Žyma: Vitaminas C

  • Vitaminą C geriame peršalę – ir dažnai be reikalo

    Vitaminą C geriame peršalę – ir dažnai be reikalo

    Pajutę pirmuosius peršalimo simptomus, dažnai automatiškai griebiamės askorbo rūgšties. Šnypščiančios tabletės, dražė, milteliai…

    Vitaminas C sergant ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis tapo kone ritualu, apie kurio veiksmingumą retas susimąsto.

    Tačiau mokslinių tyrimų apžvalgos pateikia gana netikėtą ir atvirą atsakymą: jis neveikia.

    Bent jau ne taip, kaip esame įpratę manyti.

    Mito apie vitaminą C peršalus ištakos

    Ši istorija prasideda ne nuo peršalimo, o nuo skorbuto – ligos, kuri šimtmečius pražudė jūrininkus, viduramžių miestų gyventojus ir poliarinių ekspedicijų dalyvius.

    Pats pavadinimas „askorbo rūgštis“ reiškia „prieš skorbutą“.

    Vitaminas C yra būtinas audinių atsistatymui, o jo trūkumas sukelia dantenų kraujavimą, dantų netekimą, negyjančias žaizdas ir galiausiai gali baigtis mirtimi.

    1747 metais škotų karo gydytojas James Lind atliko tai, kas laikoma pirmuoju dokumentuotu klinikiniu tyrimu medicinos istorijoje.

    Jis suskirstė skorbutu sergančius jūreivius į grupes ir nustatė, kad citrusinius vaisius (apelsinus ir citrinas) gavę pacientai pasveikdavo itin greitai.

    Atrodytų – mokslo triumfas. Tačiau XIX a. medicinos bendruomenė šių rezultatų nepripažino: dominavo teorija, kad skorbutą sukelia sugedęs maistas ir prasta higiena.

    Prireikė dar kelių dešimtmečių, kol citrinų sultys tapo privaloma britų laivyno raciono dalimi.

    Idėją, kad vitaminas C padeda peršalus, išpopuliarino ne gydytojas, o chemikas – ir dar Nobelio premijos laureatas Linus Pauling.

    1970 m. jis išleido knygą „Vitaminas C ir peršalimas“, kurioje teigė, kad didelės askorbo rūgšties dozės gali užkirsti kelią kvėpavimo takų infekcijoms ir jas gydyti.

    Pats mokslininkas kasdien vartojo dideles dozes.

    Jo autoritetas buvo toks didelis, kad šios idėjos greitai tapo plačiai paplitusiu įsitikinimu – ir tokiu išlieka iki šiol.

    Ar vitaminas C veiksmingas peršalus

    Problema ta, kad autoritetas nėra įrodymas.

    Kaip parodė skorbuto istorija, net ir logiškos prielaidos turi būti patikrintos. O tyrimų šia tema atlikta daug.

    Sisteminių apžvalgų (vadinamojo „aukso standarto“ medicinoje) duomenimis, vitamino C vartojimas jau atsiradus peršalimo simptomams neturi reikšmingo poveikio, palyginti su placebu – net ir vartojant daugiau nei 1 gramą per dieną.

    Kitaip tariant, jei jau čiaudite ir jaučiate gerklės perštėjimą, didelė askorbo rūgšties dozė greičiausiai nepadės pasveikti greičiau.

    Jos poveikis praktiškai nesiskiria nuo „tuščios“ tabletės.

    Vitaminas C profilaktikai

    Profilaktikos klausimas šiek tiek sudėtingesnis, bet rezultatai taip pat nuvilia.

    Ilgą laiką kasdien vartojamas vitaminas C neapsaugo nuo peršalimo – sirgsite tiek pat dažnai, kiek ir jo nevartodami.

    Vis dėlto yra nedidelis efektas: reguliariai vartojant, simptomai gali būti kiek lengvesni, o ligos trukmė – šiek tiek trumpesnė.

    Kiek trumpesnė?

    Maždaug puse dienos, jei peršalimas trunka apie savaitę. Tai reiškia, kad vietoj septynių dienų sirgsite apie šešias su puse.

    Efektas egzistuoja, tačiau vargu ar jį galima laikyti reikšmingu, ypač jei papildą reikia vartoti nuolat.

    Svarbu: kalbama apie nuolatinį vartojimą, o ne apie pradėjimą gerti vitaminą C jau susirgus. „Skubus“ vartojimas prasidėjus ligai, sprendžiant iš tyrimų, beveik neturi naudos.

