Žyma: sniegas

  • Universalios padangos visus metus: patogu, bet ar tikrai verta?

    Universalios padangos visus metus: patogu, bet ar tikrai verta?

    Du padangų komplektai, eilės servise pavasarį ir rudenį, ratų sandėliavimas, papildomos išlaidos. Nenuostabu, kad vis daugiau vairuotojų susimąsto: gal užtektų vieno universalių, arba visų sezonų, padangų komplekto?

    Šiuolaikinės universalios padangos nebėra tokios, kokios buvo prieš keliolika metų. Geriausi modeliai gali gana saugiai važiuoti ir vasaros karštyje, ir per lietų, ir ant sniego. Tačiau fizikos apgauti nepavyko – viena padanga vis tiek turi atlikti du labai skirtingus darbus.

    Lietuvoje, kur vasarą asfaltas gali stipriai įkaisti, o žiemą per vieną savaitę sulaukiame lietaus, plikledžio, šlapdribos ir sniego, šis kompromisas ypač svarbus.

    Kuo universali padanga skiriasi nuo vasarinės ir žieminės?

    Vasarinė padanga sukurta dirbti esant aukštesnei temperatūrai. Jos gumos mišinys yra standesnis, protektoriaus blokai – tvirtesni, todėl ant sauso ir šlapio asfalto ji paprastai stabdo tiksliau bei geriau reaguoja į vairo judesius.

    Žieminė padanga turi minkštesnį gumos mišinį ir daug smulkių įpjovų – lamelių. Jos padeda padangai išlikti elastingai šaltyje ir „kabintis“ į sniegą.

    Universali padanga mėgina suderinti abi savybes. Jos guma turi išlikti pakankamai minkšta žiemą, bet pernelyg nesuminkštėti vasaros karštyje. Protektoriuje reikia ir žieminių lamelių, ir pakankamai standžių blokų važiavimui sausu asfaltu.

    Todėl universali padanga iš esmės yra kompromisas tarp vasarinės ir žieminės.

    Tik šiais laikais tas kompromisas gali būti visai geras.

    Testai rodo didžiulį skirtumą tarp modelių

    Vokietijos automobilių klubas ADAC 2024 metais išbandė 16 universalių 205/55 R16 dydžio padangų. Pirmą kartą organizacijos universalių padangų teste vienas modelis gavo bendrą įvertinimą „gerai“.

    Tačiau rezultatai kartu parodė ir kitą problemą: šeši modeliai įvertinti patenkinamai, septyni – tik pakankamai, o du apskritai pasirodė prastai.

    Vadinasi, užrašas „All Season“ savaime dar negarantuoja geros padangos.

    Vienas universalus modelis gali puikiai veikti per lietų, bet būti silpnas ant sniego. Kitas – geras žiemą, tačiau vasaros karštyje prasčiau stabdyti ar ne taip tiksliai valdyti automobilį.

    Todėl renkantis tokias padangas ypač verta žiūrėti nepriklausomų testų rezultatus.

    Lietuvoje su universaliomis važiuoti galima

    Lietuvoje lengviesiems automobiliams nuo lapkričio 10-osios iki kovo 31-osios privalomos žiemai skirtos padangos.

    Pagal galiojančius techninius reikalavimus jos gali būti pažymėtos M+S ar atitinkamu žiemos ženklinimu. Tuo laikotarpiu lengvojo automobilio protektoriaus gylis turi būti ne mažesnis kaip 3 mm. Šiltuoju metų laiku minimali riba – 1,6 mm.

    Taigi tinkamai pažymėtomis universaliomis padangomis Lietuvoje galima važinėti ištisus metus.

    Tačiau legalu nebūtinai reiškia optimalu.

    Ieškokite kalno su snaige

    Perkant universalias padangas verta ieškoti ne vien užrašo M+S, bet ir simbolio, kuriame pavaizduotos trys kalno viršūnės su snaige.

    Jis vadinamas 3PMSF arba „Alpine“ ženklu.

