Žyma: COVID-19

  • Vokietis šimtus kartų skiepijosi nuo COVID-19

    Vokietis šimtus kartų skiepijosi nuo COVID-19

    Vyras, sąmoningai 217 kartų pasiskiepijęs nuo COVID-19, nepranešė apie jokį šalutinį poveikį dėl tokios daugybės skiepų, teigia mokslininkai, tyrinėjantys galbūt „labiausiai paskiepytą žmogų istorijoje“.

    Šio 62 metų vyro iš centrinės Vokietijos Magdeburgo miesto, kurio pavardė nenurodoma, imuninė sistema vis dar veikia visu pajėgumu.

    Mokslininkai teigė, kad vyras savanoriškai gavo tiek daug injekcijų ignoruodamas visus gydytojų patarimus, ir perspėjo, kad iš šio vienintelio atvejo nereikėtų daryti toli siekiančių išvadų.

    Pirmą kartą vokiečių vadovaujami tyrėjai į šį vyrą atkreipė dėmesį dėl 2022 metais žiniasklaidoje pasirodžiusio pranešimo – tada jis buvo gavęs „tik“ 90 skiepų.

    Tuomet buvo pranešta, kad vyras įtariamas gavęs tiek daug dozių, kad surinktų užpildytas skiepų korteles, kurias vėliau būtų galima suklastoti ir parduoti nenorėjusiems skiepytis žmonėms.

    Magdeburgo prokuroras buvo pradėjęs tyrimą dėl įtarimų sukčiavimu, tačiau kaltinimai taip ir nebuvo pateikti, teigiama šią savaitę paskelbtame moksliniame straipsnyje.

    Jame priduriama, kad prokuroras per devynis mėnesius surinko įrodymus apie 130 skiepų.

    Tačiau pats vyras teigia, kad per 29 mėnesius gavo 217 aštuonių skirtingų vakcinų nuo COVID-19 dozių, įskaitant visas mRNR versijas.

    Vokietijos Erlangeno-Niurnbergo universiteto virusologas Kilianas Schoberis, tyrimo bendraautorius, sakė, kad kai jie susisiekė su tuo vyru, šis „labai susidomėjo“ galimybe atlikti įvairius tyrimus, kad būtų ištirtas tokio didelio skiepų skaičiaus poveikis.

    Šis atvejis suteikė itin retą galimybę ištirti vadinamąją „hipervakcinaciją“.

    Kai kurie mokslininkai kėlė teoriją, kad po tiek daug skiepų organizmo imuninės ląstelės, pripratusios prie antigenų, tampa mažiau veiksmingos.

    Tačiau, kaip nustatė tyrėjai, vokiečiui taip nenutiko. Iš tikrųjų jo organizme imuninių ląstelių ir antikūnų prieš COVID virusą koncentracija buvo „gerokai didesnė“ nei kontrolinės grupės, kurią sudarė trys žmonės, gavę rekomenduojamus tris skiepus, teigiama tyrime.

    Be to, jo organizmas nerodė jokių nuovargio požymių dėl visų šių skiepų: mokslininkai nustatė, kad 217-asis skiepas dar padidino antikūnų prieš COVID virusą skaičių.

    Vyras teigė, kad nė po vieno iš 217 skiepų jis nepatyrė jokio šalutinio vakcinos poveikio.

    Taip pat jo COVID testas niekada nebuvo teigiamas ir jis neturėjo jokių ankstesnės infekcijos požymių, sakė tyrėjai.

    Tačiau jie perspėjo, kad iš šio vyro patirties negalima daryti platesnių išvadų. „Turėtų būti savaime suprantama, kad mes nepritariame hipervakcinacijai“, – sakė K. Schoberis.

    Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

  • Sergančiųjų gripu ir COVID-19 – daugiau nei praėjusių metų lapkritį

    Sergančiųjų gripu ir COVID-19 – daugiau nei praėjusių metų lapkritį

    Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) nurodo, kad sergamumas gripu, COVID-19 bei kitomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis šalyje yra išaugęs. Todėl gydymo įstaigos gali priimti sprendimus dėl pacientų lankymo ribojimų.

    NVSC duomenimis, lapkričio 6–12 d. Lietuvoje bendras sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis siekė 1061,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų, o prieš savaitę (spalio 30–lapkričio 5 d.) jis buvo gerokai mažesnis – 739,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
    Panašiu laikotarpiu pernai metais bendras sergamumo rodiklis siekė 672,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
    „Didesnis sergamumas peršalimo ligomis, kaip įprasta, registruojamas rudenį, o sergamumo pakilimas, tikėtina, bus fiksuojamas žiemos mėnesiais“, – Eltai komentavo NVSC atstovai.
    Daliai sveikatos įstaigų jau pradėjus taikyti pacientų lankymo ribojimus, NVSC teigia, kad tokia praktika įprasta.
    „Kiekviena asmens sveikatos priežiūros įstaiga sergamumo pakilimo laikotarpiu, nesant paskelbtos epidemijos, gali taikyti griežtesnius infekcijų kontrolės reikalavimus: pacientų srautų valdymas, asmeninių apsaugos priemonių dėvėjimas, nuotolinės konsultacijos, lankymo trukmės ar lankytojų skaičiaus ribojimas“, – teigė NVSC.
    Epideminis sergamumo lygis neregistruotas nė vienoje savivaldybėje.
    ELTA primena, kad dalyje šalies gydymo įstaigų, dėl išaugusių infekcinių ligų sergamumo atvejų ribojamas pacientų lankymas.
    Santaros klinikos laikinus pacientų lankymo ribojimus pradėjo taikyti nuo lapkričio 9 d., jie buvo numatyti iki lapkričio 23 d., tačiau situaciją stabilizavus, trečiadienį, ribojimai buvo panaikinti.

