Žyma: arbata

  • Kodėl kava termose praranda skonį, o arbata apkarsta?

    Kodėl kava termose praranda skonį, o arbata apkarsta?

    Karšta arbata ar kava termose – tikras išsigelbėjimas šaltą rudens ar žiemos dieną. Įsipilame mėgstamo gėrimo prieš išvykdami į darbą, kelionę ar pasivaikščioti, o po kelių valandų tikimės mėgautis tokiu pat skoniu.

    Tačiau neretai laukia nusivylimas. Ryte išvirta kava įgauna keistą rūgštumą, o arbata tampa gerokai kartesnė nei ką tik užplikyta.

    Kodėl taip nutinka? Ar termose laikomi gėrimai gali sugesti? Ir kokią arbatą geriausia rinktis, jeigu norime, kad ji išliktų skani kuo ilgiau?

    Pasirodo, atsakymas slypi ne vien termoso kokybėje, bet ir pačių gėrimų cheminėje sudėtyje.

    Kodėl arbata termose kartais tampa karti?

    Daugelis yra pastebėję, kad kelias valandas termose stovėjusi arbata būna tamsesnė, stipresnė ir kartesnė.

    Dažniausia priežastis labai paprasta – arbata ir toliau plikosi.

    Kai arbatos lapeliai užpilami karštu vandeniu, iš jų palaipsniui išsiskiria įvairios medžiagos, suteikiančios gėrimui spalvą, aromatą ir skonį.

    Tarp jų yra polifenolų, kurie lemia dalį arbatai būdingo kartumo ir sutraukiančio pojūčio burnoje.

    Įprastai arbatą plikome kelias minutes. Tačiau jeigu lapelius paliekame termose, kuriame vanduo ilgai išlieka karštas, šis procesas tęsiasi gerokai ilgiau.

    Dėl to arbata gali tapti pernelyg stipri, prarasti subtilų aromatą ir įgauti nemalonų kartumą.

    Be to, ilgai veikiant šilumai keičiasi kai kurių arbatoje esančių junginių sudėtis.

    Tai nereiškia, kad gėrimas automatiškai tampa pavojingas sveikatai. Dažniausiai pirmiausia nukenčia jo skonis.

    Kokia arbata geriausiai tinka termosui?

    Ne visos arbatos vienodai išlaiko savo skonį ilgai būdamos karštos.

    Juodoji arbata paprastai yra vienas praktiškiausių pasirinkimų. Jos skonis sodresnis, todėl kai kurie aromato pokyčiai mažiau pastebimi.

    Vis dėlto net ir juodosios arbatos lapelių nepatartina palikti termose kelioms valandoms. Geriausia ją užplikyti atskirame inde, po kelių minučių nukošti ir tik tada supilti į termosą.

    Dar vienas pasirinkimas – pueras, ypač vadinamasis šu pueras. Tai specialiai apdorota kiniška arbata, pasižyminti sodriu, žemišku skoniu.

    Kai kurie puero mėgėjai jį pliko ilgiau, tačiau ir šiuo atveju svarbu nepadauginti arbatos lapelių. Pernelyg stiprus užpilas gali būti nemalonus.

    Žalioji arbata – kiek jautresnė.

    Ji vertinama dėl gaivaus, žoliško aromato ir švelnesnio skonio. Tačiau ilgai laikoma aukštoje temperatūroje gali prarasti dalį būdingų savybių ir tapti karti.

    Todėl žaliąją arbatą geriausia ruošti atskirai, laikantis gamintojo rekomenduojamos vandens temperatūros, dažnai siekiančios apie 70–80 laipsnių, ir nukoštą supilti į termosą.

    Termosui tinka ir įvairūs žolelių užpilai, pavyzdžiui, mėtų ar ramunėlių arbata. Tačiau ir jų nereikėtų be reikalo laikyti kartu su augaline žaliava, nes ilgainiui skonis gali tapti pernelyg intensyvus.

    Kodėl kava po kelių valandų tampa rūgštesnė?

    Su kava vyksta kiek kitokie procesai.

    Šviežiai paruoštos kavos aromatą sudaro daugybė lakiųjų junginių. Būtent jie sukuria malonų šokolado, riešutų, karamelės ar vaisių kvapą.

    Tačiau šie junginiai nėra amžini. Laikui bėgant jų kiekis ir santykis keičiasi, o ilgai laikoma kava gali prarasti dalį savo aromato.

    Termosas šiuos procesus sulėtina, tačiau visiškai nesustabdo.

    Be to, kavoje natūraliai yra įvairių organinių rūgščių. Laikymo metu gali keistis jų kiekis ir bendras gėrimo rūgštingumas.

    Moksliniai tyrimai patvirtino, kad kai kurių rūšių kava po kelių valandų gali tapti pastebimai rūgštesnė.

    Tačiau svarbu nepainioti dviejų dalykų: rūgštesnis skonis dar nereiškia, kad kava surūgo dėl bakterijų veiklos ar tapo netinkama gerti.

    Įdomu ir tai, kad skonio pokyčiai priklauso nuo kavos pupelių skrudinimo.

    Šviesiau skrudinta kava dažnai pasižymi ryškesniu rūgštumu, kuris laikant gali dar labiau išryškėti. Tamsiai skrudintos kavos pokyčiai gali būti kitokie.

    Todėl vienam žmogui kelias valandas termose laikyta kava atrodys visiškai tinkama, o kitam – gerokai mažiau skani.

    Didelė klaida – kavos tirščiai termose

    Jeigu mėgstate maltą kavą užpilti karštu vandeniu tiesiai termose, verta žinoti vieną svarbų dalyką.

    Kavos tirščiai ir toliau liečiasi su vandeniu, todėl iš jų ilgainiui išsiskiria daugiau tirpių medžiagų.

    Dėl to gėrimas gali tapti pernelyg intensyvus, kartus ir nemalonaus skonio.

    Norint išsaugoti geriausią kavos skonį, ją patartina paruošti įprastu būdu, atskirti nuo tirščių ir tik tada supilti į termosą.

    Tokiu būdu sustabdysite tolesnį kavos medžiagų išsiskyrimą iš maltų pupelių.

    Nešvarus termosas gali sugadinti net šviežią kavą

    Kartais prastą kavos skonį lemia ne pats gėrimas, o termosas.

    Kavoje yra natūralių aliejų, kurie gali nusėsti ant indo sienelių, dangtelio ir kitų paviršių.

    Ypač daug nešvarumų gali kauptis sunkiai pasiekiamose vietose – po dangtelio tarpinėmis, vožtuvuose ir sandarinimo detalėse.

    Jeigu termosas plaunamas nepakankamai kruopščiai, jame likę gėrimo pėdsakai ilgainiui gali skleisti nemalonų kvapą.

    Be to, nešvariose, drėgnose vietose gali daugintis mikroorganizmai.

    Todėl termosą reikėtų išplauti po kiekvieno naudojimo, o dangtelį ir nuimamas tarpines periodiškai išardyti bei kruopščiai išvalyti pagal gamintojo instrukciją.

    Vien praskalauti indą vandeniu ne visada pakanka.

    Didžiausią dėmesį reikėtų skirti pienui

    Visai kita situacija, kai į termosą pilame kavą ar arbatą su pienu.

    Pienas yra greitai gendantis produktas, todėl tokių gėrimų laikymo sąlygos gerokai svarbesnės.

    Kol gėrimas išlieka pakankamai karštas, bakterijų dauginimasis yra ribojamas. Tačiau jam atvėsus iki palankios temperatūros, mikroorganizmai gali pradėti daugintis.

    Maisto saugos specialistai rekomenduoja karštus greitai gendančius produktus laikyti ne žemesnėje kaip 60 laipsnių temperatūroje.

    Jeigu pieno turintis gėrimas atvėso ir ilgiau nei dvi valandas buvo laikomas 4–60 laipsnių temperatūroje, jo vartoti neberekomenduojama.

    Svarbu nepamiršti, kad ne visi termosai vienodai ilgai išlaiko šilumą. Todėl vien pagal tai, jog indas vis dar atrodo šiltas, spręsti apie gėrimo saugumą nereikėtų.

    Ilgesnei kelionei patikimiau pasiimti juodos kavos ar arbatos, o pieną įsipilti tik prieš geriant.

    Kaip paruošti termosą, kad gėrimas kuo ilgiau išliktų skanus?

    Yra keletas paprastų gudrybių, padedančių ilgiau išsaugoti norimą gėrimo temperatūrą ir skonį.

    Pirmiausia verta pašildyti patį termosą. Prieš pilant arbatą ar kavą, į jį galima įpilti karšto vandens, trumpai palaikyti ir išpilti. Taip termoso sienelės iš anksto sušils ir mažiau atvėsins gėrimą.

    Arbatą geriausia supilti jau nukoštą, be lapelių ar žolelių.

    Kavą taip pat patartina ruošti atskirai ir į termosą pilti be tirščių.

    Jeigu kelionė ilga, o šviežio gėrimo skonis ypač svarbus, galima rinktis dar paprastesnį sprendimą – į termosą įsipilti tik karšto vandens, o mėgstamą arbatą ar kavą pasiruošti tada, kai norėsis atsigerti.

    Taip išvengsite pernelyg ilgai trunkančio plikymo ir geriau išsaugosite gėrimo aromatą.

    Galiausiai verta prisiminti paprastą taisyklę: termosas puikiai išlaiko šilumą, tačiau nesustabdo visų gėrime vykstančių cheminių procesų.

    Todėl net ir geriausiame termose kelias valandas laikyta kava ar arbata nebūtinai bus tokio pat skonio, kaip ką tik paruošta.

  • Ar galima apsvaigti nuo arbatos?

    Ar galima apsvaigti nuo arbatos?

    Arbata daugeliui asocijuojasi su ramybe, jaukumu ir poilsiu. Tačiau internete vis dažniau pasakojama apie neįprastą reiškinį – vadinamąjį arbatos apsvaigimą.

    Kai kurie žmonės tikina, kad išgėrę stiprios kiniškos arbatos pajunta lengvą euforiją, neįprastą energijos antplūdį ar net savotišką apsvaigimą.

    Ar tai iš tiesų įmanoma? Mokslininkai teigia, kad arbata gali paveikti mūsų savijautą, tačiau tikrovė gerokai skiriasi nuo pasakojimų apie stebuklingą gėrimą.

