Žyma: vakcinacija

  • Gyventojai galės vienu metu pasiskiepyti nuo koronaviruso ir gripo

    Gyventojai galės vienu metu pasiskiepyti nuo koronaviruso ir gripo

    Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia, kad nuo spalio 5 d. šalies gydymo įstaigose gyventojai vienu metu galės pasiskiepyti ir nuo COVID-19 ligos, ir nuo gripo. Pranešama, kad šiemet Lietuva įsigijo apie 200 tūkst. gripo ir apie 120 tūkst. COVID-19 vakcinų.

    „Šaltąjį sezoną pradedame pasiruošę. Šio sezono metu sudarome galimybę skiepytis nuo COVID-19 ligos ir nuo gripo vieno vizito metu gydymo įstaigoje. Tai yra patogu, greita ir rekomenduojama ekspertų. Tą gyventojai galės padaryti jau nuo spalio 5 d.“ – pirmadienį žurnalistams sakė SAM kanclerė Jurgita Grebenkovienė.
    „Abi vakcinas jau turime Lietuvoje, jos jau netrukus pasieks gydymo įstaigas“, – pažymėjo ji.
    Skelbiama, kad abejomis vakcinomis vieno vizito metu galės pasiskiepyti visi gyventojai, tačiau labiausiai raginami skiepytis rizikos grupėms priklausantys asmenys.
    „Tai yra gyventojams, kurie yra 65 metų ir vyresni, sergančius lėtinėmis ligomis, slogos ir globos įstaigų gyventojams, nėščiosioms bei sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams. (…) Jiems vakcinos ir vakcinacija bus nemokami“, – teigė J. Grebenkovienė.

    Lietuvoje – apie 200 tūkst. gripo ir 120 tūkst. COVID-19 vakcinų

    Pasak SAM Visuomenės sveikatos departamento, Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėjos Ginretos Megelinskienės, šiemet Lietuva įsigijo apie 200 tūkst. gripo ir apie 120 tūkst. COVID-19 vakcinų.
    „Gripo vakcina yra Influvac Tetra vakcina. Jos įsigyta apie 200 tūkst. dozių“, – pažymėjo G. Megelinskienė ir pridėjo, kad gripo vakcinos poreikius teikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos.
    „Kalbant apie COVID-19 vakcinas, Lietuvoje turime atnaujintas XBB.1.5 vakcinas. Tai yra Biontech Pfizer Comirnaty vakcina. Šios vakcinos turime 115 tūkst. 200 dozių suaugusių asmenų skiepijimui ir 4800 dozių nuo 5 iki 11 metų amžiaus vaikų skiepijimui“, – sakė specialistė.
    Ji taip pat pažymėjo, kad 6 mėn. – 4 metų amžiaus vaikų skiepijimui šį sezoną bus naudojamos originalios Comirnaty vakcinos.
    „Tačiau vyksta darbo grupės balsavimas dėl atnaujintos XBB.1.5 vakcinos įsigijimo šiai amžiaus grupei“, – atkreipė dėmesį G. Megelinskienė.
    Anot jos, gripo vakcina nemokamai bus skiepijami tik rizikos grupių gyventojai, tuo metu nuo COVID-19 ligos nemokamai pasiskiepyti galės visi norintieji.
    „Gripo vakcina, kaip ir iki šiol, valstybės lėšomis yra apmokama rizikos grupėms priklausantiems gyventojams. Tuo tarpu COVID-19 vakcina nemokamai gali pasiskiepyti visi, 6 mėn. amžiaus ir vyresni Lietuvos gyventojai, kurie yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu“, – pažymėjo G. Megelinskienė.
    Pasak specialistės, sveikatos priežiūros įstaigos visoje šalyje jau šiandien gali užsakyti atnaujintas XBB.1.5 vakcinas. Tuo metu gripo vakcinos, kaip pranešė G. Megelinskienė, į asmens sveikatos priežiūros įstaigas jau yra išvežiojamos visą rugsėjį.
    Atkreipiamas dėmesys, kad gyventojams, norintiems pasiskiepyti nuo gripo ir COVID-19, rekomenduojama kreiptis į tą gydymo įstaigą, kurioje jie yra registruoti.

