Žyma: šuo

  • 10 pačių žaismingiausių šunų veislių: puikus pasirinkimas šeimai ir vaikams

    10 pačių žaismingiausių šunų veislių: puikus pasirinkimas šeimai ir vaikams

    Jeigu jau seniai svajojate apie šunį, kuris kasdien sukurtų mažą šventę, verta atkreipti dėmesį į veisles, kurių žaismingas charakteris tiesiog įrašytas jų DNR.

    Tokie šunys pripildo gyvenimą energijos, skatina daugiau judėti, juoktis, o dar puikiai tinka šeimoms, kuriose mėgstami aktyvūs žaidimai.

    Tačiau svarbu prisiminti, kad žaismingumas – tai veislės, auklėjimo ir jūsų dėmesio derinys.

    Net pats išdykėliškiausias šuo taps vangus, jeigu jam bus nuobodu, ir priešingai – bet kuri veislė noriai žais, jeigu ją tinkamai motyvuosite.

    Žaismingų šunų privalumai: kodėl jie taip džiugina šeimininkus

    Žaismingos veislės garsėja energingumu, smalsumu ir draugišku būdu.

    Jos puikiai tinka šeimoms su vaikais, padeda palaikyti aktyvų gyvenimo būdą ir mažina stresą.
    Mokslininkai pastebi, kad reguliarūs žaidimai su šunimi pakelia nuotaiką ne prasčiau nei trumpas pasivaikščiojimas ar meditacija.

    Be to, tokie šunys greičiau užmezga ryšį su žmonėmis ir dažnai tampa tikra „kompanijos siela“.

    Tačiau svarbu tinkamai nukreipti jų energiją.

    Ir dideliems, ir mažiems aktyviems šunims būtina socializacija, dresūra ir aiškios taisyklės, kad žaismingumas nevirstų chaosu.

    10 pačių žaismingiausių šunų veislių

    Štai veislės, garsėjančios įgimta meile žaidimams:

    • Labradoras retriveris – idealus šeimos draugas, bendraujantis, linksmas, subalansuoto charakterio, dievina žaidimą „atnešk“ ir maudynes vandenyje.
    • Bokseris – drąsus, protingas, ištikimas ir be galo energingas, pasižymi žaismingu būdu, ypač mėgsta žaisti su savo šeimininkais.
    • Auksaspalvis retriveris – ištikimas, protingas, linksmas ir energingas bičiulis, švelnaus būdo, mėgstantis aktyvius žaidimus.
    • Pomeranijos špicas – mažas, linksmas, švelnus ir žaismingas pūkuotukas, visada pasiruošęs surengti šou.
    • Australų aviganis – dievina bėgti, šokinėti ir žaisti bet kokia proga, ypač mėgsta agility ir frisbį, protinis krūvis šiai veislei – būtinybė.
    • Anglų springerspanielis – meilus, draugiškas, linksmas ir protingas, puikiai sutaria su vaikais ir kitais augintiniais.
    • Valų korgis pembrukas – protingas, aktyvus ir ištikimas draugas, puikus žaidimų kompanionas, ypač mėgstantis žaidimus su kamuoliu.
    • Džeko Raselo terjeras – kompaktiškas, protingas, gyvybingas ir pašėlęs charakteris, tikras mažas amžinas variklis.
    • Prancūzų buldogas – linksmas, ištikimas ir labai draugiškas kompanionas, pasižymintis žaismingu temperamentu.
    • Portugalų vandens šuo – hipoalergiškas, linksmas, protingas ir stulbinamai energingas, puikiai sutaria su visais žmonėmis.

    Kam tinka žaismingos veislės

    Žaismingi šunys – puikus pasirinkimas aktyviems žmonėms, paaugliams, šeimoms su mokyklinio amžiaus vaikais ir tiems, kurie nori daugiau judėjimo savo gyvenime.

    Tačiau svarbu iš anksto įvertinti savo dienotvarkę, ritmą ir aktyvumo lygį.

    Šioms veislėms reikia laiko, žaidimų ir dėmesio – ir tuomet jos apdovanos jus daugybe džiugių akimirkų.

  • Kodėl šuo išsitempia, kai jus pamato?

    Kodėl šuo išsitempia, kai jus pamato?

    Ar pastebėjote, kaip jūsų šuo ištiesia priekines letenas ir maloniai rąžosi, kai grįžtate namo?

