Žyma: vitaminas D

  • Ar tikrai lietuviams būtina vartoti vitaminą D?

    Ar tikrai lietuviams būtina vartoti vitaminą D?

    Vitaminas D dažnai vadinamas „saulės vitaminu“, ir ne be reikalo.

    Didelę jo dalį organizmas gali pasigaminti pats, kai odą pasiekia saulės ultravioletiniai B spinduliai. Tačiau Lietuvoje ši sistema veikia ne visus metus vienodai gerai – rudenį ir žiemą saulės ne tik mažai, bet ji danguje pakyla pernelyg žemai.

    Todėl rudens viduryje prasidedantis vitaminas D sezonas Lietuvoje nėra vien reklaminis papildų gamintojų triukas. Mūsų geografinė padėtis iš tiesų lemia, kad daliai gyventojų šaltuoju metų laiku jo atsargos gali sumažėti.

    Saulės turime gerokai mažiau nei pietiečiai

    Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, pagal 1991–2020 metų klimato normą Lietuvoje saulė vidutiniškai šviečia apie 1917 valandų per metus. Saulėčiausi yra gegužė ir liepa – po maždaug 283 valandas, o gruodį saulės spindėjimo trukmė tesiekia apie 29 valandas per visą mėnesį.

    Palyginimui, Portugalijoje per metus susidaro apie 3000 saulės valandų. Taigi pietų Europos gyventojas per metus gali gauti daugiau kaip tūkstančiu valandų daugiau saulės šviesos nei gyvenantis Lietuvoje.

    Be to, svarbus ne vien saulėtų dienų skaičius. Vitaminui D gamintis reikalinga pakankamai stipri UVB spinduliuotė. Vėlyvą rudenį ir žiemą mūsų platumose saulė pakyla žemai, tad net giedrą dieną vitamino D gamyba odoje gali būti labai menka.

    Todėl vasaros saulė ir žiemos saulė vitamino D požiūriu – ne tas pats.

    Kam organizmui reikalingas vitaminas D?

    Pagrindinė geriausiai įrodyta vitamino D užduotis – padėti organizmui pasisavinti kalcį ir fosforą. Be jų sunku išlaikyti tvirtus kaulus ir dantis.

    Kai vitamino D labai trūksta, vaikams gali išsivystyti rachitas, o suaugusiesiems – kaulų minkštėjimas, vadinamas osteomaliacija. Vitaminas D taip pat dalyvauja normalioje raumenų ir imuninės sistemos veikloje.

    Pastaraisiais dešimtmečiais mokslininkai vitaminą D siejo ir su kur kas platesniu ligų sąrašu – nuo širdies bei kraujagyslių ligų iki depresijos, vėžio ar autoimuninių sutrikimų.

    Tačiau čia svarbus vienas „bet“: tai, kad žmonės, kurių vitamino D kiekis kraujyje mažesnis, dažniau serga tam tikromis ligomis, dar nereiškia, kad papildomai vartojamas vitaminas D nuo tų ligų apsaugos.

    Lietuvoje stoka – ne retenybė

    Lietuvoje atlikti tyrimai patvirtina ryškų sezoniškumą. Ankstesnėje didelėje daugiau kaip 9500 pacientų duomenų analizėje mažiausias vitamino D kiekis nustatytas sausį–balandį, o didžiausias – rugpjūtį ir rugsėjį. Tame tyrime vitamino D trūkumas nustatytas 67 proc. tirtų asmenų.

    Naujesnėje 2025 metais Vilniaus pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje surinktų daugiau kaip 14 tūkst. pacientų tyrimų analizėje vidutinė vitamino D būklė taip pat pateko į nepakankamumo intervalą. Tyrėjai vėl atkreipė dėmesį į amžiaus ir sezono įtaką.