  • Sergančiųjų gripu, COVID-19 ir kvėpavimo takų infekcijomis daugėja

    Sergančiųjų gripu, COVID-19 ir kvėpavimo takų infekcijomis daugėja

    Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, praėjusią savaitę sergančiųjų gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga skaičius išaugo.

    Bendras sergamumo šiomis ligomis rodiklis siekė 1061,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų, ankstesnę savaitę (spalio 30–lapkričio 5 d.) – 739,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
    Mažiausias sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis praėjusią savaitę registruotas Telšių apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Vis dėlto, epideminis sergamumo lygis nebuvo pasiektas nė vienoje savivaldybėje, t. y. neperžengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba.

    Dėl gripo į ligonines paguldyta 12 asmenų

    Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyta 12 asmenų: 9 vaikai (0–17 m.) ir 3 vyresni nei 65 m. amžiaus asmenys. Intensyvios terapijos skyriuose nebuvo gydomas nė vienas asmuo.
    Spalio 30 d.–lapkričio 5 d. dėl gripo į ligonines pateko dvigubai mažiau gyventojų – 6 asmenys: 3 vaikai (0–17 m.) ir 3 vyresni nei 65 m. asmenys. Intensyvios terapijos skyriuose nebuvo gydomas nė vienas asmuo.

    Susirgimų COVID-19 – daugiau

    Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenimis, 2023 m. 44-ąją savaitę ŪVKTI simptomus turintiems pacientams iš viso buvo paimti 46 ėminiai, iš kurių 2-uose ėminiuose buvo aptiktas A tipo gripo virusas (A(H1)pdm09) ir 1-ame – respiracinis sincitinis virusas (RSV).
    Europos respiracinių virusų priežiūros tinklo (ERVISS) duomenimis, 43 savaitę sergamumas kvėpavimo takų ligomis (gripu ir ŪVKTI) išliko panašus kaip ir praeito sezono tuo pačiu metu daugumoje ES ir (arba) EEE šalių.
    SARS-CoV-2 (COVID-19 viruso) sukeltų kvėpavimo takų ligų dalis buvo daug didesnė nei kvėpavimo takų sincitinio viruso (RSV) bei sezoninio gripo. Tokia pati situacija stebima ir Lietuvoje, kuomet COVID-19 ligos atvejų skaičius kur kas didesnis nei gripo.

    NVSC ragina skiepytis

    NVSC specialistai primena, kad sparčiai augant sergamumui, dar nevėlu pasiskiepyti nuo gripo ir COVID-19 ligos vieno vizito pas gydytoją metu. Nuo šių ligų ypač rekomenduojama pasiskiepyti rizikos grupėms priklausantiems asmenims: 65 m. ir vyresniems asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose, sergantiems lėtinėmis ligomis, žmonėms su nusilpusiu imunitetu, taip pat sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams ir nėščiosioms.
    Per šių metų rugsėjo ir spalio mėnesius valstybės biudžeto lėšomis sezoninio gripo vakcina buvo paskiepyti 135 993 rizikos grupėms priklausantys asmenys (sunaudota 75 proc. nupirktos vakcinos). Nuo spalio 5 d. COVID-19 vakcina pasiskiepijo 32 263 asmenys.

  • Ugdymo įstaigoms ir bendruomenėms dalins COVID-19 savikontrolės testus

    Ugdymo įstaigoms ir bendruomenėms dalins COVID-19 savikontrolės testus

    Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja, kad savivaldybėse veikiantys visuomenės sveikatos biurai šalies ugdymo įstaigoms ir bendruomenėms sudaro galimybę neatlygintinai gauti savikontrolės testų, skirtų COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) diagnostikai.

    Bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų bendruomenės jau gali neatlygintinai gauti savikontrolės testų mokiniams, jų artimiesiems, pedagogams, kitiems specialistams. Minėtų testų paskirstymu bendruomenėms rūpinsis savivaldybių visuomenės sveikatos biurai, kurių visoje šalyje veikia 49. Taip pat, biurai gali testus dalinti bendruomenėms savivaldybėse vykstančių renginių metu.

