Žyma: cholesterolis

  • Sviestas ar lašiniai: kas labiau kelia cholesterolį?

    Sviestas ar lašiniai: kas labiau kelia cholesterolį?

    Karšta bulvė su sviestu, duonos riekė su lašiniais, spirgučiais pagardinti cepelinai – atvėsus orams tokio maisto norisi dažniau.

    Tačiau gavus kraujo tyrimų atsakymą su padidėjusia cholesterolio koncentracija kyla klausimas: kurį produktą pirmiausia išbraukti iš valgiaraščio?

    Vieno visiems tinkamo atsakymo nėra. Svieste paprastai būna daugiau sočiųjų riebalų nei tokiame pačiame kiekyje lašinių, tačiau svarbu, kiek ir kaip dažnai jų suvalgome. O širdies sveikatai palankesnis sprendimas dažniausiai yra dalį abiejų produktų pakeisti nesočiųjų riebalų šaltiniais.

    Cholesterolis lėkštėje ir kraujyje – ne tas pats

    Cholesterolis organizmui reikalingas: jis yra ląstelių membranų sudedamoji dalis, dalyvauja hormonų gamyboje. Tačiau padidėjusi mažo tankio lipoproteinų cholesterolio, dažnai vadinamo „bloguoju“, koncentracija skatina aterosklerozę ir didina širdies bei kraujagyslių ligų riziką.

    Vertinant maistą, svarbus ne vien jame esantis cholesterolis. Didelę įtaką MTL cholesterolio koncentracijai turi sočiųjų riebalų kiekis ir tai, kuo jie pakeičiami. Amerikos širdies asociacija pabrėžia, kad sočiųjų riebalų keitimas nesočiaisiais paprastai padeda sumažinti MTL cholesterolį labiau nei vien dėmesys su maistu gaunamam cholesteroliui.

    Todėl užrašas „be cholesterolio“ dar nepadaro produkto palankaus širdžiai. Pavyzdžiui, kokosų ir palmių riebalai yra augaliniai, tačiau juose gausu sočiųjų riebalų.

    Ką rodo sviesto ir lašinių etiketės?

    Palyginkime du konkrečius Lietuvoje parduodamus produktus. „Žemaitijos pieno“ skelbiamais duomenimis, 100 gramų 82 proc. riebumo saldžios grietinėlės sviesto yra 82 gramai riebalų, iš jų 49 gramai – sočiųjų.

    Vieno tradicinių sūdytų lašinių gaminio maistingumo deklaracijoje nurodyta, kad 100 gramų yra 90 gramų riebalų, iš jų 36 gramai – sočiųjų. Taigi šiame pavyzdyje lašiniai riebesni, tačiau sočiųjų riebalų juose mažiau. Tai konkrečių gaminių duomenys – kitų produktų sudėtis gali skirtis.

    Vis dėlto išvada, kad lašiniai dėl to „sveikesni už sviestą“, būtų skubota. Jie išlieka labai kaloringu maistu, o sūdytuose lašiniuose papildomai svarbus druskos kiekis.

    Porcija gali apversti palyginimą

    Pagal minėtų produktų deklaracijas, 10 gramų sviesto būtų apie 4,9 gramo sočiųjų riebalų, o tokiame pačiame kiekyje lašinių – apie 3,6 gramo.

    Tačiau suvalgius 30 gramų tų pačių lašinių, sočiųjų riebalų būtų jau apie 10,8 gramo – daugiau nei dvigubai tiek, kiek nedideliame sviesto gabalėlyje. Šie skaičiavimai iliustruoja porcijos reikšmę, o ne nustato rekomenduojamą kiekį.

    Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad sotieji riebalai sudarytų ne daugiau kaip 10 proc. paros energijos. Žmogui, per dieną suvartojančiam apie 2 000 kilokalorijų, tai būtų maždaug 22 gramai. Į šį kiekį patenka visi dienos šaltiniai: sviestas, riebi mėsa, sūriai, grietinė, kepiniai ir kiti produktai. Tai nėra siektinas „sviesto ir lašinių limitas“, kurį reikėtų išnaudoti.

    Kodėl vien pakeisti sviestą lašiniais neužtenka?

    Svarbu ne tik sumažinti sočiųjų riebalų, bet ir pasirinkti tinkamą pakaitalą. PSO rekomenduoja juos keisti polinesočiaisiais riebalais, augalinės kilmės mononesočiaisiais riebalais arba natūraliai skaidulų turinčiais produktais – visagrūdžiais, daržovėmis, vaisiais ir ankštiniais.

    Todėl sviesto atsisakymas mažai padės, jeigu vietoj jo kasdien atsiras daugiau saldžių kepinių. Tačiau dalį sviesto ar kiaulienos taukų pakeitus rapsų ar alyvuogių aliejumi, valgiaraščio riebalų sudėtis taps palankesnė.

    Tiesa, lašiniai ir išlydyti kiaulienos taukai nėra tas pats produktas, todėl jų maistingumo duomenų nereikėtų sutapatinti. Renkantis konkretų gaminį patikimiausia perskaityti jo etiketę.

    Lašiniai turi ir druskos klausimą

    Sūdyti lašiniai vertintini ne vien dėl riebalų. Minėto gaminio 100 gramų yra 5,1 gramo druskos. Vadinasi, 30 gramų porcijoje jos būtų apie 1,5 gramo – dar nepriskaičiavus duonos, sriubos, sūrio ar kitų dienos patiekalų.

    Druskos perteklius pirmiausia siejamas su padidėjusiu kraujospūdžiu. Taigi mažesnis sočiųjų riebalų kiekis savaime nereiškia mažesnės bendros rizikos širdžiai. PSO suaugusiesiems rekomenduoja per parą suvartoti mažiau nei 5 gramus druskos iš visų šaltinių.

    Rudeniškas maistas gali būti palankus širdžiai

    Rudeninis valgiaraštis nebūtinai turi suktis aplink spirgučius ir grietinę. Jame puikiai dera pupelių ar lęšių troškiniai, daržovių sriubos, avižinė ir miežinė košė, orkaitėje keptos daržovės, žuvis bei nesūdyti riešutai.

    Amerikos kardiologų kolegija rekomenduoja kasdien rinktis įvairius augalinius produktus, tarp jų – avižas, miežius, ankštinius ir riešutus. Juose esančios skaidulos, ypač tirpiosios, svarbios mažinant MTL cholesterolį.

    Mėgstamų patiekalų nebūtina atsisakyti vienu mostu. Bulvių košei galima naudoti mažiau sviesto ir dalį jo pakeisti rapsų aliejumi, sriubą gardinti mažesniu grietinės kiekiu, o prie cepelinų rinktis mažiau spirgučių padažo. Svarbu, kad tokie pakeitimai taptų kasdieniu įpročiu.

    Svarbiausia – ne vienas kąsnis

    Nedidelis sviesto gabalėlis ir plona lašinių riekelė savaime nenulemia cholesterolio tyrimo rezultato. Didesnę reikšmę turi nuolat pasikartojantis valgiaraštis: kiek jame sočiųjų riebalų, daržovių, ankštinių, visagrūdžių produktų ir nesočiųjų riebalų šaltinių. Šį požiūrį pabrėžia ir Europos kardiologų gairės

    Jei MTL cholesterolio koncentracija padidėjusi, sprendimas priklauso ir nuo bendros širdies bei kraujagyslių ligų rizikos. Mitybos pokyčiai svarbūs, tačiau kai kuriems žmonėms reikalingas ir gydymas vaistais – jo negalima pakeisti vien sviesto atsisakymu. Tyrimų rezultatus ir individualų tikslą reikėtų aptarti su gydytoju.

  • Cholesterolis: priešas ar būtina organizmo medžiaga?

    Cholesterolis: priešas ar būtina organizmo medžiaga?

    Apie cholesterolį kalbame tiek daug, kad kartais ima atrodyti, jog pats žodis jau reiškia problemą. Kraujo tyrime skaičius didesnis – vadinasi, reikia jį mažinti. Tačiau žmogaus organizme viskas nėra taip paprasta.

    Cholesterolis nėra atlieka. Jo mums reikia ląstelėms, hormonams, vitaminui D ir tulžies rūgštims gaminti. Kita vertus, mokslas gana aiškiai rodo, kad ilgą laiką kraujyje cirkuliuojantis per didelis aterogeninių lipoproteinų, ypač LDL, kiekis didina aterosklerozės ir širdies bei kraujagyslių ligų riziką.

    Taigi kur tiesa? Kaip dažnai būna medicinoje – ne viename skaičiuje.

    Cholesterolis organizmui būtinas

    Didžiąją dalį cholesterolio organizmas pasigamina pats, daugiausia kepenyse. Jis yra svarbi ląstelių membranų dalis, naudojamas steroidinių hormonų ir tulžies rūgščių sintezei.

    Tai reiškia, kad cholesterolis nėra medžiaga, kurią organizmas stengiasi bet kokia kaina pašalinti.

    Kartu svarbu atskirti du dalykus: cholesterolį kaip organizmui reikalingą medžiagą ir jo pernešimą kraujyje.

    Cholesterolis kraujyje keliauja lipoproteinų dalelėse. Būtent jų, ypač LDL ir kitų aterogeninių dalelių, perteklius ir ilgalaikis poveikis kraujagyslėms yra svarbus vertinant širdies ligų riziką.

    Kiaušiniai nėra tas pats, kas LDL

    Ilgą laiką mitybos rekomendacijose daug dėmesio buvo skiriama cholesterolio kiekiui maiste.

    2015 metais JAV mitybos rekomendacijose atsisakyta ankstesnės konkrečios 300 mg per dieną cholesterolio ribos. Tai buvo svarbus pokytis – paaiškėjo, kad su maistu gaunamo cholesterolio ir cholesterolio koncentracijos kraujyje ryšys nėra toks tiesioginis, kaip manyta anksčiau.

    Tačiau tai nereiškia, kad galima visiškai nekreipti dėmesio į mitybą.

    Daug svarbiau, kiek racione yra sočiųjų ir nesočiųjų riebalų, kiek valgoma daržovių, vaisių, ankštinių, viso grūdo produktų, riešutų, žuvies ir kiek – stipriai perdirbto maisto.

    Todėl vienas kiaušinis ir riebi dešra nėra lygiaverčiai vien todėl, kad abiejuose yra cholesterolio.

    Cukraus pramonės istorija – tikra, bet jos nereikėtų pervertinti

    2016 metais žurnale „JAMA Internal Medicine“ paskelbta istorinių dokumentų analizė parodė, kad XX amžiaus septintajame dešimtmetyje JAV cukraus pramonė finansavo mokslininkus, kurie apžvalgose daugiausia akcentavo riebalų ir cholesterolio vaidmenį širdies ligose, o cukraus reikšmę sumenkino.

    Tai svarbi mokslo istorijos pamoka – finansiniai interesai gali paveikti tai, kokie klausimai keliami ir kaip interpretuojami duomenys.

    Tačiau iš to nereikėtų daryti išvados, kad LDL ir aterosklerozės ryšys yra išgalvotas.

