Žyma: tulpės

  • Ilgesnis tulpių gyvenimas

    Ilgesnis tulpių gyvenimas

    https://sekunde.lt/leidinys/paneveziobalsas/Kaip džiaugtis tulpių puokštėmis ne vieną ir net ne dvi dienas.

    Pirmosiomis pavasario gėlėmis vadinamas tulpes turbūt labiausiai mylime kaip tik už tai – kad jos spalvų į mūsų namus atneša, kai už lango neretai dar krinta sniegas.

    Deja, pamerktos tulpės džiugina neilgai – jau kitą dieną ima tįsti, blykšti, o galiausiai skleistis ir vysti.

    Kaipgi išlaikyti trapų tulpių grožį kuo ilgiau?

    Pradėkime nuo pat pradžių. Ir ne nuo pirktinių tulpių, bet tų, kurios ne taip ilgai palaukus pražys mūsų soduose ir gėlynuose.

    Skinti būtina taisyklingai

    Prieš skindami tulpes turėtumėte būti apsisprendę, koks tolesnis jų likimas. Jeigu norite išsaugoti svogūnėlius ir kitąmet vėl sulaukti žydėjimo, atminkite: nupjovus tulpės žiedą, turi likti stiebas su ne mažiau kaip dviem lapais. To reikia, kad svogūnėlis gautų pakankamai maisto ir galėtų toliau augti.

    Štai kodėl skynimui patariama auginti kuo aukštesnes tulpes – Darvino hibridus, ‘Triumfo’, ‘Rembranto’, lelijažiedes tulpes, paprastas vėlyvąsias ar karpytais pakraščiais. Kad nereikėtų aukoti svogūnėlių ir kad nuskynus puokštės neatrodytų striukos.

    Paprastos ankstyvosios tulpės skinti visai netinka.

    Jeigu tulpių svogūnėliai jums nerūpi, gėles galite rauti iškart su jais – ką daryti paskui, netrukus aptarsime.

    Bet jei skinsite tulpes tradiciniu būdu, turite tą daryti taisyklingai.

    Kad paskui pamerkti tulpių žiedai džiugintų kuo ilgiau, pjauti juos reikia, kol dar neišsiskleidę, bet jau nusispalvinę. Nesijaudinkite – vandenyje tulpės ir paaugs, ir išsiskleis, ir žiedai taps gerokai stambesni.

    O tam, kad tulpes užtiktumėte dar neišsiskleidusias, skinkite žiedus ankstyvą rytą, tuomet ir stiebai bus sultingesni.

    Nors jei pavasaris apniukęs ir vėsus, pasiskinti tulpių galima ir kitu paros metu. Yra tik viena sąlyga: pjauti tulpių žiedus per lietų labai nepatartina.

    Pirktinės reikalauja atidumo

    Net iš savos lysvės skinamas tulpes reikia apžiūrėti, kad būtų tvirtos, sveikos, be išblukusių dryžių ir dėmių. Perkant jas parduotuvėje – tuo labiau.

    Pirmiausia, ką būtų gerai žinoti, nors ne visada ir pavyks, tai gėlių atvežimo laiką – kaip ilgai jos jau mirko pas pardavėją. Daug priklauso ir nuo to, kur tulpės buvo laikomos (turėtų tamsioje šaltoje patalpoje).

    Paskui, jei yra galimybė, apžiūrėkite kiekvieną žiedą atskirai. Jeigu esate suinteresuoti gėlių gyvybingumu, būkite įžūlūs net ir tuo atveju, kai puokštė suvyniota į celofaninį ar tuo labiau neskaidrų popierių.

    Geriausia, jei tulpės atrodo taip, tarsi ką tik iš lysvės: su standžiais stiebais, vienodo žalumo lapais ir užsivėrusiu, bet jau spalvą rodančiu žiedu be jokių pažeidimų.

    Galima ir be vandens?

    Galima. Yra ne vienas būdas skintas tulpes kurį laiką išlaikyti ir be vandens.

    Jeigu nusiskynėte tulpių sode ar nusipirkote parduotuvėje, o proga, kuriai jos skirtos, tik po kelių dienų, reikia pasirūpinti, kad žiedai neprarastų „prekinės išvaizdos“.

    Vienas būdų kaip tik ir yra laikyti žiedus sausai.

