Žyma: šokoladas

  • Gardus sąjungininkas kovoje su širdies ir kraujagyslių ligomis

    Gardus sąjungininkas kovoje su širdies ir kraujagyslių ligomis

    Mokslinių tyrimų duomenys vis dažniau atskleidžia, kad juodasis šokoladas gali turėti teigiamą poveikį širdies ir kraujagyslių sveikatai.

    Australijos mokslininkų studijos rodo, jog ilgalaikis ir nuoseklus šio produkto vartojimas gali ne tik sumažinti kraujospūdį bei reguliuoti kraujo lipidus, bet ir tapti strategiškai svarbia priemone siekiant sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) riziką, ypač tarp žmonių, turinčių metabolinį sindromą.

    Biologiškai aktyvūs junginiai – širdies sąjungininkai

    Juodasis šokoladas, gaminamas iš kakavos pupelių, yra turtingas polifenoliais – ypač flavonoidais, kurie pasižymi antihipertenziniu, priešuždegiminiu, antioksidaciniu ir netgi antitromboziniu poveikiu. Vienas iš pagrindinių veikimo mechanizmų – azoto oksido (NO) sintezės skatinimas, kuris plečia kraujagysles, mažina trombocitų agregaciją bei teigiamai veikia jautrumą insulinui ir lipidų apykaitą.

    Reguliarus juodojo šokolado vartojimas siejamas su mažesniu „blogojo“ cholesterolio (MTL) kiekiu ir didesniu „gerojo“ cholesterolio (DTL) lygiu. Be to, ne mažiau svarbus ir psichoemocinį foną gerinantis šokolado vartojimo aspektas – valgymo malonumas gali papildyti jo bendrą poveikį sveikatai.

    Rizika mažėja, ypač vartojant reguliariai

    Ankstesnės britų studijos atskleidė, kad asmenys, dažniau valgantys šokoladą, turi iki 37 proc. mažesnę riziką sirgti ŠKL ir 29 proc. mažesnę riziką patirti insultą. Švedijoje atlikti tyrimai papildė šiuos duomenis – nustatyta, kad vartojant bent dvi plyteles šokolado per savaitę, insulto rizika sumažėja apie 20 proc. Vis dėlto, pastebėta, jog kraujospūdį mažinantis poveikis yra laikinas ir trunka maždaug iki 18 savaičių – tai reiškia, kad naudingas efektas pasiekiamas tik reguliariai vartojant.

    Ekonomiškai pagrįsta profilaktika

    Australų mokslininkų tyrimo tikslas buvo įvertinti ilgalaikio juodojo šokolado vartojimo efektyvumą žmonėms, turintiems metabolinį sindromą, bet dar nesergantiems ŠKL ar diabetu. Tyrimas taip pat apėmė ekonominę analizę, siekiant įvertinti tokios intervencijos kaštų ir naudos santykį.

    Naudojant Markovo modeliavimo metodą, buvo išanalizuoti 2013 asmenų duomenys. Vidutinis tyrimo dalyvių amžius siekė 53,6 metų, jų vidutinis sistolinis kraujospūdis buvo 141,1 mmHg, bendras cholesterolis – 6,1 mmol/l, o vidutinė liemens apimtis – 100,4 cm. Nė vienas iš jų nevartojo antihipertenzinių vaistų ir dar nesirgo ŠKL.

    Modeliavimo rezultatai parodė, kad kasdien suvartojant polifenolių kiekį, atitinkantį 100 g juodojo šokolado, per 10 metų galima būtų išvengti 85 ŠKL atvejų ir 15 mirčių (skaičiuojant 10 tūkst. populiacijos). Jei kiekvienas asmuo kasmet juodajam šokoladui išleistų po 42 JAV dolerius, viena išgelbėta gyvybė „kainuotų“ 52 500 dolerių – tai yra ekonomiškai pagrįsta, palyginti su daugeliu kitų intervencijų.

