Žyma: arbata

  • Arbata sveikatai: kur pasisemti vitaminų?

    Arbata sveikatai: kur pasisemti vitaminų?

    Žolynų, žiedų, lapų ir žievių, šaknų, sėklų ir vaisių gydomosios savybės yra išties neįkainojama gamtos dovana.

    Nesvarbu, kur augo šie žalieji vaistai – miške, jūsų sode ar buvo įsigyti vaistinėje, jie vis tiek tinka laiko patikrintiems liaudies medicinos receptams, pasiekusiems mus dar iš senelių ir net prosenelių laikų.

    Džiovintos šermukšnių uogos – nors derėtų sakyti vaisiai – yra turtingos cukrų, pektinų, organinių rūgščių, vitaminų C ir P, karoteno, kalio druskų, kalcio ir magnio.

    Jos, kaip polivitaminai, dedami į įvairiausias vitaminizuotas arbatas ir nuovirus, vartojamos kaip tulžį ir šlapimą varomoji priemonė.

    Iš džiovintų šermukšnių uogų galima gaminti vitaminizuotą antpilą: šaukštelį vaisių užvirinkite kaip arbatą stiklinėje vandens, palikite nusistovėti valandą ir per 2–3 kartus išgerkite (tai paros dozė).

    Žiemą pristigus vitaminų praverčia erškėčių uogos.

    Vitaminu C turtingiausias erškėčių rūšis galima atpažinti iš besistiebiančių taurėlapių. Rinkti derėtų tik visiškai prinokusius vaisius – oranžinės, raudonos ar rusvos spalvos (tai priklauso nuo rūšies). Ir tik iki pirmųjų šalnų, mat sušalusios erškėtuogės atitirpdamos praranda didžiąją dalį vitamino C. Nors jose taip pat gausu ir kitų nepaprastai naudingų medžiagų: vitaminų B, B2, P, PP, K, E, karoteno, geležies druskų, mangano, fosforo, magnio ir kalcio, taip pat kalio, molibdeno, kobalto, chromo, vario.

    Erškėčių nuovirai ir antpilai vartojami gripo ir avitaminozės profilaktikai, gydymui. Jie ypač veiksmingi, kai organizme stinga vitaminų C ir P – tokia avitaminozė išsivysto sutrikus kraujagyslių sienelių laidumui.

    Erškėtuogių arbata taip pat tinka organizmui pastiprinti sergant infekcinėmis, kepenų, tulžies pūslės ligomis. Ji ruošiama taip: 20 g sausų erškėtuogių nuplauti šaltu vandeniu, sutrupinti, užpilti 1,5 l verdančio vandens ir pavirinti 10 minučių uždengtame inde. Paskui pastatyti šiltoje vietoje 4–6 valandoms ir nukošti. Vitaminų ir mineralinių druskų prisotintą gėrimą galima pagardinti pagal skonį cukrumi, medumi arba kokių nors uogų sirupu ir gerti po pusę stiklinės triskart per dieną.

    Erškėtuogių nuoviras laikomas šaldytuve, bet ne ilgiau kaip tris dienas.

    Tokie gėrimai rekordiškai greitai papildo organizmo vitamino C atsargas, didina atsparumą infekcinėms ligoms, intoksikacijai, stiprina imunitetą.

     

  • Įdomūs faktai apie juodąją arbatą

    Įdomūs faktai apie juodąją arbatą

    Puodelis aromatingos juodosios arbatos atgaivina kūną ir sielą.

    Šviežia ir aromatinga arbata yra ideali dienos pradžiai ar atsipalaidavimui vakare, nes ji puikiai tinka tiek sušildyti šaltu oru, tiek atgaivinti karštos vasaros dienos metu.

    • Joje yra aflavinų, padedančių sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje, bei flavonoidų – antioksidantų, mažinančių širdies ligų riziką. Geriant juodąją arbatą taip pat galima sumažinti kraujospūdį.

    • Du puodeliai juodosios arbatos per dieną gali padėti sumažinti insulto riziką.

    • Juodojoje arbatoje esantys antioksidantai saugo organizmą nuo laisvųjų radikalų jam daromos žalos. Laisvieji radikalai pirmiausia

    kenkia ląstelėms, todėl prasideda uždegiminiai procesai, vystosi sunkios ligos.

    • Nesaldinta juodoji arbata gali sumažinti gliukozės kiekį kraujyje ir pagerinti natūralų organizmo gebėjimą reguliuoti cukrų. Pavyzdžiui, išgėrus tokios arbatos iškart pavalgius gali normalizuotis cukraus kiekis kraujyje.

    • Kofeinas ir aminorūgštis L-teaninas arbatoje gerina dėmesingumą. Be to, jie suteikia daugiau energijos ir paspartina protinį darbą.

