Žyma: vaisiai

  • Ar šviežios daržovės tikrai naudingesnės už šaldytas ar konservuotas?

    Ar šviežios daržovės tikrai naudingesnės už šaldytas ar konservuotas?

    Daugelis esame įpratę manyti, kad šviežios daržovės ir vaisiai – sveikos mitybos etalonas, o šaldyti ar konservuoti produktai tėra kompromisas dėl kainos, laiko ar patogumo. Tačiau mitybos specialistai į tokį skirstymą žiūri atsargiau.

    Iš tiesų skirtumas tarp šviežių, šaldytų ir konservuotų daržovių bei vaisių dažnai būna mažesnis, nei manome. Kai kuriais atvejais šaldyti produktai maistines medžiagas išsaugo net labai gerai, nes dažniausiai užšaldomi netrukus po derliaus nuėmimo, kai jų maistinė vertė dar didelė.

    Tad klausimas turėtų būti ne „švieži ar šaldyti“, o kaip dažniau suvalgyti pakankamai daržovių, vaisių ir uogų – ir kaip pasirinkti produktus, kuriuose nėra nereikalingo cukraus, druskos ar riebių padažų.

    Kiek daržovių ir vaisių reikėtų suvalgyti

    Daržovės, vaisiai ir uogos yra vitaminų, mineralinių medžiagų, skaidulų ir kitų organizmui naudingų junginių šaltinis. Pakankamas jų kiekis siejamas su mažesne kai kurių lėtinių ligų rizika, geresne virškinimo sistemos veikla ir sveikesne mityba apskritai.

    Lietuvos sveikos mitybos rekomendacijose nurodoma kasdien suvartoti bent 500 g arba 5 porcijas daržovių, vaisių ir uogų. Iš jų bent 350 g turėtų sudaryti daržovės, neskaitant bulvių, o 150–250 g – vaisiai ir uogos.

    Viena porcija – gana paprastas orientyras: dubenėlis salotų, vidutinio dydžio agurkas ar obuolys, sauja uogų, kelios morkos, pomidoras ar kita įprasta porcija. Svarbiausia – įvairovė ir reguliarumas.

    Geriausia, kai daržovių, vaisių ir uogų yra kiekviename valgyme. Tačiau tai nereiškia, kad jie būtinai turi būti tik švieži. Tinka ir šaldytos, raugintos, saikingai termiškai apdorotos daržovės. Svarbu neapsiriboti vien bulvėmis ar saldžiais vaisiais – daržovių kasdien turėtų būti daugiau nei vaisių.

    Kodėl šaldyti ir konservuoti produktai gali būti naudingi

    Pagrindiniai šaldytų ir konservuotų daržovių bei vaisių privalumai – kaina, patogumas ir ilgesnis galiojimo laikas. Tai ypač aktualu žiemą ar ankstyvą pavasarį, kai švieži produktai būna brangesni, o jų kokybė ne visada džiugina.

    Šaldytos daržovės dažnai jau būna nuplautos, supjaustytos ir paruoštos gaminti. Jas galima greitai suberti į sriubą, troškinį, omletą, košę ar garnyrą. Konservuotos ankštinės daržovės – pupelės, avinžirniai, lęšiai – taip pat gali labai praversti, kai norisi greitai pagaminti sotesnį patiekalą.

    Dar vienas privalumas – mažiau maisto atliekų. Šviežios salotos, uogos ar vaisiai greitai vysta, genda, pelyja. Šaldyti ir konservuoti produktai laikosi gerokai ilgiau, todėl padeda sutaupyti ir išvengti situacijos, kai nespėtas suvalgyti maistas keliauja į šiukšliadėžę.

    Ar šaldant išlieka vitaminai

    Šaldymas sulėtina produktų gedimą ir padeda išsaugoti didelę dalį maistinių medžiagų. Dažnai daržovės ir vaisiai šaldomi tada, kai yra prinokę ar pasiekę tinkamą brandą, todėl jų maistinė vertė gali būti labai gera.

    Žinoma, šaldymas nėra stebuklas. Kai kurios daržovės prieš šaldymą trumpai blanširuojamos – apdorojamos karštu vandeniu ar garais. Dėl to gali sumažėti dalis jautresnių vandenyje tirpių vitaminų, pavyzdžiui, vitamino C ar kai kurių B grupės vitaminų. Kita vertus, blanširavimas padeda sustabdyti fermentų veiklą, išsaugoti spalvą, skonį ir tekstūrą.

    Praktiškai svarbiausia šaldytų produktų nekankinti: neatšildyti ir vėl neužšaldyti kelis kartus. Pakartotinis atitirpinimas ir užšaldymas blogina tekstūrą, gali skatinti skysčių netekimą ir neigiamai veikti kokybę. Todėl geriausia išsiimti tiek, kiek iškart sunaudosite.