    Per kelis dešimtmečius sukaupti genetiniai, epidemiologiniai ir klinikiniai duomenys nuosekliai rodo: kuo ilgiau žmogaus kraujagysles veikia didesnis aterogeninių lipoproteinų kiekis, tuo didesnė aterosklerozinių ligų rizika.

    Kas vyksta kraujagyslėje?

    Aterosklerozė nėra tiesiog „cholesterolis užkimšo vamzdį“.

    Procesas daug sudėtingesnis.

    LDL dalelės patenka į arterijos sienelę ir joje sulaikomos. Jos gali būti modifikuojamos, į procesą įsitraukia imuninės ląstelės, prasideda uždegiminė reakcija ir palaipsniui formuojasi aterosklerozinė plokštelė.

    Čia svarbūs ir oksidaciniai procesai, kraujagyslės sienelės būklė, kraujospūdis, rūkymas, diabetas, genetika bei daugybė kitų veiksnių.

    Tačiau šis sudėtingumas LDL vaidmens nepanaikina. Priešingai – jo dalelių sulaikymas arterijos sienelėje laikomas vienu svarbiausių aterosklerozės proceso etapų.

    Kur cholesterolį panaudoja kepenys?

    Viena iš svarbių cholesterolio „kelionių“ prasideda kepenyse.

    Iš cholesterolio gaminamos tulžies rūgštys. Jos reikalingos tam, kad galėtume virškinti ir pasisavinti riebalus bei riebaluose tirpius vitaminus A, D, E ir K.

    Tulžies rūgštys veikia tarsi emulsiklis – padeda suskaidyti didelius riebalų lašus į smulkesnes daleles, kurias lengviau pasiekia virškinimo fermentai.

    Tulžis taip pat yra vienas iš kelių, kuriuo organizmas pašalina cholesterolio perteklių, bilirubiną ir kai kuriuos kitus junginius.

    Tulžies pūslė nėra tulžies gamykla

    Dar vienas dažnas nesusipratimas – manymas, kad pašalinus tulžies pūslę žmogus nebeturi tulžies.

    Tulžį gamina kepenys.

    Tulžies pūslė ją tik kaupia ir koncentruoja, o pavalgius išleidžia į žarnyną.

    Pašalinus pūslę kepenys tulžį gamina ir toliau, tik ji į žarnyną teka nuolat, mažesniais kiekiais.

    Kai kuriems žmonėms po operacijos gali atsirasti laisvesnės išmatos ar sunkesnis riebaus maisto toleravimas, tačiau dauguma ilgainiui maitinasi normaliai.

    Internete kartais siūlomi jaučio tulžies papildai, tačiau jie nėra standartinė rekomendacija kiekvienam žmogui po tulžies pūslės pašalinimo.

    Varis tikrai svarbus, bet ne stebuklingas sprendimas

    Pastaruoju metu populiaru cholesterolio, geležies ir kraujagyslių problemas aiškinti vario trūkumu.

    Dalis šių teiginių remiasi tikra biochemija.

    Varis reikalingas ceruloplazminui – baltymui, dalyvaujančiam geležies apykaitoje. Jis taip pat būtinas liziloksidazei, arba LOX – fermentui, padedančiam formuoti tvirtas kolageno ir elastino struktūras.

    Varis dalyvauja ir energijos gamyboje bei antioksidacinėse sistemose.

    Tačiau iš to negalima daryti išvados, kad vario trūkumas yra pagrindinė aukšto cholesterolio, venų varikozės, aterosklerozės ar mažakraujystės priežastis.

    Tai būtų pernelyg didelis sudėtingos žmogaus biologijos supaprastinimas.

    Geležį organizmas taupo stebėtinai efektyviai

    Dar viena įdomi žmogaus fiziologijos detalė – geležies perdirbimas.

    Eritrocitai gyvena maždaug 120 dienų. Pasenę jie išardomi, o juose buvusi geležis nėra tiesiog išmetama.

    Organizmas ją susigrąžina ir vėl panaudoja naujam hemoglobinui gaminti.

    Per parą taip gali būti perdirbama apie 20–25 mg geležies, o iš maisto paprastai reikia pasisavinti tik apie 1–2 mg, kad būtų kompensuojami nuostoliai.

    Tačiau tai nereiškia, kad geležies trūkumas beveik neįmanomas.

    Jį gali sukelti kraujavimas, menstruacijos, nėštumas, nepakankama mityba, virškinimo sistemos ligos ir sutrikęs geležies pasisavinimas.

    Todėl mažas feritinas nėra rodiklis, kurį reikėtų automatiškai nurašyti kaip vien „blogą geležies reguliavimą“.

    Vienas skaičius visos istorijos nepapasakoja

    Šioje vietoje galima sutikti su viena populiariosios kritikos mintimi: žmogaus sveikatos tikrai nereikėtų vertinti pagal vieną laboratorinį skaičių.

    Tas pats LDL kiekis gali turėti visiškai skirtingą reikšmę dviem žmonėms.

    Svarbu amžius, kraujospūdis, rūkymas, diabetas, inkstų funkcija, šeimos istorija, buvę infarktai ar insultai bei kiti rizikos veiksniai.

    Dėl to šiuolaikinėje medicinoje vertinama ne vien cholesterolio koncentracija, bet ir bendra širdies bei kraujagyslių ligų rizika.

    Ar statinai tik „gydo skaičių“?

    Tai viena dažniausių diskusijų apie cholesterolį.

    Jei statinas būtų skiriamas vien tam, kad laboratoriniame lape būtų gražesnis skaičius, tokia kritika turėtų pagrindo.

    Tačiau gydymo tikslas yra ne pats LDL skaičius.

    Tikslas – sumažinti infarkto, insulto ir kitų aterosklerozinių ligų tikimybę tiems žmonėms, kurių rizika pakankamai didelė.

    Dideli atsitiktinių imčių klinikiniai tyrimai parodė, kad LDL mažinimas statinais ir kitais vaistais mažina šių įvykių riziką. Kuo žmogaus pradinė rizika didesnė, tuo didesnė ir galima gydymo nauda.

    Todėl vaistų poreikis vertinamas individualiai.

    Cholesterolis nėra nei geras, nei blogas

    Galbūt didžiausia klaida yra bandymas visą cholesterolio istoriją sutalpinti į dvi etiketes – „geras“ ir „blogas“.

    Pats cholesterolis nėra blogas.

    Be jo negalėtume gyventi.

    Tačiau žmogui būtina medžiaga gali tapti problemos dalimi, kai jos transportavimas ir kiekis tam tikrose organizmo vietose tampa netinkamas.

    Panašiai yra su gliukoze, geležimi ar kalciu – mums jų reikia, tačiau daugiau nebūtinai reiškia geriau.

    Todėl, pamačius padidėjusį cholesterolį, verta klausti ne tik „kaip jį sumažinti?“, bet ir platesnių dalykų: kokia mano bendra širdies ir kraujagyslių rizika, koks LDL ir kitų lipoproteinų kiekis, koks kraujospūdis, kaip maitinuosi, kiek judu, ar rūkau, ar turiu kitų rizikos veiksnių?

    Būtent toks požiūris leidžia ne „gydyti skaičių“, o vertinti žmogų.

    Šaltiniai

    Straipsnis parengtas remiantis Europos aterosklerozės draugijos ekspertų išvada apie LDL ir aterosklerozės priežastinį ryšį, JAV bei Europos lipidų ir mitybos rekomendacijomis, Nacionalinės medicinos bibliotekos (NCBI) medžiaga apie tulžies rūgščių, geležies ir vario apykaitą bei „JAMA Internal Medicine“ publikuota cukraus pramonės dokumentų analize.

    Europos aterosklerozės draugija – LDL ir aterosklerozė

    NCBI – tulžies rūgščių fiziologija

    JAMA – cholesterolio kiekis maiste ir širdies bei kraujagyslių rizika

    NCBI – vario ir geležies apykaita

    Pastaba: straipsnis yra pažintinis. Individualų cholesterolio rodiklių vertinimą ir gydymo poreikį reikėtų aptarti su gydytoju, ypač jei jau sergama širdies ar kraujagyslių liga, diabetu ar yra kitų didelės rizikos veiksnių.

  • Statinai cholesteroliui mažinti: ko geriau nevartoti kartu

    Statinai cholesteroliui mažinti: ko geriau nevartoti kartu

    Statinai – vieni dažniausiai skiriamų vaistų padidėjusiam cholesterolio kiekiui mažinti ir širdies bei kraujagyslių ligų rizikai mažinti.

    Tačiau vartojant šiuos vaistus svarbu žinoti, kad kai kurie maisto produktai, sultys ir papildai gali pakeisti statinų poveikį – sustiprinti šalutinį poveikį arba, priešingai, sumažinti vaisto veiksmingumą.

    Greipfrutų sultys – ne visiems statinams

    Daugiausia žinoma apie greipfrutų ir kai kurių statinų sąveiką. Greipfrutuose esančios medžiagos gali slopinti fermentą CYP3A4, kuris padeda organizmui skaidyti dalį vaistų. Dėl to kraujyje gali susikaupti daugiau statino, nei numatyta.

    Tai ypač aktualu vartojant simvastatiną ir atorvastatiną, taip pat lovastatiną. Per didelė šių vaistų koncentracija didina raumenų pažeidimo, kepenų sutrikimų, o labai retais atvejais – rabdomiolizės ir inkstų pažeidimo riziką.

    Svarbu suprasti, kad ne visi statinai vienodai reaguoja į greipfrutus. Todėl nereikėtų savarankiškai jų atsisakyti vien todėl, kad vartojate cholesterolį mažinantį vaistą – verta patikrinti konkretaus preparato pakuotės lapelį arba paklausti vaistininko.

    Beje, panašiai gali veikti ne tik greipfrutai. FDA įspėja, kad sąveika galima ir su pomelais, Sevilijos apelsinais, dažnai naudojamais karčiajame marmelade, bei kai kuriais kitais citrusiniais vaisiais.

    „Natūralus statinas“ gali reikšti dvigubą dozę

    Ypač atsargiai reikėtų vertinti papildus su raudonosiomis mielėmis fermentuotais ryžiais.

    Tokiuose produktuose gali būti monakolino K – medžiagos, kuri chemiškai yra tokia pati kaip vaistas lovastatinas. Kitaip tariant, žmogus, vartojantis statiną ir papildomai geriantis tokį preparatą „cholesteroliui mažinti“, gali iš esmės gauti papildomą statino dozę.

    Tai gali padidinti raumenų, kepenų bei inkstų pažeidimo riziką.

    Dar viena problema – skirtinguose papilduose monakolino K kiekis gali labai skirtis, todėl vartotojas ne visada žino, kokią dozę iš tikrųjų gauna. Be to, kai kuriuose produktuose gali būti citrinino – inkstams žalingos medžiagos.

    Todėl vartojant statinus raudonųjų mielių ryžių papildų savarankiškai derinti nereikėtų.

    Jonažolė gali susilpninti vaisto poveikį

    Kitokia sąveika galima su jonažolės preparatais, dažnai vartojamais nuotaikai gerinti ar lengvesniems emociniams sutrikimams.

    Jonažolė gali pagreitinti kai kurių vaistų skaidymą organizme. Dėl to tam tikrų statinų, pavyzdžiui, simvastatino, koncentracija kraujyje gali sumažėti, o vaistas veikti silpniau.