    Norintys gauti vakciną turi kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą

    G. Megelinskienės teigimu, asmenys, norintys pasiskiepyti nuo COVID-19 infekcijos, tą gali padaryti kreipiantis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą arba registruotis internetu bei e. sveikatos sistemoje.
    „Kalbant apie COVID-19 vakcinas, galimybė pasiskiepyti yra bet kurioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Vienas kelias yra skambintis į gydymo įstaigos registratūrą, kitas kelias yra registracija internetu per koronastop.lt“, – spaudos konferencijoje kalbėjo SAM specialistė.
    „Taip pat galima registruotis ir per išankstinę pacientų registracijos sistemą (IPR), kuri yra e. sveikatos dalis“, – pridūrė G. Megelinskienė.
    Anot jos, tie, kurie nori pasiskiepyti ir nuo gripo, turi kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą. Vakcinacijai nuo gripo nėra sukurta internetinė platforma, nes ši vakcina kompensuojama tik rizikos grupei priklausantiems asmenims.
    „Galimybė registruotis vakcinacijai, kalbant apie gripo vakciną, kreipiantis tiesiai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje žmogus registruotas arba, jeigu nepriklauso rizikos grupei ir nori pasiskiepyti ar nori pasiskiepyti savo lėšomis, tokiu atveju į bet kurią asmens sveikatos priežiūros įstaigą“, – kalbėjo G. Megelinskienė.

    Ligoninėse – pirmieji sergantieji COVID-19

    Profesorės Ligitos Jančorienės teigimu, pirmadienį ryte Santaros klinikų Infekcinių ligų centre trečdalis lovų jau yra užimtos pacientų su COVID-19.
    „COVID-19 sezonas po truputį pagauna pagreitį. Šiandien iš ryto Vilniaus universiteto ligoninėje Infekcinių ligų centro maždaug trečdalis stacionarinių lovų šiuo metu yra užimta kaip tik tų pacientų, kurie gydomi dėl COVID-19 infekcijos“, – sakė Infekcinių ligų centro vadovė.
    Vis dėlto, ji pabrėžė, kad ligoninėje gydymo pacientai priklauso rizikos grupei.
    „Visi pacientai priklauso rizikos grupei“, – pridūrė L. Jančorienė.

  • Nuo ŽPV bus skiepijami ir berniukai

    Nuo ŽPV bus skiepijami ir berniukai

    Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad nuo šių metų vasario 1 d. pasiskiepyti nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) galės ne tik 11 metų mergaitės, bet ir berniukai. Iki šiol Lietuvoje pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo ŽPV infekcijos buvo skiepijamos tik vienuolikmetės mergaitės.

    „Šie skiepai reikalingi visiems vaikams, tiek mergaitėms, tiek berniukams. Neatsitiktinai kai kurios Europos šalys jau yra išplėtusios skiepijimų programas ir įtraukė to paties amžiaus berniukų skiepijimą nuo ŽPV infekcijos į nacionalines skiepijimo programas. Džiaugiuosi, kad ir Lietuvoje visi vaikai galės pasiskiepyti nuo ŽPV infekcijos. Kai kurios šalys, kuriose aktyviai skiepijama nuo ŽPV infekcijos, praneša, kad sumažėjo ikivėžinių susirgimų skaičius“, – teigia NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė.

    Skiepijimo schemą sudaro dvi ŽPV vakcinos dozės, tarp pirmos ir antros ŽPV vakcinos dozių turi būti ne trumpesnis kaip 6 mėnesių laikotarpis. Nemokamai bus galimybė pasiskiepyti dviem vakcinos dozėmis.

    ŽPV infekcija yra virusinė infekcija, dažniausiai perduodama lytiniu keliu per tiesioginį sąlytį su užsikrėtusiu asmeniu. Tai yra dažniausia pasaulyje lytiniu keliu perduodama infekcija.

