Žyma: temperatūra

  • Kai termometras rodo žemiau normos

    Kai termometras rodo žemiau normos

    Vos keliais laipsniais sumažėjusi kūno temperatūra kartais gali pridaryti net daugiau žalos organizmui nei karščiavimas.

    Kiekvieną žmogų retkarčiais užplūsta karštis, ir priežasčių tam gali būti daugybė, pradedant įsimylėjimu ir baigiant sloga. Tai visiškai normalu, mes tą žinome, todėl į paniką nepuolame – imame termometrą, pasimatuojame temperatūrą ir tik jei ši viršija 38 laipsnius, išgeriame karščiavimą mažinančių vaistų.

    Tačiau būna ir priešingų situacijų, kai pasimatuojame temperatūrą, o ji žemesnė net už tą, kuri turėtų būti. Nors savijauta tokia pat prasta, kaip ir susirgus: kamuoja bendras silpnumas, mieguistumas – nėra jėgų net iš lovos atsikelti, kartais net šiek tiek svaigsta galva.

    Kas yra norma?

    Nors kritusi kūno temperatūra daug retesnė diagnozė nei karščiavimas, tokio simptomo jokiu būdu negalima ignoruoti.

    Sumažėjusi temperatūra gali sutrikdyti vidaus organų darbą ir pridaryti žalos visam organizmo funkcionavimui. Labai retais specifiniais atvejais tai gali baigtis net mirtimi.

    Pavyzdžiui, kai nuolatinė kūno temperatūra neviršija 35 laipsnių, tai vienareikšmiškai byloja apie rimtą lėtinę ligą.

    Kai temperatūra nukrenta iki 29,5 laipsnio, jau netenkama sąmonės.

    „Atšalusį“ iki 27 laipsnių žmogų gali ištikti koma, o 25 laipsnių temperatūra jau laikoma nesuderinama su gyvybinėmis funkcijomis.

    Vidutine normalia kūno temperatūra laikomas intervalas nuo 36,1 iki 37,1 laipsnio.

    Tiesa, kiekvieno organizmas yra individualus ir funkcionuoja taip, kaip reikia būtent jam. Todėl nedideli nukrypimai nuo bendrai priimtų kūno temperatūros rodiklių irgi yra laikomi norma. Jeigu nejaučiate jokių nemalonių simptomų, nesiskundžiate silpnumu, esate žvalūs ir darbingi, o gydytojas, atlikdamas sveikatos patikrinimą, neranda jokių sutrikimų, nėra labai svarbu, kad jūsų temperatūra šiek tiek mažesnė nei oficiali norma.

    Vidutine statistine normalia kūno temperatūra vis dar įprasta laikyti intervalą nuo 35,5 iki 37 laipsnių (nors oficialus vidurkis dabar – nuo 36,1 iki 37,2 laipsnio). Bet reikia turėti omenyje, kad skirtingu paros metu mūsų temperatūra gali svyruoti vieno laipsnio ribose, o piką ji pasiekia maždaug 16 valandą.

    Tarp kitko, moterims, be paros temperatūros svyravimų, kūno temperatūra dar keičiasi ir priklausomai nuo menstruacijų ciklo.

    Kodėl krenta temperatūra

    Kūno temperatūra gali sumažėti ir dėl rimtos ligos (tad tokiomis aplinkybėmis primygtinai rekomenduojama kruopščiai pasitikrinti sveikatą), ir dėl daug paprastesnių bei aiškesnių priežasčių: nusilpusio imuniteto, vitaminų deficito, persirgtos infekcinės ligos, chirurginės operacijos, streso, fizinio išsekimo.

    Paprastai žmonės, pastebėję, kad sumažėjo jų temperatūra, numoja ranka ir nesiima jokių priemonių vėl ją normalizuoti. Ir daro didžiulę klaidą – ypač tada, kai temperatūra nukrenta dienai ar dviem be jokios logiškai paaiškinamos priežasties.

    Būtina prisiminti, kad nustatyti hipotermijos (taip vadinama tokia būklė) priežastis, kaip ir tikslią diagnozę, gali tik gydytojas. Taigi į jį pirmiausia ir reikia kreiptis.

