Žyma: vėžys

  • Sintetiniai vitaminai: mitai, realybė ir ar verta juos pirkti

    Sintetiniai vitaminai: mitai, realybė ir ar verta juos pirkti

    Vitaminai, kuriuos žmogus gauna ne iš natūralių maisto produktų, o tablečių ar kapsulių pavidalu, ne tik neduoda naudos, bet ir padidina vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

    Tokią išvadą padarė JAV Prevencinių paslaugų darbo grupės (angl. US Preventive Services Task Force, toliau – USPSTF) specialistai, išanalizavę daugelio plataus masto tyrimų rezultatus, apie ką pranešė žurnalas Healio Strategic Solutions.

    Mokslininkai pažymi, kad vitaminų ir maisto papildų pramonė kasmet uždirba milijardus dolerių iš tokių tablečių pardavimo.

    Tačiau jei anksčiau jų nauda buvo tik abejotina, tai šiandien atsirado įrodymų, kad jie iš tikrųjų kenkia žmogaus sveikatai.

    „Didžiulis maisto papildų pramonės rinkodaros biudžetas kelia visuomenės susidomėjimą ir užtikrina milijardines pajamas“, – pažymėjo redakcinio straipsnio autoriai. – „Tačiau išskyrus gamintojų pelną, jokios kitos naudos jie neatneša.“

    Ne tik beprasmiškos išlaidos, bet ir potencialiai pavojinga praktika

    Mokslininkai, daugelį metų besispecializuojantys onkologinių ligų prevencijos srityje, pateikė griežtą pareiškimą: sintetinių beta karoteno (retinolio – vitamino A pirmtako) ir vitamino E papildų vartojimas – tai yra kapsulių ar tablečių, o ne natūraliai gaunamų kartu su maistu – gali turėti rimtų pasekmių žmogaus sveikatai.

    USPSTF pagrindžia šią rekomendaciją šiais faktais:

    • Yra pakankamai įrodymų, kad beta karoteno papildai nėra naudingi širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) ar vėžio profilaktikai;
    • Yra pakankamai įrodymų, kad vitamino E papildai taip pat nėra naudingi ŠKL ar vėžio prevencijai;
    • Nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių multivitaminų naudą ŠKL ar vėžio profilaktikai;
    • Nėra jokių įrodymų dėl kitų atskirų ar kombinuotų maistinių medžiagų papildų (išskyrus beta karoteną ir vitaminą E) naudos ŠKL ar vėžio prevencijai.

    Be to, USPSTF pažymėjo, kad yra pakankamai įrodymų, jog beta karotenas (sintetinis vitaminas A) gali padidinti plaučių vėžio riziką tarp asmenų, kurie jau priklauso rizikos grupei.

    Maisto papildai nėra tokie nekalti, kaip atrodo

    Mokslų daktarė, Šiaurės Vakarų universiteto Feinbergo medicinos mokyklos (Čikaga) mokslininkė Dž. Czia (Zh. Jia) atkreipė dėmesį, kad amerikiečiai dažnai žiūri į maisto papildus kaip į nekaltą ligų prevencijos priemonę.

    Tačiau Jungtinėse Valstijose maisto papildai nėra griežtai reguliuojami, todėl Maisto ir vaistų administracijai (FDA) gali tekti atsisakyti teiginių, kad papildai nėra skirti ligų diagnostikai, gydymui ar prevencijai.

    „Be to, kad tai – beprasmiškos išlaidos, dėmesys papildams gali būti laikomas potencialiai žalingu reiškiniu. Užuot skyrus pinigus, laiką ir dėmesį papildams, geriau būtų koncentruotis į veiklą, kuri turi mažesnę riziką ir didesnę naudą“, – rašo autoriai.

    Mokslininkai ragina susitelkti į tikrąją prevenciją

    „Sveikatos apsaugos sistemos ir medicinos specialistai turėtų sutelkti dėmesį į prevencines paslaugas, pagrįstas faktais ir rekomenduojamas USPSTF, įskaitant aukšto kraujospūdžio kontrolę bei elgsenos konsultacijas, skatinančias fizinį aktyvumą ir sveiką mitybą“, – daro išvadą amerikiečių mokslininkai.

    USPSTF ir anksčiau laikėsi nuomonės, kad sintetinių vitaminų papildų vartojimas nėra tikslingas, tačiau naujausi tyrimai juos įtikino, jog šių medžiagų vartojimas ne tik nenaudingas, bet ir tiesiogiai žalingas.

    Vartodamas tabletes žmogus dažnai nustoja stengtis gauti vitaminus iš natūralių produktų ar didinti fizinį aktyvumą, nes yra įsitikinęs, kad pakanka išgerti tabletę – ir vėžio rizika esą išnyks.

    Šią išvadą patvirtino keli mokslų daktarai, atstovaujantys medicinos ir sveikatos tyrimų centrams prie Kalifornijos universiteto bei Šiaurės Vakarų universiteto (Čikaga).

    Taigi, kaip nurodoma straipsnyje, USPSTF dar kartą rekomenduoja nevartoti beta karoteno ir vitamino E papildų širdies bei kraujagyslių ligų ar vėžio profilaktikai.

  • Svarstyklės siunčia pavojaus signalą? Laikas susirūpinti sveikata

    Svarstyklės siunčia pavojaus signalą? Laikas susirūpinti sveikata

    Jeigu staiga pradėjo augti svoris, nors tam, atrodo, jokių priežasčių nėra, gydytojai įspėja: priežasčių gali būti. Tik nebūtinai gyvenimo būdo, o medicininių.