    Problema ta, kad žmogus gali manyti, jog „natūralus“ papildas nieko bendro su receptiniais vaistais neturi. Tačiau būtent augaliniai preparatai kartais pasižymi stipria farmakologine sąveika.

    Atsargiai ir su koncentruotos žaliosios arbatos papildais

    Įprastai geriama žalioji arbata daugumai žmonių nėra problema, tačiau didelės koncentracijos žaliosios arbatos ekstraktai papildų pavidalu gali veikti kai kurių vaistų koncentraciją.

    NCCIH nurodo, kad koncentruotos žaliosios arbatos papildai gali mažinti atorvastatino kiekį kraujyje ir taip teoriškai silpninti jo poveikį.

    Be to, didelės koncentracijos žaliosios arbatos ekstraktai retais atvejais siejami ir su kepenų pažeidimu. Todėl vartojant statinus, kurie taip pat metabolizuojami kepenyse, tokį papildą verta aptarti su gydytoju ar vaistininku.

    O kaip vitaminas B3 – niacinas?

    Niacinas, arba vitaminas B3, didelėmis dozėmis anksčiau buvo naudojamas cholesterolio kiekiui koreguoti. Tačiau vartojamas kartu su statinais jis gali didinti raumenų pažeidimo riziką.

    Todėl didelės dozės niacino papildų nereikėtų pradėti vartoti savarankiškai vien dėl to, kad ant etiketės parašyta „cholesteroliui“.

    Kokie simptomai turėtų kelti nerimą?

    Statinus vartojantis žmogus turėtų kreiptis į gydytoją, jei atsiranda neįprastas ir stiprus raumenų skausmas, raumenų silpnumas, tamsus šlapimas, ryškus nuovargis ar kiti neįprasti simptomai.

    Tokios reakcijos retos, tačiau jos gali rodyti rimtesnį raumenų pažeidimą.

    Svarbiausia – neatsisakyti statino savavališkai

    Pastebėjus informaciją apie galimą sąveiką nereikėtų savarankiškai nutraukti statino vartojimo. Skirtingi šios grupės vaistai skiriasi, todėl tai, kas aktualu simvastatinui, nebūtinai vienodai galioja rosuvastatinui ar kitam preparatui.

    Saugiausias principas paprastas: gydytojui ar vaistininkui pasakyti ne tik apie vartojamus vaistus, bet ir apie visus papildus, žolinius preparatus bei įpročius, pavyzdžiui, kasdien geriamas greipfrutų sultis.

    Ypač svarbu tai prisiminti perkant papildus, reklamuojamus kaip „natūralūs cholesterolio mažintojai“.

    Žodis „natūralus“ dar nereiškia, kad produktas negali veikti taip pat stipriai kaip vaistas – ar su juo pavojingai sąveikauti.

  • Ar kiaušiniai tikrai kenkia širdžiai?

    Ar kiaušiniai tikrai kenkia širdžiai?

    Dar prieš kelis dešimtmečius žmonėms, besirūpinantiems širdies ir kraujagyslių sveikata, dažnai buvo patariama kuo rečiau valgyti kiaušinių trynius.

    Priežastis atrodė akivaizdi: kiaušiniuose yra nemažai cholesterolio, o padidėjusi jo koncentracija kraujyje siejama su ateroskleroze, infarktu ir insultu.

    Tačiau vėlesni tyrimai parodė, kad ryšys tarp su maistu gaunamo cholesterolio ir cholesterolio kiekio kraujyje yra kur kas sudėtingesnis. Daugumai sveikų žmonių saikingas kiaušinių vartojimas nėra laikomas reikšmingu širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniu.

    Vertingas baltymų šaltinis

    Viename vidutinio dydžio vištos kiaušinyje yra maždaug 6–7 gramai visaverčių baltymų. Juose yra visų žmogaus organizmui būtinų aminorūgščių, reikalingų raumenims, imuninei sistemai, fermentams ir įvairiems audiniams atsinaujinti.

    Kiaušiniai taip pat aprūpina organizmą vitaminu B12, riboflavinu, selenu, fosforu ir kitomis maistinėmis medžiagomis. Trynyje yra cholino – medžiagos, svarbios nervų sistemai, smegenų veiklai ir ląstelių membranoms.

    Trynyje randama ir liuteino bei zeaksantino. Šie karotenoidai kaupiasi akies tinklainėje ir yra siejami su akių apsauga nuo su amžiumi susijusių pokyčių.

    Baltymingas maistas paprastai suteikia ilgesnį sotumo jausmą nei saldūs pusryčių dribsniai, bandelės ar kiti greitai pasisavinamų angliavandenių turintys produktai. Todėl virtas kiaušinis ar daržovių omletas gali būti sotus pusryčių pasirinkimas. Vis dėlto patys kiaušiniai riebalų „nedegina“ – kūno svoris priklauso nuo visos mitybos, fizinio aktyvumo ir suvartojamos energijos kiekio.

    Ar kiaušiniuose esantis cholesterolis pavojingas?

    Viename didesniame kiaušinyje gali būti apie 180–200 miligramų cholesterolio, kuris beveik visas yra trynyje. Tačiau su maistu gaunamas cholesterolis ir kraujyje cirkuliuojantis cholesterolis nėra tas pats.

    Didžiąją dalį organizmui reikalingo cholesterolio pagamina kepenys. Kai su maistu jo gaunama daugiau, daugelio žmonių organizmas gali sumažinti savo gamybą. Vis dėlto ši reakcija nėra vienoda – kai kurių žmonių mažo tankio lipoproteinų, vadinamųjų MTL arba „blogojo“ cholesterolio, koncentracija į su maistu gaunamą cholesterolį reaguoja stipriau.

    Didelės apimties tyrimuose nustatyta, kad iki vieno kiaušinio per dieną vartojimas daugumai sveikų žmonių nebuvo susijęs su pastebimai didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Amerikos širdies asociacija taip pat nurodo, kad sveikas žmogus į subalansuotą mitybą paprastai gali įtraukti vieną visą kiaušinį per dieną.

    Tačiau tai nereiškia, kad kiaušinių galima valgyti neribotai ar kad nesvarbu, su kuo jie patiekiami.

    Svarbu ne tik kiaušinis, bet ir visa lėkštė

    Virtas kiaušinis su daržovėmis ir viso grūdo duona yra visai kitoks pasirinkimas nei svieste kepta kiaušinienė su šonine, riebiomis dešrelėmis ir balta duona.

    Pastarajame patiekale daug daugiau sočiųjų riebalų, druskos ir perdirbtos mėsos. Būtent bendras mitybos modelis, o ne vienas konkretus produktas dažniausiai daro didžiausią įtaką širdies ir kraujagyslių sveikatai.

    Todėl kiaušinius geriau:

    • virti arba troškinti be didelio riebalų kiekio;
    • kepti naudojant nedaug aliejaus;
    • derinti su daržovėmis, ankštiniais produktais ar viso grūdo duona;
    • rečiau valgyti kartu su šonine, dešrelėmis ir kitais perdirbtos mėsos gaminiais.

    Lietuvos sveikos ir tvarios mitybos rekomendacijose taip pat pabrėžiama ne vieno produkto, o visos mitybos svarba: patariama valgyti įvairiai, rinktis daugiau augalinio maisto ir riboti sočiųjų riebalų bei stipriai perdirbtų produktų kiekį.

    Kam reikėtų būti atsargesniems?

    Individualių rekomendacijų gali reikėti žmonėms, kuriems nustatytas labai padidėjęs MTL cholesterolio kiekis, šeiminė hipercholesterolemija, aterosklerozinė širdies ir kraujagyslių liga ar kiti didelės rizikos veiksniai.

    Atsargumas taip pat rekomenduojamas sergantiesiems cukriniu diabetu, ypač jeigu kartu nustatytas padidėjęs cholesterolio kiekis ar jau yra širdies ir kraujagyslių pažeidimų. Tyrimų duomenys šiose pacientų grupėse nėra visiškai vienodi, todėl kiaušinių kiekį vertėtų aptarti su šeimos gydytoju ar gydytoju dietologu.

    Spręsti vien pagal savijautą negalima – padidėjęs MTL cholesterolio kiekis paprastai nesukelia aiškių simptomų. Jį parodo kraujo tyrimas, vadinamas lipidograma arba lipidų profiliu.

    Kiek kiaušinių galima suvalgyti?

    Vienos visiems privalomos normos nėra. Kiaušinių kiekį reikėtų vertinti kartu su visu žmogaus racionu, sveikatos būkle ir kitais gyvūninės kilmės produktais.

    Daugumai sveikų suaugusiųjų vienas kiaušinis per dieną gali būti subalansuotos mitybos dalis. Kartais suvalgyti du kiaušinius taip pat nėra problema, ypač jeigu likusioje dienos mityboje nėra daug riebios mėsos, sviesto, riebių pieno produktų ir kitų sočiųjų riebalų šaltinių.

    Tačiau kasdien valgyti po tris ar keturis kiaušinius jau nebūtina. Tokia mityba sumažina maisto įvairovę ir gali gerokai padidinti su maistu gaunamo cholesterolio kiekį. Baltymų verta gauti ir iš žuvies, ankštinių augalų, liesos mėsos, nesaldintų pieno produktų, riešutų bei sėklų.

    Žali kiaušiniai nėra sveikesni

    Kartais teigiama, kad žali kiaušiniai yra maistingesni už virtus ar keptus. Tai nėra pagrįsta.

    Termiškai apdorotų kiaušinių baltymai pasisavinami geriau. Žaliame baltyme taip pat yra avidino – baltymo, galinčio prisijungti biotiną ir trukdyti jam pasisavinti. Retkarčiais suvalgytas žalias kiaušinis biotino trūkumo nesukels, tačiau nuolatinis didelio kiekio žalių baltymų vartojimas nėra rekomenduojamas.

    Svarbiausia rizika – salmonelės. Jos gali būti ne tik ant lukšto, bet retais atvejais ir kiaušinio viduje.

    Lietuvos Nacionalinis visuomenės sveikatos centras rekomenduoja nevartoti žalių ar nepakankamai termiškai apdorotų kiaušinių. Salmonelės žūsta, kai maistas pakankamai įkaista, todėl patiekalo viduje rekomenduojama pasiekti maždaug 75 °C temperatūrą.

    Ypač atsargūs turėtų būti maži vaikai, nėščiosios, vyresnio amžiaus žmonės ir nusilpusį imunitetą turintys asmenys. Jiems nederėtų valgyti patiekalų su žaliais ar skystais kiaušiniais, pavyzdžiui, naminio majonezo, tiramisu, kai kurių kremų ar nepakankamai iškeptos kiaušinienės, nebent naudojami pasterizuoti kiaušinių produktai.

    Kaip saugiai laikyti ir ruošti kiaušinius?

    Parduotuvėje reikėtų rinktis švarius, neįskilusius kiaušinius ir patikrinti jų tinkamumo vartoti datą. Namuose juos geriausia laikyti šaldytuve, originalioje pakuotėje, o ne durelėse, kur temperatūra dažniau svyruoja.