    Kadangi pažemėjusi temperatūra tėra išorinis užslėptų organizmo problemų pasireiškimas, būtina kruopščiai ištirti visus kitus simptomus. Ir, žinoma, pasidaryti reikiamus tyrimus: elektrokardiogramą, biocheminį kraujo tyrimą.

    Jų rezultatai padės atmesti rimtas ligas ir aptikti laikiną negalavimą – greičiausia kilusį dėl nusilpusio imuniteto.

    Tokiu atveju pakaks pakoreguoti mitybą, pradėti vartoti daugiau vitaminų bei imunitetą stiprinančių preparatų, pakeisti dienos režimą į palankesnį savo organizmui, ir viskas bus gerai.

    Jeigu gydytojui tyrimų rezultatai vis dėlto pasirodys įtartini, teks apsilankyti pas siauresnio profilio specialistus – endokrinologą, gastroenterologą, neurologą ir gal net onkologą. Deja, kūno temperatūrą pažeminti gali ir kai kurios vėžio formos, pavyzdžiui, smegenų navikai. Tai dar viena svari priežastis apsilankyti pas gydytoją ir, kilus bent menkiausiam įtarimui, išsitirti tomografu.

    Žema kūno temperatūra taip pat gali įspėti apie lėtinį uždegimą, įvairius endokrininius sutrikimus, anoreksiją, intoksikaciją, net AIDS. Tad nereikia nė aiškinti, kodėl tokiais atvejais nederėtų užsiimti savigyda: jeigu be saiko ir be gydytojo žinios gersi susigalvotus vaistus, organizmas gali nesusidoroti su tikrąja negalavimo priežastimi, ir sveikata galutinai sutriks.

    Neskubėkite panikuoti

    Laimė, kad dažniausia nukritusios kūno temperatūros priežastis būna nuovargis, kurį mums visiems užtikrina beprotiškas šiuolaikinio gyvenimo ritmas. Net jeigu darbo dieną praleidžiate sėdėdami biure prie stalo, lėtinis nuovargis ras jus ir čia.

    Sėslus gyvenimo būdas, nuolatinė protinė įtampa, ilgas sėdėjimas nekeičiant pozos sukelia pervargimą. O kartu tokias patologijas kaip varikozė, osteochondrozė, stuburo iškrypimai. Ir, žinoma, sumažėjusi temperatūra.

    Išsiveržti iš šio uždaro rato gana paprasta – užtenka dažniau pakilti iš vietos, pasimankštinti, atlikti kelis paprastus fizinius pratimus, atsigerti arbatos arba kavos. Ir net, pamiršus visas sveikos mitybos taisykles, suvalgyti visai nedietinį šokoladuką. Mat šiuo atveju svarbesnis ne šokolado kaloringumas, o kitos jo savybės, suteikiančios žvalumo, gerinančios nuotaiką ir grąžinančios darbingumą.

    Nepaprastai naudingas masažas – jis padeda atsipalaiduoti ir net atsikratyti streso. Be to, reguliarus masažas gerina kraujotaką.

    Gydytojai rekomenduoja įprasti kasryt maudytis po kontrastiniu dušu, nes tokios vandens procedūros aktyviai stimuliuoja ir normalizuoja organizmo termoreguliarciją.

    Na, o moterims nederėtų pamiršti dar vienos priežasties, galinčios sukelti hipotermiją, beje, vienintelės teigiamos iš visų anksčiau išvardytų.

    Jeigu, be nukritusios temperatūros, pradeda šalti kojos, pradingsta apetitas, ima pykinti ir kamuoti pasikartojantys galvos skausmai, didelė tikimybė, kad netrukus teks priimti sveikinimus – jūs laukiatės. Vis dėlto net ir tokiomis džiaugsmingomis aplinkybėmis kūno temperatūrą būtina kuo greičiau normalizuoti, antraip gali prasidėti netikėti alpimai, o jie ne į naudą nei pačioms būsimoms mamytėms, nei jų mažyliui.

     

  • Ar galima praustis po dušu, jei karščiuojate

    Ar galima praustis po dušu, jei karščiuojate

    Kūno temperatūra nėra pastovi – ji nuolat keičiasi priklausomai nuo daugelio veiksnių: paros laiko, fizinio aktyvumo, mitybos ir net emocijų.

    Taip pat žinoma, kad anksti ryte temperatūra būna žemesnė ir dienos eigoje kyla.