    Kas nutinka konservuojant

    Konservavimas veikia kitaip nei šaldymas. Produktai paprastai kaitinami aukštoje temperatūroje, kad būtų sunaikinti mikroorganizmai ir maistas galėtų ilgai saugiai stovėti kambario temperatūroje. Dėl tokio apdorojimo dalis jautresnių maistinių medžiagų, ypač vitamino C, gali sumažėti.

    Vis dėlto tai nereiškia, kad konservuoti produktai yra „beverčiai“. Konservuoti pomidorai, pupelės, avinžirniai, lęšiai, kukurūzai ar kai kurios daržovės vis tiek gali būti geras skaidulų, mineralinių medžiagų ir augalinių baltymų šaltinis.

    Kai kurių produktų atveju terminis apdorojimas netgi padidina tam tikrų junginių prieinamumą organizmui. Pavyzdžiui, iš kaitintų pomidorų organizmui lengviau pasisavinti likopeną – antioksidantą, siejamą su pomidorų raudona spalva. Todėl konservuoti pomidorai savo sultyse ar pomidorų tyrė be perteklinės druskos gali būti visai geras pasirinkimas.

    Didžiausia konservų problema – druska ir cukrus

    Renkantis konservuotus produktus svarbiausia skaityti etiketes. Konservuotose daržovėse ir ankštiniuose produktuose neretai būna daug druskos, o konservuotuose vaisiuose – pridėtinio cukraus ar sirupo.

    Todėl verta rinktis daržoves ir ankštinius produktus su užrašu „be pridėtinės druskos“, „mažiau druskos“ arba tiesiog palyginti natrio kiekį maistingumo lentelėje. Jei tokio pasirinkimo nėra, dalį druskos galima sumažinti paprastai: nupilti skystį ir produktus perplauti po tekančiu vandeniu.

    Konservuotus vaisius geriau rinktis savo sultyse, o ne sirupe. Dar geriau – be pridėtinio cukraus. Sirupas gali paversti iš pažiūros sveiką produktą tiesiog saldžiu desertu.

    Atsargiau reikėtų žiūrėti ir į konservuotas pupeles pomidorų ar kitokiuose padažuose, nes juose gali būti ir druskos, ir cukraus. Jei tokie produktai valgomi dažnai, verta rinktis mažiau druskos ir cukraus turinčias versijas.

    O kaip dėl saugumo

    Šaldyti vaisiai ir daržovės paprastai yra saugūs, tačiau kai kuriuos produktus, ypač šaldytas daržoves, geriausia vartoti termiškai apdorotus, jei taip nurodyta ant pakuotės. Tai svarbu dėl galimos mikrobiologinės taršos.

    Konservų atveju galioja kita taisyklė: niekada nevartokite produkto iš išsipūtusios, pažeistos, surūdijusios ar pratekėjusios skardinės. Išsipūtusi pakuotė gali rodyti, kad viduje vyksta mikroorganizmų veikla, todėl rizikuoti nereikėtų.

    Atidarytų konservų taip pat geriau nelaikyti pačioje skardinėje. Likusį turinį verta perdėti į švarų indelį, uždengti ir laikyti šaldytuve.

    Kaip patogiai naudoti šaldytas ir konservuotas daržoves

    Šaldytos daržovės – vienas paprasčiausių būdų greitai pagerinti vakarienę. Žirneliai, brokoliai, špinatai, šparaginės pupelės, morkų ir žiedinių kopūstų mišiniai tinka sriuboms, troškiniams, apkepams, omletams ar garnyrams.

    Šaldytos uogos puikiai tinka košėms, jogurtui, varškei, glotnučiams, kepiniams ar padažams. Jos ypač naudingos ne sezono metu, kai šviežios uogos brangios arba atvežtinės ir ne tokios aromatingos.

    Konservuotos ankštinės daržovės gali išgelbėti pietus ar vakarienę: avinžirnius galima dėti į salotas, sriubas, troškinius, iš jų gaminti užtepėles; pupelės tinka čili troškiniams, makaronų padažams, mišrainėms; lęšiai greitai padidina patiekalo sotumą.

    Sausos ankštinės daržovės dažnai yra dar pigesnės ir taip pat ilgai laikosi, tačiau jas reikia mirkyti ar ilgiau virti. Todėl konservuotos pupelės ar avinžirniai nėra prastas pasirinkimas – ypač jei padeda dažniau valgyti augalinį maistą.

    Ar džiovinti vaisiai gali pakeisti šviežius

    Džiovinti vaisiai ir uogos taip pat gali būti mitybos dalis, tačiau jų nereikėtų laikyti lygiaverčiu kasdieniu šviežių ar šaldytų vaisių pakaitalu. Džiovinant pašalinama daug vandens, todėl cukrūs ir kalorijos tampa labiau koncentruoti.