    Kiniška arbata, kuri neva svaigina

    Kinų arbatos kultūroje egzistuoja sąvoka cha zui, kurią galima išversti kaip „arbatos apsvaigimą“.

    Taip apibūdinama būsena, kai išgėręs stiprios arbatos žmogus pajunta neįprastą lengvumą, atsipalaidavimą, pakilią nuotaiką ar sustiprėjusį dėmesį.

    Dažniausiai tokios istorijos siejamos su puero arbata. Tai ypatingu būdu apdorota kiniška arbata, kuri neretai parduodama suspausta į kietus papločius ir gali būti ilgai brandinama.

    Internete galima rasti pasakojimų, esą kokybiškas pueras sukelia savotišką euforiją, o jo poveikis primena lengvą apsvaigimą nuo alkoholio.

    Vis dėlto mokslas atskiros „arbatos apsvaigimo“ būsenos nėra patvirtinęs. Tai veikiau neformalus pavadinimas įvairiems pojūčiams, kuriuos gali sukelti arbatoje esančios medžiagos, aplinka ir paties žmogaus lūkesčiai.

    Kodėl arbata veikia smegenis?

    Pagrindinė arbatos poveikį nervų sistemai lemianti medžiaga yra kofeinas.

    Nors įprasta jį sieti su kava, kofeino yra ir juodojoje, žaliojoje, baltojoje arbatoje, taip pat ulonge bei puere.

    Kartais arbatoje esantis kofeinas vadinamas teinu, tačiau chemiškai tai ta pati medžiaga.

    Kofeinas slopina adenozino – medžiagos, padedančios reguliuoti mieguistumą, – poveikį smegenyse. Todėl žmogus kurį laiką gali jaustis žvalesnis, lengviau susikaupti ir mažiau pavargęs.

    Tačiau arbatoje yra dar viena įdomi medžiaga – aminorūgštis L-teaninas.

    Kai kurie tyrimai rodo, kad ji gali padėti palaikyti dėmesį ir turėti raminamąjį poveikį.

    Būtent kofeino ir L-teanino deriniu kartais aiškinamas neįprastas arbatos poveikis: žmogus jaučiasi žvalus, tačiau kartu gali patirti ir tam tikrą atsipalaidavimą.

    Vis dėlto tai nereiškia, kad L-teaninas panaikina nepageidaujamą kofeino poveikį.

    Ką atskleidė 50 mokslinių tyrimų?

    2025 metais moksliniame žurnale „Nutrition Reviews“ paskelbta sisteminė apžvalga, kurioje įvertinta 50 atsitiktinių imčių klinikinių tyrimų, nagrinėjusių arbatos ir jos veikliųjų medžiagų poveikį žmogaus pažinimo funkcijoms, miegui bei nuotaikai.

    Mokslininkai nustatė, kad kofeino ir L-teanino derinys gali turėti nedidelį teigiamą poveikį kai kuriems dėmesio bei protinės veiklos rodikliams.

    Tam tikri pokyčiai buvo pastebimi per pirmąsias dvi valandas po šių medžiagų vartojimo.

    Tačiau įrodymų apie poveikį nuotaikai gerokai mažiau, o tyrimų rezultatai nėra vienareikšmiai.

    Be to, nemažoje dalyje eksperimentų buvo tiriamos atskiros veikliosios medžiagos, o ne įprastai paruošta arbata.

    Todėl iš šių rezultatų negalima daryti išvados, kad puero ar kitos rūšies arbatos puodelis sukels euforiją.

    Moksliniai duomenys patvirtina arbatos sudedamųjų medžiagų poveikį budrumui ir dėmesiui, bet ne kokį nors ypatingą, į alkoholio poveikį panašų apsvaigimą.

    Lietuvoje gerai žinomas čefyras – kalėjimų kultūros dalis

    Kalbant apie stiprios arbatos poveikį, verta prisiminti ir Lietuvoje žinomą čefyrą – itin koncentruotą juodosios arbatos gėrimą, ilgą laiką sietą su sovietinių ir posovietinių kalėjimų kasdienybe.

    Čefyras nuo įprastos arbatos skiriasi pirmiausia koncentracija. Jam naudojamas neįprastai didelis kiekis arbatžolių, todėl gėrimas būna labai tamsus, kartus ir gali turėti daug kofeino.

    Šis gėrimas kalėjimuose buvo ne tik būdas prasiblaškyti ar įveikti mieguistumą. Bendras čefyro gėrimas tapdavo savotišku ritualu, bendravimo ir tarpusavio santykių dalimi.

    Apie čefyrą rašė ir Lietuvos autoriai, patys susidūrę su įkalinimo sistema. 1996 metais spaudoje publikuotame rašytojo Sauliaus Stomos pasakojime „Pirmasis čefyro gėrimas“ pabrėžta, kad šis gėrimas veikiau tonizuoja, nei svaigina kaip alkoholis ar narkotinės medžiagos.

    Dar išsamesnį jo vaidmenį atskleidžia kalėjimo ir kriminalinio žargono tyrinėtojo Roberto Kudirkos žodynas. Jame čefyras apibūdinamas kaip labai stipri juodoji arbata, o jos gėrimas – kaip savitas kalinių bendravimo ritualas.

    Tačiau stipri arbata nėra nekaltas alkoholio ar kitų svaigalų pakaitalas. Didelis kofeino kiekis gali sukelti širdies plakimą, drebulį, nerimą, pykinimą ir nemigą. Reguliariai vartojant daug kofeino, vystosi pripratimas, o staiga jo atsisakius gali prasidėti galvos skausmai, nuovargis ir dirglumas.

    Taigi čefyro reputaciją lėmė ne kokia nors paslaptinga svaiginamoji medžiaga, o stiprus stimuliuojamasis poveikis ir ypatinga vieta kalėjimų subkultūroje.

    Kada arbatos jau per daug?

    Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) duomenimis, įprastame 220 mililitrų juodosios arbatos puodelyje vidutiniškai yra apie 50 miligramų kofeino.

    Tačiau šis kiekis nėra pastovus. Jis priklauso nuo arbatos rūšies, arbatžolių kiekio, plikymo trukmės ir vandens temperatūros.

    Sveikiems suaugusiesiems iki 200 miligramų kofeino vienu kartu ir iki 400 miligramų per dieną, gaunamų iš visų šaltinių, paprastai nekelia susirūpinimo dėl saugumo.

    Nėščiosioms rekomenduojama neviršyti 200 miligramų kofeino per parą. Šios ribos nėra individualaus saugumo garantija – kai kurie žmonės nepageidaujamą poveikį pajunta nuo gerokai mažesnio kiekio.

    Ypač atsargūs turėtų būti žmonės, kuriems kofeinas sukelia širdies plakimą, nerimą ar miego sutrikimus.

    Svarbu nepamiršti, kad kofeino gauname ne tik iš arbatos, bet ir iš kavos, energinių gėrimų, kolos bei kai kurių kitų produktų.

    Ar verta ieškoti „arbatos apsvaigimo“?

    Stipri arbata tikrai gali pakeisti savijautą. Vieniems ji suteikia žvalumo, kitiems padeda susikaupti, o dar kiti po kelių puodelių pajunta nemalonų nerimą ar galvos svaigimą.

    Tačiau nei brangus pueras, nei ypatingas arbatos ruošimo ritualas negarantuoja neįprastos euforijos.

    Didelę reikšmę gali turėti ir pati aplinka. Ramus arbatos gėrimas, malonus aromatas, poilsis bei atsitraukimas nuo kasdienių rūpesčių gali pagerinti savijautą nepriklausomai nuo gėrimo cheminės sudėties.

    O bandymas specialiai pasiekti apsvaigimą geriant itin stiprią arbatą gali baigtis visai ne maloniais pojūčiais.

    Svarbiausia išvada paprasta: arbata gali stimuliuoti ir padėti atsipalaiduoti, tačiau mokslas nepatvirtina, kad ji sukeltų ypatingą, nuo įprasto kofeino poveikio nepriklausomą apsvaigimą.

     

  • Arbata prieš kavą: kuris gėrimas palankesnis kaulams?

    Arbata prieš kavą: kuris gėrimas palankesnis kaulams?

    Kava ar arbata? Daugeliui tai pirmiausia skonio ir įpročio klausimas.

    Tačiau naujas ilgalaikis tyrimas rodo, kad vyresniame amžiuje šie du populiarūs gėrimai gali būti nevienodai susiję su kaulų būkle.

    Arbatos mėgėjoms mokslininkai turi šiek tiek geresnių žinių, o kavos mėgėjoms jos taip pat nėra blogos – jei tik nepersistengiama.

    Stebėjo beveik 10 tūkst. moterų

    Mokslininkai pasinaudojo didelio JAV projekto „Study of Osteoporotic Fractures“ duomenimis. Tyrime dalyvavo 9704 moterys, kurioms buvo 65 metai ar daugiau.

    Maždaug dešimtmetį buvo ne kartą vertinami jų kavos ir arbatos vartojimo įpročiai bei matuojamas šlaunikaulio kaklo ir viso klubo kaulų mineralinis tankis.

    Tai svarbus rodiklis vertinant osteoporozės ir kaulų lūžių riziką. Senstant kaulinio audinio mažėja, todėl ypač vyresniame amžiuje tampa svarbu išsaugoti kuo didesnį kaulų mineralinį tankį.

    Arbatos mėgėjoms – nedidelis pranašumas

    Tyrėjai nustatė, kad arbatą gėrusių moterų bendras klubo kaulų mineralinis tankis buvo šiek tiek didesnis nei arbatos nevartojusių dalyvių.

    Skirtumas nebuvo didelis – maždaug 0,003 gramo kvadratiniame centimetre, tačiau statistiškai reikšmingas. Kitaip tariant, tyrimas neleidžia teigti, kad arbata „stiprina kaulus“, tačiau parodė nedidelę teigiamą sąsają.

    Toks rezultatas nėra visiškai netikėtas. Dar ankstesniuose tyrimuose pastebėta, kad vyresnių arbatą geriančių moterų kaulų mineralinis tankis gali būti didesnis. Vienas galimų paaiškinimų – arbatoje esantys augaliniai junginiai, tarp jų flavonoidai ir katechinai, kurie gali turėti įtakos kaulinio audinio apykaitai.

    O kaip kava?

    Gera žinia kavos mėgėjams – tyrimas neparodė, kad įprastas kavos vartojimas apskritai būtų susijęs su mažesniu klubo ar šlaunikaulio kaklo kaulų mineraliniu tankiu.