    O gal taip elgiasi svetimas ar benamis šuo, sutikęs jus gatvėje?

    Šis judesys nėra paprasta mankšta po miego — tai tikras šuniškas „labas!“.

    Išsitempimas yra ypatinga kūno kalbos dalis, kuria šuo išreiškia džiaugsmą, draugiškumą ir norą bendrauti.

    Štai trys pagrindinės priežastys, kodėl šunys taip daro.

    1. Pasveikinimo išsitempimas: šuns būdas pasakyti „smagu tave matyti!“

    Pasak sertifikuotos dresuotojos ir naminių gyvūnų gyvenimo būdo ekspertės Nicole Ellis, šuns išsitempimas dažnai yra ne fizinė, o emocinė reakcija.

    Kai šuo atlieka „nusilenkimą“ — ištiesia priekines letenas ir šiek tiek pakelia užpakalį — jis tiesiogine prasme sako: „Kaip gera tave matyti!“

    Šią pozą paprastai lydi atsipalaidavęs žvilgsnis, švelniai vizgantis uodega ir tylas niurnėjimas ar cyptelėjimas.

    Tokį pasisveikinimą galima palyginti su nuoširdžia žmogaus šypsena — ne triukšminga, bet tikra. Geriausia reakcija – ramiai paglostyti šunį, pasakyti keletą švelnių žodžių ir pabūti kartu.

    Jūsų augintiniui tai svarbus emocinis mainas ir ryšio su jumis patvirtinimas.

    2. Žaismingas išsitempimas: kvietimas „pažaiskime!“

    Kartais šuo daro panašų nusilenkimą, tačiau visai kitokiu tonu — tai kvietimas žaisti.

    Jo judesiai tampa spyruokliuojantys, uodega sukasi kaip sraigtasparnio mentė, o akys spindi iš susijaudinimo.

    Tai grynas „pažaiskime!“ signalas.

    Jei galite, atsakykite į kvietimą: meskite žaislą, palakstykite kartu ar tiesiog pakartokite jo judesius. Net trumpa žaidimo akimirka sustiprina pasitikėjimą ir pakelia nuotaiką tiek šuniui, tiek jums.

    3. Paprastas išsitempimas: kaip atskirti nuo pasisveikinimo

    Žinoma, ne kiekvienas išsitempimas reiškia pasisveikinimą.

    Kartais šuo tiesiog pramankština raumenis po miego ar ilgesnio gulėjimo.

    Atpažinti tai paprasta: šuo išsitempia lėtai, nežiūrėdamas jums į akis, o pabaigęs dažnai krato kūną. Tai nereiškia, kad jis jus ignoruoja — priešingai, taip jis tarsi pasiruošia sąveikai, „suderina“ kūną ir nuotaiką bendravimui.

    Šunų kūno kalba — subtili, bet labai išraiškinga.

    Išmokę ją suprasti, galime dar geriau pažinti savo augintinius ir stiprinti ryšį, kuris grindžiamas pasitikėjimu, džiaugsmu ir meile.

  • Prieš sodinant: augalai, nuodingi šunims

    Prieš sodinant: augalai, nuodingi šunims

    Atėjus daržininkystės sezonui, daugelis mūsų keliaus į sodybas ar sodus kartu su savo ištikimais keturkojais draugais.

    Šunys – itin smalsūs gyvūnai, ir jų susidomėjimas aplinka kartais gali baigtis nemalonumais, ypač jei jie paragauja ko nors netinkamo.

    Kai kurie augalai, atrodantys visiškai nepavojingi, iš tikrųjų gali būti nuodingi mūsų augintiniams.

    Vieni sukelia tik lengvą virškinimo sutrikimą, kiti gali pažeisti širdį, kepenis, inkstus, nervų sistemą ar net baigtis mirtimi.

    Todėl svarbu žinoti, kurie augalai pavojingi šunims, kaip atpažinti apsinuodijimo požymius ir ką daryti nelaimės atveju.

    Kokie augalai yra toksiški šunims?

    Nors nuodingų augalų sąrašas itin ilgas, pateikiame dažniausiai pasitaikančius ir pavojingiausius.

    Gėlės, kurių nereikėtų sodinti, jei turite šunį:

    Narcizai – sukelia vėmimą, seilėtekį, viduriavimą, traukulius, o sunkesniais atvejais – širdies ritmo sutrikimus ir kvėpavimo pokyčius.

