Žyma: vaistinės

  • Provincijos vaistinėms – liūdna ateitis

    Provincijos vaistinėms – liūdna ateitis

    Didžiulėje Panevėžio rajono teritorijoje šiuo metu veikia viso labo trys vaistinės – Krekenavoje, Raguvoje ir Ramygaloje.

    Dar neseniai kaimo žmones aptarnavusi Tiltagalių vaistinė uždaryta nuo žiemos, kai susirgo vienintelė jos darbuotoja.

    Be vaistinės liko ir smilgiečiai. Prieš mėnesį palaidoję ligos pasiglemžtą darbingo amžiaus Smilgių vaistininkę, vietiniai nebesitiki, kad šią taip reikalingą specialistę kas pakeistų.

    Jei gyvenimas nesiųs išbandymų, Krekenavos ir Ramygalos vaistinės turėtų gyvuoti dar bent penkerius metus.

    O štai Raguvos vaistinei gresia būti uždarytai jau šios vasaros viduryje.

    Prilygtų stebuklui

    Šiųmetės liepos pradžia sutampa su terminu, kai į Europos Sąjungą įstojusi Lietuva įsipareigojo, kad bet kokio dydžio vaistinėse privalo dirbti bent vienas universitetinį išsilavinimą turintis vaistininkas.

    Iki šiol jose tebedirba ir aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintys specialistai, sovietmečiu vadinti provizoriais, ir tie, kurių išsilavinimas prilyginamas įgyjamam kolegijose – vaistininkų padėjėjai arba farmakotechnikai.

    Naujasis reikalavimas vaistinėms turėti universitetinio lygio specialistą itin opus provincijose. Tokių nesant, joms gresia vienintelis kelias – užsidaryti. Į rajonų miestelius prikviesti dirbti universitetinį diplomą turinčių vaistininkų prilygtų kone stebuklui.

    „Nerimaudami, kad gali būti uždarytos vaistinės, tų miestelių žmonės rinko parašus, protestavo prieš naują tvarką, reikalavimais užvertė visas įmanomas valstybės institucijas. Siuntė protesto laiškus ir prezidentui, ir Seimo nariams, ir Sveikatos apsaugos ministerijai, Vaistų kontrolės tarnybai.“

    G. Gudžiūnienė

    „Jau greitai sueis pusė amžiaus, kai aš – jauna, tuometį Kauno medicinos institutą baigusi vaistininkė, atvykau dirbti į Krekenavą. Tiek laiko čia ir dirbu. O beveik visos kitos universitetinį išsilavinimą turinčios mano kolegės, kiek jų atvyko ir su manimi, ir po manęs, rajono miesteliuose atidirbdavo privalomus paskyrimo metus ir išvažiuodavo į miesto vaistines“, – sako Krekenavos vaistinę valdanti Regina Vaitiekūnienė.

    Anot jos, jei aukštąjį išsilavinimą turinčios vaistininkės rajone neužsibūdavo sovietmečiu, kai gyvenome režimo sąlygomis ir kone viskas buvo reguliuojama, ką kalbėti apie dabartį.

    „Neverta nė svajoti, kad magistro diplomą turintis vaistininkas važiuotų dirbti į rajoną. Jaunimas juk nori gero uždarbio, o tokį gaus tik miesto vaistinėje. Miestelių vaistinių apyvarta nedidelė, uždarbiai čia maži“, – pabrėžė R. Vaitiekūnienė.

    Dirbs, kol sveikata leis

    Krekenavos vaistinėje, kurios pagrindinė akcininkė yra R. Vaitiekūnienė, be jos pačios, dirba dvi padėjėjos.

    „Šios specialistės, kurias vadinu savo mergaitėmis, darbo Krekenavoje turės tiek laiko, kiek vaistinėje dirbsiu aš. Man jau 70 metų, bet jei sveikata leis, planuoju dirbti dar penkerius metus. Galėčiau ir nebedirbti, bet privalau būti garantu kolegėms. Nors jų išsilavinimas žemesnis, mūsų žinios, manyčiau vienodos“, – sako R. Vaitiekūnienė.

    Anot jos, ir vaistininkai, ir jų padėjėjai dalyvauja tuose pačiuose privalomuose kvalifikacijos kėlimo kursuose, įgyja tokių pat žinių.

