Žyma: spaudimas

  • Kraujospūdis po 50-ies: kokie skaičiai jau turėtų neraminti?

    Kraujospūdis po 50-ies: kokie skaičiai jau turėtų neraminti?

    Penkiasdešimtmetį perkopę žmonės neretai pastebi, kad kraujospūdis jau nebe toks, koks buvo jaunystėje. Vieną rytą matuoklis rodo 135, kitą – 145 ar net 155.

    Ar tai natūralus senėjimo požymis, ar jau rimtas įspėjimas apie gresiančias širdies ir kraujagyslių ligas?

    Gydytojai pabrėžia: amžius nėra priežastis susitaikyti su padidėjusiu kraujospūdžiu.

    Be to, naujausios Europos kardiologų rekomendacijos rodo, kad atidžiau vertinti reikėtų net tuos skaičius, kuriuos daugelis iki šiol laikė visiškai normaliais.

    Kodėl po 50-ies kraujospūdis pradeda kilti?

    Senstant žmogaus organizme vyksta pokyčiai, kurie tiesiogiai veikia kraujotaką. Kraujagyslių sienelės palaipsniui praranda elastingumą, didžiosios arterijos tampa standesnės, todėl širdžiai tenka dirbti didesnio pasipriešinimo sąlygomis.

    Būtent dėl šios priežasties vyresniame amžiuje dažniau didėja viršutinis, arba sistolinis, kraujospūdis.

    Jeigu žmogui 30 metų kraujospūdis dažniausiai būdavo 115/75, sulaukus 55-erių jis gali pakilti iki 140/80. Nors toks pokytis gana dažnas, tai nereiškia, kad jį galima ignoruoti.

    Padidėjusį kraujospūdį skatina ir kiti veiksniai: antsvoris, mažas fizinis aktyvumas, gausus druskos vartojimas, alkoholis, rūkymas, miego sutrikimai, paveldimumas.

    Svarbi ir inkstų veikla. Inkstai dalyvauja reguliuojant skysčių bei druskų pusiausvyrą, todėl sutrikusi jų funkcija gali prisidėti prie kraujospūdžio didėjimo.

    Amerikos širdies asociacija atkreipia dėmesį, kad vyresniems nei 50 metų žmonėms sistolinis kraujospūdis yra ypač svarbus vertinant širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

    Tai nereiškia, kad apatinis skaičius tampa nesvarbus. Padidėjęs bet kuris iš jų gali rodyti arterinę hipertenziją.

    Kokie skaičiai laikomi normaliais?

    Kraujospūdis matuojamas gyvsidabrio stulpelio milimetrais (mm Hg). Pirmasis skaičius rodo spaudimą arterijose širdžiai susitraukiant, antrasis – jai atsipalaiduojant tarp susitraukimų.

    2024 metais Europos kardiologų draugija atnaujino kraujospūdžio vertinimo rekomendacijas ir išskyrė tris pagrindines kategorijas.

    Ne padidėjusiu kraujospūdžiu laikomas mažesnis nei 120/70 mm Hg rodmuo, padidėjusiu – kai sistolinis spaudimas siekia 120–139 arba diastolinis 70–89 mm Hg. Arterinė hipertenzija diagnozuojama, kai gydymo įstaigoje patvirtinami 140/90 mm Hg ar didesni rodmenys.

    Svarbu suprasti, kad padidėjęs kraujospūdis dar nebūtinai reiškia ligą, kuriai gydyti reikės vaistų. Tačiau tai jau gali būti ženklas, kad verta įvertinti bendrą širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

    Pavyzdžiui, 130/80 rodmuo nebūtinai kelia didelę grėsmę sveikam, fiziškai aktyviam žmogui, tačiau sergančiajam diabetu, inkstų liga ar jau patyrusiam infarktą jis gali būti gerokai svarbesnis.

    Specialistai pabrėžia, kad širdies ir kraujagyslių ligų rizika didėja palaipsniui, o ne staiga peržengus vieną konkrečią ribą.

    Kada jau verta sunerimti?

    Vertinant kraujospūdį svarbu ne tik konkretūs skaičiai, bet ir tai, ar jie kartojasi.

    120–129/70–79 mm Hg. Pagal naująją Europos klasifikaciją šie rodmenys jau patenka į padidėjusio kraujospūdžio kategoriją. Tačiau vien dėl jų nerimauti ar pradėti vartoti vaistus paprastai nereikia.

