Žyma: uoga

  • Kaip plauti braškes, kad jos ilgiau išliktų šviežios

    Kaip plauti braškes, kad jos ilgiau išliktų šviežios

    Braškės – vienos laukiamiausių vasaros uogų, tačiau kartu ir vienos lepiausių.

    Neretai vos po kelių dienų šaldytuve jos suminkštėja, pradeda leisti sultis ar apsitraukia pelėsiu. Vis dėlto yra paprastas būdas, galintis padėti braškėms išlikti šviežioms ilgiau.

    Užsienio maisto ekspertai pataria prieš laikant braškes trumpai nuplauti acto ir vandens tirpalu. Teigiama, kad toks vadinamasis acto „dušas“ arba „vonia“ padeda sumažinti ant uogų esančių bakterijų ir pelėsio sporų kiekį, dėl kurių braškės greičiau genda.

    OBOZ.UA aprašytame patarime siūloma maišyti vieną dalį įprasto maistinio acto su trimis dalimis vandens ir braškes palaikyti šiame tirpale apie 10 minučių.

    Po tokio mirkymo braškes būtina kruopščiai perplauti šaltu tekančiu vandeniu, kad neliktų acto skonio ir kvapo.

    Ne mažiau svarbus kitas žingsnis – uogas gerai nusausinti.

    Likusi drėgmė gali kaip tik pagreitinti gedimą, todėl braškes reikėtų paskleisti ant popierinių rankšluosčių arba labai švelniai nusausinti.

    Tuomet uogas galima sudėti į švarų indą, išklotą popieriniu rankšluosčiu.

    Dangtelio geriau neuždaryti visiškai sandariai – nedidelis oro tarpas padės išvengti drėgmės kaupimosi. Indą reikia laikyti šaldytuve.

    Svarbu ir tai, kad braškių nereikėtų skabyti prieš laikymą. Žalios viršūnėlės padeda uogoms ilgiau išlaikyti formą ir sumažina sulčių išsiskyrimą. Kotelius geriausia pašalinti tik prieš valgant ar ruošiant desertus.

    Vis dėlto šį patarimą reikėtų vertinti realistiškai.

    Jei braškės jau buvo pernokę, sutraiškytos ar pradėjusios gesti, joks plovimo būdas jų neišgelbės.

    Prieš laikant verta atrinkti ir išmesti apipelijusias ar stipriai pažeistas uogas, nes viena gendanti braškė gali greitai sugadinti visą indą.

    Kaip braškes laikyti saugiau

    Parsinešę braškių iš turgaus ar parduotuvės, pirmiausia jas perrinkite. Pašalinkite sutraiškytas, pajuodusias ar apipelijusias uogas. Sveikas braškes laikykite šaldytuve, geriausia negiliame inde, išklotame popieriniu rankšluosčiu. Jei uogų neplanuojate valgyti tą pačią dieną, jų geriau nelaikyti sandariame maišelyje ar dėžutėje, kur greitai kaupiasi drėgmė.

    Plovimo būdą galima rinktis pagal situaciją. Jei braškes valgysite iš karto, dažniausiai pakanka jas nuplauti po tekančiu vėsiu vandeniu ir nusausinti. Jei norite pabandyti prailginti laikymo laiką, galima naudoti acto tirpalą – viena dalis acto ir trys dalys vandens, po to būtinai perplaunant švariu vandeniu.

    Sodos tirpalas taip pat kartais naudojamas pesticidų likučiams mažinti, tačiau braškės yra labai gležnos, todėl jų nereikėtų ilgai mirkyti ar trinti.

    EWG apžvalgoje nurodoma, kad vaisių ir daržovių plovimas gali sumažinti pesticidų likučius, o kai kuriais atvejais efektyvesni gali būti sodos arba acto tirpalai, tačiau jie nėra stebuklinga priemonė ir nepakeičia tinkamo laikymo.

    Lietuvoje braškių sezonu ypač svarbu atkreipti dėmesį, kur ir kaip uogos parduodamos.

    Jei jos ilgai stovėjo saulėje ar karštyje, namuose ges greičiau.

    Todėl geriausia rinktis sausas, tvirtas, nepažeistas uogas, o parsinešus kuo greičiau dėti į šaldytuvą.

  • Kodėl bananai pajuoduoja šaldytuve?

    Kodėl bananai pajuoduoja šaldytuve?

    Bananai – vieni iš lepiausių vaisių virtuvėje.

