Japonijos mokslininkai iš Osakos universiteto padarė tai, apie ką svajojo milijonai žmonių: jie sukūrė molekulę pavadinimu PA-915, galinčią slopinti depresijos ir streso simptomus beveik du mėnesius po vos vienos injekcijos.
Iš esmės tai gali tapti pirmąja pasaulyje „vakcina nuo depresijos“ – ne kasdien vartojama piliule, o ilgalaike psichikos apsauga.
Kaip ji veikia ir kada galėtų pasirodyti vaistinėse?
Kas yra molekulė PA-915
Osakos universiteto tyrėjai žengė didelį žingsnį siekdami išvaduoti žmones nuo lėtinio streso ir depresijos.
Jie sukūrė molekulę PA-915, kuri slopina depresijos ir nerimo simptomus iki aštuonių savaičių po vienos injekcijos.
Tyrimas, paskelbtas žurnale Molecular Psychiatry, jau vadinamas proveržiu – anksčiau mokslininkams nepavykdavo pasiekti tokio ilgalaikio poveikio be rimtų šalutinių reakcijų.
Kaip veikia naujasis vaistas nuo depresijos ir streso
Šio preparato veikimo principas paprastas, bet genialus: PA-915 blokuoja receptorių PAC1, atsakingą už organizmo streso reakciją.
Šis receptorius padeda nervų sistemai „įjungti nerimą“, kai žmogus atsiduria pavojingoje situacijoje.
Problema ta, kad daugeliui žmonių šis receptorius išlieka aktyvus net ir be priežasties, sukeldamas depresiją, panikos priepuolius ar lėtinį nuovargį.
PA-915 tarsi „nutildo“ šį signalą, leisdamas smegenims nurimti ir atkurti vidinę pusiausvyrą.
Naujasis antidepresantas: bandymai ir rezultatai
Preparato poveikis buvo patikrintas su laboratorinėmis pelėmis, kurios buvo specialiai veikiamos stresu: socialine izoliacija, hormoniniais sutrikimais ir agresyvių kaimynų aplinka.
Po injekcijos gyvūnai tapo ramesni, aktyvesni ir geriau atliko atminties testus.
Nerimo ir depresijos požymiai sumažėjo, o pažintinės funkcijos, priešingai, pagerėjo.
Mokslininkai pažymi, kad PA-915 veikia selektyviai – sveikų gyvūnų elgesys nesikeitė.
Tai reiškia, kad vaistas neveikia sveikos psichikos, o tik „išjungia“ patologinį stresą.
Ateityje PAC1 receptorių blokavimas gali tapti nauja kryptimi gydant nerimo sutrikimus ir depresiją – ypač tiems pacientams, kuriems įprasti antidepresantai neveiksmingi.
Šiuo metu tyrėjai ruošiasi bandymams su sudėtingesniais gyvūnų modeliais ir, ilgainiui, su žmonėmis.
Kada „vakcina nuo streso“ pasieks vaistines
Tokios „vakcinos nuo streso“ pasirodymo vaistinėse galima tikėtis ne anksčiau kaip po penkerių metų.
Šiuo metu molekulė išbandyta tik su gyvūnais, todėl laukia ilgas klinikinių tyrimų kelias.
Tačiau jei rezultatai pasitvirtins ir su žmonėmis, PA-915 gali tapti tikru išsigelbėjimu tiems, kurie gyvena nuolatinėje įtampoje ir jau seniai ieško vaisto, kuris iš tiesų veiktų.
Kai kurie žmonės įsitikinę, kad jei vaikystėje neturėjo alergijos, tai ir suaugę jos neįgis. Tačiau tikrovė kitokia – alerginė reakcija gali pasireikšti ir po 20 ar daugiau metų, visai netikėtai.
Yra bent septyni kiti panašūs sveikatos mitai, kuriais žmonėms jau seniai derėtų nebetikėti. Kai kurie jų tikrai nustebins.
1. Antibiotikai nepadeda nuo peršalimo ir gripo
Daugelis vis dar mano, kad antibiotikai – universali priemonė nuo bet kokio peršalimo. Tačiau peršalimą ir gripą sukelia virusai, o antibiotikai veikia tik bakterijas. Be reikalo vartojami antibiotikai ne tik nepadeda, bet ir kenkia – didina šalutinių poveikių riziką bei skatina bakterijų atsparumą.
