Žyma: vaikai

  • Atsisakykite rudųjų ryžių – juose aptikta nuodingų medžiagų

    Atsisakykite rudųjų ryžių – juose aptikta nuodingų medžiagų

    Rudieji ryžiai daugelį metų buvo laikomi kone sveikos mitybos simboliu.

    Jie vertinami dėl nesmulkintų grūdų, išlikusių sėlenų, skaidulų, B grupės vitaminų ir antioksidantų.

    Šį produktą dažnai rekomenduoja dietologai ir sveikos gyvensenos šalininkai, žadėdami greitą sveikatos pagerėjimą.

    Tačiau naujas Mičigano valstijos universiteto mokslininkų tyrimas keičia įprastą požiūrį.

    Paaiškėjo, kad rudieji ryžiai turi gerokai daugiau arseno nei balti.

    Be to, kalbama apie neorganinį arseną – labiausiai toksišką jo formą, priskiriamą pirmosios klasės kancerogenams.

    Rudieji ryžiai ir arsenas: koks ryšys?

    Arsenas – natūralus elementas, randamas dirvožemyje, vandenyje ir ore.

    Aplinkoje jis pasitaiko tiek organine, tiek neorganine forma.

    Didžiausią pavojų žmogaus sveikatai kelia būtent neorganinis arsenas.

    Net ir mažos jo dozės, vartojamos reguliariai, siejamos su padidėjusia plaučių, šlapimo pūslės ir odos vėžio rizika, širdies ir kraujagyslių ligomis bei nervų sistemos sutrikimais.

    Ryžiai – viena iš nedaugelio kultūrų, gebanti įsisavinti didelius arseno kiekius.

    Tai susiję su jų auginimo technologija – dauguma ryžių veislių auginamos užlietose laukų teritorijose.

    Tokios sąlygos palengvina arseno pasisavinimą augalų šaknimis.

    Patekęs į augalą, arsenas kaupiasi išorinėse grūdo dalyse – tose, kurios pašalinamos gaminant baltuosius ryžius, bet lieka rudųjų sudėtyje.

    Kodėl rudieji ryžiai pavojingi vaikams

    Tyrimo, paskelbto žurnale Risk Analysis, rezultatai ypač aktualūs mažų vaikų tėvams.

    Nustatyta, kad 6–24 mėnesių vaikai, reguliariai valgantys rudųjų ryžių, gali gauti ypač pavojingą arseno dozę.

    Taip nutinka dėl to, kad mažų vaikų suvartojamo maisto kiekis, palyginti su jų kūno mase, yra labai didelis – jie valgo nedaug, tačiau jų organizmas mažas ir jautrus.

    Kai kuriems vaikams neorganinio arseno suvartojimas pasiekė 0,295 mikrogramo kilogramui kūno svorio per parą, nors saugia laikoma 0,21 mikrogramo riba.

    Tai reiškia, kad net nedidelis rudųjų ryžių kiekis maiste gali sukelti lėtinį toksinių medžiagų poveikį vystymuisi jautriam organizmui.

    Kam dar vertėtų vengti rudųjų ryžių

    Nors daugiausia dėmesio skiriama kūdikiams ir mažiems vaikams, tyrimas atskleidė ir kitas pažeidžiamas grupes.

    Tai – žmonės, besilaikantys begliutenės dietos, kuriems ryžiai dažnai tampa kviečių pakaitalu.

    Svarbu pažymėti, kad pasaulyje yra daug žmonių, turinčių ribotą prieigą prie įvairaus maisto.

    Jų mityba gali būti menka, tačiau gausi ryžių – tai reiškia, kad padidėjusi arseno poveikio rizika gali apimti plačias visuomenės grupes.

    Baltieji ryžiai – ne tokie jau ir „tušti“

    Pastaruoju metu baltieji ryžiai sulaukia nemažai kritikos – jie vadinami „tuščiomis kalorijomis“. Visgi realybė sudėtingesnė.

    Grūdų šlifavimas, kurio metu pašalinamos išorinės dalys ir gemalas, ne tik sumažina skaidulų kiekį, bet ir, kaip jau minėta, ženkliai sumažina toksinų lygį.

    Baltuose ryžiuose arseno yra bent 24 proc. mažiau, o neorganinio – beveik 40 proc. mažiau nei ruduosiuose.

    Be to, šiandieninėje maisto pramonėje baltieji ryžiai dažnai papildomi vitaminais, taip iš dalies kompensuojant maistinių medžiagų netekimą apdorojimo metu.

    Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad arseno kiekis ryžiuose labai priklauso nuo jų auginimo regiono.

    Pavyzdžiui, ryžiai iš Kalifornijos, Indijos ir Pakistano paprastai turi mažiau arseno nei tie, kurie auginami pietinėse JAV valstijose ar Kinijoje.

    Saugiausiais pripažinti tajų jazmininiai ryžiai.

    Kaip sumažinti riziką vartojant ryžius

    Visiškai atsisakyti ryžių nebūtina, tačiau atsargumo priemonės nepakenks.

    Visų pirma, kruopščiai skalaukite ryžius dideliu kiekiu vandens – tai padeda pašalinti dalį paviršinio arseno.