    Keli džiovinti abrikosai, slyvos ar datulės gali būti patogus užkandis, bet sauja džiovintų vaisių cukraus kiekiu gali prilygti gerokai didesniam šviežių vaisių kiekiui. Be to, dalis džiovintų vaisių papildomai saldinami arba apdorojami sirupu, todėl verta skaityti sudėtį.

    Lietuvos sveikos mitybos rekomendacijose taip pat pabrėžiama, kad džiovintus vaisius ir uogas reikėtų vartoti saikingai, nes juose gausu cukrų. Sultys taip pat nėra visavertis vaisių ar uogų pakaitalas, nes jose mažiau skaidulų ir santykinai daugiau cukrų.

    Ką rinktis parduotuvėje

    Jei perkate šviežius produktus, rinkitės sezoninius ir tokius, kuriuos tikrai spėsite suvalgyti. Vasarą ir rudenį šviežių vietinių daržovių bei uogų pasirinkimas Lietuvoje didelis, todėl verta tuo naudotis. Tačiau žiemą šaldytos daržovės ar uogos dažnai yra labai praktiška alternatyva.

    Rinkdamiesi šaldytus produktus, ieškokite paprastos sudėties: daržovės, uogos ar vaisiai be cukraus, druskos, padažų, džiūvėsėlių ar riebalų mišinių. Kuo trumpesnė sudėtis, tuo lengviau suprasti, ką iš tikrųjų perkate.

    Rinkdamiesi konservus, žiūrėkite į druską, cukrų ir padažus. Geriausias pasirinkimas – ankštiniai produktai ar daržovės vandenyje, savo sultyse ar natūraliame užpilde, be perteklinių priedų.

    Mitą verta pamiršti

    Skirstymas į „naudingus šviežius“ ir „antrarūšius šaldytus“ produktus yra pasenęs. Šaldytos daržovės, vaisiai ir uogos gali būti visavertė sveikos mitybos dalis, o kai kuriais atvejais – net patogesnis ir pigesnis būdas dažniau valgyti augalinį maistą.

    Konservuoti produktai taip pat gali būti naudingi, jei pasirenkami apdairiai. Svarbiausia vengti perteklinės druskos, cukraus ir riebių padažų.

    Tad sveikiausias pasirinkimas nebūtinai yra tas, kuris atrodo „šviežiausiai“. Sveikiausias pasirinkimas yra tas, kuris padeda kasdien suvalgyti pakankamai daržovių, vaisių ir uogų, dera prie jūsų gyvenimo ritmo ir netampa dar viena priežastimi maistui gesti šaldytuve.

  • Ką valgyti žiemą, kad pavasarį nekamuotų avitaminozė

    Ką valgyti žiemą, kad pavasarį nekamuotų avitaminozė

    Kai saulė šviečia rečiau, o šviežių vaisių ir daržovių sezonas jau seniai pasibaigė, organizmas pamažu ima reikšti nepasitenkinimą.

    Sausa oda, nuovargis, blankūs plaukai – klasikiniai žiemos avitaminozės požymiai.

    Tačiau gera žinia ta, kad to išvengti kur kas lengviau, nei atrodo.

    Nebūtina pirkti brangių maisto papildų – pakanka tinkamai sudaryti žiemos racioną.

    Daržovės, kurios išsaugo vitaminus žiemą

    Net ir sausį galima maitintis vitaminais, jei žinote, kurios daržovės išgyvena žiemą neprarasdamos vertingų medžiagų.

    Morkos, burokėliai, kopūstai, ropės ir moliūgai puikiai laikosi ir išsaugo iki 80 proc. maistinių medžiagų.

    Ypač svarbus morkose esantis vitaminas A (tiksliau – beta karotenas, kurį organizmas paverčia vitaminu A).

    Jis stiprina regėjimą ir imunitetą, o kopūstuose esantis vitaminas C padeda kovoti su virusais.

    Įtraukite į racioną šiek tiek raugintų kopūstų – tai natūralus probiotikas, atkuriantis žarnyno mikroflorą po žiemos peršalimų.

    Tačiau naudingosios savybės išlieka tik žaliuose, nepasterizuotuose raugintuose kopūstuose – pasterizacija sunaikina mikroorganizmus.

    Produktai su geležimi ir vitaminais, suteikiančiais energijos žiemą

    Žiemą verta dažniau valgyti grikius, avižinę košę ir lęšius – jie ne tik suteikia sotumo jausmą, bet ir gausūs geležies, magnio bei B grupės vitaminų.

    Šios medžiagos padeda įveikti apatiją ir mieguistumą.

    Jeigu į košę įdėsite šiek tiek riešutų ir medaus, gausite energijos kokteilį be kofeino.