    Taigi keli puodeliai kavos per dieną savaime nėra priežastis nerimauti dėl kaulų.

    Tačiau tyrėjai pastebėjo galimą ribą: daugiau nei penkis puodelius kavos per dieną vartojusių moterų kaulų mineralinis tankis buvo mažesnis. Mokslininkai pabrėžia, kad tai tik sąsaja – iš šio tyrimo negalima daryti išvados, jog būtent didelis kavos kiekis sukėlė kaulų retėjimą.

    Be to, nebuvo nustatyta tiksli riba, nuo kurios kava staiga taptų žalinga. Todėl teiginys, kad, pavyzdžiui, trys puodeliai yra „saugūs“, o penki – „pavojingi“, būtų pernelyg supaprastintas.

    Kodėl arbata galėtų būti naudinga?

    Viena iš mokslininkų svarstomų priežasčių – arbatoje esantys bioaktyvūs augaliniai junginiai. Laboratoriniai ir ankstesni epidemiologiniai tyrimai leidžia manyti, kad kai kurie jų gali būti susiję su kaulinio audinio formavimosi ir irimo procesais.

    Kavos atveju daugiausia dėmesio tenka kofeinui. Dideli jo kiekiai gali šiek tiek paveikti kalcio pasisavinimą ir jo apykaitą organizme. Vis dėlto šis poveikis nėra toks didelis, kad įprastą kavos vartojimą reikėtų laikyti rimta grėsme kaulams.

    Tyrime taip pat pastebėta, kad neigiama kavos ir šlaunikaulio kaklo mineralinio tankio sąsaja buvo ryškesnė tarp daugiau alkoholio per gyvenimą vartojusių moterų. Arbatos teigiama sąsaja su kaulų tankiu savo ruožtu buvo ryškesnė tarp nutukimą turėjusių dalyvių.

    Kavos atsisakyti nereikia

    Svarbiausia tyrimo išvada nėra raginimas kavą pakeisti arbata. Patys mokslininkai įspėja rezultatų nepervertinti.

    Tai buvo stebėjimo tyrimas. Mokslininkai neskyrė vienai grupei gerti kavos, o kitai arbatos – jie stebėjo jau egzistuojančius žmonių įpročius. Todėl galima nustatyti sąsajas, tačiau neįmanoma patikimai įrodyti, kad būtent konkretus gėrimas nulėmė kaulų tankio skirtumus.

    Be to, tyrime dalyvavo tik 65 metų ir vyresnės moterys. Todėl šių rezultatų negalima automatiškai taikyti vyrams ar jaunesniems žmonėms.

    Puodelis arbatos – ne vaistas nuo osteoporozės

    Kasdienis arbatos puodelis gali būti malonus įprotis ir, sprendžiant iš tyrimo, galbūt turi nedidelį pranašumą kaulų sveikatai.

    Tačiau nei arbata, nei kavos atsisakymas nepakeičia pagrindinių kaulų stiprumui svarbių dalykų.

    Vyresniame amžiuje kur kas svarbiau pasirūpinti visaverte mityba, pakankamu kalcio ir vitamino D kiekiu bei fiziniu aktyvumu.

    O tiems, kurie per dieną išgeria vieną, du ar kelis puodelius kavos, šis tyrimas priežasties atsisakyti mėgstamo gėrimo nesuteikia. Daugiau dėmesio verta atkreipti tuomet, kai kavos kiekis tampa labai didelis – penki ar daugiau puodelių per dieną.

  • Kokia arbata gali padėti nuo galvos skausmo?

    Kokia arbata gali padėti nuo galvos skausmo?

    Galvą gali pradėti skaudėti dėl daugybės priežasčių – nuovargio, streso, miego trūkumo, ilgo darbo prie kompiuterio, nereguliaraus valgymo ar skysčių trūkumo.

    Kartais norisi ne iš karto griebtis tabletės, o pirmiausia išbandyti paprastesnes priemones – pailsėti, išgerti vandens ar puodelį šiltos arbatos.

    Kai kurie augalai iš tiesų turi medžiagų, kurių poveikis skausmui, uždegimui ar migrenos simptomams yra tiriamas. Tačiau svarbu nepainioti dviejų dalykų: tai, kad tyrimuose veiksmingas buvo augalo ekstraktas ar eterinis aliejus, dar nereiškia, kad tokį pat poveikį turės silpnas arbatos puodelis.

    Tad kurią arbatą verta rinktis, kai skauda galvą?

    Ramunėlių arbata – kai galvą spaudžia po įtemptos dienos

    Ramunėlių arbata turbūt viena pirmųjų, apie kurias pagalvojame norėdami nusiraminti. Ji neturi kofeino, yra švelnaus skonio ir dažnai geriama vakare.

    Tačiau patikimų klinikinių tyrimų, įrodančių, kad ramunėlių arbata tiesiogiai malšina galvos skausmą ar migreną, nėra.

    Todėl teiginiai, kad ramunėlės veikia kaip natūralus vaistas nuo galvos skausmo, būtų per drąsūs.

    Vis dėlto puodelis šilto gėrimo, ramybė ir poilsis gali būti naudingi, jeigu galvą pradėjo skaudėti po įtemptos dienos.

    Ramunėlės šiuo atveju veikiau yra atsipalaidavimo ritualo dalis, o ne nuskausminamasis vaistas.

    Reikia nepamiršti ir to, kad ramunėlės gali sukelti alerginę reakciją, ypač žmonėms, jautriems astrinių šeimos augalams. Aprašyta ir galima sąveika su kai kuriais vaistais, pavyzdžiui, varfarinu bei raminamaisiais.

    Mėtų arbata – maloni, tačiau geriau ištirtas mėtų aliejus

    Pipirmėtės dažnai rekomenduojamos esant įtampos tipo galvos skausmui – tam, kuris jaučiamas tarsi galvą veržtų lankas.

    Ir šiuo atveju svarbi detalė: mokslinių įrodymų turime ne tiek apie mėtų arbatą, kiek apie išoriškai naudojamą pipirmėčių aliejų.

    Klinikiniuose tyrimuose 10 proc. pipirmėčių aliejaus tirpalas, tepamas ant kaktos ir smilkinių, sumažino įtampos tipo galvos skausmą.

    Pati pipirmėčių arbata paprastai laikoma saugia. Tad kai skauda galvą po įtemptos dienos, ji gali būti malonus gėrimas, tačiau gydomojo poveikio iš jos tikėtis nereikėtų.

    Vaistinis skaistenis – daugiau vilčių migrenos profilaktikai

    Lietuvoje augantis vaistinis skaistenis (Tanacetum parthenium) angliškai vadinamas feverfew. Jo žiedai primena mažas ramunėles, o liaudies medicinoje augalas nuo seno vartojamas galvos skausmui.

    Tai vienas iš nedaugelio augalų šiame sąraše, gana rimtai tyrinėtų migrenos kontekste.

    Vis dėlto rezultatai nėra vienareikšmiai. JAV Nacionalinis papildomosios ir integracinės sveikatos centras nurodo, kad kai kurie tyrimai rodo galimą migrenos priepuolių dažnio sumažėjimą, tačiau bendri duomenys išlieka prieštaringi ir nėra pakankamai tvirti galutinei išvadai.

    Europos vaistų agentūra pripažįsta tradicinį vaistinio skaistenio vartojimą migrenos profilaktikai suaugusiesiems, kai gydytojas yra atmetęs rimtas galvos skausmo priežastis. Tačiau EMA kalba apie standartizuotus miltelių preparatus, o ne naminę skaistenio arbatą.

    Todėl reguliariai gerti savarankiškai paruoštų skaistenio užpilų vien dėl migrenos nereikėtų. Ypač atsargios turi būti nėščiosios, taip pat vaistus vartojantys žmonės.

    Gluosnio žievė – ne tokia nekalta, kaip atrodo

    Gluosnio žievėje yra salicino – junginio, chemiškai susijusio su medžiagomis, iš kurių kilo šiuolaikinių salicilatų istorija.

    Europos vaistų agentūra nurodo, kad dėl ilgametės vartojimo patirties gluosnio žievės preparatai gali būti naudojami trumpalaikiam galvos skausmo malšinimui suaugusiesiems. Tačiau tai nereiškia, kad gluosnio žievės arbatą galima gerti be jokių apribojimų.

    Jos negalima vartoti žmonėms, alergiškiems aspirinui ar kitiems nesteroidiniams vaistams nuo uždegimo, sergant aktyvia skrandžio opa, esant tam tikriems krešėjimo, sunkiems kepenų ar inkstų sutrikimams. Ji netinka vaikams ir paaugliams, taip pat negali būti vartojama paskutiniais nėštumo mėnesiais.

    Todėl iš visų šiame sąraše minimų gėrimų su gluosnio žieve reikėtų elgtis bene atsargiausiai. Žmonėms, nuolat vartojantiems vaistus, prieš ją renkantis verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

    Imbierų arbata – ypač kai kartu pykina

    Imbierai įdomūs tuo, kad jų poveikis buvo tiriamas ir sergant migrena.

    2021 metais paskelbtoje trijų atsitiktinių imčių tyrimų metaanalizėje nustatyta, kad imbierų preparatus vartojusiems žmonėms po dviejų valandų buvo didesnė tikimybė nebejausti skausmo, taip pat sumažėjo pykinimas ir vėmimas. Vis dėlto tyrimų buvo vos keli, jų dalyvių skaičius nedidelis, be to, buvo tiriami imbierų preparatai, o ne įprasta arbata.

    Kitas tyrimas, nagrinėjęs imbierų vartojimą migrenos profilaktikai, aiškaus pranašumo prieš placebą nerado.

    Taigi imbierų arbatos nereikėtų vadinti vaistu nuo migrenos, tačiau ji gali būti vienas racionalesnių pasirinkimų, kai galvos skausmą ar migreną lydi pykinimas.

    Paprastam gėrimui pakanka kelių plonų šviežio imbiero griežinėlių, užpiltų karštu vandeniu.

    Pagal skonį galima įdėti citrinos ar šiek tiek medaus.

    Levandų arbata – daugiau ramybei nei pačiam skausmui

    Levandos siejamos su atsipalaidavimu ir miegu, todėl levandų arbata dažnai rekomenduojama žmonėms, kuriems galvą ima skaudėti po didelės emocinės įtampos.