    Ar saugios didelės vitamino C dozės

    Dažnas argumentas: „Gal ir nepadeda, bet juk tai tik vitaminas – nepakenks.“ Tai nėra visiškai tiesa. Yra duomenų, kad ilgalaikis didelių dozių vartojimas gali būti nesaugus.

    Dideli kiekiai askorbo rūgšties gali:

    • apkrauti inkstus,
    • sukelti virškinimo sutrikimų,
    • sąveikauti su kai kuriais vaistais.

    Organizmas nekaupia vitamino C atsargai – perteklius pašalinamas, tačiau tai sukelia papildomą apkrovą.

    Tuo tarpu pakankamą vitamino C kiekį nesunku gauti su maistu: citrusiniai vaisiai, paprikos, kiviai, brokoliai, braškės.

    Išsivysčiusiose šalyse jo trūkumas yra retas, todėl papildomas vartojimas dažniausiai nesuteikia papildomos naudos.

    Kodėl skorbutas nėra įrodymas, kad vitaminas C padeda peršalus

    Čia slypi dažna loginė klaida. Mąstymas atrodo taip:
    vitaminas C gydo skorbutą → skorbutas yra rimta liga → vadinasi, vitaminas C yra stiprus „vaistas“ → todėl jis turėtų padėti ir peršalus.

    Tačiau ši išvada neteisinga.

    Skorbutas – tai trūkumo liga. Vitaminas C ją gydo, nes liga kyla būtent dėl jo stokos. Peršalimas – virusinė infekcija, kurios priežastis visai kita. Tai panašu į teiginį: „vanduo padeda nuo dehidratacijos, vadinasi, turėtų padėti ir nuo kaulo lūžio.“

    Istorija pateikia pamoką: XIX a. pabaigoje britai citrinas pakeitė laimais ir pakeitė sulčių konservavimo būdą.

    Dėl to vitaminas C buvo sunaikintas, tačiau niekas to nepatikrino – manyta, kad svarbi tik „rūgštis“.

    Pasekmės buvo tragiškos: 1911 m. Roberto Skoto ekspedicijos į Pietų ašigalį dalyviai sirgo skorbutu, nors nuo pirmųjų Lind’o eksperimentų buvo praėję daugiau nei 150 metų.

    Kas iš tikrųjų padeda peršalus

    Jei vitaminas C nėra „stebuklinga tabletė“, ką daryti?

    Deja, peršalimas – tai virusinių infekcijų grupė, kuriai iki šiol nėra tikrai veiksmingo gydymo.

    Antibiotikai virusų neveikia, o daugelis populiarių „antivirusinių“ preparatų neturi tvirtos mokslinės įrodymų bazės.

    Kas iš tiesų padeda:

    • poilsis,
    • pakankamas skysčių vartojimas,
    • kokybiškas miegas,
    • simptomų lengvinimas (karščiavimą mažinantys vaistai, nosies užgulimą mažinančios priemonės).

    Organizmas su peršalimu susidoroja pats.

    Geriausia, ką galime padaryti – jam netrukdyti ir sudaryti palankias sąlygas sveikti.

    Esminė išvada

    Vitaminas C yra būtinas organizmui – be jo negalėtume normaliai funkcionuoti.

    Tačiau teiginiai „būtinas sveikatai“ ir „gydo peršalimą“ nėra tas pats.

    Pirmasis yra neabejotinai įrodytas.
    Antrasis – ne.

    Kol neišmoksime šių dalykų atskirti, ir toliau leisime pinigus papildams, kurie veikia ne geriau nei puodelis šiltos arbatos su citrina. Tiesa, arbata bent jau sušildo.

  • 7 paplitusių mitų apie sveikatą, kuriais tiki tik neišmanėliai

    7 paplitusių mitų apie sveikatą, kuriais tiki tik neišmanėliai

    Kai kurie žmonės įsitikinę, kad jei vaikystėje neturėjo alergijos, tai ir suaugę jos neįgis. Tačiau tikrovė kitokia – alerginė reakcija gali pasireikšti ir po 20 ar daugiau metų, visai netikėtai.

    Yra bent septyni kiti panašūs sveikatos mitai, kuriais žmonėms jau seniai derėtų nebetikėti. Kai kurie jų tikrai nustebins.