    130–139/80–89 mm Hg. Tai signalas atidžiau stebėti kraujospūdį, ypač jei yra antsvorio, padidėjęs cholesterolis, diabetas ar šeimoje pasitaikė ankstyvų širdies ligų. Gali būti naudinga pasitarti su šeimos gydytoju dėl bendros rizikos įvertinimo.

    140–159/90–99 mm Hg. Jei tokie rodmenys kartojasi gydymo įstaigoje, įtariama arterinė hipertenzija. Diagnozei patvirtinti paprastai rekomenduojami matavimai namuose arba visos paros kraujospūdžio stebėjimas.

    160–179/100–109 mm Hg. Tai jau aiškiai padidėjęs kraujospūdis, kurio nereikėtų ignoruoti. Net jei žmogus jaučiasi gerai, būtina nedelsti ir susisiekti su gydytoju, kad būtų atliktas pakartotinis įvertinimas ir nuspręsta dėl gydymo.

    180/110 mm Hg ar daugiau. Tokie rodmenys reikalauja skubaus medicininio įvertinimo, nes gali būti susiję su pavojingu kraujospūdžio padidėjimu. Jei kartu atsiranda krūtinės skausmas, dusulys, staigus regėjimo sutrikimas, vienos kūno pusės silpnumas ar kalbos sutrikimas, būtina nedelsiant skambinti 112.

    Šie orientyrai pirmiausia taikomi matuojant kraujospūdį gydymo įstaigoje. Namuose hipertenzijos diagnostinė riba yra mažesnė: vidutinis 135/85 mm Hg ar didesnis kraujospūdis.

    Ir dar viena svarbi detalė: pakanka, kad nustatytą ribą viršytų vienas iš dviejų rodmenų. Pavyzdžiui, 150/78 taip pat gali reikšti hipertenziją, nors apatinis spaudimas nėra padidėjęs.

    Pavojingas derinys: 160/70

    Vyresniame amžiuje gana dažnai pasitaiko situacija, kai viršutinis kraujospūdis yra didelis, o apatinis išlieka normalus arba net sumažėjęs.

    Pavyzdžiui, matuoklis rodo 160/70.

    Kai kurie žmonės mano, kad toks kraujospūdis nėra labai pavojingas, nes apatinis skaičius geras. Tačiau toks vertinimas klaidingas.

    Ši būklė vadinama izoliuota sistoline hipertenzija. Ji ypač būdinga vyresniems žmonėms ir dažnai susijusi su didžiųjų arterijų standėjimu.

    Didelis skirtumas tarp viršutinio ir apatinio kraujospūdžio vadinamas pulsiniu spaudimu. Minėtu atveju jis siekia net 90 mm Hg.

    Padidėjęs pulsinis spaudimas gali būti susijęs su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Vis dėlto vien pagal jo dydį diagnozė nenustatoma – būtina įvertinti bendrą sveikatos būklę.

    Todėl 160/70 nėra „beveik normalus“ kraujospūdis. Tokie pasikartojantys rodmenys yra pakankama priežastis kreiptis į gydytoją.

    Ar 140/90 po šešiasdešimties yra normalu?

    Vis dar galima išgirsti teiginį, kad vyresniam žmogui 140 ar net 150 siekiantis viršutinis kraujospūdis yra visiškai normalus.

    Šiuolaikinė medicina tokio požiūrio nepalaiko.

    2024 metų Europos kardiologų rekomendacijose daugumai gydomų suaugusiųjų, įskaitant ir geros bendros sveikatos vyresnius žmones, rekomenduojama siekti 120–129 mm Hg sistolinio kraujospūdžio, jeigu toks sumažinimas gerai toleruojamas.

    Tačiau šis tikslas nėra universalus.

    Labai garbaus amžiaus, silpniems, dažnai svaigulį ar staigų kraujospūdžio kritimą atsistojus patiriantiems žmonėms gydymo tikslai gali būti švelnesni.

    Svarbiausia išvengti dviejų kraštutinumų: nelaikyti pavojingai aukšto kraujospūdžio normaliu vien dėl amžiaus, bet ir nesistengti jo mažinti bet kokia kaina.

    Kraujospūdžio gydymas turi būti individualus, atsižvelgiant į paciento amžių, kitus susirgimus, vartojamus vaistus ir savijautą.

    Kodėl aukštas kraujospūdis dažnai nieko neišduoda?

    Viena pavojingiausių arterinės hipertenzijos savybių – ji gali metų metus nesukelti jokių aiškių simptomų.

    Žmogus gali dirbti, sportuoti, keliauti ir jaustis visiškai sveikas, nors jo kraujospūdis nuolat siekia 150/95 ar net daugiau.