    SAM primena, kad COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) ligos sukėlėjas vis dar cirkuliuoja populiacijoje, o šiuo metu stebimas sergamumo didėjimas, todėl labai svarbu, kad būtų užtikrints kuo didesnis simptomus jaučiančių asmenų testavimo prieinamumas. Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija į savivaldybių visuomenės sveikatos biurus pristatė reikiamą kiekį minėtų testų, kad jie kuo greičiau pasiektų savivaldybių gyventojus. Praktika skatinti testuotis taikoma ir kitose šalyse, pavyzdžiui, JAV, kur COVID-19 savikontrolės testai gyventojams siunčiami paštu.

    Kaip rodo epidemiologinės situacijos duomenys, bendras suminis sergamumo COVID-19 liga, gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis Lietuvoje pastaruoju metu išaugo ir praėjusią savaitę (spalio 16-22 dienomis) siekė 1166 atv. 100 tūkst. gyventojų (praėjusią savaitę 1082 atv. 100 tūkst. gyventojų). Pažymėtina, kad praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu stebėti sergamumo rodikliai buvo žemesni, t.y. bendras sergamumo rodiklis siekė 819,9 atv. 100 tūkst. gyventojų. Įprastai gripo ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sergamumo pikas stebimas sausio mėn., pernai sergamumo pikas buvo registruotas gruodžio mėn.

    Todėl ministerija toliau rekomenduoja visiems gyventojams, jaučiantiems COVID-19 ligai (koronaviruso infekcijai) būdingus simptomus, atlikti testą ligos nustatymui. Tokiu atveju taip pat patariama likti namuose ir kreiptis į gydymo įstaigą.

    Dažniausi COVID-19 ligos simptomai yra: karščiavimas, sausas kosulys, nuovargis. Kiti, rečiau pasitaikantys simptomai, yra: skonio ar kvapo nejutimas, nosies užgulimas, konjunktyvitas (taip pat žinomas kaip paraudusios akys), gerklės skausmas, galvos skausmas, raumenų ar sąnarių skausmas, įvairūs odos bėrimai, pykinimas ar vėmimas, viduriavimas, šaltkrėtis ar galvos svaigimas. Sunkios COVID‐19 ligos simptomai yra: dusulys, apetito praradimas, sumišimas, nuolatinis skausmas ar spaudimas krūtinėje, aukšta temperatūra.

  • Lietuvoje daugėja užsikrėtimų gripu, COVID-19 ir kitomis infekcijomis

    Lietuvoje daugėja užsikrėtimų gripu, COVID-19 ir kitomis infekcijomis

    Prasidėjus šaltajam sezonui, Lietuvoje ima daugėti susirgimų tiek gripu, tiek COVID-19 ir kitomis ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI). Vis dėlto, kol kas nėra svarstoma apie visuotines infekcijų plitimo kontrolės priemones.