    Tai gardu, sotu ir sveika, tačiau būkite saikingi – dėl riešutų ir medaus toks patiekalas gali būti itin kaloringas.

    Vaisiai ir uogos, padedančios išvengti avitaminozės

    Šviežių uogų žiemą rasti sudėtinga, tačiau šaldytos mėlynės, spanguolės ir juodieji serbentai išsaugo iki 90 proc. naudingųjų medžiagų.

    Iš vaisių geriausia rinktis obuolius ir citrusinius – juose gausu antioksidantų ir vitaminų; ypač daug vitamino C turi citrusiniai vaisiai ir serbentai.

    Taip pat galima virti vaisvandenius, kompotus ar tiesiog dėti citriną į arbatą – skanu ir naudinga.

    Beje, jei į arbatą dedate citriną dėl jos naudingų savybių, darykite tai tik tuomet, kai gėrimas šiek tiek atvėsta – aukšta temperatūra dalį vitamino C sunaikina.

    Pagrindinė žiemos mitybos paslaptis: kaip išsaugoti vitaminus iki pavasario

    Svarbiausia – įvairovė.

    Kuo daugiau spalvų jūsų lėkštėje, tuo platesnis vitaminų spektras.

    Ir nepamirškite vitamino D: žiemą verta dažniau valgyti riebios žuvies (lašišos, skumbrės, silkės ir pan.), menkių kepenų bei kiaušinių trynių, taip pat rinktis pieno produktus, praturtintus vitaminu D.

    O jei saulės visai trūksta – padėti gali vaistinėje įsigyti papildai (tik pasitarus su gydytoju).

  • 5 vaismedžiai, kuriuos galima auginti kambaryje

    5 vaismedžiai, kuriuos galima auginti kambaryje

    Vaismedžių auginimas kambario sąlygomis tampa vis populiaresnis tarp norinčių ne tik originaliai papuošti namus, tačiau ir skanauti egzotinių vaisių.

    Daugelis svajoja apie šviežius vaisius, kuriuos galima skinti tiesiog namuose, neeikvojant laiko kelionėms į parduotuvę.

    Nors dauguma vaismedžių asocijuojasi su atviru oru ir dideliais sodais, egzistuoja nemažai rūšių, kurios puikiai prisitaiko prie gyvenimo bute ar biure.

    Kinkanas, avokadas ir kiti egzotiniai augalai gali sėkmingai augti vazonuose, suteikdami ne tik estetinį džiaugsmą, bet ir skanių vaisių derlių.

    Tačiau prieš pradedant auginti, svarbu išsiaiškinti, kurie medžiai geriausiai prisitaiko prie kambario sąlygų.

    Štai penki vaismedžiai, kurie lengvai auga patalpose ir gali tapti jūsų namų sodo dalimi.

    Miniatiūrinis granatas (Punica granatum var. nana.)

    Tai idealus pasirinkimas auginti namuose, ypač jei turite ribotą erdvę. Kompaktiškas dydis leidžia jį sodinti net mažesniuose vazonuose (20–40 litrų), kur jis gali sėkmingai augti ir duoti vaisių.

    Granatmedžiams būtina gerai drenuota, organinėmis medžiagomis praturtinta dirva, kad šaknys neimtų pūti. Šie augalai atsparūs sausrai, todėl jų nereikia dažnai laistyti – svarbu išvengti perteklinės drėgmės. Geriausia vieta granatui – saulėtas palangės kampelis, kur jis gaus pakankamai šviesos.

    Šis vaismedis užauga iki 60–120 cm aukščio ir iki 60 cm pločio, todėl neužima daug vietos. Reguliarus genėjimas padeda išlaikyti kompaktišką formą ir skatina naujų ūglių augimą.

    Tai leis ne tik mėgautis dekoratyviu augalu, bet ir skinti skanius vaisius tiesiog namuose.

    Mejerio citrinmedis (Citrus meyeri Meyer)

    Tai yra citrinos ir mandarino/pomelo hibrido kryžminimo rezultatas.

    Puikus pasirinkimas kambario sąlygoms. Jo kvapnūs balti žiedai, žydintys net žiemą, suteikia namams gaivų citrusinių vaisių aromatą. Vis dėlto, patalpose trūksta natūralių apdulkintojų, todėl žiedus teks apdulkinti rankiniu būdu – tam galima naudoti mažą teptuką, pernešant žiedadulkes nuo vieno žiedo ant kito. Tai nesudėtinga procedūra, kuri užtikrins citrinų derlių.

    Mejerio citrinmedis užauga iki 90–120 cm aukščio ir panašaus pločio. Jis geriausiai auga gerai drenuotoje, silpnai rūgščioje dirvoje ir reikalauja ryškios šviesos. Nors jis nėra itin lepus vandeniui, reikalingas reguliarus laistymas, vengiant per didelės drėgmės. Prižiūrėti šį medelį nesunku, o derlius – tikras džiaugsmas citrusų mėgėjams.

