Žyma: vyras

  • Viengungių ligos? Yra ir tokių!

    Viengungių ligos? Yra ir tokių!

    Tikrai taip. Viengungiai gyvena trumpiau nei vedę vyrai, be to, dar ir dažniau serga.

    Nejaugi vienišiams šitokią meškos paslaugą daro neramus gyvenimo būdas, nevisavertė mityba ir nežinojimas, kas yra sutvarkyta buitis?

    Edinburgo universiteto ir Šeimos ir santykių tyrimų centro mokslininkai prieš keletą metų atliko tyrimą ir priėjo prie išvados: viengungiai nesugeba visavertiškai mėgautis gyvenimu.

    Jie ne tik kenčia dėl vienatvės, yra linkę į depresiją ir ligas, bet ir pajamos jų mažesnės, palyginti su vedusiais vyrais.

    Ir škotai ne vieninteliai, paskelbę tokią liūdną žinią.

    Mokslininkai iš Izraelio, išanalizavę tūkstančių vyrų ligos istorijas, nustatė, jog pavojingiausiomis ligomis serga šeimos neturintys arba nesėkmingai vedę stipriosios lyties atstovai.

    Žinoma, galima ginčytis dėl to, kas geriau vyrui – visiška laisvė ar šeima, bet su faktais nepasiginčysi, kai dar ir britų medikų tyrimų rezultatai parodė, kad vedę mūsų giminės atstovai gyvena vidutiniškai septyneriais metais ilgiau už vienišius.

    Kodėl nevedę vyrai serga dažniau ir sunkiau už vedusius, daugiau jų miršta jauname amžiuje, o likusieji neretai baigia savo dienas senelių namuose?

    Psichologinis komfortas prieš laisvę

    Kaip sakoma, visos ligos būna nuo nervų, ir viengungiai, kad ir kaip būtų keista, dažniau nei vedusieji rizikuoja pakirsti savo nervų sistemą.

    Daugybe tyrimų įrodyta, kad vyrų psichika labiau pažeidžiama ir ne tokia stabili kaip moterų. Moterys turi galimybę neigiamas emocijas permesti ant aplinkinių. Berniukai auklėjami taip, kad užaugę visą negatyvą kaupia, slepia nuo aplinkinių, todėl dažnai kenčia nuo streso ir psichosomatinių ligų.

    Laiminga šeima tampa vyrui psichologinio komforto zona, kur galima atsipalaiduoti, pailsėti. Šeimoje visi nemalonumai tarp sutuoktinių pasidalijami po lygiai, įskaitant ir stresą. Bet vėlgi – tik tuo atveju, jeigu santuoka tikrai sėkminga.

    Vienišiai tokio šeimos palaikymo neturi, užtat jų gyvenimas kupinas vedusiems vyrams nesuvokiamų problemų – kaip pasirodyti šauniau už kitus vyriškos giminės atstovus, kaip suvilioti dar vieną gražuolę, daryti karjerą darbe ir spręsti buities problemas.

    Lėtinis stresas visu svoriu užgula vyro pečius ardydamas psichiką ir lemdamas visokiausias ligas. Tačiau atsipalaiduoti jokiu būdu negalima! Negalima užleisti pozicijų – juk vyrų pasaulyje tokia konkurencija. Taigi mokame už tai pačią aukščiausią kainą: infarktais, insultais ir depresijomis, nes dabar tai dar pusė bėdos, bet kas senatvėje stiklinę vandens paduos?!

    Žmona kaip sveikatos garantas

    Vienatvė – pagrindinė priežastis, priverčianti jau brandesnio amžiaus vyrus susisaistyti santuokos saitais. Kitaip neišvengti depresijos ir tokių koją kojon su ja žengiančių ligų, kaip hipertenzija, skrandžio opa, lėtinis cholecistitas, pankreatitas.

    Aišku, vedę vyrai irgi jomis serga, ir ne ką rečiau, tačiau yra vienas skirtumas – žmona. Žmogus, kuris laiku nuvaro pas gydytoją, kontroliuoja, kaip geriami vaistai, ir slaugo, kol pasveikstate. Todėl viengungiams diagnozuojama daug daugiau lėtinių ligų, ir dažniausiai tada, kai jos jau būna kaip reikiant užleistos.

    Suprantama, tvirtinti, jog santuoka saugo vyrus nuo ligų, būtų neteisinga. Kiekvieno vyro sveikata pirmiausia priklauso nuo jo paties. Jeigu planuojate prasimušti darbe, prakusti, užauginti vaikus ir dar pamatyti anūkus, padarysite viską, kad išsaugotumėte sveikatą. Žmona tik padės.

    Infantiliems vyrams santuoka – išvis būtinybė. Jiems žmona pakeičia motiną: maitina, rengia, prižiūri, nukreipia tinkama linkme. Tokiems vyrijos atstovams be moteriškos globos neišgyventi.