    Šokoladas – ne vaistas, bet naudinga alternatyva

    Pagal visuotinai priimtus sveikatos ekonomikos kriterijus, intervencija laikoma labai rentabilia, jei jos kaina neviršija 25 000 JAV dolerių už vieną laimėtą gyvenimo metus, o jei viršija 100 000 dolerių – ji laikoma ekonomiškai nepagrįsta. Nors juodojo šokolado intervencija kainuoja šiek tiek daugiau nei „aukso standartas“, ji vis dar patenka į rentabilumo ribas, ypač jei būtų pasiektas bent 80 proc. laikymosi režimas.

    Mokslininkai daro išvadą, kad juodasis šokoladas – jei vartojamas reguliariai ir tinkamomis dozėmis – gali būti veiksminga ir ekonomiškai pagrįsta prevencinė priemonė žmonėms, turintiems metabolinį sindromą. Vis dėlto, jie pripažįsta, kad visuomenėje gali prireikti papildomų pastangų, siekiant pakeisti požiūrį į šią netradicinę, bet potencialiai veiksmingą priemonę.

  • Tiesa apie baltąjį šokoladą: kuo jis naudingas sveikatai?

    Tiesa apie baltąjį šokoladą: kuo jis naudingas sveikatai?

    Dabar galime nueiti į parduotuvę ir įsigyti įvairiausių rūšių šokolado. Ypač populiarus yra pieniškas šokoladas – jis pasižymi saldžiu skoniu ir malonia tekstūra.

    Sveikos mitybos šalininkai renkasi juodąjį šokoladą, nes jis laikomas naudingiausiu.

    O ar yra tarp mūsų tokių, kurie mėgsta baltąjį šokoladą?

    Jis puikiai tinka prie arbatos ar kavos dėl savo švelnumo.

    Bet ar jis turi kokios nors naudos?

    Kaip gaminamas šokoladas

    Baltasis ir juodasis šokoladas gaminami iš tų pačių kakavos pupelių, tačiau jų gamybos procesai skiriasi.

    Juodajame šokolade naudojama kakavos masė, suteikianti jam sodrų skonį ir būdingą kartumą.

    Tuo tarpu baltasis šokoladas gaminamas iš kakavos sviesto, todėl jis yra daug švelnesnis ir saldesnis.

    Juodojo šokolado gamyba

    Juodojo šokolado gamybai kakavos pupelės pirmiausia skrudinamos, tada sumalamos į kakavos masę.

    Po to ši masė ilgai maišoma (šis procesas vadinamas konšavimu), kad skonis taptų vientisas, o tekstūra – glotni.

    Paskutinis etapas – temperavimas: šokoladas kaitinamas ir vėsinamas taip, kad įgautų blizgesį ir maloniai lūžtų.

    Kaip gaminamas baltasis šokoladas

    Baltasis šokoladas gaminamas kitaip. Jame nėra kakavos masės, o pagrindinis ingredientas yra kakavos sviestas, išgaunamas iš kakavos pupelių kartu su kakavos mase.

    Vėliau jis maišomas su cukrumi, pieno milteliais ir vanile.

    Kaip ir juodajam šokoladui, šiai masei suteikiama vienalytė struktūra ją ilgai maišant ir temperuojant.

    Pagrindinis skirtumas tarp juodojo ir baltojo šokolado yra skonis ir sudėtis.

    Juodasis šokoladas yra intensyvus ir šiek tiek kartus, o baltasis – kreminis ir saldus.

    Pirmojo mėgėjai vertina jo naudą ir turtingą aromatą, o antrojo – švelnumą ir minkštumą.

    Baltojo šokolado sudėtis

    Kadangi baltasis šokoladas neturi kakavos miltelių, jis neturi ir būdingo šokolado skonio.

    Jo pagrindą sudaro kakavos sviestas – vertingas riebalas, gaunamas iš kakavos pupelių.

    Taip pat jame yra cukraus, pieno miltelių ir vanilino, suteikiančių saldumą, kreminę tekstūrą ir malonų aromatą.

    Pagal standartus, baltajame šokolade turi būti ne mažiau kaip 20 proc. kakavos sviesto, apie 14 proc. pieno miltelių ir iki 3,5 proc. pieno riebalų.

    Cukrus ar kiti saldikliai gali sudaryti iki 50–55 proc. viso tūrio.

    Būtent šis ingredientų balansas suteikia baltajam šokoladui švelnumą, saldumą ir tirpstančią tekstūrą.

