Žyma: COVID-19

  • Europos vaistų agentūra patvirtino „Valneva“ vakciną nuo COVID-19

    Europos vaistų agentūra patvirtino „Valneva“ vakciną nuo COVID-19

    ES vaistų priežiūros institucija ketvirtadienį patvirtino „Valneva“ skiepą nuo COVID-19.

    Tai jau šeštoji Europoje patvirtinta vakcina nuo koronaviruso, joje naudojama labiau tradicinė technologija nei kitose rinkoje esančiose vakcinose, todėl įmonė tikisi, kad tai sumažins abejones dėl skiepų.

    Prancūzijos ir Austrijos vaistų gamintojos skiepo sudėtyje yra inaktyvuotų originalios koronaviruso atmainos dalelių, kurios negali sukelti infekcijos.

    „Europos vaistų agentūra rekomendavo išduoti leidimą prekiauti „Valneva“ vakcina nuo COVID-19, kuri skirta pirminiam 18-50 metų amžiaus žmonių skiepijimui“, – pranešė Amsterdame įsikūrusi agentūra.

    „Atlikęs išsamų vertinimą, EVA Žmonėms skirtų vaistų komitetas bendru sutarimu nusprendė, kad duomenys apie vakciną yra patikimi ir atitinka ES veiksmingumo, saugumo ir kokybės kriterijus”, – teigė agentūra.

    Praėjusį mėnesį Europos Komisija pareiškė, kad ketina nutraukti susitarimą pirkti „Valneva“ vakciną, nes dar nebuvo išduotas leidimas ja prekiauti.

    EK buvo pasirašiusi susitarimą dėl 60 mln. vakcinos VLA2001 dozių pirkimo 2022 ir 2023 metais

  • Pandemija pražudė nuo 13 mln. iki 17 mln. žmonių

    Pandemija pražudė nuo 13 mln. iki 17 mln. žmonių

    Per COVID-19 pandemiją 2020 ir 2021 metais mirė nuo 13,3 mln. iki 16,6 mln. žmonių, rodo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ketvirtadienio duomenys, – tai beveik trigubas didesnis nei tiesiogiai su šia liga siejamų mirčių skaičius.

    Ilgai lauktas PSO bendras pandemijos sukeltų mirčių skaičiaus, įskaitant gyvybių, prarastų dėl jos padarinių, įvertinimas pagaliau atskleidžia platesnį krizės poveikį.

    „Nauji Pasaulio sveikatos organizacijos skaičiavimai rodo, kad visų mirčių skaičius, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių su COVID-19 pandemija nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., buvo maždaug 14,9 mln. (nuo 13,3 mln. iki 16,6 mln.)“, – sakoma Jungtinių Tautų sveikatos agentūros pranešime. Skaičiai apima tai, kas vadinama pertekliniu mirtingumu dėl COVID-19 krizės, jau daugiau nei dvejus metus apėmusios didžiąją planetos dalį.

    „Šie duomenys rodo ne tik pandemijos poveikį, bet ir būtinybę visoms šalims investuoti į atsparesnes sveikatos sistemas, kurios krizių metu galėtų palaikyti esmines sveikatos priežiūros paslaugas, įskaitant stipresnes sveikatos informacines sistemas“, – sakė PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.
    PSO paskelbė COVID tarptautine ekstremalia visuomenės sveikatos problema 2020 m. sausio 30 d., kai naujojo koronaviruso atvejai išplito už Kinijos ribų. Pasaulio šalys pranešė PSO apie 5,42 mln. mirčių nuo COVID-19 2020 ir 2021 m. – šiandien šis skaičius siekia 6,24 mln., įskaitant mirtis 2022 metais.

    Ženevoje įsikūrusi organizacija jau seniai teigė, kad tikrasis mirčių skaičius bus daug didesnis nei užregistruotas mirčių skaičius, nulemtas COVID infekcijų. Netiesiogiai su pandemija susijusios mirtys siejamos su kitomis sąlygomis, dėl kurių žmonės negalėjo gauti gydymo dėl perkrautų sveikatos priežiūros sistemų.

    PSO teigė, kad didžioji dalis mirčių – 84 proc. – buvo Pietryčių Azijoje, Europoje ir abiejuose Amerikos žemynuose. Pasaulinis mirčių skaičius buvo didesnis tarp vyrų nei moterų – 57 proc. vyrų, 43 proc. moterų – ir didesnis tarp vyresnio amžiaus žmonių.