    Jaunų ir pagyvenusių „senbernių“ ligos

    Na, gerai jau – ne kiekvienas viengungis yra senbernis. Tačiau atmetus ginčus dėl terminologijos, vis tiek lieka nelinksmi faktai. Tiksliau, ligos, kuriomis, anot statistikos, rizikuoja susirgti – ir, deja, dažniausia suserga nevedę vyrai.

    20–40 metų vyrai. Šiame amžiuje kadaise primygtinai stipriąja vadintos lyties atstovai būna aktyviausi – visais atžvilgiais. Jie negalvodami gali net rizikuoti savo gyvybe, vėjavaikiškai vairuoja automobilį, pamiršta poilsį, žavisi ekstremaliomis sporto šakomis, eksperimentuoja su alkoholiu ir kitais svaigalais, didžiuojasi žygiais meilės fronte. Net ir tie jauni vyrai, kurie propaguoja sveiką gyvenseną bei stengiasi žūtbūt palaikyti gerą fizinę formą, kelia grėsmę savo sveikatai – nesaikingomis treniruotėmis ar vartodami visokiausius sportininkams skirtus maisto papildus.

    Išvada: 20–40 metų viengungiams gresia įvairiausios traumos, miego stygius, lėtinis stresas, alkoholizmas, narkomanija, priklausomybė nuo azartinių lošimų, gastritas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligės, virusiniai hepatitai, pankreatitas, lytiškai plintančios ligos.

    Santuokos liudijimą turintys jų bendraamžiai daug rečiau skundžiasi virškinimo problemomis. Venerinės ligos šeimos vyrams diagnozuojamos ganėtinai retai, net jei sutuoktiniai ir nėra ištikimi vienas kitam. Taip, streso darbe ir kasdienėje buityje neišvengia nei vieni, nei kiti, tačiau vedusieji paprastai greičiau ir lengviau randa išeitį iš keblios situacijos – paprastai dėl to, kad visos problemos aptariamos su antrąja puse.

    Įrodyta, kad vyrų psichika labiau pažeidžiama ir ne tokia stabili kaip moterų.

    Šeimynykščių dėmesys ir moralinė parama padeda sušvelninti psichologinių traumų smūgį, todėl laimingai vedę vyrai retai kada griebiasi svaigalų kaip priemonės įtampai nuslopinti.

    40–60 metų vyrai. Šis amžius vyrams pats pavojingiausias, mat organizmą krečia keisčiausios permainos, susijusios su hormoniniais pakitimais ir sumažėjusiu testosterono lygiu.

    Vidutinio amžiaus krizę išgyvena tiek vieniši, tiek ir vedę vyrai. Jiems tenka iš naujo įvertinti savo reikšmingumą visuomenėje (šis rodiklis arba pakyla iki astronominių aukštumų – deja, dažnai nepagrįstų, arba sminga į depresyvų minusą), o juk streso darbe ir asmeniniame gyvenime taip pat nemažėja.

    Tačiau nors vienodai kenčia visi vyrai, viengungiai daug dažniau jaučiasi esą niekam nereikalingi, vieniši, todėl puola depresiją. O dar jiems ant kulnų lipa aterosklerozė, hipertenzija, stenokardija. Dėl to, kad per mažai judame, kamuojamės dėl nemigos, rūkome ir piktnaudžiaujame alkoholiu, dažną mūsų pakerta infarktai ir insultai.

    Prisideda, žinoma, ir potencijos problemos.

    Kol galiausiai – lyg visko ir taip nebūtų gana, – tampame dar ir hipochondrikais.

    Šeimas turintys vyrai linkę nutukti. Bėdų dėl potencijos jie irgi neišvengia. Bet geros sutuoktinės padeda jiems nepulti panikon, bet spręsti kiekvieną naują problemą, kai toji tik iškyla.

    Net moksliškai yra įrodyta, jog namuose laukianti žmona ir vaikai didina vyro atsparumą stresui, vadinasi, gerokai mažina infarkto ir insulto riziką.

    Vyresni kaip 60-ies vyrai. Dauguma vyrų apie savo sveikatą susimąsto sulaukę būtent šio amžiaus. To padaryti anksčiau jie tiesiog neturi progos – jais rūpinasi motinos, žmonos. Tuo metu patys vyrai vaidina stiprius ir ištvermingus, juk reikia palaikyti giminės garbę – sopuliais skundžiasi tik „mazgotės“.

    Jeigu vyrui pasisekė gauti gerą žmoną, jo namuose tvyro taika, ramybė ir meilė, palaikymas ir tarpusavio supratimas, sulaukęs 60-ies jis iš tiesų turi mažiau kuo skųstis. Na, o dauguma viengungių, įžengusių į septintą dešimtį, susigriebia ne tik praradę išorinį žavesį, bet ir įgiję kelias lėtines ligas.