    Būtent todėl hipertenzija dažnai vadinama tyliąja žudike.

    Pasaulio sveikatos organizacijos 2025 metų duomenimis, 2024-aisiais pasaulyje arterine hipertenzija sirgo apie 1,4 mlrd. 30–79 metų žmonių. Maždaug 600 mln. jų net nežinojo turintys šią problemą.

    Dar iškalbingesnis kitas skaičius – tinkamai kontroliuojamą kraujospūdį turėjo vos 23 proc. hipertenzija sergančių žmonių.

    Ilgainiui padidėjęs kraujospūdis žaloja kraujagysles, didina insulto, miokardo infarkto, širdies nepakankamumo ir lėtinės inkstų ligos tikimybę. Jis taip pat siejamas su didesne pažinimo funkcijų silpnėjimo ir demencijos rizika.

    Todėl laukti galvos skausmo, svaigimo ar kitų negalavimų nėra tinkama strategija.

    Kaip teisingai matuoti kraujospūdį namuose?

    Net ir geras kraujospūdžio matuoklis gali parodyti klaidinančius skaičius, jeigu matuojama netinkamai.

    Kraujospūdis natūraliai svyruoja visą dieną. Jį trumpam padidinti gali fizinis krūvis, stipri kava, rūkymas, susijaudinimas, skausmas ar net pokalbis matavimo metu.

    Europos kardiologų draugija rekomenduoja namuose naudoti patikrinto tikslumo automatinį žastinį matuoklį su tinkamo dydžio manžete.

    Prieš matavimą bent 30 minučių reikėtų nerūkyti, negerti kavos ir nesportuoti. Tada ramiai pasėdėti mažiausiai penkias minutes.

    Matuojant nugara turi remtis į kėdės atlošą, pėdos – stovėti ant grindų, o ranka būti padėta taip, kad manžetė būtų širdies aukštyje. Kojų kryžiuoti ir kalbėti nereikėtų.

    Kiekvieną kartą rekomenduojama atlikti du matavimus, tarp jų padarant vienos ar dviejų minučių pertrauką.

    Jeigu norima išsiaiškinti, ar kraujospūdis iš tiesų padidėjęs, matuoti reikėtų ryte ir vakare bent tris, o geriausia – septynias dienas.

    Ryte matuojama prieš pusryčius ir, jei vartojami kraujospūdį mažinantys vaistai, prieš įprastą jų dozę, nebent gydytojas nurodė kitaip.

    Svarbiausia vertinti ne vieną atsitiktinį rodmenį, bet kelių dienų matavimų vidurkį.

    Jeigu namuose jis siekia 135/85 mm Hg ar daugiau, tai jau atitinka hipertenzijos diagnostinę ribą ir reikia gydytojo įvertinimo.

    Kartais gydytojas gali paskirti ir 24 valandų kraujospūdžio stebėjimą specialiu prietaisu. Šis tyrimas padeda nustatyti, kaip spaudimas kinta dieną ir naktį, taip pat atskirti tikrąją hipertenziją nuo vadinamojo baltojo chalato efekto, kai gydymo įstaigoje rodmenys padidėja dėl įtampos.

    Ar galima sumažinti kraujospūdį be vaistų?

    Gyvensenos pokyčiai yra svarbi hipertenzijos prevencijos ir gydymo dalis. Kai kuriais atvejais jų pakanka kraujospūdžiui sumažinti, tačiau diagnozavus hipertenziją dažnai prireikia ir vaistų.

    Vienas svarbiausių pokyčių – sumažinti druskos kiekį maiste.

    Europos kardiologai rekomenduoja per parą suvartoti mažiau nei 2 gramus natrio. Tai atitinka maždaug 5 gramus valgomosios druskos – apie vieną arbatinį šaukštelį, įskaitant druską, jau esančią maisto produktuose.

    Didelę jos dalį gauname net nepastebėdami: valgydami dešras, rūkytus mėsos gaminius, sūrius, konservus, užkandžius ir pusgaminius.

    Naudinga dažniau rinktis daržoves, vaisius, ankštinius augalus, viso grūdo produktus, žuvį, riešutus ir augalinius aliejus.

    Ypač rekomenduojama DASH mityba, pagrįsta mažesniu druskos, sočiųjų riebalų ir stipriai perdirbto maisto vartojimu.

    Svarbus ir judėjimas. Daugumai suaugusiųjų rekomenduojama bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę. Tam tinka spartus vaikščiojimas, važiavimas dviračiu, plaukimas ar kita mėgstama veikla.