    „Yra registruojami trijų ligų grupių – gripo, ūminių viršutinių kvėpavimo takų ir COVID-19 infekcijos atvejai. Tokiu metu po truputį auga visomis šiomis infekcijomis sergančių asmenų skaičiai, bet labai nežymiai, tikrai panikuoti nereikia“, – Eltai sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.
    „Gripo kiekvieną savaitę registruojame iki 20 atvejų, ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos – tarp 9–10 tūkstančių. COVID-19 atvejų skaičius šiuo metu spėriau auga – jei prieš 3 savaites turėjome apie 200 atvejų per savaitę, dabar turime virš 500 atvejų“, – teigė ji, pridurdama, kad praėjusių metų rudenį koronaviruso atvejų skaičius buvo didesnis.
    „Bet tai dar nėra tie skaičiai, kuriuos turėjome praėjusių metų rudenį“, – pažymi D. Razmuvienė.
    Vis dėlto, anot specialistės, šių infekcijų plitimui įtaką daro šaltasis rudens laikotarpis ir pasikeitusi žmonių veikla, pavyzdžiui, moksleivių sugrįžimas į mokyklas.
    „Rudens šaltasis laikotarpis sąlygoja didesnį tų visų infekcijų augimą. Virusų plitimui turi reikšmės mūsų aplinka ir mūsų elgsena. Kadangi ir mokslo metai prasidėjo ir darbai kontaktiniai, tai žmonių ilgesnis buvimas uždarose patalpose taip pat palengvina virusui plitimą“, – paaiškino D. Razmuvienė.
    SAM: taikomos priemonės priklauso nuo epidemiologinės situacijos
    Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) teigimu, infekcijų plitimui kontroliuoti skirtų priemonių taikymas priklauso nuo epidemiologinės situacijos. Šiuo metu nesant paskelbtos epidemijos, tačiau didėjant sergamumui užkrečiamosiomis ligomis, šalies gydymo įstaigos gali savarankiškai pritaikyti tam tikrus ribojimus.
    „Gripo ir (ar) COVID-19 ligos bei kitų ŪVKTI sergamumo pakilimo laikotarpiu, nesant paskelbtos epidemijos, gydymo bei socialinės globos įstaigos, atsižvelgdamos į turimą infrastruktūrą bei išteklius, gali taikyti griežtesnius infekcijų kontrolės reikalavimus, susijusius su pacientų srautų valdymu, asmens apsaugos priemonių dėvėjimu, pacientų lankymo trukmės ar lankytojų skaičiaus ribojimu“, – teigiama Eltai perduotame ministerijos komentare.
    Spalį Lietuvoje bus galima pasiskiepyti nuo naujos COVID-19 atmainos
    Šiuo metu apsisaugoti nuo vis sparčiau plintančių ligų rekomenduojama skiepijantis. Pasak ministerijos, vakcinų tiek nuo gripo, tiek nuo COVID-19 šiuo metu Lietuvoje yra.
    „Gripo vakcinos išvežiojamos po asmens sveikatos priežiūros įstaigas ir bus pristatytos iki rugsėjo mėnesio pabaigos, iki šiol naudotų COVID-19 vakcinų gydymo įstaigos gali užsisakyti ir atsivežti“, – komentuoja SAM.
    Spalio pradžioje bus galima pasiskiepyti naująja, atnaujinta COVID-19 vakcina, skirta penkiose Europos šalyse pastebėtam koronaviruso omikron atmainos subtipui.
    „Skiepijimo atnaujinta vakcina strategija yra aptarta su ekspertais, liko paskutiniai teisiniai ir logistikos žingsniai, kad galėtume pradėti šios vakcinos naudojimą Lietuvoje“, – tikina SAM.
    Ministerija, reaguodama į kylantį nerimą dėl per vėlaus skiepijimo naująja vakcina, teigia, jog rugsėjo pabaigoje-spalio pradžioje pradeda vakcinuoti ir kitos Europos šalys.
    „Mūsų šalis nėra išimtis – ir kitose Europos šalyse skiepijimas gripo ir COVID-19 vakcinomis pradedamas panašiu metu“, – pažymi SAM.
    „Svarbu atkreipti dėmesį, kad tarptautinės organizacijos rekomenduoja rizikos grupių vakcinaciją nuo gripo ir COVID-19 ligos atlikti vieno vizito pas gydytoją metu“, – priduria ministerija.
    Pastarąją parą koronaviruso infekcija patvirtinta 17 asmenų. Pakartotinai susirgo 8 žmonės, skelbia Valstybės duomenų agentūra.
    Nuo pandemijos pradžios bendras koronaviruso buvusių ir esamų užsikrėtusiųjų skaičius šalyje pasiekė 1 324 307. Iš viso šiuo metu Lietuvoje serga 1743 žmonės.
    Kaip skelbia Valstybės duomenų agentūra, pirminių naujų atvejų skaičius, per 14 dienų tenkantis 100 tūkst. gyventojų, Lietuvoje pirmadienio rytą siekia 50,7 atvejo. Pastarųjų 7 dienų naujų atvejų vidurkis parai – 128 atvejai.

  • Pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos ligos ir piktybiniai navikai

    Pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos ligos ir piktybiniai navikai

    Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, praėjusiais metais pagrindinės mirties priežastys buvo kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai, COVID-19 liga ir išorinės mirties priežastys.

    Tai sudarė 82,4 proc. visų mirties priežasčių.
    Lietuvoje 2022 m. mirė 42 884 žmonės, t. y. 4 862 asmenimis mažiau negu 2021 metais, skelbia Higienos instituto Sveikatos informacijos centras.
    Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė, t. y. 52,5 proc. visų mirusiųjų, nuo piktybinių navikų – 18,4 proc., nuo COVID-19 ligos– 6,1 proc., o dėl išorinių mirties priežasčių – 5,4 proc. visų mirusiųjų.

    Vyrų mirties priežastys

    Praėjusiais metais Lietuvoje mirė 20 457 vyrai, lyginant su 2021 m. – 2 432 vyrais mažiau, skelbia Sveikatos informacijos centras. Vyrų mirtingumo rodiklis 2022 m. buvo 1548,4 atvejo 100 tūkst. vyrų (2021 m. – 1752,9 atvejo).
    „Daugiausia (46 proc.) vyrų mirė nuo kraujotakos sistemos ligų, iš kurių 61,3 proc. mirė nuo išeminės širdies ligos, 21,2 proc. – smegenų kraujagyslių (cerebrovaskulinių) ligų“, – ataskaitoje teigia Sveikatos informacijos centras.
    Nuo piktybinių navikų 2022 m. Lietuvoje mirė 4 278 vyrai, t. y. 20,9 proc. visų mirusių vyrų. Daugiausiai vyrų mirė nuo trachėjos, bronchų ir plaučių, priešinės liaukos ir skrandžio piktybinių navikų, pažymima ataskaitoje.
    Apie 8 proc. (1658) visų mirusių vyrų žuvo dėl išorinių mirties priežasčių. Iš jų 60,5 proc. mirė dėl nelaimingų atsitikimų (apima transporto įvykius, nukritimus, paskendimus, atsitiktinius apsinuodijimus). Dėl išorinių mirties priežasčių mirė 2,4 karto daugiau vyrų negu moterų.
    Sveikatos informacijos centras taip pat pažymi, kad nuo COVID-19 ligos mirė 1 260 vyrų (6,2 proc. visų mirusių vyrų). Vyrų mirtingumo rodiklis lyginant su 2021 m. sumažėjo 2,6 karto.
    Tuo tarpu virškinimo sistemos ligos sudarė 5,6 proc. vyrų mirties priežasčių – nuo jų mirė 1 153 vyrai.