    Jeigu lukštą norima nuplauti, tai reikia daryti tik prieš pat gaminimą, o ne prieš dedant kiaušinius į šaldytuvą. Po sąlyčio su žaliais kiaušiniais būtina nusiplauti rankas ir nuvalyti naudotus paviršius.

    Europos maisto saugos tarnyba pabrėžia, kad kiaušinius reikia pakankamai termiškai apdoroti, žalius produktus laikyti atskirai nuo jau paruošto maisto, o greitai gendančius produktus laikyti žemesnėje nei 5 °C temperatūroje.

    Kiaušinių bijoti nereikia

    Šiuolaikiniai tyrimai nepagrindžia senos nuostatos, kad kiekvienas kiaušinio trynys tiesiogiai „kemša kraujagysles“. Daugumai sveikų žmonių saikingai valgomi kiaušiniai gali būti vertinga ir patogi visavertės mitybos dalis.

    Vis dėlto kiaušiniai nėra stebuklingas produktas. Didžiausią reikšmę turi bendras racionas: kiek jame daržovių, viso grūdo produktų, ankštinių augalų, žuvies, perdirbtos mėsos, druskos ir sočiųjų riebalų.

    Tad svarbiausia ne vien skaičiuoti kiaušinius, o žiūrėti, kas dar dedama į lėkštę.

  • Dešimt sveikos širdies taisyklių, kurias reikėtų ignoruoti

    Dešimt sveikos širdies taisyklių, kurias reikėtų ignoruoti

    Visi žinome, kaip svarbu tinkamai rūpintis širdimi, bet kaip tas „tinkamai“ turėtų atrodyti, ne visada lengva išsiaiškinti kasmet besikeičiančių rekomendacijų jūroje.

    Gerti aspiriną apsisaugoti nuo krešulių ar jokiu būdu ne? Valgyti kiaušinius ar bijoti, kad juose esantis cholesterolis užkimš kraujagysles?

    Atsakymai į tokius klausimus tik atrodo akivaizdūs.

    Kaip ir visas mokslas, medicina nuolat evoliucionuoja. O dar internetas įkiša savo dažnai nieko bendra su tiesa neturintį trigrašį.

    Galiausiai kiekvieno žmogaus organizmas yra skirtingas, ir tai, kas padeda vienam, nebūtinai tampa išsigelbėjimu kitam.

    Todėl mitybos specialistai ir gydytojai kardiologai pataria per daug neimprovizuoti širdies tausojimo tema be jų žinios ir periodiškai atnaujinti informaciją apie pagrindines sveikos širdies taisykles.

    Pavyzdžiui, šias jau galite drąsiai pamiršti.

    Kasdienis aspirino vartojimas

    Pasižymintis kraują skystinančiu, taigi nuo krešulių saugančiu poveikiu, šis vaistas gali padėti išvengti infarkto ir insulto. Tačiau tik kai kuriems žmonėms. Kitiems nuolatinis aspirino vartojimas gresia rimtomis šalutinėmis reakcijomis, pavyzdžiui, kraujavimu virškinimo trakte.

    Dėl to pasaulio specialistai jau nebesiūlo aspirino, kaip širdies ligų riziką mažinančios priemonės, absoliučiai visiems. Per dešimtmečius, kol tokia rekomendacija galiojo, kardiologai išsiaiškino, kad dažniausiai vaistais yra visiškai nereikalingas, o kai kada – ir nepaprastai pavojingas.

    40–59 metų asmenys, kuriems padidėjusi širdies ir kraujagyslių sistemos ligų rizika, tačiau dar neturintys tokios diagnozės savo ligos istorijoje (pavyzdžiui, 45-erių rūkaliai, sergantys diabetu), klausimą vartoti ar nevartoti aspirino turėtų spręsti kartu su savo gydytoju. Tačiau 60-mečiams ir vyresniems žmonėms, nesergantiems širdies ligomis, geriau nepradėti jo gerti.

    Jeigu esate patyrę infarktą, širdies kraujagyslių šuntavimo, stentavimo operacijas, aspirinas bus į naudą nepaisant nuo jūsų amžiaus. Arba jei nieko panašaus nenutiko, bet turite smarkiai užkalkėjusias širdies kraujagysles, aspirino tabletės taip pat greičiausiai duos naudos. Bet ir čia galioja esminė taisyklė: pasitarti su gydytoju. Be jo palaiminimo kasdien aspirino nevartokite niekada.

    Jūros druska sveikesnė už paprastą

    Jūros druska yra mažiau apdorota, turi daugiau mineralų, tačiau jų abiejų maistinė vertė yra tokia pati ir mūsų organizmas jas vienodai pasisavina.

    Todėl nesvarbu, kokią druską naudosite, svarbu, kad nenaudotumėte per daug: rekomenduojama norma – 1 šaukštelis per dieną. Nes druskos perteklius neigiamai veikia kraujospūdį ir didina širdies ligų bei insulto riziką.

    Kokosų aliejus sveikesnis maistui gaminti

    Nors gryname kokosų aliejuje yra vidutinio ilgio grandinių riebalų rūgščių, manoma, didinančių gerojo cholesterolio kiekį organizme, nors jis pasižymi antimikrobinėmis ir antioksidacinėmis savybėmis, šiame produkte vis tiek pavojingai daug sočiųjų riebalų – maždaug 50 proc. daugiau nei svieste. O vartojant pernelyg daug sočiųjų riebalų daugėja blogojo cholesterolio, taigi didėja insulto bei širdies kraujagyslių ligų rizika.

    Dauguma kardiologų rekomenduoja, kad sotieji riebalai turėtų sudaryti ne daugiau kaip 6 proc. visų perdien suvartojamų kalorijų – arba dar mažiau. Kaip alternatyvą jie siūlo naudoti nedidelius kiekius alyvuogių („extra virgin“) ir avokadų aliejaus.

    Elektroninės cigaretės geriau už paprastas

    Įkvėpti karšto oro iš cigaretės ar elektroninio inhaliatoriaus, kaip ir iš degančio pastato, niekada nebus sveika plaučiams.

    Elektroninėse cigaretėse garinamas skystis turi toksiškų medžiagų ir aliejų, kurie taip pat žeidžia plaučius, kaip smalkės ar dervos. O jeigu dar jame yra nikotino, tai lygiai tas pat, jei rūkytumėte tabaką.

    Nikotinas ne tik sukelia priklausomybę, bet ir kraujospūdį, be to, lemia hipertenziją.

    Tiesiog meskite rūkyti, užuot ieškoję pakaitalų.

    Kava nesveika širdžiai

    Taip, kava yra vienas labiausiai stimuliuojančių gėrimų. Tačiau tas ne visada blogai sveikatai.

    Nustatyta, kad išgeriant apytikriai po 2–3 puodelius kavos per dieną širdies ligų rizika sumažėja. Šauniausia, kad tiek sveikiems, tiek jau sergantiems žmonėms.

    Tik reikėtų būti atsargesniems, jeigu jums diagnozuota aritmija arba priešlaikinis skilvelių ar prieširdžių susitraukimas, ir nepiktnaudžiauti kava. Kofeinas gali dar labiau sustiprinti širdies permušimus.

    Truputis alkoholio širdžiai nepakenks

    Tai dažnas įsitikinimas: jeigu neviršysime rekomenduojamos alkoholio paros dozės, jokios žalos širdžiai nebus.

    Nieko panašaus.

    Europos kardiologų asociacija tvirtina, kad alkoholio kiekiai, kai kuriose valstybėse laikomi saugūs vartoti, yra susiję su širdies nepakankamumo vystymusi.

    Tas pats pasakytina ir apie raudonąjį vyną. Nors jis gali tam tikra prasme pagerinti širdies sveikatą (tikėtina, jog vyne esantys antioksidantai didina gerojo cholesterolio kiekį ir saugo nuo blogojo kaupimosi organizme), tai nėra visa tiesa.

    Kaip visur, taip ir vartojant alkoholį būtina jausti saiką. O atsiradus širdies problemų – nepulti gurkšnoti raudonojo vyno: tai ne vaistai.

    Be to, kai kurių širdies ligų (tarkime, nepakankamumo) atvejais alkoholis, nustatyta, veikia kaip sukėlėjas arba jas komplikuojantysis veiksnys.

    Kardiologų išvada: norite sveikos širdies – visai nevartokite alkoholio.

    10 000 žingsnių per dieną pakeičia mankštą

    Nors judėjimas labai svarbus visai sveikatos būklei, tam, kad išvengtume širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, dešimties tūkstančių žingsnelių neužtenka, įspėja gydytojai.

    Raktas į sveiką širdį – nuosaikūs krūviai. Tai reiškia, kad vaikštinėdami lėtai nepasitarnaujate širdžiai taip, kaip tuo atveju, jei sportuotumėte intensyviau.

    Bet jeigu pasivaikščiojimai jums labai patinka, puiku – tik žingsniuokite sparčiau arba neškitės nedidelius svarmenis. Jei lengvai išprakaituosite, o širdis ims plakti sparčiau, žinosite, kad viską darote teisingai.

    Sveika valgyti tik kiaušinių baltymus

    Tai labai senas įsitikinimas iš laikų, kai manyta, kad kiaušinius – o ypač trynius – valgyti nėra sveika, nes juose gausu maistinio cholesterolio.

    Tiesa ta, kad tryniuose susikaupusios ir visos naudingiausios maistinės medžiagos: liuteinas, folatas, riboflavinas, vitaminai A, B12, D, K. Dauguma jų gyvybiškai svarbūs ir saugo nuo visokių ligų. Širdies – taip pat.

    Atliktas mokslinis tyrimas atskleidė, kad žmonių, reguliariai valgančių kiaušinius, kraujyje esama daugiau didesnių gerojo cholesterolio molekulių. Dėl to jos lengviau pašalinamos iš kraujagyslių, tad jų neužkemša ir nesukelia infarkto ar insulto.

    Žmonės, valgantys mažai kiaušinių, kraujyje sukaupia daugiau kenksmingų metabolitų, siejamų su širdies ligomis.

    Medikų išvada: nors tryniuose yra sočiųjų riebalų (maždaug 1–2 g viename), juos valgyti galima net besilaikantiesiems širdžiai sveikos dietos. Vėlgi svarbus saikas – nevalgyti daugiau kaip 3–5 kiaušinių per savaitę ir derinti juos su kuo daugiau cholesterolį ir kraujospūdį mažinančių produktų – avižiniais dribsniais, avokadais, šviežiais vaisiais ir daržovėmis.

    Visi riebalai kenkia širdžiai

    Su maistu mes gauname keturių skirtingų rūšių riebalus ir kai kurie jų yra svarbi subalansuotos mitybos dalis. Todėl visiems laikams iš savo valgiaraščio išprašyti reikėtų tik vieną rūšį – transriebalus.

    Daugiausia transriebalų yra perdirbtuose maisto produktuose ir kepiniuose. Jie didina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, mažina – gerojo.

    Riboti derėtų ir sočiųjų riebalų vartojimą. Jų natūraliai esama raudonoje mėsoje, nenugriebto pieno produktuose, egzotiškuose aliejuose (kokosų, palmių).