    Naudingi ir jėgos pratimai, padedantys išsaugoti raumenų masę.

    Turint antsvorio, net ir palyginti nedidelis svorio sumažinimas gali palankiai paveikti kraujospūdį.

    Taip pat svarbu nerūkyti, riboti alkoholį ir rūpintis kokybišku miegu.

    Tačiau sergantieji inkstų ligomis ar vartojantieji tam tikrus kraujospūdžio vaistus neturėtų savarankiškai pradėti vartoti kalio papildų arba kalio turinčių druskos pakaitalų. Tokiais atvejais per didelis kalio kiekis gali būti pavojingas.

    Kada vien sveikesnio gyvenimo būdo nebepakanka?

    Žmonės kartais baiminasi pradėti vartoti kraujospūdį mažinančius vaistus, manydami, kad prie jų pripras arba pradėjus gydymą teks vartoti juos visą likusį gyvenimą.

    Tačiau arterinė hipertenzija dažniausiai yra lėtinė būklė, o vaistų paskirtis – ne vien sumažinti skaičius matuoklio ekrane, bet ir apsaugoti širdį, smegenis bei inkstus.

    Kai kraujospūdis nuolat siekia 140/90 mm Hg ar daugiau, Europos rekomendacijose numatomas medikamentinis gydymas kartu su gyvensenos korekcija, atsižvelgiant į diagnozės patvirtinimą ir individualias aplinkybes.

    Kai kuriems didelės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos pacientams vaistų gali prireikti ir esant mažesniam kraujospūdžiui.

    Neretai gydytojas paskiria dviejų nedidelėmis dozėmis vartojamų vaistų derinį. Tai gali padėti veiksmingiau kontroliuoti kraujospūdį.

    Svarbu nepamiršti, kad normalūs rodmenys vartojant vaistus dažniausiai reiškia, jog gydymas veikia, o ne tai, kad liga išnyko.

    Todėl savavališkai nutraukti gydymo ar keisti dozių nereikėtų.

    Kada būtina skubi pagalba?

    Ne kiekvienas padidėjęs kraujospūdis reiškia pavojų gyvybei, tačiau kai kurios situacijos reikalauja itin greitos reakcijos.

    Jeigu kraujospūdis pasiekia 180 mm Hg sistolinį arba 110 mm Hg diastolinį rodmenį, pagal Europos rekomendacijas būtina skubiai įvertinti, ar nėra ūmaus organų pažeidimo.

    Jeigu žmogus jaučiasi gerai, reikėtų ramiai pasėdėti ir pakartoti matavimą. Išliekant tokiems rodmenims, būtina skubiai kreiptis medicininio įvertinimo, net jeigu simptomų nėra.

    Ypač pavojinga, jeigu kartu atsiranda stiprus krūtinės skausmas, dusulys, staigus regėjimo pablogėjimas, neįprastai stiprus galvos skausmas, sutrikusi kalba, veido asimetrija ar vienos kūno pusės silpnumas.

    Tokiu atveju reikia nedelsiant skambinti 112. Jeigu pasireiškia insulto ar infarkto požymiai, skubios pagalbos reikia nepriklausomai nuo to, kokį kraujospūdį rodo matuoklis.

    Svarbu nebandyti staigiai sumažinti labai aukšto kraujospūdžio savavališkai išgeriant papildomų vaistų dozių. Per greitas spaudimo kritimas taip pat gali būti pavojingas.

    Nemokama patikra Lietuvoje: galimybe verta pasinaudoti

    Lietuvoje 40–60 metų vyrams ir moterims, nesergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, skirta Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis finansuojama šių ligų prevencinė programa.

    Tai ypač aktualu penkiasdešimtmečiams, kurie jaučiasi gerai ir galbūt nė neįtaria turintys padidėjusį kraujospūdį ar kitų rizikos veiksnių.

    Programos metu šeimos gydytojas įvertina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Prireikus atliekami cholesterolio, gliukozės, inkstų funkcijos tyrimai, elektrokardiograma ir kiti tyrimai.

    Atsižvelgiant į nustatytą rizikos lygį, sudaromas prevencijos planas, o kai kuriais atvejais pacientas siunčiamas išsamesniam ištyrimui.

    Patikros dažnumas priklauso nuo rizikos: labai didelės rizikos žmonės tikrinami kas metus, didelės – kas dvejus, mažos ar vidutinės – kas ketverius metus.