    Yra ir įdomių klinikinių duomenų. Nedideliame tyrime dalyvavo 47 migrena sergantys žmonės. 15 minučių levandų eterinio aliejaus inhaliacija buvo susijusi su didesniu skausmo sumažėjimu nei placebo grupėje.

    Tačiau čia slypi svarbus skirtumas: buvo tiriamas įkvepiamas eterinis aliejus, o ne levandų arbata.

    Europos vaistų agentūra levandas sieja su tradiciniu vartojimu esant lengvam psichologiniam stresui ir miego sutrikimams, tačiau nepatvirtina jų kaip galvos skausmo gydymo priemonės.

    Tad levandų arbata labiau tiktų vakarui po įtemptos dienos nei kaip tiesioginis vaistas nuo migrenos.

    Ciberžolės arbata – populiari, bet įrodymų dar trūksta

    Ciberžolėse esantis kurkuminas dažnai minimas dėl galimo poveikio uždegiminiams procesams. Dėl to atsirado ir įvairių receptų – nuo ciberžolių arbatos iki vadinamojo auksinio pieno.

    Tačiau įrodymų, kad paprasta ciberžolių arbata patikimai numalšina galvos skausmą ar migrenos priepuolį, šiuo metu nepakanka. Tyrėjai domisi kurkumino galimybėmis, tačiau tai nėra tas pats, kas įrodytas gydomasis arbatos poveikis.

    Be to, didelės koncentruotų ciberžolių ar kurkumino papildų dozės nėra tokios nekaltos, kaip kartais manoma – aprašyta sąveika su vaistais ir kepenų pažeidimo atvejų. Įprasti maistiniai ciberžolių kiekiai yra visai kita kategorija.

    Todėl šiltas ciberžolių gėrimas gali būti gardus pasirinkimas, tačiau jo nereikėtų pristatyti kaip natūralaus vaisto nuo galvos skausmo.

    O kaip juodoji ir žalioji arbata?

    Jos nuo žolelių arbatų skiriasi vienu svarbiu dalyku – turi kofeino.

    Kofeino ir galvos skausmo santykis gana paradoksalus.

    Nedidelis jo kiekis kai kuriems žmonėms gali sumažinti galvos skausmą, todėl kofeino būna ir kai kuriuose kombinuotuose vaistuose nuo skausmo.

    Tačiau kitiems žmonėms jis pats gali išprovokuoti migreną. Galvos skausmą gali sukelti ir staigus kofeino atsisakymas po reguliaraus vartojimo.

    Amerikos migrenos fondas sergantiesiems epizodine migrena rekomenduoja apsiriboti maždaug 200 mg kofeino per dieną, tai yra vienu ar dviem kofeino turinčiais gėrimais, nors individualus jautrumas labai skiriasi.

    Taigi vienam puodelis juodosios ar žaliosios arbatos gali padėti, kitam – pabloginti savijautą.

    Kurią rinktis?

    Jei galvos skausmas nestiprus ir atsirado po įtemptos dienos, galima rinktis ramunėlių, mėtų ar levandų arbatą – pirmiausia kaip šiltą, atsipalaiduoti padedantį gėrimą.

    Jeigu kartu pykina, racionalus pasirinkimas gali būti imbierų arbata. Vaistinis skaistenis turi tam tikrų duomenų migrenos profilaktikai, bet labiau ištirti standartizuoti preparatai, o ne naminė arbata. Gluosnio žievė tradiciškai vartojama galvos skausmui malšinti, tačiau dėl kontraindikacijų ir galimos sąveikos su vaistais su ja reikia elgtis atsargiai.

    Svarbiausia suprasti: nė viena iš šių arbatų nėra patikimas stipraus galvos skausmo ar migrenos gydymo pakaitalas.

    Kartais reikia ne arbatos, o gydytojo

    Dauguma galvos skausmų nėra pavojingi ir praeina savaime. Tačiau dažnai pasikartojantį, stiprėjantį ar neįprastą galvos skausmą reikėtų aptarti su šeimos gydytoju.

    Skubios medicinos pagalbos reikia, jeigu labai stiprus galvos skausmas prasideda staiga, per kelias minutes pasiekia didžiausią intensyvumą arba kartu atsiranda rankos ar kojos silpnumas, veido nutirpimas, kalbos, regėjimo, pusiausvyros ar sąmonės sutrikimų. Nerimą turėtų kelti ir stiprus galvos skausmas po traumos, kartu su aukšta temperatūra ar kitais neįprastais simptomais.

    Tokiais atvejais eksperimentuoti su žolelių arbatomis nereikėtų – būtina medicinos pagalba.

  • Ar tiesa, kad kava ir arbata mažina demencijos riziką?

    Ar tiesa, kad kava ir arbata mažina demencijos riziką?

    Daugeliui mūsų rytinis kavos ar arbatos puodelis yra tiesiog malonus ritualas. Tačiau paaiškėjo, kad šis įprotis gali turėti kur kas didesnę reikšmę smegenų sveikatai.

    Plataus masto tyrimas, apėmęs daugiau nei 131 000 žmonių, pateikė intriguojančių rezultatų: reguliarus kofeino turinčių gėrimų vartojimas siejamas su mažesne demencijos ir Alzheimerio ligos išsivystymo rizika.

    Skamba viltingai, tačiau, kaip dažnai nutinka moksle, yra niuansų, kuriuos svarbu žinoti.

    Kaip kofeinas veikia demencijos riziką

    Harvardo universiteto, MIT ir „Mass General Brigham“ mokslininkai išanalizavo dviejų ilgalaikių kohortinių tyrimų duomenis.

    Stebėjimai vyko 1976–2023 m., o dalyviai buvo sekami iki 43 metų.

    Galutinę imtį sudarė 131 821 asmuo.

    Siekdami eliminuoti pašalinių veiksnių — amžiaus, rūkymo, kūno masės indekso, fizinio aktyvumo, šeiminės demencijos istorijos ir kitų — įtaką, tyrėjai taikė Cox proporcingų rizikų statistinį modelį.

    Šis metodas leidžia palyginti panašių charakteristikų asmenis, kurie skiriasi tik kofeino vartojimu.

    Rezultatai buvo gana įtikinami. Daugiausia kavos vartoję asmenys turėjo 18 proc. mažesnę demencijos riziką, palyginti su tais, kurie jos gėrė mažiausiai.

    Arbatos mėgėjams rizika sumažėjo 14 proc.

    Didžiausio bendro kofeino kiekio (iš visų šaltinių) grupėje demencijos rizika buvo 22 proc. mažesnė.

    Tuo tarpu kava be kofeino jokio ryšio su rizikos sumažėjimu neparodė, kas leidžia manyti, jog būtent kofeinas yra pagrindinis apsauginis veiksnys.

    Svarbu pabrėžti, kad kalbama ne apie litrus kavos per dieną.

    Optimalus poveikis nustatytas esant saikingam vartojimui — 2–3 puodeliams kavos arba 1–2 puodeliams arbatos per dieną (apie 300 mg kofeino).

    Didesnės dozės papildomos apsaugos nesuteikė.

    Kodėl kofeinas gali saugoti smegenis

    Tyrėjai pateikė kelis galimus biologinius mechanizmus.

    Kofeinas blokuoja adenozino receptorius, taip stiprindamas sinapsinį perdavimą ir galimai slopindamas beta-amiloido — baltymo, formuojančio būdingas plokšteles sergant Alzheimerio liga — kaupimąsi.

    Be to, kofeinas mažina uždegiminių citokinų kiekį, gerina kraujagyslių funkciją ir didina jautrumą insulinui, taip mažindamas 2 tipo diabeto riziką.

    Visi šie veiksniai tiesiogiai susiję su smegenų sveikata.

    Arbatoje papildomą teigiamą poveikį gali lemti polifenoliai ir L-teaninas — medžiagos, saugančios nuo oksidacinio streso ir palaikančios smegenų kraujotaką.

    Todėl, nors arbatoje kofeino mažiau nei kavoje, jos apsauginis poveikis gali būti panašus.

    Ar kofeinas gali būti žalingas?

    Svarbu suprasti, kad šis tyrimas yra stebimasis — jis nustato ryšį, bet neįrodo tiesioginį priežastinį poveikį.

    Be to, didelės kofeino dozės siejamos su miego sutrikimais, padidėjusia širdies ir kraujagyslių sistemos apkrova bei virškinamojo trakto problemomis.

    Mokslininkai pabrėžia, kad nors rezultatai teikia vilčių, poveikio mastas nėra labai didelis, o kognityvinių funkcijų apsaugai svarbūs ir kiti veiksniai — fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, socialinis aktyvumas bei nuolatinė protinė veikla.

    Vis dėlto šis tyrimas dera su vis gausėjančiais duomenimis apie saikingo kofeino vartojimo naudą: ankstesni darbai jį sieja su geresne atmintimi, mažesne prieširdžių virpėjimo rizika ir net sumažėjusia galvos bei kaklo vėžio tikimybe.

    Du–trys kavos arbatos puodeliai per dieną nėra vaistas, tačiau gali būti paprastas ir malonus indėlis į ilgalaikę smegenų sveikatą — žinoma, jei šie gėrimai jums nėra kontraindikuotini.

  •  Kiaulpienių arbata: nauda, žala ir vartojimo gudrybės

     Kiaulpienių arbata: nauda, žala ir vartojimo gudrybės

    Kuo naudingas ir kuo kartais pavojingas kiaulpienių gėrimas? Kaip jį tinkamai ruošti, vartoti ir kokias sveikatos bėdas taisyti?

    Daugeliui kiaulpienės yra pirmos tikrojo pavasario pranašės, tačiau šiaip – įkyrios ir sunkiai sunaikinamos piktžolės.

    Visgi medicinoje – ir liaudies, ir oficialiojoje, – šis augalas ir iš jo gaunami komponentai sveikatinimosi tikslais naudojami jau seniai. Neatsitiktinai lotyniško kiaulpienės pavadinimo Taraxacum officinale antroji dalis reiškia, kad tai vaistinis augalas.

    Kiaulpienės turtingos baltymų, vitaminų, mineralų, polifenolių, eterinių aliejų. Didžiausias kiekis biologiškai aktyvių medžiagų būna jų ekstrakte, kitaip vadinamame kiaulpienių ištrauka. Tačiau net paprasta kiaulpienių arbata, užplikyta namuose, reguliariai vartojant gali tapti puikia sveikatą stiprinančia priemone.

