Žyma: valgis

  • Kiek kartų per dieną valgyti, kad nepriaugtumėte svorio?

    Kiek kartų per dieną valgyti, kad nepriaugtumėte svorio?

    Tris kartus per dieną? Penkis? O gal geriau valgyti dažnai, bet mažomis porcijomis?

    Patarimų apie „idealų“ valgymų skaičių netrūksta, tačiau mokslininkai vieno visiems tinkamo atsakymo neturi.

    Sveikiems suaugusiesiems Lietuvoje įprastai rekomenduojama valgyti reguliariai, maždaug 3–5 kartus per dieną. Vis dėlto tyrimai rodo, kad sveikatai ir kūno svoriui dažniausiai svarbiau ne pats valgymų skaičius, o tai, ką ir kiek suvalgome per visą dieną.

    Alkį reguliuoja ne vien tuščias skrandis

    Alkis nėra paprastas signalas, atsirandantis vos ištuštėjus skrandžiui. Apetitą reguliuoja smegenys, virškinimo sistema ir daugybė hormonų.

    Alkio bei sotumo pojūčiui įtakos turi gliukozės kiekis kraujyje, insulinas, leptinas, grelinas ir kiti hormonai. Svarbūs ir miegas, fizinis aktyvumas, stresas, įpročiai bei net aplinka – juk kartais noras užkąsti atsiranda vien pamačius ar užuodus gardų maistą.

    Todėl alkis nebūtinai reiškia, kad organizmui tą akimirką trūksta energijos.

    Ar penki valgiai geriau už tris?

    Ilgą laiką buvo populiaru teigti, kad dažnas valgymas mažomis porcijomis „pagreitina medžiagų apykaitą“. Tačiau rimtesni tyrimai tokio poveikio nepatvirtina.

    Mokslininkai, lyginę žmones, valgančius iki trijų kartų per dieną, su tais, kurie valgo keturis, penkis ar net šešis kartus, nerado aiškaus vieno režimo pranašumo.

    Tai reiškia, kad žmogus gali sėkmingai kontroliuoti svorį tiek valgydamas tris kartus per dieną, tiek pasirinkęs tris pagrindinius valgymus ir vieną ar du užkandžius.

    Svarbiausia – bendras per dieną gaunamų kalorijų kiekis ir maisto kokybė.

    Dažnesni užkandžiai gali tapti spąstais

    Pats dažnas valgymas nėra blogas. Problema prasideda tada, kai penki ar šeši valgiai praktiškai virsta nuolatiniu užkandžiavimu.

    Sausainis prie kavos, saujelė saldainių, sumuštinis, traškučiai vakare – tokie nedideli užkandžiai gali atrodyti nereikšmingi, tačiau per dieną iš jų susidaro nemažas papildomų kalorijų kiekis.

    Todėl žmogui, norinčiam nepriaugti svorio, dažnai lengviau laikytis aiškesnio valgymo režimo ir vengti nesąmoningo kramsnojimo tarp valgymų.

    Sotumo jausmui reikia šiek tiek laiko

    Valgyti verta neskubant. Sotumo signalai pradeda formuotis jau valgymo metu: skrandžiui prisipildant, o maistinėms medžiagoms patekus į žarnyną, smegenys gauna vis daugiau informacijos, kad organizmas jau gauna energijos.

    Todėl labai greitai valgantis žmogus gali suvalgyti daugiau, nei jam iš tikrųjų reikia.

    Tačiau kartais pasitaikantis teiginys, kad organizmas „supranta pavalgęs“ tik po pusantros ar dviejų valandų, nėra tikslus. Sotumo mechanizmai pradeda veikti gerokai anksčiau.

    O gal valgyti tik kartą ar du?

    Pastaraisiais metais išpopuliarėjo protarpinis badavimas ir valgymas ribotą paros laiką. Tyrimai kol kas nerodo, kad toks režimas sveikiems žmonėms savaime būtų pavojingas.

    Tačiau valgant vos vieną ar du kartus per dieną kai kuriems žmonėms gali būti sunkiau gauti pakankamai baltymų, skaidulų, vitaminų ir kitų reikalingų medžiagų. Labai didelės porcijos taip pat gali sukelti sunkumo jausmą ar virškinimo diskomfortą.