    Moterų mirtingumas

    Pastaraisiais metais Lietuvoje mirė 22 427 moterys, lyginant su 2021 m. – 2 430 moterų mažiau.
    Sveikatos informacijos centras praneša, kad daugiausia moterų (58,4 proc.) mirė nuo kraujotakos sistemos ligų. Mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų rodiklis 2022 m. buvo 866,8 atvejo 100 tūkst. moterų (2021 m. – 883,3 atvejo).
    Nuo piktybinių navikų 2022 m. mirė 3 621 moteris ir tai sudarė 16,1 proc. visų mirusių moterų. Iš jų daugiausia mirė nuo krūties, storosios žarnos bei kasos piktybinių navikų.
    Trečioji moterų mirties priežastis yra COVID-19 liga. Nuo jos 2022 m. mirė 1 346 moterys (6 proc. visų mirusių moterų). Koronaviruso mirtingumo rodiklis pastaraisiais metais buvo 89,1 atvejo 100 tūkst. moterų ir lyginant su 2021 m. sumažėjo 2,8 karto.
    Ketvirtoje vietoje moterų mirties priežasčių struktūroje yra virškinimo sistemos ligos. Nuo jų 2022 m. mirė 1 053 moterys ir tai sudarė 4,7 proc. visų mirusiųjų moterų.

    Darbingo amžiaus gyventojų mirties priežastys

    23 proc. visų mirusiųjų 2022 m. sudarė 16–64 m. amžiaus asmenys (34,5 proc. vyrų ir 12,8 proc. moterų mirčių).
    Daugiausia darbingo amžiaus vyrų mirė nuo išeminių širdies ligų (18,8 proc.), virškinimo organų piktybinių navikų (7,1 proc.) ir kepenų ligų (6,9 proc.).
    Darbingo amžiaus moterų mirė 2,4 karto mažiau negu darbingo amžiaus vyrų. Nuo išeminių širdies ligų mirė 11,1 proc. 16–64 m. amžiaus moterų, nuo kepenų ligų – 10,2 proc. virškinimo organų piktybinių navikų – 9,2 proc.

    Vaikų mirties priežastys

    Pastaraisiais mirė 58 1–17 metų amžiaus vaikai – 35 berniukai ir 23 mergaitės.
    Pagrindinės 1–17 metų amžiaus vaikų mirties priežastys buvo išorinės mirties priežastys (37,9 proc.), piktybiniai navikai (15,5 proc.) ir nervų sistemos ligos (12,1 proc.). Dėl išorinių mirties priežasčių 2022 m. mirė 22 vaikai (16 berniukų ir 6 mergaitės) ir tai yra 15,4 proc. mažiau lyginant su 2021 m.
    2022 m. mirė 67 kūdikiai (vaikai iki 1 metų), lyginant su 2021 m., 6 kūdikiais mažiau. Kūdikių mirtingumo rodiklis 2022 m. – 30,1 atvejo 1 000 gyvų gimusiųjų (2021 m. – 31 atvejo). Pagrindinės kūdikių mirties priežastys buvo perinatalinio laikotarpio ligos (40,3 proc.) ir įgimtos formavimosi ydos (40,3 proc.).

  • Bus galima įsigyti vaistą nuo COVID-19

    Bus galima įsigyti vaistą nuo COVID-19

    Sveikatos apsaugos ministerija informuoja, kad nuo penktadienio gyventojai galės kreiptis į savo šeimos gydytojus dėl valstybės biudžeto lėšomis apmokėto ir neatlygintinai išduodamo registruoto vaisto nuo COVID-19 skyrimo. Pranešama, kad vaistai bus išduodami „Eurovaistinė“ vaistinėse visoje šalyje.

    Vaistas (veikliosios medžiagos nirmatrelviras ir ritonaviras) skirtas koronaviruso sukeltos ligos gydymui suaugusiesiems, kuriems nereikia papildomos deguonies terapijos ir kuriems kyla didesnė progresavimo į sunkios eigos COVID-19 rizika. Vaistą reikia pradėti vartoti kuo greičiau po COVID-19 diagnozės nustatymo ir per 5 paras nuo simptomų pradžios, teigiama SAM pranešime žiniasklaidai.

    Vaistai skiriami įprasta tvarka išrašant receptą. Gydytojas, prieš išrašydamas receptą, turi įvertinti, kada pacientui pasireiškė COVID-19 ligos simptomai ir atsižvelgiant į tai, kad pacientas turi pradėti vartoti vaistą ne vėliau kaip per 5 dienas nuo minėtos ligos simptomų atsiradimo pradžios, nurodyti ne ilgesnį nei 5 dienų recepto galiojimo terminą.
    Lietuva vaistą įsigijo per Europos Komisijos (EK) bendruosius vakcinų ir kitų vaistų nuo COVID-19 ligos profilaktikos ir gydymo pirkimus. EK organizuojami COVID-19 vaistų pirkimai padėjo išsiderėti geresnes pirkimo sąlygas ir stabilų tiekimą valstybėms narėms, rašoma pranešime.

