusių vyrų. Daugiausiai vyrų mirė nuo trachėjos, bronchų ir plaučių, priešinės liaukos ir skrandžio piktybinių navikų, pažymima ataskaitoje.
    Apie 8 proc. (1658) visų mirusių vyrų žuvo dėl išorinių mirties priežasčių. Iš jų 60,5 proc. mirė dėl nelaimingų atsitikimų (apima transporto įvykius, nukritimus, paskendimus, atsitiktinius apsinuodijimus). Dėl išorinių mirties priežasčių mirė 2,4 karto daugiau vyrų negu moterų.
    Sveikatos informacijos centras taip pat pažymi, kad nuo COVID-19 ligos mirė 1 260 vyrų (6,2 proc. visų mirusių vyrų). Vyrų mirtingumo rodiklis lyginant su 2021 m. sumažėjo 2,6 karto.
    Tuo tarpu virškinimo sistemos ligos sudarė 5,6 proc. vyrų mirties priežasčių – nuo jų mirė 1 153 vyrai.

    Moterų mirtingumas

    Pastaraisiais metais Lietuvoje mirė 22 427 moterys, lyginant su 2021 m. – 2 430 moterų mažiau.
    Sveikatos informacijos centras praneša, kad daugiausia moterų (58,4 proc.) mirė nuo kraujotakos sistemos ligų. Mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų rodiklis 2022 m. buvo 866,8 atvejo 100 tūkst. moterų (2021 m. – 883,3 atvejo).
    Nuo piktybinių navikų 2022 m. mirė 3 621 moteris ir tai sudarė 16,1 proc. visų mirusių moterų. Iš jų daugiausia mirė nuo krūties, storosios žarnos bei kasos piktybinių navikų.
    Trečioji moterų mirties priežastis yra COVID-19 liga. Nuo jos 2022 m. mirė 1 346 moterys (6 proc. visų mirusių moterų). Koronaviruso mirtingumo rodiklis pastaraisiais metais buvo 89,1 atvejo 100 tūkst. moterų ir lyginant su 2021 m. sumažėjo 2,8 karto.
    Ketvirtoje vietoje moterų mirties priežasčių struktūroje yra virškinimo sistemos ligos. Nuo jų 2022 m. mirė 1 053 moterys ir tai sudarė 4,7 proc. visų mirusiųjų moterų.

    Darbingo amžiaus gyventojų mirties priežastys

    23 proc. visų mirusiųjų 2022 m. sudarė 16–64 m. amžiaus asmenys (34,5 proc. vyrų ir 12,8 proc. moterų mirčių).
    Daugiausia darbingo amžiaus vyrų mirė nuo išeminių širdies ligų (18,8 proc.), virškinimo organų piktybinių navikų (7,1 proc.) ir kepenų ligų (6,9 proc.).
    Darbingo amžiaus moterų mirė 2,4 karto mažiau negu darbingo amžiaus vyrų. Nuo išeminių širdies ligų mirė 11,1 proc. 16–64 m. amžiaus moterų, nuo kepenų ligų – 10,2 proc. virškinimo organų piktybinių navikų – 9,2 proc.

    Vaikų mirties priežastys

    Pastaraisiais mirė 58 1–17 metų amžiaus vaikai – 35 berniukai ir 23 mergaitės.
    Pagrindinės 1–17 metų amžiaus vaikų mirties priežastys buvo išorinės mirties priežastys (37,9 proc.), piktybiniai navikai (15,5 proc.) ir nervų sistemos ligos (12,1 proc.). Dėl išorinių mirties priežasčių 2022 m. mirė 22 vaikai (16 berniukų ir 6 mergaitės) ir tai yra 15,4 proc. mažiau lyginant su 2021 m.
    2022 m. mirė 67 kūdikiai (vaikai iki 1 metų), lyginant su 2021 m., 6 kūdikiais mažiau. Kūdikių mirtingumo rodiklis 2022 m. – 30,1 atvejo 1 000 gyvų gimusiųjų (2021 m. – 31 atvejo). Pagrindinės kūdikių mirties priežastys buvo perinatalinio laikotarpio ligos (40,3 proc.) ir įgimtos formavimosi ydos (40,3 proc.).