    Todėl toks režimas tinka ne kiekvienam.

    Svarbiau ne skaičius, o tai, kas lėkštėje

    Sveikam žmogui nereikia jaudintis, jei vieną dieną jis pavalgė tris, o kitą – keturis kartus.

    Daugeliui praktiškas pasirinkimas yra trys pagrindiniai valgiai ir, jei reikia, vienas ar du nedideli užkandžiai.

    Kur kas svarbiau pasirūpinti, kad racione būtų daržovių, vaisių, viso grūdo produktų, kokybiškų baltymų ir sveikųjų riebalų, o stipriai perdirbto, labai saldaus ar riebaus maisto būtų mažiau.

    Taigi stebuklingo valgymų skaičiaus nėra. Trys subalansuoti valgiai gali būti kur kas sveikesni už šešis „teisingu laiku“ suvalgytus užkandžius.

  • Trys svorio metimo taisyklės, kurios iš tiesų veikia

    Trys svorio metimo taisyklės, kurios iš tiesų veikia

    Norintiesiems sulieknėti nuolat siūlomos vis naujos dietos: vienos ragina atsisakyti angliavandenių, kitos – badauti tam tikromis valandomis, gerti „detoksikuojančius“ kokteilius ar po šeštos vakaro nebevalgyti.

    Tačiau ilgalaikiam rezultatui sudėtingų schemų dažniausiai nereikia.

    Svorio mažėjimą lemia trys pagrindiniai dalykai: saikingas energijos deficitas, soti ir visavertė mityba bei reguliarus fizinis aktyvumas. Būtent šių principų galima laikytis ilgai, nealinant organizmo ir neatsisakant visų mėgstamų produktų.

    1. Sukurkite nedidelį kalorijų deficitą

    Kūnas nuolat naudoja energiją: jos reikia kvėpuoti, širdžiai plakti, kūno temperatūrai palaikyti, judėti ir net virškinti. Svoris pradeda mažėti tuomet, kai su maistu ir gėrimais gaunama šiek tiek mažiau energijos, nei jos sunaudojama.

    Tai nereiškia, kad porcijas būtina sumažinti perpus ar nuolat jausti alkį. Pernelyg griežtas režimas dažnai būna trumpalaikis: žmogus pavargsta, ima persivalgyti ir grįžta prie ankstesnių įpročių. Geriau koreguoti mitybą palaipsniui ir rinktis pokyčius, kurių įmanoma laikytis ne kelias savaites, o ilgą laiką.

    Dažnai papildomos kalorijos gaunamos ne iš pagrindinių patiekalų, o iš produktų, kurių energinė vertė neįvertinama. Tai gali būti saldinti kavos gėrimai, gaivieji gėrimai, alkoholis, kepimui gausiai naudojamas aliejus, majonezas ir kiti padažai, saldumynai ar nejučiomis prie televizoriaus suvalgomi riešutai ir džiovinti vaisiai.

    Net sveikais laikomi produktai gali būti kaloringi. Riešutai, sūris, avokadai ar aliejus turi vertingų maistinių medžiagų, tačiau jų porcijų dydis vis tiek svarbus.

    Praktiškas būdas pamatyti tikrąją situaciją – bent kelias dienas užsirašyti viską, ką valgote ir geriate. Nebūtina kalorijų skaičiuoti visą gyvenimą. Maisto dienoraštis gali padėti pastebėti pasikartojančius užkandžius, dideles porcijas ir gėrimus, kurie suteikia nemažai energijos, bet menkai pasotina.

    Svarbu žinoti ir tai, kad mažėjant svoriui organizmui paprastai reikia mažiau energijos. Todėl po kurio laiko svorio kritimas gali sulėtėti, nors žmogus laikosi to paties režimo. Tai nėra nesėkmė – mitybos ir fizinio aktyvumo planą kartais tenka iš naujo įvertinti.