    Anot vaistininkų, kaimai sensta, jaunimas išvažinėja, o daugybė senukų neturi artimųjų, kurių paprašytų iš miesto atvežti vaistų. ASOCIATYVI „SEKUNDĖS“ nuotr.

    R. Vaitiekūnienė įsitikinusi, jog tvarka, pagal kurią nuo liepos greičiausiai ir nebebus leidžiama gyvuoti vaistinėms, kuriose nėra universitetinio išsilavinimo turinčio vaistininko, gerokai mažiau aktuali patiems darbuotojams nei pas juos vaistus perkantiems kaimo žmonėms.

    „Kaimai sensta, jaunimas išvažinėja, o kiek daug mūsų klientų senukų neturi artimųjų, kurių paprašytų iš miesto atvežti vaistų. Ateina jie pas mus, žinome jų bėdas. Jei Krekenavoje neliktų vaistinės, jiems dar ir kaip pasunkėtų“, – svarstė R. Vaitiekūnienė.

    Vaistų į Krekenavą žmonės skuba iš Linkaučių, Žibartonių, Mitriūnų, kitų kaimų. Iš jų iki Krekenavos – dešimt ar daugiau kilometrų. Jei reikėtų pirkti Panevėžyje, dėl vaistų tektų sukarti po 40 ir daugiau kilometrų.

    Stebisi raguviškių ramybe

    Panevėžio rajone veikia ir dvi vaistinės, valdomos visoje šalyje veikiančio „Benu“ tinklo.

    Jo vadovė Panevėžio regione Gita Gudžiūnienė teigė, jog dėl naujosios tvarkos gali tekti uždaryti vaistinę Raguvoje. Taip pat šiam tinklui priklausančios vaistinės Ramygaloje darbuotojo išsilavinimas atitinka keliamus reikalavimus.

    „Raguvos vaistinė yra ant išlikimo ribos, tačiau vietos žmonių nerimo dėl to negirdėti. Kas kita Biržų rajono Vabalninko, Pakruojo rajono Žeimelio, Rokiškio rajono Kamajų miesteliuose, kur taip pat dirba universitetinio išsilavinimo neturintys vaistininkai. Nerimaudami, kad gali būti uždarytos vaistinės, tų miestelių žmonės rinko parašus, protestavo prieš naują tvarką, reikalavimais užvertė visas įmanomas valstybės institucijas. Siuntė protesto laiškus ir prezidentui, ir Seimo nariams, ir Sveikatos apsaugos ministerijai, Vaistų kontrolės tarnybai“, – pasakojo G. Gudžiūnienė.

    Anot jos, rajonų vaistinės mielai įdarbintų universitetinį išsilavinimą turinčius specialistus, bet tikrai aišku, kad jie į miestelius nevažiuos ir dėl menkesnio atlyginimo, ir dėl atstumo.

    G. Gudžiūnienės teigimu, „Benu“ tinklas stengiasi išlaikyti tas vaistines, kurių patalpos yra išsipirktos.

    Kadangi tam pačiam tinklui priklausiusi Tiltagalių vaistinė veikė nuomojamose patalpose, jos buvo atsisakyta.

    Jau savo iniciatyva vaistinės veiklą Tiltagaliuose pratęsusi nepriklausoma vaistininkė, G. Gudžiūnienės žiniomis, dirbo neilgai. Dabar Tiltagalių vaistinė uždaryta.

    Karsakiškio seniūnė Rima Jaškūnienė patvirtino, kad dėl vaistininkės patirtos traumos Tiltagalių vaistinė nedirba nuo pat žiemos, o vietiniai jau ima susitaikyti su tuo, kad vaistinė šiame nuo Panevėžio apie 25 km nutolusiame miestelyje galbūt ir visai nebeatsidarys.

    Žemė slysta iš po kojų

    Be vaistinės mokosi gyventi ir Smilgių seniūnijos žmonės, amžinybėn išlydėję savąją vaistininkę.

    Seniūno pavaduotojos Tatjanos Kondratavičienės teigimu, miestelyje nebelikus vaistinės, vietiniai pasijuto tarsi žemė slystų iš po kojų.

    „Dabar dvi artimiausios vietos, kur dirba vaistinės, yra Panevėžys ir Pakruojis, iki jų po 25 kilometrus. Trečioji vaistinė – Šeduvoje, o iki jos 18 kilometrų. Jaunimas ten važiuoja vaistų, o vyresniems – bėda, jie turi ieškoti pagalbos. Kol vietoje turėjome vaistinę, tokių problemų nekildavo, vaistininkė buvo sava, smilgietė, net naktimis žmonės eidavo pas ją pagalbos“, – apgailestavo T. Kondratavičienė.