    Baltojo šokolado nauda ir žala

    Baltojo šokolado skonis gali patikti daugeliui, tačiau naudos sveikatai atžvilgiu jis nusileidžia juodajam ir net pieniškam šokoladui.

    Baltasis šokoladas gali būti energijos šaltinis, nes jame yra daug cukrų ir riebalų, kurie greitai atkuria jėgas.

    Jo sudėtyje esantis kakavos sviestas yra turtingas antioksidantų, saugančių ląsteles nuo pažeidimų. Dėl pieno miltelių baltajame šokolade yra kalcio, svarbaus kaulų ir dantų sveikatai.

    Be to, jo saldus skonis skatina endorfinų išsiskyrimą, gerinant nuotaiką.

    Tačiau didelis baltajam šokoladui būdingas kalorijų kiekis ir gausus cukraus kiekis riboja jo vartojimą.

    Per didelis jo kiekis gali lemti svorio augimą ir dantų problemas.

    Skirtingai nuo juodojo šokolado, jis beveik neturi teobromino ir kitų naudingų kakavos medžiagų.

    Be to, prisotintieji riebalai jo sudėtyje gali neigiamai paveikti širdies ir kraujagyslių sistemą.

    Todėl baltąjį šokoladą reikėtų vartoti saikingai, mėgaujantis jo skoniu, bet nelaikant jo sveikatai naudingų produktų sąraše.

  • Kas čia blogo – šokoladukas prieš miegą?!

    Kas čia blogo – šokoladukas prieš miegą?!

    O blogio, jei tikėsime dietistais, toks įprotis turi apsčiai.

    Visi turime silpnybių vėlyviems užkandžiams. Kai kam tai gabalėlis dešrytės, nugvelbtas iš šaldytuvo prieš griūvant į lovą.

    Bet saldumynų mėgėjams nėra geresnės lopšinės už gabalėlį kitą šokolado.

    Nes kad ir ką sakytų medikai ir mitybos specialistai, argi gali vakare suvalgytas šokoladukas padaryti tokią jau didelę žalą sveikatai?

    Pasirodo, gali. Yra ne viena ir ne dvi priežastys, kodėl valgyti šokoladą prieš naktį – ne pati geriausia mintis.

    Gali sutrikdyti miegą…

    Šokolade esama net trijų medžiagų, galinčių sabotuoti bet kokius bandymus išsimiegoti.

    Kofeinas. Išgirdę šį žodį, dauguma pagalvojame apie kavą. Bet šokolade taip pat esama nemažai kofeino. Kaip ir puodelyje kavos, jis užtikrina energijos pliūpsnį, vėlyvais vakarais visai mums nereikalingą.

    Aiškinant moksliškai, kofeinas blokuoja mūsų smegenyse esančius organinio junginio adenozino receptorius, kurių darbas – sulėtinti neuronų veiklą bei visas fizinio kūno funkcijas ir paskatinti miegą.

    Nepamirškite: kofeinas, kad ir kur jo būtų, yra stimuliantas, taigi trukdo užmigti, o pagaliau užmigus – trikdo miegą.

    Teobrominas. Šis alkaloidas, randamas kakavoje ir šokolade, suteikia tą daugeliui malonų karstelėjusį prieskonį. Tačiau kartu gali paspartinti širdies plakimą ir išprovokuoti nerimastingumą.

    Juodajame šokolade teobromino koncentracija didesnė – dėl to jis ne toks saldus. Ir dėl to labiau netinkamas smaguriauti prieš miegą.

    Cukrus. Tai, aišku, priklauso nuo šokolado rūšies, bet didelės dalies šokoladinių, kaip ir kitokių, saldainių sudėtyje daug paprastųjų cukrų. Tų, kurie akimirksniu pakelia gliukozės lygį kraujyje ir mus užplūsta energija – tampame žvalutėliai, kokie visai neturėtume būti eidami miegoti.

    Tai net moksliniai tyrimai patvirtino: vartojant daug cukraus prastėja miego kokybė ir mažėja trukmė.

    …arba sukelti mieguistumą

    Piktnaudžiavimas saldumynais, tokiais kaip šokoladas, gali turėti ir tokį poveikį. Tačiau tai nereiškia, kad turėtumėte jį vartoti kaip natūralius raminamuosius.

