Žyma: stabdžiai

  • Kada stabdžių cypimas reiškia gedimą?

    Kada stabdžių cypimas reiškia gedimą?

    Stabdžių cypimas – vienas tų automobilio garsų, kurie vairuotoją iškart priverčia suklusti. Tačiau ne kiekvienas cyptelėjimas reiškia, kad stabdžiai tuoj nustos veikti ar teks ruoštis brangiam remontui.

    Kartais garsą sukelia paprasčiausia drėgmė, paviršinės rūdys ar stabdžių trinkelių medžiaga. Tačiau nuolatinis, stiprėjantis cypimas gali perspėti apie susidėvėjusias trinkeles, pažeistus diskus ar net stringantį stabdžių suportą.

    Svarbiausia mokėti atskirti, kada galima ramiai važiuoti toliau, o kada vizito į servisą atidėlioti nebeverta.

    Ryte cyptelėjo ir nutilo – dažniausiai nieko baisaus

    Lietuvišką rudenį ir žiemą automobiliai nuolat susiduria su drėgme, lietumi, sniegu ir temperatūrų svyravimais. Per naktį ant stabdžių diskų gali susidaryti labai plonas paviršinių rūdžių sluoksnis.

    Todėl pirmuosius kelis kartus stabdant ryte galima išgirsti cypimą ar lengvą šiurenimą. Stabdžių trinkelėms nuvalius disko paviršių, garsas paprastai išnyksta.

    Tas pats gali nutikti po automobilio plovimo ar ilgesnio stovėjimo drėgnu oru. Toks trumpalaikis garsas paprastai nelaikomas gedimo požymiu.

    Vis dėlto jeigu cypimas nepraeina ir nuvažiavus kelis ar keliolika kilometrų, priežasties jau verta ieškoti rimčiau.

    Cypimas gali būti specialus perspėjimas

    Viena dažniausių nuolatinio cypimo priežasčių – susidėvėjusios stabdžių trinkelės.

    Kai kurių automobilių trinkelėse įrengtas metalinis susidėvėjimo indikatorius. Frikcinei medžiagai suplonėjus iki tam tikros ribos, indikatorius pradeda liestis prie stabdžių disko ir skleidžia aukšto dažnio cypimą.

    Tokiu atveju garsas nėra gedimo pasekmė – jis tyčia sukurtas kaip perspėjimas vairuotojui, kad artėja laikas keisti trinkeles.

    Tačiau ignoruoti tokio perspėjimo nederėtų. Toliau važinėjant frikcinė medžiaga gali visiškai nusidėvėti ir į diską pradės remtis metalinės trinkelės dalys.

    Tuomet remontas gali kainuoti jau gerokai daugiau.

    Cypimą gali sukelti ir dar geros trinkelės

    Stabdžiai gali cypti net tada, kai trinkelės dar beveik naujos.

    Garsą sukelia labai smulkios vibracijos tarp trinkelės, stabdžių disko, suporto ir kitų sistemos dalių. Jo priežasčių gali būti daugybė: nešvarumai, dulkės, nedideli akmenukai, netinkamai judančios suporto kreipiančiosios, pažeistos tvirtinimo detalės ar netinkamai sumontuotos trinkelės.

    „Bosch“ techninėje informacijoje tarp stabdžių triukšmo priežasčių minimos ir netolygiai susidėvėjusios trinkelės, pažeistas diskas bei stringantis stabdžių suportas.

    Todėl principas „cypia – vadinasi, reikia keisti trinkeles“ ne visada teisingas.

    Pirmiausia reikėtų nustatyti tikrąją priežastį.

    Nauji stabdžiai irgi gali būti triukšmingi

    Po stabdžių trinkelių ar diskų keitimo pirmuosius kilometrus vairuotojai kartais išsigąsta išgirdę cypimą.

    Naujos detalės turi prisiderinti viena prie kitos. Šiuo laikotarpiu gali pasitaikyti lengvas cypimas ar šiurenimas, ypač stabdant nedideliu greičiu.

    Gamintojai rekomenduoja naujų stabdžių iš karto stipriai neapkrauti – trinkelėms ir diskams reikia laiko tinkamai prisitrinti.