    Ryžius rekomenduojama virti santykiu 6:1 (vanduo:grūdai) ir po to nupilti likusį skystį – taip galima sumažinti toksinų kiekį iki 60 proc.

    Vis dėlto, net laikantis šių priemonių, verta ryžius keisti kitais grūdais – bulguru, kuskusu ar grikiais.

    Tai paįvairins mitybą ir sumažins toksinių medžiagų poveikį organizmui.

    Mažiems vaikams ryžių apskritai geriau neduoti – ypač rudųjų.

    Apibendrinant

    Produktas, turėjęs sveiko maisto reputaciją, iš tikrųjų gali būti pavojingas.

    Nors sėlenos padeda išsaugoti daugiau maistinių medžiagų, jos kartu išlaiko ir pavojingą arseną.

    Didžiausią riziką patiria kūdikiai, mažamečiai vaikai ir tie, kurie dažnai ir gausiai vartoja rudųjų ryžių.

  • Šeimos gydytoja: kodėl per šventes neturėtumėte vaikų vaišinti grybais?

    Šeimos gydytoja: kodėl per šventes neturėtumėte vaikų vaišinti grybais?

    Bent keletas rūšių silkių, marinuotų, džiovintų ar į pyragėlius įdarytų grybų – tai tik keletas tradicinio lietuvių šventinio stalo patiekalų, kuriuos net ir suaugę kasmet prisimename nostalgiškai ir meiliai siūlome savo vaikams.

    Vis dėlto šeimos gydytoja Agnė Šimonienė sako, kad ne visi šventiniam stalui įprasti patiekalai yra tinkami vaikams, o gausios šventinės vaišės atveda ir į gydytojų kabinetus.

    Kodėl neturėtumėte vaikams siūlyti grybų?

    Jei vieni mažyliai grybus lėkštėje aplenkia iš tolo, kiti juos valgo su pasigardžiavimu. Tačiau girti už „teisingą skonį“, kaip pasakytų seneliai, skubėti nereikia. Pasak A. Šimonienės grybai yra sunkiai virškinamas produktas, ypač mažiems vaikams. Pastariesiems grybai apsunkina virškinimo procesą, gali išprovokuoti vėmimą, viduriavimą, plonojo žarnyno uždegimą.

    „Dar pridėkime didelį kiekį saldumynų ir vaiko virškinimo sistema pradės „eiti iš proto“ – tikėtina, kad prie pilvo skausmo ir pūtimo prisidės ir padidėjęs rūgštingumas bei refliuksas, odos bėrimas, niežulys“, – pasakoja gydytoja.

    Pavojus burbuliukuose

    Šeimos gydytoja A. Šimonienė taip pat atkreipia dėmesį ir į ne vieno mėgstamus įvairius gazuotus gėrimus. „Suvartotas didesnis kiekis gėrimų, kurių sudėtyje yra konservantų (E200–E300), saldiklių (E950–E967) ir sintetinių dažiklių, gali sukelti viduriavimą, pykinimą, vėmimą, pilvo skausmus, galvos svaigimą, nervinį drebulį, todėl rekomenduojama minėtus gėrimus vartoti kuo rečiau. Perkant gėrimą geriau rinktis tą, kurio sudėtyje yra ne dirbtiniai saldikliai, o cukrus (kiek įmanoma mažesnis kiekis), ne sintetiniai dažai ir kvapnios medžiagos, o sultys, – sako gydytoja, – atskirai norėčiau paminėti mėsos produktus, turinčius konservantus – natrio nitritą (E250) ir kalio nitritą (E249). Nitritai organizme jungiasi su kraujo baltymu hemoglobinu ir sudaro methemoglobiną, kuris negali pernešti į audinius reikiamo deguonies kiekio – organizme atsiranda deguonies badas. Jei koncentracija organizme didesnė nei 10 proc. – vaiko organizme atsiranda klinikiniai apsinuodijimo požymiai: pykinimas, vėmimas, viduriavimas, bendras silpnumas, galvos skausmai ir kiti lydintys simptomai.“

    Po gausių vaišių – alerginės reakcijos

    Patirtį skubios pagalbos skyriuje sukaupusi gydytoja pastebi, kad šventiniu laikotarpiu tenka sulaukti ir nemažai pacientų su ūmiomis alerginėmis reakcijomis. Tarp jų daugiausiai – kūdikių ir mažamečių vaikų.

    „Tam įtakos turi per sąlyginai trumpą laiką gaunamas didelis kiekis įvairių alergenų: tai ir žuvis, riešutai, kiaušiniai, pieno ir bičių produktai, galintys akimirksniu išprovokuoti imuninę organizmo reakciją – alergiją. Pirmiausia gali kilti bėrimai, dilgėlinė visame kūnelyje, skruostų paraudimai, sloga, akių ašarojimas, odos išsausėjimas ir šerpetojimas dilbiuose, pakinkliuose. Organizmas kovoje su alergenais pasitelkia įvairias priemones: nuo lengvų alerginių reakcijų – bėrimų ar odos niežulio iki sunkių anafilaksinių reakcijų. Taip pat gali pasitaikyti bronchų obstrukcija, bronchų astma ir pastarosios paūmėjimas, migrenos priepuoliai, šleikštulys, retais atvejais – kasos ir inkstų ligos. Taip pat elgesio sutrikimas: hiperaktyvumas, dirglumas, neramumas, mieguistumas, vangumas, maži vaikai nustoja žaisti – glaudžiasi prie artimųjų“, – į apie alergiją pranešančius simptomus atkreipia dėmesį A. Šimonienė.