    Pakalnutės ir rusmenės – gali lemti vėmimą, viduriavimą, aritmiją, silpnumą, traukulius ar net komą.

    Amariliai – sukelia vėmimą, viduriavimą, apatiją, seilėtekį ir drebėjimą.

    Chrizantemos ir ramunės – sukelia vėmimą, viduriavimą, koordinacijos sutrikimus, odos dirginimą.

    Tulpės ir hiacintai – vėmimas, viduriavimas, virškinamojo trakto kraujavimas, seilėtekis, širdies ritmo sutrikimai, kvėpavimo problemos, drebėjimas.

    Lelijos (ypač kalijos) – gali sukelti burnos gleivinės tinimą, stiprų seilėtekį, vėmimą, rijimo sutrikimus. Kai kurios lelijos yra saugios šunims, tačiau verta pasidomėti prieš sodinant.

    Rudeniniai krokai – ypač pavojingi: be vėmimo ir viduriavimo, gali sukelti kepenų, inkstų pažeidimus, slopinti kaulų čiulpų veiklą, apsunkinti kvėpavimą.

    Krūmai, keliantys grėsmę šunims:

    Oleandras – vienas pavojingiausių augalų! Net mažas gabalėlis gali sukelti vėmimą, viduriavimą, širdies ritmo sutrikimus, silpnumą, traukulius, komą.

    Azalijos ir rododendrai – gali sukelti vėmimą, viduriavimą, seilėtekį, silpnumą, širdies veiklos sutrikimus, apatiją.

    Plunksninė vyšnia (Prunus pensylvanica) – vėmimas, viduriavimas, silpnumas, kvėpavimo sutrikimai, traukuliai.

    Bukas – skatina vėmimą, kvėpavimo sutrikimus, traukulius, gali sukelti staigią mirtį dėl širdies veiklos sutrikimo.

    Medžiai ir palmės, pavojingos šunų sveikatai:

    Sago palmė (Metroxylon sagu) – labai toksiška, ypač jos sėklos – mirtinai pavojingos net ir mažomis dozėmis. Sukelia vėmimą, viduriavimą, vidinį kraujavimą, kepenų nepakankamumą, komą.

    Kiniškas citrinmedis – sukelia vėmimą, viduriavimą, seilėtekį, silpnumą, traukulius.

    Kambariniai augalai, nesaugūs šunims:

    Difenbachija – sukelia stiprų burnos ir gerklės tinimą, seilėtekį, vėmimą, rijimo sutrikimus; gyvūnas gali uždusti.

    Paprastoji gebenė (gebenė lipikė) – vėmimas, viduriavimas, seilėtekis.

    Sansevjera – nors mažiau pavojinga, vis tiek gali sutrikdyti virškinimą.

    Kalankė – sukelia vėmimą, viduriavimą, širdies ritmo sutrikimus.

    Apsinuodijimo požymiai

    Pirmieji apsinuodijimo požymiai gali pasireikšti jau po 30 minučių ar po kelių valandų. Atkreipkite dėmesį į šiuos simptomus:

    Vėmimas, viduriavimas, seilėtekis – dažniausi požymiai.

    Silpnumas, drebulys, traukuliai – gali rodyti nervų sistemos pažeidimus.

    Širdies ritmo sutrikimai, kvėpavimo sunkumai – reikalauja skubios pagalbos.

    Gelta, kraujas šlapime – kepenų ir inkstų pažeidimo ženklai.

    Ką daryti, jei šuo suėdė nuodingą augalą?

    Net jei augintinis suėdė tik mažą nuodingo augalo kiekį, pavojus vis tiek gali būti labai rimtas. Pavyzdžiui, vienos sėklos nuo sagos palmės pakanka sukelti mirtiną apsinuodijimą.

    Veiksmų planas:

    Pastebėjus, kad šuo suėdė pavojingą augalą – nedelskite ir kreipkitės į veterinarą, nelaukite simptomų.

    Nepanikuokite, bet veikite greitai – kuo anksčiau pradėtas gydymas, tuo geresnė prognozė.

    Išsaugokite augalo pavyzdį – galite jį pasiimti pas veterinarą arba parodyti nuotrauką – tai padės diagnozei.

    Neskatinkite vėmimo patys! Tai gali pabloginti situaciją. Tik veterinaras gali nuspręsti, ar reikalingas vėmimo sukėlimas, skrandžio plovimas ar infuzijos.