    Panašios, bet skirtingos

    Kuo kiaulpienių arbata naudinga žmogaus organizmui?

    Tai priklauso nuo to, iš kokių augalo dalių – žiedų, lapų ar šaknies – gėrimas ruošiamas.

    Žiedų arbata

    0,5 litro gėrimo reikės 10–15 kiaulpienių žiedų. Jeigu naudosite tik žiedlapius, arbata bus salsva, su medaus prieskoniu; jeigu užplikysite žiedus su visais žiedynsosčiais, jie gėrimui suteiks pikantiško kartumo.

    Arbatos receptas labai paprastas.

    Kiaulpienių žiedus nuskalaukite (jei naudosite tik žiedlapius, pirmiau sudėkite juos į tankų sietelį), sudėkite į arbatinį arba prancūzišką presą kavai, užpilkite verdančiu vandeniu ir prieš gerdami palikite pastovėti 7–10 minučių.

    Kad kiaulpienių žiedų arbata būtų dar naudingesnė, taip pat įgytų daugiau skonio atspalvių, plikydami galite pridėti kitų vaistinių augalų. Pavyzdžiui, ramunėlių, čiobrelių, mėtų. Ir pasaldinti gėrimą šaukšteliu medaus.

    Lapų arbata

    Arbata iš žalių kiaulpienės augalo dalių – taigi ir lapų – bet kuriuo atveju bus karstelėjusi. Tačiau ar smarkiai, priklausys nuo lapų „amžiaus“. Mat kuo kiaulpienių lapai brandesni, tuo ryškesnis jiems būdingas kartumas.

    Jeigu norite švelnesnio skonio arbatos, kiaulpienių lapus šiek tiek padžiovinkite saulėje arba orkaitėje.

    Gaminti gėrimą galima ir iš nesmulkintų, ir iš smulkintų lapų.

    Vienam puodeliui arbatos reikės apytikriai 5 jaunų kiaulpienės lapų arba 2–3 didelių. Jeigu jie žali, užpilkite verdančiu vandeniu ir palaikykite 5–10 minučių, kad užsiplikytų.

    Tokią arbatą irgi galima pagerinti kitomis vaistingosiomis žolelėmis, paskaninti citrina, apelsinu, cukrumi, medumi, kitais saldikliais.

    Šaknų arbata

    Gėrimas iš kiaulpienių šaknų spalva ir skoniu labiau primins kavą nei arbatą, tad nenustebkite.

    Kaip ir cikorijos šaknis – bene populiariausias kavos pakaitalas – kiaulpienių šaknys turtingos inulino, yra maloniai karstelėjusios ir turi daugybę sveikatai naudingų junginių.

    Skirtingai nei augalo žiedai ir lapai, kurių per sezoną prisirinkti vieni niekai, pusmetrį siekiančios šaknys privers paprakaituoti.

    Prisikasę kiaulpienių šaknų, jas gerai nuplaukite, supjaustykite ne didesniais kaip 1 cm gabalėliais, išdžiovinkite orkaitėje ir susmulkinkite elektriniu smulkintuvu. Arba pasielkite paprasčiau – nusipirkite jau išdžiovintų ir susmulkintų šaknų vaistinėje.

    Kiaulpienių šaknų arbatą galima ruošti keliais skirtingais būdais: berti miltelius į verdantį vandenį arba pieną (0,5 litro skysčio – 3–5 šaukšteliai šaknų) ir 5–7 minutes virti ant stiprios ugnies; 15–20 minučių virinti ant silpnos ugnies; 20–30 minučių kaitinti vandens vonelėje.

    Trumpai tariant, teks paeksperimentuoti, kol išsiaiškinsite, kuris gėrimo receptas jums tinkamiausias.

    Ir moterims, ir vyrams

    Skaisčiai geltoni kiaulpienių žiedai turi labai daug beta karoteno – veiksmingo antioksidanto, padedančio kovoti su oksidaciniu stresu ir ilgiau išsaugoti jaunystę.

    Taip pat beta karotenas gerina regą, palaiko skaisčią odą. Todėl kiaulpienių žiedų arbata labiausiai mėgstama moterų – kaip grožio gėrimas, lėtinantis senėjimą, padedantis atsikratyti raukšlių, spartinantis organizmo regeneracinius procesus.

    Kiaulpienių lapuose yra daugiau chlorofilo – žalio pigmento, taip pat padedančio organizmui pasipriešinti žalingam laisvųjų radikalų poveikiui. Dar jis saugo nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, gerina smegenų veiklą.

    Kiaulpienių lapų arbatos naudą didina ir didelis joje esančio magnio kiekis – kaip žinome, šis mineralas ramina nervus ir atpalaiduoja kraujagysles. Todėl šis gėrimas itin reikalinga vyrams organizmui stiprinti: padeda įveikti stresą, gerina lytinių organų aprūpinimą krauju, palaiko seksualinę sveikatą.

    Na, o kiaulpienių šaknų arbatos naudingiausia dalis – jau minėtas inulinas. Ši skaidulinė medžiaga gerina žarnyno veiklą, palaiko sveiką virškinimo trakto mikrobiotą, mažina cukraus ir cholesterolio kiekį kraujyje.

    Šį gėrimą patariama gerti ir vyrams, ir moterims, bet ypač tiems, kurie siekia numesti svorio, arba kai yra aterosklerozės ir cukrinio diabeto išsivystymo rizika (bei juos jau diagnozavus).

    Kiaulpienės – savitai unikalūs augalai, daugybės naudingų junginių esama visose jų dalyse. Ten yra vitaminų, mineralų, bioflavonoidų, organizmui naudingo gaižumo, glikozidų (taraksacino, taraksacerino, taraksantino), pasižyminčių antiuždegiminiu, imunitetą stiprinančiu poveikiu – juos naudoja gaminant vaistus kremzlės audiniui atkurti, artrozėms ir artritams gydyti.

    Dėl to nesvarbu, kurią kiaulpienių arbatą plikysite, – žiedų, lapų, šaknų, ji vis tiek bus visapusiškai naudinga sveikatai.

    Dešimt pliusų

    Naudingas kiaulpienių arbatos savybes įrodė mokslas:

    • Ji padeda išjudinti tingų žarnyną. Kiaulpienių lapuose, žieduose esanti ląsteliena ir inulinas šaknyse gerina žarnų motoriką, palaiko virškinimo procesuose dalyvaujančią mikrobiotą sveiką.

    • Stimuliuoja tulžies nutekėjimą, padeda geriau suskaidyti su maistu gaunamus riebalus.

    • Pasižymi antiuždegiminiu, karščiavimą mažinančiu, atsikosėti padedančiu poveikiu. Dėl tokių gydomųjų savybių kiaulpienių arbatas naudinga gerti persišaldžius.

    • Tinka detoksikacijoms, teigiamai veikia kepenų darbą, nervų sistemos veiklą, skaistina odą.

    Kiaulpienės – gerai žinomas diuretikas, išsiskiriantis tuo, kad pats kompensuoja su šlapimu pasišalinusio kalio deficitą organizme.

    • Dėl didelio antioksidantų kiekio (tarp jų ir vitamino C) kiaulpienių arbata stiprina imunitetą.

    • Turi silpną šlapimą varantį poveikį, padeda slopinti infekcijas ir uždegiminius procesus šlapimtakiuose.

    • Palaiko kraujagyslių sveikatą, padeda suvaldyti cholesterolį. Didelis kalio kiekis arbatose naudingas širdžiai.

    • Gerina apytakos procesus, skatina svorio kritimą.

    • Mažina cukraus kiekį kraujyje, didina ląstelių jautrumą insulinui, todėl gerti kiaulpienių arbatas rekomenduojama tiems, kam nustatytas atsparumas insulinui, diagnozuotas prediabetas ar cukrinis diabetas.

    • Kiaulpienių arbatos naudingos sąnariams ir kaulams.

    Kaip gerti kiaulpienių arbatą

    Kada gerti žiedų, kada – lapų, o kada šaknų arbatą, kad nauda organizmui būtų kuo didesnė?

    • Jeigu norite pagerinti virškinimą, stimuliuoti tulžies išsiskyrimą, optimalus laikas išgerti kiaulpienių arbatos – 25–30 minučių prieš valgį. Rekomenduojamas kiekis – 0,5 stiklinės per kartą.

    • Kai reikia sumažinti cholesterolio, cukraus kiekį kraujyje, numesti svorio, arbatą galima gerti valgio metu ir valandą po valgio. Pradėti galima nuo 0,5 stiklinės ir didinti kiekį iki 1,5 stiklinės per kartą.

    • Šlapimą varančiam poveikiui kiaulpienių arbatas galima gerti bet kuriuo metu 3 kartus per dieną po 0,5 stiklinės per kartą.

    • Kad nebūtų neigiamų pasekmių, kiaulpienių arbatų geriau negerti rytais tuščiu skrandžiu, jeigu neketinate artimiausią pusvalandį papusryčiauti. Išgėrus prasideda aktyvus skrandžio sulčių ir tulžies išsiskyrimas, jeigu po to nevalgoma, gali sukelti pilvo skausmus ir spazmus.

    Tačiau kiaulpienių žiedus galima panaudoti kaip pagrindą glotnučiams: taip pasinaudosite visais jų privalumais nesibaimindami šalutinių poveikių.

    Vieniems naudinga – kitiems žalinga

    Deja, be akivaizdžios naudos sveikatai, gali kiaulpienių arbatos padaryti ir žalos.

    Pirmiausia vartoti jas atsargiai derėtų žmonėms, turintiems virškinimo trakto ligų: kaip minėta, tokie gėrimai skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, taigi gali išprovokuoti gastrito, gastroduodenito, opaligės paūmėjimą.

    Tiesa, esant gastritui, kai skrandžio sulčių išsiskyrimas sumažėjęs (hipoacidiniam, atropiniam), kiaulpienių arbatos kaip tik rekomenduotinos.

    Dėl tulžį varančių savybių kiaulpienių arbatų nepatartina vartoti ir tiems, kas serga tulžies akmenlige, tulžies latakų susiaurėjimu dėl įvairių priežasčių.

    Prie arbatas vartoti draudžiančių būklių taip pat priskiriamas ūmus ir lėtinis pankreatitai (kasos uždegimai), nėštumas, laktacija.

