Žyma: uogos

  • Ką valgyti žiemą, kad pavasarį nekamuotų avitaminozė

    Ką valgyti žiemą, kad pavasarį nekamuotų avitaminozė

    Kai saulė šviečia rečiau, o šviežių vaisių ir daržovių sezonas jau seniai pasibaigė, organizmas pamažu ima reikšti nepasitenkinimą.

    Sausa oda, nuovargis, blankūs plaukai – klasikiniai žiemos avitaminozės požymiai.

    Tačiau gera žinia ta, kad to išvengti kur kas lengviau, nei atrodo.

    Nebūtina pirkti brangių maisto papildų – pakanka tinkamai sudaryti žiemos racioną.

    Daržovės, kurios išsaugo vitaminus žiemą

    Net ir sausį galima maitintis vitaminais, jei žinote, kurios daržovės išgyvena žiemą neprarasdamos vertingų medžiagų.

    Morkos, burokėliai, kopūstai, ropės ir moliūgai puikiai laikosi ir išsaugo iki 80 proc. maistinių medžiagų.

    Ypač svarbus morkose esantis vitaminas A (tiksliau – beta karotenas, kurį organizmas paverčia vitaminu A).

    Jis stiprina regėjimą ir imunitetą, o kopūstuose esantis vitaminas C padeda kovoti su virusais.

    Įtraukite į racioną šiek tiek raugintų kopūstų – tai natūralus probiotikas, atkuriantis žarnyno mikroflorą po žiemos peršalimų.

    Tačiau naudingosios savybės išlieka tik žaliuose, nepasterizuotuose raugintuose kopūstuose – pasterizacija sunaikina mikroorganizmus.

    Produktai su geležimi ir vitaminais, suteikiančiais energijos žiemą

    Žiemą verta dažniau valgyti grikius, avižinę košę ir lęšius – jie ne tik suteikia sotumo jausmą, bet ir gausūs geležies, magnio bei B grupės vitaminų.

    Šios medžiagos padeda įveikti apatiją ir mieguistumą.

    Jeigu į košę įdėsite šiek tiek riešutų ir medaus, gausite energijos kokteilį be kofeino.

    Tai gardu, sotu ir sveika, tačiau būkite saikingi – dėl riešutų ir medaus toks patiekalas gali būti itin kaloringas.

    Vaisiai ir uogos, padedančios išvengti avitaminozės

    Šviežių uogų žiemą rasti sudėtinga, tačiau šaldytos mėlynės, spanguolės ir juodieji serbentai išsaugo iki 90 proc. naudingųjų medžiagų.

    Iš vaisių geriausia rinktis obuolius ir citrusinius – juose gausu antioksidantų ir vitaminų; ypač daug vitamino C turi citrusiniai vaisiai ir serbentai.

    Taip pat galima virti vaisvandenius, kompotus ar tiesiog dėti citriną į arbatą – skanu ir naudinga.

    Beje, jei į arbatą dedate citriną dėl jos naudingų savybių, darykite tai tik tuomet, kai gėrimas šiek tiek atvėsta – aukšta temperatūra dalį vitamino C sunaikina.

    Pagrindinė žiemos mitybos paslaptis: kaip išsaugoti vitaminus iki pavasario

    Svarbiausia – įvairovė.

    Kuo daugiau spalvų jūsų lėkštėje, tuo platesnis vitaminų spektras.

    Ir nepamirškite vitamino D: žiemą verta dažniau valgyti riebios žuvies (lašišos, skumbrės, silkės ir pan.), menkių kepenų bei kiaušinių trynių, taip pat rinktis pieno produktus, praturtintus vitaminu D.

    O jei saulės visai trūksta – padėti gali vaistinėje įsigyti papildai (tik pasitarus su gydytoju).

  • 5 rugpjūčio dovanos sveikatai

    5 rugpjūčio dovanos sveikatai

    Paskutinį vasaros mėnesį sodai būna ypač dosnūs dovanų – tik spėk visų išragauti.

    Juolab kad kiekviena rugpjūčio uoga savaip naudinga ir net gali prisidėti gydantis ligas.

    Juodieji serbentai

    Pagal vitaminų kiekį jie tikri čempionai. Vien vitamino C juoduosiuose serbentuose tiek daug, kad nusileidžia tik erškėčių vaisiams.