Sergant ūminėmis kvėpavimo takų virusinėmis infekcijomis padeda poilsis, skysčiai ir prireikus karščiavimą mažinantys vaistai. Antibiotikus skiria tik gydytojas ir tik tada, kai jie iš tiesų būtini.
2. Vitaminas C ne taip stipriai saugo nuo peršalimo, kaip manoma
Mitą, kad vitaminas C apsaugo nuo peršalimo, girdėjome dešimtmečius. Tačiau mokslas rodo ką kita – daugumai žmonių reguliarus jo vartojimas nesumažina rizikos susirgti. Kai kuriuose tyrimuose vitaminas C tik šiek tiek sutrumpino simptomų trukmę – maždaug 8 % suaugusiųjų.
Apelsinai ir citrinos, žinoma, naudingi, bet stebuklo iš jų tikėtis neverta. Kur kas svarbiau – subalansuota mityba ir pakankamas miegas.
3. „Detokso“ dietos neveikia
Reklamuojamos sultys žada „išvalyti organizmą nuo toksinų“. Skamba patraukliai, tačiau iš tiesų mūsų kepenys, inkstai ir žarnynas tai daro kasdien – be jokių detokso programų. Nėra mokslinių įrodymų, kad tokios dietos gydo ligas ar prailgina gyvenimą.
Norite iš tiesų palaikyti sveikatą? Valgykite daugiau daržovių, natūralių produktų, gerkite vandenį, miegokite ir judėkite – tai veikia daug geriau nei bet kokie madingi „valymai“.
4. Vakcinos nesukelia autizmo
Vienas pavojingiausių mitų – esą skiepai sukelia autizmą. Ši idėja kilo iš publikacijos, kuri vėliau buvo oficialiai atšaukta dėl klaidų ir duomenų klastojimo. Nuo to laiko atlikta daugybė tyrimų, ir visi jie parodė: tarp vakcinų ir autizmo nėra jokio ryšio.
Skiepai yra saugūs ir apsaugo nuo pavojingų ligų. Individualius atvejus visada galima aptarti su gydytoju, tačiau masinis atsisakymas skiepytis kelia realią grėsmę visuomenei.
5. Cukrus nesukelia vaikų hiperaktyvumo
Daugelis tėvų įsitikinę, kad saldumynai paverčia vaiką „raketa“, bet moksliniai tyrimai rodo priešingai – cukrus neveikia elgesio ar dėmesio. Dažniausiai tai lūkesčio efektas: suaugusieji labiau pastebi vaiko aktyvumą po saldumynų, nes to tikisi.
Vis dėlto cukraus perteklius žalingas – jis didina nutukimo ir medžiagų apykaitos sutrikimų riziką. Tačiau nuo vieno torto gabalėlio vaikas netaps aktyvesnis nei įprastai.
6. Glitimas nekenkia visiems
Pastaruoju metu glitimas dažnai paskelbiamas sveikatos priešu, tačiau jo atsisakyti reikia tik tiems, kurie turi celiakiją, alergiją kviečiams ar retas jautrumo formas.
Sveikiems žmonėms glitimo ribojimas jokios naudos neteikia, o gali net pakenkti – sumažėja skaidulų ir B grupės vitaminų suvartojimas. Jei jaučiate simptomus, reikėtų atlikti tyrimus, o ne aklai sekti mados tendencijomis.
7. Šaltis ne visada sukelia peršalimą
Posakis „peršalau, nes sušalau“ skamba pažįstamai, bet tai klaidinga. Ligas sukelia virusai, tiksliau – rino virusai. Pats šaltis neužkrečia, tačiau netiesiogiai prisideda: žiemą daugiau laiko praleidžiame uždarose patalpose, daugiau kontaktuojame vieni su kitais, o kai kurie virusai aktyviau dauginasi vėsesniuose nosies takuose. Todėl ligų protrūkių būna daugiau būtent šaltuoju metu. Tikroji profilaktika – rankų plovimas, patalpų vėdinimas ir vakcinacija.
Nors šiuolaikinė medicina yra labai pažangi, užkrečiamosioms ligoms valdyti galingesnis ginklas už vakcinas dar nėra išrastas. Didžiausios pandemijos žmonijos istorijoje buvo suvaldytos tik pasitelkiant skiepus, todėl, siekiant ir toliau sėkmingai suvaldyti koronaviruso plitimą, svarbu laikytis rekomendacijų dėl vakcinacijos ir tokiu būdu apsaugoti save ir savo aplinką.