    Tulpės visiškai pajėgios tam tikrą laiką išlikti gyvos ir be vandens – tik reikia sudaryti joms specialias sąlygas:

    • Skintoms gėlėms pašalinkite stambius apatinius ir labiausiai suglebusius lapus.

    • Stiebus patrumpinkite aštriu sekatoriumi.

    • Tulpes puokštelėmis po 5–15 atsargiai, bet gana tvirtai įvyniokite į drėgną popierių arba audinį (bet jokiu būdu ne į polietileną!). Turėkite omenyje, kad net ir tokiomis sąlygomis jos vis tiek po truputį augs, todėl nevyniokite pernelyg standžiai – palikite truputėlį erdvės.

    Lygiai taip pat galima sudėti tulpes į dėžę ir uždaryti. Tačiau dėžės popierius turėtų būti impregnuotas, kad mažiau garuotų drėgmė.

    • Supakuotas gėles padėkite tamsioje šaltoje vietoje, kur laikosi ne mažesnė kaip 97 proc. drėgmė. Tiks rūsys, pusrūsis, bet geriausia, aišku, šaldytuvas, nes jame galima reguliuoti temperatūrą. Šioji turėtų laikytis nuo –1 iki 3 laipsnių (kuo bus šalčiau, tuo ilgiau išsilaikys tulpės).

    Svarbu, kad šalia gėlių nebūtų jokių vaisių, daržovių ar kitokių žalumynų. Nokdami jie išskiria etileno dujas, paskatinsiančias žiedų skleidimąsi.

    Aišku, namų sąlygomis ne visada pavyksta sužiūrėti visus niuansus, tačiau pramoniniais kiekiais tulpės laikomos ir transportuojamos būtent taip. Ir žiedai dekoratyvumo nepraranda iki 10–14 dienų.

    Atėjus metui pažadinti tulpes, svarbu joms duoti laiko adaptuotis kambario temperatūroje – neišvyniojus tiesiog pamerkti į šaltą vandenį.

    Maždaug po pusvalandžio jau galima nuimti popierių, aštriu peiliu truputėlį patrumpinti stiebus (pjaukite būtinai įstrižai, kad vandenį sugeriantis plotas būtų kuo didesnis).

    Vėsa, prietema, švara

    Dovanotos tulpių puokštės irgi rūpestis. Vazoje jos gyvena ne per ilgiausiai – tikrai ne tiek, kiek norėtųsi. Laimė, yra keli būdai pristabdyti laiką.

    Atminkite: kuo kambaryje šilčiau ir šviesiau, tuo trumpiau džiaugsitės savo tulpėmis. Tokiomis sąlygomis visi gyvybiniai procesai vyksta sparčiau, taigi ne tik stiebų augimas ir žiedų skleidimasis, bet ir vytimas.

    Idealiausiai tulpėms tinka patalpa, kurioje ne aukštesnė kaip 5 laipsnių temperatūra ir nėra tiesioginių saulės spindulių nei nuolatinio dirbtinio apšvietimo. Deja, tokios sąlygos jau nelabai tinka žmonėms gyventi.

    Išlaikyti tulpes vazoje 5–7 dienas įmanoma ir be tokių aukų.

    Šviežiai patrumpinkite tulpių stiebus. Pjūvis turi būti skersinis, kai kurie gėlininkai stiebą dar ir įpjauna vertikaliai.

    Gėles merkite į vėsų nusistovėjusį vandenį, kad šis jokiu būdu nesiektų apatinių lapų. Taigi vandens vazoje turėtų būti tik kokie 5–7 cm.

    Pastatykite vazą ten, kur jos nepasieks tiesioginiai saulės spinduliai ir tuo labiau skersvėjai – tulpės jų labai bijo. Netiks ir pernelyg sausa vieta – pavyzdžiui, prie pat radiatoriaus.

    Nesvarbu, kad mirksta vandenyje, gėles vis tiek reikės maitinti. Tam tiks:

    • specialūs floristiniai preparatai,

    • cukraus tirpalas (10–20 g litrui vandens).

    Kad vandenyje – tuo labiau cukruotame, – nesidaugintų bakterijos, būtina joms užkirsti kelią:

    • įmetus gabalėlį anglies (medžio arba aktyvintosios),

    • aspirino tabletę,

    • įpylus acto tirpalo (1 šaukštas litrui vandens),

    • silpno kalio permanganato tirpalo,

    • citrinos rūgšties tirpalo (0,5–0,8 g litrui vandens).