    Dėl dalyvavimo programoje reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Net ir nepatenkantys į nustatytą amžiaus grupę žmonės, kuriems nustatomas padidėjęs kraujospūdis, turi kreiptis dėl reikalingų tyrimų ir gydymo įprasta tvarka.

    Svarbiausia taisyklė po 50-ies

    Sulaukus penkiasdešimties kraujospūdžio matuoklis turėtų tapti įprastu sveikatos stebėjimo pagalbininku, o ne prietaisu, ištraukiamu tik tada, kai pradeda skaudėti galvą.

    Jeigu kraujospūdis dažnai siekia 130–139/80–89 mm Hg, verta atidžiau įvertinti savo gyvenimo būdą ir širdies ligų rizikos veiksnius.

    Jeigu namuose kelių dienų matavimų vidurkis pasiekia 135/85 mm Hg, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją.

    O nuolat pasikartojančių 150 ar 160 mm Hg sistolinio kraujospūdžio rodmenų nereikėtų aiškinti vien amžiumi.

    Širdžiai ir kraujagyslėms svarbu ne tai, kiek žmogui metų, o kokį krūvį jos patiria kasdien.

    Svarbiausia žinia – net ir po 50-ies laiku pastebėtas ir tinkamai kontroliuojamas kraujospūdis gali reikšmingai sumažinti sunkių širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

  • Kodėl atšalus orams pakyla kraujospūdis

    Kodėl atšalus orams pakyla kraujospūdis

    Rudenį ir žiemą kai kurie žmonės pastebi nemalonų pokytį – kraujospūdis tampa aukštesnis, nors mitybos įpročiai ar vartojami vaistai nepasikeitė.

    Pasirodo, tai nebūtinai atsitiktinumas. Atšalus orams mūsų kraujagyslės reaguoja į temperatūrą, todėl širdžiai gali tekti dirbti sunkiau. Ypač atidūs turėtų būti vyresnio amžiaus žmonės ir sergantieji hipertenzija.

    Vasarą kraujospūdis būna vienoks, o atėjus rudeniui ar žiemai – jau kitoks. Tokią situaciją gydytojai pastebi gana dažnai.

    Medicinos specialistai patvirtina, kad kraujospūdis šaltuoju metų laiku paprastai būna aukštesnis nei vasarą. Tam įtakos turi ne tik temperatūra, bet ir pasikeitęs gyvenimo būdas, mažesnis fizinis aktyvumas bei mitybos įpročiai.

    Kraujagyslės susiaurėja, spaudimas padidėja

    Kai žmogus išeina į šaltą orą, organizmas stengiasi išsaugoti šilumą. Vienas svarbiausių apsauginių mechanizmų – smulkiųjų kraujagyslių susiaurėjimas.

    Taip sumažinamas šilumos praradimas per odą, o daugiau kraujo nukreipiama gyvybiškai svarbiems vidaus organams.

    Tačiau toks organizmo sprendimas turi ir kitą pusę. Susiaurėjus kraujagyslėms, padidėja pasipriešinimas kraujo tėkmei, todėl pakyla arterinis kraujospūdis.

    Sveikam žmogui toks pokytis dažniausiai būna laikinas. Tačiau sergant hipertenzija net papildomas kraujospūdžio padidėjimas gali būti nepageidaujamas.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad stiprus šaltis taip pat gali padidinti širdies ir kraujagyslių sistemos apkrovą. Dėl to žmonėms, kurie jau serga širdies ligomis, šaltasis sezonas reikalauja daugiau atsargumo.

    Pavojingesni staigūs temperatūros pokyčiai

    Įsivaizduokime įprastą lietuvišką žiemos rytą. Namuose – 22 laipsniai šilumos, o už durų spaudžia dešimties laipsnių šaltis.

    Vos išėjus į lauką kraujagyslės pradeda reaguoti į pasikeitusias sąlygas. Kai kuriems žmonėms kraujospūdis dėl to gali pastebimai padidėti.

    Ypač didelis krūvis organizmui tenka tada, kai iš šiltos patalpos staiga patenkama į šaltį ir iš karto imamasi sunkaus fizinio darbo.

    Pavyzdžiui, intensyviai kasant sniegą širdžiai tenka susidoroti su dviem iššūkiais: fiziniu krūviu ir šalčio sukeltu kraujagyslių susiaurėjimu.

    Todėl vyresniems ar širdies ligomis sergantiems žmonėms rekomenduojama prieš aktyvius darbus lauke apsiprasti su temperatūra, tinkamai apsirengti ir vengti staigaus, neįprastai didelio krūvio.

    Kodėl didesnė rizika vyresniems žmonėms?