    Prieš pradedant vartoti gėrimus su kiaulpienėmis pasikonsultuoti su gydytoju derėtų žmonėms, alergiškiems ambrozijų žiedadulkėms, ramunėlėms, chrizantemoms: arbata gali išprovokuoti ligos paūmėjimą.

    Net ir sveikiems žmonėms kiaulpienių žiedų, lapų ar šaknų arbatą, kaip ir visas kitas žolelių arbatas, dera vartoti atsargiai, išmanant, kaip tinkamai tą daryti.

    Pradėti reikėtų nuo 0,5, daugiausia 1 stiklinės per dieną ir atidžiai stebėti savo organizmą. Jeigu savijauta neblogėja, galima palaipsniui išgerti arbatos daugiau.

    Svarbu atminti, jog kiaulpienių žiedlapiuose yra gerokai mažiau biologiškai aktyvių medžiagų, nei jų lapuose ir tuo labiau šaknyse. Todėl, nesant neigiamos reakcijos į žiedų arbatą, jos galima išgerti iki 3–5 stiklinių per dieną. Vartojant lapų ir šaknų arbatą, jokiomis aplinkybėmis nereikėtų viršyti 2–3 stiklinių per dieną.

     

  • 9 puodeliai sveikatos: liekninančių arbatų gidas

    9 puodeliai sveikatos: liekninančių arbatų gidas

    Jei bandote atsikratyti nereikalingų kilogramų, puikiai žinote, kaip svarbu vengti saldžių gėrimų, pradedant gazuotais limonadais ir baigiant pirktinėmis sultimis ar kavos gėrimais su pagardais. Tačiau galbūt numanote, kad yra gėrimų, turinčių priešingą poveikį – padėti numesti svorio.

    Vienas geriausių tokių gėrimų pavyzdžių – arbata.

    Daugybėje jų gausu antioksidantų ir reikalingų vitaminų, tad atsižvelgdami į tai, mitybos specialistai ir dietologai parinko arbatas, geriausiai tinkančias svoriui mažinti.

    Žalioji arbata

    Išsamūs tyrimai ne sykį patvirtino jos naudą sveikatai. Nors čia turbūt labiau tiktų daugiskaita – „naudos“, nes žalioji arbata teigiamai veikia kone viską, nuo kognityvinių funkcijų iki širdies darbo.

    Tačiau tai dar ne viskas.

    Pasak mitybos ekspertų, žaliąją arbatą jie dažniausiai iš visų rekomenduoja žmonėms, bandantiems numesti svorio.

    Priežastis – joje itin daug antioksidantų katechinų, o ypač – epigalokatechino galato, unikalaus polifenolio, randamo ir kituose augaluose, bet niekur taip gausiai, kaip žaliojoje arbatoje.

    Šį junginį mokslas dar tiria, tačiau manoma, kad subalansuota dieta, reguliari mankšta ir epigalokatechino galatas gali paspartinti medžiagų apykaitą, padėti oksiduoti riebalus ir padidinti jautrumą insulinui. Visa tai kartu palengvina pastangas siekiant įveikti antsvorį.

    Dar 2004 metais leidinyje „Journal of Health Science“ buvo aprašytas tyrimas, kurio metu nustatyta, kad katechinai žaliojoje arbatoje, kai ji geriama sportuojant, paskatina kūno riebalų utilizavimą – daugiau jų sunaudojama energijai gaminti ir mažiau lieka sankaupose.

    Be to, žaliojoje arbatoje yra amino rūgšties L-teanino, kuri, nustatyta, padeda atsipalaiduoti ir gerina miegą, o tai savo ruožtu palaiko sveiką medžiagų apykaitą.

    Galiausiai, 2020-aisiais atlikta 31 tyrimo metaanalizė atskleidė, jog geriant žaliąją arbatą pastebimai mažėja bendras cholesterolio kiekis ir mažo tankio lipoproteinai – „blogasis“ cholesterolis.

    Puikiausia tai, kad šiomis savybėmis pasižymi tiek žalioji arbata su kofeinu, tiek ir be jo.

    Citrinų ir imbiero arbata

    Antroji labiausiai specialistų rekomenduojama arbata metantiesiems svorį.

    Imbiero šaknis, kaip visi žinome, stimuliuoja virškinimą ir slopina uždegimus. Tas užtikrina visais atžvilgiais sveikesnę medžiagų apykaitą.

    Gingerolis – imbierų aktyvioji medžiaga – turi termogeninių savybių, vadinasi, degina kalorijas ir naikina riebalus.

    Dar gingerolis skatina virškinimą, šis tampa efektyvesniu ir maistas ilgai neužsibūna žarnyne.

    Citrinos, žinoma, irgi naudingos. Iš jų gauname vitamino C ir rūgščių, kurie dar labiau spartina metabolizmą ir virškinimą.

    Svarbiausia, kad visai nebūtina pirkti jokių įmantrių arbatos mišinių. Tiesiog užpilkite karštu vandeniu šviežio imbiero griežinėlius, įpilkite citrinos sulčių ir gurkšnokite į sveikatą.

    Karštu oru galite net padėti gėrimą į šaldytuvą, kad prieš geriant atšaltų.

    Pueras

    Išskirtinė arbatos rūšis iš Kinijos Junano provincijos, taip pat auginama Taivane.

    Pueras (pu-erh) – tai fermentuotas gėrimas iš to paties augalo, iš kurio gaminama ir žalioji, juodoji arbatos bei ulongas.

    Tradicinėje kinų medicinoje puero arbata naudojama kaip cholesterolį mažinanti priemonė. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad pueras gali ir skatinti riebalų apykaitą, o kartu – svorio mažėjimą.

    Nors mechanizmas, kaip paprasta arbata tą daro, dar iki galo nesuprastas, kai kurie ekspertai tiki, jog esmė – kepenis ir žarnyną veikiančiame junginyje teabraunine.

    Kiti gi mano, kad tokį poveikį lemia galo rūgštis, aktyvuojanti riebalus metabolizuojančius fermentus.

    Kai 2011 metais žurnalas „Nutrition Research“ išspausdino galo rūgštį tyrinėjusio mokslinio darbo rezultatus, jo autoriai pabrėžė, kad tyrimo dalyviams, vartojusiems puero arbatos ekstraktą, žymiai labiau sumažėjo juosmens apimtis, kūno masės indeksas ir visceraliniu riebalų (dengiančių pilvo ertmės organus) kiekis, palyginti su tais, kurie vartojo placebą.

    Ulongas

    Ši arbata iš dalies oksiduota, tuo skiriasi nuo neoksiduotos žaliosios ir visiškai oksiduotos juodosios arbatos.

    Dalinė oksidacija suteikia ulongui išskirtinį skonį – irgi kai ką tarpinio tarp žaliosios arbatos gaivumo ir juodosios stiprumo, tačiau švelnų ir maloniai salsvą.

    Jeigu jums patinka ulongo skonis ir norėtumėte numesti svorio, manykite, jog išlošėte loterijoje – du kartus iš eilės.

    Šioje arbatoje yra tokių pačių katechinų kaip ir žaliojoje. Vienas tyrimas parodė, kad vyrai ir moterys, kurie gėrė ulongo arbatą kasdien 6 savaites iš eilės, neteko kūno svorio riebalais, o jų trigliceridų ir cholesterolio kiekio rodmenys pagerėjo.

    Tai sustiprino mokslininkų nuomonę, kad katechinai ulonge gali padėti reguliuoti kūno svorį per geresnį lipidų metabolizmą.

    Cinamono arbata

    Norintiesiems pasimėgauti šia svorį mažinančia arbata pakaks karštame vandenyje pamirkyti cinamono žievę.

    Cinamone yra tokių junginių, kaip cinamaldehidas ir cinamono rūgštis. Abu jie pripažinti turinčiais potencialo reguliuoti cukraus kiekį kraujyje bei didinti jautrumą insulinui.

    Kadangi stabilizuoja gliukozę kraujyje, cinamono arbata gali nuslopinti maisto įgeidžius ir padėti mesti svorį. Ypač asmenims, kuriems nustatytas atsparumas insulinui arba 2 tipo diabetas.

    Tiesą sakant, 2020-aisiais mokslinis žurnalas „Clinical Nutrition“ parėmė tyrėjų išvadą, kad cinamonas galėtų būti rekomenduojamas kaip kūno svorį mažinantis papildas gydant nutukimą.

    „Earl Grey“ arbata

    Tai juodoji arbata, kurią iš kitų išskiria skonis – „Earl Grey“ gardinama Italijoje augančių citrusinių vaisių bergamočių aliejumi.

    Jau pati savaime juodoji arbata turi naudingų medžiagų – kofeino ir flavonoidų, natūralių junginių, galinčių paspartinti medžiagų apykaitą ir skatinti riebalų deginimą.

    Beje, flavonoidai irgi kupini visokių medicininių privalumų. Jie žinomi dėl priešvėžinių, antioksidacinių, priešuždegiminių ir antivirusinių savybių.

    O tinkamą kovai su antsvoriu arbatą „Earl Grey“ daro bergamotės, kuriose esama papildomų flavonoidų.

    Vieno tyrimo metu buvo nustatyta, kad bergamotės padeda tirpdyti visceralinius riebalus, kito – kad šie citrusai gerina lipidų metabolizmą ir padeda reguliuoti svorį žmonėms, kuriems dislipidemija.

    Bergamotės „Earl Grey“ arbatoje netgi turi nuotaiką gerinančių savybių – mažėja emocinio persivalgymo poreikis, taigi svoris krinta greičiau.

    Mėtų arbata

    Nesvarbu, ar plikysite šviežius, ar džiovintus mėtų lapelius, netgi nesvarbu, kokios rūšies mėtas naudosite, poveikis figūrai bus tas pats – teigiamas, nes jį užtikrina augale esantis mentolis.

    Mentolis padeda slopinti apetitą, įveikti užgaidas maistui (ypač kai norisi ko nors saldaus ar labai kaloringo).

    Dar mėtų arbata – visiškai natūralus gėrimas be kofeino, turintis labai mažai kalorijų: galite gerti, kiek norite, ir nesukti galvos dėl svorio.

    Ne paslaptis, jog mėtų arbatoje gausu flavonoidų ir antioksidantų, slopinančių uždegimus, nuraminančių virškinimo traktą ir subalansuojančių žarnyno bakterijas. Paprasčiau tariant, gerkite ją, kad mažiau pūstų pilvą ir nesikauptų dujos.