    2. Rinkitės maistą, kuris ilgam pasotina

    Teoriškai kalorijų deficitą galima sukurti valgant beveik bet ką. Tačiau jei didžiąją raciono dalį sudaro saldumynai, bandelės ar kiti mažai sotūs produktai, alkį suvaldyti bus sunku.

    Todėl svarbu ne tik kiek valgome, bet ir ką dedame į lėkštę. Sotesnį racioną padeda sudaryti baltymingi produktai, daržovės, ankštiniai augalai ir viso grūdo kruopos. Lietuvos sveikatos specialistai rekomenduoja vadovautis paprastu lėkštės principu:

    • pusę lėkštės skirti įvairioms daržovėms ir nedidelei daliai vaisių ar uogų;
    • ketvirtadalį – baltymų šaltiniui;
    • likusį ketvirtadalį – viso grūdo kruopoms arba krakmolingoms daržovėms.

    Baltymų galima gauti ne tik iš mėsos. Tinka žuvis, kiaušiniai, varškė, natūralus jogurtas, pupelės, lęšiai, žirniai ir kiti ankštiniai augalai. Angliavandenių daliai galima rinktis grikius, avižas, perlines ar miežines kruopas, ruduosius ryžius, viso grūdo duoną arba saikingą bulvių porciją.

    Daržovės ir vaisiai turi daug vandens bei skaidulų, todėl padeda padidinti maisto tūrį nepridedant labai daug kalorijų. Lietuvos sveikos mitybos rekomendacijose siūloma per dieną suvalgyti bent 500 gramų daržovių, vaisių ir uogų, didesnę dalį skiriant daržovėms.

    Vertėtų rečiau rinktis stipriai perdirbtus produktus – traškučius, saldžius kepinius, greitąjį maistą, dalį dešrų, saldžius pusryčių dribsnius. Nedideliame kontroliuojamame JAV Nacionalinių sveikatos institutų tyrime žmonės, valgę daug itin perdirbto maisto, per dieną suvartojo vidutiniškai apie 500 kilokalorijų daugiau ir priaugo svorio, nors pateiktų valgiaraščių maistinių medžiagų sudėtis buvo panaši.

    Tai nereiškia, kad mėgstamų produktų reikia visiškai atsisakyti. Daugeliui žmonių lengviau laikytis režimo, kai saldumynai ar kitas kaloringesnis maistas valgomi rečiau ir mažesnėmis porcijomis, o ne paskelbiami visam laikui uždraustais.

    3. Judėkite ir stiprinkite raumenis

    Mityba turi didelę įtaką svorio mažėjimui, tačiau fizinis aktyvumas padeda sunaudoti daugiau energijos, išlaikyti pasiektą svorį ir gerina bendrą savijautą.

    Mažinant svorį vien ribojant maistą, kartu su riebalais gali sumažėti ir dalis liesosios kūno masės. Tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas, ypač jėgos pratimai, gali padėti geriau išsaugoti raumenų masę ir funkciją.

    Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiesiems rekomenduoja per savaitę skirti bent 150–300 minučių vidutinio intensyvumo aerobinei veiklai. Tai gali būti spartus ėjimas, važiavimas dviračiu, plaukimas, šokiai ar aktyvūs sodo darbai. Raumenis stiprinančius pratimus rekomenduojama atlikti bent du kartus per savaitę.

    Nebūtina iš karto pirkti sporto klubo abonemento. Galima pradėti nuo kasdienio pusvalandžio pasivaikščiojimo, lipimo laiptais, darbo sode ar trumpų pratimų namuose. Jėgos treniruotėms tinka pritūpimai, atsispaudimai nuo sienos, pratimai su pasipriešinimo gumomis ar nedideliais svarmenimis.

    Svarbu sporto nelaikyti bausme už suvalgytą maistą. Treniruočių metu sunaudotą energiją lengva susigrąžinti saldžiu kavos gėrimu, kepiniu ar didesne vakariene. Judėjimas turėtų tapti sveikatą palaikančia kasdienybės dalimi, o ne bandymu „atidirbti“ kiekvieną desertą.

    Kaip greitai turėtų mažėti svoris?