    Bėgant metams kraujagyslės tampa mažiau elastingos. Dėl to organizmui gali būti sunkiau prisitaikyti prie staigių temperatūros svyravimų.

    Sezoniniai kraujospūdžio pokyčiai dažniau pastebimi tarp 65 metų ir vyresnių žmonių.

    Vyresniame amžiuje taip pat dažniau pasitaiko aterosklerozė, hipertenzija, cukrinis diabetas ir kitos lėtinės ligos, didinančios širdies bei kraujagyslių komplikacijų riziką.

    Svarbu ir tai, kad padidėjęs kraujospūdis dažniausiai nesukelia aiškių simptomų. Žmogus gali jaustis visiškai gerai, nors matuoklis rodo gerokai didesnius skaičius nei įprastai.

    Todėl vien gera savijauta dar negarantuoja, kad kraujospūdis yra normalus.

    Kaltas ne vien šaltis

    Rudenį ir žiemą pasikeičia ne tik oro temperatūra.

    Dėl trumpesnių dienų ir prastesnių orų žmonės dažnai mažiau vaikšto, rečiau važinėja dviračiu, daugiau laiko praleidžia namuose.

    Sumažėjęs fizinis aktyvumas gali prisidėti prie svorio augimo ir kraujospūdžio didėjimo.

    Šaltuoju sezonu neretai keičiasi ir mityba. Valgoma daugiau riebių, sūrių patiekalų, rūkytų gaminių, konservuotų produktų.

    Didelis druskos kiekis gali didinti kraujospūdį, ypač druskai jautriems žmonėms.

    Prie to prisideda ir šventinis laikotarpis, kai dažniau vartojamas alkoholis, valgoma gausiau, sutrinka įprastas miego režimas.

    Taigi žieminis kraujospūdžio padidėjimas gali būti kelių veiksnių rezultatas, o ne vien tiesioginė šalčio pasekmė.

    Kaip suprasti, kad kraujospūdis per aukštas?

    Europos kardiologų draugijos 2024 metų rekomendacijose nurodoma, kad arterinė hipertenzija gydytojo kabinete paprastai nustatoma, kai pakartotinai matuojamas kraujospūdis siekia 140/90 mmHg arba daugiau.

    Matuojant namuose, svarbi kiek kitokia riba – hipertenziją rodo kelių dienų matavimų vidurkis, siekiantis 135/85 mmHg arba daugiau.

    Tačiau vienas didesnis matavimo rezultatas dar nereiškia, kad žmogus serga hipertenzija.

    Kraujospūdį laikinai gali padidinti fizinis krūvis, jaudulys, skausmas, kava ar net neteisinga matavimo padėtis.

    Norint gauti patikimesnius duomenis, patariama matuoti kraujospūdį ryte ir vakare, kiekvieną kartą atlikti po du matavimus su vienos ar dviejų minučių pertrauka.

    Prieš matuojant reikėtų bent penkias minutes ramiai pasėdėti, nekalbėti, laikyti nugarą atremtą, o ranką – širdies aukštyje.

    Taip pat svarbu naudoti tinkamo dydžio žastinę manžetę.

    Jeigu namuose kelias dienas iš eilės kraujospūdžio vidurkis viršija rekomenduojamas ribas, verta kreiptis į šeimos gydytoją.

    Ar žiemą reikia didinti vaistų dozę?

    Žmonėms, jau vartojantiems kraujospūdį mažinančius vaistus, šis klausimas ypač aktualus.

    Kartais gydytojas, įvertinęs kelių savaičių matavimų rezultatus, gali nuspręsti, kad gydymą reikia koreguoti. Tačiau tai nereiškia, kad kiekvieną žiemą vaistų dozę būtina didinti.

    Savarankiškai keisti vaistų dozių nereikėtų.

    Kraujospūdis gali svyruoti dėl daugybės priežasčių, todėl gydytojas vertina ne vien pavienius rodmenis, bet ir bendrą sveikatos būklę, kitus vartojamus vaistus bei galimą šalutinį poveikį.

    Svarbu ir tai, kad atšilus orams kraujospūdis gali sumažėti. Todėl be gydytojo priežiūros padidintos vaistų dozės vėliau gali sukelti pernelyg žemą kraujospūdį, silpnumą ar svaigimą.

    Kaip apsaugoti širdį šaltuoju sezonu?

    Specialistai rekomenduoja neatsisakyti fizinio aktyvumo vien todėl, kad lauke atvėso. Pasivaikščiojimai, lengva mankšta namuose ar kitas pagal sveikatą pasirinktas judėjimas padeda palaikyti gerą širdies ir kraujagyslių sistemos būklę.