    1. Antibiotikai nepadeda nuo peršalimo ir gripo

    Daugelis vis dar mano, kad antibiotikai – universali priemonė nuo bet kokio peršalimo. Tačiau peršalimą ir gripą sukelia virusai, o antibiotikai veikia tik bakterijas. Be reikalo vartojami antibiotikai ne tik nepadeda, bet ir kenkia – didina šalutinių poveikių riziką bei skatina bakterijų atsparumą.
    Sergant ūminėmis kvėpavimo takų virusinėmis infekcijomis padeda poilsis, skysčiai ir prireikus karščiavimą mažinantys vaistai. Antibiotikus skiria tik gydytojas ir tik tada, kai jie iš tiesų būtini.

    2. Vitaminas C ne taip stipriai saugo nuo peršalimo, kaip manoma

    Mitą, kad vitaminas C apsaugo nuo peršalimo, girdėjome dešimtmečius. Tačiau mokslas rodo ką kita – daugumai žmonių reguliarus jo vartojimas nesumažina rizikos susirgti. Kai kuriuose tyrimuose vitaminas C tik šiek tiek sutrumpino simptomų trukmę – maždaug 8 % suaugusiųjų.
    Apelsinai ir citrinos, žinoma, naudingi, bet stebuklo iš jų tikėtis neverta. Kur kas svarbiau – subalansuota mityba ir pakankamas miegas.

    3. „Detokso“ dietos neveikia

    Reklamuojamos sultys žada „išvalyti organizmą nuo toksinų“. Skamba patraukliai, tačiau iš tiesų mūsų kepenys, inkstai ir žarnynas tai daro kasdien – be jokių detokso programų. Nėra mokslinių įrodymų, kad tokios dietos gydo ligas ar prailgina gyvenimą.
    Norite iš tiesų palaikyti sveikatą? Valgykite daugiau daržovių, natūralių produktų, gerkite vandenį, miegokite ir judėkite – tai veikia daug geriau nei bet kokie madingi „valymai“.

    4. Vakcinos nesukelia autizmo

    Vienas pavojingiausių mitų – esą skiepai sukelia autizmą. Ši idėja kilo iš publikacijos, kuri vėliau buvo oficialiai atšaukta dėl klaidų ir duomenų klastojimo. Nuo to laiko atlikta daugybė tyrimų, ir visi jie parodė: tarp vakcinų ir autizmo nėra jokio ryšio.
    Skiepai yra saugūs ir apsaugo nuo pavojingų ligų. Individualius atvejus visada galima aptarti su gydytoju, tačiau masinis atsisakymas skiepytis kelia realią grėsmę visuomenei.

    5. Cukrus nesukelia vaikų hiperaktyvumo

    Daugelis tėvų įsitikinę, kad saldumynai paverčia vaiką „raketa“, bet moksliniai tyrimai rodo priešingai – cukrus neveikia elgesio ar dėmesio. Dažniausiai tai lūkesčio efektas: suaugusieji labiau pastebi vaiko aktyvumą po saldumynų, nes to tikisi.
    Vis dėlto cukraus perteklius žalingas – jis didina nutukimo ir medžiagų apykaitos sutrikimų riziką. Tačiau nuo vieno torto gabalėlio vaikas netaps aktyvesnis nei įprastai.

    6. Glitimas nekenkia visiems

    Pastaruoju metu glitimas dažnai paskelbiamas sveikatos priešu, tačiau jo atsisakyti reikia tik tiems, kurie turi celiakiją, alergiją kviečiams ar retas jautrumo formas.
    Sveikiems žmonėms glitimo ribojimas jokios naudos neteikia, o gali net pakenkti – sumažėja skaidulų ir B grupės vitaminų suvartojimas. Jei jaučiate simptomus, reikėtų atlikti tyrimus, o ne aklai sekti mados tendencijomis.

    7. Šaltis ne visada sukelia peršalimą

    Posakis „peršalau, nes sušalau“ skamba pažįstamai, bet tai klaidinga. Ligas sukelia virusai, tiksliau – rino virusai. Pats šaltis neužkrečia, tačiau netiesiogiai prisideda: žiemą daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose, daugiau kontaktuojame vieni su kitais, o kai kurie virusai aktyviau dauginasi vėsesniuose nosies takuose. Todėl ligų protrūkių būna daugiau būtent šaltuoju metu. Tikroji profilaktika – rankų plovimas, patalpų vėdinimas ir vakcinacija.