    Nesvarbu, ar nuolat kenčiate nuo pilvo pūtimo, ar sunkumą jaučiate tik per menstruacijas, matyti svarstyklėse nepaaiškinamai didėjančius skaičius ne šiaip nemalonu, bet ir baugoka.

    Tačiau svorio svyravimai – kiekvienos moters gyvenimo dalis. O amžius, sumažėjęs aktyvumas, raumenų masės praradimas ir sulėtėjęs metabolizmas tik prisideda prie nepaaiškinamo jo didėjimo.

    Bet kartais kilogramų kaupimasis ant juosmens įspėja apie kai ką rimtesnio.

    Kada įprasta tampa neįprasta

    Jeigu keli papildomi kilogramai ėmė daryti poveikį jūsų psichinei sveikatai ar gyvenimo būdui, galbūt metas užsiregistruoti pas dietistą ar gydytoją. Ypač kai jų dar prisideda klubų ir kelių sąnarių skausmai, dėl kurių tenka atsisakyti kasdieninių veiklų ir mažiau judėti arba prastėja nuotaika.

    Bet iki pateksite pas specialistą, mažiausiai kelias dienas, o dar geriau savaitę ar dvi rašykite dienoraštį viso to, ką valgote, ir kruopščiai fiksuokite fizinę veiklą (ne tik treniruotes, jeigu sportuojate). Taip bus lengviau pastebėti – galbūt perdien ėmėte suvalgyti daugiau? Arba dėl padidėjusio darbo krūvio sėdite prie stalo ilgiau nei paprastai?

    Net priešinga situacija – užimtas profesinis gyvenimas su dažnomis kelionėmis – irgi gali lemti nepaaiškinamą svarstyklių rodyklės šuolį.

    Tačiau svarbu žinoti, kad svorio padidėjimas nuo pusės kilogramo ir kilogramo per metus, kai mums 20–65 metai, – įprastas reiškinys. Tik jeigu atsiradęs antsvoris didesnis, o jo aplinkybės niekuo nepaaiškinamos, galima įtarti vieną iš šių potencialių kaltininkių.

    Hipotireozė

    Kai į gydytoją dėl nepaaiškinamo antsvorio kreipiasi jauna moteris, skydliaukė tampa pagrindine įtariamąja. Ir tam yra rimta priežastis: kai kurių šaltinių duomenimis, viena iš aštuonių moterų per gyvenimą susidurs su skydliaukės sutrikimais.

    O jeigu skydliaukė nepakankamai aktyvi (tai ir vadinama hipotireoze), medžiagų apykaita gali sulėtėti ir paskatinti svorio didėjimą.

    Sergant hipotireoze taip pat dažnai kamuoja energijos stygius arba didelis nuovargis, išsausėjusi oda, plaukų slinkimas, mėšlungis arba vidurių užkietėjimas.

    Pastebėjote kurį nors iš šių simptomų? Kreipkitės į šeimos gydytoją – neprošal pasidaryti paprastą kraujo tyrimą ir pasitikrinti skydliaukę.

    Policistinių kiaušidžių sindromas

    Tyrimai rodo, kad juo serga viena moteris iš penkių.

    Šis endokrininis sutrikimas išbalansuoja reprodukcinių hormonų – estrogeno ir testosterono – kiekius, taigi gali sukelti nemaloniausių simptomų, kaip nereguliarios mėnesinės, veido plaukuotumas, migrenos.

    Policistinių kiaušidžių sindromas taip pat gali išderinti ir tai, kaip organizmas naudoja insuliną. Dažna to pasekmė – priaugti kilogramai talijos srityje.

    Depresija arba nerimas

    Patiriamas stresas įstumia mus į kovos arba pasitraukimo, vengimo būklę. Vadinasi, išprovokuoja adrenalino šuolį, o su juo – ir solidžią dozę streso hormono kortizolio. Pastarasis turėtų padėti kūnui atkurti energijos atsargas ir kaupti riebalus. Tačiau yra problemėlė: didžioji dauguma žmonių nuolatinį stresą patiria ištisas dienas sėdėdami priešais kompiuterį ar tiesiog nuo pamišėliško gyvenimo tempo. Ir kol laikosi padidėjęs kortizolio kiekis, organizmas visą tą laiką irgi nesustodamas kaupia riebalus nelabai turėdamas kur juos išeikvoti – dėl to gali atsirasti antsvorio.

    Tad jeigu nuolat jaučiatės prislėgtos arba kamuojamos nerimo, turite problemų dėl miego, išvargstate arba praradote susidomėjimą tuo, kas anksčiau džiugindavo, pasikalbėkite su savo gydytoju ar psichologu. Didelė tikimybė, kad staigų svorio augimą lėmė stresas.

    Prastas miegas

    Niekas taip neskatina potraukio į cukrų ir riebalus kaip prastas nakties miegas.

    Neišsimiegojimas sujaukia ne tik medžiagų apykaitą, bet ir alkio hormonus: grelino, signalizuojančio, kad metas valgyti, kiekis padidėja, o sotumo hormono leptino – sumažėja. Dėl to visą dieną norime valgyti, bet niekaip negalime privalgyti tiek, kad pagaliau pajustume pasitenkinimą.

    Plonosios žarnos bakterijų išvešėjimo sindromas

    Mūsų žarnynas priklausomas nuo gerųjų bakterijų (probiotikų), padedančių jam tinkamai funkcionuoti.

    Tačiau virškinimo trakte esama ir kenksmingų bakterijų. Ir kai gerųjų bei blogųjų bakterijų pusiausvyra sutrinka, gali išsivystyti plonosios žarnos bakterijų išvešėjimo sindromas (SIBO). Dėl jo virškinimo trakte ima kauptis papildomos dujos, sukeliančios pilvo pūtimą, skausmus, viduriavimą ir, deja, staigų svorio padidėjimą.