    Pasak šeimos gydytojos, tiek vaikams, tiek suaugusiems svarbu užtikrinti įvairų ir subalansuotą maistą. Nealergiški vaikai gali ragauti įvairių šventinių patiekalų, tačiau tai daryti reikėtų su saiku ir, žinoma, ne visko iškart. Vis dėlto, alergiškų vaikų tėvai turėtų išlikti budresni. Pavyzdžiui, bičių produktams alergiškiems žmonėms nerekomenduojama skanauti meduolių, mat jų sudėtyje esantis medus taip pat gali paskatinti alerginę reakciją.

    Praktiniai patarimai sveikesniam švenčių stalui

    Gydytoja A. Šimonienė atkreipia dėmesį, kad ir kasdien, ir per šventes svarbu įvairi subalansuota mityba. Ir nors per šventes kiekvienas norime pasilepinti ir palepinti savo mažuosius, keletas patarimų sveikesniam šventiniam stalui:

    • Gamindami mėgstamą mišrainę riebų majonezą keiskite mažiau riebiu arba sumaišykite su natūraliu jogurtu.
    • Kepdami kepinius naudokite kokybiškus riebalus: sviestą, margariną, aliejų. Panaudotus riebalus išpilkite ir pakartotinai nenaudokite.
    • Paruoštą maistą stenkitės greičiau patiekti į stalą ir tinkamai laikykite – padėkite vėsioje vietoje.
    • Mažiems vaikams rinkitės mažiau kaulų turinčias žuvis, pavyzdžiui, menkę ar lašišą. Taip sumažinama rizika, kad mažylis praris ašaką ir ši įstrigs gerklėje.
    • „Nevalgiukus“ paskatinkite ragauti ir noriau valgyti maistą pateikdami jį kūrybiškai.
  • Ar atimti iš vaiko saldainį?

    Ar atimti iš vaiko saldainį?

    Jeigu vis dar svarstote, ar leisti savo atžaloms valgyti saldumynus, privalėsite įvertinti ne tik visas galimas pasekmes, bet ir tai, kad izoliuotis nuo jų – neįmanoma.

    Įsivaizduojate vaiką be saldėsių? Greičiausiai sunkiai. Saldainiai, ledai, sausainiai, bandelės… Jie vis atsiduria vaikų rankutėse jei ne iš tėvų, tai iš senelių malonės.

    O ką daryti? Juk visiems ir ne kartą gyvenime teko stebėti sceną parduotuvėje, kai vaikas kaulija suaugusiųjų nupirkti jam kokį skanėstą. Kartais viskas baigiasi isterija, sulaukiančia kreivų aplinkinių žvilgsnių, ir tėvai būna priversti patenkinti atžalos norą, kad tik tas košmaras baigtųsi. Net jei ir žino, jog pataikauti vaikui šiuo klausimu tikrai nederėtų, nes tai gali atsiliepti ne tik jo organizmo imuninei sistemai, bet ir paveikti virškinamojo trakto bei dantų būklę.

    Mažesnis blogis

    Gydytojai odontologai visą saldų maistą yra suskirstę į kelias kategorijas.

    Pačių saugiausių saldumynų kategorijai priklauso mažiausiai žalos sveikatai darantys natūralūs produktai: medus, naminės uogienės ir sultys, namuose gamintos gaivos ir limonadai.

    Na, apie medų ir kalbėti nėra ką: jis saldus ir išskirtinai naudingas sveikatai produktas, padedantis įveikti ne tik daugybę ligų, bet ir palaikyti organizmo tonusą.

    Taip, medus – tai koncentruotas įvairių cukrų mišinys. Tačiau dėl to, kad visi tie cukrūs natūralūs (fruktozė, gliukozė, sacharozė), jie ne tik nedaro žalos, bet ir yra išskirtinai naudingi tiek suaugusiųjų, tiek ir vaikų organizmui.

    Nepaisant visų kone stebuklingų savybių, medus yra gana pavojingas produktas. Pirmiausia, tai nepaprastai stiprus alergenas, kuriame yra gėlių ir žolynų žiedadulkių dalelių. Jeigu jūsų vaikas yra alergiškas, medaus jam duokite itin mažomis porcijomis – ir atidžiai stebėkite reakciją.

    Uogienė yra tam tikra natūralaus vaisių cukraus (fruktozės) ir paprasto, ne tokio naudingo cukraus (sacharozės) sintezės rezultatas. Bet nors uogienėje yra paprasto cukraus, ją verdant vykstantys procesai šiek tiek užglaisto kenksmingąsias šio cukraus savybės. Veikiama seilių, uogienė greitai suskyla į visiškai nekenksmingus fermentus, ir cukrus nespėja nusėsti ant dantų paviršiaus.

    Taigi galima sakyti, jog medus ir uogienė – vaiko sveikatai nekenkiantys saldumynai.

    Aišku, padauginti jų vis tiek nederėtų: šiuose produktuose yra cukraus, o jis dideliais kiekiais gali padaryti daug blogio vaikų dantukams.