    Šiuo metu žinoma daugiau kaip 200 žmogaus papilomos viruso tipų, iš kurių apie 40 tipų aptinkama lytinių organų gleivinėje. ŽPV tipai turi onkogeninių, t. y. galinčių sukelti vėžį, savybių. Vieni iš jų kelia mažą, kiti – didelę vėžio išsivystymo riziką. Galima užsikrėsti iš karto ne vienu, bet keliais ŽPV tipais, rašoma pranešime.

    „Didelės rizikos ŽPV gali sukelti išangės ir lytinių organų vėžį, tam tikrus galvos ir kaklo vėžinius susirgimus, kurie pasireiškia tiek vyrams, tiek moterims. Užsikrėtus mažos rizikos ŽPV, gali atsirasti lytinių organų ir išangės karpų“, – paaiškina NVSC specialistė.

    Maždaug apie 90 proc. ŽPV infekcijos atvejų per porą metų praeina be jokio gydymo, savaime. Tačiau kartais ŽPV pasilieka organizme ir sukelia lėtinį uždegimą arba kitas sveikatos problemas, kurios neretai priklauso nuo ŽPV tipo. Ilgainiui ŽPV organizme gali sukelti audinių supiktybėjimą ir vėžį.

    Kad būtų išvengta rizikos užsikrėsti ŽPV, rekomenduojamos šios prevencijos priemonės: rizikingo seksualinio elgesio vengimas; apsaugos priemonių (prezervatyvų) naudojimas lytinių santykių metu; tabako vartojimo mažinimas arba atsisakymas; lytiškai plintančių infekcijų gydymas, pažymima pranešime.

    Specialistai pabrėžia, kad efektyviausia priemonė – skiepai, kurie apsaugo nuo gimdos kaklelio vėžio, kitų didelio laipsnio lytinių organų audinių pažeidimų bei karpų, sukeltų ŽPV. Tikslingiausia skiepus skirti 9–13 metų tiek mergaitėms, tiek berniukams ir jaunesnio amžiaus moterims (iki 26 metų), dar nesusidūrusioms su ŽPV (prieš pirmąjį jų lytinį kontaktą).

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad vakcinos yra profilaktinės, ne gydomosios: jeigu prieš skiepijantis buvo nustatyta ikivėžinių pokyčių gimdos kaklelyje, makštyje, tai pasiskiepijus tie pokyčiai neišnyks ir paskiepytos moterys bus apsaugotos tik nuo ŽPV tipų, kuriais dar nėra užsikrėtusios.

  • Vakcinos nuo gripo pasiekė šalies poliklinikas: prognozuoja sunkų gripo sezoną

    Vakcinos nuo gripo pasiekė šalies poliklinikas: prognozuoja sunkų gripo sezoną

    Pastaraisiais metais sumažėjus sergamumui gripu, gerokai nukrito ir norinčiųjų pasiskiepyti skaičius – per praėjusį gripo sezoną nuo jo pasiskiepijo tik 8 proc. gyventojų, rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenys.

    Tačiau sveikatos priežiūros ekspertai prognozuoja, kad šiemet gripo sezonas bus kupinas iššūkių.

    Per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje sergamumo gripu rodikliai krito žemyn: ikipandeminiu 2018-2019 m. sezonu užfiksuota beveik 50 tūkst. gripo atvejų, o 2020-2021 m., prasidėjus COVID-19 pandemijai, sergančių skaičius tesiekė 302.

    Tačiau sušvelnėjus COVID-19 pandemijos valdymo priemonėms, infekcinės ligos sugrįžta – tai rodo ir pernykštis, 2021–2022 m., gripo sezonas, kai gripo atvejų registruota jau 20 kartų daugiau palyginti su užpernykščiu sezonu, t. y. užfiksuota 6 tūkst. atvejų.

    „Remdamasi savo ilgamete patirtimi imunoprofilaktikos srityje galiu pasakyti, kad šiųmetinis gripo sezonas turėtų būti išties sunkus. Tai matyti jau pagal dabar vyraujančius peršalimo ligų simptomus. Požymiai šiemet labai įvairūs – net iki vėmimo ir viduriavimo. Pacientų slogos – pūlingos, temperatūros – aukštos, o gerklės – raudonos. Tai reiškia, kad šiuo metu vyrauja tam tikri virusai, kurie pažeidžia daug organizmo sistemų, ne tik vieną. Bijome, kad visi kiti virusai gali tarsi atverti vartus organizme gripui. Todėl labai rekomenduočiau gyventojams suskubti pasiskiepyti“, – prognozėmis dalijasi Naujininkų klinikos vaikų ligų gydytoja Janina Zupkauskienė.