    Tačiau jeigu po remonto stabdžiai cypia nuolat, automobilis vibruoja ar stabdant traukia į šoną, reikėtų sugrįžti į servisą. Priežastis gali būti ne pats prisitrynimo procesas, o netinkamas montavimas ar kita stabdžių sistemos problema.

    Kai cypimas tampa rimtu įspėjimu

    Daug svarbiau už patį garsą – tai, kas vyksta kartu su juo.

    Į servisą vertėtų nedelsti, jeigu:

    • cypimas girdimas praktiškai kiekvieną kartą stabdant;
    • garsas palaipsniui stiprėja;
    • stabdant vairas arba stabdžių pedalas vibruoja;
    • automobilį traukia į vieną pusę;
    • stabdymo kelias pastebimai pailgėjo;
    • stabdžių pedalas tapo neįprastai minkštas;
    • užsidegė stabdžių sistemos įspėjamoji lemputė;
    • nuo vieno rato sklinda svilėsių kvapas arba jis neįprastai kaista.

    Tokie simptomai gali būti susiję ne vien su trinkelėmis. Problemą gali kelti diskai, suportai, hidraulinė sistema ar kitos stabdžių dalys.

    Ypač įtartinas vieno rato kaitimas. Jis gali rodyti, kad stringantis suportas neleidžia trinkelei visiškai atsitraukti nuo disko. Tuomet stabdys kaista net tada, kai vairuotojas pedalo nespaudžia.

    Cypimas dar ne blogiausias garsas

    Kur kas rimtesnis signalas – ne aukštas cypimas, o šiurkštus metalo gremžimo ar šlifavimo garsas.

    Jis gali reikšti, kad stabdžių trinkelių frikcinis sluoksnis jau visiškai nusidėvėjo ir metalinė trinkelės dalis tiesiogiai trinasi į diską.

    Tokiu atveju galima sugadinti stabdžių diskus, o svarbiausia – suprastinti automobilio stabdymą.

    „Bosch“ taip pat nurodo, kad gilūs grioveliai ir pažeidimai diskuose ar trinkelėse gali sukelti ne tik triukšmą bei vibraciją, bet ir pabloginti stabdymo efektyvumą.

    Jeigu kartu su metaliniu gremžimu automobilis stabdo prasčiau, toliau eksperimentuoti nereikėtų.

    Lietuviška žiema stabdžiams – ne pats lengviausias sezonas

    Drėgmė, purvas ir keliuose naudojama druska stabdžių sistemai nėra draugai.

    Jie gali skatinti koroziją, užteršti judančias detales ir ilgainiui pabloginti suporto kreipiančiųjų ar stūmoklių darbą. „Bosch“ būtent drėgmę, kelių druską ir nešvarumus mini tarp veiksnių, galinčių sutrikdyti stabdžių sistemos komponentų judėjimą.

    Todėl po žiemos, keičiant padangas, verta paprašyti meistro bent vizualiai įvertinti stabdžių būklę.

    Pažiūrėti į trinkelių storį užtrunka nedaug, tačiau galima laiku pastebėti ir netolygų jų dilimą, surūdijusius diskus ar stringantį suportą.

    Ko pačiam daryti nereikėtų

    Internete galima rasti įvairiausių „liaudiškų“ metodų, kaip panaikinti stabdžių cypimą.

    Tačiau ant stabdžių disko ar trinkelės negalima purkšti WD-40, alyvos, tepalo ar kitų slydimą mažinančių priemonių. Trintis yra pats stabdymo principas – ją sumažinus galima labai pavojingai pabloginti stabdymą.

    Specialūs tepalai naudojami tik tam numatytose stabdžių mechanizmo vietose, pavyzdžiui, tam tikrose kreipiančiosiose ar kontaktiniuose taškuose, ir tai daroma pagal konkretaus automobilio konstrukciją.

    Jeigu nežinoma, kodėl stabdžiai cypia, saugiausias sprendimas – patikra, o ne bandymas garsą tiesiog „nutildyti“.

    Paprasta taisyklė

    Trumpas cypimas ryte, po lietaus ar automobilio plovimo dažniausiai nėra priežastis skubėti į servisą. Jeigu po kelių stabdymų jis dingsta, tikėtina, kad kaltos buvo drėgmė ar paviršinės rūdys.

    Tačiau nuolatinis arba stiprėjantis cypimas jau yra automobilio prašymas atkreipti dėmesį.