    Šokolado sukeltas mieguistumas priskiriamas neigiamiems šalutiniams poveikiams. Ir štai dėl ko.

    Su saldėsiais mūsų organizmas gauna daugiau gliukozės, negu jam reikia. Kasa, patirdama didžiulius krūvius, stengiasi išskirti kuo daugiau insulino cukraus kiekiui kraujyje sumažinti. O kai tik insulinas atlieka savo darbą ir cukrus staiga nukrenta, mes pasidarome vangūs ir apsnūdę.

    Gali išprovokuoti uždegimą

    Daug šokolado rūšių, bet ypač pieniškas ir baltasis, yra tiesiog pertekę cukraus, kuris priskiriamas uždegiminius procesus skatinantiems produktams.

    Paprasčiau kalbant, mums valgant cukrų organizme aktyvuojami procesai, intensyvinantys uždegimus. Dėl to su laiku perteklinis cukraus vartojimas išaugina riziką susirgti lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip nutukimas, hipertenzija, II tipo diabetas, aukštas cholesterolio lygis.

    Tamsiuoju paros metu uždegiminius procesus provokuojančių produktų vartojimas tampa dar žalingesnis, nes jie dar sukelia nemigą arba menkina miego kokybę. Miego trūkumas savo ruožtu lemia ilgalaikes neigiamas pasekmes mūsų sveikatai. Jis siejamas su didesne tikimybe susirgti depresija, tuo pačiu diabetu, susidurti su širdies problemomis.

    Galima priauginti svorio

    Kramsnodami kas vakarą šokoladą beveik užtikrintai pasunkėsite kilogramu kitu.

    Dėl to kaltas ne tiek šokoladas, kiek paros metas: kai ką nors valgome prieš pat miegą, gauname kalorijų, kurių nebepanaudojame. Jos tarsi

    degalai, kurių organizmas neturi galimybės išdeginti, nes naktį judame gerokai mažiau, neturime kur išlieti energijos. Todėl viską, ką tokiu laiku suvalgome, organizmas dažniausiai pasideda „juodai dienai“ riebalų pavidalu.

    Bet blogiausia tai, kad saldumynai, staiga pakeliantys cukraus lygį kraujyje ir didinantys insulino išsiskyrimą, stiprina potraukį tokiam maistui sykiu skatindami ir persivalgymą. Taip susidaro uždaras ratas: kuo daugiau valgote šokolado, tuo daugiau jo jums reikia.

    Ir nors daugeliui žmonių retkarčiais priaugti puskilogramį ar kilogramą visiškai normalu, stabilus svorio augimas didina diabeto ir širdies ligų riziką ateityje.

    Gali priversti naktį lakstyti į tualetą

    Jeigu taip jau yra – kasnakt reguliariai keliatės ir pėdinate į tualetą – ir dar mėgstate prieš miegą pasilepinti gabalėliu kitu šokolado, didelė tikimybė, jog abu šie dalykai susiję.

    Priklausomai nuo šokolado rūšies, iš jo organizmas gali gauti net labai solidžią kofeino dozę. Kofeinas, kaip žinoma, yra diuretikas.

    Tokie junginiai skatina perteklinio kalio ir vandens pasišalinimą iš organizmo – paprasčiau sakant, šlapinimąsi.

    Diuretikai veikia per kraujotaką ją paspartindami, padidindami kraujospūdį ir inkstams tenkantį krūvį, kad šlapintumės kuo dažniau.

    Būtų dar pusė bėdos, jei kofeinas taip elgtųsi vienas. Bet diuretikams priklauso ir šokolade esantis teobrominas. Taigi pavalgę jo gauname dvigubą siuntimą į tualetą.

    Moralas: jeigu nenorite naktį vaikščioti į tualetą, pasirinkite kitą užkandą prieš miegą.

    Gali padidinti naktinį prakaitavimą

    Ir vėlgi dėl kofeino.

    Tai dažnai pražiūrimas šalutinis jo efektas. Būdamas stimuliantas, kofeinas suaktyvina simpatinę nervų sistemą, tai gali baigtis itin gausiu prakaitavimu naktimis.