  • Rudens dovanos sąnariams

    Rudens dovanos sąnariams

    Jeigu keičiantis ir taip nepastoviems rudeniniams orams sąnariai pradeda skųstis, pabandykite juos tinkamai pamaitinti.

    Sąnariams – tiksliau, jungiamajam kremzliniam audiniui, kurį sudaro kolagenas, – kaip ir visam organizmui, būtina taisyklinga mityba. Ypač kai su amžiumi tas pradeda „senti“ mažindamas mūsų galūnių lankstumą ir judrumą.

    Kolagenas ir odai reikalingas kaip oras.

    Bet „atjauninti“ jį gali padėti tam tikruose produktuose – tarp jų ir tradiciškai rudeniniais laikomuose – esančios maistinės medžiagos, vitaminai ir mikroelementai.

    Baltymai. Jie būtini aminorūgščių ir baltymų sintezei organizme, dalyvauja audinių regeneracijos procesuose.

    Kur yra: vištienoje, kalakutienoje, kiaušinių baltyme, rudagalvėse menkėse, sterkuose, kuprėse ir kt.

    Mėsoje taip pat yra sąnarių jungiamiesiems audiniams būtino cinko.

    Vitaminas C. Dalyvauja kolageno sintezėje – veikia tam tikrus fermentus. Jis didina sąnarių atsparumą, slopina uždegimą.

    Kur yra: erškėtuogėse, serbentuose, baltagūžiuose kopūstuose, raudonose paprikose, obuoliuose, šaltalankiuose, persimonuose.

    Siera. Nepaprastai svarbi kolageno sintezei ir tam tikrų glikozaminoglikanų, esančių kremzlėje, komponentas.

    Kur yra: kopūstuose, svogūnuose, kruopose, ankštinėse daržovėse, krienuose, vynuogėse, obuoliuose, česnakuose, liesoje jautienoje, žuvyje, vištų kiaušiniuose.

    Sąnarių kremzlėms taip pat į naudą maistas, turintis želatinos. Pavyzdžiui, vištienos šaltiena arba juodųjų serbentų želė.

        Patarimas

    Pakenkti sąnario kremzliniam audiniui gali rūkytas maistas, pomidorai ir kiti bulviniai augalai. Taip pat raudona mėsa (jautiena – ypač kepta arba vytinta).

    Jeigu skauda sąnariai, reikėtų atsisakyti ir konservų.

  • Sveika širdis: kokius maisto papildus rinktis sklandžiai kraujotakos veiklai?

    Sveika širdis: kokius maisto papildus rinktis sklandžiai kraujotakos veiklai?

    Ne paslaptis, kad Lietuvoje jau keletą metų itin sparčiai auga su kraujotakos veiklos sutrikimais susiduriančių žmonių kiekis. Ši problema išlieka aktuali dėl gana pasyvaus visuomenės požiūrio – vengiame vizitų pas gydytojus, problemas sprendžiame savo nuožiūra įsigytais nereceptiniais vaistais, o pasijutę prastai patarimo skubame ne pas specialistą, bet pas su panašia problema susidūrusį bičiulį. Vis dėlto, net apsilankę pas šeimos gydytoją galime išgirsti pačius paprasčiausius patarimus, padėsiančius užtikrinti gerą širdies ir kraujotakos sistemos veiklą. Vienas dažniausių – vartoti subalansuotus maisto papildus ir užtikrinti svarbiausių vitaminų bei mineralų apykaitą organizme. Tiesa, pastarieji dažnai turi kur kas didesnę įtaką nei įsivaizduojame – be tinkamo kiekio kalcio, kalio, fosforo ir kitų svarbių medžiagų prastėja ne tik širdies ir kraujotakos veikla, bet kartu išsiderina ir viso organizmo balansas, tad kasdien jaučiamės pavargę, stokojame energijos, susiduriame su pakitusiais kraujospūdžio rodmenimis. Gerą savijautą ir tvirtą sveikatą padės susigrąžinti tinkamai parinktais maisto papildais praturtinta jūsų kasdienė mityba.

    Nepaneigiama Omega-3 ir vitamino D svarba

    Be abejonės, visi esame girdėję apie Omega riebalų rūgščių naudą organizmui – pastaroji turi įtakos kone kiekvieno organo sklandžiai veiklai. Širdis šiuo atveju – tikrai ne išimtis. Viena svarbiausių yra būtent Omega-3 rūgštis, kuri:

    Mažina širdies ligų riziką. Omega-3 rūgštis mažina kraujo spaudimą, reguliuoja širdies ritmą ir slopina uždegimą, mažindama aterosklerozės riziką.