    Kokiu būdu SIBO priaugina tuos kilogramus, medikams dar nėra aišku. Tačiau su išvešėjusiomis bakterijomis kovojama antibiotikais.

    Padeda ir mitybos pokyčiai.

    Perimenopauzė

    Pereinamuoju laikotarpiu iki menopauzės tokie hormonai kaip estrogenas pasileidžia į kelionę amerikietiškaisiais kalneliais: jų kiekis čia didėja, čia mažėja, ir ne visada vienodai. Dėl to kai kurios moterys priauga svorio. Pridėkime dar ir natūralius amžėjimo pokyčius, tokius kaip mažėjanti raumenų masė ir didėjantis kūno riebalų kiekis, ir nebeliks klausimų, kodėl svarstyklės rodo tokius pasibaisėtinus skaičius.

    Vaistai

    Galima būtų sudaryti ilgiausią sąrašą tiek receptinių, tiek ir nereceptinių vaistų, galinčių išprovokuoti staigų svorio padidėjimą – ar bent jau vandens kaupimąsi organizme, pasimatantį užlipus ant svarstyklių.

    Pavyzdžiui, antidepresantai (paprastai selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai, tokie kaip prozakas) gali paveikti apetito centrą smegenyse. O beta blokatoriai, vartojami kraujospūdžiui sumažinti, sulėtinti medžiagų apykaitą.

    Ne paslaptis, kad kilogramų gali pridėti tam tikri steroidiniai preparatai (kaip prednizolonas, kuris gydo uždegimus, bet skatina apetitą ir skysčių susilaikymą organizme).

    Netgi alergikų vartojami nereceptiniai antihistaminai, tokie kaip difenhidraminas, gali sutrikdyti smegenų fermento, padedančio reguliuoti maisto suvartojimą, gamybą ir sukelti pastebimą svorio padidėjimą.

    Kušingo sindromas

    Šis endokrininis sutrikimas itin retas – diagnozuojamas tik 10–15 žmonių iš milijono, bet, deja, 70 proc. atvejų moterims.

    Pasireiškia Kušingo sindromas pertekline kortizolio gamyba ir gali išprovokuoti antsvorio kaupimąsi pilvo srityje ir ant sprando.

    Kartais jį sukelia tam tikri vaistai – pavyzdžiui, steroidai, skiriami astmai ir autoimuninėms ligoms gydyti.

    Paprastai Kušingo sindromas pasireiškia dideliu išsekimu ir komplikacijomis, kaip diabetas, aukštas kraujospūdis bei cholesterolis. Bet išskirtinis jo ženklas – labai ryškios raudonos strijos ant pilvo.

    Dehidratacija

    Kartais svoris didėja ne dėl to vandens, kuris susikaupė organizme, o dėl to, kurio perdien neišgėrėte.

    Dauguma žmonių nė iš tolo neišgeria tiek vandens, kiek jiems reikėtų. Ir didžioji dauguma iš jų painioja troškulį su alkiu.

    Sutrikusi būsena, nuovargis, galvos svaigimas – tokius simptomus gali sukelti net lengva dehidratacija. Bet mes dažniausiai nusprendžiame, jog prastos savijautos kaltininkas sumažėjęs gliukozės kiekis kraujyje, taigi skubame ko nors užkąsti.

    Tačiau pakankamai gerti vandens svarbu ne tik dėl to, kad nepersivalgytume.

    Pakankamas skysčių kiekis skatina mitochondrijų funkciją – o tai tas pat, kas skatinti medžiagų apykaitą. Negaudamos užtektinai vandens kūno ląstelės negali greitai ir efektyviai versti maisto energija.

    Kiaušidžių vėžys

    Retais atvejais pilvas gali didėti dėl naviko ir dėl jo besikaupiančio skysčio.

    Dažniausiai kiaušidžių vėžys diagnozuojamas po menopauzės. Tačiau stebėti simptomus būtina visų amžių moterims. Išpūstas pilvas, per greitas sotumo jausmas, skausmas apatinėje pilvo dalyje, spaudimas šlapimo pūslei – jau svari priežastis kreiptis į gydytoją. Ypač jeigu šeimoje būta kiaušidžių vėžio atvejų.

    Kitų tipų vėžys

    Dauguma onkologinių ligų pradinėse stadijose pasireiškia svorio netekimu, ne priaugimu. Nebent tai vėžys, skatinantis kortizolio išsiskyrimą, kaip antinksčių navikas.

    Kita vertus, progresuodamas vėžys gali paskatinti antsvorį – kartais dėl paties naviko svorio, kartais dėl skysčių kaupimosi pilvo ertmėje.

    Tačiau panikuoti jokiu būdu nereikia. Dauguma vėžio formų sukelia kitus simptomus, paskatinančius kreiptis į gydytoją dar ankstesnėse stadijose.

    Diabetas

    Tiek I, tiek II tipo diabetu susergama dėl insulino problemų. Pirmuoju atveju sergančiojo kasa negamina jo pakankamai, antruoju išsivysto organizmo atsparumas insulinui – dėl netinkamos mitybos, sėslaus gyvenimo būdo ir kitokio sveikatai žalingo elgesio. Jau vien to pakanka, kad imtų kauptis antsvoris. Tačiau II tipo diabetu sergančių žmonių bazinis insulino kiekis jau savaime didesnis, todėl lemia didesnį antsvorį – paprastai pilvo srityje.

    Ir tai dar ne viskas.