    Šį nemalonų šokolado poveikį moterims dar sustiprina su amžiumi patiriami organizmo pokyčiai. Omenyje turima menopauzė, kuriai būdingos karščio bangos: dar 2015 metais tyrimais nustatyta, kad jos susijusios su kofeino suvartojimu.

    Į naktinį prakaitavimą bet kuriuo atveju negalima numoti ranką – ar nurašyti jį tik šokolado arba menopauzės poveikiui. Pradėję naktį prakaituoti reguliariai, būtinai kreipkitės į gydytoją – svarbu atmesti užsislėpusių ligų tikimybę.

    Gali kamuoti refliuksas

    Ne visi žino, kad šokoladas kai kuriems žmonėms sukelia tai, ką

    paprastai vadiname rėmens graužimu. Tai irgi moksliniais tyrimais įrodyta tiesa.

    Pasirodo, šokoladas gali atpalaiduoti apatinį stemplės sfinkterį, skiriantį stemplę nuo skrandžio ir neleidžiančio jame esančiam maistui ir rūgščiai kilti aukštyn. Kai ši užtvara tinkamai nefunkcionuoja, taip ir nutinka. O atsigulus refliukso problema dar paūmėja, nes skrandis ir gerklė atsiduria viename lygmenyje.

    Kuo pakeisti šokoladą

    Jeigu norite išvengti bet kokių nemalonumų, geriausia išvis atsisakyti šokolado vakarais. Tačiau tai nereiškia, jog negalite pasimėgauti skaniu kąsneliu prieš eidami gulti. Tiesiog reikia žinoti, kuo.

    Dietistai tokio paros meto užkandžiams rekomenduoja lėtai virškinamą ir greitai pasotinantį maistą – juk „pasninkausite“ artimiausias 7–10 valandų (priklausomai nuo to, kiek miegate).

    Patenkinti saldumynų poreikį ir nepakenkti naktiniam poilsiui bei sveikatai padės užkandžiai, pasižymintys subalansuotu angliavandenių, baltymų ir sveikųjų riebalų kiekiu. Ir jie net gali būti šokolado skonio!

    Pavyzdžiui:

    • 1 ryžių traputis + 1 šaukštelis natūralaus žemės riešutų sviesto + 1 šaukštas juodojo šokolado drožlių + žiupsnelis jūros druskos.

    • 0,5 puodelio graikiško jogurto + 0,5 banano + 0,25 puodelio šokoladinių dribsnių su kuo mažiau cukraus.

    Jeigu vis tiek norite tik šokolado

    Tikriesiems gerbėjams šokolado pakaitalų nėra ir negali būti. Tai supranta net mitybos specialistai. Todėl sako: nieko bloga suvalgyti gabalėlį šokolado, kai labai jau norisi.

    Bet jeigu organizmas šokolado reikalauja būtent antrojoje dienos pusėje, teks imtis priemonių apsaugoti savo miegą ir sveikatą:

    • Pasistenkite šokolado nevalgyti bent dvi valandos prieš miegą. Tiek laiko užteks tinkamai jį suvirškinti ir cukraus lygiui kraujyje stabilizuotis.

    • Vietoj pieniško šokolado rinkitės juodąjį. Ir su kuo didesniu kakavos kiekiu, tuo geriau (pradedant nuo 70 proc.), nes tokiame šokolade daugiau antioksidantų ir mažiau cukraus nei pieniškame ar tuo labiau baltajame.

    • Venkite šokoladukų su transriebalais, hidrintais ar iš dalies hidrintais aliejais.

  • Ar galima valgyti šokoladą, ant kurio atsirado baltų apnašų?

    Ar galima valgyti šokoladą, ant kurio atsirado baltų apnašų?

    Visi mėgstame šokoladą ir esame įpratę jį kaupti savo spintelėse ar stalčiuose.

    Kiekvienas esame susidūrę su nemalonia situacija: pasiėmę ilgą laiką „taupytą“ šokolado plytelę pastebime, kad ji padengta tarsi baltomis apnašomis.

    Tai gali atsitikti su bet kokiu šokoladu – juodu, pienišku ar net baltu.

    Ar tokį šokoladą dar galima valgyti?