    Vos tik padedate juos į šaldytuvą, ir jau kitą dieną jie atrodo taip, lyg būtų peržiemoję Sibire.

    Žievė patamsėja, vaisius praranda patrauklią išvaizdą – nors viduje bananas išlieka visiškai valgomas.

    Kodėl taip nutinka ir ar įmanoma to išvengti?

    Kodėl bananai pajuoduoja šaldytuve

    Bananas – tropinis vaisius, todėl jis „nemoka gyventi“ esant žemai temperatūrai.

    Kai aplinkos temperatūra nukrenta žemiau nei +12 °C, žievės ląstelių sienelės pažeidžiamos.

    Dėl to fermentai, kurie paprastai dalyvauja brendimo procese, ima veikti chaotiškai ir oksiduoja žievės pigmentus – ši tampa tamsiai ruda.

    Įdomu tai, kad šis reiškinys vadinamas fermentiniu patamsėjimu – toks pats procesas vyksta, kai perpjautas obuolys paliekamas ore.

    Tik banano atveju startas procesui yra šaltis.

    Ar galima valgyti pajuodavusius bananus

    Nepaisant išvaizdos, banano minkštimas šaldytuve nesugenda iš karto.

    Keletą dienų jis gali išlikti saldus ir aromatingas.

    Žievės patamsėjimas nėra gedimo požymis – tai tik apsauginė reakcija.

    Iš tiesų, šaltis netgi sulėtina nokimo ir mikroorganizmų dauginimosi procesus, todėl bananas su pajuodusia žieve viduje gali būti net geresnės būklės nei geltonas, laikytas ant stalo.

    Kaip tinkamai laikyti bananus, kad jie nepajuoduotų

    Laikykite bananus kambario temperatūroje, apie +18 °C.

    Atskirkite juos nuo kekės – kartu esantys vaisiai išskiria daugiau etileno, kuris spartina nokimą.

    Jei bananas jau prinokęs, galite trumpam padėti jį į šaldytuvą popieriniame maišelyje – taip žievė patamsės mažiau.

    Beje, nors įpratome laikyti bananą vaisiumi, botaniškai jis yra uoga – kaip ir agurkas.

    Taigi, bananai šaldytuve „nemiršta“ – jie tiesiog pakeičia spalvą, tarsi prisitaikydami prie žiemos.

    Viduje jie išlieka tokie pat skanūs – tik šiek tiek „sušalę“.

  • Ožerškis: kas tiesa, o kas – ne?

    Ožerškis: kas tiesa, o kas – ne?

    Kininis raugerškis, vilkauogės, godži uogos – tokie vieno ir to paties pastaraisiais metais nepaprastai išpopuliarėjusio, o paskui vėl šiek tiek primiršto augalo pavadinimai.

    Moksliškai šis augalas vadinamas daug proziškiau: ožerškis. Tačiau esmės tai nekeičia – kone stebuklingomis savybėmis pasižyminčios šio augalo uogos laikomos vertingiausiu natūraliu vaistu pasaulyje.

    Ožerškiai gydo daugumą ligų, aprūpina organizmą naudingosiomis medžiagomis ir dar padeda atsikratyti antsvorio.

    Tik ar viskas, ką žinome apie šias ryškiai raudonas uogas, yra tiesa?

    Stipriau nei apelsinai

    Nors pasaulinio masto sensacija ožerškių uogos tapo palyginti neseniai, žmonijai jos žinomos daugiau kaip 500 metų.

    Legendomis apgaubtos uogos auga Kinijoje, Himalajuose, Mongolijoje ir Tibete. Unikali jų sudėtis ne tik suteikia ožerškiams malonų skonį, bet ir teikia didžiulę, kaip jau minėta, dažnai stebuklui prilyginamą naudą sveikatai.

    Mokslininkai nustatė, kad ožerškių uogose yra:

    • 18 aminorūgščių (iš jų 8 – nepakeičiamos),

    • 21 mineralas (geležis, cinkas, jodas, kalis, kalcis, selenas ir kiti, o geležies ožerškiuose 15 kartų daugiau nei špinatuose),

    • 8 polisacharidai ir 6 monosacharidai,

    • vitaminai B1, B2, B6 ir E,

    • 5 karotinoidai, įskaitant beta karoteną,

    • vitaminas C (500 kartų daugiau nei apelsinuose),

    • 5 nesočiosios riebiosios rūgštys, tarp jų omega-6 ir omega-3.