    Insulino kiekio padidėjimas dėl išorinio gydymo insulinu taip pat gali pridėti antsvorio. Insulinas leidžia gliukozei patekti į kraujo ląsteles, kur ji saugoma energijai, tačiau jei suvartojate daugiau kalorijų, nei reikia jūsų organizmui, ląstelės paims tai, ko joms reikia, o likusi gliukozė bus saugoma kaip riebalai.

    Norint išvengti svorio padidėjimo, svarbu atidžiai stebėti savo mitybą, nepiktnaudžiauti greituoju maistu ar daug rafinuoto cukraus turinčiais produktais.

    Kada kreiptis į gydytoją?

    Pirmiausia įvertinkite savo gyvenimo būdą. Jeigu jūsų mityba netinkama, priaugti apie 225–450 g per savaitę nėra netikėta.

    Svorio pokyčių sukelia ir menstruacijų ciklas – priklausomai nuo jo dienų, galimi svyravimai nuo 1,8 kg iki net 2,3 kg.

    Tad kada dėl augančio svorio reikėtų tikrai sunerimti?

    Jeigu priaugate nuo pusės iki kilogramo ar daugiau per savaitę ir tas svoris tik kaupiasi – niekada nekrenta, jeigu jis nesusijęs su menstruacijomis, prastu miegu, nerimu ar depresija, per dažnu užkandžiavimu ir persivalgymu, vertėtų pasirodyti gydytojui.

       Metėte rūkyti?

    Nikotinas – žinomas apetito slopintojas, tad kai jo atsisakoma, maisto įgeidžiai gali tapti tikra problema.
    Taip nutinka dėl to, kad rūkymas gali sukelti dopamino – neurotransmiterio, atsakingo už momentinį malonumą, šuolį. Tai tas pats, kas patirtumėte malonumą valgydami saldumynus – pavyzdžiui, ledus. Atsisakius cigarečių, organizmas vis dar reikalauja dopamino ir dažnai jo pakaitalu tampa rafinuotas cukrus ir krakmolas, o pasekmė – priaugti kilogramai.

  • Vos 62 kalorijos – ir visos į sveikatą

    Vos 62 kalorijos – ir visos į sveikatą

    Būtent tiek mažai kalorijų turintį užkandį specialistai rekomenduoja ieškantiesiems sveikesnio gyvenimo būdo.

    Jis ne tik gardus, bet ir pasižymi visa puokšte naudų sveikatai, įskaitant apsaugą nuo vėžio, geresnį miegą ir netgi lėtesnį senėjimą.

    Koks gi užkandis turimas omenyje? Žinoma, vynuogės.

    81 proc. jų sudaro vanduo, tad porcija vynuogių – arba maždaug 22 uogos – neviršija 62 kalorijų, taigi yra idealus užkandis, kuris ir skysčiais aprūpina, ir nuslopina trauką kitam, nesveikam maistui.

    Apsauga nuo vėžio

    Daug kas vynuoges vadina „natūraliais saldainiais“, tačiau skirtingai nei saldumynai, jos trykšta maistingomis medžiagomis.

    Vynuogėse yra daugiau kaip 1 600 skirtingų augalinių junginių, dauguma – pasižyminčių įspūdingomis antioksidacinėmis savybėmis. Tarkime, antocianinai: be to, kad suteikia raudonosioms vynuogėms jų sodrų atspalvį, jie dar kovoja su laisvaisiais radikalais – žalojančiais organizmo ląsteles ir galinčiais sukelti vėžį.

    Resveratrolis vynuogėse mažina „blogojo“ cholesterolio kiekį.

    Raudonųjų vynuogių odelė ir sėklos ypač turtingos resveratrolio, garsėjančio antiuždegiminėmis savybėmis bei mažinančio širdies ir onkologinių ligų riziką.

    Vieno tyrimo metu buvo nustatyta, kad vyresniems kaip 50-ies suaugusiesiems, dvi savaites kasdien suvalgydavusiesiems po 150–450 g vynuogių, sumažėjo storosios žarnos vėžio požymių.

    Tas pats tyrimas atskleidė, jog vynuogių sėklų ekstraktas gali slopinti krūties ir storosios žarnos vėžio ląstelių augimą bei plitimą (tiesa, tik laboratorijos sąlygomis dirbant su gyvūnais).

    Parama širdžiai

    Vynuogėse yra labai mažai natrio, tad jos puikiai tinka širdininkų, bandančių sumažinti kraujospūdį, dietai.

    Bet uogose daug kalio, padedančio sureguliuoti cukraus kiekį kraujyje, bei polifenolių – ypač resveratrolio, kuris mažina kraujospūdį, „blogojo“ cholesterolio kiekį kraujyje ir širdies ligų riziką.

    2015-aisiais nustatyta, jog žmonėms, kurių cholesterolio kiekis per didelis, kasdien valgiusiems po tris porcijas vynuogių per dieną, pasibaigus 8 savaičių bandymui tiek bendras cholesterolio kiekis, tiek „blogasis“ cholesterolis buvo mažesnis.

    Maistas smegenims

    Tai irgi apie vynuoges.

    2017 metais tyrėjai nustatė, kad suaugusiesiems, 12 savaičių iš eilės kasdien vartojusiems 250 mg papildo iš vynuogių, pastebimai pagerėjo kalbos įgūdžiai, atmintis, gebėjimas susitelkti.

    Tais pačiais metais buvo padarytas ir dar vienas atradimas. Tyrime dalyvavę jauno amžiaus suaugusieji dėl to, kad 230 ml porcijomis gėrė vynuogių sultis, jau po 20 minučių sėkmingiau atlikdavo atminties testus ir būdavo geriau nusiteikę.