    Citrinmedis Kinkanas (Citrus Kumquat, Fortunella japonica, Citrofortunella)

    Kinkanas – citrusinių vaisių atstovas. Jis kilęs iš Kinijos bei Japonijos. Rytų kultūroje šis augalas simbolizuoja turtą, auksą ir prabangą. Tai tropinis vaismedis, puikiai tinkantis auginti patalpose. Jo smulkūs vaisiai primena mažus apelsinus ir gali būti valgomi kartu su žievele, todėl yra itin patogūs vartoti. Kad kinkanas derėtų, jam reikia bent 8–10 valandų tiesioginių saulės spindulių per dieną, todėl geriausia jį statyti prie pietinės palangės.

    Šiam augalui nereikalinga speciali dirva – tinka įprastas kambarinėms gėlėms skirtas substratas su geru drenažu. Tačiau svarbu neperlaistyti, nes kinkanas nemėgsta perteklinės drėgmės. Jo aukštis paprastai siekia 90–120 cm, o plotis – apie 90 cm. Svarbiausi veiksniai, užtikrinantys sėkmingą augimą, yra ryški šviesa ir silpnai rūgšti dirva.

    Amerikinė persėja (Persea americana)

    Šį augalą, klaidingai vadinamą avokadu, galima užsiauginti net iš kauliuko, tačiau vaisių teks laukti ilgai – be skiepijimo jis pradeda derėti tik po 15–20 metų. Jei norite greitesnio derliaus, reikėtų įsigyti jau skiepytą medelį. Be to, kad amerikinė persėja subrandintų vaisius – kurie ir yra avokadai – kambaryje, jam būtinas gausus tiesioginės saulės kiekis. Jei natūralios šviesos trūksta, pravers papildomas apšvietimas.

    Amerikinė persėja kambario sąlygomis gali pasiekti 150–240 cm aukštį ir 60–90 cm plotį, todėl išlieka pakankamai kompaktiškas augalas. Jai reikia gerai drenuotos dirvos ir ryškios šviesos, kad augtų sveikas ir stiprus.

    Alyvmedis (Olea europaea)

    Puikus pasirinkimas tiems, kas nori auginti vaismedį kambaryje, bet nesitiki tokio gausaus žydėjimo kaip citrusiniai augalai. Norint sulaukti alyvuogių derliaus, medelis turi žiemoti vėsioje patalpoje, pavyzdžiui, rūsyje, kur temperatūra nenukrenta žemiau nulio.

    Svarbu alyvmedį reguliariai laistyti net žiemą, kad jis gautų pakankamai drėgmės. Renkantis veislę, geriau rinktis europinius alyvmedžius, nes jie duoda geresnį vaisių derlių. Šis medelis gali užaugti iki 210–270 cm aukščio ir 60–90 cm pločio. Sėkmingam augimui būtinas ryškus saulės apšvietimas ir gerai drenuota dirva.

  • Vaistai iš po skustuko

    Vaistai iš po skustuko

    Kaip vaisių žievelėmis ir daržovių lupenomis taisyti sveikatą?

    Kartais svarbu ne tik vidus, bet ir išorė. Atminkite tai, kai kitą sykį ruošite daržoves sriubai ar vaisius desertui.

    Citrinos

    Jų žievelė – puiki karščiavimą mažinanti priemonė. Be to, citrinų žievėje esantis eterinis aliejus pasižymi antivirusiniu poveikiu, saugo nuo grybelių, gerina odos ir nagų būklę.

    Citrinų žievelių antpilą neretai vartoja sergantieji širdies kraujagyslių sistemos ligomis – dėl jo saugančių nuo uždegimų savybių.

    Tačiau tai dar ne viskas.

    Tai, ką dažniau dedame į pyragus arba tiesiog išmetame, garsėja ir antisklerotiniu, detoksikaciniu, lengvu šlapimą varančiuoju poveikiu, švelniai mažina kraujospūdį bei stiprina kraujagyslių sieneles.

    Citrinų žievių galios kovojant su uždegimais, bakterijomis ir grybeliais labai praverčia sergant peršalimo ligomis.

    Vien įkvėpus žievelių aromato galima įveikti nuovargį ir galvos skausmą.

    Kremai, kurių sudėtyje yra citrinų eterinio aliejaus, slopina tinimus, tonizuoja venas.

    RECEPTAI

    • Citrinų žievelėmis valant veidą mažėja strazdanų ir pigmentinių dėmių. Tačiau po tokios procedūros būtina saugoti odą nuo saulės spindulių, kuriems ji bus labai jautri, o sudirgimo ir patamsėjimo rizika – labai didelė.