    Mažina trigliceridų kiekį kraujyje. Padeda sumažinti aterosklerozės procesą kraujagyslėse, mažindama kraujo klampumą.

    Stiprina širdies raumenį. Omega-3 rūgštis gali padėti pagerinti širdies raumens funkciją ir reguliuoti širdies ritmą.

    Palaiko kraujo spaudimo stabilumą. Omega riebalų rūgščių vartojimas gali padėti stabilizuoti kraujo spaudimą, mažinant hipertenzijos riziką.

    Gerina kraujagyslių sveikatą. Ši rūgštis prisideda prie elastinio audinio palaikymo kraujagyslėse, suteikdama joms gebėjimą lanksčiai atlaikyti kraujospūdžio pokyčius.

    Šios riebalų rūgštys įprastai randamos riebiose žuvų (tokių kaip lašiša, menkė, upėtakis) aliejuose, riešutuose ir kai kuriose sėklose. Vis dėlto, šiuolaikinis žmogus ne visada randa galimybę maitintis subalansuotai, todėl pasirūpinti tinkamu Omega riebalų rūgščių kiekiu organizme galime vartodami kokybiškus papildus. Prieš pradėdami naują tokių maisto papildų kursą būtinai pasitarkite su gydytoju tam, kad būtų nustatyta tiksli, jums reikiama dozė ir atliktas kruopštus derinimas su jau vartojamais vaistais, vitaminais ir mineralais.

    Taip pat svarbu reguliariai vartoti ir vitaminą D, dažnai dar vadinamą „saulės vitaminu“. Mūsų saulės šviesos stokojančioje klimato juostoje tai ypač aktualu, nes šis vitaminas reguliuoja kalcio ir fosforo įsisavinimą, kuris yra itin svarbus širdies raumenų sveikatai.

    Vitaminus derinkite tarpusavyje

    Palaikyti gerą širdies sveikatą padeda ir tokie vitaminai kaip K, C ir E. Bene dažniausiai girdime apie vitamino C naudą imunitetui, tačiau kartais pamirštama paminėti, kad tai ir puikus antioksidantas, padedantis apsaugoti širdies audinius nuo pažeidimų. Panašiu poveikiu pasižymi ir vitaminas E, tačiau pastarasis labiau veikia kraujagysles, apsaugodamas jas nuo plyšimo ir ląstelinio pažeidimo netikėtai pakilus kraujospūdžiui.

    Papildyti mitybą vitaminu K ypač pravartu tiems, kurie susiduria su įvairiomis krešėjimo problemomis – šis vitaminas reguliuoja ir užtikrina sklandų krešėjimo baltymo cirkuliaciją. Taip pat užkerta kelią kalcio kaupimuisi arterijose ir taip neleidžia joms standėti, todėl efektyviai mažinamas aukštas kraujospūdis ir insulto rizika.

    Taip pat valgykite aukštos kokybės mėsos, žuvies, kiaušinių, vaisių ir daržovių, kurių sudėtyje yra B grupės vitaminų. Pastarieji dalyvauja amino rūgščių apykaitoje, kuri yra būtina sveikai širdies veiklai. Štai vitaminas B12 yra svarbus normaliam raudonųjų kraujo kūnelių susidarymui, kuriems reikalingas sveikas širdies kraujotakos sistemos funkcionavimas.

    Svarbu paminėti, kad vitaminus turėtumėte derinti tarpusavyje – būtinai pasidomėkite ar vieni nesilpnina kitų veikimo ir ar nesukuria neigiamo poveikio vartojami vienu metu. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad kai kuriuos vitaminus vartoti kartu yra ypač svarbu, pavyzdžiui, vitaminas K ir D, geriami vienu metu, nes vitaminas D padeda organizmui absorbuoti kalcį, o vitaminas K gautą kalcį nukreipia į kaulus ir neleidžia jam kauptis minkštuosiuose audiniuose bei kraujagyslėse – kitaip tariant, vitaminas D perneša kalcį iš žarnyno į kraują, o vitaminas K perneša kalcį iš kraujo į kaulus. Tam, kad užtikrintumėte tinkamą vitaminų bei mineralų sinergiją, pasikonsultuokite su savo šeimos gydytoju ar vaistininku prieš imdami vartoti bet kuriuos maisto papildus.