    Iš viso per du kartus įsigyta 13 tūkst. vaisto pakuočių, iš kurių didžioji dalis bus išduota gyventojams vaistinėse pagal receptus, likusi – aktyviam gydymui šalies gydymo įstaigose.

  • Gripo ir COVID-19 sergamumo duomenis šį sezoną skelbs kartu

    Gripo ir COVID-19 sergamumo duomenis šį sezoną skelbs kartu

    Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) praneša, kad šio gripo sezono metu sergamumo duomenys bus skelbiami kartu su COVID-19 ligos duomenimis.

    Taip pat bus skaičiuojamas suminis sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis ir vertinama, kiek tokių atvejų tenka 100 tūkst. gyventojų.

    Pranešime žiniasklaidai NVSC primena, kad Lietuvoje praėjusią savaitę prasidėjo 2022–2023 m. gripo sezonas, įprastai trunkantis iki gegužės mėnesio.

    NVSC duomenimis, spalio 3–10 d. bendras sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 ligos rodiklis buvo 878,2 atvejo 100 tūkst. Lietuvos gyventojų.

    Mažiausias sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklis šių metų 40-ąją savaitę registruotas Marijampolės apskrityje, o didžiausias – Kauno apskrityje.

    Lyginant šių metų 40-osios savaitės sergamumo gripu, ŪVKTI ir COVID-19 liga rodiklius su ankstesnės savaitės rodikliais, matyti, kad susirgimų gripu ir ŪVKTI skaičius padidėjo, o COVID-19 liga – sumažėjo.

    Pirmąją 2022–2023 m. gripo sezono savaitę Lietuvoje dėl gripo ligoninėje gydėsi vienas 2–17 metų amžiaus asmuo.

    NVSC primena, kad efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų, yra skiepai. Kiekvieną gripo sezoną pagal mokslininkų apskaičiavimus kuriama būtent tam sezonui skirta gripo vakcina, todėl skiepytis nuo gripo reikia kasmet. Visi norintys pasiskiepyti turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Rizikos grupėms priklausantys asmenys skiepijami nemokamai.

    „Skiepijant, ypač rizikos grupėms priklausančius asmenis, siekiama žmones apsaugoti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų: bronchito, plaučių uždegimo, sinusito, ausų uždegimo, lėtinių ligų paūmėjimo“,– atkreipia dėmesį NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Greta Gargasienė.

    Nuo gripo rekomenduojama pasiskiepyti visiems, bet ypač rizikos grupėms priklausantiems asmenims: 65 m. ir vyresniems asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose, sergantiems lėtinėmis ligomis, žmonėms su nusilpusiu imunitetu, taip pat medikams ir nėščiosioms, rašoma pranešime žiniasklaidai.

    NVSC specialistai primena, kad vieno vizito metu galima pasiskiepyti ne tik gripo vakcina, bet ir nuo pneumokokinės infekcijos bei COVID-19 ligos.

  • Panevėžys – tarp kovido lyderių

    Panevėžys – tarp kovido lyderių

    Įpusėjus rugsėjui, Panevėžys, kuriame iš 100 tūkstančių gyventojų kovido virusas nustatytas 620, atsidūrė šeštas tarp 60-ies šalies savivaldybių.

    Miesto Savivaldybės Sveikatos poskyrio vedėjas Mindaugas Burba atkreipia dėmesį, kad, palyginti su pernai, šiemet šis virusas plisti pradėjo geru mėnesiu anksčiau – liepos viduryje. 2021-aisiais tokiu metu susirgusiųjų būta mažiau.

    Kodėl pernai vasarą buvęs daug pasyvesnis virusas šiemet suaktyvėjo mėnesiu anksčiau ir kodėl nerimsta net ir pasiskiepijus 70 proc. visuomenės, M. Burbos teigimu, vargu ar atsirastų kas galėtų paaiškinti. Anot jo, skiepijamasi visų pirma ne stabdyti viruso plitimą, o saugojantis jo sukeliamų komplikacijų.

    „Skiepas nebūtinai apsaugos nuo pačios ligos. Nereiškia, kad pasiskiepiję nesusirgsime. Bet labai tikėtina, kad sirgsime lengviau ir išvengsime mirties“, – teigė gydytojas.

    Visą straipsnį skaitykite rugsėjo 20 dienos (antradienio) „Sekundės“ laikraštyje.