    Pastarojo tyrimo autoriai mano, jog dėl vynuogėse esančio resveratrolio galių kovoti su laisvaisiais radikalais jos taip pat gali padėti apsaugoti nuo demencijos ir kognityvinių gebėjimų silpnėjimo, taigi ir nuo tokių ligų, kaip Parkinsonas, Alcheimeris.

    Kovoja su amžėjimu

    Ne kartą minėtas resveratrolis, kaip viena veiksmingiausių priemonių prieš oksidacinį stresą, gali padėti išlaikyti veido odą gaivią ir elastingą. Kuo mažesnė ląstelėms daroma žala, tuo ilgiau ją pavyksta išlaikyti tokią, mat antioksidantai padeda apsaugoti genus, atsakingus už ilgaamžiškumą ir sveiką amžėjimą.

    Gerina miegą

    Visi žinome, kad melatoninas padeda pagerinti miegą ir įveikti jo sutrikimus. Tačiau ne visi numanome, jog visai nebūtina vartoti tabletes, kad gautume dozę šio natūralaus hormono. Pakanka suvalgyti saują vynuogių – pavyzdžiui, vietoj deserto po vakarienės.

    Kadangi vynuogėse yra melatonino, bet mažai kalorijų, jos itin tinkamas vakarui užkandis.

     

  • Funkciniai grybai: kas tai, kokia nauda ir kokie pavojai?

    Funkciniai grybai: kas tai, kokia nauda ir kokie pavojai?

    Pastaraisiais metais funkciniai grybai sulaukė vis didesnio dėmesio tiek sveikatos entuziastų, tiek mokslininkų tarpe.

    Jie reklamuojami kaip natūralūs sveikatos stiprintojai, galintys pagerinti imuninę sistemą, suteikti energijos ir net padėti kovoti su tam tikromis ligomis.

    Tačiau kas iš tiesų yra funkciniai grybai, kokia yra jų nauda ir ar jie gali būti pavojingi?

    „Grybai – tai didžiulis, neišnaudotas naujų galingų vaistų šaltinis“ – savo knygoje apie grybus teigia garsus mikologas Paulas Stametsas.

    Funkciniai grybai nėra tik dabar atsiradusi sveikatingumo priemonė – Rytų kultūrose nuo seno jais domimasi tiek kulinariniais, tiek gydymo bei profilaktikos tikslais. Dauguma šių grybų auga natūraliai Azijos šalyse, o Vakaruose, įgavę populiarumo, jie yra kultivuojami.

    Įvairių gydomųjų savybių turinčių funkcinių grybų galima rasti ir Lietuvoje, tačiau nepatariama pulti jais gydytis, neįvertinus galimų rizikų ir nepasitarus su specialistais.

    Kas yra funkciniai grybai?

    Funkciniai grybai yra naudojami ne tik kaip maisto produktai, bet ir kaip priemonės sveikatai stiprinti.

    Jie turi bioaktyvių junginių, tokių kaip beta-gliukanai, terpenoidai, polisacharidai ir antioksidantai, kurie, kaip manoma, gali turėti teigiamą poveikį žmogaus organizmui.

    Kai kurie populiariausi funkciniai grybai yra:

    • Tikrinis blizgutis (Ganoderma lucidum) – naudojamas imuninės sistemos stiprinimui ir streso mažinimui. Dėl savo retumo yra saugotinas ir įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
    • Liūto karčiai (Hericium erinaceus) – gali padėti gerinti kognityvines funkcijas ir skatinti nervų regeneraciją.
    • Kininis kordicepsas (Cordyceps sinensis) – siejamas su energijos didinimu ir fizinio pajėgumo gerinimu.
    • Įžulnusis skylenis, liaudyje vadinamas Juoduoju beržo grybu ar Čiaga (Inonotus obliquus) – turtingas antioksidantų, potencialiai padedantis kovoti su uždegimais.
    • Valgomasis dantenis, dar vadinamas Šitake (Lentinula edodes) – turi imunomoduliuojančių savybių ir gali padėti mažinti cholesterolio kiekį kraujyje.

    Kokia yra nauda?

    Moksliniai tyrimai rodo, kad funkciniai grybai gali turėti įvairiapusį poveikį sveikatai:

    1. Imuninės sistemos stiprinimas: Beta-gliukanai, esantys funkciniuose grybuose, stimuliuoja imunines ląsteles, tokias kaip makrofagai ir T ląstelės, kurios padeda organizmui kovoti su infekcijomis.
    2. Kognityvinės funkcijos: Liūto karčiai turi junginių, kurie skatina nervų augimo faktoriaus (NGF) gamybą, potencialiai padedantį gerinti atmintį ir sutelkti dėmesį.
    3. Antioksidacinė apsauga: Čiaga grybas yra žinomas dėl savo didelio antioksidantų kiekio, kuris gali apsaugoti organizmo ląsteles nuo oksidacinio streso.
    4. Fizinė ištvermė: Kininis kordicepsas grybas tradiciškai naudojamas energijos didinimui ir ištvermės gerinimui, ypač tarp sportininkų.
    5. Kova su uždegimu: Kai kurie grybai turi uždegimą mažinančių savybių, kurios gali padėti sergant lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip artritas ar širdies ligos.
    6. Antivėžinis potencialas: Tyrimai rodo, kad polisacharidai ir triterpenoidai, esantys kai kuriuose grybuose, gali turėti antinavikinių savybių. Pavyzdžiui, tikrinis blizgutis tiriamas dėl savo galimybės slopinti vėžinių ląstelių augimą.

    Kokie yra pavojai?