    Būna sočiųjų riebalų ir keptame maiste, kepiniuose. Panašiai kaip transriebalai, jie irgi didina blogojo cholesterolio kiekį, o sykiu – širdies ligų bei insulto riziką.

    Mononesotieji ir polinesotieji riebalai – visai kas kita. Jie, manoma, mažina blogąjį cholesterolį ir gausina gerąjį.

    Šių sveikų riebalų gana daug aliejuose (alyvuogių, saulėgrąžų), riešutuose ir sėklose (graikiniuose ir moliūgų), avokaduose ir žemės riešutų svieste.

    Neabejotinai esate girdėję apie omega-3 – tai polinesotieji riebalai. Kad gautumėte jų daugiau, valgykite riebią žuvį, pavyzdžiui, lašišą, silkę. Iš augalinių produktų specialistai rekomenduoja ispaninių šalavijų ir kanapių sėklas, briuselinius kopūstus.

    Aukštas gerojo cholesterolio lygis gali sumažinti blogąjį

    Kadangi vadinamasis gerasis cholesterolis absorbuoja blogąjį ir nugabena jį į kepenis, kurios šį pašalina iš organizmo, logiška atrodo prielaida, kad kuo daugiau bus gerojo cholesterolio, tuo sparčiau blogojo mažės.

    Bet iš tikrųjų žmonės, kurių kraujyje itin dideli gerojo cholesterolio kiekiai, kaip tik susiduria su didesne širdies ligų rizika.

    Tyrėjams dar reikia išsiaiškinti, kodėl taip yra. Tikėtina, kad su tuo kažkaip susiję genai ir paveldimumas.

    Norint išvengti širdies ligų, gerojo cholesterolio kiekis mūsų organizme turi būti nei per mažas, nei per didelis. Idealiai – aukštesnis kaip 40 mg/dl, bet žemesnis kaip 90 mg/dl.

    Jei aktyviau mankštinsitės, mesite rūkyti, palaikysite normalų kraujospūdį ir cukraus kiekį kraujyje, sveikai maitinsitės, taip pat padidinsite gerojo cholesterolio kiekį kraujyje. Tuo labiau kad naujausi tyrimai rodo, jog cukrus gali daug labiau prisidėti prie blogojo cholesterolio kaupimosi, nei iki šiol manyta. Todėl analizuodami produktų etiketes mažiau dairykitės cholesterolio ir atidžiau vertinkite sočiųjų riebalų ir pridėtinių cukrų kiekius.

     

  • Vos vienas kiaušinis per savaitę sumažina mirties riziką beveik trečdaliu

    Vos vienas kiaušinis per savaitę sumažina mirties riziką beveik trečdaliu

    Virtų kiaušinių, kiaušinienės, omleto, plaktų kiaušinių ir kiti patiekalai iš vištų kiaušinių jau seniai laikomi klasikiniu pusryčių pasirinkimu milijardams žmonių visame pasaulyje.

    Tai paprasta, skanu ir netgi naudinga, tačiau tik nedaugelis žinojo, kiek naudinga iš tikrųjų.

    Naujas didelio masto tyrimas parodė, kad suvartojant nuo vieno iki šešių kiaušinių per savaitę reikšmingai sumažėja mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

    Ypač svarbu tai, kad teigiamas poveikis išlieka net ir tiems žmonėms, kuriems jau diagnozuotas padidėjęs cholesterolio kiekis.

    Ar sveika valgyti kiaušinius?

    Klausimas, ar kiaušiniai naudingi sveikatai, mokslininkų diskutuojamas jau kelis dešimtmečius.

    Viena vertus, kiaušiniai yra vertingas aukštos kokybės baltymų ir svarbių maistinių medžiagų šaltinis.

    Kita vertus, ilgą laiką buvo baiminamasi jų cholesterolio kiekio ir galimos įtakos širdies ir kraujagyslių sistemai.

    Monasho universiteto tyrėjai nusprendė detaliau ištirti ryšį tarp kiaušinių vartojimo ir mirštamumo nuo širdies ligų vyresnio amžiaus žmonėms – tai sritis, kurioje iki šiol trūko duomenų.

    Kiaušiniai yra maistingas produktas, turtingas baltymų, B grupės vitaminų, folio rūgšties, nesočiųjų riebiųjų rūgščių, riebaluose tirpių vitaminų ir daugybės mineralų.

    Vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems gali mažėti fizinis pajėgumas, kiaušiniai tampa prieinamu ir maistingu baltymų šaltiniu.

    Poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai

    Tyrime dalyvavo 8 756 Australijos ir JAV gyventojai nuo 70 metų ir vyresni. Dalyviai buvo įtraukti į ASPREE tyrimą ir jo pogrupį ALSOP. Jie patys nurodė, kiek kiaušinių suvartoja, o duomenys buvo suskirstyti į tris grupes:

    • retai arba niekada (niekada arba 1–2 kartus per mėnesį),
    • kas savaitę (1–6 kartus per savaitę),
    • kasdien (kartą ar kelis kartus per dieną).

    Buvo vertinamas ryšys tarp kiaušinių vartojimo ir mirštamumo nuo visų priežasčių, taip pat atskirai – nuo širdies ir kraujagyslių bei onkologinių ligų, atsižvelgiant į socialinius-demografinius, sveikatos ir mitybos veiksnius.

    Stebėjimo laikotarpis truko beveik šešerius metus.

    Kaip kiaušiniai veikia mirties nuo širdies ligų riziką

    Dalyviai, kurie per savaitę suvartodavo nuo vieno iki šešių kiaušinių, turėjo 29 proc. mažesnę mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų riziką ir 17 proc. mažesnę mirties nuo bet kokių priežasčių riziką nei tie, kurie kiaušinius valgė retai arba visai nevartojo.

    Statistiškai reikšmingo ryšio tarp kiaušinių vartojimo ir mirštamumo nuo vėžio nenustatyta.

    Analizuojant mitybos kokybės įtaką, paaiškėjo įdomi tendencija: dalyviai, kurių mityba buvo vidutinės arba aukštos kokybės ir kurie kiaušinius valgė kas savaitę, turėjo atitinkamai 33 proc. ir 44 proc. mažesnę mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

    Tai rodo, kad bendra mitybos kokybė suteikia papildomą apsaugą.

    Cholesterolis kiaušiniuose

    Netikėčiausia tyrimo išvada – teigiamas kiaušinių poveikis išliko nepriklausomai nuo padidėjusio cholesterolio ar riebalų kiekio kraujyje.

    Anksčiau kai kurie tyrimai rodė didesnę mirties riziką žmonėms, sergantiems hipercholesterolemija ir valgantiems kiaušinius, tačiau naujieji duomenys tai paneigė.

    Dalyviai, sergantys dislipidemija ir kas savaitę valgantys kiaušinius, turėjo 27 proc. mažesnę mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų riziką nei tie, kurie kiaušinių beveik nevartojo.

    Tai rodo, kad padidėjęs cholesterolio kiekis beveik nedaro įtakos ryšiui tarp kiaušinių vartojimo ir mirties rizikos.

    Amerikos širdies asociacija rekomenduoja sveikiems žmonėms suvalgyti vieną visą kiaušinį per dieną, o vyresnio amžiaus asmenims su normaliu cholesterolio kiekiu – net du kiaušinius per dieną, atsižvelgiant į jų maistinę vertę.

    Australijos mitybos gairės ir „Heart Foundation“ taip pat mano, kad suaugusiesiems, kurių cholesterolio kiekis normalus, saugu suvartoti iki septynių kiaušinių per savaitę.

    Išvada

    Tyrimo rezultatai rodo, kad iki šešių kiaušinių per savaitę vartojimas gali sumažinti bendrą mirštamumą ir mirties nuo širdies bei kraujagyslių ligų riziką vyresnio amžiaus žmonėms.

    Šie duomenys gali tapti pagrindu formuojant moksliškai pagrįstas mitybos rekomendacijas senjorams.

  • Karališkoji želė

    Karališkoji želė

    Turbūt tai lietuvių genuose – neabejoti bičių produktų nauda sveikatai.

    Ar tai būtų medus, ar bičių duonelė, vaškas: mes naudojame viską. O labiausiai iš to visko išskiriame kone stebuklingą reputaciją turintį bičių pienelį. Tik ar jis iš tiesų toks nepaprastas? Vakarų, kur šis produktas vadinamas karališkąja želė, mokslininkai sako dar ieškantys to įrodymų.

    Ne toks ir didelis skirtumas

    Kuo gi bičių pienelis skiriasi nuo medaus? Beveik viskuo, išskyrus tai, kad abu yra bičių produktai.

    Pirmiausia, žinoma, yra skonio skirtumas: pienelis aitriai rūgštus. O medus juk – saldus skystis iš gėlių nektaro, surinkto keliais etapais ir daugybės bičių.

    Į pieną panaši substancija dėl to ir vadinama pieneliu, išskiriama bičių darbininkių bičių motinėlėms ir jų vikšreliams maitinti. Jame daugiau baltymų ir mažiau cukrų nei meduje.

    Tačiau, be šių faktų, tarp bičių pienelio ir medaus, anot mitybos ekspertų, nėra tokių ryškių skirtumų, kurie galėtų lemti didesnę vieno iš produktų naudą žmogaus sveikatai.

    Unikalus ir paslaptingas

    Bičių pienelis – tai vandens, baltymų, cukrų, lipidų ir mineralinių druskų mišinys. Ir vanduo jame, pasak mitybos ekspertų, gali sudaryti net iki 70 procentų viso kiekio (meduje – tik apie 17 procentų). Todėl tiksli produkto sudėtis nėra žinoma, o maistinė vertė priklauso nuo šaltinio.

    Ką naujausi tyrimai iš tiesų parodė, tai kad bičių pienelyje yra unikalių proteinų ir riebalų rūgščių. Tarp jų – devyni glikoproteinai (sudėtingieji baltymai) ir trans-10-hidroksi-2-deceno bei 10-hidroksideceno rūgštys.

    Dar gausu B grupės vitaminų, įskaitant tiaminą, riboflaviną, niaciną, piridoksiną, pantoteno rūštį, biotiną ir folio rūgštį.

    Vartojamas bičių pienelis drebučių forma, kaip milteliai, bet dažniausiai – kapsulėmis, nes taip tiesiog patogiau. Oficialios rekomenduojamos šio produkto dozės nėra.

    Daug žadantis produktas

    Bičių pienelis, nuo neatmenamų laikų naudojamas visokiausiems negalavimams gydyti, dabar priskiriamas papildų kategorijai.

    Nors klinikinių tyrimų rezultatų, įrodančių produkto naudą žmogaus sveikatai, pasak mitybos specialistų, nėra. Kiek tokių tyrimų buvo atlikta, visi pernelyg menkos apimties ir reikalingi papildomų, didesnių tyrimų su žmonėmis.

    Tad štai kas kol kas jau tvirtai žinoma apie bičių pienelį.

    Gali slopinti menopauzės simptomus. Specialistų vertinimu, tai vienas įtikimiausių atradimų apie šį bičių produktą: kad vartojamas oraliniu būdu jis gali padėti nuslopinti kai kuriuos su menopauze siejamus simptomus ir pagerinti bendrą moterų savijautą. (Nors ir tam reikalingi tolesni, platesni tyrimai.)