    Limonadai ir sultys pavojingesni sveikatai nei medus ar uogienė ir ne tokie naudingi. Nors minėtuose gėrimuose esančio cukraus poveikis dantims minimalus, jis vis tiek talkina ėduoniui.

    Pavojingas įdaras

    Antrajai pagal saugumą – ir jau „sunkiasvorei“ saldumynų kategorijai priskiriami saldainiai: šokoladiniai, ledinukai, irisai.

    Patys nekalčiausi šioje grupėje paprasčiausi šokoladiniai saldainiai be įdaro. Šokoladą seilės irgi labai greitai suardo, taigi jis nelieka burnos ertmėje. Ir net jei jo dalelių lieka ant liežuvio ar dantų, jos nesunkiai nuplaunamos bet kokiu burnos skalavimo skysčiu. Jei tokio nėra po ranka, tiks ir stiklinė paprasto vandens.

    Atsargesniems reikėtų būti su įdarytais šokoladiniais saldainiais ir gerai susipažinti su jų sudėtimi prieš duodant vaikui.

    Saugiausiais laikomi šokoladiniai batonėliai su razinomis, riešutais, džiovintais vaisiais. Bet jeigu įdaras – želė, kremas ar tąsi karamelė, jis ilgai išliks ant mažylio dantų ir juos ardys.

    Periodiškai valgant saldainius su skystu įdaru dantų ėduonis bus tik laiko klausimas.

    Na, o patys pavojingiausi šioje saldumynų kategorijoje yra ledinukai. Odontologai juos vadina dantų žudikais ir nerekomenduoja ledinukų – ypač ant pagaliuko – valgyti ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems.

    Produktai, iš kurių gaminami tokie saldainiai, seilių veikiami beveik nesiskaido. Priešingai, seilės skatina storos cukraus plėvelės ir specifinės rūgšties susidarymą. Jos padengia dantis ir lėtai ardo. Šias pavojingas medžiagas įmanoma pašalinti tik dantų šepetėliu ir pasta.

    Ir, galiausiai, tikra sunkioji artilerija, kai kalbama apie keliamą pavojų dantims, yra gardieji kepiniai – bandelės, sausainiai, pyragaičiai, meduoliai.

    Beje, jie tam tikra prasme prilygsta šokoladiniams saldainiams: pyragaičių, bandelių ir sausainių daromos žalos rimtumas priklauso nuo jų įdaro.

    Pavojingiausi dantims laikomi įdarai iš sutirštinto pieno, grietinėlės kremai, morengai, specialios konditerinės pastos. Mat, be milžiniško kiekio cukraus, jie turi dar vieną pavojingą savybę – lipnumą. Tokie įdarai it klijai prilimpa prie dantų paviršiaus. O cukrus kaupiasi ne tik ant, bet ir tarp dantų.

    Tai ypač pavojinga, nes išvalyti tarpdančius parankinėmis priemonėmis praktiškai neįmanoma. Pyragėlių sukeltą ėduonį labai sunku diagnozuoti be specialių instrumentų, nes jis dažniausiai suėda dantį prie pat dantenų.

    Valgome vienodai – kenčiame skirtingai

    Kiekvieną produktą į savo vaiko valgiaraštį dera įtraukti nuo tam tikro amžiaus. Juk ne šiaip sau vaikiškų mišinėlių etiketėse rašoma „Vaikams nuo trejų metų“ ir pan.

    Amžiaus ribojimai susiję ne tiek su vaiko virškinamojo trakto pasiruošimu virškinti tam tikrą maistą, kiek su jo dantukų emalio būkle.

    Pieninių dantų emalis gerokai plonesnis ir trapesnis nei nuolatinių. Be to, pieninių dantų mineralizacijos procesas vyksta nuolat: kuo mažesnis vaikas, tuo mažiau jo dantukų emalyje yra aktyvių apsauginių mineralų. Štai dėl ko vaikams iki 3-ejų metų nederėtų duoti saldumynų.

    Jeigu tėvai vis dėlto nusprendžia leisti mažyliui paragauti kokį saldėsį, derėtų prieš tai gerai išstudijuoti jo sudėtį – produkte neturėtų būti kenksmingų medžiagų ir cukrų.

    Dažniausiai vaikams iki vienerių metų perkami sausainiai, kurie greitai tirpsta burnoje veikiami seilių. Jie ne tik nespėja paveikti dantų, bet ir yra visapusiškai saugūs mažyliui – tokiais sausainiais niekaip neužspringsi.

    Higiena ir paveldimumas

    Taisyklinga burnos ertmės higiena padės išvengti problemų net tuomet, jeigu mityba nebus labai sveika. Jei vaikas anksti išmoks ne tik laikyti rankutėje dantų šepetėlį, bet ir supras, kaip juo naudotis, dauguma dantų problemų jam bus nebaisios.

    Labai svarbu vaikui suprantamai paaiškinti, kad dantukų valymas apsaugo juos nuo kenksmingų apnašų ir blogųjų mikroorganizmų.

    Valyti dantis būtina ne rečiau kaip du kartus per dieną.

    Bet vaiko dantų sveikatą veikia dar viena aplinkybė – paveldimumas. O su juo taip lengvai nepakovosi.