    Arbatos su adaptogenais

    Tikroji arbata – tai kininio arbatkrūmio lapai. Tačiau dėl patogumo taip vadinami ir visokių žolelių, šaknų ir kitų augalų dalių rinkiniai, turintys adaptogeninių savybių ir netiesiogiai padedantys medžiagų apykaitai.

    Adaptogenais vadinamai augalai, kurie, manoma, didina žmogaus organizmo atsparumą fiziniam ir emociniam stresui (tokiems, pavyzdžiui, priskiriamos ašvagandos, siauralapiai, arba šventieji, bazilikai, rausvosios rodiolės). Iš jų sumaišytas arbatas parduotuvių ir vaistinių lentynose dažnai galima išvysti panašiais pavadinimais kaip „Arbata nuo streso ir nerimo“.

    Lėtinis stresas gali kaip reikiant sujaukti visą organizmą, ir medžiagų apykaitą taip pat. Jis trikdo miegą ir didina streso hormonų, kaip kortizolis, gamybą.

    Įpratus kasdien gerti arbatas su adaptogenais galima sušvelninti organizmo reakciją į stresą, pagerinti miegą ir lengviau atsiriboti nuo streso. Tuomet ir metabolizmas susireguliuos.

    Mačia

    Kaip ir žalioji arbata, ji gaminama iš kininio arbatkrūmio lapų. Tačiau yra vienas skirtumas: mačia nuo dviejų iki keturių savaičių auga pavėsyje. Dėl to lapuose padaugėja kofeino ir L-teanino.

    Po to jie apdorojami garais, išdžiovinami, pašalinamos gyslos. Kas lieka, sumalama į smulkius žalius miltelius.

    Sveikatai mačia net labai naudinga. Ji slopina uždegimus, stiprina smegenis ir širdį, netgi saugo nuo vėžio.

    Mačioje polifenolių iki 10 kartų daugiau nei žaliojoje.

    Žinoma, kad padeda mačia ir svorį mesti.

    Pasak specialistų, šioje arbatoje polifenolių iki 10 kartų daugiau nei žaliojoje. Tarp jų esama ir epigalokatechino galato – tyrimai rodo, kad jis gali padėti sumažinti bendrą kūno svorį ir liemens apimtį, nes mažina hormonų, dėl kurių jaučiame alkį, kiekį.

    Apdairumas – svarbiausia

    Jeigu ketinate į savo kasdienį valgiaraštį įtraukti svorį mesti padedančias arbatas, svarbu, kad žinotumėte, jog natūralios arbatos, kurias aprašėme anksčiau, ir arbatos, specifiškai paruoštos padėti mesti svorį, nėra tas pats – jos skiriasi. Į pastarąsias neretai pridedama ir vidurius laisvinančių medžiagų, ir diuretikų.

    Dar vienas specialistų įspėjimas – patikrinti kofeino kiekį. Ypač jeigu esate jam jautrūs, turite žinoti, kad kai kuriose arbatose kofeino gana gausu, taigi yra grėsmė padauginti.

    Taip pat vien siurbčiodami arbatą svorio nenumesite. Bet tokie gėrimai bus puikus priedas prie gerai subalansuotos dietos ir pagalbininkas kelyje į tikslą.

     

     

  • Geriausia arbata cholesteroliui mažinti

    Geriausia arbata cholesteroliui mažinti

    Puodelis arbatos gali pasiūlyti daug daugiau nei šilumą ir jaukumą žvarbiais vakarais.

    Antrasis populiariausias gėrimas pasaulyje po vandens, arbatos turi aibę privalumų įskaitant naudą širdžiai ir apsaugą kaulams.

    Nuo žaliosios arbatos iki mėtų ir ramunėlių – kiekviena arbata, anot specialistų, turi ne tik savo unikalų skonį, bet ir poveikį sveikatai. Kaip žinoti, kuri iš jų sveikiausia būtent jums?

    Visos arbatos į sveikatą

    Kiekvienoje arbatoje yra kelių tipų sveikatai labai naudingų polifenolių – augalinės kilmės antioksidantų, tokių kaip katechinai, epikatechinai ir L-teanino amino rūgštis.

    Nenuostabu, jog specialistai išskiria visą virtinę priežasčių gerti bet kokias arbatas:

    Širdies ligos. Stebimieji tyrimai rodo, kad žalioji ir juodoji arbatos gali padėti apsisaugoti nuo širdies kraujagyslių ligų. Tiesa, jeigu juodosios arbatos gersite daugiau nei po 4 puodelius per dieną, apsauginis poveikis išnyks.

    Diabetas. Išgeriant keturis arba daugiau puodelių arbatos per dieną mažėja antrojo tipo diabeto rizika. Sergantieji šio tipo diabetu gerdami žolelių arbatą gali pagerinti cukraus kiekio kraujyje kontrolę bei sumažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį jame.

    Kaulai. Arbatos mėgėjų kaulų mineralinis tankis paprastai būna didesnis, o osteoporozės ir kaulų lūžių rizika – mažesnė, palyginti su tų, kas arbatos negeria.

    Kognityvinė funkcija. Arbata siejama su mažesne kognityvinių sutrikimų, tokių kaip Alcheimerio liga ir demencija, rizika.

    Parkinsono liga. Žmonės, išgeriantys 2 puodelius arba daugiau arbatos per dieną, mažiau rizikuoja ja susirgti.

    Geriausia iš geriausių

    Tokia sveikatai laikoma žalioji arbata.

    Palyginti su tais, kurie išvis negeria arbatos, žaliosios arbatos mėgėjai mažiau serga gimdos gleivinės, plaučių, burnos ir kiaušidžių vėžių, net Hodžkino limfoma, širdies kraujagyslių sistemos ligomis, skundžiasi ligotu silpnumu ir kognityviniais sutrikimais, tokiais kaip demencija.

    Cholesterolio mažintoja

    Juodoji arbata turi daugiau kofeino nei žalioji, užtat mažiau katechinų. Bet tai nereiškia, kad jos naudos sveikatai menkos.

    Tyrimai rodo, kad didelę širdies kraujagyslių sistemos ligų riziką patiriantiems žmonėms geriant juodąją arbatą kraujyje mažėja „blogojo“ cholesterolio. Dar nuo jos stiprėja kaulai, protas būna budresnis.

    Juodoji arbata taip pat siejama su mažesne infarkto, Parkinsono ligos, virškinimo trakto onkologinių ligų, reumatoidinio artrito rizika, net jei kai kuriais atvejais šio gėrimo poveikis gana kuklus.

    Skrandžio ramintoja

    Pipirmėčių arbata jau daugybę amžių naudojama kaip natūralus vaistas skrandžiui nuraminti, mat padeda įveikti pykinimą ir vėmimą.

    Kaip ir kitos žolelių arbatos, ji neturi kofeino. Nors pipirmėčių arbata dar labai mažai tirta, žinoma, kad šio augalo lapeliuose esantis eterinis aliejus gali palengvinti dirgliosios žarnos sindromo simptomus.

    Ne tik padeda atsipalaiduoti

    Vaistinių ramunėlių arbata dažniausiai vartojama kaip atsipalaidavimo priemonė ir neretai mišiniuose su kitomis žolelėmis: mėtomis, kinrožėmis, citrinžolėmis.

    Ramunėlių arbata gali pagerinti miegą – ypač tiems, kas linkęs nubusti vidury nakties. Taip pat yra įrodymų, liudijančių šio gėrimo gebėjimą gerinti cukraus kiekio kraujyje kontrolę žmonėms, sergantiems antrojo tipo diabetu.

    Įvairūs ramunėlių preparatai, įskaitant arbatą, labai pasitarnauja gydantis burnos mukozitą (burnos ir virškinamojo trakto gleivinės uždegimą), odos problemas, depresiją.

    Nuo pykinimo

    Šiam tikslui jau seniai geriausia laikoma imbierų arbata – tiek šviežių, tiek džiovintų.

    Buvo atlikta keletas imbierų preparatų tyrimų ir kaskart paaiškėdavo, jog jie padeda palengvinti pykinimą nėštumo metu. Ilgainiui sužinota, kad imbierų arbata analogiškai gelbsti ir besigydančius nuo vėžio, kai kamuoja pykinimas ar vėmimas.

    Galingu antiuždegiminiu poveikiu pasižymintys imbierai, be kita ko, padeda sumažinti trigliceridų, gerina kraujospūdį, palengvina osteoartrito simptomus.

    Dar per mažai vertinama

    Ulongas, anot specialistų, yra kažkur per viduriuką tarp žaliosios ir juodosios arbatos.

    Ši arbata nėra taip išsamiai ištirta kaip kitos, tačiau išgeriant daugiau nei vieną puodelį ulongo per dieną ji gali padėti vyrams apsisaugoti nuo širdies kraujagyslių ligų.

    Tad kurią gerti sveikiausia?

    Atsižvelgiant į įspūdingas žaliosios arbatos naudas, vargu ar yra jos verta konkurentė. Todėl galima drąsiai sakyti, kad žalioji arbata – sveikiausia iš visų.

    Bet jeigu jums ji dėl kokių nors priežasčių nepriimtina, yra aibė kitų sveikuoliškų arbatų be kofeino, pradedant pipirmėčių ir baigiant ramunėlių.

  • 10 draudimų arbatai

    10 draudimų arbatai

    Kai pagalvojame apie mėgstamiausią pasaulyje gėrimą, daugumai galvoje iš karto kyla mintis apie kavą.

    Vis dėlto iš tiesų pigiausias ir plačiausiai vartojamas gėrimas visame pasaulyje yra arbata.

    Tyrimai rodo, kad arbatos gėrimo privalumų sąrašas yra didelis: mažėja uždegimas, širdies ir lėtinių ligų rizika, cukraus kiekis kraujyje ir kt.

    Tačiau visos lazdos turi du galus. Yra ir draudimų.

    Pirmas: arbata tuščiu skrandžiu

    Geriama tuščiu skrandžiu arbata gali pakenkti skrandžiui ir blužniai, todėl dar senovės kinai primygtinai rekomendavo to nedaryti.

    Antras: karšta arbata

    Pernelyg karšta arbata stipriai stimuliuoja gerklę, stemplę ir skrandį, o per ilgesnį laiką gali sukelti šių organų patologiją.