    Taigi nenuostabu, kad ožerškių uogos nuo seno naudojamos tradicinėje Rytų medicinoje nugaros skausmams, cukriniam diabetui, anemijai gydyti, šalinti regos problemas.

    Ir dabar uogos dažnai vartojamos visam organizmui atjauninti (teigiama, kad jos – vienas iš esminių veiksnių, lemiančių Himalajų gyventojų ilgaamžiškumą) ir netgi onkologinių ligų profilaktikai. Jos pasižymi stipriomis antioksidacinėmis savybėmis ir padeda kovoti su uždegiminiais procesais bei stresu.

    Užtenka per dieną suvalgyti šaukštą ožerškių, ir organizmas bus aprūpintas visomis naudingomis medžiagomis.

    Tiesa, moterys šias atvežtines uogas (Lietuvoje auginama vienintelė ožerškių rūšis – dygliuotasis ožerškis, o ir tas nuodingas) skuba pirkti visai ne dėl to…

    Ne visai tas pats, kas dieta

    Turbūt ir daugumą iš jūsų anksčiau ar vėliau jau buvo pasiekusi interneto platybėse klaidžiojanti reklama, įrodinėjanti, kaip lengva atsikratyti svorio vien ožerškių uogomis. Esą kilogramai pradeda tirpti tiesiog akyse – po penkiolika, dvidešimt ar net trisdešimt per mėnesį.

    Trumpai tariant, ideali dieta tinginiams!

    Tiesa tai ar melas, galima ginčytis.

    Atliktų tyrimų rezultatai iš tiesų atskleidė teigiamą uogų poveikį kovojant su antsvoriu. Taip pat nustatyta, kad ilgai vartojant šią priemonę pagerėja virškinimas ir bendras organizmo tonusas, padidėja ištvermė, ožerškiai suteikia žvalumo ir jėgų.

    Taigi galima drąsiai teigti, kad šios uogos – puikus bet kokios dietos papildas.

    Taip yra todėl, kad jose labai mažai angliavandenių ir kalorijų, be to, ožerskių uogos – natūralus antioksidantas, neleidžiantis susidaryti kenksmingiems laisviesiems radikalams ir palengvinantis stresą, o jį neišvengiamai patiria kiekvieno svorį metančio žmogaus organizmas.

    Jeigu nesportuosite, tinkamai nesimaitinsite, tik „lesite“ šias uogas, kilogramai tikrai nepradės stebuklingai kristi dešimtimis. Juolab kad jokių riebalus deginančių medžiagų ožerškiuose neaptikta.

    Šitai ir yra didžiausia bėda.

    Pasakų apie tas uogas prisiklausę ar internete prisiskaitę veržiamės jų nusipirkti, o kai stebuklas neįvyksta ir svoris drastiškai nesumažėja, baisiai nusiviliame. Tada pradedame nepelnytai peikti šią gamtos dovaną ir kitus atkalbėti ja naudotis. Nors tiesa anaiptol nėra tokia vienareikšmiška: ožerškių uogos iš tiesų teigiamai veikia sveikatą, tiesiog veiksminga lieknėjimo priemone jų niekaip nepavadinsi.

    Mitai ir tikrovė

    Egzistuoja ir daugiau netikėčiausių mitų apie ožerškių uogų galias.

    Deja, visiškai nepagrįstų.

    Štai tik keli iš jų:

    Uogų jokių būdu negalima valgyti šviežių. Iš tikrųjų ožerškius galima valgyti tiesiai nuo šakelių – sveikatai tai nepakenks. Tiesiog džiovintas uogas patogiau transportuoti, taip geriau išsaugoti jų naudingąsias savybes.

    Uogos nuodingos. Žinoma, ir ožerškių uogomis galima apsinuodyti – šioje augalų gentyje yra nemažai rūšių, laikomų nuodingomis ir pavojingomis sveikatai, tarp jų ir minėtas dygliuotasis ožerškis (nors jame yra flavonoido apigenino, kuris veikia vėžio ląsteles). Tačiau dėl vaistinių savybių parduodamas uogas galima drąsiai valgyti.

    Skaniausios ir naudingiausios yra uogos, užaugintos Kinijoje. Bet kokių vaisių kokybė priklauso nuo vietovės, kurioje jie užauginti. Tačiau jokių priežasčių laikyti kininius ožerškius kuo nors ypatingais nėra.

    Šiaurės Amerikoje šio augalo randama apie 20 rūšių, dar maždaug 30 rūšių – Pietų Amerikoje, antrą tiek Afrikoje, dar 10 – Eurazijoje. Viena ožerškių rūšis auga Australijoje. Bet nuo to nei uogų sudėtis, nei poveikis sveikatai nesikeičia.