    Jeigu jau kelių kartų jūsų šeimos narių dantys prasti, neverta tikėtis, kad vaikas turės perlinę šypseną. Nes paveldimumas daro įtaką ne tik dantų išvaizdai ir jų emalio būklei, bet ir seilių sudėčiai. Kai nepasiseka su genais, seilės pačios gali ėsti dantų emalį, prastai tirpdyti maiste esantį cukrų, dėl to jo likučiai nuolat nusės ant dantų.

    Taigi vaikams, kurių giminaičių prasti dantys, profilaktiškai lankytis pas odontologą būtina gerokai dažniau nei jų bendraamžiams.

  • Nemokamas gydymas – nepasiekiamas

    Nemokamas gydymas – nepasiekiamas

    Lietuvos vaikų burnos sveikata – tragiška: kone 80 proc. mažamečių nuo 6 iki 12 metų jau turi ėduonies pažeistų dantų, o apie trečdalis – ir įvairių sąkandžio patologijų. Tačiau patekti pas valstybinėje įstaigoje dirbantį ortodontą – laimės dalykas. Panevėžietė pasakoja tokio vizito laukianti jau metus.

    Odontologai jau ne pirmi metai skambina pavojaus varpais, kad vaikų burnos sveikata – tragiška: kone 80 proc. mažamečių nuo 6 iki 12 metų jau turi ėduonies pažeistų dantų, o apie trečdalis – ir įvairių sąkandžio patologijų.

    Tačiau patekti pas valstybinėje įstaigoje dirbantį ortodontą – laimės dalykas. O privačių specialistų paslaugų kainos ne kiekvienai šeimai įkandamos.

    Kaip „Sekundei“ pasakojo panevėžietė Algė, dar pernai po profilaktinio vaikų sveikatos tikrinimo iš odontologo ji išgirdusi, kad abiem dukroms reikalingas ortodontinis gydymas. Panevėžio odontologijos poliklinikoje dirba vienintelė ortodontė, kurios paslaugas kompensuoja Ligonių kasa.

    Praėjusią žiemą pasiskambinusi į polikliniką Algė išgirdo, kad naujų pacientų registracija sustabdyta, mat eilėje pas vienintelę tokią specialistę – per šeši šimtai prisirašiusių pacientų. Mamai pasiūlyta skambinti vėliau.

    „Bandžiau skambinti šių metų sausio pradžioje, bet ir vėl išgirdau, kad dar neregistruoja. Lygiai tą patį išgirdau ir šią vasarą. Nuvykus pasitikrinti profilaktiškai, iš odontologės sulaukiau priekaištų, kad per metus nenuvedžiau vaikų pas ortodontą. Bet kaip tą padaryti? Paskambinus į polikliniką ir vėl negalėjo mūsų užregistruoti, liepė skambinti savaitės pabaigoje “, – guodėsi Algė.

    Mama ironizuoja, kad dukros ir pilnametystės sulauks, kol pateks pas ortodontę.

    Išeitis – pagalbos ieškoti privačiose klinikose, tačiau jų šeimai tai per brangu.

    „Vienos iš dukrų draugei visai neseniai sudėti breketai. Visas šis malonumas kainavo 1800 eurų ir tai dar ne pabaiga, nes pas ortodontą teks lankytis kas porą mėnesių. Breketų reikia abiem dukroms ir privati paslauga ne mūsų šeimos kišenei“, – teigė Algė.

    Su tūkstančiu eurų neišsivertė

    Privačiose klinikose dirbantys specialistai kartais lieka vienintelis pasirinkimas.

    Kaip pasakojo panevėžietė Auksė, jos paauglė dukra apie penkerius metus nešiojo ortodontines plokšteles, paskirtas Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos ortodontės.

    Tačiau jas išėmus dantys ir vėl išsiklaipė. Mama mergaitę užregistravo pas Panevėžio miesto odontologijos poliklinikos gydytoją ortodontę, bet sulaukusi eilės išgirdo, kad atvejis per daug sudėtingas. Joms pasiūlyta pagalbos ieškoti Vilniaus „Žalgirio“ klinikoje, tačiau ir ten eilėje būtų reikėję laukti apie dvejus metus.

    „Nusprendėme nieko nelaukti ir kreiptis į privačią kliniką Panevėžyje, į kurią atvažinėja ortodontė. Pas ją vizitą gavome po poros mėnesių“, – pasakojo panevėžietė.

    Čia šeima išgirdo, kad breketus galima dėti, bet būtina paauglei išrauti visus protinius dantis.

    Kad būtų pigiau, Auksė bandė registruoti dukrą pas ligoninės chirurgą, bet pas jį išrauti dantukų būtų reikėję laukti mažiausiai pusmetį, o ir visų keturių dantų vienu metu traukti negalėjo.

    Šeima pasirinko greitesnį variantą – toje pačioje klinikoje išoperuoti visus keturis protinius dantis taikant narkozę, tai kainavo 700 eurų.

    Dar tūkstantis eurų atsiėjo pigiausi, metaliniai dantų breketai.

    „Maždaug kas du tris mėnesius dukra turi apsilankyti pas ortodontą, kad būtų pareguliuoti breketai. Kiekvienas toks apsilankymas kainuoja dar po 50 eurų“, – kokių investicijų reikia į vaiko dantų sveikatą, pasakojo mama.