    Mokslininkai nustatė, kad dažnai geriant karštesnę nei 62 laipsnių arbatą skrandžio sienelės tampa jautresnės ir greičiau pažeidžiamos bei sukelia įvairių skrandžio ligų simptomus.

    Arbatos temperatūra neturėtų viršyti 56 laipsnių.

    Trečias: šalta arbata

    Ji sukelia visiškai priešingą efektą nei karšta arbata, suteikianti žvalumo, skaidrinanti ne tik mintis, bet ir regėjimą. Be to, šalta arbata skatina karkalų kaupimąsi.

    Ketvirtas: stipri arbata

    Itin didelis kofeino ir teino (arbatos kofeino) kiekis stiprioje arbatoje gali tapti galvos skausmų ir nemigos priežastimi.

    Penktas: ilgai plikyta arbata

    Jeigu arbatą plikote pernelyg ilgai, joje esantis fenolis, lipoidai bei eteriai pradeda savaime oksiduotis. Dėl to gėrimas ne tik netenka skaidrumo, skonio bei aromato, bet ir gerokai sumažėja arbatos maistinė vertė, mat kartu oksiduojasi ir joje esantys vitaminai C bei P, aminorūgštys ir kitos naudingosios medžiagos.

    Be to, plikoma arbata patiria aplinkos poveikį, joje gerokai padaugėja mikroorganizmų – bakterijų ir grybelių.

    Šeštas: keliskart plikyta arbata

    Paprastai po trečio ar ketvirto plikymo arbatžolėse ne kažin kas ir lieka. Atlikti eksperimentai parodė, kad pirmuoju plikymu iš arbatos lapelių paimama apytikriai 50 procentų naudingųjų medžiagų, antruoju – 30 procentų, o trečiuoju – geriausiu atveju 10 procentų. Ketvirtasis plikymas iš arbatžolių išpeša dar 1–3 procentus naudos. Jeigu bandoma jas ir toliau plikyti, į arbatą gali patekti ir kenksmingų medžiagų, kurių arbatos lapuose, nors ir labai nedideliais kiekiais, vis dėlto yra.

    Septintas: arbata prieš valgį

    Taip geriama arbata skystina seiles, maistas pradeda atrodyti beskonis, be to, laikinai gali suprastėti baltymų pasisavinimas, vykstantis virškinimo organuose.

    Arbatą derėtų gerti mažiausiai 20–30 minučių prieš valgį.

    Aštuntas: arbata po valgio

    Jei išgersite arbatos iš karto po to, kai užkandote, joje esantis taninas gali sustingdyti baltymus ir geležį ir dėl to organizmui bus sunkiau juos pasisavinti. Tad jeigu norite pasimėgauti arbata, palaukite, kol po pietų praeis 20–30 minučių.

    Devintas: arbata su vaistais

    Arbatoje esančios rauginės medžiagos irdamos sudaro taniną, dėl kurio kai kurie vaistai palieka nuosėdų ir apskritai tampa sunkiai pasisavinami.

    Kinai sako, kad arbata ardo bet kokius vaistus.

    Dešimtas: vakarykštė arbata

    Parą pastovėjusi arbata ne tik netenka vitaminų, bet ir dėl didelio baltymų ir cukraus kiekio tampa idealia maistine terpe bakterijoms.

    Tačiau jeigu arbata nesugedo, ją kuo puikiausiai galima panaudoti gydymo tikslais – bet tik kaip išorinius vaistus.

    Pavyzdžiui, visą dieną pastovėjęs gėrimas būna turtingas rūgščių ir fluoro, stabdančių kraujavimą iš kapiliarų, todėl vakarykštė arbata gali padėti gydant burnos ertmės uždegimus, liežuvio žaizdeles, egzemą, kraujuojančias dantenas, paviršutinius odos pažeidimus, pūlinius.

    Akių skalavimas arbata padeda nuslopinti nemalonius pojūčius, kuriuos sukelia baltymuose išryškėjusios kraujagyslės, taip pat ilgai verkus.

    O jeigu rytais prieš valydamiesi dantis ir po valgio gerklę praskalausite pastovėjusia arbata, ji ne tik suteiks gaivumo jausmą, bet ir sustiprins dantis.

  • Vaistai arbatos puodelyje

    Vaistai arbatos puodelyje

    Kaip ir nuo ko galima gydytis arbata.

    Vienu populiariausių gėrimų arbata išlieka ne tik dėl to, kad yra skani, bet ir dėl naudos, kurią gali duoti mūsų sveikatai. Reikia tik mokėti pasirinkti geriausiai tinkančią.

    Kinrožių arbata

    Būna, ji kai kuriems žmonėms sukelia refliuksą, tačiau turi tiek mikroelementų, jog vis tiek laikoma naudinga sveikatai.

    Gerti kinrožių arbatą – tiek karštą, tiek šaltą – ypač rekomenduojama per karščius, mat joje labai daug elektrolitų. Šis gėrimas atkuria kalio, magnio pusiausvyrą ir net parūpina kaitros išsekintam organizmui truputį cinko.

    Fermentuotos arbatos

    Jos išsiskiria itin plačiu gydomųjų savybių spektru, taip pat apimančiu širdies ir kraujagyslių sistemos ligas.

    Fermentuotos arbatos laikomos onkologinių ligų profilaktikos priemone, joms priskiriamos imunomoduliatoriaus savybės.

    Kam juodoji, o kam – žalioji

    Požiūris į juodąją ir žaliąją arbatas dažniausiai remiasi tradicine kinų medicina. Pagal ją yra žmonių, kuriems geriau gerti tik juodąją, ir žmonių, kuriems derėtų gerti tik žaliąją arbatą.

    Juodoji arbata pasižymi šildomuoju poveikiu. Ji labiau tinka tiems, kieno žemas kraujospūdis, kam nuolat šalta. Žaliosios arbatos vartojimą tokiems žmonėms verčiau riboti. Šis vėsinantis gėrimas geriau tinka emocingiems, tvirtai sudėtiems, turintiems nedidelį antsvorį žmonėms, kuriems visada per karšta.

    O štai fermentuotas arbatas, pavyzdžiui, puero, galima gerti visiems.

    Žolelių arbatos

    Jos nėra tokios saugios, kaip galėtų atrodyti. Gydomaisiais tikslais žolelių arbatas naudoti derėtų itin atsargiai, kaip tikrus vaistus, užuot nekontroliuojamai siurbčiojus bet kokį mišinį, kurį patys išgalvojote.

    Konkrečių žolelių arbata pasižymi konkrečiomis savybėmis. Tarkime, yra plataus spektro vaistažolės, tokios kaip ramunėlės, gauromečiai, čiobreliai. Tokias vartoti galima praktiškai visiems – su sąlyga, kad nėra alergijos.

    Bet taip pat yra žolelių, kurios tinka ne kiekvienam žmogui ir ne visoms organizmo būklėms. Pavyzdžiui, šalavijai, raudonėliai ir arbatos su saldymedžiu veikia hormonus. Su jomis ypač atsargios turėtų būti moterys, jau turinčios kokių nors sutrikimų (kaip kad endometriozė).

    Arbatos su sukatžolėmis veikia raminamai – nedidelis jų kiekis kartais gali pakeisti ir vaistus nuo nerimo. Tačiau reikia turėti omenyje, kad sukatžolės lėtina širdies ritmą, tad asmenims, kurių pulsas retas, vartoti jų nereikėtų.

    Netgi mėtų arbatai galioja griežtos taisyklės – ji tinka tik kai kuriems žmonėms ir tikrai ne visiems vyrams. Taip pat jeigu turite bėdų dėl tulžies latakų, geriau nerizikuoti ir negerti.

    Apie jonažoles išvis manoma, kad jas galima gerti be perstojo, nors iš tikrųjų šis augalas tinka ne kiekvienam. Vienos, be jų poveikį stabilizuojančių kitų vaistažolių, jonažolės tampa nesaugios. Jų arbatos nevertėtų gerti žmonėms, vartojantiems tam tikrus vaistus: nuo kepenų, kraujospūdžio, tam tikrus antidepresantus. Jonažolės gali sustiprinti preparatų poveikį ir taip sutrikdyti kepenų metabolizmą.

    Todėl gydytojai primena vaistažoles vartoti atsakingai ir jokiu būdu ilgai negerti tų pačių žolelių ar jų mišinio arbatos – sudėtį geriau keisti.

    Kaip dažnai galima gerti

    Jeigu dvi tris dienas vakarais išgersite po 2–3 puodelius čiobrelių arbatos, nieko baisaus nenutiks. Tačiau jei geriate žolelių užpilus nuolat, nes „taip sveikiau“,

    galimos nenuspėjamos ir labai individualios reakcijos. Juk arbatėlėms sureagavus viena su kita ar su vaistais, rezultatas gali būti atvirkštinis. Pavyzdžiui, vartojant kraują skystinančius vaistus ir tą patį darančias vaistažoles viskas gali baigtis kraujoplūdžiu.

    Kada gerti, kad būtų naudos

    Reikia ne tik išmanyti, kas su kuo dera, bet ir žinoti, kada žolelių arbatas tinka gerti.

    Vienas elementariausių pavyzdžių – arbatos su ženšeniu arba ežiuole. Jos žvalina, todėl visai netinka gerti prieš miegą – tik pirmoje dienos pusėje.

    Arbatas su sukatžolėmis arba mėtomis – priešingai, gerti galima tik vakarais, jeigu nenorite visą dieną būti apsnūdę ir apatiški.

    Ar tikrai reikalingi priedai?

    Žolelių arbatas įprasta kuo nors gardinti: citrina, medumi, uogomis. Taip ir skaniau, ir naudos, manoma, daugiau. Pasirodo, ne visada.

    Vitaminas C iš citrinos karštame vandenyje suyra – lieka tik kvapas, kurį išgauti galėtume ir įmetę į arbatą eterinių aliejų turtingą vaisiaus žievelę.

    Bet iš uogų galima gauti labai naudingo rutino – P grupės vitamino, flavonoido, – nes jis aukštos temperatūros nebijo.

    Medų, ne paslaptis, vartoti reikia atsargiai, kaip bet kokį angliavandenį. Daug kas įprato keisti cukrų medumi ir mano, jog kaip natūraliu produktu juo galima viską saldinti kiek širdis geidžia. Deja, taip nėra. Jeigu gydytojas jums liepė riboti cukrų, nurodymas galioja ir medui.