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) atstovė spaudai Aistė Tautvydienė aiškina, kaip veikia vakcina, patekusi į žmogaus organizmą, ir akcentuoja skiepijimosi būtinumą, naudą bei svarbą, norint suvaldyti užkrečiamųjų ligų plitimą, tarp jų ir COVID-19.
Pasak specialistės, visuomenėje vis dar sklandantys mitai, kad vakcinos nuo COVID-19 ligos gali sukelti nevaisingumą ar net mirtį, neturi jokių sąsajų su moksliniais įrodymais ir atliktais tyrimais.
Kaip veikia vakcina?
Vakcinos yra laikomos saugiausia ir patikimiausia apsauga nuo tam tikrų užkrečiamųjų ligų. Pasak A. Tautvydienės, jos sukuria organizmo apsaugą – padeda paruošti žmogaus imuninę sistemą atpažinti ir apsiginti nuo užkrečiamųjų ligų sukėlėjų.
„Daugelio vakcinų sudėtyje yra antigeno – susilpninto ar nukenksminto pavidalo viruso ar bakterijos, kuri negali sukelti ligos. Pasiskiepijus žmogaus imuninėje sistemoje sukuriama imuninė atmintis ir aktyvuojamos imuninės ląstelės kraujyje, kaulų čiulpuose ir visame organizme. Paskiepyto žmogaus imuninė sistema atpažįsta antigeną kaip svetimkūnį. Vėliau, jei žmogus susiduria su tam tikru virusu ar bakterija, imuninė sistema juos prisimena. Tuomet aktyvuojamos imuninės sistemos ląstelės, kurios sunaikina ligą sukeliantį virusą arba bakteriją ir pagamina antikūnus“, – apie organizmo reakciją į vakciną aiškina specialistė.
Dauguma vakcinų nuo COVID-19 ligos imuninį atsaką sukelia į nedidelį viruso SARS-CoV-2, sukeliančio COVID-19 ligą, fragmentą.
A. Tautvydienė pažymi – vakcinoje nėra paties viruso ir ji negali sukelti COVID-19 ligos: „Kai žmogui suleidžiama vakcina nuo COVID-19, jo organizmo ląstelės geba „perskaityti“ vakcinoje užkoduotą genetinę informaciją ir pradeda gaminti dyglio baltymą. Jeigu paskiepytas žmogus užsikrečia SARS-CoV-2 virusu, jo imuninė sistema virusą geba atpažinti ir yra pasiruošusi su juo kovoti: antikūnai ir imuninės ląstelės, veikdamos kartu, gali sunaikinti virusą, užkirsti kelią jo patekimui į organizmo ląsteles ir sunaikinti užkrėstas ląsteles, taip padėdami apsisaugoti nuo COVID-19 ligos.“
Susiformuoja kolektyvinis imunitetas
Skirtingos vakcinos apsaugo žmogaus organizmą nuo konkrečios ligos visą gyvenimą arba tam tikrą laiką. Apsaugos trukmė priklauso ir nuo ligos, nuo kurios siekiama apsaugoti.
„Kai kurios vakcinos apsaugo nuo ligos tik tam tikrą laikotarpį ir gali reikėti stiprinamųjų dozių. Kitu atveju imunitetas susidaro visam gyvenimui. Pavyzdžiui, vakcinos nuo gripo apsauga trunka tik vieną sezoną, o nuo difterijos – 5–10 metų“, – teigia A. Tautvydienė. Ji papildo: tam, kad vakcina būtų efektyvi ir susidarytų imunitetas, būtina laikytis atitinkamos skiepijimo sekos, kuri yra nurodyta kiekvienos vakcinos informaciniuose dokumentuose.
Svarbu suprasti, kad vakcinos apsaugo ne tik pasiskiepijusįjį, bet ir nepaskiepytus visuomenės narius, pavyzdžiui, vaikus, kurių dar negalima skiepyti dėl amžiaus, arba žmones, kurių imuninė sistema susilpnėjusi. Tačiau tam, kad kolektyvinis imunitetas susidarytų, turi būti paskiepyta pakankamai daug gyventojų.
Spekuliacijos prieštarauja mokslo įrodymams
A. Tautvydienė akcentuoja, kad visos Europos Sąjungoje registruotos vakcinos yra ištirtos ikiklinikiniais ir klinikiniais tyrimais.