    Skirtumas svarbus. M+S („Mud + Snow“ – purvas ir sniegas) savaime nepatvirtina, kad padanga išlaikė standartizuotą žieminį bandymą.

    3PMSF ženklą padanga gauna tik atitikusi nustatytus bandymo ant sniego kriterijus. Europos Komisija būtent šį simbolį nurodo kaip ženklą, kad padanga patvirtinta naudoti sudėtingomis sniego sąlygomis.

    Todėl Lietuvos vairuotojui, planuojančiam universaliomis padangomis važinėti ir sausį ar vasarį, 3PMSF būtų vienas svarbiausių pasirinkimo kriterijų.

    Kam universalios padangos tikrai turi prasmę?

    Jos gali būti labai racionalus pasirinkimas vairuotojui, kuris daugiausia važinėja mieste ir pagrindiniais valomais keliais.

    Pavyzdžiui, jei per metus nuvažiuojate 7–10 tūkst. kilometrų, į darbą važiuojate Panevėžio ar kito miesto gatvėmis, o per pūgą ar plikledį automobilį galite palikti kieme, geros universalios padangos gali visiškai tenkinti poreikius.

    Jų privalumai akivaizdūs.

    Nebereikia du kartus per metus keisti padangų, ieškoti vietos antram komplektui, mokėti už montavimą ar ratų saugojimą.

    Dingsta ir vadinamasis pereinamųjų sezonų galvosūkis. Spalį netikėtai pasnigus nereikia jaudintis, kad automobilis dar su vasarinėmis padangomis. Lygiai taip pat balandžio pradžios sniegas nebeužklumpa jau užsidėjus vasarines.

    Lietuvos klimatas universalioms netgi palankėja

    Pastaraisiais metais nemaža dalis žiemos Lietuvoje praeina esant temperatūrai netoli nulio. Vairuotojai dažnai važiuoja ne sniegu, o šlapiu arba sausu asfaltu.

    Tokiose sąlygose geros universalios padangos gali jaustis savo stichijoje.

    Ypač mieste, kur gatvės reguliariai valomos ir barstomos.

    Tačiau Lietuvos žiema nėra vien Vilniaus, Kauno ar Panevėžio centrinės gatvės. Pakanka nuvažiuoti į mažesnį rajoninį kelią ankstų rytą, kad sąlygos visiškai pasikeistų.

    Kada geriau rinktis tikras žiemines?

    Jeigu automobilis būtinas kiekvieną dieną nepriklausomai nuo oro, atskiras žieminių padangų komplektas vis dar yra saugesnis pasirinkimas.

    Ypač jei dažnai važiuojate:

    užmiesčio ir mažesniais keliais, anksti rytais ar naktimis, ten, kur keliai valomi rečiau, daug kilometrų magistralėmis arba regionais, kuriuose dažnesnis sniegas ir plikledis.

    Geros žieminės padangos ekstremalesnėmis žiemos sąlygomis paprastai suteiks daugiau sukibimo atsargos.

    Tai ypač pajuntama ne ramiai važiuojant tiesiai, o tada, kai reikia staigiai stabdyti arba išvengti kliūties.

    Būtent tokiais momentais keli papildomi sukibimo metrai gali tapti svarbiausi.

    Vasarą kompromisas irgi išlieka

    Kartais manoma, kad universalios padangos turi trūkumų tik žiemą. Tačiau kompromisų yra ir vasarą.

    Jų gumos mišinys turi išlikti tinkamas šalčiui, todėl per didelius karščius negali elgtis visiškai taip pat kaip gera vasarinė padanga.

    ADAC bandymai rodo, kad kai kurie universalūs modeliai aukštoje temperatūroje prasčiau reaguoja į vairo judesius, automobilis tampa mažiau tikslus, o ekstremaliuose manevruose saugumo atsarga sumažėja. ADAC

    Jeigu važiuojama ramiai – skirtumas gali būti sunkiai juntamas.

    Tačiau greitai važiuojant magistrale ar prireikus avarinio stabdymo jis tampa svarbesnis.

    O kaip lietus?