    O jeigu kartu atsirado vibracija, automobilį traukia į šoną, pedalas pasikeitė, jaučiamas svilėsių kvapas ar girdimas metalo gremžimas, stabdžių patikrą vertėtų atlikti kuo greičiau.

    Stabdžių sistema nėra ta automobilio vieta, kurioje verta laukti, kol gedimas taps visiškai akivaizdus.

  • Automobilis rudeniui: ką būtina patikrinti dabar

    Automobilis rudeniui: ką būtina patikrinti dabar

    Ruduo vairuotojams – gerokai daugiau nei metas pasikeisti padangas.

    Trumpėjančios dienos, lietus, rūkas, nukritę lapai, dideli temperatūros svyravimai ir pirmosios šalnos greitai parodo tai, ko vasarą galėjome nė nepastebėti: nusidėvėjusius valytuvus, silpną akumuliatorių, prastai šviečiančius žibintus ar nebeveikiantį langų apiplovimą.

    Todėl automobilį šaltajam sezonui verta ruošti dar tada, kai už lango – visai malonus ruduo. Keli paprasti patikrinimai dabar gali padėti išvengti gerokai nemalonesnių staigmenų vėliau.

    Padangų keitimo neatidėkite iki pirmojo sniego

    Lietuvoje nuo lapkričio 10-osios iki kovo 31-osios lengvaisiais automobiliais draudžiama važiuoti su vasarinėmis padangomis. Žiemą jų protektoriaus gylis turi būti ne mažesnis kaip 3 mm. Dygliuotas padangas galima naudoti nuo lapkričio 1-osios iki balandžio 10-osios.

    Vis dėlto lapkričio 10-oji neturėtų būti diena, kurią būtinai reikia išlaukti. Jei ilgalaikės prognozės žada šalnas, o rytais temperatūra priartėja prie nulio, padangų keitimu galima pasirūpinti anksčiau.

    Prieš montuojant žiemines padangas verta įvertinti ne tik protektoriaus gylį. Apžiūrėkite, ar padangos nesutrūkinėjusios, nėra gumbų, netolygiai nudilusios. Patikrinkite ir jų slėgį – krintant oro temperatūrai jis gali sumažėti.

    Jei dvi padangos yra gerokai mažiau nudilusios už kitas, geresnę porą rekomenduojama montuoti ant galinės ašies. Taip automobilį lengviau suvaldyti praradus sukibimą.

    Akumuliatorių geriau patikrinti rudenį, o ne šaltą rytą

    Vasarą automobilis gali užsivesti be jokių problemų, tačiau pirmoji rimtesnė šalna silpną akumuliatorių labai greitai demaskuoja.

    Žemoje temperatūroje akumuliatoriaus galimybės atiduoti energiją mažėja, o šaltam varikliui užvesti jos kaip tik reikia daugiau. Be to, rudenį ir žiemą dažniau naudojame žibintus, galinio stiklo, sėdynių ar vairo šildymą, ventiliatorių.

    Ypač verta patikrinti kelerius metus naudojamą akumuliatorių arba automobilį, kuris dažniausiai važinėja trumpais atstumais. Servise jo būklę galima įvertinti per kelias minutes.

    Apie silpstantį akumuliatorių gali įspėti vangiau besisukantis starteris, pritemstantys žibintai ar po ilgesnio stovėjimo sunkiau užsivedantis variklis.

    Valytuvai rudenį tampa vienu svarbiausių automobilio „įrenginių“

    Vasarą šiek tiek nusidėvėjusios valytuvų gumelės gali beveik netrukdyti. Užėjus rudens lietums situacija pasikeičia.

    Jeigu valytuvai palieka dryžius, cypia, šokinėja stiklu arba vietomis jo visai nenuvalo, juos geriau pakeisti. Prastas matomumas tamsoje ir lyjant yra kur kas pavojingesnis nei dieną.

    Kartu kruopščiai nuvalykite priekinį stiklą iš vidaus. Ant jo ilgainiui susidaro plona riebalų ir dulkių plėvelė, kuri ypač išryškėja priešpriešinių automobilių šviesoje ir gali smarkiai pabloginti matomumą.