    • Žmonėms, išgeriantiems bent du puodelius juodosios arbatos per dieną, sumažėja mirties grėsmė (nuo bet kokios priežasties), palyginti su tais, kurie arbatos negeria. Be to, kasdien geriantieji arbatą mažiau rizikuoja susirgti širdies ligomis, patirti insultą.

    • Tyrimai parodė, kad juodojoje arbatoje esantys polifenoliai gali padėti kovoti su kai kurių formų vėžiu, taip pat ir tam tikromis melanomomis bei burnos vėžiu.

    Mokslas atskleidė, kad juodoji arbata gali sumažinti krūties, plaučių ir skydliaukės vėžio riziką.

    • Tie patys polifenoliai, manoma, gerina virškinimo trakto būklę, nes skatina gerųjų bakterijų dauginimąsi. O antimikrobinės juodosios arbatos savybės padeda apsaugoti virškinimo traktą nuo žalingų medžiagų ir atkurti jo gleivinę.

    • Juodoji arbata labai naudinga odai ir plaukams. Tokiomis savybėmis ją apdovanoja taninų, polifenolių ir antioksidantų gausa. Visos kartu šios medžiagos ne tik gydo odą, bet ir mažina pabrinkimą, naikina dėmes. Be to, geriant juodąją arbatą gali sparčiau augti plaukai.

  • Kodėl žiemą geriau gerti vandenį nei arbatą

    Kodėl žiemą geriau gerti vandenį nei arbatą

    Šaltuoju metų laiku įprasta pirmenybę teikti karštiems gėrimams – kavai, arbatai. Pageidautina dar ir saldžiai.

    Tačiau tokie skysčiai negali pakeisti mūsų imunitetui gyvybiškai svarbaus paprasto vandens, sako specialistai.

    Kai orai šalti, troškulys nėra taip aiškiai juntamas. Bet organizmo skysčių poreikis nė kiek nemažėja.

    Dėl šildymo prietaisų gausos sausas patalpų oras jį netgi didina.

    Todėl žiemą kaip niekad svarbu vartoti pakankamai skysčių. Vidutiniškai – 1,5–2 litrus per parą, arba po 30 ml vienam kilogramui kūno masės. Tuo labiau kad dauguma mūsų pamėgtų gėrimų – kava, arbata (ypač žolelių) – pasižymi šlapimą varančiuoju poveikiu, taigi išvaro iš organizmo dar daugiau skysčių, kuriuos būtina kompensuoti. Bet geriant tik kambario temperatūros vandenį taip nenutinka.

    Štai dar kelios priežastys, kodėl jis toks svarbus ne tik vasarą, bet ir žiemą.

    Organizmui per parą reikia maždaug 30 ml vandens vienam kilogramui kūno masės.“

    Gleivinės drėkinimas. Nosies ir burnos gleivinė – pirmasis jūsų organizmo apsauginis barjeras nuo virusų (tai vadinama mukoziniu imunitetu). Jeigu jos nepakankamai drėkinamos dėl to, kad kvėpuojate sausu oru, neaprūpinate organizmo skysčiais, barjeras tampa įveikiamu: gleivinės gali bet kada neatlaikyti virusų atakos.

    Apsauga nuo intoksikacijų. Visi žinome patarimą „susirgai – daugiau gerk“ – šilto vandens, arbatų, morsų. Skysčiai reikalingi toksinams, kuriuos po savęs palieka virusai, šalinti. Nes kuo daugiau geriame, tuo daugiau šlapinamės ir su šlapimu iš organizmo išsivalome toksinus.

    Kodėl žiemą geriau gerti vandenį nei arbatą

    Normaliam kraujospūdžiui ir nuo alergijų. Vanduo reikalingas kraujui „praskiesti“. Nors tai labai paviršutiniškas sudėtingo fiziologinio proceso apibūdinimas, faktas yra faktas: trūkstant skysčių, kraujas tirštėja. Širdžiai tampa sunkiau varinėti jį kraujagyslėmis (kurioms vanduo taip pat reikalingas – elastingumui palaikyti), dar sunkau – kapiliarais. Dėl to kyla arterinis kraujo spaudimas ir didėja infarkto rizika.

    Pakankamas skysčių vartojimas ilgainiui normalizuoja kraujospūdį.

    Dar būtina žinoti, kad trūkstant vandens organizme paspartėja histamino gamyba. Mes šią medžiagą žinome kaip atsakingą už alergines reakcijas. Tačiau iš tikrųjų histaminas reguliuoja ir daugiau fiziologinių procesų, ne tik imuninį atsaką. Be kita ko, padeda tinkamai paskirstyti skysčių likučius organizme. Vis dėlto būtent alergikams ir astmatikams svarbu gerti kuo daugiau vandens.