    Bet net ir tuomet vandenį reikės keisti kiekvieną dieną nepamirštant gerai išplauti vazos, o tulpių stiebus – vėl patrumpinti.

    O dabar dar kartą apie svogūnėlius.

    Kartu su jais išrautus tulpių žiedus irgi galima merkti į vazą su vandeniu. Arba sustatyti į pintinėlę ir pridengti svogūnus drėgna velėna ar samanomis. Taip tulpes išlaikysite gerokai ilgiau nei skintas, ir namų interjerą originaliai papuošite.

        Žinojote?

    Gėlių neatsitiktinai nepatariama plėšti rankomis – taip pažeidžiami audiniai ir sunkiau pasisavinamas vanduo. Jų stiebus reikia pjauti aštriu peiliu paliekant kiek įmanoma ilgesnį kotą. Pjaunama ne tiesiai, o skersai, kampu. Taip gaunamas didesnis pjūvio plotas, per kurį augalas traukia vandenį. Stiebus rekomenduojama ne tik nupjauti skersai, bet ir įpjauti keliose vietose peiliu, kad geriau patektų vanduo. Kai pjūvis tiesus, kotas prisiglaudžia prie vazos dugno ir negali normaliai gauti vandens.
    Taip pat patariama stiebus reguliariai nupjauti, atnaujinti pjūvius, nes bestovėdami vandenyje per kelias dienas jie pradeda pūti, pasidengia gleivėmis, neleidžiančiomis patekti vandeniui.

        Įdomūs faktai

    Tulpės nelabai mėgsta kaimynystės su kitomis gėlėmis. Ypač joms nemalonu mirkti vienoje vazoje su rožėmis, lelijomis, narcizais, gvazdikais, aguonomis, orchidėjomis ir pakalnutėmis. O štai tujos ar puskiparisio šakelė, kad ir kaip keistai skambėtų, priešingai – padeda tulpėms ilgiau išsilaikyti ir netgi suintensyvina spalvą.
    Vienas netradicinių būdų pailginti skintoms tulpėms gyvenimą – merkti jas ne į paprastą, bet mineralinį vandenį. Tačiau jokių rekomendacijų apie tai, kokios sudėties ir druskingumo turėtų būti tas vanduo, niekas neduoda.
    Pasistenkite, kad tame pačiame kambaryje su pamerktomis tulpėmis nebūtų jau vystančių gėlių arba vazų su prinokusiais vaisiais – jie paskatins vytimą.

  • Pavasariniai žiedai – jau žiemai baigiantis

    Pavasariniai žiedai – jau žiemai baigiantis

    https://sekunde.lt/leidinys/paneveziobalsas/Kai už lango tamsu, niūru ir drėgna – net sniegu negalime pasidžiaugti, šviesesnę, jaukesnę namų atmosferą padės sukurti svogūninės gėlės. O ir jūs turėsite kuo užsiimti, užuot nuobodžiavę.

    Ankstyvas svogūninių gėlių pražydinimas namuose – paprastas malonumas, prieinamas visiems, net ir neįgudusiems gėlininkams.

    Aišku, kartais jis virsta loterija – spės ar nespės žiedai išsiskleisti kokiai nors progai, – tačiau galite būti tikri: jei ne Kalėdoms ir ne Naujiesiems Metams, Šv. Valentino dienai namus būtinai papuoš gyvos gėlės.

    Pakaks laikytis kelių elementarių taisyklių, ir sėkmė – garantuota.

    Iškart įspėsime, kad tiesiog prisikasti svogūnėlių gėlyne pasinaudojus tuo, jog nėra nei sniego, nei įšalo, ir persodinti juos į vazonus, o tada laukti, kol sužydės, – ne pati geriausia mintis.

    Svogūninėms gėlėms būtina išlaukti šaltąjį ramybės periodą. Ir tęstis jis turi ne mažiau kaip 2 mėnesius.

    Pagrindinės taisyklės

    Ankstyvam pražydinimui geriausiai tinka tulpės, narcizai, hiacintai, krokai ir žydrės.

    Jų svogūnėliai turi būti stambūs ir kieti, be jokių pastebimų pažeidimų.

    Kad paskatintumėte žydėjimą, gėlių svogūnėlius būtina tam tikrą laiką (priklausomai nuo kiekvienos kultūros poreikių) palaikyti šaltai, kad temperatūra neviršytų 4–9 laipsnių.