    Jeigu stikle yra nedidelė akmenuko palikta įdauža, rudenį pats metas ją sutvarkyti. Temperatūrų svyravimai ir šalčiai mažą pažeidimą gali paversti per visą stiklą nusidriekusiu įtrūkimu.

    Vasarinį langų skystį pakeiskite nelaukdami šalčio

    Tai viena smulkmenų, apie kurias dažnai prisimenama tik pirmą rytą paspaudus šalčiui.

    Jeigu bakelyje dar daug vasarinio langų plovimo skysčio, prieš šalčius jį sunaudokite arba pakeiskite žieminiu. Užšalęs skystis gali ne tik neleisti nuvalyti stiklo, bet ir pridaryti bėdų siurbliukui, žarnelėms ar purkštukams.

    Pasirinkite skystį pagal prognozuojamas temperatūras – lietuviškai žiemai vos iki kelių laipsnių šalčio apsaugantis mišinys nėra pats praktiškiausias pasirinkimas.

    Patikrinkite visus žibintus

    Rudenį vis anksčiau temsta, dažnėja lietūs ir rūkai, todėl tvarkingi žibintai tampa itin svarbūs.

    Paprastas patikrinimas užtruks kelias minutes: artimosios ir tolimosios šviesos, posūkiai, stabdžių žibintai, atbulinės eigos žibintai, rūko žibintai ir valstybinio numerio apšvietimas.

    Tačiau neužtenka vien patikrinti, ar lemputė dega. Jei priekiniai žibintai šviečia per aukštai arba per žemai, jų sureguliavimą verta patikėti servisui.

    Senesnių automobilių plastikinių žibintų gaubtai ilgainiui tampa matiniai ir gelsvi. Juos nupoliravus šviesos efektyvumas gali pastebimai pagerėti.

    Policija taip pat išskiria tvarkingus žibintus, padangas, stabdžius, stiklo valytuvus ir ploviklius kaip svarbius automobilio techninės būklės elementus rudens sąlygomis.

    Nepamirškite aušinimo skysčio

    Aušinimo skystis reikalingas ne tik vasarą saugoti variklį nuo perkaitimo. Žiemą jis turi neužšalti.

    Jeigu nežinote, kada skystis keistas arba iki kokios temperatūros jis atsparus šalčiui, verta tai patikrinti. Servise užšalimo temperatūra nustatoma labai greitai.

    Svarbu ir tai, kad ne visus aušinimo skysčius galima beatodairiškai maišyti tarpusavyje. Jei reikia papildyti, rinkitės automobilio gamintojo specifikaciją atitinkantį produktą, o ne vien panašios spalvos skystį.

    Kartu apžiūrėkite, ar nėra nuotėkio požymių.

    Stabdžiai rudenį klaidų neatleidžia

    Šlapias asfaltas, purvas, nukritę lapai ir pirmasis plikledis gerokai sumažina sukibimą. Todėl stabdžių sistemos būklė šiuo sezonu ypač svarbi.

    Jeigu stabdant automobilį traukia į šoną, jaučiama vibracija, girdėti neįprastas cypimas ar metalo garsas, patikros atidėlioti nereikėtų.

    Servise verta įvertinti stabdžių kaladėlių ir diskų būklę bei stabdžių skystį – ypač jeigu nepamenate, kada jis paskutinį kartą buvo tikrintas ar keistas.

    Pasirūpinkite, kad langai nerasotų

    Rudens klasika – vos įsėdus į automobilį langai apsitraukia drėgme.

    Jeigu jie rasoja itin smarkiai, pirmiausia patikrinkite salono filtrą. Senas, drėgmės ir nešvarumų prisigėręs filtras gali smarkiai sumažinti oro srautą.

    Nereikėtų rudenį pamiršti ir kondicionieriaus. Jis naudingas ne tik karštą vasaros dieną – įjungtas kartu su šildymu kondicionierius padeda sausinti į saloną patenkantį orą ir greičiau pašalinti drėgmę nuo langų.

    Jeigu automobilyje nuolat tvyro drėgmė, verta patikrinti, ar po kilimėliais nėra vandens ir ar neužsikimšusios vandens nutekėjimo angos.

    Apžiūrėkite kėbulą, kol dar neprasidėjo druskų sezonas

    Mažas dažų pažeidimas vasarą gali atrodyti tik kosmetinis trūkumas. Tačiau drėgmė, purvas ir žiemą ant kelių naudojamos druskos labai pagreitina koroziją.