    Australijoje pasibaigus žiemos ir atitinkamai gripo sezonui, pasirodė naujausia Australijos gripo stebėsenos ataskaita, kuri atskleidė, kad sergamumas gripu jau pranoko pastaruosius karantininius sezonus ir pasiekė ikipandeminį lygį.

    Labiausiai serga vaikai

    Australijos sveikatos priežiūros ekspertai taip pat užfiksavo itin didelį vaikų sergamumą – daugiausiai sirgo 5-19 metų amžiaus asmenų grupė, didelis sergamumas fiksuotas ir jaunesnių nei 5 metų amžiaus vaikų grupėje.

    Tokias pačias tendencijas atskleidžia ir NVSC duomenys, kurie rodo, kad praėjusį gripo sezoną dažniau sirgo vaikai – jie sudarė 69,6 proc. visų susirgusiųjų gripu (4196 atvejai).

    „Turime nemažai įvairiomis lėtinėmis ligomis sergančių vaikų, kurie priskiriami gripo rizikos grupei – daug vaikų serga bronchine astma, turi įgimtas širdies ydas, kovoja su inkstų pažeidimais, ligų sąrašas yra labai ilgas. Apskritai visi vaikai galėtų būti priskiriami rizikos grupei. Priklausomai nuo vakcinų gamintojų, vaikus galima skiepyti jau nuo šešių mėnesių. Dažniausiai suskumba tie tėvai, kurių vaikai lanko darželius, nes ten didelė tikimybė užsikrėsti gripu“, – aiškina J. Zupkauskienė.

    Sveikatos priežiūros ekspertų teigimu, vaikų skiepijimas yra itin svarbus, mat jie kontaktuoja tiek su tėvais, tiek su seneliais, kurie priskiriami vienai didžiausių rizikos grupei.

    Skiepytis poliklinikose saugu

    Gydytojos teigimu, šis gripo sezonas bus sudėtingesnis, nes nebėra karantino metu taikytų viruso valdymo priemonių, kurios padėjo pažaboti ne tik pandemiją, bet ir kitas infekcines ligas.

    „Dabar esame laisvi, atviri, einame, kur norime, kaukę renkasi užsidėti tik retas, todėl suvaldyti gripo plitimą bus sunkiau. Sveikatos priežiūros įstaigose taip pat tvyro įtampa dėl laukiančių darbo apimčių. Viskas būtų kitaip, jei skiepytųsi daugiau žmonių – tada ne tik sirgimo atvejų būtų mažiau, bet ir būtų lengvesnė sirgimo eiga. Deja, turime nemažai žmonių, kurie sąmoningai vengia skiepytis, nes netiki vakcinomis. Jeigu pažiūrėtume, kas skiepijasi, tai kasmet išvystume pasikartojančias tas pačias pavardes žmonių, kurie išties rūpinasi savo sveikata“, – kalba J. Zupkauskienė.

    Ji priduria, kad gripo sezoną apsunkins ir tai, kad COVID-19 virusas taip pat niekur nedingo, tikimasi susirgimų skaičiaus augimo.

    „Šiuo metu poliklinikoje organizuojamas skiepijimo procesas – nuo gripo skiepytis kviečiami vyresni nei 65-erių metų žmonės, priskiriami vienai pagrindinių rizikos grupei. Kita – lėtinėmis ligomis sergantys pacientai. Patenkantiems į rizikos grupes ir norintiems pasiskiepyti tereikia paskambinti į registratūrą ir atvykti pas savo šeimos gydytoją, o rizikos grupei nepriskiriami gyventojai jau intensyviai skiepijami šalies vaistinėse“, – sako Naujininkų klinikos gydytoja, pridurdama, kad skiepytis poliklinikose yra saugu.