    • Citrinos žievelės su minkštimo gabalėliu galima nakčiai pridėti prie sausos nuospaudos. Žievele galima trinti sugrubusią alkūnių ir pėdų odą. (Sergantieji cukriniu diabetu to neturėtų daryti.)

    • Peršalę ir karščiuodami, susmulkinkite 1 citrinos žievelę, ją termose užpilkite stikline verdančio vandens, palikite 30 minučių nusistovėti. Tada pasaldinkite medumi ir gerkite po 0,5 stiklinės 2 kartus per dieną.

    • Nutarkuokite šviežios citrinos žievelę, pripildykite jos 2/3 bet kokio indo, likusią dalį – kokio norite aliejaus, ir pastatykite tamsioje vietoje 2 savaitėms. Praėjus laikui, nukoškite. Citrininiu aliejumi galima trinti skalpą – geriau augs plaukai – arba naudoti kaip stiprinančią ir balinančią priemonę nagams (juo masažuojamos nagų plokštelės ir oda aplinkui).

    • Su medumi sutrintas citrinų žieveles patariama čiulpti nuo gerklės skausmo.

    Granatai

    Turinti labai daug organinių rūgščių granatų žievė pasižymi itin stipriu priešuždegiminiu poveikiu, o joje esantys fermentai puikiausiai gelbsti ištikus diarėjai.

    Ypatingą mokslininkų susidomėjimą kelia mandarinų žievelių efektyvumas gydant cholesterolio apykaitos sutrikimus.

    Per dieną suaugusiam žmogui galima suvartoti nuo vieno šaukštelio iki vieno šaukšto džiovintos smulkintos granatų žievės nuoviro.

    Naudinga žinoti, kad granatų žievėje yra alkaloidų, saugančių nuo parazitų.

    RECEPTAI

    • Skaudant gerklei arba prasidėjus dantenų uždegimui burną tinka skalauti granatų žievės nuoviru. Užpilkite 1 šaukštą smulkintos žievės stikline verdančio vandens, palaikykite ant vandens vonelės 15 minučių, dar pusvalandį – termose, kad pritrauktų, tada nukoškite ir naudokite.

    • Viduriuojant 1 šaukštą smulkintos granatų žievės užpilti 2 stiklinėmis verdančio vandens, palaikyti ant vandens vonelės 15 minučių, dar 30 minučių – termose, kad pritrauktų. Nukošus gerti po 50 ml likus pusvalandžiui prieš valgį 2–3 kartus per dieną.

    • Džiovintos smulkintos granatų žievės milteliais barstomos žaizdos ir pjūviai.

    • Užsikrėtus lambliaze ir kitais pirmuonimis, pažeidžiančiais kepenis ir tulžies latakus, granatų žievė naudojama kartu su beržų lapais, šlamučių žiedais, jonažolėmis, bruknių lapais ir juoduoju beržo grybu. Visi komponentai sumaišomi vienodais kiekiais. 1–2 šaukštai šio mišinio užpilama 300 ml vandens, užvirinama ir 10 minučių paverdama ant silpnos ugnies. Tokį kiekį reikia išgerti per visą dieną po valgio. Gydymo kursas – vienas mėnuo.

    Svogūnai

    Didžiausias svogūnų lukštų turtas – medžiaga, vadinama kvercetinu. Ji garsėja galingomis antioksidacinėmis savybėmis, stiprina širdį ir kraujagysles.

    Bet svogūnuose dar yra ir labai daug fitoncidų – legendinių natūralių antibiotikų iš gamtos, tad jų lukštus galima naudoti persišaldžius ir gydantis odos ligas.

    Tačiau būtina turėti omenyje, kad svogūnų lukštai didina kraujo krešumą, taigi netinka į trombozę linkusiems žmonėms.

    RECEPTAI

    • Persišaldę užpilkite 1 šaukštą svogūnų lukštų stikline verdančio vandens, palaikykite 15 minučių, kad pritrauktų, ir gerkite po 0,5 stiklinės per dieną.

    • 2 šaukštus smulkintų svogūnų lukštų užpilkite stikline degtinės ir savaitę palaikykite tamsioje vietoje. Nukošę naudokite kaip losjoną riebiai odai.

    • 2 šaukštus svogūnų lukštų užpilkite 0,5 stiklinės verdančio vandens, palaikykite ant vandens vonelės 15 minučių, dar valandą palaukite, kol pritrauks, tada nukoškite ir skalaukite plaukus. Taip jiems grąžinsite sveiką žvilgesį, išsivaduosite nuo pleiskanų. Tik nenustebkite, jeigu lukštai plaukus kiek nudažys.

    Mandarinai

    Jų žievelių nuoviras gerina tulžies sudėtį ir išsiskyrimą, teikia antioksidacinį ir priešuždegiminį poveikį, stimuliuoja širdies veiklą, tonizuoja jos raumenį.