    Čia universalių padangų rezultatai labai priklauso nuo konkretaus modelio.

    Kai kurios labai gerai pašalina vandenį ir puikiai stabdo šlapiame kelyje. Kitos gerokai nusileidžia geroms vasarinėms.

    Todėl ant ES padangų etiketės verta pasižiūrėti į sukibimo su šlapia danga klasę.

    Tačiau ir etiketė nepasako visko. Ji neatspindi viso automobilio elgesio posūkiuose, ant sniego, staigiai keičiant juostą ar prasidėjus akvaplanavimui.

    Dėl to nepriklausomi padangų testai yra daug informatyvesni.

    Ar jos iš tikrųjų pigesnės?

    Iš pirmo žvilgsnio – taip.

    Perkate keturias padangas vietoje aštuonių. Nebereikia mokėti už sezoninį permontavimą ir saugojimą.

    Tačiau yra vienas „bet“.

    Naudojant du komplektus kiekvienas jų važiuoja tik pusę metų. Universalios padangos dirba 12 mėnesių per metus, todėl jų kilometražas kaupiasi dvigubai greičiau.

    Jeigu automobilis nuvažiuoja 25–30 tūkst. kilometrų per metus, universalių komplektas gali susidėvėti gana greitai.

    Tokiu atveju ekonominis pranašumas prieš du sezoninius komplektus smarkiai sumažėja.

    Padangų nekeisite, bet ratus vis tiek verta tikrinti

    Vienas pavojus važinėjant visus metus tomis pačiomis padangomis – jos gali būti tiesiog pamirštos.

    Kai padangos keičiamos du kartus per metus, servisas tuo pačiu patikrina jų būklę, slėgį, protektorių ir netolygų dėvėjimąsi.

    Su universaliomis tokio priminimo nebelieka.

    Todėl bent kartą ar du per metus verta patikrinti protektoriaus gylį, slėgį ir ar padangos nesidėvi nevienodai.

    Taip pat naudinga periodiškai sukeisti priekinės ir galinės ašies padangas vietomis, jei tai leidžia automobilio bei padangų gamintojo rekomendacijos.

    3 mm dar nereiškia, kad padanga gera

    Lietuvoje žiemą nustatytas minimalus 3 mm protektoriaus gylis yra teisinė riba, o ne garantija, kad padanga dar puikiai veiks sniege.

    Mažėjant protektoriaus gyliui prastėja galimybės pašalinti vandenį ir šlapdribą, mažėja sukibimas su sniegu.

    Todėl padanga, kuri formaliai dar teisėta, praktikoje gali būti gerokai prastesnė nei nauja.

    Ypač universalioms padangoms tai svarbu: jos turi tinkamai veikti labai skirtingomis sąlygomis iki pat eksploatacijos pabaigos.

    Svarbus ir automobilis

    Universalios padangos nedideliam miesto automobiliui ir galingam, sunkiam visureigiui nėra tas pats.

    Kuo automobilis sunkesnis ir galingesnis, kuo dažniau važiuojama dideliu greičiu, tuo daugiau reikalaujama iš padangos.

    Atskirus vasarinių ir žieminių komplektus dažniau verta rinktis ir tiems, kurie velka priekabą, dažnai važiuoja į užsienį ar žiemą keliauja į kalnus.

    Be to, prieš vykstant į kitą šalį būtina patikrinti ten galiojančius reikalavimus. Tai, kas teisėta Lietuvoje, nebūtinai atitiks, pavyzdžiui, Vokietijos ar kalnuotų Europos šalių žiemos taisykles.

    Taigi – verta ar ne?

    Taip, universalios padangos gali būti visiškai racionalus pasirinkimas Lietuvoje, tačiau ne kiekvienam vairuotojui.

    Jos labiausiai tinka tam, kuris važiuoja palyginti nedaug, daugiausia mieste ir pagrindiniais keliais, vairuoja ramiai ir ekstremaliomis žiemos sąlygomis gali kelionę atidėti.