  • Apsaugokime save ir savo šeimą galingiausiu ginklu nuo COVID-19

    Apsaugokime save ir savo šeimą galingiausiu ginklu nuo COVID-19

    Nors šiuolaikinė medicina yra labai pažangi, užkrečiamosioms ligoms valdyti galingesnis ginklas už vakcinas dar nėra išrastas. Didžiausios pandemijos žmonijos istorijoje buvo suvaldytos tik pasitelkiant skiepus, todėl, siekiant ir toliau sėkmingai suvaldyti koronaviruso plitimą, svarbu laikytis rekomendacijų dėl vakcinacijos ir tokiu būdu apsaugoti save ir savo aplinką.

    Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) atstovė spaudai Aistė Tautvydienė aiškina, kaip veikia vakcina, patekusi į žmogaus organizmą, ir akcentuoja skiepijimosi būtinumą, naudą bei svarbą, norint suvaldyti užkrečiamųjų ligų plitimą, tarp jų ir COVID-19.

    Pasak specialistės, visuomenėje vis dar sklandantys mitai, kad vakcinos nuo COVID-19 ligos gali sukelti nevaisingumą ar net mirtį, neturi jokių sąsajų su moksliniais įrodymais ir atliktais tyrimais.

    Kaip veikia vakcina?

    Vakcinos yra laikomos saugiausia ir patikimiausia apsauga nuo tam tikrų užkrečiamųjų ligų. Pasak A. Tautvydienės, jos sukuria organizmo apsaugą – padeda paruošti žmogaus imuninę sistemą atpažinti ir apsiginti nuo užkrečiamųjų ligų sukėlėjų.

    „Daugelio vakcinų sudėtyje yra antigeno – susilpninto ar nukenksminto pavidalo viruso ar bakterijos, kuri negali sukelti ligos. Pasiskiepijus žmogaus imuninėje sistemoje sukuriama imuninė atmintis ir aktyvuojamos imuninės ląstelės kraujyje, kaulų čiulpuose ir visame organizme. Paskiepyto žmogaus imuninė sistema atpažįsta antigeną kaip svetimkūnį. Vėliau, jei žmogus susiduria su tam tikru virusu ar bakterija, imuninė sistema juos prisimena. Tuomet aktyvuojamos imuninės sistemos ląstelės, kurios sunaikina ligą sukeliantį virusą arba bakteriją ir pagamina antikūnus“, – apie organizmo reakciją į vakciną aiškina specialistė.

    Dauguma vakcinų nuo COVID-19 ligos imuninį atsaką sukelia į nedidelį viruso SARS-CoV-2, sukeliančio COVID-19 ligą, fragmentą.

    A. Tautvydienė pažymi – vakcinoje nėra paties viruso ir ji negali sukelti COVID-19 ligos: „Kai žmogui suleidžiama vakcina nuo COVID-19, jo organizmo ląstelės geba „perskaityti“ vakcinoje užkoduotą genetinę informaciją ir pradeda gaminti dyglio baltymą. Jeigu paskiepytas žmogus užsikrečia SARS-CoV-2 virusu, jo imuninė sistema virusą geba atpažinti ir yra pasiruošusi su juo kovoti: antikūnai ir imuninės ląstelės, veikdamos kartu, gali sunaikinti virusą, užkirsti kelią jo patekimui į organizmo ląsteles ir sunaikinti užkrėstas ląsteles, taip padėdami apsisaugoti nuo COVID-19 ligos.“

    Susiformuoja kolektyvinis imunitetas

    Skirtingos vakcinos apsaugo žmogaus organizmą nuo konkrečios ligos visą gyvenimą arba tam tikrą laiką. Apsaugos trukmė priklauso ir nuo ligos, nuo kurios siekiama apsaugoti.

    „Kai kurios vakcinos apsaugo nuo ligos tik tam tikrą laikotarpį ir gali reikėti stiprinamųjų dozių. Kitu atveju imunitetas susidaro visam gyvenimui. Pavyzdžiui, vakcinos nuo gripo apsauga trunka tik vieną sezoną, o nuo difterijos – 5–10 metų“, – teigia A. Tautvydienė. Ji papildo: tam, kad vakcina būtų efektyvi ir susidarytų imunitetas, būtina laikytis atitinkamos skiepijimo sekos, kuri yra nurodyta kiekvienos vakcinos informaciniuose dokumentuose.
    Svarbu suprasti, kad vakcinos apsaugo ne tik pasiskiepijusįjį, bet ir nepaskiepytus visuomenės narius, pavyzdžiui, vaikus, kurių dar negalima skiepyti dėl amžiaus, arba žmones, kurių imuninė sistema susilpnėjusi. Tačiau tam, kad kolektyvinis imunitetas susidarytų, turi būti paskiepyta pakankamai daug gyventojų.

    Spekuliacijos prieštarauja mokslo įrodymams

    A. Tautvydienė akcentuoja, kad visos Europos Sąjungoje registruotos vakcinos yra ištirtos ikiklinikiniais ir klinikiniais tyrimais.