    Kaip apsaugoti šunį sode ar sodyboje?

    Paprasčiausias būdas – nesodinti ir nelaikyti nuodingų augalų namuose ar kieme. Rinkitės dekoratyvinius augalus, kurie yra saugūs šunims.

    Venkite vietų, kur gali augti toksiški augalai.

    Vedžiokite šunį su pavadėliu ir antsnukiu, ypač nepažįstamoje aplinkoje.

    Jei antsnukio nenaudojate – išmokykite komandą „Fu!“, kad galėtumėte laiku sustabdyti pavojingą veiksmą.

    Net jei jūsų šuo niekada nerodė susidomėjimo augalais – rizika visada egzistuoja. Geriausia prevencija – žinios ir saugi aplinka.

    Rūpinkitės savo augintiniais, ir tegul jūsų sodas jiems būna saugi oazė!

  • Klaidos, kurios gali sugriauti jūsų augintinių sveikatą

    Klaidos, kurios gali sugriauti jūsų augintinių sveikatą

    Ar kada nors susimąstėte, kaip trapus gali būti jūsų augintinio sveikata?

    Esame įpratę manyti, kad augintiniams šalia mūsų niekas negresia.

    Tačiau kartais kasdieniai dalykai ar produktai, su kuriais susiduriame kiekvieną dieną, gali rimtai pakenkti mūsų keturkojų draugų sveikatai ir netgi kelti pavojų jų gyvybei.

    Valymo priemonės gali sukelti traukulius ir komą

    Ar ruoštumėtės namus svečių vizitui, ar tvarkytumėtės po jų, svarbu laikyti augintinius toliau nuo valymo priemonių, kurių sudėtyje yra tokių cheminių medžiagų kaip amoniakas, baliklis ar chloras.

    Šios medžiagos gali sukelti augintiniui vėmimą, pilvo skausmą, viduriavimą, dezorientaciją, traukulius, kvėpavimo sutrikimus ir net komą. Be to, kontaktas su oda gali sukelti sudirginimą, pūslę, bėrimus ar cheminius nudegimus.

    Veterinarai rekomenduoja valymo metu laikyti augintinius atskirame kambaryje, kol visos neseniai nuvalytos vietos visiškai išdžius. Net ir natūralios valymo priemonės, kurių sudėtyje yra tam tikrų eterinių aliejų, gali dirginti augintinių skrandį.

    Druskos granulės žiemą kelia pavojų letenoms

    Žiemos metu keliai ir takeliai dažnai barstomi druska arba kitomis cheminėmis medžiagomis, kurios tirpdo ledą. Šios medžiagos, patekusios ant augintinio letenų, gali sukelti žaizdas ir opas, o jas laižant – skrandžio sutrikimus ar elektrolitų disbalansą (natrio, kalio, chloro).

    Norint apsaugoti augintinius, verta naudoti specialius šunims skirtus batus arba po kiekvienos žiemos pasivaikščiojimo kruopščiai nuplauti letenas.

    Pavojingas antifrizas

    Antifrizas turi malonų kvapą ir skonį, todėl gali pritraukti gyvūnus. Tačiau šis skystis sukelia ūminį inkstų nepakankamumą, o net nedidelis jo kiekis gali būti mirtinas. Visada atsakingai išvalykite išsiliejusį antifrizą ir nedelsdami kreipkitės į veterinarą, jei įtariate, kad augintinis jį paragavo.

    Rinkoje galima rasti gyvūnams saugesnių antifrizo rūšių, tačiau negalite būti tikri, ką naudoja jūsų kaimynai.

    Ar augintiniams galima duoti riebaus maisto?

    Žmonės mėgsta pasilepinti riebiu maistu, tačiau dalytis juo su augintiniais nerekomenduojama. Riebus maistas, pavyzdžiui, salotos su majonezu, gali sukelti pankreatitą – skausmingą kasos uždegimą, pasireiškiantį vėmimu ir viduriavimu.

    Neretai tiek šunims, tiek katėms sutrinka virškinimas, kai jie suėda ką nors neįprasto.

    Šokoladas – nuodingas augintiniams

    Šunys mėgsta saldumynus, tačiau šokoladas jiems yra toksiškas. Jis gali sukelti vėmimą, viduriavimą, raumenų traukulius, širdies sutrikimus ir netgi mirtį.