    Spiritinis mandarinų žievelių antpilas gerina apetitą, virškinimą, gelbsti nuo pykinimo, raugulio, pilvo pūtimo, viduriavimo. Tiesa, tokiu atveju jį reikėtų vartoti kartu su priešuždegiminio ir spazmolitinio poveikio žolelių mišiniais.

    Labai sėkmingai mandarinų žievelė naudojama esant galvos smegenų kraujagyslių aterosklerozei, priešinsultinėms būklėms, jau patyrus insultą ir sveikstant po jo.

    Ypatingą mokslininkų susidomėjimą kelia mandarinų žievelių efektyvumas gydant cholesterolio apykaitos sutrikimus.

    Dar jos turi vitaminų, padeda atsikosėti.

    Tačiau kartais priemonės su mandarinų žievelėmis gali dirginti skrandžio gleivinę, todėl jų negalima vartoti sergantiesiems gastritu (kai padidėjęs skrandžio sulčių rūgštingumu), opalige ir kai kuriomis kitomis virškinimo trakto ligomis.

    RECEPTAI

    • 1 šaukštą smulkintų mandarinų žievelių užplikykite stikline verdančio vandens, palikite 30 minučių nusistovėti, pasaldinkite medumi ir gerkite kaip arbatą nuo peršalimo.

    Pridėję į tokią arbatą debesylų šaknų, vaistinių šventagaršvių, vingiorykščių, gailių, mėtų, raudonėlių ir čiobrelių dar labiau sustiprinsite jos poveikį.

    • Susmulkintą vieno mandarino žievelę užpilkite stikline degtinės ir palaikykite tamsioje vietoje savaitę periodiškai pajudindami. Gerkite po 15 lašų 30 minučių prieš valgį – pagerinsite apetitą.

    Taip pat šį antpilą tinka naudoti kaip losjoną nuo inkštirų ir spuogų. Tik atsargiai – alkoholis gali išdžiovinti ir sudirginti odą.

    • Kamuojant slogai, 2–3 mandarinų žieveles užpilkite karštu vandeniu inhaliacijoms.

    • Aterosklerozės profilaktikai 1 šaukštą šviežių smulkintų mandarinų žievelių užpilkite stikline verdančio vandens, užvirinkite, palikite 30 minučių nusistovėti ir nukoškite. Gerkite po 0,5 stiklinės 2 kartus per dieną.

    Prieš užvirinant į šią arbatą galima pridėti erškėčių, gudobelių, raudonųjų šermukšnių uogų.

     

  • Uoliausi organizmo valytojai

    Uoliausi organizmo valytojai

    Sąrašas produktų, specialistų nuomone, tinkamiausių organizmo detoksikacijai.

    Šis sąrašas nėra ilgas, tačiau visus jame esančius produktus patariama valgyti kuo dažniau, nes jie padeda iš organizmo išvalyti toksinus ir kenksmingo maisto likučius.

    Kaip aiškina specialistai, mūsų organizmas yra tarsi filtras, kasdien perdirbantis didelį kiekį maisto ir verčiantis jį kalorijomis. Per šį procesą daugelis kenksmingų medžiagų nusėda mūsų kūne, vadinasi, kaupiasi kiekvieną mielą dieną ir ilgainiui užkemša „filtrą“.

    Visa tai gali baigtis organizmo funkcijų sutrikimu – įskaitant ir gyvybiškai svarbių jo sistemų streiką. Kaip to pasekmė, pradės vystytis pačios įvairiausios ligos.

    Tačiau yra produktų „šepetukų“, kurie, vartojant pakankamą jų kiekį, atlieka generalinį organizmo valymą.

    Česnakas

    Ne veltui jis vadinamas daržovių karaliumi.

    Česnakai stimuliuoja biologiškai aktyvaus seleno ir sieros – dviejų detoksikacijos procesui gyvybiškai svarbių komponentų – sekreciją.

    Be to, česnakuose yra 39 antibakterinės, apsaugančios nuo grybelio ir parazitų medžiagos, todėl jie ne tik padeda pašalinti iš organizmo maistinius toksinus, bet ir kompensuoti jau padarytą neigiamą poveikį sveikatai.

    Citrusai

    Pradėkite dieną išgerdami stiklinę šviežiai išspaustų apelsinų sulčių ir organizmas jums už tai padėkos, jau seniai sako specialistai. Be to, kuo dažniau gardinkite žuvį ir salotas paprastų arba žaliųjų citrinų sultimis.

    Vitaminas C, kuriuo trykšte trykšta citrusiniai vaisiai, yra oficialiai pripažintas viena svarbiausių detoksikacijoje dalyvaujančių medžiagų.