„Tiek vakcinų, tiek bet kokio kito vaisto toksiškumas visada yra vertinamas ikiklinikinių tyrimų metu. Kuriant vakcinas nuo COVID-19 ligos, be bendrojo toksiškumo tyrimų, buvo atlikti poveikio dauginimuisi ir vystymuisi tyrimai. Tyrimai su gyvūnais tiesioginio ar netiesioginio kenksmingo toksinio poveikio nėštumui, embriono ar vaisiaus vystymuisi, gimdymui ar postnataliniam vystymuisi neparodė. Vakcinų sudėtyje esančios medžiagos nesąveikauja su žmogaus DNR ir nesukelia genetinių pokyčių, nes nepatenka į ląstelės branduolį, kuriame yra DNR. Kitaip tariant, nėra biologinio mechanizmo, dėl kurio galėtų pasireikšti DNR pažaida ir mutacijos. Tai yra labai svarbus argumentas, kuris turėtų nuraminti jaunus žmones, besibaiminančius dėl savo reprodukcinės funkcijos ateityje“, – tvirtina specialistė.
A. Tautvydienė pabrėžia: tam, kad vakcina būtų efektyvi ir susidarytų imunitetas, būtina laikytis atitinkamos vakcinavimo sekos.
Ryšys tarp vakcinos ir mirties – nenustatytas
Kalbant apie mirtis, kurias neva galėjo nulemti vakcinos nuo COVID-19, A. Tautvydienė atkreipia dėmesį į tai, kad, nepaisant to, jog per visą vakcinacijos laikotarpį VVKT gavo 35 pranešimus apie žmonių mirtis po vakcinavimo, nė vienu atveju priežastinis ryšys tarp vakcinos ir mirties nebuvo nustatytas.
„Norėtume priminti, kad kiekvieno pranešimo duomenų vertinimas yra individualus. Įtariamos nepageidaujamos reakcijos, taip pat ir mirties, priežastinis ryšys vertinamas pagal tam tikrus kriterijus.
Kitaip tariant, vertinama, ar po skiepijimo buvo pasireiškę nepageidaujamų simptomų, ar nustatyta laboratorinių ar kitų tyrimų pakitimų, ar yra kitų duomenų, patvirtinančių, kad tai galėjo sutrikdyti asmens sveikatą ar net sukelti mirtį. Jei patvirtinančių duomenų nenustatoma, tuomet svarbu įvertinti, ar yra kitų galimų mirties priežasčių ir ar mirtis tikėtina, atsižvelgiant į vakcinos veikimo būdą bei sukeliamus poveikius. Šiais atvejais ypač svarbi informacija ir apie tai, kokiomis lėtinėmis ar kitomis ligomis asmuo sirgo iki skiepijimo, bei duomenys apie kitus jo sveikatos būklės rodiklius“, – informacija dalijasi VVKT atstovė spaudai.
Vietinė reakcija į skiepą – normali praktika
Anot A. Tautvydienės, dažniausiai pasitaikę šalutiniai poveikiai, pasiskiepijus nuo COVID-19 ligos, buvo lengvi arba vidutinio sunkumo, o žmonių sveikata pagerėjo per kelias dienas po vakcinavimo.
„Žmonės jautė skausmą bei patinimą injekcijos vietoje, nuovargį, skundėsi galvos, raumenų ir sąnarių skausmais, šaltkrėčiu ir karščiavimu. Taip pat buvo fiksuojama paraudimų injekcijos vietoje, retesniais atvejais – pykinimas, vėmimas, niežėjimas injekcijos vietoje, galūnių skausmas, padidėję limfmazgiai, miego sutrikimai“, – teigia ji.
Primenama, kad, pasireiškus net ir lengvai vietinei reakcijai po vakcinavimo, piliečiai raginami apie tai pranešti VVKT. Pranešimą kiekvienas gali pateikti šiais būdais:
Jei pacientas nenori pranešimo apie patirtą nepageidaujamą reakciją pateikti pats, gali paprašyti, kad tai už jį padarytų kitas asmuo, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros specialistas ar vaistininkas.
Pataria nerizikuoti savo sveikata
Pašnekovė pabrėžia – skiepijimosi tikslas nėra vien tik išvengti konkrečios ligos, šiuo atveju COVID-19, tačiau, ja susirgus, sirgti lengviau, išvengti komplikacijų.
„Atminkite, kad tiek COVID-19, tiek kitos užkrečiamosios ligos labai plinta visuomenėje, ypač tais atvejais, kai nėra susiformavęs kolektyvinis imunitetas. Todėl nesiskiepyti – tai prisiimti šių ligų riziką arba padėti joms plisti“, – pastebi specialistė.