    Menopauzės metu moters organizme vykstantys hormonų pokyčiai sukelia nepageidaujamų šalutinių reiškinių, kaip karščio antplūdžiai, skausmai, sutrikusi atmintis, depresija, nerimas.

    Vieno tyrimo metu mokslininkai 12 savaičių stebėjo 42 sveikas japones moteris po menopauzės. Tos iš jų, kurios perdien suvartodavo 800 mg bičių pienelio milteliais, pastebimai sumažino anksčiau kamavusius nugaros skausmus ir nerimą – ir be jokio neigiamo poveikio.

    Dar kito tyrimo metu buvo nustatyta, kad 36 moterys po menopauzės, vartojusios po 150 mg bičių pienelio per dieną tris mėnesius iš eilės, pagerino cholesterolio kiekį kraujyje. Taigi…

    Gali paveikti cholesterolio kiekį. Kai kuriais tyrimais nustatyta, kad bičių pienelio papildai gali sumažinti cholesterolio kiekį – ir visiems žmonėms, ne tik menopauzę išgyvenančioms moterims. Ekspertų spėjimu, taip pasidarbuoja produkte esantys ypatingieji proteinai.

    Vieno tyrimo metu pusė grupės iš 40 asmenų, kuriems nuosaikiai padidėjęs kraujospūdis, vartojo po 9 bičių pienelio kapsules per dieną tris mėnesius iš eilės.

    Kiekvienoje kapsulėje buvo po 350 mg pienelio, taigi eksperimento dalyviai jo gaudavo po 3 150 mg per parą. Kai tyrėjai po to patikrino blogojo cholesterolio kiekį jų organizme, šie buvo gerokai sumažėję.

    Gali reguliuoti cukraus kiekį kraujyje. Šitai tyrėjai sužinojo po nedidelio masto 6 mėnesius trukusio tyrimo su 61 sveiku asmeniu. Praėjus pusmečiui, tų 30 eksperimento dalyvių, kurie vartojo 3 000 mg bičių pienelio per parą, gliukozės koncentracija kraujyje nevalgius buvo mažesnė nei vartojusiųjų placebą.

    Dar vienas taip pat kuklaus masto tyrimas, atliktas kinų mokslininkų, davė panašius rezultatus, nors dalyvės buvo išskirtinai moterys ir visos – sergančios II tipo diabetu. Pusė iš 50 jų 8 savaites kasdien vartojo po 1 g bičių pienelio drebučių, kita pusė – placebą. Po dviejų mėnesių paaiškėjo, kad pirmosioms cukraus kiekis kraujyje sumažėjo.

    Gali palaikyti imuninę sistemą. Bičių pienelis turi potencialo padidinti arba paspartinti antikūnų gamybą – natūralų imuninės sistemos atsaką į organizmą patekusias svetimas bakterijas bei virusus.

    Tą nustačiusį tyrimą specialistai vadina daug žadančiu, tačiau jis buvo atliktas ląstelių lygmeniu, taigi geriausiu atveju yra labai preliminarus ir reikalingas išsamių papildomų tyrinėjimų – ypač su žmonėmis.

    Vis dėlto yra priežasčių tikėti, jog bičių pienelis skatina antibakterinį poveikį ir net yra veiksmingas prieš daugeliui vaistų atsparias bakterijas.

    Kita potenciali nauda. Tyrimai, atlikti su gyvūnais, leidžia manyti, jog bičių pienelis dar daug kuo naudingas sveikatai – pavyzdžiui, gydant sausų akių sindromą, mažinant onkologinių ligų terapijos šalutinius poveikius, spartinant žaizdų užsitraukimą ir net lėtinant senėjimo požymių atsiradimą.

    Deja, kol kas nėra pakankamai duomenų tvirtinti, jog toks bičių pienelio poveikis būtų ir žmonėms.

    Universaliu nepavadinsi

    Bet kokie nepageidaujami šalutiniai reiškiniai vartojant bičių pienelį yra be galo reti. Ar vartojamas į vidų, ar išoriškai, jei kiekiai adekvatūs, jis yra iš esmės saugus vartoti daugumai žmonių nepriklausomai nuo lyties ar amžiaus.

    Vienintelės rizikos ir šalutiniai poveikiai, anot specialistų, gali būti susiję su faktu, jog tai vis dėlto bičių produktas. Tad žmonėms, kurie alergiški bičių įgėlimams arba žiedadulkėms, turi genetinį polinkį į bet kokias alergines reakcijas, galbūt nereikėtų bandyti vartoti šio papildo. Kaip ir sergantiesiems astma. Visiems jiems yra grėsmė patirti labai stiprias reakcijas, galinčias pasireikšti astma, anafilaksiniu šoku ar kontaktiniu dermatitu.

    Jeigu vartojate kokius nors žolelių papildus ar receptinius vaistus, skirtus suskystinti kraują arba sumažinti kraujospūdį, būtinai pasitarkite su gydytoju prieš pradėdami vartoti bičių pienelį. Ar, kaip ir visada dėl bet kokio kito papildo, pasikalbėkite bent su vaistininku. Nes esant arterinei hipertenzijai, tromboflebitui, trombozėms, cukriniam diabetui ir padidėjusiam kraujo krešumui tai gali būti labai svarbu.

    Organizmui jokios žalos nuo paties bičių pienelio negali būti, tačiau jis toks turtingas vitaminų, riebalų rūgščių ir mikroelementų, kad labai sudėtinga nutaikyti individualią dozę.

    Visiškai atsisakyti produkto būtina tik sergantiesiems inkstų ligomis, esant infekcinėms patologijoms, navikams ir diagnozavus Adisono ligą.

        Naudinga žinoti

    Vyrams
    Bičių pienelis ir jo preparatai naudingi bet kokio amžiaus vyrams. Tačiau ypač tiems, kurie skundžiasi prastu apetitu, išsiblaškymu, viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, jėgų stygiumi, prostatitu, nusilpusiu imunitetu, dažnais lūžiais ir raiščių patempimais.
    Taip pat bičių pienelio tyrimai parodė, kad jis didina vyriško hormono testosterono gamybą, o šis tiesiogiai veikia vaisingumą. Dėl oksidacinių reakcijų organizme pamažu pažeidžiami audiniai ir ląstelės, taip pat ir reproduktyvinės sistemos organų. Antioksidacinės bičių pienelio savybės padeda sustabdyti oksidacijos procesus, o riebalų rūgštys stimuliuoja ląstelių atsinaujinimą ir atjaunėjimą.
    Moterims
    Iš ilgo sąrašo naudingųjų bičių pienelio savybių moterų dėmesį turbūt labiausiai atkreips jauninančios produkto savybės. Jis spartina ląstelių regeneraciją, taigi yra naudojamas kosmetikos pramonėje – kremams ir kitoms odos priežiūros priemonėms.
    Dar bičių pienelyje yra svarbiausio moteriško hormono progesterono, kuris būtinas moters organizmui stabiliai funkcionuoti.
    Produktas rekomenduojamas gydant nevaisingumą, sutrikus menstruacijų ciklui, nevykstant ovuliacijai bei sergant kai kuriomis „moteriškomis“ ligomis.
    O štai su nėščiosioms ir maitinančiomis motinomis yra šioks toks paradoksas. Vakaruose mitybos ekspertai joms pataria nevartoti bičių pienelio, nes kol kas nėra pakankamai patikimų duomenų žinoti, kad produktas šiai grupei yra visiškai saugus. Kitose šalyse jis vadinamas viena iš nedaugelio stipraus poveikio plataus spektro medžiagų, galimų vartoti tokios būklės moterims. Esą bičių pienelis sustiprina organizmą prieš gimdymą, po jo – padeda šiam atsigauti, praturtina motinos pieną vitaminais ir naudingais mikroelementais.

  • Ožerškis: kas tiesa, o kas – ne?

    Ožerškis: kas tiesa, o kas – ne?

    Kininis raugerškis, vilkauogės, godži uogos – tokie vieno ir to paties pastaraisiais metais nepaprastai išpopuliarėjusio, o paskui vėl šiek tiek primiršto augalo pavadinimai.

    Moksliškai šis augalas vadinamas daug proziškiau: ožerškis. Tačiau esmės tai nekeičia – kone stebuklingomis savybėmis pasižyminčios šio augalo uogos laikomos vertingiausiu natūraliu vaistu pasaulyje.

    Ožerškiai gydo daugumą ligų, aprūpina organizmą naudingosiomis medžiagomis ir dar padeda atsikratyti antsvorio.

    Tik ar viskas, ką žinome apie šias ryškiai raudonas uogas, yra tiesa?

    Stipriau nei apelsinai

    Nors pasaulinio masto sensacija ožerškių uogos tapo palyginti neseniai, žmonijai jos žinomos daugiau kaip 500 metų.

    Legendomis apgaubtos uogos auga Kinijoje, Himalajuose, Mongolijoje ir Tibete. Unikali jų sudėtis ne tik suteikia ožerškiams malonų skonį, bet ir teikia didžiulę, kaip jau minėta, dažnai stebuklui prilyginamą naudą sveikatai.

    Mokslininkai nustatė, kad ožerškių uogose yra:

    • 18 aminorūgščių (iš jų 8 – nepakeičiamos),

    • 21 mineralas (geležis, cinkas, jodas, kalis, kalcis, selenas ir kiti, o geležies ožerškiuose 15 kartų daugiau nei špinatuose),

    • 8 polisacharidai ir 6 monosacharidai,

    • vitaminai B1, B2, B6 ir E,

    • 5 karotinoidai, įskaitant beta karoteną,

    • vitaminas C (500 kartų daugiau nei apelsinuose),

    • 5 nesočiosios riebiosios rūgštys, tarp jų omega-6 ir omega-3.

    Taigi nenuostabu, kad ožerškių uogos nuo seno naudojamos tradicinėje Rytų medicinoje nugaros skausmams, cukriniam diabetui, anemijai gydyti, šalinti regos problemas.

    Ir dabar uogos dažnai vartojamos visam organizmui atjauninti (teigiama, kad jos – vienas iš esminių veiksnių, lemiančių Himalajų gyventojų ilgaamžiškumą) ir netgi onkologinių ligų profilaktikai. Jos pasižymi stipriomis antioksidacinėmis savybėmis ir padeda kovoti su uždegiminiais procesais bei stresu.

    Užtenka per dieną suvalgyti šaukštą ožerškių, ir organizmas bus aprūpintas visomis naudingomis medžiagomis.

    Tiesa, moterys šias atvežtines uogas (Lietuvoje auginama vienintelė ožerškių rūšis – dygliuotasis ožerškis, o ir tas nuodingas) skuba pirkti visai ne dėl to…

    Ne visai tas pats, kas dieta

    Turbūt ir daugumą iš jūsų anksčiau ar vėliau jau buvo pasiekusi interneto platybėse klaidžiojanti reklama, įrodinėjanti, kaip lengva atsikratyti svorio vien ožerškių uogomis. Esą kilogramai pradeda tirpti tiesiog akyse – po penkiolika, dvidešimt ar net trisdešimt per mėnesį.