    Tačiau pageidautina, kad organizmas šį vitaminą gautų ne iš vaistinėje pirktų tablečių, o iš natūralių produktų. Be to, reguliariai ir kuo didesniais kiekiais.

    Žalumynai

    Jie ne šiaip sau naudojami maistui pagardinti nuo neatmenamų laikų.

    Špinatai, petražolės, krapai puikiai susidoroja su virškinimo sistemos valytojų darbu. Juose yra chlorofilo, neleidžiančio daugintis kenksmingoms bakterijoms. Chlorofilas taip pat padeda surišti toksinus ir pašalinti juos iš organizmo natūraliu būdu.

    Daržovės

    Brokoliai, svogūnai, briuseliniai ir baltagūžiai kopūstai, šparagai, artišokai, morkos ir burokėliai. Jeigu šių daržovių jūsų valgiaraštyje bus užtektinai, virškinimo traktas dirbs kaip laikrodis ir laiku pašalins iš organizmo visas nereikalingas medžiagas.

    Jūržolės

    Melsvadumblio vingrūnės ar dumblio chlorelės turtingos labai retų, bet labai naudingų elementų. Deja, mums įprastuose maisto produktuose jų beveik neįmanoma rasti.

    Gydytojai nustatė, kad jūros kopūstai ir kiti povandeniniai augalai yra vieni geriausių organizmo valytojų.

    Be to, pasižymi šarminiu efektu, taigi teigiamai veikia imunitetą bei bendrą sveikatos būklę, nes dauguma žmonių šiais laikais valgo daugiau rūgštinį poveikį darančių produktų.

         Pataria specialistai

    Anot dietologų, produktų valytojų ant mūsų stalo turi būti nuolat. Mat nors žmogaus organizmas vienaip ar kitaip apsivalo pats, pagalba jam visada pravers.

    Deja, nuolat daryti sau specialų valgiaraštį ir rūpintis, kad jame būtų visi reikalingi produktai bei sveikatai naudingos medžiagos, ir dar tinkamomis proporcijomis, šiuolaikiniam dirbančiam žmogui praktiškai neįveikiama užduotis. Bet surengti sau kartą per savaitę iškrovos dieną ir visiškai atsisakyti maisto gali kiekvienas.

    Tokios pertraukėlės, teigia gydomuoju badavimu besidomintys medikai, leidžia organizmui atsipūsti ir apsivalyti.

    Dauguma jų rekomenduoja 36 valandų badavimą kartą per savaitę arba kas 10 dienų – viskas priklauso nuo kūno masės ir gyvenimo būdo.

    Taip pat derėtų atkreipti dėmesį į žmogaus amžių, sveikatos būklę, lėtines ligas.

    Tačiau prieš imantis bet kokios detoksikacijos geriausia pasikonsultuoti su gydytoju, nors žmonių, kuriems kategoriškai draustinas badavimas, yra labai nedaug.

    Tokio organizmo valymo procedūra labai paprasta: reikia kartą kas 10 dienų išsilaikyti 36 valandas be jokio maisto ir gerti tik vandenį.

    Specialistai tikina, kad jau po 24 valandų badavimo įsijungia organizmo prisitaikymo sistemos ir prasideda apsivalymas.

    Žinoma, galima detoksikacinį badavimą praktikuoti periodiškai, kai pajuntate, kad organizme susikaupė šlakų, tai yra nuolat kamuoja bloga savijauta, silpnumas, greitai pavargstate.

    Arba tiesiog norite atsikratyti antsvorio.

    Tuomet mėnesį ar du kas 10 parų renkite iškrovos dienas.

    Svarbu atminti, kad badavimas – didelis stresas organizmui. Patyręs panašų sukrėtimą, jis prisimena, kad reikia darbuotis, o ne tinginiauti: negaudamas maisto, pradeda aktyviai inventorizuoti ir naudoti savo atsargas, kartu įjungdamas ir imuninę sistemą.

    Toks stresas į naudą tik visiškai sveikam žmogui.

    36 valandos be maisto, kaip minėta, nepadarytų žalos daugumai santykinai sveikų žmonių. Bet yra ir švelnesnis variantas – vieną du kartus per savaitę rengti iškrovos dienas, per kurias valgomas tik vienas produktas (pavyzdžiui, obuoliai, kefyras, grikiai).

    Dietologai šiuo atveju turi tik vieną patarimą: jei nesate pratę prie tokių sukrėtimų, laikytis dietos, rengti iškrovos dienas ar detoksikaciją geriau pradėkite, kai šiek tiek labiau sušils orai, bus daugiau saulės, pagerės nuotaika ir pagausės jėgų.

    Šaltuoju metų laiku ar tarpsezoniu mūsų organizmas ir taip būna išsekęs, papildomas stresas jam tikrai nereikalingas.