    Skiepytis nuo gripo rekomenduojama prieš prasidedant gripo sezonui – spalio-lapkričio mėn., tačiau tai daryti galima ir viso sezono metu. Imunitetas susiformuoja per 2 savaites. Skiepai nuo sezoninio gripo yra saugūs, o šalutiniai poveikiai pasitaiko labai retai – gripo vakcina, kaip ir kitos negyvos vakcinos, nesukelia pačios ligos.

    Rizikos grupėms priklausantiems gyventojams skiepijantis nuo gripo yra patogi proga vienu kartu nemokamai pasiskiepyti ir nuo COVID-19 ligos, skiepijama vienu metu, tik į skirtingas rankas.

  • Prasidėjo antrasis vakcinacijos adaptuotomis vakcinomis etapas

    Prasidėjo antrasis vakcinacijos adaptuotomis vakcinomis etapas

    Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad prasidėjo antrasis vakcinacijos adaptuotomis vakcinomis etapas. 18-os sulaukę ir vyresni šalies gyventojai jau gali pasiskiepyti antrąja sustiprinančiąja COVID-19 vakcinos doze, naudojant adaptuotas vakcinas.

    Iki šiol tokią galimybę turėjo tik rizikos grupių asmenys. Gyventojai bus skiepijami tuo metu asmens sveikatos priežiūros įstaigose turimomis vakcinomis, teigiama SAM pranešime žiniasklaidai.

    „Lietuvą pasiekiant vis naujoms adaptuotų vakcinų siuntoms, išplečiamas gyventojų ratas, kurie gali vakcinuotis. Tyrimų duomenys rodo, kad Omikron atmaina Europoje yra dominuojanti, todėl raginu gyventojus nedelsti ir sustiprinti savo imunitetą adaptuotąja vakcina, taip išvengiant arba sumažinant COVID-19 padarinius organizmui“, – sako sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė.

    Vien per rugsėjį į Lietuvą yra pristatyta per 100 tūkst. adaptuotų vakcinų vienetų. Planuojama, kad per spalį jų bus atvežta dar kiek daugiau nei 500 tūkst. dozių.

    Vakcinaciją nuo COVID-19 vykdo gydymo įstaigos. Gyventojai, norintys vakcinuotis stiprinančiąja doze, turi registruotis internetu arba kreiptis į savo gydymo įstaigą. Registracija internetu vyksta svetainėje Koronastop.lt, prisijungus per Elektroninius valdžios vartus. Registruojantys galima pasirinkti skiepijimo vietą bei laiką savo gydymo įstaigoje. Užregistruoti galima ir kitą asmenį, pavyzdžiui, šeimos narį, – tokiu atveju prisijungus savo vardu reikės įvesti registruojamo paciento asmens kodą.

    Rizikos grupėms priklausantiems asmenims SAM rekomenduoja vienu metu pasiskiepyti nuo COVID-19, gripo ir pneumokokinės infekcijos. Tą galima padaryti vienu metu. Dėl skiepų rekomenduojama individualiai pasitarti su savo šeimos gydytoju.

    Iki šiol skiepytis pirmąja sustiprinančiąja doze adaptuotomis vakcinomis galėjo visi gyventojai nuo 12 m. amžiaus, antrąja sustiprinančiąja doze buvo skiepijami rizikos grupėms priklausantys asmenys, teigiama pranešime.
    SAM atkreipia dėmesį, kad negalima nuspėti, kurios adaptuotos vakcinos užtikrins geriausią apsaugą, nes negalima numatyti, kokie viruso variantai atsiras ir cirkuliuos vėliau rudenį ir žiemą. Visos patvirtintos adaptuotos vakcinos yra tinkamos gyventojų vakcinacijai sustiprinančiąja doze. Pirmai arba antrai sustiprinančiajai dozei bus skiriama ta adaptuota vakcina, kuri tuo metu bus gydymo įstaigoje.

    Pirma sustiprinančiąja vakcinos doze jau yra paskiepyta kiek daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų, antrąja sustiprinančiąja doze –daugiau nei 3500 tūkst. žmonių, rašoma pranešime žiniasklaidai.