    Pandemijos pasekmės

    Panevėžio odontologijos poliklinikos direktoriaus pavaduotoja, laikinai einanti direktoriaus pareigas, Santa Miežinienė teigė, kad visi ortodontinio gydymo laukiantys pacientai registruojami į išankstinę eilę, kurią galima stebėti portale esveikata.lt.

    Tokia registracijos tvarka atsirado dar per pandemiją, kai buvo sustabdytos visos odontologijos paslaugos.

    „Vien pusantrų metų aptarnavome tik tuos pacientus, kuriems jau buvo pradėtas gydymas. Reikia suprasti, kad vidutiniškai ortodontinis gydymas trunka apie trejus metus“, – teigė S. Miežinienė.

    Pasak direktorės, pernai liepą, prieš gydytojai išeinant atostogauti, registracija taip pat buvo sustabdyta, mat susidarė jau 670 laukiančiųjų eilė.

    Spalį planuota naujų pacientų registravimą atnaujinti, tačiau jie pradėti registruoti tik šių metų vasarį. Apie tai buvo informuota ir Panevėžio savivaldybė.

    „Dabar jeigu tik pacientas turi siuntimą, jis registruojamas į eilę. Tikrai negali būti taip, kad registratūroje paciento neregistravo“, – stebėjosi poliklinikos vadovė.

    Gydytis į Panevėžį – net iš pajūrio

    S. Miežinienės teigimu, šiuo metu pirminio apsilankymo pas ortodontą laukia 440 pacientų, pakartotino – 158. Vidutiniškai per dieną gydytoja priima apie septyniolika pacientų. Užsiregistravus dabar, vizito reikėtų laukti 4–5 mėnesius.

    „Tokios eilės susidaro ir dėl specialistų trūkumo visoje Lietuvoje. O mes neturime teisės nepriimti pacientų iš kitų miestų. Jų geografija tikrai labai plati – atvyksta net iš Klaipėdos, Telšių, ypač daug šiauliečių. Šią savaitę pas mus lankėsi mama su vaiku iš Šiaulių, ji pasakojo, kad ortodonto paslaugų savo mieste sulauktų tik 2027-aisiais“, – pasakojo S. Miežinienė.

    Neatsakingi pacientai

    Odontologijos poliklinikos vadovės teigimu, visoje Lietuvoje labai nedaug ortodontų, sudariusių sutartis su Ligonių kasa.

    „Kai kuriais atvejais tėvai turi padengti dalį ortodontinio gydymo, bet tikrai tai ne tokios sumos, kurias sumokėtų gydydamiesi privačiai“, – sakė S. Miežinienė.

    Poliklinikos direktorės teigimu, eilės būtų mažesnės, jeigu patys pacientai būti atsakingesni. Pavyzdžiui, trečiadienį pas gydytoją ortodontę neatvyko net keturi pacientai ir apie savo neatvykimą net nesiteikė pranešti.

    „Po kelių dienų tėvai skambina į registratūrą ir prašo priimti, bet pacientas tokiu atveju keliauja į eilės galą. Ten pat keliauja ir tie pacientai, kuriems, atėjus eilei, kelias dienas iš eilės neįmanoma prisiskambinti. Nors turime ir pavyzdingų pacientų, informuojančių, jog negalės atvykti. Tokiais atvejais ieškome galimybės juos priimti kitu, papildomu laiku“, – sakė S. Miežinienė.

     

  • Nuo 2010 m. mažėja vaikų skiepijimo apimtys

    Nuo 2010 m. mažėja vaikų skiepijimo apimtys

    Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) vadovas kartu su savivaldybėmis spręsdamas skiepijimo apimčių mažėjimo problemą pastebi, kad skiepijimosi mastai krenta jau nuo 2010 metų, tad atstatyti buvusius rezultatus – užtruks.

    „Vaikų skiepijimo mastai sumažėjo ne per vienerius metus, jie mažėja nuo 2010 m. Tad ir atstatyti buvusius aukštus rodiklius pavyks ne per metus. Neskiepijimo priežasčių analizė rodo, kad turime dirbti visomis kryptimis – šviesti visuomenę, bendradarbiauti tiek su medikais, tiek su savivaldybėmis“, – sako NVSC vadovas Vaidotas Gruodys.

    NVSC vadovas kartu su vakcinacijos mastus analizuojančiais Užkrečiamųjų ligų specialistais jau apsilankė Trakų ir Elektrėnų savivaldybėse, kur vaikų skiepijimo apimtys yra mažiausios Vilniaus apskrities savivaldybėse.

    Elektrėnų savivaldybėje skiepijimų apimtys nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės siekia 82,3 proc., o Trakų savivaldybėje – 85,4 proc. Aiškinantis galimas problemos priežastis, išryškėja skirtumai ne tik tarp atskirų savivaldybių, bet ir tarp tos pačios savivaldybės skirtingų gydymo įstaigų.

    „Matome, kad kai kurios gydymo įstaigos paskiepija beveik visus jose prisirašiusius vaikus. Kitos įstaigos paskiepija tik apie 60 proc. Aiškinamės, kokios gali būti tokių netolygumų savivaldybėje priežastys, kartu ieškome atsakymų į šį klausimą ir problemos sprendimo būdų“, – pasakoja NVSC vadovas V. Gruodys.

    Pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių vaikai skiepijami nuo 14 užkrečiamųjų ligų. Nuo nė vienos iš jų nepaskiepijama 95 proc. vaikų, kaip rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija, kad būtų suvaldytas ligų plitimas.

    Lietuvoje jau trečius metus iš eilės septynmečių skiepijimo nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės apimtys nesiekia 90 proc. Pernai (2023 m.) šia vakcina septynmečių paskiepyta mažiau nei 2022 m. ir tai sudaro tik 85,72 proc. šios amžiaus grupės vaikų.

    Daugiausia 2023 m. septynmečių paskiepyta Alytaus apskrityje – 93,6 proc., mažiausiai – Klaipėdos apskrityje – 83,1 proc.

    NVSC ir Sveikatos apsaugos ministerijos vykdytos apklausos atkleidžia, kad vienos iš dažniausių priežasčių, kodėl atsisakoma skiepyti vaikus yra šalutinio poveikio baimė, patikimos informacijos apie vakcinas trūkumas, nepasitikėjimas vakcinų veiksmingumu. D

    Dalis gyventojų, kurie dalyvavo NVSC 2023 m. vykdytoje apklausoje, nurodė, kad neskiepija savo vaikų, nes taip jiems patarė sveikatos priežiūros specialistas.

    Platinti, skelbti, kopijuoti Eltos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško Eltos sutikimo draudžiama.

  • Pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos ligos ir piktybiniai navikai

    Pagrindinės mirties priežastys – kraujotakos ligos ir piktybiniai navikai

    Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, praėjusiais metais pagrindinės mirties priežastys buvo kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai, COVID-19 liga ir išorinės mirties priežastys.

    Tai sudarė 82,4 proc. visų mirties priežasčių.
    Lietuvoje 2022 m. mirė 42 884 žmonės, t. y. 4 862 asmenimis mažiau negu 2021 metais, skelbia Higienos instituto Sveikatos informacijos centras.
    Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė, t. y. 52,5 proc. visų mirusiųjų, nuo piktybinių navikų – 18,4 proc., nuo COVID-19 ligos– 6,1 proc., o dėl išorinių mirties priežasčių – 5,4 proc. visų mirusiųjų.

    Vyrų mirties priežastys

    Praėjusiais metais Lietuvoje mirė 20 457 vyrai, lyginant su 2021 m. – 2 432 vyrais mažiau, skelbia Sveikatos informacijos centras. Vyrų mirtingumo rodiklis 2022 m. buvo 1548,4 atvejo 100 tūkst. vyrų (2021 m. – 1752,9 atvejo).
    „Daugiausia (46 proc.) vyrų mirė nuo kraujotakos sistemos ligų, iš kurių 61,3 proc. mirė nuo išeminės širdies ligos, 21,2 proc. – smegenų kraujagyslių (cerebrovaskulinių) ligų“, – ataskaitoje teigia Sveikatos informacijos centras.
    Nuo piktybinių navikų 2022 m. Lietuvoje mirė 4 278 vyrai, t. y. 20,9 proc. visų mirusių vyrų. Daugiausiai vyrų mirė nuo trachėjos, bronchų ir plaučių, priešinės liaukos ir skrandžio piktybinių navikų, pažymima ataskaitoje.
    Apie 8 proc. (1658) visų mirusių vyrų žuvo dėl išorinių mirties priežasčių. Iš jų 60,5 proc. mirė dėl nelaimingų atsitikimų (apima transporto įvykius, nukritimus, paskendimus, atsitiktinius apsinuodijimus). Dėl išorinių mirties priežasčių mirė 2,4 karto daugiau vyrų negu moterų.
    Sveikatos informacijos centras taip pat pažymi, kad nuo COVID-19 ligos mirė 1 260 vyrų (6,2 proc. visų mirusių vyrų). Vyrų mirtingumo rodiklis lyginant su 2021 m. sumažėjo 2,6 karto.
    Tuo tarpu virškinimo sistemos ligos sudarė 5,6 proc. vyrų mirties priežasčių – nuo jų mirė 1 153 vyrai.

    Moterų mirtingumas

    Pastaraisiais metais Lietuvoje mirė 22 427 moterys, lyginant su 2021 m. – 2 430 moterų mažiau.
    Sveikatos informacijos centras praneša, kad daugiausia moterų (58,4 proc.) mirė nuo kraujotakos sistemos ligų. Mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų rodiklis 2022 m. buvo 866,8 atvejo 100 tūkst. moterų (2021 m. – 883,3 atvejo).
    Nuo piktybinių navikų 2022 m. mirė 3 621 moteris ir tai sudarė 16,1 proc. visų mirusių moterų. Iš jų daugiausia mirė nuo krūties, storosios žarnos bei kasos piktybinių navikų.
    Trečioji moterų mirties priežastis yra COVID-19 liga. Nuo jos 2022 m. mirė 1 346 moterys (6 proc. visų mirusių moterų). Koronaviruso mirtingumo rodiklis pastaraisiais metais buvo 89,1 atvejo 100 tūkst. moterų ir lyginant su 2021 m. sumažėjo 2,8 karto.
    Ketvirtoje vietoje moterų mirties priežasčių struktūroje yra virškinimo sistemos ligos. Nuo jų 2022 m. mirė 1 053 moterys ir tai sudarė 4,7 proc. visų mirusiųjų moterų.