    Tokiu atveju geros kokybės universalus modelis su 3PMSF ženklu leidžia sutaupyti pinigų, laiko ir išvengti sezoninio padangų keitimo.

    Tačiau žmogui, kuris kasdien nuvažiuoja daug kilometrų, dažnai važinėja nevalytais užmiesčio keliais arba automobilį turi naudoti nepriklausomai nuo pūgos ir plikledžio, saugiau likti prie klasikinės schemos – geros vasarinės vasarą, geros žieminės žiemą.

    Universali padanga jau nebėra prastas sprendimas.

    Tačiau ji vis dar nėra stebuklinga padanga, kuri vienodai geriausiai veikia nuo +30 iki –20 laipsnių.

    Svarbiausia ne tai, kas parašyta ant jos šono, o kaip, kur ir kiek jūs iš tikrųjų važiuojate.

  • Gal jau laikas liautis kasus sniegą?

    Gal jau laikas liautis kasus sniegą?

    Savaitės pradžioje daug kam teko pamojuoti sniego kastuvu. Ir daug kam to daryti greičiausiai buvo nebegalima.

    Kaip nustatė du dešimtmečius atitinkamu tyrimus vykdę kanadiečiai – o jie tikrai negali skųstis sniego trūkumu, – su kiekvienu snygiu tam tikro amžiaus vyrų mirtingumas padidėja 16 proc., o su didesne sniego audra – ir visais 34 proc.

    Ryšio tarp sniego kasimo ir moterų mirtingumo tyrėjai netyrė: nors apie tokius atvejus irgi žinoma, mokslininkai rėmėsi prielaida, kad užvirtus sniegui valyti jį dažniausiai imasi vyriškiai.

    Tas pats, kas iškelti mašiną

    Problema tai, kad šlapias sniegas labai sunkus. Vieno tyrimo metu nustatyta, jog pilnas kastuvas jo sveria kiek daugiau nei 7 kg. Per minutę tokį svorį tenka iškelti vidutiniškai 12 kartų. Pasidarbavus 10 minučių susidaro geri 900 kg sniego – bemaž tiek, kiek sveria kompaktiškas automobilis.

    Pulsas valant sniegą šokteli iki 97 proc. maksimalaus (maksimalus pulsas nustatomas atėmus asmens amžių iš 220; 50-mečių maksimalus pulsas būtų 170 širdies susitraukimų per minutę). O tai daugiau nei to paties žmogaus pulsas pakiltų jam atliekant didžiausio intensyvumo fizinio krūvio testą širdies darbui įvertinti (pas mus tai veloergometrija, arba stacionaraus dviračio minimas, Šiaurės Amerikoje analogiškas testas atliekamas ant bėgimo takelio).

    Antra, sningant paprastai spaudžia ir šaltukas. Fiziniai krūviai šaltame ore skatina kraujagyslių susitraukimą – kraujui tampa sunku cirkuliuoti po kūną. Dėl to irgi kyla kraujospūdis, o širdžiai tampa dar sunkiau apsirūpinti pakankamu kraujo kiekiu.

    Problema – juda tik pusė kūno

    Tačiau didžiausi sniego kasimo pavojai, anot medikų, slypi pačiame veiklos pobūdyje.

    Sniego valymas – statiški fiziniai krūviai. Tai reiškia, kad jūs stovite vietoje ir naudojate tik viršutinę kūno dalį pilniems kastuvams sunkaus šlapio sniego kiloti. Nuo tokių pratimų ir pulsas, ir kraujospūdis pašoka labai staiga ir labai aukštai.

    Kėlimas tik rankomis reikalauja iš širdies daug didesnių pastangų nei tą patį svorį keltume atsispirdami kojomis.

    Taip pat keldami ar stumdami kažką sunkaus mes paprastai sulaikome kvėpavimą. Dėl to pulsas ir kraujospūdis dar didėja.

    Kai širdis daužosi it pašėlusi, bet jūs praktiškai stovite vienoje vietoje ir nejudinate kojų, kraujas susikaupia apatinėse galūnėse ir sunkiai besugrįžta atgal į širdį.