    Nors funkciniai grybai paprastai laikomi saugiais, yra keletas svarbių aspektų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:

    1. Alerginės reakcijos: Kai kurie žmonės gali būti alergiški grybų komponentams, sukeliantiems odos bėrimus, niežėjimą ar net kvėpavimo sunkumus.
    2. Vaistų sąveika: Funkciniai grybai gali sąveikauti su vaistais, pavyzdžiui, kraujo skystinimo priemonėmis, imunomoduliatoriais ar chemoterapijos preparatais.
    3. Perdozavimas: Didelės funkcinių grybų dozės gali sukelti nepageidaujamų poveikių, tokių kaip virškinimo problemos, galvos svaigimas ar nuovargis.
    4. Produktų kokybė: Ne visi funkciniai grybų papildai yra vienodos kokybės. Kai kurie gali būti užteršti sunkiųjų metalų, pesticidų ar kitų kenksmingų medžiagų.
    5. Nepakankami klinikiniai tyrimai: Nors daug žadančių rezultatų pasiekta laboratorijose, klinikinių tyrimų su žmonėmis vis dar trūksta. Tai reiškia, kad kai kurie teiginiai apie funkcinių grybų naudą gali būti pervertinti.

    Kaip saugiai vartoti funkcinius grybus?

    Kadangi funkcinių grybų poveikis gali skirtis priklausomai nuo individualių sveikatos sąlygų, svarbu laikytis šių gairių:

    • Pasitarkite su gydytoju ar mitybos specialistu prieš pradedant vartoti funkcinius grybus, ypač jei turite lėtinių ligų ar vartojate vaistus.
    • Rinkitės tik patikimų gamintojų produktus, kurių kokybė patvirtinta nepriklausomomis laboratorijomis.
    • Pradėkite nuo mažų dozių ir stebėkite organizmo reakciją.
    • Neužmirškite subalansuotos mitybos ir kitų sveiko gyvenimo būdo aspektų, nes funkciniai grybai nėra visagalė priemonė.

    Tyrimų šaltiniai:

    1. Wasser SP. Medicinal mushrooms as a source of antitumor and immunomodulating polysaccharides. Applied Microbiology and Biotechnology. 2002.
    2. Friedman M. Chemistry, nutrition, and health-promoting properties of Hericium erinaceus (Lion’s Mane) mushroom fruiting bodies and mycelia and their bioactive compounds. Journal of Agricultural and Food Chemistry. 2015.
    3. Akramiene D, Kondrotas A, Didziapetriene J, et al. Effects of beta-glucans on the immune system. Medicina (Kaunas). 2007.
    4. Brown RP, Gerbarg PL, Ramazanov Z. Rhodiola rosea: A phytomedicinal overview. Phytomedicine. 2002.
    5. Chang ST, Miles PG. Mushrooms: Cultivation, nutritional value, medicinal effect, and environmental impact. CRC Press. 2004.
    6. Hobbs C. Medicinal Mushrooms: An Exploration of Tradition, Healing, and Culture. Botanica Press. 1995.
  • Vėžys mane gąsdina: kaip gyventi be baimės?

    Vėžys mane gąsdina: kaip gyventi be baimės?

    Dažniausiai sužinojus onkologinės ligos diagnozę pirmoji reakcija yra šokas. Žmogus negali patikėti, kad tai atsitiko būtent jam, jį užgriūna didžiulė psichologinė, emocinė ir fizinė našta.

    Kaip tinkamai elgtis, kai sergi pats arba onkologine liga serga artimas žmogus, kai atrodo, kad gyvenimas staiga ėmė ir sugriuvo?

    Išsamiau apie dažniausius sunkumus ir sveikatos stiprinimą kalbėjo Nacionalinio vėžio instituto (NVI) gydytoja psichiatrė dr. Giedrė Bulotienė.

    Pirmoji reakcija pamažu nuslūgsta

    Dr. G. Bulotienės teigimu, apie vėžio diagnozę sužinoję pacientai dažniausiai sako: „Atrodo, kad visa tai vyksta ne su manimi.“ Turi praeiti nemažai laiko, kol pacientas ir jo artimieji susitaiko su šia liga.

    „Garsi Šveicarijoje gimusi gydytoja Elizabet Kiubler-Ros išskyrė keturias emocinio prisitaikymo prie vėžio ligos stadijas: neigimas ir izoliacija, pyktis, derybos ir, galiausiai, depresija. Vėžio ligos atveju nebūtinai visos šios reakcijos turi eiti paeiliui, kartais kelios iš jų gali būti vienu metu. Atskirais atvejais šios reakcijos, ypač depresija, gali pasireikšti itin stipriai arba užsitęsti. Tada pacientui arba jo artimiesiems gali reikėti ir specialistų – psichologų ar gydytojų psichiatrų – pagalbos“, – sakė ji.

    Gydytoja psichiatrė pažymėjo, kad vėžys paveikia ne tik psichologinį, bet ir socialinį žmogaus funkcionavimą, neretai pasikeičia paciento ar pacientės vaidmuo šeimoje: „Jei žmogus dirba, jis neišvengiamai turi spręsti su darbu susijusias problemas. Kartais jam tenka priimti svarbius sprendimus dėl išėjimo iš darbo ar perėjimo į lengvesnį. Būna, kad žmogus kurį laiką negali atlikti įprastų buities darbų.“

    Tačiau pacientams ir jo šeimos nariams šioje situacijoje gali padėti socialinio darbuotojo konsultacijos. Pasak dr. G. Bulotienės, socialinis darbuotojas įvertina situaciją, paaiškina paciento teises, pataria, dėl kokių lengvatų ir pagalbos jis gali kreiptis, kad užsitikrintų sau pakankamą materialinį funkcionavimą.