    Greitas rezultatas gali atrodyti patrauklus, tačiau lėčiau ir nuosekliau svorį mažinantys žmonės paprastai turi daugiau galimybių jį išlaikyti. JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrai kaip laipsnišką tempą nurodo maždaug 0,5–0,9 kilogramo per savaitę, nors realus pokytis priklauso nuo pradinio svorio, sveikatos būklės ir kitų aplinkybių.

    Naudą sveikatai gali suteikti ir palyginti nedidelis rezultatas. Maždaug 5 procentais sumažėjęs kūno svoris kai kuriems žmonėms gali padėti pagerinti kraujospūdžio, cholesterolio ir gliukozės rodiklius.

    Svarstyklių skaičius ne visada mažėja tolygiai. Kūno svorį trumpam gali keisti skysčių kiekis, sūrus maistas, hormonų svyravimai ar žarnyno turinys. Todėl pažangą geriau vertinti per kelias savaites, o ne pagal vienos dienos rezultatą.

    Kai vien valios pastangų nepakanka

    Kūno svoriui įtakos turi ne tik maistas ir judėjimas. Jį gali veikti miego trūkumas, stresas, vartojami vaistai, hormonų pokyčiai, sveikatos sutrikimai, amžius ir genetiniai veiksniai.

    Lietuvos nutukimo gydymo rekomendacijose pabrėžiama, kad nutukimas yra lėtinė liga, kuriai kai kuriais atvejais reikia ilgalaikės šeimos gydytojo ir kitų specialistų pagalbos.

    Jeigu svoris nemažėja nepaisant nuoseklių pastangų, greitai sugrįžta arba kartu vargina kiti sveikatos sutrikimai, verta kreiptis į šeimos gydytoją ar gydytoją dietologą. Sergant diabetu, širdies, inkstų ar kitomis lėtinėmis ligomis, mitybą ir fizinį aktyvumą taip pat saugiau koreguoti pasitarus su specialistu.

    Svarbiausia – ne trumpam ištverti griežtą dietą, o palaipsniui susikurti tokį gyvenimo būdą, kurio būtų galima laikytis ilgai: valgyti šiek tiek mažiau, rinktis sotesnį ir maistingesnį maistą, reguliariai judėti bei nepamiršti poilsio.

  • Ar galima valgyti patamsėjusį bananą

    Ar galima valgyti patamsėjusį bananą

    Ar žinote, kodėl bananas laikui bėgant tamsėja?

    Tai vyksta todėl, kad vaisiaus viduje krakmolas palaipsniui virsta cukrumi, o žievėje prasideda cheminė reakcija su oru, dėl kurios atsiranda rudos dėmės.

    Ir dažnai kyla klausimas: ar galima valgyti bananą su juodomis dėmėmis?

    Ar galima valgyti pernokusią bananą

    Tamsus bananas yra valgomas ir jokių ypatingų baimių neturėtų sukelti.

    Patamsėjimas vyksta todėl, kad krakmolas viduje virsta cukrumi, o minkštimas tampa minkštas ir saldus.

    Tokie bananai savaime nėra kenksmingi, tačiau juose yra daugiau cukraus, todėl sergantiems diabetu juos geriau vartoti atsargiai.

    Jei banano žievė tampa visiškai juoda, jo jau nerekomenduojama valgyti šviežio.

    Jis gali pradėti fermentuotis ir skleisti silpną alkoholio kvapą.

    Viename labai pernokusiame vaisiuje gali susidaryti iki apytiksliai 0,5 gramo alkoholio, todėl tokio banano valgyti įprastai nepatariama.

    Tuo tarpu patamsėję bananai puikiai tinka įvairiems kulinarijos gaminiams: juos galima sugrūsti ir paruošti naminius ledus be cukraus, įmaišyti į kokteilį, iškepti keksiuką arba paruošti košę.

    Taip vaisius nebus išmestas, o saldumas ir aromatas tik sustiprės.

    Kada nevalgyti juodo banano

    Kartais bananas tampa tokio tamsumo, kad jį galima laikyti sugedusiu ir pavojingu sveikatai.