    Galiausiai prisideda ir jau minėtas šalto oro poveikis kraujagyslėms – dėl jo širdies arterijos susitraukia, nors ir taip tėra virtų spagečių skersmens. Tad nenuostabu, jog pasekoje kyla kraujospūdis ir širdį pasiekia vis mažiau kraujo.

    Metas padėti kastuvą

    Kuo čia dėtas amžius? Jis tokioje situacijoje gali tapti gyvenimo arba mirties klausimu.

    Žmonėms trečioj ar ketvirtoj dešimty sniego kasimas paprastai niekuo negresia, nes jiems dar nebūna išsivysčiusių vainikinių širdies arterijų liga. Tačiau jeigu jums 45–50 metų ar daugiau, turite žinomų arba nediagnozuotų širdies ligų ir dar praktikuojate sėslų gyvenimo būdą, kasti sniegą yra labai pavojinga.

    Specialistai ypač akcentuoja nediagnozuotas širdies ligas.

    Tai, kad kol kas nejuntami jokie simptomai, nereiškia, jog širdis sveika. Priešingai. Vyresniems kaip 50-ies žmonėms, visą gyvenimą mažai judantiems ir piktnaudžiaujantiems nesveiku maistu, kardiologinės problemos yra veikiau faktas nei prielaida. Tiesiog kartais pirmas ir paskutinis jų pasireiškimas yra mirtis sustojus širdžiai.

    Suprantama, esama vidutinio amžiaus žmonių, kurių organizmui tokie fiziniai krūviai įkandami. Todėl medikai sako negalintys nubrėžti konkrečios amžiaus ribos – ar išskirti vienos kurios lyties, dėl kurios įsigaliotų draudimas kasti sniegą: mes visi be galo skirtingi.

    Jeigu jūs reguliariai mankštinatės, cholesterolio lygis normalus, nerūkote, rizika turėtų būti mažesnė. Tačiau niekada – nulinė, pabrėžia medikai.

    Kaip saugiau valyti sniegą?

    Tam reikia laikytis kelių paprastų specialistų rekomendacijų. Ir pirmoji iš jų – susirasti, kas tą padarytų už jus.

    Vyresniems kaip 70–80 metų asmenims tai jau ne patarimas, o griežtas nurodymas. Net jeigu visą gyvenimą be jokių problemų nusikasdavote sniegą patys.

    Tuo labiau jei kada nors rūkėte ar teberūkote, turite kitokių širdies ligų rizikų – laikas padėti kastuvą į šalį.

    Stumkite, ne kelkite. Taip valant sniegą širdis patiria mažesnę įtampą.

    Įvertinkite oro sąlygas. Jeigu reali arba jutiminė oro temperatūra žema, širdies kraujagyslės susitraukinės stipriau. Eidami valyti sniego visada pasirūpinkite keliais sluoksniais šiltų drabužių, dėvėkite kepurę, pirštines ir šaliką (patikėkite, baimė sušilti, o tuomet peršalti tikrai ne pats blogiausias dalykas, kuris gali nutikti darbuojantis kastuvu).

    Venkite sunkaus maisto. Taip pat nerūkykite, nevartokite alkoholio jei ketinate eiti valyti sniego.

    Darykite pertraukas. Truputį pakasę, pailsėkite. Pulsui ir kraujospūdžiui normalizuotis reikia laiko, todėl jokiu būdu nesiveržkite nukasti viso sniego vienu ypu.

    Naudokite elektrinį sniego valytuvą, jei tik yra tokia galimybė. Turint širdies ligą ar kitų sveikatos problemų tai vis tiek bus pavojinga, tačiau ne taip, kaip kasant kastuvu, nes jūs judėsite.

    Neignoruokite simptomų. Jeigu jaučiate skausmą ar bet kokį diskomfortą nuo bambos ir aukščiau, tučtuojau liaukitės dirbę. O pajutę bet kurį iš galimų infarkto simptomų, nedelskite kviestis greitąją pagalbą.