    Sveikesniems sąnariams. Nuolatinis skysčių trūkumas organizme taip pat tiesiogiai veikia artrozių, osteochondrozių vystymąsi. Juk jeigu kremzlinis audinys kartu su krauju neaprūpinimas pakankamu vandens ir deguonies kiekiu, negauna užtektinai maistingųjų medžiagų, jis greičiau susidėvi. O tirštas kraujas, kaip minėta, prasčiau prateka kapiliariais.

    Dar vanduo palaiko raumenų tonusą. Dėl to mažėja griuvimų, lūžių rizika, nes tinkamai funkcionuojantys sąnariai ir raumenys užtikrina geresnę pusiausvyrą.

    Odai drėkinti. Veikiama neigiamų temperatūrų ir žvarbaus vėjo, žiemą oda dažnai parausta. Ir kuo labiau ji išsausėjusi, tuo greičiau ir skausmingiau sudirgsta.

    Seniai įrodyta, kad vanduo stimuliuoja apykaitos procesus – taip pat ir odos audiniuose, yra svarbus normaliai kolageno gamybai. Taigi jei nenorite, kad jūsų oda kentėtų, pradėkite gerti vandenį! Žiūrėkite į jį, kaip į vaistus, nes toks vanduo ir

      O jeigu nesinori?

    Mokslininkų teigimu, nuolat nepakankamai skysčių vartojantiems žmonėms troškulio pojūtis tarsi atbunka ir jie jau nebesupranta, kad nori gerti. Užsitęsus tokiai būklei, išsivysto lėtinė dehidratacija, su amžiumi apsunkinanti įvairias sveikatos problemas: sąnarių, inkstų, kitas. Net sloga sergama dažniau.
    Organizmą galima įpratinti gerti vandenį kas valandą ar dvi nuryjant po 2–3 gurkšnelius. Taip pat po 0,5 stiklinės rytais ir pusvalandis prieš valgį ar pasivaikščiojimą. Itin svarbu atsigerti prieš bet kokius fizinius krūvius – net grindų plovimą.

     

  • Arbata sveikatai

    Arbata sveikatai

    Žolynų, žiedų, lapų ir žievių, šaknų, sėklų ir vaisių gydomosios savybės yra išties neįkainojama gamtos dovana.

    Nesvarbu, kur augo šie žalieji vaistai – miške ar jūsų sode, jie vis tiek tinka laiko patikrintiems liaudies medicinos receptams, pasiekusiems mus dar iš senelių ir net prosenelių laikų.

    Žalios gamtos dovanos

    Tradicinis gydomųjų žolelių paruošimo būdas yra džiovinimas. Surinktus žolynus suriškite į ryšelius ir pakabinkite džiūti sausoje, gerai vėdinamoje patalpoje – tik ne virtuvėje, nes ten pernelyg daug drėgmės.

    Galima paskleisti žoleles ant tinklelio arba plonu sluoksniu ant popieriaus.

    Džiovinamos vaistažolės nuo penkių iki dešimties dienų, kol pasidaro traškios. Tada laikykite popieriniame arba drobiniame maišelyje sausoje ir vėsioje vietoje.

    Mažiau paplitęs gydomųjų žolelių laikymo būdas – šaldiklyje. Jis puikus tuo, kad ilgam ir geriau išsaugo naudingąsias vaistažolių savybes. Ištrauktas iš šaldiklio jas galima susmulkinti prieš pat gaminant nuovirą, nes paliktos lėtai atitirpti žolelės neteks daugumos vitaminų ir kitų sveikatai naudingų medžiagų.

    Prieš dedant į šaldiklį mėtas reikia įsukti į foliją, o petražoles, šalavijus ir čiobrelius – susmulkinti ir suberti į sandarią plastikinę dėžutę. Rozmarinų ir bazilikų lapelius derėtų pabarstyti druska. Prieš vartodami ją nukratykite.

    Sveikam gyvenimui ir grožiui

    Žmonės, kenčiantys dėl šlapimtakių ar šlapimo pūslės uždegimo, gerai žino vaistingąsias meškauogių savybės. Tačiau jų lapelius tenka pirkti briketais vaistinėse. O juk pačios paprasčiausios ir lengvai prieinamos petražolės pasižymi analogiškomis savybėmis. Šaukštą smulkintų petražolių lapų (gali būti džiovinti) užpilkite stikline verdančio vandens ir gerkite po šaukštą (galima ir daugiau – iki trečdalio stiklinės, tai priklauso nuo įpročio ir ligos sunkumo) tris kartus per dieną.