Registruotis stiprinamajai vakcinos nuo COVID-19 ligos dozei galima internetu www.koronastop.lt.
Vakcinuotis taip pat galima pas šeimos gydytoją. Norėdami sužinoti, ar asmens sveikatos priežiūros įstaiga vykdo skiepijimą nuo COVID-19 ligos, gyventojai turėtų kreiptis į įstaigos registratūrą.
Jei turite papildomų klausimų dėl vakcinų ar vakcinavimo proceso, atsakymus galite rasti interneto svetainėje www.koronastop.lt/vakcinavimas.
Jau kitą savaitę Lietuvos gyventojai galės skiepytis adaptuotomis COVID-19 vakcinomis, teigia sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė. Viceministrė atkreipia dėmesį, kad adaptuotos vakcinos skirtos revakcinacijai.
„Adaptuotos vakcinos veikia taip, kaip ir originalios, tačiau jos yra skirtos revakcinacijai arba sustiprinančiąjai dozei. Jau ateinančią savaitę galėsime vakcinuotis šiomis vakcinomis“, – antradienį SAM surengtoje spaudos konferencijoje žurnalistams teigė A. Bilotienė Motiejūnienė.
Anot viceministrės, Lietuvą pasieks 100 tūkst. „Pfizer“ ir 10 tūkst. „Moderna“ vakcinų.
„(Adaptuotos – ELTA) vakcinos, kurių laukiame, gali išplėsti apsaugą prieš skirtingas atmainas, todėl tikimasi, kad jos padės išlaikyti optimalią apsaugą nuo COVID-19 ligos”, – nurodė A. Bilotienė Motiejūnienė.
Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė teigia, kad adaptuota COVID-19 vakcina galės vakcinuotis dvylikos metų amžiaus ir vyresni asmenys.
„Skiepijimas vyks šiomis vakcinomis tik kaip sustiprinančiąja doze. Žmonės, kurie dar nėra baigę pirminės vakcinacijos, galės pasiskiepyti vadinamąja klasikine vakcina, tai tomis vakcinomis, kurios buvo ir iki šiol Lietuvoje, o vėliau jau kaip sustiprinančiąją dozę galės gauti ir adaptuotą vakciną, kuri suteiks platesnę apsaugą, kadangi ši apsauga yra dvivalentė, skirta tiek originaliai viruso atmainai alfa, tiek ir omikron potipipiui“, – aiškino G. Megelinskienė
Vis tik, G. Megelinskienė atkreipia dėmesį, kad šiuo metu yra nustatytos gyventojų grupės, kurios gali pasiskiepyti šia doze – tai aštuoniolikos metų amžiaus ir vyresni asmenys, sergantys lėtinėmis imunitetą silpninančiomis ligomis, taip pat 60 metų amžiaus ir vyresni asmenys bei lėtinėmis ligomis sergantys asmenys nepriklausomai nuo jų amžiaus, kuriems yra didesnė rizika sirgti sunkesne COVID-19 ligos forma.
ES vaistų priežiūros institucija ketvirtadienį patvirtino „Valneva“ skiepą nuo COVID-19.
Tai jau šeštoji Europoje patvirtinta vakcina nuo koronaviruso, joje naudojama labiau tradicinė technologija nei kitose rinkoje esančiose vakcinose, todėl įmonė tikisi, kad tai sumažins abejones dėl skiepų.
Prancūzijos ir Austrijos vaistų gamintojos skiepo sudėtyje yra inaktyvuotų originalios koronaviruso atmainos dalelių, kurios negali sukelti infekcijos.
„Europos vaistų agentūra rekomendavo išduoti leidimą prekiauti „Valneva“ vakcina nuo COVID-19, kuri skirta pirminiam 18-50 metų amžiaus žmonių skiepijimui“, – pranešė Amsterdame įsikūrusi agentūra.
„Atlikęs išsamų vertinimą, EVA Žmonėms skirtų vaistų komitetas bendru sutarimu nusprendė, kad duomenys apie vakciną yra patikimi ir atitinka ES veiksmingumo, saugumo ir kokybės kriterijus”, – teigė agentūra.
Praėjusį mėnesį Europos Komisija pareiškė, kad ketina nutraukti susitarimą pirkti „Valneva“ vakciną, nes dar nebuvo išduotas leidimas ja prekiauti.
EK buvo pasirašiusi susitarimą dėl 60 mln. vakcinos VLA2001 dozių pirkimo 2022 ir 2023 metais