    Vis dėlto šių skaičių nereikėtų suprasti taip, kad du trečdaliai visų Lietuvos gyventojų būtinai turi vitamino D trūkumą. Tyrimai atlikti tarp žmonių, kuriems buvo daromi kraujo tyrimai, todėl jie nėra visiškai tas pats, kas atsitiktinai atrinktos visos šalies gyventojų imties tyrimas.

    Kur jo ieškoti lėkštėje?

    Su maistu vitamino D gauti nėra labai paprasta – natūraliai dideli jo kiekiai aptinkami vos keliuose produktuose.

    Geriausi šaltiniai – riebios žuvys: lašiša, skumbrė, silkė, sardinės, upėtakis ir tunas. Daug vitamino D yra ir žuvų kepenų aliejuje.

    Mažesni jo kiekiai aptinkami kiaušinių tryniuose, kepenyse ir kai kuriuose sūriuose. Vitamino D gali turėti ir grybai, ypač auginti arba apdoroti ultravioletine šviesa.

    Dar vienas šaltinis – vitaminu D papildyti produktai. Lietuvoje verta skaityti etiketes: jo gali būti kai kuriuose pieno produktuose, margarinuose, augaliniuose gėrimuose ar pusryčių dribsniuose.

    Europos maisto saugos tarnyba suaugusiajam, esant labai mažai saulės ekspozicijai, tinkamu kiekiu laiko 15 mikrogramų vitamino D per dieną, tai atitinka 600 tarptautinių vienetų (TV).

    Ar kuo daugiau – tuo geriau?

    Ne. Vitaminas D yra riebaluose tirpus vitaminas, todėl organizmas jį gali kaupti. Labai didelės dozės ilgą laiką nėra nekaltos – jos gali pernelyg padidinti kalcio kiekį kraujyje ir pažeisti inkstus bei kitus organus.

    Todėl principas „jeigu trūksta saulės, gersiu kuo daugiau piliulių“ nėra geras.

    2024 metais paskelbtos Endokrinologų draugijos rekomendacijos taip pat tapo atsargesnės. Sveikiems jaunesniems nei 75 metų žmonėms nerekomenduojama be aiškios priežasties vartoti didesnių nei įprastai rekomenduojamų vitamino D dozių ar nuolat tikrinti jo kiekį kraujyje.

    Tyrimai pateikė ir netikėtumų

    Vienas didžiausių vitamino D tyrimų – JAV vykdytas VITAL – stebėjo daugiau kaip 25 tūkst. vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonių.

    Tyrėjai tikėjosi išsiaiškinti, ar kasdien vartojant 2000 TV vitamino D galima sumažinti vėžio ir širdies bei kraujagyslių ligų riziką. Bendroje, iš esmės sveikų žmonių grupėje aiškios apsaugos nuo šių ligų nenustatyta.

    Kitas to paties tyrimo etapas pateikė dar vieną netikėtą rezultatą: papildomas vitaminas D sveikiems vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonėms, kurie nebuvo atrinkti dėl jo trūkumo ar osteoporozės, nesumažino kaulų lūžių skaičiaus.

    Tai nereiškia, kad vitaminas D kaulams nereikalingas. Priešingai – jis būtinas. Tačiau tyrimai parodė, kad žmogui, kuriam jo netrūksta, dar didesnis kiekis nebūtinai suteikia papildomos naudos.

    Įdomesnį rezultatą VITAL pateikė tiriant autoimunines ligas. Per kiek daugiau nei penkerius metus vitamino D vartojusių žmonių grupėje jų diagnozuota maždaug 22 proc. mažiau. Mokslininkai rezultatą vertina kaip intriguojantį, tačiau tai dar nėra pagrindas vitaminą D laikyti universalia apsauga nuo autoimuninių ligų.

    Kas labiausiai rizikuoja pritrūkti?

    Didesnė vitamino D stokos rizika kyla vyresniems žmonėms, retai būnantiems lauke, žmonėms, kurių oda tamsesnė, taip pat sergantiems ligomis, trukdančiomis pasisavinti riebalus.