    Sergantieji radikulopatija (kitaip – radikulitu) turėtų jau dabar pradėti džiovinti varnalėšų lapus. Užklupus priepuoliui sudėkite sausus lapus į koštuvą ir palaikykite virš garų, kol perdrėks (jei radikulitas suriečia sezono metu, varnalėšų lapus užtenka gerai nuplauti). Tada pridėkite šviesiąja puse prie skaudamos vietos ir apvyniokite šiltu audiniu.

    Beje, vaistažolės renkamos tik sausu oru ir į kuo didesnius maišelius, o dar geriau – į pintines. Sutrinti, sulaužyti žolynai netenka veikliųjų medžiagų ir džiovinant patamsėja.

    Vasara būna geriausias metas prisidžiovinti dilgėlių, ramunėlių, kraujažolių, medetkų. Žiemą jų nuoviru galėsite skalauti plaukus.

    Jeigu smarkiai slenka plaukai, sumalkite mėsmale žalių arba džiovintų dilgėlių ir ta mase įtrinkite plaukų šaknis, paskui apsiriškite polietilenine plėvele ir maždaug dviem valandoms apsukite galvą šiltu frotiniu rankšluosčiu. Pagal poreikį šią procedūrą atlikite kartą per savaitę arba per mėnesį.

    Vaistažoles neatsitiktinai patariama rinkti tik sausu oru ir dėti į kuo didesnius maišelius, o dar geriau – į pintines. Sutrinti, sulaužyti žolynai ne tik džiovinami patamsėja, bet ir netenka veikliųjų medžiagų.

    Vitaminų šaltinis

    Jau netrukus sulauksime šermukšnių derliaus. Džiovintos šermukšnių uogos – nors derėtų sakyti vaisiai – turi daug cukraus, pektinų, organinių rūgščių, vitaminų C ir P, karoteno, kalio druskų, kalcio ir magnio. Jos, kaip polivitaminai, dedami į įvairiausias vitaminingas arbatas ir nuovirus, vartojamos kaip tulžį ir šlapimą varantį priemonė.

    Šermukšniai skinami kekėmis (tiksliau – jos nukerpamos aštriomis žirklėmis). Vaisius galima džiovinti įkaitintoje iki 60–80 laipsnių temperatūros orkaitėje. Uogos būna tinkamos vartoti, kai stipriau sugniaužus kekę nebesulimpa į gniutulą.

    Žiemą iš džiovintų šermukšnių galima gaminti vitaminingą antpilą: šaukštelį uogų užvirinkite stiklinėje vandens, palikite nusistovėti valandą ir per 2–3 kartus išgerkite (tai paros norma).

    Dar greičiau nei šermukšniai subręsta erškėtuogės. Vitaminu C turtingiausias erškėčių rūšis galima atpažinti iš besistiebiančių taurėlapių. Rinkti derėtų tik visiškai prinokusius vaisius – oranžinės, raudonos ar rusvos spalvos (tai priklauso nuo rūšies). Ir tik iki pirmųjų šalnų, mat gavusios šalnos erškėtuogės atitirpdamos praranda didžiąją dalį vitamino C. Nors jose taip pat gausu ir kitų nepaprastai naudingų medžiagų: vitaminų B, B2, P, PP, K, E, karoteno, geležies druskų, mangano, fosforo, magnio ir kalcio, taip pat kalio, molibdeno, kobalto, chromo, vario.

    Surinktas erškėtuoges būtina nedelsiant sudžiovinti – paskleisti plonu sluoksniu krosnelėje ar džiovintuve. Erškėtuogių nuovirai ir antpilai žiemą vartojami gripo ir avitaminozės profilaktikai, gydymui. Jie ypač veiksmingi, kai organizme stinga vitaminų C ir P – tokia avitaminozė išsivysto sutrikus kraujagyslių sienelių laidumui.

    Erškėtuogių arbata taip pat tinka organizmui pastiprinti sergant infekcinėmis, kepenų, tulžies pūslės ligomis. Ji ruošiama taip: 20 g sausų erškėtuogių nuplauti šaltu vandeniu, sutrupinti, užpilti 1,5 l verdančio vandens ir pavirinti 10 minučių uždengtame inde. Paskui pastatyti šiltoje vietoje 4–6 valandoms ir nukošti. Vitaminų ir mineralinių druskų prisotintą gėrimą galima pagardinti pagal skonį cukrumi, medumi arba kokių nors uogų sirupu ir gerti po pusę stiklinės triskart per dieną.

    Erškėtuogių nuoviras laikomas šaldytuve, bet ne ilgiau kaip tris dienas.

    Tokie gėrimai itin greitai papildo organizmo vitamino C atsargas, didina atsparumą infekcinėms ligoms, intoksikacijai, stiprina imunitetą.