    Ligos metu temperatūra dažnai pakyla, nes organizmas taip kovoja su ligos sukėlėjais – bakterijomis ir virusais.

    Tokiais atvejais žmonės dažnai susimąsto: „Ar galima praustis esant aukštai temperatūrai?“

    Ar galima eiti į dušą esant aukštai temperatūrai?

    Pasak gydytojų, praustis duše karščiuojant galima, tačiau reikia elgtis atsargiai. Jei termometras rodo iki 38 laipsnių, o bendra savijauta gera, šiltas vanduo gali padėti atsipalaiduoti, sumažinti įtampą ir net šiek tiek numušti karštį.

    Svarbiausia – nenaudoti per karšto vandens, kad neapkrautumėte organizmo, ir ne per šalto, kad nesukeltumėte kraujagyslių spazmų.

    Geriausia praustis duše vakare, bet ne ilgiau kaip 15–20 minučių.

    Po procedūros būtina gerai nusišluostyti, apsirengti šiltai ir iš karto eiti į lovą.

    Skersvėjai ir staigus atvėsimas gali pabloginti būklę, todėl jokiu būdu negalima išeiti šlapiam į vėsią patalpą.

    Jei temperatūra viršija 38 laipsnių, jaučiamas šaltkrėtis, silpnumas ar galvos svaigimas, nuo dušo geriau susilaikyti.

    Tokiu atveju staigūs temperatūros pokyčiai gali pakenkti organizmui. Geriau apsiriboti kūno valymu drėgnu rankšluosčiu ir susitelkti į gydymą.

    Taip pat svarbu išsiaiškinti, dėl ko pakilo temperatūra.

    Jei ji susijusi su odos infekcija ar uždegiminiu procesu, dušas draudžiamas. Kilus abejonėms, geriausia pasitarti su gydytoju.

    Ar galima maudytis vonioje karščiuojant?

    Maudantis vonioje, esant pakilusiai temperatūrai, reikia laikytis tų pačių taisyklių kaip ir duše – svarbu neapkrauti organizmo.

    Jei temperatūra neviršija 37,5–38 laipsnių ir bendra savijauta gera, galima trumpai pagulėti šiltoje vonioje – ne ilgiau kaip 10–15 minučių.

    Vandens temperatūra turėtų būti komfortiška – apie 36–37 laipsnių, bet jokiu būdu ne karšta. Geriausia ne visiškai panirti į vandenį – užtenka apsiplauti viršutinę kūno dalį rankomis.

    Tačiau jei temperatūra viršija 38 laipsnių, vonia gali tapti pavojinga.

    Karštas vanduo gali padidinti širdies apkrovą, sukelti kraujospūdžio svyravimus ir pabloginti būklę. Jei jaučiamas šaltkrėtis ar didelis silpnumas, vandens procedūras geriau atidėti.

    Tokiu atveju rekomenduojama kūną tiesiog nuvalyti šiltu vandeniu suvilgytu rankšluosčiu, kad organizmas nebūtų per daug apkrautas.

    Ar galima karščiuojant plauti galvą?

    Ko tikrai geriau vengti esant aukštai temperatūrai, tai galvos plovimo.

    Šlapia galva gali dar labiau sustiprinti organizmo atšalimą, ypač jei plaukai neišdžiūsta greitai. Plaukų džiovintuvo naudojimas taip pat nerekomenduojamas, nes karštas oras gali sukelti papildomą krūvį susilpnėjusiam organizmui.

    Jei vis dėlto būtina išplauti galvą, reikia tai daryti greitai, kruopščiai išdžiovinti plaukus šilta (bet ne karšta) oro srove ir iškart apsigaubti šiltu apklotu.

    O kaip su pirtimi?

    Jei temperatūra aukšta, apie pirtį reikia pamiršti!

    Pirtis, kai kūno temperatūra viršija 37 laipsnių, ne tik nepadės pasveikti, bet ir gali dar labiau pakenkti organizmui.

    Karščio ir drėgmės sąlygomis širdis pradeda dirbti intensyviau, o tai gali sukelti silpnumą, galvos svaigimą ar net alpimą.

    Be to, perkaitimas gali sustiprinti karščiavimą ir pabloginti bendrą būklę.