    Svarbiausia vengti staigaus perėjimo nuo visiško poilsio prie didelio fizinio krūvio šaltyje.

    Einant į lauką naudinga apsirengti keliais sluoksniais, apsaugoti galvą ir rankas nuo šalčio. Ypač šaltomis dienomis ilgas treniruotes lauke galima pakeisti mankšta šiltoje patalpoje.

    Taip pat verta riboti druskos kiekį, nepamiršti daržovių, pakankamai miegoti ir reguliariai tikrinti kraujospūdį.

    Jeigu žmogus serga hipertenzija, pravartu kelias savaites stebėti, ar atvėsus orams rodmenys iš tiesų padidėjo, ir juos aptarti su gydytoju.

    Kada būtina skubi pagalba?

    Nors nedideli sezoniniai kraujospūdžio svyravimai gana dažni, labai didelis kraujospūdis gali būti pavojingas.

    Jei matuoklis rodo 180/120 mmHg ar daugiau, reikia ramiai pasėdėti ir pakartoti matavimą. Jei rodmenys išlieka tokie aukšti, būtina skubiai kreiptis medicininės konsultacijos.

    Jeigu kartu atsiranda stiprus krūtinės skausmas, dusulys, staigus silpnumas, kalbos, regėjimo ar judesių sutrikimas, reikia nedelsiant skambinti numeriu 112.

    Tokie simptomai gali reikšti ūmią širdies ar smegenų kraujotakos problemą.

    Šaltis – priminimas pasirūpinti savimi

    Žiemą kraujospūdis gali pakilti net ir tiems, kurie vasarą tokios problemos nepastebėjo. Vis dėlto šis pokytis nėra nei neišvengiamas, nei visiems vienodas.

    Svarbiausia suprasti, kad kraujospūdis reaguoja į aplinkos sąlygas, fizinį aktyvumą ir kasdienius įpročius.

    Todėl prasidėjęs šaltasis sezonas – tinkamas metas išsitraukti kraujospūdžio matuoklį, įvertinti savo įpročius ir, jei reikia, pasitarti su šeimos gydytoju.

  • Kas kelia kraujospūdį, be druskos ir streso: 11 netikėtų priežasčių

    Kas kelia kraujospūdį, be druskos ir streso: 11 netikėtų priežasčių

    Įprasta dėl padidėjusio kraujospūdžio kaltinti druską, stresą ar amžių.

    Tačiau arterinis kraujospūdis – klastingas reiškinys.

    Jis gali šoktelėti dėl visiškai kasdienių dalykų: maisto, įpročių ar net pokalbio.

    Kartais šie šuoliai trumpalaikiai, bet jei jie kartojasi – pasekmės gali būti rimtos: nuo insulto iki infarkto.

    Gera žinia ta, kad daugelį paslėptų priežasčių galima pašalinti.

    Svarbiausia – jas laiku atpažinti.

    1. Troškulys ir dehidratacija susiaurina kraujagysles ir kelia spaudimą

    Kai organizmui trūksta skysčių, kraujagyslės susiaurėja – taip organizmas bando „taupyti“ vandenį. Inkstai sulaiko skysčius, o smegenys skatina hormonų, keliančių kraujospūdį, gamybą.

    Net ir nedidelis dehidratacijos laipsnis – dėl miego stokos, karščio ar per didelio kofeino kiekio – gali paveikti kraujospūdį.

    2. Vienišumas daro didesnį poveikį nei stresas

    Ne draugų skaičius, o socialinės izoliacijos jausmas labiausiai veikia kraujospūdį.

    Tyrimai rodo: žmonių, kurie jaučiasi vieniši, sistolinis spaudimas po ketverių metų buvo vidutiniškai 14 mmHg didesnis.

    Nuolatinė įtampa, baimė būti atstumtam ir nerimas ilgainiui pakeičia organizmo veiklą.

    3. Miego metu sutrikęs kvėpavimas

    Kalbame apie obstrukcinės miego apnėjos sindromą – kai kvėpavimas miego metu kartkartėmis nutrūksta, dažniausiai dėl kvėpavimo takų susiaurėjimo (taip, jei knarkiate – tai gali būti apie jus).

    Organizmas į tai reaguoja išskirdamas spaudimą keliančias medžiagas, o deguonies trūkumas kenkia kraujagyslėms.

    Tai viena iš labiausiai neįvertintų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos priežasčių.

