Žyma: sveika

  • Tiesa apie baltąjį šokoladą: kuo jis naudingas sveikatai?

    Tiesa apie baltąjį šokoladą: kuo jis naudingas sveikatai?

    Dabar galime nueiti į parduotuvę ir įsigyti įvairiausių rūšių šokolado. Ypač populiarus yra pieniškas šokoladas – jis pasižymi saldžiu skoniu ir malonia tekstūra.

    Sveikos mitybos šalininkai renkasi juodąjį šokoladą, nes jis laikomas naudingiausiu.

    O ar yra tarp mūsų tokių, kurie mėgsta baltąjį šokoladą?

    Jis puikiai tinka prie arbatos ar kavos dėl savo švelnumo.

    Bet ar jis turi kokios nors naudos?

    Kaip gaminamas šokoladas

    Baltasis ir juodasis šokoladas gaminami iš tų pačių kakavos pupelių, tačiau jų gamybos procesai skiriasi.

    Juodajame šokolade naudojama kakavos masė, suteikianti jam sodrų skonį ir būdingą kartumą.

    Tuo tarpu baltasis šokoladas gaminamas iš kakavos sviesto, todėl jis yra daug švelnesnis ir saldesnis.

    Juodojo šokolado gamyba

    Juodojo šokolado gamybai kakavos pupelės pirmiausia skrudinamos, tada sumalamos į kakavos masę.

    Po to ši masė ilgai maišoma (šis procesas vadinamas konšavimu), kad skonis taptų vientisas, o tekstūra – glotni.

    Paskutinis etapas – temperavimas: šokoladas kaitinamas ir vėsinamas taip, kad įgautų blizgesį ir maloniai lūžtų.

    Kaip gaminamas baltasis šokoladas

    Baltasis šokoladas gaminamas kitaip. Jame nėra kakavos masės, o pagrindinis ingredientas yra kakavos sviestas, išgaunamas iš kakavos pupelių kartu su kakavos mase.

    Vėliau jis maišomas su cukrumi, pieno milteliais ir vanile.

    Kaip ir juodajam šokoladui, šiai masei suteikiama vienalytė struktūra ją ilgai maišant ir temperuojant.

    Pagrindinis skirtumas tarp juodojo ir baltojo šokolado yra skonis ir sudėtis.

    Juodasis šokoladas yra intensyvus ir šiek tiek kartus, o baltasis – kreminis ir saldus.

    Pirmojo mėgėjai vertina jo naudą ir turtingą aromatą, o antrojo – švelnumą ir minkštumą.

    Baltojo šokolado sudėtis

    Kadangi baltasis šokoladas neturi kakavos miltelių, jis neturi ir būdingo šokolado skonio.

    Jo pagrindą sudaro kakavos sviestas – vertingas riebalas, gaunamas iš kakavos pupelių.

    Taip pat jame yra cukraus, pieno miltelių ir vanilino, suteikiančių saldumą, kreminę tekstūrą ir malonų aromatą.

    Pagal standartus, baltajame šokolade turi būti ne mažiau kaip 20 proc. kakavos sviesto, apie 14 proc. pieno miltelių ir iki 3,5 proc. pieno riebalų.

    Cukrus ar kiti saldikliai gali sudaryti iki 50–55 proc. viso tūrio.

    Būtent šis ingredientų balansas suteikia baltajam šokoladui švelnumą, saldumą ir tirpstančią tekstūrą.

    Baltojo šokolado nauda ir žala

    Baltojo šokolado skonis gali patikti daugeliui, tačiau naudos sveikatai atžvilgiu jis nusileidžia juodajam ir net pieniškam šokoladui.

    Baltasis šokoladas gali būti energijos šaltinis, nes jame yra daug cukrų ir riebalų, kurie greitai atkuria jėgas.

    Jo sudėtyje esantis kakavos sviestas yra turtingas antioksidantų, saugančių ląsteles nuo pažeidimų. Dėl pieno miltelių baltajame šokolade yra kalcio, svarbaus kaulų ir dantų sveikatai.

    Be to, jo saldus skonis skatina endorfinų išsiskyrimą, gerinant nuotaiką.

    Tačiau didelis baltajam šokoladui būdingas kalorijų kiekis ir gausus cukraus kiekis riboja jo vartojimą.

    Per didelis jo kiekis gali lemti svorio augimą ir dantų problemas.

    Skirtingai nuo juodojo šokolado, jis beveik neturi teobromino ir kitų naudingų kakavos medžiagų.

    Be to, prisotintieji riebalai jo sudėtyje gali neigiamai paveikti širdies ir kraujagyslių sistemą.

    Todėl baltąjį šokoladą reikėtų vartoti saikingai, mėgaujantis jo skoniu, bet nelaikant jo sveikatai naudingų produktų sąraše.

  • Ar reikia plauti riešutus?

    Ar reikia plauti riešutus?

    Į klausimą, ar reikia prieš valgant riešutus juos nuplauti, atsakymas, be jokios abejonės – taip.

    Jei bent kartą plovėte ar mirkėte riešutus, tikriausiai pastebėjote, kiek dulkių ir nešvarumų lieka vandenyje.

    Taigi, jei iki šiol dar to nedarėte, tikrai verta pabandyti.

    Kaip plauti riešutus be kevalo

    Tam prireiks šilto vandens.

    1 būdas – po tekančiu vandeniu. Suberkite riešutus į sietelį ir kruopščiai perplaukite po tekančia vandens srove, maišydami rankomis. Tai reikėtų daryti 2–3 minutes, kad plovimas būtų veiksmingas.

    2 būdas – dubenyje. Suberkite riešutus į dubenį, užpilkite vandeniu ir pamaišykite rankomis. Procedūrą pakartokite kelis kartus.