    Todėl rudenį pravartu automobilį gerai nuplauti ir apžiūrėti ratų arkas, slenksčius, durelių apačias bei vietas, kuriose dažai nudaužyti akmenukų.

    Nedidelius pažeidimus sutvarkyti prieš žiemą gerokai paprasčiau ir pigiau nei vėliau kovoti su išplitusiomis rūdimis.

    Pravartu nuvalyti ir sutepti durelių gumines tarpines tam tinkama priemone – per pirmąsias šalnas bus mažesnė tikimybė, kad jos prišals.

    Kas turėtų atsirasti bagažinėje

    Vasarą daug kas automobilyje atrodo nereikalinga. Rudenį bagažinę verta papildyti keliais paprastais daiktais.

    Ledo grandiklis, pirštinės, žibintuvėlis, nedidelė šluotelė sniegui, langų atitirpiklis ir įkrovimo laidas telefonui vietos beveik neužima.

    Senesnio automobilio vairuotojui gali praversti ir tinkami užvedimo laidai arba nešiojamasis paleidimo įrenginys. Ilgesnėms kelionėms žiemą naudinga turėti šiltą apklotą.

    Žinoma, kartu verta patikrinti, ar automobilyje yra tvarkinga privaloma saugos įranga.

    Geriausias laikas – dar prieš pirmąją šalną

    Automobilio paruošimas rudeniui nebūtinai reiškia didelę sąskaitą servise. Nemažai darbų vairuotojas gali atlikti pats: apžiūrėti padangas, patikrinti žibintus, pakeisti valytuvus ir langų plovimo skystį, nuvalyti stiklus ar sutvarkyti smulkius kėbulo pažeidimus.

    Svarbiausia visko nepalikti pirmajam sniegui.

    Kai ryte jau tenka gramdyti ledą, padangų montavimo dirbtuvėse nusidriekia eilės, o starteris pirmą kartą ima suktis įtartinai lėtai, automobilio ruošimas žiemai paprastai tampa ir sudėtingesnis, ir brangesnis.

    Rudens pradžioje tam skirta valanda ar dvi gali reikšti kur kas ramesnį visą šaltąjį sezoną.

  • 7 garsai, kurių automobilyje nereikėtų ignoruoti

    7 garsai, kurių automobilyje nereikėtų ignoruoti

    Automobilis su vairuotoju dažnai „kalbasi“ garsais. Vieni jų būna visai nekalti – pavyzdžiui, plastiko traškesys šaltyje ar smulkus barškėjimas salone.

    Tačiau kai kurie garsai gali įspėti apie rimtą gedimą, brangų remontą ar net pavojų kelyje.

    Svarbiausia taisyklė paprasta: jeigu garsas atsirado staiga, stiprėja arba keičiasi važiuojant, jo ignoruoti nereikėtų.

    Ypač jei kartu jaučiate vibraciją, automobilis prasčiau stabdo, traukia į šoną, sunkiau užsiveda ar prietaisų skydelyje užsidega įspėjamoji lemputė.

    1. Cypimas arba šaižus garsas stabdant

    Vienas dažniausių garsų, kurį vairuotojai linkę atidėlioti, – cypimas stabdant. Kartais jis gali atsirasti dėl drėgmės, purvo ar po ilgesnio stovėjimo susidariusio paviršinio rūdžių sluoksnio ant stabdžių diskų. Tokiu atveju garsas dažnai dingsta po kelių stabdymų.

    Tačiau jei cypimas kartojasi nuolat, tai gali būti ženklas, kad stabdžių trinkelės jau nusidėvėjusios. Dalis trinkelių turi specialų metalinį indikatorių, kuris ima skleisti aštrų garsą, kai trinkelės priartėja prie ribos.

    Dar blogiau, jei vietoje cypimo girdimas šiurkštus gremžimas. Tai gali reikšti, kad stabdžių trinkelės jau beveik pasibaigusios, o metalas trinasi į stabdžių diską. Tokiu atveju remontas gali pabrangti – teks keisti ne tik trinkeles, bet ir diskus.

    Ką daryti? Jeigu garsas stabdant nepraeina arba stiprėja, geriau neatidėlioti stabdžių patikros. Stabdžiai – ne ta vieta, kur verta rizikuoti.