    Stresai, nenormali mityba, alkoholio vartojimas, rūkymas, chaotiškas gyvenimo būdas lemia lėtines plaučių ligas, pankreatitą ir opaligę, hipertoniją ir stenokardiją, cukrinį diabetą, osteoporozę, lėtinį prostatitą, adenomą arba prostatos vėžį. Neaplenkia šios ligos ir vedusių vyrų, tačiau jų būklė, kaip rodo atlikti tyrimai, būna daug stabilesnė.

    Taigi negailestinga išvada: viengungiai greičiau sensta, sukriošta ir miršta nuo ligų, kurių galėjo išvis išvengti, jei tik būtų pašonėje turėję mylinčią gyvenimo palydovę.

    Aišku, noras išsaugoti sveikatą – ne vienintelis motyvas patraukti prie altoriaus. Mokslininkai tikina, jog kiekvieno vyro gerovės pagrindas yra meilė ir laimė: jeigu jų netrūksta, tai ir gyvename mes ilgai ir sveikai.

     

  • Diskriminavimas pagal lytį. Ligos

    Diskriminavimas pagal lytį. Ligos

    Ta pati liga nė vienam žmogui nepasireiškia visiškai vienodai – skirtumus lemia kiekvieno organizmo individualumas.

    Bet ar žinojote, kad tos pačios ligos simptomai gali nesutapti ir dėl lyties?

    Medikų teigimu, ne tik ligos simptomų rinkinys, bet ir negalavimo stiprumas ir net baigtis gali skirtis priklausomai nuo to, esate vyras ar moteris.

    Ypač tai būdinga šioms ligoms bei būklėms.

    Plaukų išslinkimas

    Moterims jį gali išprovokuoti daugybė veiksnių, bet pagrindinis – stresas, hormonų disbalansas ar maisto medžiagų deficitas.

    Plaukai išretėti taip pat gali dėl šalutinio vaistų poveikio ir baigtis tuo pačiu – išslinkimu.

    Bet vyrams plikė – labiau genetinė problema. Androgeninė alopecija paveldima, tad maždaug pusė vyriškosios lyties planetos gyventojų susiduria su sunkesne ar lengvesne jos forma vos sulaukę 50-ies.

    Infarktas

    Rizikos veiksniai jį patirti abiem lytims panašūs, tačiau moterims infarkto simptomai gali būti ne tokie pastebimi, palyginti su vyrų.

    Kardiologų teigimu, moterims gerokai dažniau pasitaiko patirti nestandartinius simptomus, kaip sutrikęs virškinimas, dusulys, nugaros skausmas. O krūtinės srityje moteris gali nejusti nieko – net menkiausio diskomforto.

    Alkoholizmas

    Moterims problemos dėl alkoholio pradeda reikštis anksčiau nei vyrams – net jeigu jos geria palyginti mažiau. Taip pat moterims alkoholis dažniau pažeidžia kepenis ir smegenis, o dėl ilgalaikio vartojimo – išsivysto širdies liga.

    Vyrai, kita vertus, labiau linkę į vadinamąsias daugiadienes – besaikį girtavimą. Dėl to tarp jų didesnis procentas su alkoholiu susijusių traumų.

    Kita alkoholizmo pasekmė būdinga tik vyrams – erekcijos sutrikimai.

    Insultas

    Moterys nuo 55-erių iki 75 metų labiau rizikuoja jį patirti. Ir nuo insulto miršta dažniau nei vyrai.

    Simptomai taip pat skiriasi priklausomai nuo lyties.

    Kaip ir infarkto atveju, moterims būdingesni ne tokie tipiški insulto požymiai, pavyzdžiui, reta skundžiasi galūnių tirpimu ir skausmais. Dėl tos pačios priežasties atvykusioms į ligoninę yra didesnė tikimybė nustatyti klaidingą diagnozę.

    Ištikus insultui, moterų negalavimai silpniau išreikšti. Viskas gali prasidėti nuo didelio nuovargio, sutrikimo ir viso kūno, ne tik vienoje jo pusėje, bendro silpnumo, sako gydytojai neurologai.

    Migrenos

    Siaubingi galvos skausmai,

    dažnai lydimi kitų simptomų (pykinimo ir jautrumo šviesai), dažniau kamuoja moteris. Tačiau vyrams būdingiau kankintis migrena jaunesniame amžiuje – paprastai prieš brendimą.

    Moteris migreniniai galvos skausmai pradeda lankyti paauglystėje. Ir priepuoliai vis dažnėja beveik iki 30-ies.

    Gera žinia ta, kad migrena linkusi slopti, kai moterys pasiekia menopauzę.