    Vienintelis atvejis, kai pirtis gali būti naudinga, – jei žmogus tiesiog sušalo, bet dar nėra susirgęs. Tokiu atveju šiluma gali padėti sušilti ir užkirsti kelią peršalimui.

    Tačiau jei temperatūra jau pakilo, geriau likti lovoje ir gerti šiltus skysčius, o pirtį atidėti iki visiško pasveikimo.

  • 7 aukštos temperatūros priežastys

    7 aukštos temperatūros priežastys

    Į kokias negalias mūsų kūnas dažniausiai reaguoja padidėjusia temperatūra?

    Priežasčių, kodėl karščiuojame, yra ne viena.

    Ūmus kvėpavimo takų uždegimas, gripas, kovidas. Šie negalavimai prasideda visada netikėtai: ima krėsti šaltis, kamuoja spaudžiantis galvos skausmas kaktos srityje, laužo kaulus, maudžia raumenis, peršti akis ir, žinoma, čiaudime, kosėjame bei sloguojame.

    Temperatūra taip pat šokteli labai staiga: per kelias valandas gali pakilti iki 38–39 laipsnių.

    Simptomams palengvinti galima vartoti (bet tik pasitarus su gydytoju!) vaistus nuo uždegimo su paracetamoliu, ibuprofenu, kombinuotus analgetikus. Rekomenduojama daryti inhaliacijas, laikytis lovos režimo, taip pat gerti daug skysčių. Geriausia – morsų, arbatų su citrina, avietėmis ir pan.

    Lengvais atvejais pasveikstama paprastai po 4–6 dienų.

    Peršalę inkstai. Prasidėjus mažojo dubens organų (inkstų, kiaušidžių arba prostatos) uždegimui, kūno temperatūra gali šoktelėti iki 38–39 laipsnių. Kaktą išmuša prakaitas, juosmens srityje (vienoje arba abiejose pusėse) juntamas kartais tempiantis, kartais nepaprastai aštrus skausmas, nueinantis į kirkšnį arba pilvo apačią.

    Pajutus tokius simptomus būtina skubiai išsitirti kraują (dėl padidėjusio leukocitų kiekio ir eritrocitų nusėdimo greičiui nustatyti).

    Skausmui palengvinti galima išgerti nošpos ar kitų spazmolitikų, taip pat gerti urologinės paskirties žolelių arbatas. Tačiau kad išsigydytumėte infekciją, teks išgerti kursą gydytojo skirtų antibakterinių preparatų.

    Navikai. Tokiais atvejais karščiavimas nesitraukia ilgiau kaip mėnesį ir be jokios akivaizdžios priežasties.

    Be to, kamuoja bendro pobūdžio negalavimas, silpnumas, gali pradėti smarkiai slinkti plaukai.

    Kiti dažni simptomai – apetito praradimas ir svorio netekimas, padidėja limfmazgiai.

    Paprastai taip būna esant inkstų, kepenų, plaučių navikams, sergant leukoze.

    Jokiu būdu nereikia iš karto pulti į paniką, tačiau delsti taip pat negalima – būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją.

    Skydliaukės problemos. Padidėjusi kūno temperatūra (iki 37–38 laipsnių) – ne vienintelis simptomas. Ligonis, nors jo apetitas sustiprėja, netenka svorio, tampa dirglus, greitai pravirksta, jaučia nuolatinį nuovargį ir baimę.

    Būtina išsitirti skydliaukės hormonus. Sutrikus skydliaukės funkcijai – ypač išsivysčius hipertireozei – sutrinka ir visa organizmo termoreguliavimo sistema.

    Distonija. Ligoniams – dažniausiai jauniems žmonėms – laikosi 37 laipsnių temperatūra, svyruoja kraujospūdis, ant krūtinės, veido, kaklo atsiranda raudonų dėmių.

    Tokia būklė vadinama konstitucine hipertermija. Neretai ji pasireiškia dėl nervinio ar fizinio persitempimo, pavyzdžiui, per egzaminų sesiją.

    Tai viena vegetacinės kraujagyslių distonijos atmainų. Ją suvaldyti padeda vaistai nuo nerimo, taip pat Sibiro ženšenio, valerijonų, sukatžolių antpilai.