    Ožerškių uogų nauda yra grynas pramanas. Tikrai ne viskas, kas pasakojama apie ožerškius, yra netiesa. Nors kai uogų populiarumas didėja ne dienomis, o valandomis, internetu galima nusipirkti klastočių – panašiai sudžiovintų raugerškių, sedulų uogų ir net spanguolių. Jos, beje, irgi naudingos sveikatai, bet ne tiek… Ką jau kalbėti apie tai, jog šių pigių klastočių auginimo, rinkimo ir paruošimo sąlygų niekas nekontroliuoja.

    Gerai, bet ne visiems

    Ožerškių uogų ekstraktai Kinijoje dažnai naudojami afrodiziakuose bei kitose vyrišką jėgą stiprinančiuose preparatuose.

    JAV ir kai kuriose Europos šalyse papildai su ožerškiais irgi labai populiarūs, mat uogos (šviežios ar džiovintos, nesvarbu) ne tik gerina potenciją ir padeda laikytis dietų, bet ir:

    • gerina miegą,

    • palengvina depresiją,

    • mažina cukraus kiekį kraujyje,

    • gerina odos būklę,

    • lėtina senėjimo procesus,

    • mažina „blogąjį“ cholesterolį.

    Jeigu nuspręsite vartoti ožerškių uogas, turėkite omenyje, kad jos tinka ne visiems ir ne visada – kad ir kas rašoma internete.

    Ožerškiai draudžiami nėščiosioms ir maitinančioms motinoms, taip pat jeigu karščiuojate, sergate alergija ir skrandžio bei virškinimo trakto ligomis.

    Kategoriškai draudžiama uogas valgyti ir esant žemam kraujo spaudimui.

    Negalima vartoti ožerškių kartu su kraują skystinančiais vaistais, tokiais kaip varfarinas.

    O štai „perdozavimo“ galite nesibaiminti. Jeigu valgysite uogas rekomenduojamais kiekiais, taip niekada nenutiks. Tačiau persistengti nereikėtų – nei su džiovintomis uogomis, nei su maisto papildais iš ožerškių, antraip viskas gali baigtis pilvo diegliais, pykinimu, diarėja ir nemiga.

    Identiškus simptomus gali sukelti ir uogoms džiovinti naudojami konservantai, taigi prieš pirkdami pasidomėkite, kuo buvo apdoroti ožerškiai.

        Norite tikėkite…

    Kinijos mokslininkai teigia, kad ožerškių uogos vis dėlto padeda atsikratyti antsvorio. Esą valgant jas organizmas pradeda gausiau išskirti natūralų augimo hormoną, kuris panaudojamas riebalams deginti ir kaulams bei jungiamiesiems audiniams stiprinti.
    2004-aisiais Australijos spauda mirgėjo sensacingų pranešimų apie anticeliulitinį ožerškių uogų poveikį. Ir nors moksliniais eksperimentais toks jų poveikis įrodytas nebuvo, apie ožerškius, kaip apie priemonę nuo celiulito, iš tiesų galima išgirsti daug teigiamų atsiliepimų.
    Trys būdai

    Jeigu jokių apribojimų vartoti ožerškius jums nėra, uogomis galite drąsiai gardinti košes, sriubas, dėti į arbatą arba tiesiog mėgautis džiovintomis kaip desertu.
    Rekomenduojama paros norma – 20 g ožerškių.
    1-as būdas. Džiovintas uogas užpilkite šiltu vandeniu, trumpam palikite, tada uogas suvalgykite, o vandenį – išgerkite.
    2-as būdas. 20 g uogų užpilkite 250 ml verdančio vandens, pagardinkite keliais lašais citrinų sulčių, palikite 10 minučių, paskui nukoškite ir gerkite.
    Tai vienas iš daugybės ožerškių arbatos receptų, ir bene paprasčiausias. Teigiama, jog vieno puodelio arbatos per dieną visiškai pakanka, kad pajustumėte gydomąsias uogų savybes.
    3-ias būdas. Šaukštas ožerškių uogų sėklų aliejaus tuščiu skrandžiu, užgertas nedideliu kiekiu vandens, pagerins medžiagų apykaitą ir išvalys organizmą. Yra tik viena bėda: įsigyti tokio aliejaus sunkiau nei uogų, o ir kainuoja jis nemažai.