    Trumpai tariant, ideali dieta tinginiams!

    Tiesa tai ar melas, galima ginčytis.

    Atliktų tyrimų rezultatai iš tiesų atskleidė teigiamą uogų poveikį kovojant su antsvoriu. Taip pat nustatyta, kad ilgai vartojant šią priemonę pagerėja virškinimas ir bendras organizmo tonusas, padidėja ištvermė, ožerškiai suteikia žvalumo ir jėgų.

    Taigi galima drąsiai teigti, kad šios uogos – puikus bet kokios dietos papildas.

    Taip yra todėl, kad jose labai mažai angliavandenių ir kalorijų, be to, ožerskių uogos – natūralus antioksidantas, neleidžiantis susidaryti kenksmingiems laisviesiems radikalams ir palengvinantis stresą, o jį neišvengiamai patiria kiekvieno svorį metančio žmogaus organizmas.

    Jeigu nesportuosite, tinkamai nesimaitinsite, tik „lesite“ šias uogas, kilogramai tikrai nepradės stebuklingai kristi dešimtimis. Juolab kad jokių riebalus deginančių medžiagų ožerškiuose neaptikta.

    Šitai ir yra didžiausia bėda.

    Pasakų apie tas uogas prisiklausę ar internete prisiskaitę veržiamės jų nusipirkti, o kai stebuklas neįvyksta ir svoris drastiškai nesumažėja, baisiai nusiviliame. Tada pradedame nepelnytai peikti šią gamtos dovaną ir kitus atkalbėti ja naudotis. Nors tiesa anaiptol nėra tokia vienareikšmiška: ožerškių uogos iš tiesų teigiamai veikia sveikatą, tiesiog veiksminga lieknėjimo priemone jų niekaip nepavadinsi.

    Mitai ir tikrovė

    Egzistuoja ir daugiau netikėčiausių mitų apie ožerškių uogų galias.

    Deja, visiškai nepagrįstų.

    Štai tik keli iš jų:

    Uogų jokių būdu negalima valgyti šviežių. Iš tikrųjų ožerškius galima valgyti tiesiai nuo šakelių – sveikatai tai nepakenks. Tiesiog džiovintas uogas patogiau transportuoti, taip geriau išsaugoti jų naudingąsias savybes.

    Uogos nuodingos. Žinoma, ir ožerškių uogomis galima apsinuodyti – šioje augalų gentyje yra nemažai rūšių, laikomų nuodingomis ir pavojingomis sveikatai, tarp jų ir minėtas dygliuotasis ožerškis (nors jame yra flavonoido apigenino, kuris veikia vėžio ląsteles). Tačiau dėl vaistinių savybių parduodamas uogas galima drąsiai valgyti.

    Skaniausios ir naudingiausios yra uogos, užaugintos Kinijoje. Bet kokių vaisių kokybė priklauso nuo vietovės, kurioje jie užauginti. Tačiau jokių priežasčių laikyti kininius ožerškius kuo nors ypatingais nėra.

    Šiaurės Amerikoje šio augalo randama apie 20 rūšių, dar maždaug 30 rūšių – Pietų Amerikoje, antrą tiek Afrikoje, dar 10 – Eurazijoje. Viena ožerškių rūšis auga Australijoje. Bet nuo to nei uogų sudėtis, nei poveikis sveikatai nesikeičia.

    Ožerškių uogų nauda yra grynas pramanas. Tikrai ne viskas, kas pasakojama apie ožerškius, yra netiesa. Nors kai uogų populiarumas didėja ne dienomis, o valandomis, internetu galima nusipirkti klastočių – panašiai sudžiovintų raugerškių, sedulų uogų ir net spanguolių. Jos, beje, irgi naudingos sveikatai, bet ne tiek… Ką jau kalbėti apie tai, jog šių pigių klastočių auginimo, rinkimo ir paruošimo sąlygų niekas nekontroliuoja.

    Gerai, bet ne visiems

    Ožerškių uogų ekstraktai Kinijoje dažnai naudojami afrodiziakuose bei kitose vyrišką jėgą stiprinančiuose preparatuose.

    JAV ir kai kuriose Europos šalyse papildai su ožerškiais irgi labai populiarūs, mat uogos (šviežios ar džiovintos, nesvarbu) ne tik gerina potenciją ir padeda laikytis dietų, bet ir:

    • gerina miegą,

    • palengvina depresiją,

    • mažina cukraus kiekį kraujyje,

    • gerina odos būklę,

    • lėtina senėjimo procesus,

    • mažina „blogąjį“ cholesterolį.

    Jeigu nuspręsite vartoti ožerškių uogas, turėkite omenyje, kad jos tinka ne visiems ir ne visada – kad ir kas rašoma internete.

    Ožerškiai draudžiami nėščiosioms ir maitinančioms motinoms, taip pat jeigu karščiuojate, sergate alergija ir skrandžio bei virškinimo trakto ligomis.

    Kategoriškai draudžiama uogas valgyti ir esant žemam kraujo spaudimui.

    Negalima vartoti ožerškių kartu su kraują skystinančiais vaistais, tokiais kaip varfarinas.

    O štai „perdozavimo“ galite nesibaiminti. Jeigu valgysite uogas rekomenduojamais kiekiais, taip niekada nenutiks. Tačiau persistengti nereikėtų – nei su džiovintomis uogomis, nei su maisto papildais iš ožerškių, antraip viskas gali baigtis pilvo diegliais, pykinimu, diarėja ir nemiga.

    Identiškus simptomus gali sukelti ir uogoms džiovinti naudojami konservantai, taigi prieš pirkdami pasidomėkite, kuo buvo apdoroti ožerškiai.

        Norite tikėkite…

    Kinijos mokslininkai teigia, kad ožerškių uogos vis dėlto padeda atsikratyti antsvorio. Esą valgant jas organizmas pradeda gausiau išskirti natūralų augimo hormoną, kuris panaudojamas riebalams deginti ir kaulams bei jungiamiesiems audiniams stiprinti.
    2004-aisiais Australijos spauda mirgėjo sensacingų pranešimų apie anticeliulitinį ožerškių uogų poveikį. Ir nors moksliniais eksperimentais toks jų poveikis įrodytas nebuvo, apie ožerškius, kaip apie priemonę nuo celiulito, iš tiesų galima išgirsti daug teigiamų atsiliepimų.
    Trys būdai

    Jeigu jokių apribojimų vartoti ožerškius jums nėra, uogomis galite drąsiai gardinti košes, sriubas, dėti į arbatą arba tiesiog mėgautis džiovintomis kaip desertu.
    Rekomenduojama paros norma – 20 g ožerškių.
    1-as būdas. Džiovintas uogas užpilkite šiltu vandeniu, trumpam palikite, tada uogas suvalgykite, o vandenį – išgerkite.
    2-as būdas. 20 g uogų užpilkite 250 ml verdančio vandens, pagardinkite keliais lašais citrinų sulčių, palikite 10 minučių, paskui nukoškite ir gerkite.
    Tai vienas iš daugybės ožerškių arbatos receptų, ir bene paprasčiausias. Teigiama, jog vieno puodelio arbatos per dieną visiškai pakanka, kad pajustumėte gydomąsias uogų savybes.
    3-ias būdas. Šaukštas ožerškių uogų sėklų aliejaus tuščiu skrandžiu, užgertas nedideliu kiekiu vandens, pagerins medžiagų apykaitą ir išvalys organizmą. Yra tik viena bėda: įsigyti tokio aliejaus sunkiau nei uogų, o ir kainuoja jis nemažai.

  • Kaip veikia „gerasis“ cholesterolis

    Kaip veikia „gerasis“ cholesterolis

    Nuo pat pirmųjų pranešimų apie cholesterolį, žalingai veikiantį širdį ir kraujagysles, daugelis žmonių jo vengia.

    Tačiau nauji tyrimai rodo, kad cholesterolis gali būti ne tik „blogas“, bet ir itin svarbus smegenų sveikatai.

    Ką mokslas sako apie didelio tankio lipoproteinų (DTL), dar vadinamų „geruoju“ cholesteroliu, poveikį kognityvinėms funkcijoms?

    Tyrimas apie „gerojo“ cholesterolio vaidmenį smegenų sveikatai

    Žurnale Journal of Clinical Medicine publikuotas tyrimas pateikia įrodymų, kad tam tikra cholesterolio rūšis – didelio tankio lipoproteinai (DTL), dar vadinami „geruoju“ cholesteroliu – gali turėti svarbią reikšmę palaikant smegenų sveikatą senstant.

    Mokslininkai nustatė tiesioginį ryšį tarp DTL dalelių dydžio ir didesnio pilkosios medžiagos tūrio smegenų vaizdiniuose.

    Deja, neurodegeneracinės ligos, tokios kaip Alzheimerio liga, pasaulyje plinta.

    Todėl mokslininkai nuolat ieško veiksmingų būdų apsaugoti smegenis ir pagerinti kognityvines funkcijas.

    Atlikto tyrimo rezultatai leido manyti, kad DTL gali būti svarbi šios mįslės dalis.

    „Šis tyrimas išplėtė DTL naudą už širdies ir kraujagyslių ligų ribų – jis parodė, kad DTL gali padėti išsaugoti pilkąją medžiagą ir apsaugoti nuo smegenų atrofijos vyresniame amžiuje“, – sako tyrimo autorius daktaras John Giacona, filosofijos mokslų daktaras, Pietvakarių medicinos centro (UT Southwestern) taikomųjų klinikinių tyrimų katedros docentas.

    Kas yra „gerasis“ ir „blogasis“ cholesterolis?

    Žmogaus organizme išskiriami du pagrindiniai cholesterolio tipai:

    MTL (mažo tankio lipoproteinai) – vadinamasis „blogasis“ cholesterolis, galintis kauptis arterijose ir didinti infarkto ar insulto riziką.

    DTL (didelio tankio lipoproteinai) – „gerasis“ cholesterolis, kuris veikia kaip natūralus „valytojas“.

    DTL keliauja kraujotaka, surenka „blogąjį“ cholesterolį ir perneša jį į kepenis, kur šis suskaidomas ir pašalinamas iš organizmo.

    Pastaraisiais metais mokslininkai itin daug dėmesio skyrė vadinamąjam DTL „ištekėjimo pajėgumui“ – gebėjimui pašalinti cholesterolį.

    Įprasti lipidų tyrimai parodo bendrą DTL kiekį, tačiau neatskleidžia, kaip efektyviai jis veikia.

    Pasak Giaconos, nors bendras DTL kiekio didinimas nebūtinai pagerina jo funkcionalumą, tyrimai rodo, kad dalelių dydis gali turėti lemiamos įtakos.

    Tyrimo rezultatai

    Kaip DTL dalelių dydis veikia smegenis?

    Siekdami atsakyti į šį klausimą, mokslininkai septynerius metus stebėjo daugiau kaip 1800 suaugusiųjų (35–70 m. amžiaus) DTL lygį, funkcijas ir dalelių dydį.

    Tyrimo pradžioje ir pabaigoje buvo atliekami magnetinio rezonanso tyrimai, taip pat vertinamos dalyvių kognityvinės funkcijos.