    Štai kada bananas gali sukelti sveikatos problemų:

    • Jei matomas pelėsis arba jaučiamas keistas kvapas. Jeigu vaisius nemaloniai kvepia, žievėje ar minkštime yra pelėsio, valgyti pavojinga.
    • Virškinimo problemos. Labai prinokę bananai sunkiai virškinami, ypač esant gastritui ar skrandžio opai.
    • Jei bananas virto juoda koše ir iš jo teka sultys — jo valgyti negalima, nes tai irimo požymis.

     

  • Rudeninė apatija? Valgykite!

    Rudeninė apatija? Valgykite!

    Daugybei žmonių sezonų kaita sukelia jei ne depresiją, tai savotišką apatiją – nesinori nieko veikti, ir net mąstymas, atrodo, reikalauja didelių fizinių pastangų.

    Štai todėl mokslininkai išskyrė dešimt medžiagų, jų tikinimu, būtinų smegenims tokiu sudėtingu metų laiku kaip ruduo.

    Gliukozė

    Kur rasti? Grūdėtoje ir juodoje duonoje, rupių miltų makaronuose – tai yra naudinguose angliavandeniuose. Tačiau gliukozės taip pat yra ir „bloguosiuose“ angliavandeniuose: cukruje, bandelėse, saldainiuose ir pyragaičiuose.

    Geležis

    Kur rasti? Grūdų produktuose, ankštiniuose augaluose, kiaušiniuose, varškėje, galvijų kepenyse. Vaisiuose ir daržovėse geležies mažai, tačiau iš jų – pavyzdžiui, žaliųjų obuolių, – ji pasisavinama visiškai.

    Vitaminas C

    Kur rasti? Juoduosiuose serbentuose (net ir šaldytuose), paprikose, šaltalankiuose, visuose citrusuose.

    B grupės vitaminai

    Kur rasti? Alaus mielėse, špinatuose, morkose, kukurūzuose, pupelėse, brokoliuose (B1 ir B2). Taip pat galvijų kepenyse ir širdyse, neriebioje jautienoje, silkėje, kiaušinių tryniuose (B12).

    Lecitinas

    Kur rasti? Kiaušinių tryniuose, mėsos subproduktuose (galvijų ir kiaulių kepenyse, inkstuose).

    Kalcis

    Kur rasti? Piene ir pieno produktuose, sūryje, kiaušinių tryniuose.

    Magnis

    Kur rasti? Duonoje – ypač grūdėtoje arba rupių miltų, – ryžiuose, grikiuose, visose pupelėse.

    Kalis

    Kur rasti? Keptose bulvėse, džiovintuose abrikosuose, razinose, šviežiuose raudonuosiuose pomidoruose.

    Nesočiosios riebalų rūgštys

    Kur rasti? Augaliniuose aliejuose – alyvuogių, sojų, rapsų, saulėgrąžų, žemės riešutų. Be to, riebioje žuvyje: silkėje, tune, skumbrėje. Tiks ir žuvų taukai kapsulėse.

    Cinkas

    Kur rasti? Jūros gėrybėse – krevetėse, krabuose, austrėse. Mėsoje – jautienoje, liesoje kiaulienoje, avienoje. Papildyti cinko atsargas organizme padės ir moliūgų sėklos, daiginti kviečiai.

  • Valgyti – kas 4 valandas

    Valgyti – kas 4 valandas

    Laikas, kada valgome, gali pastebimai paveikti virškinimą ir virškinimo trakto gerovę, sako gydytojai gastroenterologai.

    Ir nors dauguma žmonių daugiau dėmesio skiria tam, ką valgo, intervalai tarp vargių, anot specialistų, gali būti ne mažiau svarbūs. Kai virškinimo traktas turi pakankamai laiko poilsiui, užuot nuolat skaidęs kokį nors maistą, tai į naudą visam organizmui.

    Palaikyti ritmą

    Mitybos ir virškinimo klausimais nėra tokio standarto, kuris tiktų visiems, pripažįsta gydytojai gastroenterologai.

    Tačiau išskirsčius dienos valgius valandomis lengviau palaikyti mitybos ritmą, vadinasi – ir sveiką, nepriekaištingai veikiantį žarnyną.

    Todėl racionalus sprendimas būtų pavalgius palaukti maždaug keturias valandas iki kito valgio, sako žinovai.