    Kadangi šokoladas pavojingas tiek šunims, tiek katėms, svarbu jį laikyti augintiniams neprieinamoje vietoje.

    Cukraus pakaitalai taip pat kelia grėsmę

    Kepiniai ir saldumynai, kurių sudėtyje yra ksilito (cukraus pakaitalo), šunims gali sukelti staigų cukraus kiekio kraujyje sumažėjimą ir kepenų nepakankamumą.

    Vynuogės ir razinos gali pakenkti inkstams

    Razinos pyraguose ar vynuogės ant stalo jokiu būdu neturėtų būti pasiekiamos augintiniams. Jos yra toksiškos šunims ir gali sukelti ūminį inkstų nepakankamumą.

    Svogūnai ir česnakai gali sukelti mažakraujystę

    Svogūnai, nesvarbu, ar žali, ar virti, taip pat česnakai gali būti itin pavojingi, ypač katėms. Jie gali sukelti mažakraujystę, todėl būtina saugoti šiuos produktus nuo augintinių.

    Ar šunims galima duoti kaulų?

    Nors šunys mėgsta graužti kaulus, virti ar maži kaulai gali suskilti ir sukelti skrandžio ar žarnyno pažeidimus. Rekomenduojama kaulus pakeisti specialiais saugiais skanėstais.

    Alkoholis – griežtai draudžiamas

    Alkoholis kelia didelę grėsmę augintinių nervų sistemai. Jis gali sukelti stiprų kraujospūdžio, kūno temperatūros, cukraus kiekio kraujyje sumažėjimą, traukulius, komą ir net mirtį.

    Pasirūpinkite savo augintinių sveikata ir gerove, saugodami juos nuo šių grėsmių.

  • Mūsų sveikatos draugai ir kartais – priešai

    Mūsų sveikatos draugai ir kartais – priešai

    Ar dėl to, kad turime augintinių, tampame sveikesni ir laimingesni? Štai ką apie tai sako mokslas.

    Gyvūnai mums teikia džiaugsmo, dovanoja savo meilę ir draugystę, bet tai dar toli gražu ne visa iš jų gaunama nauda.

    Tiesa, augintinių įtaka sveikatai kartais būna ir ne tokia gera – tai nereikėtų pamiršti.

    Slopina stresą ir nerimą

    Užtenka prisiliesti prie gyvūno – paglostyti, pakasyti už ausytės, ir jau pasijuntame ramesni, teigia gydytojai psichiatrai.

    Toks augintinių poveikis, anot jų, būna dar intensyvesnis, jeigu šeimininkams diagnozuoti kokie nors nerimo sutrikimai. Užsienyje dažną tokį žmogų, jeigu jį užkluptų stresas ar prasidėtų baimės priepuolis, viešumoje lydi tarnybiniai arba vadinamieji emocinės paramos gyvūnai.

    Šioje tyrimų srityje pirmaujantys amerikiečiai 2019-aisiais nustatė, kad universitetų miesteliuose laikomi šunys mažina depresijos ir nerimo atvejų tarp studentų. Įdomiausia, jog vienodai veiksminga būna tiek specialiai parengtų terapinių šunų, tiek paprastų augintinių draugija.

    Dar daugiau: paaiškėjo, kad studentus teigiamai veikia net filmuoti vaizdeliai su šunimis. Tiesa, poveikis nebe toks stiprus.

    Didina fizinį aktyvumą

    Mokslininkai sako jau dešimtmečiais stebintys akivaizdų terapinį gyvūnų – šunų, kačių, paukščių, arklių ir kitų – poveikį žmonėms.

    Šiemet atlikta 49 įvairių tyrimų rezultatų analizė parodė, jog augintiniai gerokai padidina savo šeimininkų fizinį aktyvumą (palyginti su tais, kurie namuose nelaiko jokio gyvūno).

    Panašų dalyką 2019-aisiais buvo išsiaiškinę ir britai. Anot jų, suaugusieji, laikantys šunį ar šunis ir vedžiodami juos vidutiniškai septynis kartus, arba 220 minučių per savaitę, dažniausiai juda tiek, kiek rekomenduoja medikai.

    Augintiniai gali būti labai naudingi ir jūsų širdžiai.