    Rizika didesnė ir nutukusiems žmonėms bei tiems, kuriems atlikta skrandžio apylankos operacija.

    O Lietuvos gyventojams prie šio sąrašo dar prisideda labai paprasta aplinkybė – ilgas sezonas, kai saulės turime mažai.

    Saulė – svarbi, bet vien jos vaikytis neverta

    Vitaminas D išsiskiria tuo, kad jo šaltinis gali būti ir lėkštė, ir saulė. Tačiau dėl vitamino D tikrai nereikėtų sąmoningai degintis iki paraudimo – ultravioletinių spindulių žala odai niekur nedingsta.

    Beje, sėdėjimas prie saulėto lango vitamino D atsargų taip pat beveik nepapildys: lango stiklas didžiąją dalį vitamino D gamybai reikalingų UVB spindulių sulaiko.

    Tad lietuvišką formulę būtų galima apibūdinti paprastai: vasarą – protingai mėgautis saule, visus metus – nepamiršti žuvies ir kitų vitamino D šaltinių, o kilus įtarimui dėl trūkumo ar priklausant rizikos grupei – papildų dozę aptarti su gydytoju.

    Vitaminas D organizmui tikrai būtinas. Tačiau šiuolaikiniai tyrimai primena ir kitą svarbią taisyklę: būtinas nereiškia, kad kuo daugiau – tuo geriau.

  • Sveika širdis: kokius maisto papildus rinktis sklandžiai kraujotakos veiklai?

    Sveika širdis: kokius maisto papildus rinktis sklandžiai kraujotakos veiklai?

    Ne paslaptis, kad Lietuvoje jau keletą metų itin sparčiai auga su kraujotakos veiklos sutrikimais susiduriančių žmonių kiekis. Ši problema išlieka aktuali dėl gana pasyvaus visuomenės požiūrio – vengiame vizitų pas gydytojus, problemas sprendžiame savo nuožiūra įsigytais nereceptiniais vaistais, o pasijutę prastai patarimo skubame ne pas specialistą, bet pas su panašia problema susidūrusį bičiulį. Vis dėlto, net apsilankę pas šeimos gydytoją galime išgirsti pačius paprasčiausius patarimus, padėsiančius užtikrinti gerą širdies ir kraujotakos sistemos veiklą. Vienas dažniausių – vartoti subalansuotus maisto papildus ir užtikrinti svarbiausių vitaminų bei mineralų apykaitą organizme. Tiesa, pastarieji dažnai turi kur kas didesnę įtaką nei įsivaizduojame – be tinkamo kiekio kalcio, kalio, fosforo ir kitų svarbių medžiagų prastėja ne tik širdies ir kraujotakos veikla, bet kartu išsiderina ir viso organizmo balansas, tad kasdien jaučiamės pavargę, stokojame energijos, susiduriame su pakitusiais kraujospūdžio rodmenimis. Gerą savijautą ir tvirtą sveikatą padės susigrąžinti tinkamai parinktais maisto papildais praturtinta jūsų kasdienė mityba.

    Nepaneigiama Omega-3 ir vitamino D svarba

    Be abejonės, visi esame girdėję apie Omega riebalų rūgščių naudą organizmui – pastaroji turi įtakos kone kiekvieno organo sklandžiai veiklai. Širdis šiuo atveju – tikrai ne išimtis. Viena svarbiausių yra būtent Omega-3 rūgštis, kuri:

    Mažina širdies ligų riziką. Omega-3 rūgštis mažina kraujo spaudimą, reguliuoja širdies ritmą ir slopina uždegimą, mažindama aterosklerozės riziką.

    Mažina trigliceridų kiekį kraujyje. Padeda sumažinti aterosklerozės procesą kraujagyslėse, mažindama kraujo klampumą.

    Stiprina širdies raumenį. Omega-3 rūgštis gali padėti pagerinti širdies raumens funkciją ir reguliuoti širdies ritmą.