    4. Kalio trūkumas trukdo sumažinti spaudimą

    Net jei apribojote druskos kiekį, kalio trūkumas gali panaikinti jūsų pastangas.

    Kalis padeda inkstams reguliuoti skysčių ir kraujospūdžio balansą.

    Daugiausia jo ne bananuose, kaip dažnai manoma, o špinatuose, brokoliuose, pupelėse ir lapinėse daržovėse.

    5. Staigus skausmas sukelia greitus kraujospūdžio šuolius

    Danties, galvos skausmas ar net staigus dūris – bet koks netikėtas skausmas suaktyvina streso reakciją, įjungia nervų sistemą ir gali akimirksniu padidinti kraujospūdį keliasdešimt vienetų.

    6. Pokalbiai taip pat kelia kraujospūdį

    Vien kalbėjimas jau kelia kraujospūdį, o jei ramybės būsenoje jis ir taip aukštas – poveikis dar stipresnis.

    Įtaką daro ne tik emocijos, bet ir pokalbio tema: aštrus ginčas pakelia spaudimą labiau nei įprastas dialogas.

    7. Perpildyta šlapimo pūslė ir kraujospūdis

    Jei per ilgai laikote šlapimą, kraujospūdis gali pakilti 3–4 mmHg.

    Tai ypač pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, kurių pūslė labiau išsitempia ir stipriau veikia nervų sistemą.

    Prieš vizitą pas gydytoją ar matuojant spaudimą geriau nueiti į tualetą – rezultatas bus tikslesnis.

    8. Perteklinis cukrus – jūsų kraujagyslių priešas

    Apie cukrų kalbama mažiau nei apie druską, bet pridėtinis cukrus – ypač gėrimuose ir pusgaminiuose – rimtai veikia kraujospūdį.

    Viena porcija saldaus gazuoto gėrimo (apie 700 ml) gali padidinti sistolinį spaudimą 15 mmHg, o diastolinį – 9 mmHg. Tai tiesioginis smūgis kraujagyslėms.

    9. Skydliaukės hormonai ir kraujospūdis

    Skydliaukės hormonų trūkumas lėtina širdies plakimą ir mažina kraujagyslių elastingumą.

    Tai blogina kraujotaką ir kelia spaudimą.

    Perteklius taip pat pavojingas – širdis ima plakti per greitai.

    Dažnai šie pokyčiai neturi aiškių simptomų ir išaiškėja tik atlikus kraujo tyrimus.

    10. „Balto chalato“ efektas

    „Baltų chalatų“ efektas – tikras reiškinys: kai kuriems žmonėms vien apsilankymas pas gydytoją padidina kraujospūdį 10 ir daugiau vienetų dėl nervinės įtampos.

    Namuose matuojamas spaudimas ramioje aplinkoje dažnai būna tikslesnis.

    11. Vaistai ir maisto papildai, veikiantys kraujospūdį

    Kai kurie medikamentai ir augaliniai papildai gali ne tik padidinti kraujospūdį, bet ir trukdyti vaistams nuo hipertenzijos veikti efektyviai:

    Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) – tokie kaip ibuprofenas ar aspirinas – sulaiko skysčius ir siaurina kraujagysles, todėl spaudimas gali pakilti net sveikiems žmonėms;

    Hormoniniai kontraceptikai – dėl estrogeno poveikio gali siaurinti kraujagysles ir didinti kraujospūdį, ypač moterims po 35-erių, turinčioms antsvorio ar rūkančioms;

    Antidepresantai (venlafaksinas, IMAO, tricikliai antidepresantai, fluoksetinas) – veikia neuromediatorius (dopaminą, noradrenaliną, serotoniną), todėl keičia ne tik nuotaiką, bet ir kraujospūdį;

    Dekongestantai (pseudofedrinas, fenilefrinas) – siaurina kraujagysles ir mažina antihipertenzinių vaistų poveikį. Pasitarkite su vaistininku ar gydytoju dėl saugesnių alternatyvų;

    Augaliniai papildai (ginkmedis, ženšenis, guarana, efedra, karčioji apelsino žievė, jonažolė) – gali padidinti kraujospūdį arba trukdyti vaistų veikimui.

    Svarbu prisiminti: kraujospūdis – tai ne tik druska ar genetika. Net paprastas troškulys, pokalbis ar maisto papildas gali daryti įtaką. Todėl verta ne tik stebėti spaudimo matuoklio rodmenis, bet ir žinoti netikėtus veiksnius. Tai padės išvengti klaidingos panikos – arba laiku imtis priemonių.