    „Svarbu suvokti, kad, nors vėžio liga yra didelė psichologinė trauma, kad ir kokia stipri būtų pirmoji emocinė reakcija į vėžio nustatymą, palaipsniui ji nuslūgsta. Psichologijoje yra terminas „potrauminis augimas“. Tai reiškia, kad didelė dalis žmonių ne tik sėkmingai įveikia krizę, bet net ir psichologiškai sustiprėja, įgauna daugiau psichologinio atsparumo“, – kalbėjo gydytoja psichiatrė.

    Nevertėtų slėpti savo emocijų

    Sužinojus vėžio diagnozę, pirmiausia, labai svarbu būti atviram pačiam sau.

    „Nereikia rodyti laimingo veido, jeigu tuo metu taip nesijaučiate. Patartina atvirai kalbėtis su artimiausiais žmonėmis apie savo ligą, dalytis jausmais, kadangi tai padeda jausmams „prasiventiliuoti“, sušvelnėti“, – rekomendavo dr. G. Bulotienė ir pridūrė, kad kartais pacientai nenori emociškai apkrauti artimųjų, nes „jiems ir taip sunku“, tačiau tokia taktika dažniausiai nepasiteisina.

    „Dažniausiai sergančiajam nepavyksta visiškai nuslėpti savo jausmų, ir artimieji visgi nujaučia, ką jis galvoja, kaip jaučiasi. Vaikai pajunta mamos ar tėčio emocijas ir gali patys sugalvoti dar baisesnių dalykų, jeigu jiems nebus suprantamai paaiškinta. Kartais pacientai apie savo diagnozę nepasako seniems tėvams, nenorėdami jų jaudinti. Visgi, kaip pastebėjau iš savo ilgametės praktikos konsultuodama vėžiu sergančius pacientus, dažniausiai artimieji sugeba priimti vėžio diagnozę,  susitvarkyti su kilusiais jausmais ir ateityje gali padėti ir palaikyti pacientą. Sutuoktinio ar suaugusių vaikų pagalba gali būti labai naudinga, nuvežant pas gydytoją ar nuperkant ir paruošiant maistą“, – aiškino gydytoja psichiatrė.

    Ji pabrėžė, kad anksčiau ar vėliau artimieji vis tiek sužinos apie ligą ir gali jaustis įskaudinti, kad jiems nebuvo pasakyta anksčiau. Jeigu artimųjų emociniai išgyvenimai labai gilūs, jiems svarbu išdrįsti kreiptis į psichologą, kad padėtų susitvarkyti su užgriuvusia situacija. Jeigu atsiranda nuolatinė nemiga ar nerimas, gali būti reikalingas medikamentinis gydymas.

    Vidinio darnos jausmo svarba

    Anot gydytojos psichiatrės, norint stiprinti savo sveikatą, tiek ligoniui, tiek šeimos nariams svarbiausia nepamiršti savo emocinės ir psichologinės būklės.

    „Moksliniais tyrimais įrodyta, kad pacientų artimųjų nerimas, depresiškumas ir kiti parametrai statistiškai blogesni, lyginant su bendrąja populiacija. O pacientai, kurių geresnė psichologinė būklė, geriau pakelia priešvėžinį gydymą ir patiria mažiau šalutinių reiškinių“, – kalbėjo ji.

    NVI atliktame krūties vėžiu sergančių moterų tyrime buvo nustatyta, kad moterys, kurios labiau jaučia vidinę darną, patiria statistiškai mažesnį su sveikata susijusios gyvenimo kokybės pablogėjimą ir mažiau šalutinių reiškinių po krūties operacijų nei moterys, kurių vidinės darnos jausmas žemesnis.

    „Noriu pabrėžti reabilitacijos, taip pat ir psichologinės bei socialinės pagalbos, svarbą po vėžio gydymo. Fizinės medicinos ir reabilitacijos komanda – kineziterapeutai, psichologai, socialiniai darbuotojai, masažuotojai, fitoterapeutai, dietologai ir kiti specialistai – gali sėkmingai padėti pacientams pagerinti savijautą ir kiek įmanoma sugrįžti į iki ligos buvusį gyvenimą, – teigė dr. G. Bulotienė. – Labai svarbu prisiminti, kad dvasinė ir psichologinė sveikata yra ne mažiau svarbi negu fizinė ir prireikus reikėtų kreiptis į specialistus, kurie padės įveikti vėžio baimes.“

    Daugiau naudingos informacijos, susijusios su onkologinėmis ligomis, galima rasti NVI interneto svetainėje www.nvi.lt. Apie tai, kaip įveikti emocinius ir psichikos sveikatos sunkumus bei kokios yra nemokamos pagalbos galimybės Lietuvoje, galima rasti interneto svetainėse www.pagalbasau.lt, www.tuesi.lt.

  • Tyrimas: beveik pusės mirčių nuo vėžio galima išvengti

    Tyrimas: beveik pusės mirčių nuo vėžio galima išvengti

    Beveik pusę visų mirčių nuo vėžio pasaulyje lemia veiksniai, kurių galima išvengti, pavyzdžiui, nesveikas gyvenimo būdas, atskleidė JAV Vašingtono universiteto mokslininkai.

    Rūkymas, alkoholio vartojimas ir nutukimas pirmauja 34 rizikos veiksnių sąraše, britų medicinos žurnale „The Lancet“ rašo tarptautinė tyrėjų grupė.

    Tyrėjai išanalizavo apie 10 mln. žmonių, kurie 2019 metais mirė nuo 23 skirtingų vėžio rūšių, duomenis. Išoriniai rizikos veiksniai turėjo įtakos 4,45 mln. arba 44,4 proc. mirčių.