  • Įstatymo pataisomis spręs miestelių ir kaimų vaistinių problemas

    Įstatymo pataisomis spręs miestelių ir kaimų vaistinių problemas

    Siekiant užtikrinti vaistų prieinamumą gyventojams, ypač gyvenamosiose vietovėse, kuriose yra tik viena vaistinė, Seimui siūloma priimti darbo grupės parengtas Farmacijos įstatymo pataisas.

    Jeigu mieste, miestelyje, viensėdyje ar kaime yra tik viena vaistinė, vaistinės darbo laiku jos patalpose nesant vaistininko siūloma leisti dirbti vaistininko padėjėjui (farmakotechnikui), kuris iki 2006 m. yra įgijęs vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) ar jai prilygintą profesinę kvalifikaciją. Vaistininkas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka jį prižiūrėtų ryšio priemonėmis.Vienas vaistininkas ryšio priemonėmis galėtų prižiūrėti ne daugiau kaip tris vaistininko padėjėjus (farmakotechnikus).

    Tai numatančias Farmacijos įstatymo pataisas įregistravo Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas ir šio komiteto narė Rimantė Šalaševičiūtė.

    Pagal teisinį reguliavimą, įsigaliosiantį nuo 2023 m. liepos 1 d., vaistinės darbo laiku vaistinėje turės dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas.

    „Vaistininko padėjėjai (farmakotechnikai), kaip ir iki šiol, savarankiškai galės vykdyti jų kompetencijai priskirtas funkcijas pagal savo įgytą profesinę kvalifikaciją, tačiau nuo nurodytos datos vaistininkas turės fiziškai būti vaistinėje, taigi, be kitų savo funkcijų, jis vykdys tiesioginę priežiūrą vaistininko padėjėjui (farmakotechnikui) teikiant farmacines paslaugas, parduodant (išduodant) vaistinius preparatus, gaminant ekstemporaliuosius vaistinius preparatus“,- sako įstatymo pataisų autoriai.

    Projektą rengusi darbo grupė, kuriai vadovavo Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas, prognozuoja, kad dėl tokių įsigaliosiančių pokyčių nemaža dalis vaistininko padėjėjų praras darbo vietą, regionuose sumažės vaistinių ir vaistų prieinamumas gyventojams.

    „Įsigaliojus keičiamai įstatymo nuostatai susidarytų situacija, kad vaistininkų padėjėjai (farmakotechnikai) iš vaistinių turėtų būti atleisti, atitinkamai turėtų būti įdarbinami vaistininkai, o jų trūksta. Dėl šios priežasties ne tik padidėtų bedarbystė, išaugtų vaistinių veiklos sąnaudos, bet kai kurios vaistinės (ypatingai regionuose) turėtų užsidaryti“,- sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

    Jame nurodoma, kad Lietuva turi labai tankų vaistinių tinklą. Lietuva yra 5-ta iš ES valstybių pagal vaistinių skaičių tenkantį 100 000 gyventojų, ES vidurkis yra 32 vaistinės tenkančios 100 000 gyventojų, (Lietuvos – 47).
    Tačiau, kaip pažymima aiškinamajame rašte, vaistinių tinklo išsidėstymas Lietuvoje yra labai netolygus, t. y. didelis vaistinių tankumas miestuose ir miesteliuose (apie 92 proc. vaistinių, išsidėsčiusių nedideliais atstumais viena nuo kitos), o Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2022 m. sausio mėn. duomenimis, 106 miestuose, miesteliuose ar kaimuose yra tik viena vaistinė.

    Atsižvelgiant į netolygaus vaistinių tinklo pasiskirstymą Lietuvoje ir vaistininkų trūkumą, taip pat siekiant padėti išlaikyti nutolusias vaistines ir užtikrinti aukščiausios kokybės farmacines ir farmacinės rūpybos paslaugas Seimui teikiamos Farmacijos įstatymo pataisos.

    Jas parengė Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimu sudaryta darbo grupė, kuriai buvo pavesta spręsti problemas, susijusias su vaistininkų padėjėjų (farmakotechnikų) veikla.