    Darbingo amžiaus gyventojų mirties priežastys

    23 proc. visų mirusiųjų 2022 m. sudarė 16–64 m. amžiaus asmenys (34,5 proc. vyrų ir 12,8 proc. moterų mirčių).
    Daugiausia darbingo amžiaus vyrų mirė nuo išeminių širdies ligų (18,8 proc.), virškinimo organų piktybinių navikų (7,1 proc.) ir kepenų ligų (6,9 proc.).
    Darbingo amžiaus moterų mirė 2,4 karto mažiau negu darbingo amžiaus vyrų. Nuo išeminių širdies ligų mirė 11,1 proc. 16–64 m. amžiaus moterų, nuo kepenų ligų – 10,2 proc. virškinimo organų piktybinių navikų – 9,2 proc.

    Vaikų mirties priežastys

    Pastaraisiais mirė 58 1–17 metų amžiaus vaikai – 35 berniukai ir 23 mergaitės.
    Pagrindinės 1–17 metų amžiaus vaikų mirties priežastys buvo išorinės mirties priežastys (37,9 proc.), piktybiniai navikai (15,5 proc.) ir nervų sistemos ligos (12,1 proc.). Dėl išorinių mirties priežasčių 2022 m. mirė 22 vaikai (16 berniukų ir 6 mergaitės) ir tai yra 15,4 proc. mažiau lyginant su 2021 m.
    2022 m. mirė 67 kūdikiai (vaikai iki 1 metų), lyginant su 2021 m., 6 kūdikiais mažiau. Kūdikių mirtingumo rodiklis 2022 m. – 30,1 atvejo 1 000 gyvų gimusiųjų (2021 m. – 31 atvejo). Pagrindinės kūdikių mirties priežastys buvo perinatalinio laikotarpio ligos (40,3 proc.) ir įgimtos formavimosi ydos (40,3 proc.).

  • Vaikų imuninės sistemos stiprinimas

    Vaikų imuninės sistemos stiprinimas

    Imuninė sistema mums padeda apsisaugoti nuo įvairių ligų ir negalavimų. Tačiau kūdikių ir vaikų imuninė sistema vis dar formuojasi, todėl labai svarbu ją stiprinti.

    Nors vaikai mažesniame amžiuje gali sirgti dažnai, ypač kai pradeda lankyti darželį ar mokyklą, tačiau tam tikros ligos ar jų pasikartojimas gali byloti apie nusilpusią imuninę sistemą.

     

    Kas turi įtakos vaiko imuninės sistemos nusilpimui?

    • Netinkama mityba gali turėti įtakos imuninės sistemos nusilpimui, kuri gali būti slopinama dėl tam tikrų maistinių medžiagų ar vitaminų trūkumo. Tinkamai parinkta, subalansuota mityba turi didžiulį teigiamą poveikį vaiko sveikatai bei organizmo vystymuisi.
    • Netinkamas miego režimas ar jo trūkumas taip pat gali neigiamai paveikti vaiko imuninę sistemą.
    • Kaip ir suaugusiems, taip ir vaikams patiriantiems didelį stresą, gali sutrikti imuninės sistemos veikla.
    • Įtakos imuninei sistemai gali turėti per mažas buvimas gryname ore bei fizinio aktyvumo stoka.
    • Ligos bei tam tikrų vaistų, pavyzdžiui, antibiotikų vartojimas.

    Kaip stiprinti vaiko imuninę sistemą?

    Norint stiprinti vaiko imuninę sistemą, pirmiausia rekomenduojama praturtinti vaiko mitybos racioną kuo įvairesniais maisto produktais. Rekomenduojama įtraukti daugiau daržovių, paukštienos, pieno produktų, kiaušinių, viso grūdo produktų, tokių kaip duona, makaronai. Taip pat nepamiršti vaisių, uogų bei pasirūpinti kuo sveikesniais užkandžiais. Jeigu vaikas su maistu negauna pakankamai organizmui reikiamų vitaminų bei medžiagų, galbūt reikėtų papildomai vartoti maisto papildus, tokius kaip NeoLife papildai vaikams, tačiau prieš tai pasitarus su gydytoju ar vaistininku. Maistinių medžiagų trūkumas gali neigiamai paveikti vaiko organizmą ir susilpninti jo imuninę sistemą.

    Vaiko imuninei sistemai įtakos turi reguliarus ir kokybiškas miegas. Tėvai turėtų pasistengti įvesti tvarkingą ir reguliarų miego režimą, užtikrinant, jog vaikas miega pakankamą valandų skaičių, kuris priklauso nuo vaiko amžiaus.

    Ne ką mažiau svarbu sudaryti tinkamą dienos rutiną, užsiimti aktyvia veikla: mankštintis, sportuoti, žaisti lauke, mokytis naujų dalykų.

    Tiek suaugusio žmogaus, tiek vaiko imuninei sistemai, įtakos gali turėti daugelis aspektų. Todėl vaiko kasdieniniame gyvenime yra svarbi visuma: subalansuota mityba, tinkama dienos rutina, miego režimas, įdomios veiklos kartu, buvimas gryname ore.