    Reumatizmas. Karščiuojama sergant sąnarių, inkstų uždegimu, be to, juntamas skausmas širdies plote. Reumatas – autoimuninė liga. Taigi ja susirgus sutrinka mūsų organizmo imuninė sistema, dėl ko viskas ir išsiderina – taip pat ir temperatūros reguliavimas.

    Vaistinė karštinė. Jeigu net gydytojui nepavyksta nustatyti karščiavimo priežasties, o temperatūra ir toliau laikosi ties 38 laipsniais arba periodiškai šokinėja tris savaites, reikėtų atlikti imuniteto tyrimus, pasitikrinti hormonų lygį, pasikonsultuoti su endokrinologu.

    Tačiau kartais karščiavimą gali sukelti vartojami antibiotikai, kraujagyslėms skirti vaistai arba hormoniniai preparatai. Tuomet tai vadinama vaistine karštine.

    Kas geriau – tabletės ar milteliai?

    Vaistinėse yra didžiulis karščiavimą mažinančių vaistų pasirinkimas. Jų būna įvairiausių formų. Ar tikrai svarbu, kokius vartoti?

    Pasak medikų, tabletės arba kapsulės veikia ilgiau nei mikstūros ar sirupai. Tačiau tam, kad tabletė ištirptų skrandyje ir jos veiklioji medžiaga patektų į kraują, reikalingas laikas. Išimtis – šnypščiosios tabletės: jos greitai sumažina karščiavimą.

    Bėda, kad visos tabletės nuo uždegimo nelabai gerai veikia skrandžio gleivinę, todėl geriau jas gerti pavalgius.

    Gydomąjį tirpiųjų miltelių poveikį pajuntame beveik iš karto. Deja, tokie preparatai veikia trumpiau, todėl miltelius tinka vartoti kaip skubią priemonę. Ir būti atsargiems, nes dauguma miltelių sukelia mieguistumą, taigi jų nederėtų vartoti prieš sėdant prie vairo ir pan.

         Naudinga žinoti

    38,3 laipsnio – tokią ir aukštesnę temperatūrą jau būtina mažinti vaistais. Kai temperatūra nuo 37 iki 38 laipsnių, nuslopinti karščiavimą be vaistų gali padėti:
    – kūno įtrynimas silpnu acto tirpalu; – žalioji arba juodoji arbata su avietėmis, spanguolių morsas;
    – citrusai (persišaldžius, temperatūra gali sumažėti 0,3–0,5 laipsnio suvalgius greipfrutą arba pusę citrinos).

  • Kiek šalčio gali ištverti katė?

    Kiek šalčio gali ištverti katė?

    Kodėl svarbu pasirūpinti savo murkle žiemą?

    Žiemos metu daugelis kačių šeimininkų stengiasi laikyti savo augintinius namuose, nes šaltis gali kelti pavojų gyvūnų sveikatai. Tačiau ar visada būtina riboti katės išėjimus į lauką, net jei ji to nori?

    Kačių pritaikymas prie šalčio

    Ne visos katės vienodai reaguoja į žemą temperatūrą. Jei viena katė, pripratinta gyventi šiltuose namuose, šalčio vengs, tai kita, mėgstanti gryną orą, gali prašytis į lauką net žiemą. Visgi šeimininkai turi būti atsargūs: net jei katės kailis yra purus ir tankus, jos gebėjimas prisitaikyti prie šalčio nėra beribis.

    Veterinarai teigia, kad naminės katės gali pakelti iki -20 °C temperatūrą, tačiau tik trumpą laiką. Ilgesnės buvimo šalčiuose laikotarpiai gali sukelti rimtų pasekmių, pavyzdžiui, hipotermiją. Todėl katės negalima ilgai laikyti lauke, ypač naktį, kai temperatūra paprastai dar labiau nukrenta.

    Kaip saugiai leisti katei išeiti į lauką?

    Jeigu gyvenate privačiame name ir katė yra įpratusi vaikščioti lauke, svarbu ją išleisti tik dieną ir tik trumpam laikui. Įsitikinkite, kad oro temperatūra nėra žemesnė nei -20 °C. Jei oras itin šaltas, geriau katę palikti namuose, net jei ji nuolat prašosi į lauką.

    Kaip elgtis, jei katė sušalo?