    Kai kurie žmonės mano, jog tai pelėsis, todėl nedvejodami išmeta skanėstą. Kiti, prieš priimdami sprendimą, ieško informacijos internete. Jei jūs esate tarp jų, puiku!

    Paaiškinsime, ar galima valgyti pabalusį šokoladą ir kodėl atsiranda apnašos.

    Kodėl šokoladas pabąla?

    Baltų apnašų susidarymas ant šokolado vadinamas „šokolado žydėjimu“.

    Pirmiausia reikia nuraminti visus šokolado mėgėjus – tai nėra pelėsis. Apnašos atsiranda dėl pokyčių šokolado ingredientų struktūroje. Yra dvi pagrindinės apnašų rūšys: riebalų žydėjimas ir cukraus kristalizacija.

    • Riebalų žydėjimas yra dažniausia apnašų rūšis. Jis susidaro, kai sutrinka kakavos sviesto kristalinė struktūra, pavyzdžiui, dėl netinkamo laikymo arba staigių temperatūros svyravimų. Jei šokoladas šiek tiek ištirpsta, o po to vėl sukietėja, riebalai gali atsiskirti nuo kitų sudedamųjų dalių ir iškilti į paviršių, sudarydami baltas ar pilkšvas dėmeles. Nors tai gali atrodyti nepatraukliai, tačiau tai nėra pelėsis, todėl nerimauti neverta.
    • Cukraus kristalizacija atsiranda rečiau ir yra susijusi su drėgme. Kai šokolado paviršiuje atsiranda kondensatas, cukrus ištirpsta, o išgaravus drėgmei, susiformuoja kristalai. Šie kristalai irgi atrodo kaip baltos apnašos, nors jų kilmė yra visai kitokia nei riebalų apnašų.

    Abu šie apnašų tipai gali atrodyti panašiai ir pasirodyti ant bet kokio šokolado – pieniško, juodo ar balto. Tačiau šokoladas su įdarais, kuriuose gausu riebalų, pavyzdžiui, riešutų, yra ypač linkęs į riebalų žydėjimą.

    Ar galima valgyti pabaltusį šokoladą?

    Baltos apnašos ant šokolado nėra pelėsis ar kenksmingos medžiagos. Priešingai – jų atsiradimas rodo, kad šokoladas pagamintas iš natūralių ingredientų. Todėl šokoladą su baltomis apnašomis galima saugiai valgyti.

    Vis dėlto reikėtų žinoti, kad pabalęs šokoladas gali šiek tiek pakeisti skonį ir tekstūrą.

    Šokolado tekstūra yra svarbi skonio dalis, todėl baltos apnašos gali jį padaryti mažiau glotnų, o aromatą – ne tokį intensyvų.

    Kaip tinkamai laikyti šokoladą?

    Kad ant šokolado neatsirastų baltų apnašų, svarbu laikytis tinkamų laikymo sąlygų:

    • Temperatūra. Geriausia šokoladą laikyti nuo 17 iki 20 laipsnių Celsijaus temperatūroje. Reikėtų vengti staigių temperatūros svyravimų, nes jie skatina riebalų žydėjimą.
    • Drėgmė. Šokoladą laikykite sausoje vietoje, kad išvengtumėte cukraus kristalizacijos. Sandarus indas padės apsaugoti šokoladą nuo drėgmės ir pašalinių kvapų.

    Ar reikia šokoladą laikyti šaldytuve?

    Daugelis mano, kad šokoladą reikia laikyti šaldytuve, kad jis neištirptų. Tačiau ekspertai teigia, jog šaldytuvas nėra tinkamiausia vieta šokoladui laikyti. Žema temperatūra ir didelė drėgmė gali paskatinti cukraus plėvelės susidarymą, sugadindama šokolado išvaizdą ir tekstūrą.

    O ką daryti karštą vasaros dieną? Tokiu atveju geriausia šokoladą laikyti tamsioje ir vėsioje vietoje, pavyzdžiui, spintelėje, apsaugotoje nuo tiesioginių saulės spindulių.

    Jei nėra kitos išeities, paprasčiausia sprendimas – suvalgyti šokoladą, kol jis dar nepabaltavo.