    Daugiausia vitaminų ir mineralų – beveik keturiskart daugiau – sukaupia serbentų odelė.

    Ko turi? Juoduosiuose serbentuose yra 4–15 proc. cukrų (gliukozės ir sacharozės), 0,4 proc. riebalų ir 4–5 proc. organinių rūgščių.

    Uogose taip pat daug karoteno (0,4 mg/100 g), vitamino E (0,8 mg/100 g) ir vitamino B6 (25 mg/100g), rekordiškai daug kalio (2000 mg/100 g), fosforo (1500 mg/100 g), magnio (450 mg/100 g), mikroelementų.

    Energinė vertė – 44 kcal/100 g.

    Kuo naudingi? Juodieji serbentai – polivitaminų šaltinis ir veiksminga uždegimą slopinamoji bei šlapimą varančioji priemonė.

    Uogos mažina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje ir stiprina imunitetą. Jas rekomenduojama valgyti visiems, kamuojamiems reumatizmo, bronchito, opų, esant tinimams, kraujoplūdžiams, anemijai.

    Juodieji serbentai – idealus priedas dažnai sergančių vaikų valgiaraščiui.

    Kam negalima? Sergantiesiems skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa, hepatitu, ūmiu gastritu.

    Raudonieji serbentai

    Jų tiesiog būtina užsišaldyti žiemai – gripo ir peršalimo ligų sezonui, nes žmogaus organizmui raudonieji serbentai duoda ne ką mažiau naudos nei spanguolės.

    Ko turi? Šiuose serbentuose gana daug cukraus – 4–13 proc., bet yra ir organinių rūgščių – 1,5–4 proc.

    Vitamino C, tiesa, ne itin gausu – 25 mg/100 g, o ir iš kitų vitaminų būtų galima išskirti nebent folio rūgštį (0,1 mg/100 g) ir PP (0,5–1,5 mg/100 g).

    Raudonose uogose apstu kalio (350 mg/100 g), fosforo (20 mg/100 g), taip pat yra geležies (iki 15 mg/100 g) ir jodo (1–1,5 mg/100 g).

    Energinė vertė – 43 kcal/100 g.

    Kuo naudingi? Būdami itin turtingi organinių rūgščių, raudonieji serbentai puikiai slopina pykinimą, vėmimą, gerina žarnyno peristaltiką.

    Raudonųjų serbentų sultys pasižymi karščiavimą mažinančiomis ir šlapimą varančiomis savybėmis.

    Kartu su šlapimu iš organizmo jie pašalina druskas (net ir sunkiųjų metalų), toksinius.

    Raudonuosius serbentus rekomenduojama valgyti sveikstantiesiems po ligos (jie padės greičiau sustiprinti organizmą) ir kamuojant toksikozei nėštumo metu.

    Kam negalima? Sergantiesiems skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa, hepatitu, ūmiu gastritu.

    Agrastai

    Gooseberry in plate

    Pasistenkite vėlyvųjų agrastų privalgyti kuo daugiau tiesiai nuo krūmo, nes uogienėse, džemuose ir kompotuose jie nebebus tokie naudingi.

    Ir atminkite: kuo tamsesnės spalvos agrastai, tuo sveikesni.

    Ko turi? Prinokusiuose agrastuose yra nemažai cukrų – 5–9,8 proc., taip pat organinių rūgščių – 1,5–2,9 proc. bei 0,2 proc. riebalų.

    Vitaminų irgi netrūksta: C (21–40 mg/100 g), B1 (0,01–0,04 proc.), B9 (0,1–0,2 proc.), PP (0,3–0,4 proc.).

    Užtektinai agrastuose ir mineralinių medžiagų, ypač kalio (iki 300 mg/100 g) ir fosforo (30 mg/100 g).

    Dar yra geležies, jodo, mikroelementų.

    Energinė vertė – 45 kcal/100 g.

    Kuo naudingi? Daugiau agrastų rekomenduojama valgyti širdininkams, sergantiesiems hipertenzija, ateroskleroze, nutukimu, mažakraujyste.