    Pasak Amerikos širdies asociacijos, šunų šeimininkams tikimybė mirti nuo širdies smūgio ar insulto yra 31 proc. mažesnė, nei neturintiesiems keturkojo draugo.

    Dar daugiau: gyvūnai gali padėti mums geriau kontroliuoti jau turimus fizinius sutrikimus ir ligas.

    Tai pirmiausia tarnybiniai šunys, skirti fizinę (pavyzdžiui, motorinių gebėjimų) negalią turintiems žmonėms. Bet taip pat ir keturkojai, išmokyti įspėti savininką apie artėjantį epilepsijos ar astmos priepuolį, sutrikusį širdies ritmą ir panašiai.

    Vaistas nuo vienatvės – bet ne visada

    Žmonių, kuriuos kamuoja vienatvė, kurie yra izoliuoti nuo visuomenės, kasdienybė tampa nepalyginti lengvesnė, jeigu jų gyvenime atsiranda augintinis.

    Tada su gyvūnu dalijamasi viskuo – maistu, namais, patalu.

    Kai kuriems augintinio draugija padeda įveikti miego sutrikimus.

    Deja, mokslinių duomenų, patvirtinančių teigiamą gyvūnų įtaką kovojant su šeimininkų vienišumu, nėra gausu.

    Nors patys savininkai teigia, kad augintiniai gerina jų gyvenimo kokybę, per kovido pandemiją JAV Mičigano valstijos universiteto atlikto tyrimo autoriai nerado patikimo ryšio tarp šių dviejų dalykų – augintinių ir jų savininkų gerovės.

    Anot tyrėjų, nors žmonės tvirtino, kiek daug laimės jiems teikia augintiniai, dovanoja teigiamų emocijų ir meilę bei draugystę, neigiamų tokio artimo ryšio aspektų irgi buvo užtektinai. Mat savininkai prisipažino nuolat nerimaujantys dėl savo augintinių sveikatos, be to, patiriantys sunkumų dirbdami iš namų, nes gyvūnai trukdė susikaupti.

    Galiausiai, kai mokslininkai palygino augintinius turinčių tiriamųjų laimės lygį su kitų žmonių, jokių skirtumų nerado. Ir duomenys nesikeitė nepriklausomai nuo to, kokios rūšies augintinį tyrimo dalyviai turėjo, vieną ar kelis, nesvarbu, kokie artimi su jais buvo.

    Augintinių didžiausias trūkumas tas, kad jiems būtina priežiūra, daro išvadą mokslininkai. Tai reiškia laiko, erdvės, pinigines sąnaudas, pastangas, ilgalaikius įsipareigojimus ir logistikos iššūkius. Specialistai tiesmuki: priklausomai nuo to, kokio tipo augintinį turime ir koks jo amžius, gyvūno poreikiai gali viršyti šeimininko gaunamą naudą. Ar bent jau pačiam šeimininkui gali taip atrodyti.

    Problema ir visuomenėje

    Atlikus 17 skirtingų tyrimų apie gyvūnų įtaką psichinės sveikatos problemų turintiems žmonėms rezultatų apžvalgą paaiškėjo, jog augintinių laikymas išties turi ir teigiamų, ir neigiamų pusių.

    Pozityvo tyrėjai pastebėjo apsčiai – juk gyvūnėliai teikia paguodos, padeda pakelti nuotaiką, skatina mus judėti. Visa tai labai svarbu sveikatai.

    Tačiau negatyvo irgi netrūksta. Pirmiausia – tai finansinės išlaidos. O dar nepaklusnūs augintiniai, labiau kenkiantys šeimininko psichinei sveikatai nei ją lopantys, nes savininkas jaučia kaltę dėl to, jog nesugeba suvaldyti augintinio. Ir jis negali kurti jokių planų, pavyzdžiui, keliauti.

    Skaudžiausia būna, kai šeimininkas negali sau leisti suteikti savo numylėtiniui reikalingo veterinarinio gydymo.

    Galiausiai, kai augintinis nugaišta, patiriamas sielvartas neretai prilygsta mylimo žmogaus netekčiai. Tačiau toli gražu ne visi supranta tokį skausmą.

    Kaip parodė mokslinės apžvalgos, apėmusios 48 tyrimus šia tema, rezultatai, augintinį praradę šeimininkai dažnai tampa sutrikę ir vieniši. Jie mano, kad visuomenė tokios netekties nepripažins tikra, todėl vienišumo jausmas dar gilėja.