    Kodėl būtent keturias?

    Yra toks gliukagono tipo peptidas-1, arba GLP-1– peptidinis hormonas, kuris reguliuoja gliukozę, apetitą, širdies ir kraujagyslių sistemą (beje, jo yra pagarsėjusiame lieknėti naudojamame vaiste „Ozempic“).

    GLP-1 organizme išsiskiria maždaug 15 minučių po valgio. O piką pasiekia praėjus 30–60 minučių – ypač jeigu maiste būna prebiotinių skaidulų, kuriomis minta žarnyno bakterijos (taip skatinamas dar gausesnis GLP-1 išsiskyrimas).

    Tačiau virškinimo procesas tuo nesibaigia.

    „Valymo komandai“ reikia laiko

    Kai GLP-1 kiekis ima mažėti, žarnyne prasideda kita – ypatinga virškinimo stadija, vadinama migruojančiu motoriniu kompleksu.

    Ši stadija prasideda 2–3 val. po valgio ir trunka apie 90–120 minučių.

    Vaizdžiai tariant, tai žarnyno apsivalymo ciklas, per kurį pašalinamos nesuvirškintos maisto dalelės ir bakterijos. Tai padeda apsisaugoti nuo plonųjų žarnų bakterijų išvešėjimo bei paruošia virškinimo sistemą kitam valgymui.

    Štai kodėl taip svarbu daryti ganėtinai ilgas pertraukas tarp valgių – kad apsivalymo ciklui pakaktų laiko. Jeigu tarp dienos valgių nuolat užkandžiausime, jis neįvyks.

    Geriausia palaukti nuo 4 iki 6 valandų tarp valgių.

    Išvada – geriausia palaukti nuo 4 iki 6 val. iki kito valgymo, kad organizmo „valymo komanda“ spėtų susitvarkyti.

    Kai ji baigia darbą, kūnas apie tai paprastai praneša pats – tikro alkio jausmu.

    Ne visiems vienodai

    Laikytis šių natūralių ritmų – tai lengviausias ir kartu veiksmingiausias būdas užtikrinti žarnyno sveikatą, sako specialistai. Tačiau yra vienas svarbus „bet“.

    Nors 4–6 val. pertraukų tarp valgių taisyklė tinka daugeliui žmonių, turėkite omenyje, kad jūsų individualūs poreikiai gali skirtis.

    Pavyzdžiui, dauguma moterų prieš menstruacijas pastebi padidėjant apetitą.

    Dar 2018 metais atliktas tyrimas patvirtino, kad tomis dienomis moterys likusios norėti kaloringesnio maisto – riebesnio, saldesnio ir sūresnio.

    Tokie svyravimai menstruacinio ciklo metu gali didinti alkį, o sykiu ir paveikti virškinimą – kartais sutrumpindami, kartais pailgindami intervalus tarp valgių.

    Todėl geriausias būdas – įsiklausyti į savo kūną, tiksliau, į alkio balsą ir pagal jį reguliuoti savo mitybą. Nes tik taip organizmas spėja atlikti ir virškinimo, ir apsivalymo procesus.

    Svarbus ciklas

    Tinkamas valgių planavimas, anot gydytojų gastroenterologų, turi aibę privalumų:

    • Suteikia daugiau energijos.

    • Slopina uždegiminius procesus.

    • Mažina pilvo pūtimą.

    • Gerina virškinimą.

    Tokia mityba taip pat gali pagerinti medžiagų apykaitą optimizuodama jautrumą insulinui – tai kritiškai svarbu norint išvengti tokių metabolinių problemų kaip nutukimas ir II tipo diabetas.

    Pertraukos tarp valgių leidžia organizmui pagauti sveiką ritmą. Apie tai retai kada kalbama, bet šis ritmas – prasidedantis nuo alkio, pasibaigiantis valgymu iki pasisotinimo ir ciklui vėl pasikartojant nuo alkio, – ypač svarbus virškinimui.

     

  • Virtuvės šefo patarimai

    Virtuvės šefo patarimai

    Štai 20 geriausių virtuvės šefų patarimų, į kuriuos turėtų atkreipti dėmesį kiekviena namų šeimininkė!