    2. Bildesys važiuojant per duobes

    Jeigu važiuojant per nelygumus, duobes ar greičio mažinimo kalnelius girdite bildesį, klaksėjimą ar duslų dunksėjimą, dažniausiai problema slypi važiuoklėje.

    Tokį garsą gali kelti nusidėvėjusios stabilizatoriaus traukės, įvorės, šarnyrai, amortizatorių atramos ar kitos pakabos dalys. Lietuvos keliuose ši problema ypač pažįstama – po žiemos duobės ir nelygumai neretai greitai išryškina silpniausias automobilio vietas.

    Iš pradžių toks bildesys gali atrodyti tik kaip erzinantis garsas, bet ilgainiui važiuoklės gedimai gali paveikti automobilio stabilumą, padangų dėvėjimąsi ir valdymą.

    Ką daryti? Jei bildesys kartojasi važiuojant per nelygumus, verta atlikti važiuoklės patikrą. Dažnai anksti pastebėtas gedimas kainuoja gerokai mažiau nei laukimas, kol viena susidėvėjusi detalė sugadins kitas.

    3. Ūžimas didėjant greičiui

    Ūžimas, kuris stiprėja didėjant greičiui, dažnai susijęs su ratais, padangomis arba guoliais. Vienas tipinių požymių – garsas tampa ryškesnis važiuojant 50–90 km/val. greičiu ir keičiasi posūkiuose.

    Jeigu ūžimas sustiprėja sukant į vieną pusę, gali būti susidėvėjęs rato guolis. Tai nėra vien komforto problema. Sugedęs guolis gali kaisti, pradėti klibėti, o kraštutiniais atvejais sukelti pavojingą situaciją.

    Tiesa, panašų ūžimą gali kelti ir netolygiai nusidėvėjusios padangos, ypač jei ilgai nebuvo darytas ratų suvedimas arba važiuoklėje yra laisvumų.

    Ką daryti? Jeigu ūžimas didėja kartu su greičiu, nereikėtų jo nurašyti vien „garsesnėms padangoms“. Servise galima greitai patikrinti guolius, padangas ir pakabą.

    4. Kalenimas iš variklio

    Metališkas kalenimas, stuksenimas ar „dyzelį“ primenantis garsas iš variklio skyriaus – vienas iš rimtesnių signalų. Jis gali būti susijęs su alyvos trūkumu, netinkamu tepimu, grandinės ar diržo mechanizmu, vožtuvais, įtempėjais ar kitomis variklio dalimis.

    Ypač pavojinga, jei garsas atsiranda staiga, girdimas ne tik šaltam varikliui, bet ir įšilus, stiprėja didinant apsukas arba kartu užsidega alyvos slėgio lemputė.

    Tokio garso ignoravimas gali baigtis labai brangiai. Varikliui pritrūkus tepimo, dalys dėvisi itin greitai, o kartais užtenka kelių minučių, kad žala būtų rimta.

    Ką daryti? Pirmiausia verta saugiai sustoti ir patikrinti alyvos lygį. Jei dega alyvos slėgio lemputė arba garsas stiprus, geriau nebetęsti kelionės ir kviesti pagalbą.

    5. Švilpimas arba cypimas iš po kapoto

    Švilpimas, cypimas ar spiegimas iš variklio skyriaus dažnai susijęs su diržais, įtempėjais arba skriemuliais. Kartais garsas pasigirsta užvedus šaltą variklį ir po kurio laiko dingsta. Tai gali rodyti praslystantį pagalbinį diržą.

    Nors iš pradžių tai gali atrodyti smulkmena, nutrūkęs diržas gali sustabdyti generatoriaus darbą, vairo stiprintuvą ar kitus mazgus – priklausomai nuo automobilio konstrukcijos. Jei garsą lydi akumuliatoriaus lemputė prietaisų skydelyje, problema gali būti susijusi su įkrovimu.

    Švilpimas gali atsirasti ir dėl oro nuotėkio, turbinos ar vakuumo sistemos problemų, ypač jei kartu automobilis praranda trauką.

    Ką daryti? Jeigu cypimas kartojasi, garsėja arba atsiranda kartu su įspėjamosiomis lemputėmis, reikia patikrinti diržus, įtempėjus ir generatoriaus darbą.