    Gelbsti šios uogos ir kamuojant vidurių užkietėjimui, tinimams, nes turi lengvą šlapimą varantįjį bei vidurius laisvinantįjį poveikį.

    Dar agrastai stiprina imunitetą – ypač vaikų ir senjorų, aprūpina jų organizmą vitaminais.

    Kam negalima? Sergantiesiems opomis, diarėja, enteritu, cukriniu diabetu.

    Šilauogės

    Kaip ir mėlynės, šilauogės daugelį naudingųjų savybių išsaugo ir termiškai apdorotos, tad skubėkite virti uogienes ir kompotus.

    Ko turi? Cukraus – 4,5–10 proc. (priklausomai nuo klimato, kuriame augo), 1,2 proc. organinių rūgščių, 2 proc. ląstelienos.

    Labai daug šiose uogose provitamino A (beta karoteno) – iki 1500 TV/100 g. Kitų vitaminų – C, PP, – kiekiai nežymūs.

    Iš mineralinių medžiagų šilauogėse yra kalio – iki 300 mg/100 g, 40 mg/100 g sieros, 15 mg/100 g kalcio.

    Esama ir biologiškai aktyvių medžiagų: niomirtilino (mažina cukraus kiekį kraujyje) ir oksikumarino (mažina kraujo krešumą, taigi, ir trombų susidarymo riziką).

    Energinė vertė – 57 kcal/100 g.

    Kuo naudingi? Ne taip smarkiai, kaip mėlynės, bet irgi gerina regą. Turi antibiotinių, priešuždegiminių savybių.

    Šias uogas naudinga valgyti sergant šlapimo pūslės uždegimu, kolitu, diarėja, alerginėmis odos ligomis, podagra, reumatizmu.

    Kam negalima? Turintiesiems tokią bėdą, kaip lėtinis vidurių užkietėjimas.

    Vynuogės

    Pačios naudingiausios, žinoma, ne iš prekybos centro, o iš nuosavo kiemo ar sodybos.

    Ko turi? Niekam nebus naujiena, kad vynuogėse cukraus labai daug – 12–33 proc. gliukozės ir fruktozės.

    Organinių rūgščių (vyno, obuolių, citrinų) jose būna iki 1,5 proc.

    Vitaminų vynuogėse nėra labai daug: C – 3–11 mg/100 g, A – 0,05–0,2 mg/ 100 g, B6 – 0,04 mg/100 g, E – 0,5–3 mg/100 g. Užtat jos – unikalus makro- ir mikroelementų šaltinis, mat turi labai daug kalio – 250 mg/100 g, mangano – 70 mg/100g, magnio – 20 mg/100 g. O geležies vynuogėse net pustrečio karto daugiau nei obuoliuose – iki 4 mg/100 g.

    Energinė vertė – 72 kcal/100 g.

    Kuo naudingos? Vynuogėse sukauptas cukrus greitai kompensuoja organizmo išeikvotą energiją ir prarastus skysčius. Esant inkstų ir širdies nepakankamumui, mažina tinimą, gerina nesveikų organų darbą.

    Vynuogės šalina toksinus iš kraujo ir druskų perteklių, tai labai svarbu sergantiesiems podagra ir osteochondroze.

    Dar jos tirpdo akmenis inkstuose, reguliuoja kraujospūdį, normalizuoja medžiagų apykaitą.

    Naudingos vynuogės ir sergant anemija arba netekus daug kraujo.

    Kam negalima? Turintiems nutukimo, opaligės, cukrinio diabeto, lėtinio faringito diagnozę, esant ėduoniui ir diarėjai.

        Įdomūs faktai

    Daugelyje uogų yra tam tikras kiekis riebalų. Jei stebitės, iš kur jų ten gali atsirasti, atsakymas labai paprastas – iš sėklyčių. Tad jeigu jų nesukramtysite, uogų kaloringumas bus mažesnis.
    Visose uogose gausu organinių rūgščių, kurios ardo ir padeda pašalinti iš organizmo nereikalingas druskas. Jas valgydami, palaikote savo sąnarių sveikatą.
    Uogose esantis pektinas – puikiausia „šluota“. Jis surenka organizme susikaupusius toksinius, sunkiųjų metalų druskas ir idealiai išvalo žarnyną.