    Palaiko kraujo spaudimo stabilumą. Omega riebalų rūgščių vartojimas gali padėti stabilizuoti kraujo spaudimą, mažinant hipertenzijos riziką.

    Gerina kraujagyslių sveikatą. Ši rūgštis prisideda prie elastinio audinio palaikymo kraujagyslėse, suteikdama joms gebėjimą lanksčiai atlaikyti kraujospūdžio pokyčius.

    Šios riebalų rūgštys įprastai randamos riebiose žuvų (tokių kaip lašiša, menkė, upėtakis) aliejuose, riešutuose ir kai kuriose sėklose. Vis dėlto, šiuolaikinis žmogus ne visada randa galimybę maitintis subalansuotai, todėl pasirūpinti tinkamu Omega riebalų rūgščių kiekiu organizme galime vartodami kokybiškus papildus. Prieš pradėdami naują tokių maisto papildų kursą būtinai pasitarkite su gydytoju tam, kad būtų nustatyta tiksli, jums reikiama dozė ir atliktas kruopštus derinimas su jau vartojamais vaistais, vitaminais ir mineralais.

    Taip pat svarbu reguliariai vartoti ir vitaminą D, dažnai dar vadinamą „saulės vitaminu“. Mūsų saulės šviesos stokojančioje klimato juostoje tai ypač aktualu, nes šis vitaminas reguliuoja kalcio ir fosforo įsisavinimą, kuris yra itin svarbus širdies raumenų sveikatai.

    Vitaminus derinkite tarpusavyje

    Palaikyti gerą širdies sveikatą padeda ir tokie vitaminai kaip K, C ir E. Bene dažniausiai girdime apie vitamino C naudą imunitetui, tačiau kartais pamirštama paminėti, kad tai ir puikus antioksidantas, padedantis apsaugoti širdies audinius nuo pažeidimų. Panašiu poveikiu pasižymi ir vitaminas E, tačiau pastarasis labiau veikia kraujagysles, apsaugodamas jas nuo plyšimo ir ląstelinio pažeidimo netikėtai pakilus kraujospūdžiui.

    Papildyti mitybą vitaminu K ypač pravartu tiems, kurie susiduria su įvairiomis krešėjimo problemomis – šis vitaminas reguliuoja ir užtikrina sklandų krešėjimo baltymo cirkuliaciją. Taip pat užkerta kelią kalcio kaupimuisi arterijose ir taip neleidžia joms standėti, todėl efektyviai mažinamas aukštas kraujospūdis ir insulto rizika.

    Taip pat valgykite aukštos kokybės mėsos, žuvies, kiaušinių, vaisių ir daržovių, kurių sudėtyje yra B grupės vitaminų. Pastarieji dalyvauja amino rūgščių apykaitoje, kuri yra būtina sveikai širdies veiklai. Štai vitaminas B12 yra svarbus normaliam raudonųjų kraujo kūnelių susidarymui, kuriems reikalingas sveikas širdies kraujotakos sistemos funkcionavimas.

    Svarbu paminėti, kad vitaminus turėtumėte derinti tarpusavyje – būtinai pasidomėkite ar vieni nesilpnina kitų veikimo ir ar nesukuria neigiamo poveikio vartojami vienu metu. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad kai kuriuos vitaminus vartoti kartu yra ypač svarbu, pavyzdžiui, vitaminas K ir D, geriami vienu metu, nes vitaminas D padeda organizmui absorbuoti kalcį, o vitaminas K gautą kalcį nukreipia į kaulus ir neleidžia jam kauptis minkštuosiuose audiniuose bei kraujagyslėse – kitaip tariant, vitaminas D perneša kalcį iš žarnyno į kraują, o vitaminas K perneša kalcį iš kraujo į kaulus. Tam, kad užtikrintumėte tinkamą vitaminų bei mineralų sinergiją, pasikonsultuokite su savo šeimos gydytoju ar vaistininku prieš imdami vartoti bet kuriuos maisto papildus.