    Iš anksto reikėtų paruošti ir vazonėlius (su drenažo angomis!) – pripildyti juos lengvos, bet derlingos žemės.

    Sodinami svogūnėliai paprastai gylyje, prilygstančiame 2/3 jų pačių aukščio – taip, kad svogūno viršūnėlė būtų šiek tiek aukščiau žemės paviršiaus.

    Tame pačiame vazonėlyje sodinant kelis svogūnėlius jie neturėtų liestis nei prie sienelių, nei vienas prie kito.

    Temperatūra, šviesa ir kitkas

    Vazonėliai su pasodintais gėlių svogūnais pirmiausia pastatomi vėsioje ir tamsioje vietoje (kad ir rūsyje). Ten laikomi kelias savaites, kol išleidžia šaknis, įsitvirtina ir pradeda aktyviai vystytis.

    Paskui vazonėliai dar dviem trims savaitėms perkeliami į šviesesnę vietą, kur laikosi 10–15 laipsnių temperatūra. Čia svogūnėliai pratinsis prie šilumos ir šviesos.

    Galiausiai gėlės keliauja į gerai apšviestą vietą – ant palangė patalpoje, kur nuolat 18–20 laipsnių.

    Žemė vazonėliuose turi būti reguliariai drėkinama – ji negali perdžiūti, – bet jokiu būdu ne tiek, kad užsistovėtų vanduo.

    Sudarius tokias sąlygas svogūninės gėlės auga labai sparčiai ir jau po savaitės ar dviejų parodo žiedus. Todėl aktyvaus augimo periodu vertėtų palepinti jas trąšomis su azotu ir kaliu – pastarasis reikalingas žydintiems augalams.

    Svarbu atminti, kad svogūninės gėlės nepakenčia staigios temperatūrų kaitos ir ypač – skersvėjų. Atsižvelkite į tai prieš statydami vazonėlius į nuolatinę vietą.

    Išvardyti reikalavimai tinka faktiškai visų svogūninių gėlių pražydinimui, išskyrus, kaip minėta, laiką, kurį svogūnėliai turėtų praleisti šaltyje. Skirtingoms kultūroms šis gali būti ilgesnis arba trumpesnis.

    Hiacintai

     

    Tai nepaprastai palankios ankstyvam pražydinimui gėlės. Net jeigu ir padarysite kokių klaidų, hiacintai jums už jas atleis ir vis tiek pražys – gal tik kiek vėliau, nei planavote.

    Kaip jau supratote, sodinti į vazonus reikia rinktis stambiausius, svariausius, ne mažesnio kaip 5,5–6 cm skersmens svogūnus.

    Atitinkamai vazonėliai turėtų būti 10×10 cm dydžio.

    Jeigu norite kompozicijos iš kelių hiacintų arba hiacintų ir kitų svogūninių augalų, geriau rinktis plačius i

     

    r negilius vazonus.

    Šioms gėlėms tinkamiausias substratas iš žemapelkių durpių ir smėlio (3:1). Jei reikia, beriama ir dolomitmilčių.

    Geresniam drenažui ant vazonėlio dugno galima paberti keramzito sluoksnį.

    Hiacintams įsišaknyti reikalingas šaltasis periodas – 10–14 savaičių ne aukštesnėje kaip 9 laipsnių temperatūroje.

    Kai svogūnėliai išleidžia 2–2,5 cm ūgliukus, jiems metas kraustytis iš rūsio į kambarį arba šiltnamį.

    Ūgliams pažaliavus, hiacintai keliauja ant šviesios palangės.

    Svarbu ir aplinkos temperatūrą, ir apšvietimą didinti palaipsniui.

    Krokai

    Kuo stambesni bus jų svogūnėliai, tuo daugiau žiedų išleis.

    Nors vazonėlių jiems didelių nereikės – užteks iki 10 cm gylio. Į juos geriausia pilti durpių ir smėlio mišinį (2:1) arba pirktinį substratą su perlitu.

    Prieš sodinimą krokų svogūnėlius patartina išmirkyti kalio permanganato arba kokio nors fungicido tirpale ir tik tada terpti į žemę. Bet ne didesnį kaip 2 cm gylį ir palaistyti nusistovėjusiu vandeniu.

    Tada vazonėliai uždengiami, kad nepatektų šviesa, ir 2,5–3 mėnesiams pastatomi šaltoje patalpoje 5–9 laipsnių temperatūroje.