    PSO nurodė, kad 14,9 mln. skaičių parengė pirmaujantys pasaulio ekspertai, sukūrę metodologiją, skirtą apskaičiuoti, kai trūksta duomenų. Daugelis šalių neturi pajėgumų patikimai stebėti mirtingumą, todėl negeneruoja duomenų, reikalingų pertekliniam mirtingumo rodikliui apskaičiuoti, tačiau gali tai padaryti naudodamos viešai prieinamą metodiką.

  • Viruso pasiutpolkė Panevėžyje rimsta

    Viruso pasiutpolkė Panevėžyje rimsta

    Nors visa Lietuva vis dar juodojoje koronaviruso susirgimų zonoje, Panevėžyje šios ligos guldomų į patalą gretos jau mažėja.

    Statistikos departamento duomenimis, Aukštaitijos sostinėje per septynias praėjusias paras nustatyti 976 nauji susirgimai, o rajone – 192. Palyginus su praėjusia savaite, mieste naujų atvejų mažėjo 15,6 procento, tačiau rajone 1,6 procento padaugėjo.

    Statistika teikia optimizmo

    Panevėžyje kovo 17-ąją nustatytas 91 naujas atvejis, o kovo 16-ąją – net 209.

    Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Kazimiero Armonavičiaus nuomone, tokias „sūpuokles“ galima paaiškinti tuo, kad kuo daugiau daroma tyrimų, tuo daugiau nustatoma ir ligos atvejų.

    Tačiau jis sako neatrandantis priežasčių, kodėl žymiai skiriasi pačių tyrimų, atliekamų per dieną, skaičius.

    „Atrodo, tarsi kažkur kažkoks protrūkis būtų ir visi subėga į mobilųjį punktą tirtis, o paskui vėl per pusę sumažėja besiregistruojančių tyrimams“, – pastebi K. Armonavičius.

    Jo teigimu, laisvų vietų atlikti PGR tyrimą galima gauti jau tą pačią registravimosi dieną. Pavyzdžiui, penktadienį tyrimams buvo skirta 450 vietų, iš jų po pietų laisvų buvo kone pusė. Šį šeštadienį iš numatytų 225 vietų užimta maždaug 80, sekmadienį iš 180 užimta 58.

    „Poreikis tirtis yra, bet laisvų vietų taip pat yra“, – sako jis.

    Teigiamų kas antras

    K. Armonavičius pastebi, jog Panevėžyje mažėja nustatomų teigiamų rezultatų dalis. Dar neseniai teigiamo atsakymo sulaukdavo daugiau nei pusė besitiriančiųjų – virš 60 procentų. Dabar koronavirusas į lovą paguldo arba izoliuoja 52,1 proc. atliekančiųjų PGR testus.

    „Manau, kad Panevėžyje situacija gerėja, bet žvelgiant į bendrą Lietuvos kontekstą, susirgimų skaičius nėra žymiai sumažėjęs“, – sako Savivaldybės atstovas.

    Koronaviruso pasiutpolkėje guodžia mažėjantis mirčių skaičius. Praėjusį ketvirtadienį Panevėžyje nuo klastingojo viruso nemirė nė vienas, o šalyje mirė septyni ligoniai.

    Tačiau ir besiskiepijančių srautai gerokai sumenkę. Šiuo metu Panevėžyje pasiskiepiję 69,3 proc. gyventojų.

    Serga ir mokiniai, ir pedagogai

    Tarp Panevėžio švietimo įstaigų šiuo metu geriausia situacija lopšeliuose-darželiuose.

    Pasak K. Armonavičiaus, mieste yra ir tokių, kuriuose neserga nė vienas vaikas ir nė vienas pedagogas. Šiuo metu 29-iuose miesto darželiuose serga 13 pedagogų. Daugiausia – lopšelyje-darželyje „Pasaka“ – 3. Daugiausia vaikų serga lopšelyje-darželyje „Sigutė“ – 6.

    Mokyklose padėtis kiek prastesnė. Penktadienio duomenimis, kiekvienoje jų yra sergančių mokinių. Daugiausia užsikrėtusiųjų koronavirusu „Žemynos“ progimnazijoje. Joje į lovą virusas paguldė 56 mokinius, „Saulėtekio“ progimnazijoje – 21, 5-ojoje gimnazijoje – 15-a. J. Miltinio gimnazijoje – 13, „Minties“ – 10.

    Armonavičiaus manymu, kai mokykloje mokosi keli šimtai mokinių, tokie užsikrėtusiųjų skaičiai nėra itin dideli.

    Virusas į patalą guldo ne tik mokinius. Administracijos direktoriaus pavaduotojo duomenimis, 5-ojoje ir V. Žemkalnio gimnazijose serga po 4 pedagogus, „Vyturio“ progimnazijoje – 5, „Žemynos“ – 3.