    Rezultatai parodė, kad geresnė DTL funkcija ir mažesnės jo dalelės buvo susijusios su didesniu pilkosios medžiagos tūriu bei geresnėmis kognityvinėmis galimybėmis vyresniame amžiuje.

    Pilkoji medžiaga – tai smegenų audinys, atsakingas už atmintį, mąstymą ir judesių kontrolę.

    Kai kurie tyrimai rodo, kad didesnis pilkosios medžiagos tūris siejamas su geresnėmis kognityvinėmis funkcijomis.

    Šis darbas leidžia manyti, kad mažos DTL dalelės gali prasiskverbti pro hematoencefalinį barjerą ir padėti išlaikyti smegenų funkcijas bei apsaugoti nuo atrofijos.

    Šios išvados atitinka ankstesnius tyrimus, kurie parodė, kad didesnė mažų DTL dalelių koncentracija siejasi su geresniais kognityviniais rodikliais vidutinio amžiaus moterims (nors šiuose tyrimuose nebuvo atlikta smegenų skenavimų).

    Tyrimai tęsiami

    „Deja, šis tyrimas turi ir trūkumų“, – sako dr. Álvaro Pascual-Leone, medicinos mokslų daktaras, Linus Health bendraįkūrėjas ir Harvardo medicinos mokyklos neurologijos profesorius.

    Jis pažymi, kad, nepaisant pažangos, vis dar sunku tiksliai nustatyti, ar būtent DTL yra atsakingi už pilkosios medžiagos išsaugojimą, ar tai lemia kiti išoriniai veiksniai.

    Nors tyrimo dalyviai buvo stebimi septynerius metus, duomenų dar nepakanka, nes pokyčiai ne visada vyksta tolygiai.

    Be to, nors pilkosios medžiagos kiekis yra svarbus rodiklis, jis nėra tobulas smegenų sveikatos matas.

    Jo tūris gali kisti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, dėl hidratacijos.

    „Kai kalbame apie atminties sutrikimus vyresniame amžiuje, svarbiau analizuoti konkrečias smegenų sritis, o ne bendrą pilkosios medžiagos tūrį“, – teigia dr. Joseph Masdeu, Hiustono metodistų ligoninės Nacionalinio Alzheimerio ligos centro direktorius.

    Ateityje tyrimai turėtų sutelkti dėmesį į konkrečias smegenų sritis ir giliau ištirti, kaip DTL funkcija tiesiogiai veikia kognityvinius rezultatus.

    Kaip išsaugoti smegenų sveikatą?

    MTL ir DTL lygiai turi įtakos tiek kraujagyslių, tiek smegenų sveikatai – šis ryšys mokslo jau seniai patvirtintas.

    Tačiau DTL poveikis pažinimo funkcijoms dar neatskleistas iki galo.

    „Širdies ir kraujagyslių ligos mažina smegenų aprūpinimą maistinėmis medžiagomis. Jei kraujagyslių funkcija optimizuojama, net esant kitoms ligoms žmogus gali funkcionuoti geriau, nei tikėtasi“, – sako Pascual-Leone.

    Jis pabrėžia, kad širdies sveikatai itin svarbus gyvenimo būdas.

    Cholesterolio lygiui reguliuoti, ypač esant aukštam MTL, padeda fizinis aktyvumas ir vaistai (statinai).

    Siekiant išvengti Alzheimerio ligos, dr. Masdeu rekomenduoja laikytis Viduržemio jūros regiono dietos ar panašaus mitybos plano.

    O dr. Giacona pataria vadovautis Amerikos kardiologų asociacijos rekomendacijomis dėl cholesterolio kontrolės – sveika mityba, aktyvus gyvenimo būdas ir reguliarus fizinis krūvis visada išliks patikimiausiais smegenų bei širdies sveikatos sąjungininkais.

  • Sviestas ar margarinas: kas geriau?

    Sviestas ar margarinas: kas geriau?

    Sviestas ir margarinas dažnai guli šalia vienas kito namų ar prekybos centro šaldytuvo lentynoje. Vieni renkasi skonį ir natūralumą, kiti – kainą bei lengvumą.

    Tačiau diskusijos apie tai, kuris produktas sveikesnis, neslūgsta jau dešimtmečius.

    Taigi, iš ko šie produktai gaminami, kaip jie veikia sveikatą ir kada geriau naudoti vieną ar kitą?

    Kuo skiriasi sviestas ir margarinas pagal sudėtį

    Sviestas gaminamas plakant grietinėlę – riebiausią pieno dalį, kol ji suskyla į dvi dalis: riebalus (sviestą) ir pasukas. Tai vienas seniausių maisto produktų, vartojamų Europoje ir Azijoje jau tūkstančius metų.

    Tai visiškai gyvūninės kilmės produktas, turintis daug sočiųjų riebalų (apie 60–70 proc.) bei cholesterolio.

    Svieste taip pat aptinkamas butiratas (sviesto rūgštis) – trumpųjų grandinių riebalų rūgštis, kuri, pasak kai kurių tyrimų, gali turėti teigiamą poveikį žarnyno gleivinei, mažinti uždegiminius procesus ir skatinti gerųjų bakterijų veiklą.

    Margarinas – tai augalinių riebalų ir vandens mišinys, skoniu, spalva, kvapu panašus į sviestą. Kad šie aliejai įgautų kietesnę, tepamą tekstūrą, taikomi įvairūs technologiniai procesai – hidrogenavimas, esterifikavimas ar frakcionavimas.

    Margarine gali būti transriebalų – pavojingų junginių, tiesiogiai siejamų su širdies ligomis.

    Tiesa, šiuolaikiniai gamintojai stengiasi jų kiekį sumažinti iki minimumo, ypač aukštesnės kokybės margarinuose.

    Išvada: sviestas – tai natūralus pieno riebalas, o margarinas – perdirbtas augalinis aliejus su galimais priedais (emulsikliais, kvapiosiomis medžiagomis, dažikliais).

    Sviestas ar margarinas – kas sveikiau?

    Viskas priklauso nuo riebalų rūšies ir jų poveikio organizmui.

    Sviestas ilgai buvo kaltinamas dėl širdies ligų, nes jo sočiosios riebalų rūgštys didina MTL („blogojo“) cholesterolio kiekį kraujyje. Tačiau pastaraisiais metais buvo atlikta nemažai tyrimų, kurie rodo, kad sviestas gali būti neutralus arba net šiek tiek naudingas, kai vartojamas saikingai ir įtraukiamas į sveikos mitybos kontekstą.

    Be to, svieste yra riebaluose tirpių vitaminų A, D, E ir K, kurių organizmas kitaip nepasisavina.

    Margarinas gali pasirodyti kaip lengvesnė alternatyva, ypač jei pagamintas iš nesočiųjų riebalų (pvz., saulėgrąžų ar alyvuogių aliejaus).

    Tačiau jei jame yra transriebalų, net ir nedideliais kiekiais – tai didelis minusas.

    Jie ne tik didina „blogąjį“ cholesterolį, bet ir mažina „gerąjį“ (DTL), o tai pavojinga kraujagyslėms.

    Europos kardiologų draugijos rekomendacijos ragina riboti sočiųjų riebalų suvartojimą, ypač jei žmogus turi padidintą cholesterolio lygį ar širdies ligų riziką. Tokiu atveju margarinas gali būti tinkamesnis pasirinkimas.

    Išvada: margarinas be transriebalų ir pagamintas iš kokybiškų aliejų gali būti palankesnis sveikatai už sviestą.

    Tačiau dauguma prekyboje esančių margarinų nėra idealūs, todėl saikingai vartojamas sviestas – saugesnis pasirinkimas su aiškia sudėtimi ir žinomomis rizikomis.

    Kaip atpažinti, ar margarinas turi transriebalų

    Atidžiai skaitykite pakuotę ir sudėtį. Ieškok šių užrašų:

    „Iš nerafinuotų aliejų“.

    „Be hidrogenizuotų riebalų“. Užrašai „hidrogenizuoti aliejai“ arba „dalinai hidrogenizuoti riebalai“ – įspėja apie galimą transriebalų buvimą.

    „Be transriebalų“ arba „0 g transriebalų“ – gera žinia, bet svarbu neapsigauti vien reklama – būtinai žiūrėk visą sudėtį.

    ES ir Lietuvoje leidžiamama iki 2 proc. transriebalų nuo bendros riebalų masės – tai gali nebūti nurodyta tiesiogiai.

    Tad net jei parašyta „0 g transriebalų“, mažas kiekis vis tiek gali būti.

    Venkite pigių margarinų. Būtent juose, ypač pažymėtuose „konditeriniam kepimui“, dažniausiai aptinkama transriebalų.

    Rinkitės augalinius sviesto pakaitalus (spread’us), o ne „sovietinio tipo“ kietus margarinus plytelėmis.

    Atkreipkite dėmesį į importuotus produktus iš šalių, kur transriebalai uždrausti (pvz., Danija, Nyderlandai) – jie paprastai yra saugesni.

    Kaip naudoti sviestą ir margariną virtuvėje

    Viskas gana paprasta:

    Sumuštiniams ir košėms – sviestas skanesnis, kvapnesnis, natūralesnis.

    Kepiniams – margarinas dažnai suteikia reikiamą tekstūrą (ypač sausainiams, trapiai tešlai), nes jis geriau laiko formą ir neleidžia tešlai „plaukti“.

    Kepimui keptuvėje – geriau naudoti augalinius aliejus, o ne sviestą ar margariną.

    Išvada: sviestas – skoniui ir ypatingoms progoms, margarinas – kepiniams ir taupymui.

    Ką rinktis – sviestą ar margariną?

    Sviestas – natūralus, skanus, bet riebus produktas. Nedideliais kiekiais jis nėra kenksmingas, ypač jei likusi mityba subalansuota.

    Svieste randama konjuguota linolo rūgštis (CLA), kuri, nors ir mažais kiekiais, sulaukia vis daugiau dėmesio dėl galimų antioksidacinių, priešuždegiminių ir net riebalų apykaitą reguliuojančių savybių.

    Kai kurie tyrimai rodo, kad CLA gali padėti mažinti kūno riebalų masę bei gerinti metabolinę sveikatą.

    Dar vienas įdomus aspektas – sviesto poveikis cukraus apykaitai ir žarnyno mikrobiotai.

    Naujesni moksliniai tyrimai rodo, kad sviesto riebalai, ypač trumpųjų grandinių riebalų rūgštys, gali turėti teigiamą įtaką žarnyno gleivinei, skatinti gerųjų bakterijų augimą ir mažinti uždegimą.

    Tai gali būti svarbu žmonėms, siekiantiems pagerinti virškinimą ir bendrą sveikatą.

    Margarinas gali būti labai naudingas sveikatai, jei tai kokybiškas produktas su subalansuota riebalų sudėtimi, papildytas vitaminais ir augaliniais steroliais, ir jei jame nėra transriebalų. . Tačiau tarp margarino produktų yra ir mažiau vertingų, todėl sudėtį būtina atidžiai skaityti.

    Idealu: naudoti abu produktus pagal paskirtį, nepersistengti ir rinktis kokybiškus gaminius. Ne kiekvienas margarinas – blogis, ir ne kiekvienas sviestas – sveikata.