    Norint išvirti sniego baltumo ryžius, į vandenį reikia įpilti šiek tiek acto. Nepersistenkite! Priešingu atveju ryžiai taps lipnūs, tačiau puikiai tiks suši formavimui.

    Kad baklažanai nebūtų kartūs, jie apie 30-40 minučių mirkomi šaltame pasūdytame vandenyje, tačiau tai galima padaryti ir greičiau: daržoves perpjaukite, gausiai pasūdykite ir palikite maždaug 10 minučių, kad išsiskirtų sultys. Po to jas gerai nuplaukite šaltu vandeniu.

    Ruošiant obuolių pyragą Šarlotė, obuolius apvoliokite miltuose. Dėl to jie nenuslys į pyrago dugną.

    Kad kepenėlės visada būtų minkštos, o ne kietos, laikykitės taisyklės jas pasūdyti pačioje kepimo pabaigoje. Dar viena paslaptis – prieš kepant pabarstyti jas cukrumi.

    Norint išgauti aštrų česnakų skonį, nebūtina šio prieskonio dėti į užkandžius ar salotas, tiesiog patrinkite skiltele serviravimo lėkštes.

    Alaus ir sojų padažo su prieskoniais mišinys yra puikus marinatas mėsai. Be to, tamsų alų galima įpilti troškinant daržoves ar verdant bulves, taip suteikiant patiekalui pikantišką skonį ir nuostabų aromatą.

    Daugelis namų šeimininkių yra susidūrusios su problema, kad pjaustant kietai virtus kiaušinius išsibarsto trynys. To galima išvengti, jei peilį pamirkysite šaltame vandenyje –gausite tvarkingus kiaušinio griežinėlius.

    Kad grietinės kremas gautųsi puresnis, įdėkite vieną kiaušinio baltymą.

    Faršas bus skanesnis ir aromatingesnis, jei įdėsite tarkuotų žalių bulvių ir svogūnų, taip pat šiek tiek pakepintų svogūnų.

    Pupeles virkite neuždengę dangčio, tada jos nepatamsės.

    Į baltą mišrainę įpilkite šaukštą pieno ir šiek tiek cukraus, ir ji bus skanesnė. Cukraus dedama ir į barščius, o tai jiems tik į naudą.

    Virdami kavą įberkite žiupsnelį druskos ir gausite aromatingesnį ir skanesnį gaivųjį gėrimą.

    Kepdami mėsą orkaitėje, būtinai ją aptepkite granatų sultimis arba vandenyje atskiestu medumi, tada ji įgaus apetitą žadinančią auksinę plutelę.

    Jei ėmėtės sveiko gyvenimo būdo arba tiesiog norite numesti porą papildomų kilogramų apribodami druskos naudojimą, vietoj jos iš dalies naudokite citrinų sultis, t. y. į nepakankamai sūdytą patiekalą įlašinkite porą lašų citrusinių vaisių sulčių. Patiekalas nepraras skonio, priešingai, taps ne tik sveikesnis, bet ir aromatingesnis.

    Kepdami pyragą, uždenkite jį švaraus, vandenyje sudrėkinto popieriaus lapais – viršus nesudegs.

    Maltus riešutus galima pakeisti džiūvėsėliais – naudinga ir skanu.

    Į daržovių salotas įmaišykite šiek tiek vanilės ir jos sužibės naujomis natomis – taps aromatingesnės ir rafinuotesnės.

    Riešutus daug lengviau nulupti, jei jie apvirti arba pavirti apie 5 minutes (priklausomai nuo to, kokie riešutai ir kaip sunku juos nulupti), o tada nuplauti šaltame vandenyje.

    Prieš kepdami mėsą visada pabarstykite keptuvės dugną druska, kad išvengtumėte purslų.

    Suvytusiems žalumynams galima gražinti prekinę išvaizdą pamirkius juos šaltame vandenyje su actu. Apskritai petražolių ar krapų ryšulėlį visada laikykite stiklinėje vandens, kaip gėlių puokštę, tada jie ilgai išliks švieži.