    Sunkiausiais atvejais žmogus izoliuojasi.

    Tokioje situacijoje, specialistų įsitikinimu, gyvybiškai svarbia psichikai tampa parama ir netgi terapija.

        KATĖS GYDO NE TIK NERVUS, BET IR ŠIRDĮ

    Gerontologai – specialistai, tiriantys žmogaus organizmo senėjimo priežastis bei mechanizmus, – nustatė, jog kačių šeimininkai gyvena vidutiniškai 10,3 metų ilgiau nei žmonės, nesidalijantys savo namais su ūsuotėmis.

    Be to, rodo statistika, kačių mylėtojai į gydytojus kreipiasi penkiskart rečiau negu kiti žmonės. O atlikus medicininę apžiūrą paaiškėja, jog „katininkų“ ne tik žemesnis kraujospūdis, bet ir mažesnis blogojo cholesterolio kiekis kraujyje.

    Yra net konkrečių negalavimų, kuriuos katės realiai padeda gydyti.

    Širdies ir kraujagyslių ligos. Ekspertų nuomone, katės gali padėti išvengti širdies smūgio ar hipertenzinės krizės. Vos pajutusios, kad jų žmogus sudirgęs, įsitempęs, išgyvena stiprų stresą, pradeda aktyviai meilintis taip išprovokuodamos šeimininką priverstinei „profilaktikai“. Pakanka kelias minutes paglostyti katę, ir pulsas bei arterinis kraujospūdis vėl tampa normalus.

    Jokios mistikos čia nėra – grynas mokslas: glostant katės kailiuką neutralizuojamas statinis elektros krūvis, taigi ir įtampa, dėl kurios, kaip žinoma, kyla kraujagyslių spazmai ir pradeda šokinėti kraujospūdis.

    Taip pat moksliškai yra patvirtinta, kad katė miokardo infarktą ar insultą patyrusio žmogaus namuose sumažina pakartotinio smūgio riziką. Ir taip mus veikia absoliučiai visos katės, nepriklausomai nuo veislės.

    Virškinimo trakto ir šlapimo bei reprodukcinės sistemos ligos. Kai turima bėdų kurioje nors iš šių sričių, geriausiai padeda trumpakailės arba išvis bekailės murklės – sfinksai, abisinai, koratai, Siamo, Egipto Mau, Tonkinese ir panašių veislių katės. Nervų sistemos ligos. Čia jau pravers ilgakailės katės – Sibiro, Angoros, persų, Birmos, norvegų miškinės. Šių veislių augintinės padeda išsivaduoti nuo streso, sklaido nuovargį bei depresiją, padeda pamiršti dirglumą, slopina migreninius galvos skausmus ir gydo nemigą.

    Imuniteto problemos ir ne tik. Gyvūnų terapija užsiimantys medikai tvirtina, jog katės turi visą rinkinį unikalių savybių, idealiai tinkančių sveikatinančiam bendravimui su žmogui. Ir vienas svarbiausių jų yra murkimas, būdingas tik kačių šeimai.

    Tam, kad imuninė sistema sustiprėtų, pakanka kiekvieną dieną tiesiog klausytis katės murkimo. Bet tai dar toli gražu ne viskas.

    Šio garso dažnis svyruoja nuo 20 iki 140 hercų, taigi atitinka vibracijas, oficialiai naudojamas medicinoje daugybei ligų, taip pat uždegimams, tinimams, žaizdoms, trūkusioms sausgyslėms, raumenims, lūžusiems kaulams gydyti (murkimas 25 ir 50 hercų

    dažniu geriausiai stiprina kaulus, tačiau neblogai veikia ir 100 bei 200 hercų dažnis). Įrodyta, kad kačių murkimas palengvina dispnėjos, arba dusulio, pasunkėjusio kvėpavimo simptomus. Vokietijoje, Suomijoje, Švedijoje senelių namuose ar reabilitacijos centruose jokia naujiena pamatyti keturkojį „darbuotoją“ – specialiai išmokytos katės

    iš tiesų padeda pacientams sveikti po traumų ir operacijų.

    Taip pat murkimas veikia malonumo centrus mūsų smegenyse ir skatina geros nuotaikos hormono serotonino išsiskyrimą. Šis keistas garsas ne tik it ranka nuima stresą, bet ir stimuliuoja nervų sistemą, kraujagyslių tonusą