    Jeigu pastebėjote, kad iš lauko grįžusi katė atrodo sustirusi, nedelsdami pradėkite ją šildyti. Apvyniokite ją šilta antklode ir padėkite šalia šilumos šaltinio, pavyzdžiui, radiatoriaus. Tačiau jokiu būdu nemaudykite katės šiltame vandenyje, nes tai gali pabloginti situaciją.

    Svarbu prisiminti:

    Katės prigimtinės savybės padeda joms prisitaikyti prie šalčio, tačiau šeimininkų pareiga yra užtikrinti, kad žiemos išvykos būtų saugios ir trumpalaikės. Atsakingas požiūris padės išvengti sveikatos problemų ir leis katei mėgautis žiema be rizikos.

  • Karščiavimo malšinimui – ne vien vaistai

    Karščiavimo malšinimui – ne vien vaistai

    Karščiavimas – tai simptomas, su kuriuo yra tekę susidurti kone kiekvienam. Pakilus temperatūrai gali atsirasti noras kuo greičiau namų vaistinėlėje ieškoti vaistų nuo karščiavimo, tačiau farmacininkė Jelena Deksnienė pataria neskubėti ir primena, kad vaistais malšinti temperatūrą patartina tik nuo 38 laipsnių.

    Ji dalinasi praktiniais patarimais, kaip iki tol gintis nuo karščiavimo.

    Drėgni kompresai

    Užklupus karščiavimui daugumos namuose drėgni ir vėsūs yra be reikalo pamirštami, pasakoja farmacininkė Jelena Deksnienė. Ji pataria tokius kompresus palaikyti ant kaktos, pažastų, riešų ir blauzdų – tai padės greičiau sumažinti kūno temperatūrą.

    Prausimasis su kempine

    „Ši procedūra naudinga esant aukštai temperatūrai – 38,6-39 laipsnių. Sudrėkinę kempinę gerai ją išgręžkite ir nuprauskite kaktą, pažastis, riešus ir blauzdas. Per 3-4 procedūros pakartojimų temperatūra visada nukrenta maždaug 2 laipsniais. Vėliau ji vėl pakils, tačiau tai puiki pagalba tokiu atveju, jeigu vaistai buvo ne per seniausiai suvartoti, o temperatūra vėl aukšta“, – pasakoja vaistininkė.

    Gliukozės tirpalas

    Vaistininkė pasakoja, kad karščiuojant labai svarbu gerti pakankamai skysčių, kadangi daugiau jų išprakaituojama. Anot jos, patariama gerti saldintą arbatą, nes karščiuojančiam kūnui reikia energijos. Papildoma energija reikalinga dėl to, kad šaltkrėčio metu dažnėja kvėpavimas, greitėja širdies darbas, o ir raumenys nelieka be darbo.

    Elektrolitai

    „Peršalus mūsų organizmas pradeda kovoti, tarsi įjungdamas termoreguliacijos procesą. Tuomet karščiuojant organizmas gausiau prakaituoja, taip stengdamasis „numušti“ temperatūrą. Su prakaitu pasišalina ir elektrolitai, kurie svarbūs reguliuojant vandens kiekį ir jo apykaitą organizme. Norint greičiau pasveikti svarbu išvengti dehidratacijos. Lengviausia tai padaryti papildomai geriant elektrolitų tirpalus, kadangi arbatų ar vandens čia ne visuomet pakaks“, – pataria J. Deksnienė.

    Palaikykite vėsumą namie

    Kai artimasis serga, gali norėtis jį šiltai aprengti ir apkamšyti su antklode, šypsosi vaistininkė. Tačiau ji pataria to nedaryti. Anot jos, karščiuojant reikėtų elgtis priešingai – rinktis plonesnius drabužius ir lengvesnę patalynę, taip pat nepamiršti reguliariai vėdinti kambarių. Tai padės lengviau „pernešti“ pakilusią temperatūrą.

    Poilsis

    „Visgi geriausias vaistas nuo karščiavimo – poilsis. Pakilus temperatūrai rekomenduojama tiesiog pailsėti ir pakankamai išsimiegoti. Taip jūsų kūnas gaus didesnį kiekį energijos, kurį galės paskirti kovai tokiomis ligomis kaip peršalimas, gripas ar koronavirusas. Kartais šios ligos gali mums priminti apie rūpestį sau, tad vietoje vaistų pasinaudokite galimybe leisti sau sustoti“, – pataria farmacininkė.