    Alcheimerio liga

    Didžioji dauguma sergančiųjų Alcheimerio liga pasaulyje yra moterys. Tačiau esama vieno „bet“: jos paprastai ir gyvena ilgiau nei vyrai, o amžius – didžiausias rizikos veiksnys susirgti Alcheimeriu.

    Dar vienas įdomus faktas: kai kurie tyrėjai mano, kad Alcheimerio liga gali būti autoimuninis sutrikimas, o moterys į juos kaip tik labiau linkusios.

    Šlapimtakų infekcijos

    Moterys jomis užsikrečia gerokai dažniau. Daugiausia – dėl anatominių priežasčių: vyrų šlaplė sudėtingesnė ir ilgesnė – 20 cm, palyginti su 3 cm, tad bakterijoms sunkiau įveikti tokį kelią.

    Vis dėlto vyrai šlapimtakių infekcijomis serga, ypač vyresniame amžiuje. Be to, dažniau dėl jų patenka į ligoninę.

    Nerimas

    Kai kurie simptomai, tokie kaip susirūpinimas, sutrikęs miegas, sunkumai sutelkti dėmesį, būdingi tiek moterims, tiek vyrams. Tačiau nerimą patiriančios moterys labiau linkusios panirti į liūdesį.

    Vyrai dažnai užgniaužia emocijas ir dėl to kartais įsitraukia į itin rizikingas veiklas užuot išlieję tai, ką jaučia.

    Skausmingos lėtinės ligos

    Moterys ištraukė blogą kortą, kai kalbama apie tokius negalavimus, kaip dirgliosios žarnos sindromas ar fibromialgija. Joms tikimybė susirgti lėtinėmis ligomis yra didesnė – kęsti skausmą taip pat.

    Priežastis – moterų imuninė sistema.

    Tyrėjų teigimu, esama aiškių skirtumų, kaip funkcionuoja abiejų lyčių imuninės sistemos. Tai leidžia daryti prielaidą, jog yra skirtumų ir tarp vyrų bei moterų rizikos sirgti tam tikromis ligomis.

    Mokslininkų manymu, į tai jau seniai derėjo atsižvelgti kuriant ir taikant gydymo būdus.

    Osteoporozė

    Šioje srityje moterims irgi nepasisekė – jų kaulai susilpnėja ir tampa trapūs greičiau nei vyrų.

    Dėl tokios nelygybės kalti hormoniniai pakitimai, įvykstantys po menopauzės.

    Tik po 65-erių kaulų sveikata ima vienodai blogėti tiek moterims, tiek ir vyrams.

    Taigi nors osteoporozė vyrams diagnozuojama rečiau, jos atvejų pasitaiko. Ypač kai organizme smarkiai sumažėja vadinamojo vyriškojo hormono testosterono. Kadangi didžioji dauguma sergančiųjų osteoporoze yra moterys, vyriškosios lyties pacientams medicina neturi galimybės pasiūlyti daug gydymo būdų, mat kai kurie vaistai net nebuvo bandyti su vyrais.

    Diabetas

    Vyrams rizika susirgti II tipo diabetu didesnė net tada, kai riebalų procentas jų kūne mažesnis nei moterų. Tačiau moterys įprastai susiduria su daugiau šios ligos komplikacijų: regos problemomis, širdies ir inkstų ligomis, insultu.

    Be to, moterys dar gali susirgti nėščiųjų diabetu. Tas, nors ir laikinas, irgi privalo būti stebimas, mat gali komplikuoti tiek motinos, tiek kūdikio būklę.

    Depresija

    Ši liga diagnozuojama daugiau moterų nei vyrų. Ir nors dauguma depresijos simptomų abiem lytims panašūs, depresija sergančios moterys dažniau linkusios išgyventi gniuždantį liūdesį bei skųstis energijos stygiumi.

    Vyrams depresija gali pasireikšti iš pažiūros visai nesusijusiais simptomais – dirglumu, virškinimo sutrikimais, galvos skausmais,

    padažnėjusiu rizikingu elgesiu (pavyzdžiui, girtavimu).

    Moterys, be kita ko, atsiradus depresijos požymių dažniau kreipiasi profesionalios pagalbos. Tarp vyrų tokių mažiau. Dauguma jų sutelkia dėmesį į fizinius simptomus, bet neieško ligos priežasties, taigi tikimybė gauti psichologinę pagalbą jiems mažesnė.

    Hipertenzija

    Vyrams ji dažniau išsivysto jaunesniame amžiuje, tačiau moterys gana greitai juos pasiveja, kai pasiekia menopauzės amžių.

    Su hipertenzija susijusių širdies ligų rizika vyrams yra didesnė. Moterims pastebima didesnė hipertenzijos sukelto išeminio insulto grėsmė.