    6. Traškėjimas sukant vairą

    Jeigu sukant vairą, ypač mažame greityje ar manevruojant aikštelėje, girdisi traškėjimas, spragsėjimas arba klaksėjimas, dažnai įtarimai krypsta į pusašius, granatas, vairo mechanizmą ar pakabos atramas.

    Klasikinis pavyzdys – traškėjimas sukant į šoną ir pajudant iš vietos. Tai gali būti išorinio pusašio lanksto, dažnai vadinamo granata, susidėvėjimo požymis.

    Jeigu garsas labiau primena girgždėjimą ar sunkų ūžimą sukant vairą, problema gali būti susijusi su vairo stiprintuvu, skysčio lygiu arba elektriniu vairo stiprintuvo mechanizmu.

    Ką daryti? Tokį garsą verta patikrinti, nes gedimas gali progresuoti. Be to, vairo ir pakabos sistemos tiesiogiai susijusios su automobilio valdymu.

    7. Duslus bildėjimas arba barškėjimas iš duslintuvo zonos

    Garsas iš automobilio apačios ar galo dažnai susijęs su išmetimo sistema. Barškėti gali duslintuvo laikikliai, šiluminės apsaugos skardos, katalizatorius ar kitos išmetimo sistemos dalys.

    Jeigu automobilis staiga tapo gerokai garsesnis, gali būti prakiuręs duslintuvas arba atsijungusi išmetimo sistemos dalis. Tai ne tik kelia triukšmą, bet ir gali būti pavojinga, nes išmetamosios dujos gali patekti į saloną, ypač stovint ar važiuojant lėtai.

    Barškėjimas iš katalizatoriaus zonos taip pat gali reikšti, kad jo vidinė keramika pažeista. Tokiu atveju gali atsirasti traukos problemų, padidėti degalų sąnaudos, užsidegti „Check Engine“ lemputė.

    Ką daryti? Jeigu garsas sklinda iš automobilio apačios ar galo, verta patikrinti išmetimo sistemą. Atsilaisvinusi detalė gali nukristi kelyje arba pažeisti kitus mazgus.

    Kokie garsai pavojingiausi?

    Ne visi garsai reiškia, kad automobilį tuoj pat reikia stabdyti. Tačiau yra situacijų, kai geriau nerizikuoti.

    Ypač rimtai reikėtų reaguoti, jei girdite stiprų metalo gremžimą stabdant, kalenimą iš variklio, garsų ūžimą nuo rato, traškėjimą sukant vairą arba bet kokį naują garsą, kuris atsirado kartu su įspėjamąja lempute prietaisų skydelyje.

    Taip pat pavojinga tęsti kelionę, jei automobilis pradėjo vibruoti, traukti į šoną, prarado stabdymo efektyvumą, sunkiau valdosi ar jaučiamas degėsių kvapas.

    Kada galima stebėti, o kada važiuoti į servisą?

    Jei garsas atsirado po plovimo, lietaus ar ilgesnio stovėjimo ir po kelių minučių dingsta, jis nebūtinai reiškia rimtą gedimą. Pavyzdžiui, lengvas stabdžių cyptelėjimas po nakties lauke gali būti normalus.

    Tačiau jei garsas kartojasi kelias dienas, stiprėja, atsiranda konkrečiomis sąlygomis arba keičiasi priklausomai nuo greičio, apsukų, stabdymo ar vairo pasukimo, tai jau diagnostikos vertas signalas.

    Geriausia servise kuo tiksliau apibūdinti, kada garsas girdimas: šaltam ar šiltam varikliui, stabdant ar greitėjant, važiuojant per duobes, sukant vairą, ar tik tam tikru greičiu. Tai padeda greičiau rasti priežastį.

    Išvada

    Automobilio garsai dažnai yra pirmasis perspėjimas, kad kažkas dėvisi, atsilaisvino ar pradėjo gesti. Kuo anksčiau vairuotojas į juos sureaguoja, tuo didesnė tikimybė išvengti brangaus remonto ir pavojingų situacijų.

    Cypiantys stabdžiai, bildanti važiuoklė, ūžiantis guolis, kalantis variklis ar traškesys sukant vairą – tai ne tik nemalonūs garsai. Tai signalai, kuriuos automobilis siunčia prieš rimtesnę problemą.