    „Tiek vakcinų, tiek bet kokio kito vaisto toksiškumas visada yra vertinamas ikiklinikinių tyrimų metu. Kuriant vakcinas nuo COVID-19 ligos, be bendrojo toksiškumo tyrimų, buvo atlikti poveikio dauginimuisi ir vystymuisi tyrimai. Tyrimai su gyvūnais tiesioginio ar netiesioginio kenksmingo toksinio poveikio nėštumui, embriono ar vaisiaus vystymuisi, gimdymui ar postnataliniam vystymuisi neparodė. Vakcinų sudėtyje esančios medžiagos nesąveikauja su žmogaus DNR ir nesukelia genetinių pokyčių, nes nepatenka į ląstelės branduolį, kuriame yra DNR. Kitaip tariant, nėra biologinio mechanizmo, dėl kurio galėtų pasireikšti DNR pažaida ir mutacijos. Tai yra labai svarbus argumentas, kuris turėtų nuraminti jaunus žmones, besibaiminančius dėl savo reprodukcinės funkcijos ateityje“, – tvirtina specialistė.

    A. Tautvydienė pabrėžia: tam, kad vakcina būtų efektyvi ir susidarytų imunitetas, būtina laikytis atitinkamos vakcinavimo sekos.

    Ryšys tarp vakcinos ir mirties – nenustatytas

    Kalbant apie mirtis, kurias neva galėjo nulemti vakcinos nuo COVID-19, A. Tautvydienė atkreipia dėmesį į tai, kad, nepaisant to, jog per visą vakcinacijos laikotarpį VVKT gavo 35 pranešimus apie žmonių mirtis po vakcinavimo, nė vienu atveju priežastinis ryšys tarp vakcinos ir mirties nebuvo nustatytas.

    „Norėtume priminti, kad kiekvieno pranešimo duomenų vertinimas yra individualus. Įtariamos nepageidaujamos reakcijos, taip pat ir mirties, priežastinis ryšys vertinamas pagal tam tikrus kriterijus.

    Kitaip tariant, vertinama, ar po skiepijimo buvo pasireiškę nepageidaujamų simptomų, ar nustatyta laboratorinių ar kitų tyrimų pakitimų, ar yra kitų duomenų, patvirtinančių, kad tai galėjo sutrikdyti asmens sveikatą ar net sukelti mirtį. Jei patvirtinančių duomenų nenustatoma, tuomet svarbu įvertinti, ar yra kitų galimų mirties priežasčių ir ar mirtis tikėtina, atsižvelgiant į vakcinos veikimo būdą bei sukeliamus poveikius. Šiais atvejais ypač svarbi informacija ir apie tai, kokiomis lėtinėmis ar kitomis ligomis asmuo sirgo iki skiepijimo, bei duomenys apie kitus jo sveikatos būklės rodiklius“, – informacija dalijasi VVKT atstovė spaudai.

    Vietinė reakcija į skiepą – normali praktika

    Anot A. Tautvydienės, dažniausiai pasitaikę šalutiniai poveikiai, pasiskiepijus nuo COVID-19 ligos, buvo lengvi arba vidutinio sunkumo, o žmonių sveikata pagerėjo per kelias dienas po vakcinavimo.

    „Žmonės jautė skausmą bei patinimą injekcijos vietoje, nuovargį, skundėsi galvos, raumenų ir sąnarių skausmais, šaltkrėčiu ir karščiavimu. Taip pat buvo fiksuojama paraudimų injekcijos vietoje, retesniais atvejais – pykinimas, vėmimas, niežėjimas injekcijos vietoje, galūnių skausmas, padidėję limfmazgiai, miego sutrikimai“, – teigia ji.

    Primenama, kad, pasireiškus net ir lengvai vietinei reakcijai po vakcinavimo, piliečiai raginami apie tai pranešti VVKT. Pranešimą kiekvienas gali pateikti šiais būdais:

    Jei pacientas nenori pranešimo apie patirtą nepageidaujamą reakciją pateikti pats, gali paprašyti, kad tai už jį padarytų kitas asmuo, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros specialistas ar vaistininkas.

    Pataria nerizikuoti savo sveikata

    Pašnekovė pabrėžia – skiepijimosi tikslas nėra vien tik išvengti konkrečios ligos, šiuo atveju COVID-19, tačiau, ja susirgus, sirgti lengviau, išvengti komplikacijų.

    „Atminkite, kad tiek COVID-19, tiek kitos užkrečiamosios ligos labai plinta visuomenėje, ypač tais atvejais, kai nėra susiformavęs kolektyvinis imunitetas. Todėl nesiskiepyti – tai prisiimti šių ligų riziką arba padėti joms plisti“, – pastebi specialistė.

    Registruotis stiprinamajai vakcinos nuo COVID-19 ligos dozei galima internetu www.koronastop.lt.

    Vakcinuotis taip pat galima pas šeimos gydytoją. Norėdami sužinoti, ar asmens sveikatos priežiūros įstaiga vykdo skiepijimą nuo COVID-19 ligos, gyventojai turėtų kreiptis į įstaigos registratūrą.

    Jei turite papildomų klausimų dėl vakcinų ar vakcinavimo proceso, atsakymus galite rasti interneto svetainėje www.koronastop.lt/vakcinavimas.