    3 būdas – mirkymas. Riešutus dubenyje užpilkite vandeniu ir palikite 5–10 minučių. Po to nupilkite vandenį ir nuplaukite riešutus švariu vandeniu.

    Kaip plauti riešutus su kevalu

    Net ir riešutus su kevalu verta nuplauti – taip pat, kaip prieš valgant nusiplauname apelsiną, nes lupant nešvarumai nuo žievės gali patekti ant valgomojo branduolio.

    Kaip tai daryti?

    Supilkite riešutus su kevalu į gilų dubenį ir užpilkite šiltu vandeniu. Pamaišykite rankomis ir nupilkite vandenį. Tuomet dar kartą nuplaukite po tekančiu vandeniu.

    Jei riešutai labai nešvarūs, galite naudoti kempinėlę arba švelniai patrinti juos kavos tirščiais.

    Ar būtina mirkyti riešutus kelias valandas?

    Tik tuo atveju, jei norite lengvai pašalinti odelę arba suteikti riešutams minkštesnę tekstūrą ir švelnesnį skonį. Sveikatos sumetimais tai nėra būtina.

    Riešutuose esanti fitino rūgštis laikoma antimaistine medžiaga, trukdančia organizmui įsisavinti geležį, cinką ir kalcį.

    Dėl šios priežasties žmonės įpratę mirkyti riešutus, tikėdamiesi sumažinti rūgšties poveikį.

    Tačiau verta žinoti, kad joks mineralas organizme nėra įsisavinamas 100 proc., net jei jam niekas netrukdo. Be to, moksliniai tyrimai rodo, kad mirkymas reikšmingai nesumažina fitino rūgšties kiekio riešutuose, net jei jie laikomi vandenyje per naktį. Tuo tarpu naudingųjų mineralų kiekis sumažėja.

    Taigi, mirkymas – tai veikiau beprasmiška procedūra, dėl kurios riešutai netenka dalies vertingų medžiagų.

    Beje, fitino rūgšties yra ne tik riešutuose, bet ir grūduose (kviečiuose, ryžiuose), pupelėse, lęšiuose bei šakniavaisiuose (bulvėse, burokėliuose, morkose). Jų juk nemirkome, kad atsikratytume šios rūgšties – taip pat nereikia to daryti ir su riešutais.

    Kaip džiovinti riešutus po plovimo

    Jei nedidelė drėgmė jūsų nevargina, galite tiesiog išdėlioti riešutus ant popierinių rankšluosčių, uždengti juos kitu sluoksniu ir švelniai nusausinti. Tuomet palikite kambario temperatūroje bent 30 minučių.

    Norint traškesnės tekstūros ir intensyvesnio aromato, branduolius galima pakepinti orkaitėje. Išdėliokite juos ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir džiovinkite 150 °C temperatūroje apie 10 minučių.

    Riešutus taip pat galima džiovinti mikrobangų krosnelėje. Išdėliokite juos ant lėkštės, nustatykite 700 W galią ir kaitinkite 4 minutes. Tuomet išmaišykite ir pašildykite dar 2 minutes.

    Vasarą riešutus galima džiovinti natūraliai – tiesiog paskleidžiant juos ant rankšluosčio ir paliekant saulėje keletą valandų.

    O keptuvėje džiovinti nerekomenduojama, nes branduoliai gali apskrusti netolygiai.

  • Geros naujienos tiems, kas mėgsta chalvą

    Geros naujienos tiems, kas mėgsta chalvą

    Kodėl net dietologai pripažįsta, kad rytietiškas saldumynas gali būti labai naudingas.

    Nepaisant to, kad chalva – ir labai saldus, ir kaloringas produktas, visiškai jo atsisakyti mitybos specialistai nerekomenduoja.

    Ir ypač saulėgrąžų chalvos, gaminamos iš daugybę mikroelementų turinčių sėklų.

    Svarbu, sako jie, tik jausti saiką, valgyti nedidelėmis porcijomis, ir nei antsvoris, nei padidėjęs cukraus kiekis kraujyje, nei sunkumas skrandyje nebus baisus.

    Chalva širdies kraujagyslių sistemai

    Saldėsis laikomas puikia tokių ligų, kaip aterosklerozė ir infarktas, profilaktikos priemone. Chalvoje yra organizmui naudingų aminorūgščių, galinčių sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje ir išvalyti kraujagysles. O kalis ir magnis, kurio gausu saulėgrąžų sėklose, stabilizuoja arterinį kraujo spaudimą bei gerina paties kraujo sudėtį.

    Chalva geresniam metabolizmui

    Nuosaikiai valgant chalvą, „deginamas“ riebalinis audinys. Taip yra dėl to, kad joje labai daug vario ir maistinių skaidulų, taip pat augalinių baltymų. Todėl leiskite sau retkarčiais pasimėgauti gabalėliu chalvos su puodeliu žaliosios arbatos.

    Chalva gražesniems plaukams

    Joje esantys mikroelementai ir riebalai daro didžiulę įtaką plaukų struktūrai, taigi gali pagerinti jų būklę. Kitaip tariant, valgant chalvą, plaukai tampa lygesni, paklusnūs.

    Tuo labiau kad chalvoje yra ir B grupės vitaminų, taip pat stiprinančių plaukus nuo šaknų iki pačių galiukų.

    Taigi jei slenka plaukai, nepakenktų į valgiaraštį įtraukti chalvą.

    Chalva sveikesnei odai

    Turi ji ir vitamino E, užtikrinančio veido odai jaunatviškumą, palaikančio tonusą ir sveiką atspalvį. O chalvoje esantys riebalai padeda epidermio ląstelėms atsinaujinti. Tačiau, kaip jau ne sykį pabrėžta, tik tuomet, kai saldumynu mėgaujamės saikingai!