    Kai pasirodo krokų daigeliai, jie perkraustomi į šiltesnę vietą ir palaipsniui pratinami prie šviesos.

    Beje, geriausiai ankstyvam pražydinimui tinka olandiški hibridai.

    Žydrės

    Kaip ir kitų gėlių atveju, pražydinti pasirenkami patys stambiausi visiškai subrendę svogūnėliai. Ir laikomi kambario temperatūroje iki rudens.

    Jeigu svogūnėlius perkate parduotuvėje, prieš sodinimą patariama juos pamirkyti arba fungicido, arba augimo stimuliatoriaus tirpale.

    Sodinamos žydrės į lengvą maistingą substratą su kompostu ir smėliu. Pageidautina – arčiau paviršiaus.

    Kad gėlės tinkamai įsišaknytų, vazonėliai kelioms savaitėms pastatomi vėsioje aplinkoje – 13–15 laipsnių temperatūroje.

    O dabar atkreipkite dėmesį: paskui žydrės keliauja ne į šiltesnę patalpą, kaip įprasta, bet į dar vėsesnę. Mat kad sukrautų žiedinius p

     

    umpurus, jos turi 10–12 savaičių pastovėti dar žemesnėje temperatūroje.

    Tik pasirodžius žydrių daigeliams jos grąžinamos į kambarį ir tuomet jau reguliariai laistomos nusistovėjusiu vandeniu.

    Narcizai

    Pražydinti rekomenduojami tik ne mažiau kaip 60 g sveriantys šių gėlių svogūnėliai – taigi jie turi būti tikrai nemenki. Jeigu narcizai žemaūgiai, tiks ir smulkesni svogūnai.

    Vazonėlių prireiks aukštesnių kaip 10 cm. Juose – sodo žemės ir smėlio arba durpių su perpuvusiu kompostu mišinio (2:1).

    Dirbtinai pražydinti narcizai žydi apie savaitę.

    Sodinami narcizų svogūnėliai gylyje, atitinkančiame 2/3 jų pačių dydžio. Tada 2 savaitėms pastatomi šaltai prieš perkeliant į šiltesnę patalpą.

    Dirbtinai pražydinti narcizai džiugina apie savaitę. Tačiau net ir žiedams nuvytus juos reikia toliau reguliariai laistyti. Ir tik lapams nuvytus vazonus su svogūnais perkelti į rūsį – užtarnauto poilsio, iki kitą sezoną galėsite persodinti juos į gėlyną.

    Labiausiai anksti pražydinti tinka daugiažiedžiai narcizai.

    Tulpės

    Svogūnėliai turi būti patys stambiausi ir sveikiausi, jei norite sulaukti visaverčių žiedų, o vazonai – aukštesni – ne mažiau kaip 15 cm! – nei kitoms svogūninėms gėlėms.

    Vazono skersmuo priklauso nuo to, kiek tulpių jame ketinate įkurdinti. Pavyzdžiui, 12 cm skersmens vazonėlyje galima lengvai sutalpinti 3–5.

    Tinkamiausias substratas tulpėms – sodo žemės, komposto ir smėlio mišinys (2:1:1). Nors tiks ir universalus neutralaus rūgštingumo pirktinis.

    Prieš sodinimą tulpių svogūnėlius būtina apvalyti – pašalinti sausus atšokusius lukštus ir pusvalandį pamirkyti kalio permanganato arba fungicido tirpale.

     

    Tuomet tulpėms bus reikalinga tamsa, taigi galite drąsiai uždaryti vazonėlius plastikinėse dėžėse ar įdėti į juodo plastiko maišus ir palikti vėsiame rūsyje ne mažiau kaip 11 savaičių.

    Po tų beveik trijų mėnesių galima jau pradėti svogūnėlius pamažu žadinti perkeliant vazonus į šiltesnę vietą.

    Tereikia laikytis grafiko

    Tokių paprastų rekomendacijų visiškai pakanka, kad kiekvienai žiemai baigiantis galėtume džiaugtis savo mėgstamiausių pavasarinių gėlių žydėjimu.

    Dabar, žinodami visus šio nesunkaus proceso niuansus, jau artimiausią sezoną galėsite pradėti jį pagal jums tinkantį grafiką – pavyzdžiui, kad Naujiesiems Metams pripildytumėte namus hiacintų aromato.