    Tyrimu taip pat nustatyta, kad vyrams dėl išorinių rizikos veiksnių kyla daug didesnė rizika mirti nuo vėžio: jie sukelia daugiau nei pusę visų su vėžiu susijusių mirčių (50,6 proc.). O moterų dėl tokių priežasčių mirė kiek daugiau nei trečdalis (36,3 proc).

    Komanda išskyrė dvi pagrindines rizikos veiksnių kategorijas: elgsenos ir aplinkos bei profesinės rizikos.

    Be alkoholio, rūkymo ir nesveikos mitybos, elgesio rizikos veiksniams taip pat priskiriami nesaugūs lytiniai santykiai. Aplinkos ir profesinė rizika apima, pavyzdžiui, kancerogeninių medžiagų poveikį tam tikrose profesijose.

  • Tiksliai diagnozuoti prostatos vėžį padės robotinė ranka

    Tiksliai diagnozuoti prostatos vėžį padės robotinė ranka

    Prostatos vėžys – labiausiai paplitusi onkologinė liga tarp vyrų, tad visada buvo skiriama daug dėmesio šiai ligai diagnozuoti ir gydyti.

    Pastaraisiais metais požiūris į prostatos vėžio gydymą gerokai keičiasi.

    Anksčiau, nustačius prostatos vėžį, buvo atliekama operacija, pašalinant visą prostatą, arba taikomas agresyvus spindulinis gydymas.

    Lūžis gydant prostatos vėžį įvyko 2012 m., į tyrimo gaires įtraukus magnetinio rezonanso tomografo tyrimą.

    Tai buvo didžiulis proveržis, pakeitęs gydymo taktiką: pradėtas aktyvus paciento stebėjimas, net aptikus vėžį, o agresyvų gydymą imta taikyti tik esant pavojingoms vėžio formoms.

    2022 m. kovo pabaigoje Respublikinėje Panevėžio ligoninėje pradėtos naujos procedūros – robotizuota prostatos biopsija kontroliuojant magnetinio rezonanso tomografu.

    Ši naujovė leidžia itin tiksliai diagnozuoti onkologinę ligą bei keičia požiūrį į prostatos vėžio diagnostiką ir gydymą.

    „Šiandien, kartu su šios įrangos gamintojos „Soteria Medical“ (Nyderlandai) atstovu gydytoju Martijnsu Hoogenboomu instaliavome robotinę sistemą, skirtą taikininei prostatos biopsijai.

    Robotinė ranka – tai speciali medicinos įranga, skirta naudoti magnetinio rezonanso kontrolei ir gydytojams specialistams suteikianti itin tikslią informaciją apie esančius vėžinius pažeidimus prostatoje. Pacientui MRT tyrimo metu atliekamas skenavimas, o robotinė sistema, kuri yra sujungta su MRT, čia ir dabar rodo visą vaizdą ir realią situaciją bei suteikia maksimalią informaciją apie paciento ligą.

    Šios procedūros metu robotinė dalis tiksliai nukreipia biopsijos adatą į tą vietą, kurioje MRT vaizduose matomi galimi pakitimai, ir būtent iš tos vietos tiksliai yra paimama biopsija“, – apie robotinės rankos veikimo principą pasakoja „Real Fuzion“ įmonės klinikinis specialistas, gydytojas Rokas Liaugaudas.

    Respublikinė Panevėžio ligoninė – trečia gydymo įstaiga Lietuvoje, kurioje įdiegta robotizuota ranka, leidžianti ypač tiksliai paimti mėginį iš norimos kūno vietos. VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės nuotr.

    Respublikinė Klaipėdos ligoninė pirmoji Rytų Europoje pradėjo šias robotizuotos prostatos biopsijos, kontroliuojant magnetinio rezonanso tomografu, procedūras. Šių metų pradžioje tokia įranga buvo įdiegta ir Nacionaliniame vėžio institute.

    Respublikinė Panevėžio ligoninė taip pat nuosekliai diegia pažangiausias inovacijas, taiko naujausias diagnostikos ir gydymo metodikas. Jos planuose buvo numatyta įdiegti robotinę sistemą, skirtą prostatos biopsijai.

    „Šiandien savo planus sėkmingai įgyvendinome – esame trečia gydymo įstaiga Lietuvoje, kurioje įdiegta ši robotizuotos rankos sistema. Tai – visai kitokio lygio diagnostika, leidžianti tiksliai paimti mėginį iš norimos vietos. Robotizuotos rankos tyrimas labai skatins ir įvairiapusį bendradarbiavimą tarp urologų ir radiologų, nes šis tyrimo būdas padeda sujungti šių specialybių gydytojų žinias ir įgūdžius. Didžiausią naudą iš to gaus pacientas, kuriam itin tiksliai bus atliktas tyrimas ir parinktas tinkamiausias gydymo būdas. Atvykę šio įrenginio kūrėjų atstovai iš Nyderlandų ir kolegos iš Lietuvos padėjo instaliuoti robotizuotos rankos įrangą ir mūsų ligoninės specialistams perprasti naująją technologiją“, – pažangiais ir reikšmingais pokyčiais, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir plečiant šių paslaugų spektrą, džiaugėsi Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Arvydas Skorupskas.

    Naujo aparato įsigijimas ir panaudojimas yra logiška esamo darbo tąsa, perkeliant prostatos vėžio diagnostiką į naują lygį. Dabar jau ir Respublikinėje Panevėžio ligoninėje galima tiesiogiai ir labai tiksliai iš židinio atlikti biopsiją ir nuodugniai bei iki galo ištirti kiekvieną pacientą.